Jungtinė Lietuvių kalbos instituto ir Lietuvių terminologijos forumo konferencija

195Te minologija | 2017 | 24 Jung inė Lie u ių kalbos ins i u o i Lie u ių e minologijos o umo kon e encija RITA DEDONIENĖ Eu opos Komisijos Ve imo aš u gene alinis di ek o a as 2017 m. bi želio 1–2 d. jau an ą ka ą Vilniuje yko jung inė Lie u- ių kalbos ins i u o i Lie u ių e minologijos o umo (LTF) kon e- encija. Kon e enciją suda ė d i dalys: pi moji diena bu o ski a eo iniams i moksliniams e minologijos klausimams ap a i, o an oji – dau- giau p ak inėms emoms. Pi mąją kon e encijos dieną Lie u ių kalbos ins- i u e (Vileišio g. 5) yko a p au inė mokslinė e minologijos kon e encija „Moksliniai, adminis aciniai i edukaciniai e minologijos lygmenys“, o an ąją dieną III Seimo ūmų kon e encijų salėje (Gedimino p . 53) – kas- me inė (jau sep in oji) LTF kon e encija. Kon e enciją o ganiza o Lie u ių kalbos ins i u o Te minologijos cen as, Lie u ių e minologijos o umo koo dina imo g upė, Eu opos Komisijos Ve imo aš u gene alinio di ek o a o (VRGD) Lie u ių kalbos depa a- men as, Lie u os Respublikos Seimo kancelia ija, Vals ybinė lie u ių kal- bos komisija, Eu opos Sąjungos Ta ybos Gene alinio sek e o ia o Ve imo aš u di ek o a o Lie u ių kalbos sky ius i „In o e m“ (Ta p au inis e - minologijos in o macijos cen as). Mokslinę kon e enciją p adėjo i s eikinimo žodį a ė Lie u ių kalbos ins- i u o di ek o ė p o . d . Jolan a Zaba skai ė. Ji pab ėžė kon e encijų, ku io- se ap a iami e minologijos eo iniai i p ak iniai dalykai, s a bą kalbos aidai i kasdienei a osenai. Ano J. Zaba skai ės, leksikologai pasaulį pa adina, o e minologai jį ku ia į a dydami są okas i ku dami naujus e minus. Toliau p anešimus anglų kalba skai ė du k ies iniai p anešėjai – p o . Ru e Cos a iš Lisabonos NOVA uni e si e o i d . Ch is ianas Galinskis iš „In o e m“. P o . R. Cos a kalbėjo apie eks o aidmenį nag inėjan e - miniją i papasakojo apie e minologijos da bo me odus Lisabonos NOVA uni e si e e. P anešėjos eigimu, specializuo i eks ai y a e ek y iausia specialis ų bend uomenės a pusa io sup a imo i bend a imo p iemonė, juose yškėja ne ik nusis o ėjusios są okos i jų yšiai, be i są okų ai- dą a spindin i dalykinė polemika, odėl eks ai labai s a būs di ban e - 196 Ri a Dedonienė | Jung inė Lie u ių kalbos ins i u o | i Lie u ių e minologijos o umo kon e encija minologijos da bą. Ji aip pa pab ėžė s i ies ekspe o aidmenį ku ian są okų žemėlapius i yšio a p e minologijos i ki ų s ičių, pa yzdžiui, ling is ikos, in o ma ikos, žinių i kompiu e inės inžine ijos, s a bą. Ki as k ies inis s ečias – d . Ch. Galinskis – skai ė labai įdomų p ane- šimą „Daik ų in e ne as: mi ai i ealybė“. P anešėjas apž elgė daik ų in- e ne o e minijos p oblema iką i pab ėžė daik ų in e ne o nulem ų po- kyčių spa ą. Jis paminėjo šiuo me u dažnai a ojamus e. ik o ės e mi- nus, kaip an ai e. bankininkys ė, e. pi kimai, e. s eika a, i pa eikė daug įdomių pa yzdžių