6Ch is ian Galinski Daik ų in e ne as […] Hype i ealybė: lemiamas dalykas
issues abou In e ne o Things echnology and ‘con en ’
o human-machine communica ion
Daik ų in e ne as […] Hype i ealybė:
s a biausi klausimai apie daik ų in e ne o
echnologiją i žmogaus i mašinos
bend a imo " u inį"
CHRISTIAN GALINSKI
In o e m (Ta p au inis e minologijos in o macijos cen as) Pag indiniai žodžiai: daik ų
in e ne as (IoT), "daik ai", "eApplica ions", "sma " p og amos, s uk ū izuo as i
s uk ū izuo as u inys, mik okon en as, a pusa io (H2H) bend a imas, in o macijos
objek as, u inio objek o i u inio eikšmė, kodai, ne e baliniai są okų aizdai, u inio
są eikumas, me aduomenys, pag indiniai duomenys, kon oliuojama kalba, kon oliuojamas
žodynas, neįgaliesiems (PwD), papildomas i al e na y us bend a imas
1.Susijimas a p idėjų in e ne o
AnD ‘Te mInoloGy a ba ‘sT uCTu eD ConTenT Šis indėlis ski as išdės y i
u inį a siž elgian į daik ų in e ne o (IoT) plė ą, pasiekimus i iššūkius, jo
po eikį žmogiškosios isuomenės i , žinoma, žmonių a pusa io (H2H)
bend a imui, ku į is labiau emia in o macinės i komunikacinės echnologijos
(ICT). Tu inys gali bū i į ai iais pa idalais, pa yzdžiui, eks ais, u iniu, ku is
pa eikiamas ne žodžiu a aš u, o ki ais būdais (p z., ki ais izualiniais a
akus iniais ženklais i ne ac ile a ba hap ic o ma pe duodama in o macija).
Kalban apie u inį, šio indėlio dėmesys ski iamas s uk ū izuo am u iniui
leksikos seman ikos lygiu, aip pa adinamam "mik o u iniu". Te minologijos
y a s a biausia specializuo o bend a imo mik o u inio ūšis, nes a bu, a ji
y a žodinė, a ašy inė. Tačiau ne e baliniai būdai is dažniau y a bū ini kalbame
a ašy iniame specializuo ame bend a ime i pasi odo ne e minologiniuose
duomenimis. Da neseniai pag indinės su kompiu e ių echnologijomis
susijusios emos bu o in o macijos i žinių isuomenė, skai meninimas (p z.,
skai meninė biblio eka), biu o au oma iza imas, mecha onika i panašūs
dalykai. Šiandienos populia iausi žodžiai y a di b inis in elek as (AI), seman inis
inklas (semweb), dideli duomenys, debesų kompiu e ija, obo ika (ž .
kibe ne ines izines sis emas), p amonė 4.0 […] nepaminė i daugelio p amonės i
isuomenės aspek ų, u inčių šį požymį
7Te minologija | 2017 | 24
"Sma " p iekyje, p z., p o ingi mies ai, p o ingas anspo as, p o ingi namai,
hospi als, sma buildings e c. some o his ‘sma ness’ is al eady imple-
men ed o qui e an ex en in he o m o ac i i ies wi h an ‘e’ in on
o i , such as ebusiness and eComme ce, eHeal h, eGo e nmen , elea n-
ing, and new ‘eApplica ions’, such as eAccessibili y and eInclusion, ebank-
p o ingi į anga, elek oniniai pi kimai, elek oniniai sąskai os ak ū os i . . A
be ku is iš pi miau minė ų dalykų gali bū i naudingas be u inio?
IoT u i po encialą sujung i isas pi miau minė as echnologijas i
p og amas į ieną didelę kibe ne inę isa ą, ku ioje duomenis - žinoma, aip
pa " u inio" pa idalu - ku ia ne ik žmonės i jiems, be i "daik ai" (i
jiems), ku ie is dažniau naudojami iki šiol neįsi aizduojamiems ikslams.
Todėl dažnai a ojamos są okos, susijusios su IRT i ypač su IoT, da nė a
s abilios są okos. Kol kas IoT pokyčiai su elk i į echnologijas, o
a i inkamoje li e a ū oje - į asglec ed.
pec s o H2H communica ion – e en, i ICT-suppo ed – is la gely ne-
2.Apib ėžimai
2.1 Daik ų in e ne as (IoT)
Ie C (h p://www.in e ne -o - hings- esea ch.eu/abou _io .h m), Eu opos IoT
mokslinių y imų klas e is, apib ėžia IoT kaip "dinaminę pasaulinę inklo
in as uk ū ą su sa a ankiškai kon igū uojančiais gebėjimais, pag įs ą
s anda iniais i są eiką eikiančiais yšio p o okolais, kai iziniai i
i ualiniai dalykai u i apa ybes, izinius a ibu us i i ualią asmenybę,
naudoja p o ingas sąsajas i y a sklandžiai in eg uo i į in o macinį inklą"
(ž . Ve mesan e.a. 2011). Kaip izija (su am ik u iukšmu), anks y osios IoT
koncepcijos galėjo bū i g ynai echnologijai o ien uo os u u is inės izijos,
ačiau pe pas a uosius po ą me ų is daugiau i daugiau pokyčių a skleidžia
didėjančią inkos s a bą. A odo, kad IoT pe a einančius me us sma kiai
pakeis žmogaus aplinką isame pasaulyje, a siž elgian į eismą i anspo ą,
būs ą i gy enimą, s eika os echnologijas i paslaugas, žemės ūkio i mais o
p amonės ys ymąsi, š ie imą, yšius i . . Tačiau " u inio" aspek as
dažniausiai y a p aleis as diskusijose apie šiuos echninius pokyčius.
