195Te minologija | 2017 | 24
Jung inė Lie u ių kalbos ins i u o
i Lie u ių e minologijos o umo
kon e encija
RITA DEDONIENĖ
Eu opos Komisijos Ve imo aš u gene alinis di ek o a as
2017 m. bi želio 1–2 d. jau an ą ka ą Vilniuje yko jung inė Lie u-
ių kalbos ins i u o i Lie u ių e minologijos o umo (LTF) kon e-
encija. Kon e enciją suda ė d i dalys: pi moji diena bu o ski a eo
iniams i moksliniams e minologijos klausimams ap a i, o an oji – dau-
giau p ak inėms emoms. Pi mąją kon e encijos dieną Lie u ių kalbos ins-
i u e (Vileišio g. 5) yko a p au inė mokslinė e minologijos kon e encija
„Moksliniai, adminis aciniai i edukaciniai e minologijos lygmenys“, o
an ąją dieną III Seimo ūmų kon e encijų salėje (Gedimino p . 53) – kas-
me inė (jau sep in oji) LTF kon e encija.
Kon e enciją o ganiza o Lie u ių kalbos ins i u o Te minologijos cen as,
Lie u ių e minologijos o umo koo dina imo g upė, Eu opos Komisijos
Ve imo aš u gene alinio di ek o a o (VRGD) Lie u ių kalbos depa a-
men as, Lie u os Respublikos Seimo kancelia ija, Vals ybinė lie u ių kal-
bos komisija, Eu opos Sąjungos Ta ybos Gene alinio sek e o ia o Ve imo
aš u di ek o a o Lie u ių kalbos sky ius i „In o e m“ (Ta p au inis e -
minologijos in o macijos cen as).
Mokslinę kon e enciją p adėjo i s eikinimo žodį a ė Lie u ių kalbos ins-
i u o di ek o ė p o . d . Jolan a Zaba skai ė. Ji pab ėžė kon e encijų, ku io-
se ap a iami e minologijos eo iniai i p ak iniai dalykai, s a bą kalbos aidai
i kasdienei a osenai. Ano J. Zaba skai ės, leksikologai pasaulį pa adina, o
e minologai jį ku ia į a dydami są okas i ku dami naujus e minus.
Toliau p anešimus anglų kalba skai ė du k ies iniai p anešėjai – p o .
Ru e Cos a iš Lisabonos NOVA uni e si e o i d . Ch is ianas Galinskis iš
„In o e m“. P o . R. Cos a kalbėjo apie eks o aidmenį nag inėjan e -
miniją i papasakojo apie e minologijos da bo me odus Lisabonos NOVA
uni e si e e. P anešėjos eigimu, specializuo i eks ai y a e ek y iausia
specialis ų bend uomenės a pusa io sup a imo i bend a imo p iemonė,
juose yškėja ne ik nusis o ėjusios są okos i jų yšiai, be i są okų ai-
dą a spindin i dalykinė polemika, odėl eks ai labai s a būs di ban e -
196 Ri a Dedonienė | Jung inė Lie u ių kalbos ins i u o
| i Lie u ių e minologijos o umo kon e encija
minologijos da bą. Ji aip pa pab ėžė s i ies ekspe o aidmenį ku ian
są okų žemėlapius i yšio a p e minologijos i ki ų s ičių, pa yzdžiui,
ling is ikos, in o ma ikos, žinių i kompiu e inės inžine ijos, s a bą.