i ak ų apie išmaniuosius i susie uosius p ie aisus, jų po eikį isuomenei, e slui, bend a imui i kalbai. Pa yzdžiui, dėl is populia ėjančių imačių spausdin u ų mažėja po eikis sandėliuo i p ekes, nes no imą p ekę (daik ą) galima okiu spausdin u u „a sispausdin i“ bū- en ada, kai jos eikia. Tačiau ebė a daug neišsp ęs ų daik ų in e ne o i e. e d ės klausimų – duomenų saugumas, p i a umas, pasi ikėjimas e. e d ėje, kibe ne iniai nusikal imai i pan. Vis dėl o, p anešėjo eigimu, daik ų in e ne as be u inio y a ik echnologija, odėl bū ina kalbė i apie u inio, in o macijos i duomenų kokybę, jų in e p e a imą i lanks ų bei decen alizuo ą a kymą. A odo, kad daba pag indinis užda inys – su- sido o i su in o macijos gausa, į a dy i naujus eiškinius, o e minologijos mokslo plė o e i eo inės min ies aida ūpinamasi mažiau. Po k ies inių s ečių p anešimų da bas bu o ęsiamas ke u iose sekcijo- se: ienu me u lygiag ečiai di bo d i sekcijos, ad daly iai u ėjo pasi ink- i juos labiausiai dominančius p anešimus. O ink is ik ai bu o iš ko: pe skai y a pe 20 p anešimų. Jų au o iai – specialis ai iš Lie u os i s e- čiai iš La ijos, Es ijos, Bal a usijos, Lenkijos, Kalining ado s i ies, G u- zijos, Nyde landų, Aus ijos, K oa ijos, Po ugalijos, Ispanijos i ne oli- mosios Kolumbijos. P anešimų ema ika labai pla i – nuo eo inių e mi- nologijos klausimų analizės iki p o esinės kalbos ypa umų nag inėjimo. Pi moje sekcijoje kalbė a apie e minologijos da bo ypa umus. Pa yz- džiui, s ečias iš Es ijos Peepas Nem al sas pasakojo apie e minologijos mokymą Talino uni e si e e i es ų e minų a kybą. P anešėjo eigimu, ienas iš s a biausių e mino unkcionalumo požymių y a iena eikšmiš- kumas, no s daugia eikšmiškumo ne isada pa yks a iš eng i. Šį eiginį p anešėjas pailius a o e mino e minologija pa yzdžiu. P anešėjas iš Ny- de landų Janas Roukensas apž elgė Eu opos Komisijos e minologijos poli iką 1992–1999 m., o Viačesla as Šče binas iš Bal a usijos nacionali- nės mokslų akademijos Sis eminės analizės i s a eginių y imų cen o kalbėjo apie bū inybę s ip in i Bal a usijos p amonės įmonių i mokslo 197Te minologija | 2017 | 24 įs aigų bend ada bia imą in o macijos mainų i e minologijos s i yje, eng i naujausių mokslo i p amonės s ičių žinynus i obulin i p o esinę kalbą, nes išsamų e mino kon eks ą galima as i ik specializuo ose mo- nog a ijose i specialiose enciklopedijose. An oje sekcijoje daugiau dėmesio bu o ski a eo iniams e minologi- jos aspek ams. Ma kas Pau a (Vilniaus uni e si e as) p is a ė išplės inio e mino s aipsnio idėją. Be s anda inių duomenų, e mino s aipsnyje bū ų galima pa eik i į ai ios papildomos in o macijos, pa yzdžiui, apie e mino da ybą, is o inę aidą, ie ą hie a chinių san ykių sis emoje. Tai duo ų edukacinės naudos i padė ų įp asmin i e minog a inius y imus. Ju gi a Mikelionienė (Kauno echnologijos uni e si e as) nag inėjo e - minų apelia y acijos aspek us. P anešėja šį są okų pa adinimų kū imo būdą