"K is inas Galinskis (Ch is ian Galinsky) ""Daik ų in e ne as: hype i ealybė:
issues abou In e ne o Things echnology and ‘con en ’
o human-machine communica ion
esminis ITu (ITu-T y2060: 2012, 3.2.2) apib ėžia IoT kaip: ""In o macinės isuomenės
pasaulinę in as uk ū ą, leidžiančią eik i pažangias paslaugas, sujungdamos
( izinius i i ualius) dalykus, pag įs us esamomis i besi ys ančiomis są eikos
in o macinėmis i komunikacinėmis echnologijomis.""" "I e 1 - iden i ika imo,
duomenų už iksa imo, apdo ojimo i yšių pajėgumų išnaudojimu, IoT isiškai
išnaudoja daik us, kad pasiūly ų se noTe 2 - iš pla esnės pe spek y os IoT gali bū i
ices o all kinds o applica ions, whils ensu ing ha secu i y and p i acy e-
qui emen s a e ul illed.
su okiama kaip izija su echnologinėmis i isuomeninėmis pasekmėmis.""" Pasak
Da e E ans (2011 […] CIsCo In e ne Business Solu ion G oup, IbsG), in e ne o dydis
kasme d igubai didėja. 5,32 me ų. Tai kažkaip p imena Moo o dėsnį, ku is
p ognozuoja, kad ansis o ų skaičius labai in eg uo ose g andinėse
(puslaidininkėse) maždaug d igubai didėja kas d ejus me us. Moo e'o dėsnis
galiausiai lėmė elek oninių komponen ų "minia ū iza imą" i aip elek oniniai
p ie aisai, pagamin i iš šių puslaidininkų, apo mažesni, o jų unkcijos is didėjo.
In e ne o augimas iesiog a i inka po eikį pe ež i eksponen iškai didėjančius
duomenų kiekius. Pasak D. E anso ( . y.), a siž elgian į echnologinę i kome cinę
IbsG pe spek y ą, IoT iesiog y a laiko a pis apie 2008-2009 me us, kai p ie in e ne o
bu o p ijung a daugiau " izinių daik ų" (pa . elek oninių p ie aisų), nei žmonių.
Šiandien daugiau nei 75 p oc. pasaulio gy en ojų okiu a ki u būdu y a p ijung i p ie
in e ne o. Ty imai odo, kad p ie in e ne o p ijung ų p ie aisų (ypač elek oninių
p ie aisų) skaičius augo i oliau auga g eičiau nei žmonių, p ijung ų p ie in e ne o
kompiu e iais a mobiliuoju ele onu. Taigi gali bū i, kad šiandien p ie in e ne o y a
p ijung a nuo 25 iki 50 ml d. p ie aisų.
Tai niekada nebū ų a si ikę be spa čios mobiliųjų echnologijų plė os ne ik
IKT palaikomo H2H yšio, be i duomenų a kū imo i ki ų duomenų naudojimo.
Be o, į sceną įžengė i ki i " iziniai dalykai", okie kaip s ebėjimo kame os,
ju ikliai isokiems p amonės ikslams i . . "E icsson (2016)
""konse a y iai"" į e ina p ijung ų p ie aisų skaičių apčiuopiamų ak ų
pa idalu be eik 30 ml d. 2021 m., įskai an ik šiek iek daugiau nei 10 ml d.
p ie aisų, ski ų IKT emiamam H2H yšiui. Tikimasi, kad IoT labai in eg uos
pi maujančias echnologijas, okias kaip pažangios mašinų a pusa io yšių,
9Te minologija | 2017 | 24 skaičius auga linijiniu būdu, o į enginių, ski ų m2m
bend a imui, skaičius auga daug g eičiau. D. E ans (ibidem) "op imis iškai"
į e ina 50 ml d. p ie in e ne o p ijung ų p ie aisų. in e ne o. Jis jau
pa e ė in e ne ą ju ikliniu ( empe a ū a,
so a , he In e ne a guably has no changed e y much, undamen-
ally speaking. Howe e , he IoT can be seen as he i s eal e olu ion
p essu e, ib a ion, ligh , mois u e, s ess), allowing us o become mo e
p oac i e and less eac i e.
ITu (ITu-T y2060:2012, 6.1) eigia: "Išnaudodamas iden i ika imo, duomenų
už iksa imo, apdo ojimo i yšių galimybes, IoT isiškai naudoja "daik us", kad
siūly ų paslaugas isoms aikomosioms p og amoms, uo pačiu už ik inan , kad
bū ų į ykdy i saugumo i p i a umo eikala imai.
au onominių inklų, duomenų ga ybos i sp endimų p iėmimo, saugumo i
p i a umo apsaugos bei debesų skaičia imo echnologijos, su pažangių ju iklių
i ak y a imo echnologijomis.
Kaip pa ody a 1 pa eiksle, "IoT" p ideda "be kokio dalyko komunikacijos"
ma menį p ie in o macinių i komunikacinių echnologijų (IKT), ku ios jau
eikia "be kokį laiką" i "be kokį PlACe" komunikaciją. Tai gali bū i
pa ody a šiuo g a iku: 1 pa eikslas: išplės iniai IoT ma menys (ITU-T
Y2060:2012, 6.1)
1 0 Ch is ian Galinski Daik ų in e ne as […] Hype i ealybė: lemiamas dalykas
issues abou In e ne o Things echnology and ‘con en ’
o human-machine communica ion
2.2 In e ne as p ieš "in e ne ą"
Y a […] ne a p IKT ekspe ų […] klaidingų sup a imų apie "in e ne ą", kaip
aiškiai paaiškino UnesCo (2017): […]In e ne as: pasaulinis iešasis kompiu e ių
inklų inklas, ku is su eikia p ieigą p ie daugelio yšių paslaugų, įskai an
pasaulinį inklą (www) i neša el. paš ą, naujienas, p amogas i duomenų ailus. 1
pas aba: In e ne as (su dideliu "I" aide) eiškia milžinišką pasaulinį iešąjį inklą,
ku is aip pa aldo pasaulinį inklą. ki i in e ne ai […] aip pa y a kompiu e ių
inklų inklai […] ašomi mažomis aidėmis […]I[…]. Kažkas panašaus aip pa galioja
pasauliniam žinia inkliui (www, aip pa adinamas žinia inkliu a ba žinia inkliu),
ku is gali bū i apibūdinamas kaip (unesCo ibidem): […]populia iausia iš isų
in e ne o paslaugų i p og amų (dažnai naudojamos pakai omis su in e ne u),
ku i su eikia a o ojams galimybę
– o access in o ma ion and se ices while connec ed o he In e ne ,
– o publish in o ma ion, and
[…] siūly i paslaugas, p ie ku ių gali p isijung i be kas ki as in e ne e. Pasaulinis
inklas y a iena didžiausių In e ne o paslaugų. Ta p daugybės ki ų paslaugų,
eikiamų pe in e ne ą, y a el. paš as, ailų pe da imas, balso pe IP (VoIP),
skai meninė ele izija, nuo olinis kompiu e io aldymas, naujienų g upės i
in e ne iniai žaidimai. Visos šios paslaugos gali bū i įgy endin os be ku iame
in e ne e, p ieinamas inklo naudo ojams. In e ne o p o okolų inkinys y a
s a biausias in e ne o p o okolų inkinys (bend ai adinamas pe da imo aldymo
p o okolu i in e ne o p o okolo inkiniu) i leidžia dideliems, geog a iniai į ai iems
kompiu e ių inklams g ei ai i ekonomiškai bend au i a pusa yje pe į ai ias
izines jung is. Jį p ižiū i i ku ia In e ne o inžine ijos da bo g upė (IeTF).