Ki as k ies inis s ečias – d . Ch. Galinskis – skai ė labai įdomų p ane-
šimą „Daik ų in e ne as: mi ai i ealybė“. P anešėjas apž elgė daik ų in-
e ne o e minijos p oblema iką i pab ėžė daik ų in e ne o nulem ų po-
kyčių spa ą. Jis paminėjo šiuo me u dažnai a ojamus e. ik o ės e mi-
nus, kaip an ai e. bankininkys ė, e. pi kimai, e. s eika a, i pa eikė daug
įdomių pa yzdžių i ak ų apie išmaniuosius i susie uosius p ie aisus, jų
po eikį isuomenei, e slui, bend a imui i kalbai. Pa yzdžiui, dėl is
populia ėjančių imačių spausdin u ų mažėja po eikis sandėliuo i p ekes,
nes no imą p ekę (daik ą) galima okiu spausdin u u „a sispausdin i“ bū-
en ada, kai jos eikia. Tačiau ebė a daug neišsp ęs ų daik ų in e ne o
i e. e d ės klausimų – duomenų saugumas, p i a umas, pasi ikėjimas e.
e d ėje, kibe ne iniai nusikal imai i pan. Vis dėl o, p anešėjo eigimu,
daik ų in e ne as be u inio y a ik echnologija, odėl bū ina kalbė i apie
u inio, in o macijos i duomenų kokybę, jų in e p e a imą i lanks ų bei
decen alizuo ą a kymą. A odo, kad daba pag indinis užda inys – su-
sido o i su in o macijos gausa, į a dy i naujus eiškinius, o e minologijos
mokslo plė o e i eo inės min ies aida ūpinamasi mažiau.
Po k ies inių s ečių p anešimų da bas bu o ęsiamas ke u iose sekcijo-
se: ienu me u lygiag ečiai di bo d i sekcijos, ad daly iai u ėjo pasi ink-
i juos labiausiai dominančius p anešimus. O ink is ik ai bu o iš ko:
pe skai y a pe 20 p anešimų. Jų au o iai – specialis ai iš Lie u os i s e-
čiai iš La ijos, Es ijos, Bal a usijos, Lenkijos, Kalining ado s i ies, G u-
zijos, Nyde landų, Aus ijos, K oa ijos, Po ugalijos, Ispanijos i ne oli-
mosios Kolumbijos. P anešimų ema ika labai pla i – nuo eo inių e mi-
nologijos klausimų analizės iki p o esinės kalbos ypa umų nag inėjimo.
Pi moje sekcijoje kalbė a apie e minologijos da bo ypa umus. Pa yz-
džiui, s ečias iš Es ijos Peepas Nem al sas pasakojo apie e minologijos
mokymą Talino uni e si e e i es ų e minų a kybą. P anešėjo eigimu,
ienas iš s a biausių e mino unkcionalumo požymių y a iena eikšmiš-
kumas, no s daugia eikšmiškumo ne isada pa yks a iš eng i. Šį eiginį
p anešėjas pailius a o e mino e minologija pa yzdžiu. P anešėjas iš Ny-
de landų Janas Roukensas apž elgė Eu opos Komisijos e minologijos
poli iką 1992–1999 m., o Viačesla as Šče binas iš Bal a usijos nacionali-
nės mokslų akademijos Sis eminės analizės i s a eginių y imų cen o
kalbėjo apie bū inybę s ip in i Bal a usijos p amonės įmonių i mokslo
197Te minologija | 2017 | 24
įs aigų bend ada bia imą in o macijos mainų i e minologijos s i yje,
eng i naujausių mokslo i p amonės s ičių žinynus i obulin i p o esinę
kalbą, nes išsamų e mino kon eks ą galima as i ik specializuo ose mo-
nog a ijose i specialiose enciklopedijose.
An oje sekcijoje daugiau dėmesio bu o ski a eo iniams e minologi-
jos aspek ams. Ma kas Pau a (Vilniaus uni e si e as) p is a ė išplės inio
e mino s aipsnio idėją. Be s anda inių duomenų, e mino s aipsnyje
bū ų galima pa eik i į ai ios papildomos in o macijos, pa yzdžiui, apie
e mino da ybą, is o inę aidą, ie ą hie a chinių san ykių sis emoje. Tai
duo ų edukacinės naudos i padė ų įp asmin i e minog a inius y imus.