ilius a o gausiais į ai ių s ičių eponiminiais e minais i ap a ė jų adimosi mo y us. Viole a Če niauskai ė (Lie u os nacionalinė Ma yno Maž ydo biblio eka) apž elgė biblio ekininkų p o esinės leksikos o ma- imo, y imo i no minimo da bus i jų k yp is. Nijolė Bliūdžiu ienė (Lie u os nacionalinė Ma yno Maž ydo biblio eka, Vilniaus uni e si e as) ap a ė są okų aiškinimo i naujų e minų eikimo komunikacijos i in o - macijos mokslų s i ies dise acijose p oblema iką. Sekcijos da bą baigė Egidijus Zaikauskas (Eu opos Komisija). Sa o p anešime jis nag inėjo e minų me ažymeklių unkcijas e imuose: jie gali ody i e mino nau- jumą, egzo iškumą, me a o iškumą, san ykį su kalbos no ma i pan. Popie inėse sekcijose daugiausia bu o kalbama apie specialių s ičių p o- esinę kalbą, jų e minijos a kymą bei konk ečius y imus. T ečiojoje sekcijoje nemažai p anešimų ski a me odiniams e minų a kymo i y imo klausimams. I ana Šu ej iš Zag ebo uni e si e o Odon ologijos mokyklos p is a ė daugiakalbę a makologijos e minų bazę FARMANA, ku i ku iama siekian su a ky i k oa ų a makologijos e miniją i už ik in i nuoseklesnį jos a ojimą. Į šią bazę į aukiami e minai enkami iš s a biausių a makologijos leidinių. Te minų glosa ijaus kū imo me odikos i p agma ikos klausimus nag inėjo i Blanca S ella Gi aldo Pe ez („In o e m“). Elena Loguno a (Kalining ado als ybinis echnikos uni e si- e as) kalbėjo apie eimų seman ikos me odikos aikymą e minologijoje i pagal šią me odiką a lik ą in e ne iniuose o umuose a ojamų ekonomikos e minų y imą. Aleksand a Makowska (Lodzės uni e si e as) y ė mik o elek onikos, elekomunikacijų i kompiu e ijos e minus, emdamasi specia lizuo o eks yno duomenimis. Ani a Bu āne iš La ijos uni e si e o La ių kalbos ins i u o pasakojo apie bo anikos e minų kū imą: labai dažnai e mi- 198 Ri a Dedonienė | Jung inė Lie u ių kalbos ins i u o | i Lie u ių e minologijos o umo kon e encija nai iesiog e čiami iš ki ų kalbų. Pa yzdžiui, lo yniškas e minas Helian hus (< g . helios „saulė“ + an hos „gėlė“) daugelyje ki ų kalbų aip pa e čiamas „saulės gėle“ (dėl izualinio panašumo) a ba „gėle, ku i a sig ęžia į saulę“ – lie . saulėg ąža, lo . solsequium, i . o nasole, ok. Sonnenwende, us. solnce o- o ; aip pa ok. Sonnenblume, angl. sun lowe , la . saulg ieze i saulespuķe. La ijoje s i ies specialis ai dažnai mano, kad pažodinis e minų e imas y a pag indinis bo anikos e minų kū imo būdas, i pas ebi, kad daugelis okių e minų a i inka lo yniškąjį a ki ų kalbų modelį. Remian is lo ynišku pa yz- džiu, augalo a das a i inka jo mokslinį pa adinimą, ačiau p a andami po- pulia ūs a adiciniai augalų a dai. Viešnia iš Kolumbijos Ma ía Cecilia Ples edAl a ez (An iokijos uni- e si e as) ap a ė dalyko ekspe ų p ak inio mokymo di b i e minologijos da bą p oblemas: jiems sunku a ski i e minologiją nuo leksikologijos, žodį nuo e mino, sup as i, kaip apib ėžiamos są okos. Ji p is a ė p ak inio mokymo eigą: nuo są okų apib ėžčių paieškos, apib