In e ne o p o okolas (IP) gali bū i apibūdinamas kaip: pag indinis in e ne o echninis
s anda as, ku is y a in e ne o pag indas, ku is nu odo, kaip duomenys y a
pe kel i pagal is p incipus: pake ų pe jungimas, galu inis inklas i i umas.
Dažnai

1Te minologija | 2017 | 24 an inklo p o okolai, apib ėž i TCP/IP. (Counes
used in e changeably o he T ansmission Con ol P o ocol and In e ne P o o-
col sui e (TCP/IP), al hough he IP co e s he i s – bu s ill mos impo -
ibidem) Reikia sup as i ski umus a p in e ne o i WWW e minų, ku ie
dažnai naudojami pakai omis. In e ne as y a izinis sluoksnis a ba izinis
inklas, suda y as iš jungiklių, ma š u iza o ių i ieno aško į ki ą g ei ai,
pa ikimai i saugiai. Ki a e us, "www" y a p og amų sluoksnis, eikian is
o he equipmen . I s p ima y unc ion is o anspo in o ma ion om
an in e ne o. Jo pag indinis aidmuo y a su eik i sąsają, ku i pada o
in o maciją, eka pe in e ne ą, naudingą. Jau gana anks i "www" bu o
adinamas "daik ų inklas".
2.3 Kas y a "daik ai" IoT?
ITu (ITu-T y.2060:2012, 3.2.3) apib ėžia " eiksmus" IoT a ž ilgiu aip:
" izinio pasaulio ( izinių daik ų) a ba in o macinio pasaulio ( i ualių daik ų)
objek as, ku is gali bū i iden i ikuojamas i in eg uojamas į yšių inklus".
Daik ai u i susijusią in o maciją, ku i gali bū i s a inė a ba dinamiška. "Daik ų"
lyginimas su "objek ais" a i inka adicinę mokslo eo iją, ypač on ologiją.
Mokslo e minologijoje (pagal mokslo eo iją) " izinio pasaulio objek as" aip
pa adinamas "ma e ialiu objek u" (a ba iziniu objek u, ealiu objek u,
konk ečiu objek u i panašiais). Šiuo a ž ilgiu ITu apib ėžia "p ie aisus" kaip
izinius objek us, ku ie y a "p ie aisų, u inčių p i alomas yšių galimybes i
nep i alomas ju iklio, ak y a imo, duomenų už iksa imo, duomenų saugojimo i
duomenų apdo ojimo galimybes".
Mokslo e minologijoje " i ualus daik as" adinamas "nema e ialiu
objek u" (a ba įsi aizduojamu objek u, abs akčiu objek u i panašiais).
Remian is ITu i ualiais dalykais
[…] egzis uoja in o maciniame pasaulyje i gali bū i saugomos, apdo ojamos i
p ieinamos. Vi ualių daik ų pa yzdžiai y a mul imedijos u inys i aikomosios
p og aminės į angos. (ITu-T y.2060:2012, 6.1) Šis apib ėžimas nepami š a o ak o,
kad " u inys" - ypač mik okon en as - pa s sa aime y a " i ualių dalykų"
isa a. No s p og aminė į anga y a be o, iloso inis klausimas čia y a, a isi
2 Ch is ian Galinski Daik ų in e ne as […] hype i ealybė: S a bu, kad u inys
issues abou In e ne o Things echnology and ‘con en ’
o human-machine communica ion
needed o handle i , se ious in e ope abili y issues a ise, i con en is pu
in o he same ca ego y as ‘applica ion so wa e’ – no leas due o he ac
i p og aminė į anga u i isiškai ski ingus gy enimo ciklus i eikala imus,
susijusius su p ojek o aldymu i kokybės aspek ais, ik paminė i kele ą.
"daik ai" y a ik "in o macijos objek ai", a jie gali bū i daug daugiau, jei jie
laikomi (žmonių) "appažįs amais objek ais" a ba a ski ai "appažįs amais
objek ais" žmogaus ealybėje. Radikalus edukcionis inis požiū is, kad iskas
y a ne kas ki a, kaip "in o maciniai objek ai" iš echnologinio požiū io, gali bū i
didelis klaidingas.
Con en can also be ega ded as ‘ hings’ (see also sub-chap e 2.5). mic o-
u inys, kalban apie " u inio objek us", pa enka į " izinius daik us", o u inio
subjek ų eikšmės - į " i ualius daik us". Abu jie eikalauja me aduomenų, kad
bū ų galima juos apibūdin i i iden i ikuo i.
2.4 Ta pžmogiškas bend a imas galiausiai be koks u inys u i bū i a ba
gali bū i sup an amas žmonių.
Ta pžmogiškas (H2H) bend a imas y a unikalus dėl o, kad jis plačiai naudoja
"kalbą" isomis jos eikšmėmis nuo "kalbos" pe "kalbą" iki "pa ole" p ancūzų
kalba, pagal Fe dinand de Saussu e idėjas. Tačiau kalba i kalbos nė a ienin elės
bend a imo p iemonės, aip pa kalba neapsi iboja ik kalbama i ašoma.