Ju gi a Mikelionienė (Kauno echnologijos uni e si e as) nag inėjo e -
minų apelia y acijos aspek us. P anešėja šį są okų pa adinimų kū imo
būdą ilius a o gausiais į ai ių s ičių eponiminiais e minais i ap a ė jų
adimosi mo y us. Viole a Če niauskai ė (Lie u os nacionalinė Ma yno
Maž ydo biblio eka) apž elgė biblio ekininkų p o esinės leksikos o ma-
imo, y imo i no minimo da bus i jų k yp is. Nijolė Bliūdžiu ienė
(Lie u os nacionalinė Ma yno Maž ydo biblio eka, Vilniaus uni e si e as)
ap a ė są okų aiškinimo i naujų e minų eikimo komunikacijos i in o -
macijos mokslų s i ies dise acijose p oblema iką. Sekcijos da bą baigė
Egidijus Zaikauskas (Eu opos Komisija). Sa o p anešime jis nag inėjo
e minų me ažymeklių unkcijas e imuose: jie gali ody i e mino nau-
jumą, egzo iškumą, me a o iškumą, san ykį su kalbos no ma i pan.
Popie inėse sekcijose daugiausia bu o kalbama apie specialių s ičių p o-
esinę kalbą, jų e minijos a kymą bei konk ečius y imus.
T ečiojoje sekcijoje nemažai p anešimų ski a me odiniams e minų
a kymo i y imo klausimams. I ana Šu ej iš Zag ebo uni e si e o
Odon ologijos mokyklos p is a ė daugiakalbę a makologijos e minų
bazę FARMANA, ku i ku iama siekian su a ky i k oa ų a makologijos
e miniją i už ik in i nuoseklesnį jos a ojimą. Į šią bazę į aukiami e minai
enkami iš s a biausių a makologijos leidinių. Te minų glosa ijaus kū imo
me odikos i p agma ikos klausimus nag inėjo i Blanca S ella Gi aldo Pe ez
(„In o e m“). Elena Loguno a (Kalining ado als ybinis echnikos uni e si-
e as) kalbėjo apie eimų seman ikos me odikos aikymą e minologijoje i
pagal šią me odiką a lik ą in e ne iniuose o umuose a ojamų ekonomikos
e minų y imą. Aleksand a Makowska (Lodzės uni e si e as) y ė mik o
elek onikos, elekomunikacijų i kompiu e ijos e minus, emdamasi specia
lizuo o eks yno duomenimis. Ani a Bu āne iš La ijos uni e si e o La ių
kalbos ins i u o pasakojo apie bo anikos e minų kū imą: labai dažnai e mi-
198 Ri a Dedonienė | Jung inė Lie u ių kalbos ins i u o
| i Lie u ių e minologijos o umo kon e encija
nai iesiog e čiami iš ki ų kalbų. Pa yzdžiui, lo yniškas e minas Helian hus
(< g . helios „saulė“ + an hos „gėlė“) daugelyje ki ų kalbų aip pa e čiamas
„saulės gėle“ (dėl izualinio panašumo) a ba „gėle, ku i a sig ęžia į saulę“ –
lie . saulėg ąža, lo . solsequium, i . o nasole, ok. Sonnenwende, us. solnce o-
o ; aip pa ok. Sonnenblume, angl. sun lowe , la . saulg ieze i saulespuķe.
La ijoje s i ies specialis ai dažnai mano, kad pažodinis e minų e imas y a
pag indinis bo anikos e minų kū imo būdas, i pas ebi, kad daugelis okių
e minų a i inka lo yniškąjį a ki ų kalbų modelį. Remian is lo ynišku pa yz-
džiu, augalo a das a i inka jo mokslinį pa adinimą, ačiau p a andami po-
pulia ūs a adiciniai augalų a dai.
Viešnia iš Kolumbijos Ma ía Cecilia Ples edAl a ez (An iokijos uni-
e si e as) ap a ė dalyko ekspe ų p ak inio mokymo di b i e minologijos
da bą p oblemas: jiems sunku a ski i e minologiją nuo leksikologijos,
žodį nuo e mino, sup as i, kaip apib ėžiamos są okos. Ji p is a ė p ak inio
mokymo eigą: nuo są okų apib ėžčių paieškos, apib ėžčių kū imo naujoms
są okoms apib ėž i i e minų kū imo joms į a dy i iki e minijos da ni-
nimo alida imo semina uose.