ėžčių kū imo naujoms są okoms apib ėž i i e minų kū imo joms į a dy i iki e minijos da ni- nimo alida imo semina uose. Da bas ke i oje sekcijoje p asidėjo p anešimu apie lie u ių kalbos e - minų i kolokacijų au oma inį nus a ymą. E ika Rimku ė (Vy au o Di- džiojo uni e si e as) apž elgė au o ių kolek y o p ojek ą, ku io ikslas – suku i pas o iųjų žodžių junginių y imo me odiką. D . Rasuolė Vlada skienė iš Lie u ių kalbos ins i u o apž elgė kū ybinių indus ijų e minijos ap ėp ies, a kybos i ealiosios a osenos p oble- ma iką. XXI a. is plačiau isu įsigalin echnologijoms, kaip ypač s a - bi šiuolaikinio da buo ojo kompe encija iškyla kū ybiškumas. A si ado i išpopulia ėjo e minas kū ybinės indus ijos, žymin is labai alpią są oką, apimančią eiklos s i į, ku ioje susilieja e slas, komunikacija, echnolo- gijos, kul ū a i menas. Dėl s i ies į ai ialypiškumo jos e minija su a - ky a labai ne ienodai: pa yzdžiui, neblogai su a ky i pag indiniai adi- cinių meno s ičių e minai, išleis as ne ienas ge ai pa eng as žodynas, aisyklingi e minai pa eikiami enciklopedijose i mokslinėje li e a ū oje, ačiau keblesnė padė is dėl komunikacijos s i ies e minų, čia ypač papli- ę in e ne iniai žodynai i žodynėliai, ku speci inėms siau ai a ojamoms są okoms žymė i dažnai pa eikiami ža goniniai p o esionalizmai. Ne kele as p anešimų bu o ski a in o ma ikos i kompiu e ijos e mi- nijai. D . Albina Aukso iū ė iš Lie u ių kalbos ins i u o skai ė p anešimą apie in o ma ikos i kompiu e ijos e minų sinonimiją i aidą. D . Robe - as S unžinas (Lie u ių kalbos ins i u as) nag inėjo me a o inius kompiu- 199Te minologija | 2017 | 24 e ijos e minus. Nepami š a ap a i i isuomenės požiū io į in o ma ikos i kompiu e ijos e minų lie u inimą: As a Mi ke ičienė (Lie u ių kalbos ins i u as) isuomenės nuos a as y ė emdamasi in e ne iniu disku su – diskusijomis, komen a ais, inkla aščiais (2004–2015 m.). Apibend inan pi mosios dienos p anešimus bū ų galima išski i du as- pek us: 1) e minologai is labiau pe eina į e imą, e s i enka is dau- giau, aip pa sude in i są okų aišką į ai iomis kalbomis; 2) endencijas in o macinių echnologijų i kompiu e ijos e minų s i yje i isuomenės požiū į į jas. Minė as A. Mi ke ičienės iš Lie u ių kalbos ins i u o p ane- šimas nu eikia op imis iškai, kad, nepaisan kai ku ių nuos a ų i aki aiz- daus e minologinio š ie imo po eikio, jau be eik niekas nek es ionuoja bū inybės ieško i lie u iškų e minų. Kaip kon e encijos pabaigoje sekcijų da bą apibend ino d . R. Vlada skie- nė, „ ai bu o pla us i isapusiškas ž ilgsnis į e minologijos p aei į, da- ba į i pe spek y as. Vienas p anešimas papildė a ęsė ki ą p anešimą – ik as bend aminčių susi ikimas“. Apibend inan aip pa pasaky ina, kad pi moji jung inės kon e encijos dalis apo puikia įžanga an osios kon e- encijos dienos susi ikimui. An ąją dieną yko Lie u ių e minologijos o umo (LTF) kon e encija, į ku ią susi inko be eik pusan o šim o ES i Lie u os ins