Ta pžmogiškojo bend a imo kanalai (a ba būdai) gali bū i izualiniai, klausomieji,
ac ili (pa ykslu, pa yzdžiui, B ailio aš u) i hap iški, k apo, elek omagne iniai
a biocheminiai. Be o, bend a imas gali yk i sąmoningu i nesąmoningu lygiu.
Apsk i ai ai gali bū i apib ėžiama kaip: […] numa y ų eikšmių pe da imas iš
ieno subjek o a g upės į ki ą, naudojan abipusiai sup an amus ženklus i
semio ikos aisykles[…]. Pag indiniai šio apib ėžimo elemen ai iš H2H
pe spek y os
communica ion a e:
•in ended meanings,
• pe duodami a p žmonių (nep iklausomai nuo o, a jie y a
asmenys, a g upės), • abipusiai sup an ami ženklai, simboliai i aisyklės.
1Te minologija | 2017 | 24 ki i, palygin i, pab ėžia socialinio są eikos aspek ą:
"Komunikacija y a žmogaus są eikos i mokymosi esmė. Bend a imo pobūdis
p iklauso nuo d iejų a daugiau asmenų są eikos
indi iduals and unde s anding is cons uc ed h ough ha in e ac ion”. (IsAAC –
h ps://www.isaac-online.o g/english/wha -is-aac/wha -is-communica ion/)
IsAAC ęsia:
[…]Komunikacija y a pag indinė žmogaus eisė i bū ina mūsų, kaip socialinės ūšies,
gy enimo kokybei. Kaip žmonės, mes naudojame bend a imą: bend au i su ki ais,
socialiai susisiek i, pas eikin i, a k eip i dėmesį, dalin is jausmais, iš eikš i
nuomonę, su ik i, nesu inka, paaiškin i, dalin is in o macija, klausinė i, a saky i,
išjuok i, de ė is, ginčy is, manipuliuo i, komplimen uo i, komen uo i, p o es uo i,
skųs is, apibūdin i, ska in i, moky i, eik i a siliepimus, pa ody i humo ą, ap a i
in e esus, bū i mandagūs, susisiek i, iš eikš i susidomėjimą a nesidomėjimą i . .
Dėl pi miau minė ų ikslų i a siž elgian į bend a imo socialinius i są eikos
aspek us, ne e balinis bend a imas y a ge ai žinomas kaip pag indinė komunikacinė
p iemonė, padedan i kalbai a pžmogiškame bend a ime a ba ne pakeičian i ją
am ik uose bend a imo eiksmuose. Manoma, kad ji suda o du ečdalius iso
bend a imo i apima sąmoningus i nesąmoningus koda imo i dekoda imo p ocesus
(iš eiškiamų eikšmių a p anešimų). Jis gali apim i izualinius signalus, okius kaip
kūno kalba (p z., pos ū os), ges us i imi acijas, ga so signalus kalban
(pa aleng ija), okius kaip balso kokybė, g ei is, ga sas, ga sumas, kalbėjimo
s ilius, aip pa p osodinius b uožus, okius kaip i mas, in onacija i s esas.
Ne eikia paminė i, kad daug kas iš o gali bū i labai p iklausoma nuo kul ū os i
kalbos. Didžioji dalis ne e balinio bend a imo s udijų bu o su elk a į asmenų
a pusa io są eiką, ku jis gali bū i suski s y as į is pag indines s i is: aplinkos
sąlygas, ku iose yks a bend a imas, izines komunika o ių sa ybes i
komunika o ių elgesį są eikos me u. Rašy inis bend a imas, ypač pagal
"lokalizacijos" (l10n) pe spek y ą, pa yzdžiui, e imas i echninis ašymas a
dokumen a imas, aip pa gali u ė i ne e balinių elemen ų: (a) ling is inių, okių
kaip asmeninis s ilius, i (b) neling is inių, okių kaip nuo aukos, aizdai, piešiniai,
g a ikai, diag amos, į e p i akus iniai ženklai (p z., e-knygose), i . . Nepa eikia
paminė i, kad daug kas iš o gali bū i labai p iklausomas nuo kul ū os i kalbos, aip
pa nuo socialinės g upės a kalbos.
1 Ch is ian Galinski Daik ų in e ne as […] hype i ealybė: lemiamas
issues abou In e ne o Things echnology and ‘con en ’
o human-machine communica ion
a siž elgian į pi miau minė us komunikacijos kanalus aikų auklėjime i
ion, he adi ional de ini ions o H2H communica ion needs ex ension,
as hey la gely ocused on ‘language’ in a na ow sense. In he ield o
š ie ime, aip pa į papildomą i al e na y ią komunikaciją (AAC) asmenims,
u in iems ski ingų ūšių a kilmės komunikacijos su ikimų, "kalba" i
H2H komunikacija naudojamos i u i bū i naudojamos daug pla esne
p asme. E-mokymosi į ankiai i pagalbinės echnologijos a siž elgia į ai […]
odėl dažnai ku ia p og amines p og amas a į ankius, ku ie y a naudingi
isiems.
Vis dažniau isi pi miau minė i a pžmogiški komunikacijos aspek ai gali bū i
emiami IKT. Galiausiai "daik ai" IoT bus a ba, jei p i eiks, gali bū i p is a y i
žmonėms. Todėl nes a s ymas dėl H2H komunikacijos pobūdžio sudė ingumo
ne ik su a žys aikomų echnologijų e ek y umą i e ek y umą, be aip
pa sukels in o macijos kokybės, a sakomybės už klaidingai pa eik ą
in o maciją ( okioms ikslinėms g upėms a apsk i ai), įmonių socialinės
a sakomybės (CSR), isų ūšių eisinės a sakomybės i . . Y a s anda ų
se ija, ku i y a pag įs a isapusiškiausia, no s i su umpin a, pag indinių
eo ijų apie a pžmogišką saugumą de iniu. H2H komunikacijos ekspe ai
g eičiausiai ne as nuo odos į ITu-T X.1081:2011 i susijusius s anda us, nes
communica ion and beha iou based on: ITu-T X.1081:2011 The elebio-
me ic mul imodal model – A amewo k o he speci ica ion o secu i y and
šių s anda ų pa adinimai i jų kū imo komi e ų pa adinimai, a odo, ne u i
jokio yšio su H2H komunikacija. biome ijos ekspe ai a gu a gal o ų apie
H2H komunikacijos u inį i jo seman inius, socialinius i kul ū inius
ma menis, neben jie bū ų kažkaip "apskaičiuojami". Tačiau šiandien be eik
iskas, kas susiję su žmonių a pusa io bend a imu, y a a ba bus emiama
IKT.