Da bas ke i oje sekcijoje p asidėjo p anešimu apie lie u ių kalbos e -
minų i kolokacijų au oma inį nus a ymą. E ika Rimku ė (Vy au o Di-
džiojo uni e si e as) apž elgė au o ių kolek y o p ojek ą, ku io ikslas –
suku i pas o iųjų žodžių junginių y imo me odiką.
D . Rasuolė Vlada skienė iš Lie u ių kalbos ins i u o apž elgė kū ybinių
indus ijų e minijos ap ėp ies, a kybos i ealiosios a osenos p oble-
ma iką. XXI a. is plačiau isu įsigalin echnologijoms, kaip ypač s a -
bi šiuolaikinio da buo ojo kompe encija iškyla kū ybiškumas. A si ado i
išpopulia ėjo e minas kū ybinės indus ijos, žymin is labai alpią są oką,
apimančią eiklos s i į, ku ioje susilieja e slas, komunikacija, echnolo-
gijos, kul ū a i menas. Dėl s i ies į ai ialypiškumo jos e minija su a -
ky a labai ne ienodai: pa yzdžiui, neblogai su a ky i pag indiniai adi-
cinių meno s ičių e minai, išleis as ne ienas ge ai pa eng as žodynas,
aisyklingi e minai pa eikiami enciklopedijose i mokslinėje li e a ū oje,
ačiau keblesnė padė is dėl komunikacijos s i ies e minų, čia ypač papli-
ę in e ne iniai žodynai i žodynėliai, ku speci inėms siau ai a ojamoms
są okoms žymė i dažnai pa eikiami ža goniniai p o esionalizmai.
Ne kele as p anešimų bu o ski a in o ma ikos i kompiu e ijos e mi-
nijai. D . Albina Aukso iū ė iš Lie u ių kalbos ins i u o skai ė p anešimą
apie in o ma ikos i kompiu e ijos e minų sinonimiją i aidą. D . Robe -
as S unžinas (Lie u ių kalbos ins i u as) nag inėjo me a o inius kompiu-
199Te minologija | 2017 | 24
e ijos e minus. Nepami š a ap a i i isuomenės požiū io į in o ma ikos
i kompiu e ijos e minų lie u inimą: As a Mi ke ičienė (Lie u ių kalbos
ins i u as) isuomenės nuos a as y ė emdamasi in e ne iniu disku su –
diskusijomis, komen a ais, inkla aščiais (2004–2015 m.).
Apibend inan pi mosios dienos p anešimus bū ų galima išski i du as-
pek us: 1) e minologai is labiau pe eina į e imą, e s i enka is dau-
giau, aip pa sude in i są okų aišką į ai iomis kalbomis; 2) endencijas
in o macinių echnologijų i kompiu e ijos e minų s i yje i isuomenės
požiū į į jas. Minė as A. Mi ke ičienės iš Lie u ių kalbos ins i u o p ane-
šimas nu eikia op imis iškai, kad, nepaisan kai ku ių nuos a ų i aki aiz-
daus e minologinio š ie imo po eikio, jau be eik niekas nek es ionuoja
bū inybės ieško i lie u iškų e minų.
Kaip kon e encijos pabaigoje sekcijų da bą apibend ino d . R. Vlada skie-
nė, „ ai bu o pla us i isapusiškas ž ilgsnis į e minologijos p aei į, da-
ba į i pe spek y as. Vienas p anešimas papildė a ęsė ki ą p anešimą –
ik as bend aminčių susi ikimas“. Apibend inan aip pa pasaky ina, kad
pi moji jung inės kon e encijos dalis apo puikia įžanga an osios kon e-
encijos dienos susi ikimui.
An ąją dieną yko Lie u ių e minologijos o umo (LTF) kon e encija,
į ku ią susi inko be eik pusan o šim o ES i Lie u os ins i ucijų bei
mokslo įs aigų e minologų, e ėjų, edak o ių i specialis ų. Da g upe-
lė ES Ta ybos i Lie u os nuola inės a s o ybės ES kolegų kon e encijo-
je daly a o pe aizdo il ą su B iuseliu.