i ucijų bei mokslo įs aigų e minologų, e ėjų, edak o ių i specialis ų. Da g upe- lė ES Ta ybos i Lie u os nuola inės a s o ybės ES kolegų kon e encijo- je daly a o pe aizdo il ą su B iuseliu. Kon e enciją s eikinimo žodžiu p adėjo Seimo Pi mininko pa aduo oja I ena Degu ienė, ku i pab ėžė, kaip s a bu pasi ūpin i, kad eisės ak ai bū ų su ašy i aisyklinga i sklandžia lie u ių kalba. Po jos kalbėjęs LTF pi mininkas A ūnas Bu ke ičius (Eu opos Komisi- ja) apž elgė, kas LTF nu eik a pe p aėjusius me us i kokius e minolo- ginius da bus ke inama nudi b i. Ri a Dedonienė (Eu opos Komisija) umpai papasakojo apie iš aka ėse Lie u ių kalbos ins i u e į ykusią kon e enciją „Moksliniai, adminis aci- niai i edukaciniai e minologijos lygmenys“. Šių me ų LTF kon e encijos p anešimai bu o ski i d iem pag indinėms emoms: lie u ių kalbos eisės e minijos eikalams i saugumo in e ne e bei duomenų apsaugos e minijos klausimams. P anešimus apie eisės e miniją skai ė d . Al ydas Umb asas (Vals ybinė lie u ių kalbos komisija i Lie u ių kalbos ins i u as), d . Ha oldas Šinkū- 200 Ri a Dedonienė | Jung inė Lie u ių kalbos ins i u o | i Lie u ių e minologijos o umo kon e encija nas (Vilniaus uni e si e as) i d . Sigi a Racke ičienė (Mykolo Rome io uni e si e as). Apie g ėsmes kibe ne inėje e d ėje i šios s i ies e miniją kalbėjo A noldas Judinas (Ryšių egulia imo a nyba), d . M. Pau a (Vil- niaus uni e si e as) i d . Sigi a S anke ičienė (Eu opos Komisija). Po pie ų kon e encijos daly iai apie e minologijos ak ualijas disku a o ijose a elėse. 1. Duomenų apsaugos i saugumo in o macinėje e d ėje ES i LR ei- sės ak ų e minija ( edėjos d . S. Racke ičienė i Vi alija Špokienė). A - elės daly iai disku a o apie eisės e minijos daba inę padė į i kylančius po eikius. Kokių y imų, žodynų a e minų bazių labiausiai ūks a ei- sininkams, e ėjams, edak o iams šiandien? A siž elgian į ski ingų g upių po eikius, paminė ina, kad ūks a d ikalbių a daugiakalbių eisės e minų žodynų, ypač pasigendama p ancūzų a lenkų kalbų žodynų, be o, bū ų labai naudinga pa eng i išsamius a ski ų eisės s ičių žodynus, pa yzdžiui, Eu opos eisės a pan. Visi p i a ė, kad šiuolaikiniam a o ojui eikia pa ikimų, p o esionaliai pa eng ų i konk e iems po eikiams p i aiky ų žodynų. Tokius žodynus engian galima pasi elk i specialiąsias kompiu e ines p og amas, ku ios paleng ina e minų paiešką, a anką, ūšia imą, pa eikimą i analizę. Kom- piu e inė e minog a ija a e ia daug naujų galimybių i būdų, be ka u eikia p o ingai naudo is jau u imais iš ekliais. Pa yzdžiui, Te minų ban- ke i IATE e minų bazėje sukaup us eisės s i ies e minus eikė ų nuo- la os a ky i, a naujin i i oliau pildy i. Aki aizdu, kad eisės e minų a kyba y a labai s a bus i a sakingas da bas, nes ienodai sup an amos i į a dijamos są okos y a ne ik e minologų a s i ies specialis ų ūpes- is, be i isos isuomenės s uk ū ų eiklos kokybės pag indas. 