ITU-T ekomendacija bu o ęsiama IeC 80000-14:2014 Telebiome ija, susijusi
su iziologija, kaip ISO i IeC 80000 sude in os se ijos dalis, i ITU-T
ekomendacija X.1082:2010 Telebiome ija, susijusi su žmogaus iziologija.
ISO IEC 80000 s anda ų se ijos s anda iza imo da bus ykdo ISO IEC 12 i
IEC 25 s anda iza imo komi e ai, aip pa keli ki i s anda iza imo i
named Quan i ies and uni s, while ela ed opics a e deal wi h by se e al
o he commi ees in Iso/IeC-JTC 1 In o ma ion echnology and Iso/TC
s anda iza imo komi e ai.
1Te minologija | 2017 | 24 ku ios u i bū i a siž elgiamos anks y ame
e ape: • p og aminės į angos p ojek a imo p ocesą i • "ma a"
modelia imą (įskai an me aduomenų apib ėžimą) i oliau pe isus
i e a y ius kū imo ciklus. (mou/ mG 2012)
[…]Aukščiau pa eik a ekomendacija neiš engiamai eikalauja didesnio
s uk ū inės sudė ingumo laipsnio, su ku iuo eikia susido o i didesniu duomenų
modelio g anulia umo laipsniu. Tai gali eikalau i papildomų URL ski ingoms
s uk ū izuo o u inio a ski ų į ašų kalbų dalims. Galiausiai seno inis e minų
au onomijos p incipas u ės bū i išplės as į a s o a imo au onomiją
e minologijos aldymo s i yje. Tai is iek bū ina, kai s uk ū izuo o u inio
iene ai pe di biami, pa yzdžiui, e. mokymosi ikslais. Dėl s a biausių są okų
k azi-ek i alen umo eiškinių a p kalbų, bus eikalingos nuo odos a p į ašų dalių
a ne am ik ų am ik o į ašo laukų į ki us į ašus (a jų dalis). Kaip pa i iama
lokalizacijos s i yje (pa . echninės dokumen acijos s i yje), aukščiau minė a
aisyklė aikoma ne i neling is iniams aizdams dėl kul ū inės į ai o ės eiksnių.
(Galinski & Gi aldo Pe ez 2014: 415)
3.3 Tu inio me aduomenys
Kiek ienai aikymo s ičiai (p z., muziejų kolekcijoms, skai meniniams ga so
ailams, inklalapiams i . .) aikomi ski ingi me aduomenų s anda ai.
Duomenų a duomenų ailų u inio i kon eks o ap ašymas padidina jų
naudingumą. ačiau u inio požiū iu, ypač a siž elgian į s uk ū izuo ą u inį,
eikia nepami š i, kad s uk ū izuo o u inio subjek ams i
nes uk ū izuo o u inio subjek ams eikalingi me aduomenų inkiniai gali
bū i gana ski ingi, no s jie am ik u mas u su ampa: • Nes uk ū izuo o
u inio a eju, ku is laikomas " u inio šal iniu", me aduomenys apima uos,
ku ie susiję su: o o maliu kiek ieno " u inio objek o" ap ašymu i
iden i ika imu (įskai an šal inio ap ašymą i iden i ika imą), o " u inio
objek o" duomenų aldymu, o " u inio objek o" žinių lygiu, įskai an §
klasi ikaciją, ipologiją, aksonomiją i panašias ka ego iza imo p iemones, §
dokumen acijos ezau ų a ki ų ūšių "kon olizuo ų žodynų" desk ip o ius,
§ lais o indeksa imo me odus (a ba pi miau minė ų);

2 Ch is ian Galinski Daik ų in e ne as […] hype i ealybė: lemiamas •
issues abou In e ne o Things echnology and ‘con en ’
o human-machine communica ion
S uk ū izuo o u inio […] a eju, ku is laikomas pag indiniais
seman iniais subjek ais […] me aduomenys apims uos, ku ie susiję su: o
o maliu kiek ieno mik o u inio subjek o ap ašymu i iden i ika imu
(įskai an šal inio ap ašymą i iden i ika imą), o "mik o u inio objek o"
o he da a managemen o he mic ocon en en i y,
žinių lygiu, panašiu į nes uk ū izuo ą, o […] mik o u inio subjek o
seman ika, apiman i […] ling is inę i neling is inę in o maciją, […]
paaiškinimus a apib ėžimus a ki as pa adinimo ūšis, […] naudojimo
aspek us i . .