Kon e enciją s eikinimo žodžiu p adėjo Seimo Pi mininko pa aduo oja
I ena Degu ienė, ku i pab ėžė, kaip s a bu pasi ūpin i, kad eisės ak ai
bū ų su ašy i aisyklinga i sklandžia lie u ių kalba.
Po jos kalbėjęs LTF pi mininkas A ūnas Bu ke ičius (Eu opos Komisi-
ja) apž elgė, kas LTF nu eik a pe p aėjusius me us i kokius e minolo-
ginius da bus ke inama nudi b i.
Ri a Dedonienė (Eu opos Komisija) umpai papasakojo apie iš aka ėse
Lie u ių kalbos ins i u e į ykusią kon e enciją „Moksliniai, adminis aci-
niai i edukaciniai e minologijos lygmenys“.
Šių me ų LTF kon e encijos p anešimai bu o ski i d iem pag indinėms
emoms: lie u ių kalbos eisės e minijos eikalams i saugumo in e ne e
bei duomenų apsaugos e minijos klausimams.
P anešimus apie eisės e miniją skai ė d . Al ydas Umb asas (Vals ybinė
lie u ių kalbos komisija i Lie u ių kalbos ins i u as), d . Ha oldas Šinkū-

200 Ri a Dedonienė | Jung inė Lie u ių kalbos ins i u o
| i Lie u ių e minologijos o umo kon e encija
nas (Vilniaus uni e si e as) i d . Sigi a Racke ičienė (Mykolo Rome io
uni e si e as). Apie g ėsmes kibe ne inėje e d ėje i šios s i ies e miniją
kalbėjo A noldas Judinas (Ryšių egulia imo a nyba), d . M. Pau a (Vil-
niaus uni e si e as) i d . Sigi a S anke ičienė (Eu opos Komisija).
Po pie ų kon e encijos daly iai apie e minologijos ak ualijas disku a o
ijose a elėse.
1. Duomenų apsaugos i saugumo in o macinėje e d ėje ES i LR ei-
sės ak ų e minija ( edėjos d . S. Racke ičienė i Vi alija Špokienė). A -
elės daly iai disku a o apie eisės e minijos daba inę padė į i kylančius
po eikius. Kokių y imų, žodynų a e minų bazių labiausiai ūks a ei-
sininkams, e ėjams, edak o iams šiandien? A siž elgian į ski ingų
g upių po eikius, paminė ina, kad ūks a d ikalbių a daugiakalbių eisės
e minų žodynų, ypač pasigendama p ancūzų a lenkų kalbų žodynų, be
o, bū ų labai naudinga pa eng i išsamius a ski ų eisės s ičių žodynus,
pa yzdžiui, Eu opos eisės a pan.
Visi p i a ė, kad šiuolaikiniam a o ojui eikia pa ikimų, p o esionaliai
pa eng ų i konk e iems po eikiams p i aiky ų žodynų. Tokius žodynus
engian galima pasi elk i specialiąsias kompiu e ines p og amas, ku ios
paleng ina e minų paiešką, a anką, ūšia imą, pa eikimą i analizę. Kom-
piu e inė e minog a ija a e ia daug naujų galimybių i būdų, be ka u
eikia p o ingai naudo is jau u imais iš ekliais. Pa yzdžiui, Te minų ban-
ke i IATE e minų bazėje sukaup us eisės s i ies e minus eikė ų nuo-
la os a ky i, a naujin i i oliau pildy i. Aki aizdu, kad eisės e minų
a kyba y a labai s a bus i a sakingas da bas, nes ienodai sup an amos
i į a dijamos są okos y a ne ik e minologų a s i ies specialis ų ūpes-
is, be i isos isuomenės s uk ū ų eiklos kokybės pag indas.