2. Lie u ių eisės e minijos daba is i a ei is ( edėjos S. S anke ičienė i Inga Rimke ičienė). A elės da bas p asidėjo nuo neseniai p iim ų i būsimų ES i LR eisės ak ų apž algos, umpo apibend inimo, su kokiais e minologiniais sunkumais susidu a juos e čian i engian a pe kelian į nacionalinę eisę. Kel as klausimas, kokių naujų lie u iškų e minų jau eikia a ne ukus p i eiks. Vangiai p asidėjusi diskusija pagy ėjo pe ėjus p ie konk ečių e minų ap a imo. Daug disku uo a dėl galimų ENISA pasiūly o e mino compu e hygiene a i ikmenų. S a s y a, a e minas kompiu e inė higiena bū ų in- kamas i pakankamai aiškus, a galė ų as is ki ų e minų su dėmeniu higiena, . y. a o muojasi okių są okų sis ema. P i a a, kad oks e mi- nas galė ų bū i a ojamas kalban apie saugaus naudojimosi kompiu e iu 201Te minologija | 2017 | 24 ekomendacijas, ski as p i a iems asmenims, be sunkiai įsi aizduojamas kalban apie eisinius saugumo eikala imus. T umpai spė a padisku uo i i dėl ki ų duomenų i in o macinių inklų saugumo e minų, okių kaip da a localiza ion, da a ha es ing i pan., lie u iškų a i ikmenų. Pas ebė a, kad ne u ime bend os koncepcijos, kaip sp ęs i okių naujų me a o inių e minų p oblemą, i kad ins i ucijų e - minologai galė ų dėl jos disku uo i i galbū susi a i. 3. Me a o a in o macinių echnologijų e minijoje ( edėjai d . R. S un- žinas i d . M. Pau a). P adžioje R. S unžinas pasiūlė disku uo i apie nau- jas iš anglų kalbos a ėjusias kibe ne inio saugumo i kompiu e ių apsaugos me a o as, p z.: ansomwa e, c imewa e, sca ewa e, g eywa e, blended mal- wa e, dumps e di ing i k . Disku uo a, a me a o as e ė ų įsileis i, a is dėl o są okas eikė ų į a dy i ne pe kel inės eikšmės e minais. Kai ku ios naujos me a o os gali kel i painia os. Pa yzdžiui, anglišku dėmeniu hos gali bū i į a dijamas pag indinis į enginys (hos compu e – pag indinis kompiu e is) i objek as, ku į galima užk ės i (hos applica ion – galimà už- k ės i p og ama). Angl. hos , pa a o as su e minu compu e , į a dy ų i pag indinį kompiu e į, i užk ės i galimą kompiu e į. M. Pau a pa eikė pluoš ą kenkimo p og amas į a dijančių me a o inių e minų: ic im, a ge , payload, in ec ion, ca ie . Jo manymu, jei pag in- diniai kompiu e ių saugumo e minai y a me a o iniai, susiję e minai aip pa gali bū i me a o iniai. Ka š os a elės daly ių diskusijos pa odė, kad me a o inio eikšmės pe - kėlimo iš ienos mokslo s i ies į ki ą p oblema spa čiai kin ančioje kom- piu e ijoje y a ypač s a bi. Kon e encijos pabaigos žodį a ė Vals ybinės lie u ių kalbos komisijos pi mininkė d . Dai a Vaišnienė. Ji iškėlė e minologų da bo s a bą sklan- džiam ins i ucijų bei isos als ybės adminis a imui, aip pa nu odė bū- inybę u ė i ge ai pa eng ų į ai ių s ičių e minų žodynų i inkamai eikiančias, nuola a komas bei a naujinamas e minų bazes, kaip an ai LR e minų bankas i IATE. Gau a 20171114 Ri a Dedonienė Eu opos Komisija Bâ imen T2 02/C004, 17 Boule a d Pie e F ieden, L1543 Luxembou g, Luxembou g E. paš as i [email protected] opa.eu