Be o, į ai ių ūšių s uk ū izuo o a nes uk ū izuo o u inio iš eklių
me aduomenų inkiniai ski iasi, no s jie pap as ai u i am ik ų bend ų
me aduomenų (p z., in o macijos apie šal inį). kiek iena u inio ūšis u i am
ik ą minimalų (be išplės inį) me aduomenų inkinį, ku is leidžia juos apdo o i,
naudo i, paka o inai naudo i i paka o inai paski i. ne jei nesilaikoma ik
nedidelių me aduomenų inkinių ski umų, gali kil i są eikos p oblemų. Šiuo
a ž ilgiu u inio subjek o sudė ingumą apsk i ai galima nus a y i pagal:
• ap a iamos in o macijos kiekis, • p i aiky ų me aduomenų g anulia umas, •
pa eik as aiškios kon eks o i ko eks o kiekis, • u imo u inio ipų skaičius, •
eikalingas kogni y inio apdo ojimo laipsnis i . . Me aduomenys, naudojami […]
ben jau p aei yje […], daugiausia susiję su o maliais aspek ais, . y. su
sin ak ine s uk ū a, o ne su "seman ine s uk ū a". (ž . aip pa : oAsIs s.a.) Kuo
daugiau in o macijos apie "žodį" eikia, uo daugiau me aduomenų, susijusių su
seman ika, y a bū ina - ypač isų ūšių mik okon en ui su paaiškinimais,
apib ėžimais, pag indinėmis koncepcinėmis s uk ū omis i . . - pa yzdžiui,
e minologiniams duomenims. Aukščiau pa eik ą eiginį aip pa palaiko ben
s eichen & Vincen wade (2010: 5): "He e ogeniškas palaikymo u inys, ku is y a
p ieinamas p og aminės į angos p oduk ams, u i bū i ans o muo as į
seman iškai u ingesnę o mą, kad bū ų galima padidin i esamų me aduomenų i
s uk ū os kiekį. Todėl iš kiek ieno gali bū i iš auk i ski ingi naudojimo ipai: o
labai s uk ū izuo as u inys ( okias kaip echniniai dokumen ai) gali bū i
soning, adap a ion and pe sonalisa ion ac oss i . <…> seman ic web echnolo-
gies such as on ologies ep esen an oppo uni y o base such s uc u ing and
2 3Te minologija | 2017 | 24
ma kup on. The di e en ypes o con en can be b oadly ca ego ised by hei
naudojamas žinių domeno on ologijai nus a y i, o nes uk ū izuo as u inys
( okius kaip o umo p anešimai) gali bū i pažymė as, kad a o ojams bū ų
su eik as didesnis p oblemų sp endimų diapazonas. Šiuo a ž ilgiu Sabine Zumpe &
Wa ne Esswein (2002: 246) a k eipė dėmesį į pa adoksą, kad didelis s uk ū inis
sudė ingumas, eiškiamas didesniu g anulia umu, ku į a s o auja daugiau ( aip
pa daugiau ski ingų ūšių) me aduomenų, iš ik ųjų sumažina sudė ingumą.
P iešingai, sudė ingumo laipsnis y a labai aukš as silpnai s uk ū izuo ose žinių
bazėse, kai a o ojui eikia ik nedidelio kiekio in o macijos apie
me a-s uk ū ą. Tik inkamas me aduomenų me odų aikymas da nega an uoja
om he poin o iew o in o ma ion p ocessing:
u inio są eikos. Me aduomenys p adėjo bū i naudojami, kai eikėjo
sup ojek uo i duomenų bazes. P adinį apib ėžimą "duomenys apie duomenis" (Iso
19115: 2003, 4.8) is da galima as i keliuose s anda uose. Vėlesni apib ėžimai y a:
"duomenys [in o macija], ku i su eikia in o maciją apie duomenis"
(me iamwebs e ) a ba "in o macija apie iš eklius" (Iso 19115-1:2014, 4.10). Y a
daug ski ingų me aduomenų apib ėžimų. No in aiky i IRT be kokio ipo
mik okon en ui a ky i, apdo o i i p ižiū ė i, J. Riley (2017: 6) ski ia ke u is
me aduomenų ipus:
• ap ašomieji me aduomenys (mik o u inio subjek o aidmeniui a
unkcijai nu ody i, aip pa paieškos žodžiai a e minai, kad bū ų
leng iau juos ieško i), • adminis aciniai me aduomenys (įskai an
echniniai me aduomenys ailams deši uo i i pa eik i, išsaugojimo
me aduomenys ilgalaikiam me aduomenims a ky i; s uk ū iniai
iles, igh s me ada a o in ellec ual p ope y igh s a ached o
con en ),
me aduomenys (susiję su mik odalinio u inio subjek ais, mik odalinio
u inio subjek ų elemen ais, ski ingais mik odalinio u inio iš ekliais i .
.); žymėjimo kalbos i sude in i duomenų modelia imo me odai (kad bū ų
palaikoma nuosekli me odika, a siž elgian į u inio są eiką).
2 Ch is ian Galinski Daik ų in e ne as […] Hype i ealybė: lemiamos Šios
issues abou In e ne o Things echnology and ‘con en ’
o human-machine communica ion
į ai ios me aduomenų ka ego ijos palaiko ski ingus ikslinius naudojimo
būdus in o macinėse sis emose. Kaip ma y i, seman iniai aspek ai paminė i,
be ik ibiniu mas u.
Me aduomenys gali bū i saugomi i aldomi duomenų bazėje, dažnai adinamoje
me aduomenų egis u a ba me aduomenų saugykla. Tačiau be kon eks o i
a skai os aško gali bū i neįmanoma iden i ikuo i me aduomenų ik žiū in į
juos. Kadangi me aduomenų ap ašymas ėl eikalauja me aduomenų,
me aduomenys kaip okie nesiski ia nuo bend o mik okon en o, ik jų a ski as
aidmuo a unkcija am ik iems ikslams u i bū i pažymė as i ge biamas.