2. Lie u ių eisės e minijos daba is i a ei is ( edėjos S. S anke ičienė
i Inga Rimke ičienė). A elės da bas p asidėjo nuo neseniai p iim ų i
būsimų ES i LR eisės ak ų apž algos, umpo apibend inimo, su kokiais
e minologiniais sunkumais susidu a juos e čian i engian a pe kelian
į nacionalinę eisę. Kel as klausimas, kokių naujų lie u iškų e minų jau
eikia a ne ukus p i eiks.
Vangiai p asidėjusi diskusija pagy ėjo pe ėjus p ie konk ečių e minų
ap a imo. Daug disku uo a dėl galimų ENISA pasiūly o e mino compu e
hygiene a i ikmenų. S a s y a, a e minas kompiu e inė higiena bū ų in-
kamas i pakankamai aiškus, a galė ų as is ki ų e minų su dėmeniu
higiena, . y. a o muojasi okių są okų sis ema. P i a a, kad oks e mi-
nas galė ų bū i a ojamas kalban apie saugaus naudojimosi kompiu e iu
201Te minologija | 2017 | 24
ekomendacijas, ski as p i a iems asmenims, be sunkiai įsi aizduojamas
kalban apie eisinius saugumo eikala imus.
T umpai spė a padisku uo i i dėl ki ų duomenų i in o macinių inklų
saugumo e minų, okių kaip da a localiza ion, da a ha es ing i pan.,
lie u iškų a i ikmenų. Pas ebė a, kad ne u ime bend os koncepcijos, kaip
sp ęs i okių naujų me a o inių e minų p oblemą, i kad ins i ucijų e -
minologai galė ų dėl jos disku uo i i galbū susi a i.
3. Me a o a in o macinių echnologijų e minijoje ( edėjai d . R. S un-
žinas i d . M. Pau a). P adžioje R. S unžinas pasiūlė disku uo i apie nau-
jas iš anglų kalbos a ėjusias kibe ne inio saugumo i kompiu e ių apsaugos
me a o as, p z.: ansomwa e, c imewa e, sca ewa e, g eywa e, blended mal-
wa e, dumps e di ing i k . Disku uo a, a me a o as e ė ų įsileis i, a is
dėl o są okas eikė ų į a dy i ne pe kel inės eikšmės e minais. Kai ku ios
naujos me a o os gali kel i painia os. Pa yzdžiui, anglišku dėmeniu hos
gali bū i į a dijamas pag indinis į enginys (hos compu e – pag indinis
kompiu e is) i objek as, ku į galima užk ės i (hos applica ion – galimà už-
k ės i p og ama). Angl. hos , pa a o as su e minu compu e , į a dy ų i
pag indinį kompiu e į, i užk ės i galimą kompiu e į.
M. Pau a pa eikė pluoš ą kenkimo p og amas į a dijančių me a o inių
e minų: ic im, a ge , payload, in ec ion, ca ie . Jo manymu, jei pag in-
diniai kompiu e ių saugumo e minai y a me a o iniai, susiję e minai aip
pa gali bū i me a o iniai.
Ka š os a elės daly ių diskusijos pa odė, kad me a o inio eikšmės pe -
kėlimo iš ienos mokslo s i ies į ki ą p oblema spa čiai kin ančioje kom-
piu e ijoje y a ypač s a bi.
Kon e encijos pabaigos žodį a ė Vals ybinės lie u ių kalbos komisijos
pi mininkė d . Dai a Vaišnienė. Ji iškėlė e minologų da bo s a bą sklan-
džiam ins i ucijų bei isos als ybės adminis a imui, aip pa nu odė bū-
inybę u ė i ge ai pa eng ų į ai ių s ičių e minų žodynų i inkamai
eikiančias, nuola a komas bei a naujinamas e minų bazes, kaip an ai
LR e minų bankas i IATE.
Gau a 20171114
Ri a Dedonienė
Eu opos Komisija
Bâ imen T2 02/C004, 17 Boule a d Pie e F ieden,
L1543 Luxembou g, Luxembou g
E. paš as i [email protected] opa.eu