3.4 Pag indiniai duomenys
Dėl didėjančio in o macijos kei imo pe in e ne ą po eikio bu o eikalaujama
s anda ų, sude inančių minimalius į ai ių elek oninių p og amų me aduomenų
inkinius, p z., "Dublin Co e" (šiandien ISO 15836:2009) biblio ekoms a ba
e minologinių duomenų duomenų ka ego ijas (ISO 16642:2003). Elek oninio
e slo i elek oninės p ekybos s i yje okie sude in i me aduomenų inkiniai
šiandien dažnai adinami pag indiniais duomenimis (p z., klien o duomenimis,
p oduk ų duomenimis), ku ie aip pa naudojami am ik ų sando ių i papildomų
me aduomenų, aip pa ak inių duomenų i susijusių p ocedū ų (p z., kainų
skaičia imo) de inimui, kai eikia. Panašios pas angos a liekamos is daugiau i
daugiau s anda izacijos s ičių. Todėl naujų s anda ų, susijusių su u iniu,
skaičius eksponen iškai didėja. Šie s anda ai gali eikš i: • mik okon en ų
subjek ai kaip okie (p z., s anda izuo os e minologijos, kiekiai i iene ai,
isų ūšių simboliai, šalių, uos ų, o o uos ų, kon eine ių, aliu ų kodai i . .), •
me aduomenys, susiję su mik okon en ų subjek ais, • pag indiniai duomenys,
susiję su izinio pasaulio objek ais ( iziniais dalykais) a ba su in o macijos
pasauliu ( i ualiais dalykais), • nuo odos į a i inkamus me aduomenis i
pag indinių duomenų egis us a saugyklas. Šioje s i yje specialis ai bend ai
įsi ikinę, kad " u inio s anda iza imas sumažina e slo p ocesų
sudė ingumą". Tačiau y a daug s anda ų i s anda izuo ų me odų, ku ie
ukdo " u inio są eikai". No s de inimo pas angos bu o ykdomos ka u su
Eu opos pagalbinės echnologijos pažangos asociacija (AAATe), ji pa eikė "2016
m. ekomendaciją dėl e. p ieinamumo i e. į aukimo s anda ų". (ž . p iedą)
ce ning me ada a and mas e da a in a ious eApplica ions which a e a
2 5Te minologija | 2017 | 24
a e unde way, he e is an u gen need o in ensi ying ha moniza ion and
en o cing i . In o de o help o imp o e his si ua ion, In o e m in co-
4.STANDARDS aidmuo
4.1 S anda ų i s anda izacijos pobūdis
Į ai iose mokslo i echnikos bend uomenėse s anda ų p iėmimo laipsnis
labai ski iasi. Pa yzdžiui, inžinie iai i ki i echniniai ekspe ai s anda izaciją
laiko p amonės i p ekybos e ek y umo, e ek y umo i naujo ių pag indu.
(eTsI 2017-09-03: h p://www.e si.o g/s anda ds/why-we-need-s anda ds)
[…]s anda ai su eikia
• Saugumas i pa ikimumas
• Vy iausybės poli ikos i eisės ak ų palaikymas
• In e ope a y umas*ž . 4.3.
• e slo naudos, p z.: o a ė ė p ieigą p ie inkos; Didin i
in o muo umą apie echninius pokyčius i inicia y as.
o P o ide economies o scale;
o encou age inno a ion;
• Va o ojų pasi inkimas
Pagal oki e, koks bū ų pasaulis be s anda ų: • P oduk ai gali ne eik i
aip, kaip ikė asi; • Jie gali bū i p as os kokybės; • Jie gali bū i
nesude inami su ki a į anga […] iš ik ųjų jie gali ne nesusiję su ja; •
eks emaliais a ejais nes anda dizuo i p oduk ai gali bū i pa ojingi; •
Klien ai bū ų ap ibo i ienu gamin oju a iekėju; • gamin ojai bū ų
p i e s i išgal o i sa o indi idualius sp endimus ne i pap asčiausiems
po eikiams, u ėdami ibo as galimybes konku uo i su ki ais. (eTsI ibidem)
s anda izacija yks a sudė ingoje sis emoje: • o icialios
s anda izacijos įs aigos ku ia " o malius s anda us" a ba "de ju e
s anda us" nacionaliniu, egioniniu i a p au iniu lygiu, o a p jų y a
2 Ch is ian Galinski Daik ų in e ne as […] hype i ealybė: esminis eTsI
issues abou In e ne o Things echnology and ‘con en ’
o human-machine communica ion
iš ada: […] Visuomenė u i s anda us[…]. Inžinie ių i echnikų požiū iu, o ai
iš ik ųjų y a iesa, ačiau ai nebū inai p ipažįs ama i p ipažįs ama
ki ose mokslo s i yse i žmonėms, ku ie nė a susipažinę su s anda ais.
įs eig i inklo mechanizmai; • ki os s anda ų kū imo o ganizacijos
(sDos), ypač p amonės o ganizacijos, ku ia "de ac o s anda us" a ba
"p amonės s anda us".
T adiciškai s anda ų kū imas y a glaudžiai susijęs su e minologijos
s anda izacija. Daugelis didesnių sDOS sa o duomenų bazėse u i daugiau nei
100 000 s anda izuo ų e minologinių į ašų, kai ku ie - kelis 100 000. Kaip jau
paaiškin a, is dažniau s anda izuojami i ki i mik okon en ų ipai. Be o, y a
nemažai me odologinių s anda ų, kaip elg is su į ai iomis mik okon en u.
"Rekomendacija 2016" (ž . p iedą X) bu o pa eng a a siž elgian į ai, kad
in e ne o dalykai negali eik i e ek y iai i eiksmingai be u inio i kad
s anda ai y a labai s a būs " u inio są eikumui" isais jo aspek ais.
Techniniai s anda ai, eisinės no mos i se i ika imas
No s als ybės (a ba ki os ūšies eisinės ins i ucijos) išduo os eisinės no mos
pap as ai y a p i alomos elgesio aisyklės, echniniai s anda ai apib ėžia
naujausią mokslo, echnikos a me odikos plė ą. ik jei jie nu ody i įs a yme a
ki ame eisiniame egulia ime, jie gali ap i a i inkamos eisės no mos dalimi.
(LIFe D9.8 2017: 48) uo a pu eisines no mas išduoda als ybinė (a ba ki a eisinė)
ins i ucija, echninius s anda us išduoda s anda iza imo ins i ucijos (a ba
s anda iza imo o ganizacijos a ba s anda ų kū imo o ganizacijos, sDos)
a p au iniu, egioniniu a nacionaliniu lygiu, panašu į eisinę sis emą. Kai ku iose
šalyse s anda iza imo ins i ucijos y a nacionalinės ins i ucijos, ku ių echniniai
s anda ai laikomi eisinėmis no momis. Eu opos šalyse s anda iza imo įs aigos
o icialiai eikia p i ačiame sek o iuje […] pap as ai emiasi nacionaliniu įs a ymu,
susijusiu su echninė s anda izacija. Apibend inan :

2Te minologija | 2017 | 24
•s anda ds a e no in hemsel es [in he legal sense] egula o y in
na u e and hei applica ion no mally is olun a y. Al hough s and-
Kadangi ekomendacijos y a " ik" [s ip os] ekomendacijos, jos y a
plačiai naudojamos dėl jų eikiamos naudos i odėl, kad jose y a daug
k ali ikuo os echninės in o macijos. • s anda ai ampa [ eisiniai]
p i alomi ik ada, kai į juos nu odoma, kad jų naudojimas y a
in p i a e con ac s o ag eemen s, o in laws o egula ions and
eikala imas. s anda ai gali užki s i kelią eisiniams ginčams, nes jie
nus a o neabejo inas speci ikacijas. • Tiesą sakan , s anda ai […] isų
pi ma ju isdikcijoje […] laikomi an aisiais po eisės.
Se i ika imas - ypač jei jis pag įs as s anda ais - gali padė i
g iež ai įgy endin i s anda us. Se i ika imas gali bū i aikomas:
• P oduk ai.
• p og aminė į anga (įskai an są eiką).
• P ocesai.
• paslaugos.
• Žmogiškieji iš ekliai: o
pe sonalo se i ika imas,
o kompe encijos i įgūdžiai.
• Mokymas: o mokymo
o ganizacija, o moky ojai, o
mokymo medžiaga i į ankiai.
Se i ika imas is dažniau aikomas i u inio iš ekliams u inio kokybės i
są eikumo požiū iu. Tai apima u inio aldymo p og aminę į angą i į ankius,
a i inkamas paslaugas i ki as u inio iš eklių paka o inio naudojimo
paslaugas, u inio iš eklių aldymo o ganizacinius eikala imus i eikala imus,
susijusius su u inio iš eklių aldymui ski ų žmogiškųjų iš eklių
kompe encijomis i įgūdžiais. A siž elgian į ai, kad kai ku ie s a biausi i
isuomeniniu, aip pa poli iniu požiū iu jau ūs ske siniai aspek ai da oli
g ažu neišsp ęs i, eisiniai i echniniai eglamen ai aidins s a bų aidmenį
olesniam IoT plė ai. Šie aspek ai isų pi ma apima: saugumą, p i a umą,
saugumą, ien isumą, pasi ikėjimą, pa ikimumą, skaid umą, anonimumą, e iką i
pla esne pe spek y a aip pa są eiką, ene gijos su a ojimą i
cybe c ime. (Ve mesan & F iess 2014: 31)
2 8 Ch is ian Galinski The In e ne o Things – Hype and eali y: C ucial
issues abou In e ne o Things echnology and ‘con en ’
o human-machine communica ion
4.3 S anda izacija i są eikumas
Toliau pa eik as eiginys, susijęs su mik o mokymosi objek ais, o ne su " u iniu",
apsk i ai is da galioja: "Vienin elė, daugėja žinia inklio pag indu suku ų u inio
pla o mų, ku ios a o ojams siūlo ieną a kelis iš eklius, o iš ienos pusės
ūks a eo inio i me odinio pag indo, o iš ki os - o ien acijos į ge iausią u inio
są eikumo p ak iką. Fak as, kad is daugiau iš eklių aip pa ku iama i išlaikoma
naudojan dažnai nepakankamus in e ne inius bend ada biaujančius, daly aujančius
i paski s y us me odus, da labiau padidins šią p og aminės į angos, in o macinių i
komunikacinių echnologijų, se i ika imo schemų i . . plė ą. (Galinski & Gi aldo
e a ion./ The e o e, a combina ion o means, such as s anda ds, app op ia e
Pe ez: 2011) Anksčiau jau bu o paaiškin a, kad " echninis są eikumas" negali
ga an uo i " u inio są eikumo". In e ope a y umas (Iop) ci a os iš eTsI po alo
aki aizdžiai bu o naudojamas siau oje " echninės in e ope abilumo" p asme. Tačiau
is dažniau p ipažįs ama, kad seman inis IOP u i daugiau ma menų nei ikė asi, o
duomenų kokybė labai p iklauso nuo u inio IOP. Duomenų kokybė sa o uož u labai
p iklauso nuo me aduomenų kokybės, o u inio IOP daugiausia p iklauso nuo duomenų
modelių i on ologijų są eikumo (p z., pagal a i ų duomenų duomenų kokybės
s ebėjimo p ojek ą ADeQuATe (2015)). Palyginus s anda izuo us e minologijos
į ašus apie "in e ope abilumą", galima as i ( echninį) in e ope abilumą IKT s i yje,
apib ėž ą aip:
[…]4.17 są eikos gebėjimas bend au i, ykdy i p og amas a ba pe duo i duomenis
a p į ai ių unkcinių iene ų okiu būdu, kad a o ojui bū ų mažai a ba isai
nežinoma šių iene ų unikalių sa ybių[…] (Iso/Ts 19101-2:2008, 4.17). Vis dažniau
p ipažįs ama, kad šis apib ėžimas y a nepakankamas a siž elgian į ai, kiek
į ai ios aplinkos (gaminės i p og aminės į angos) gali keis is in o macija be
spec o he use ’s ole as shown by:
“3.11 in e ope abili y
u inio p a adimo i a o ojui skaid iu būdu (Iso/Ts 22224:2009, 3.11). Tačiau aip
pa bu o p ipažin a, kad echninis są eikumas gali bū i ik ai są eikus be
"o ganizacinio są eikumo" […] i oliau "seman inio są eikumo" (semIop), ku is
apib ėžiamas kaip: gebėjimas sis emomis bend ai naudojamus duomenis sup as i
isiškai apib ėž ų domeno są okų lygiu […] (Iso 11354-2:2015, 2.34).
2 9Te minologija | 2017 | 24
“2.34 seman ic in e ope abili y
Šiuo a ž ilgiu sin ak inis są eikumas, ku is susijęs su duomenų supakuojimo i
pe da imo mechanizmais, laikomas seman inio są eikumo sąlyga. Tačiau
p og ama imo p ak ika pap as ai a siž elgia ik į monoling is ines i
mono-modalines p og amas, ku ios, be abejo, nepakanka, kad bū ų galima
susido o i su į ai iais žmonių a pusa io bend a imo aspek ais. kalbiniai
mokslininkai "seman inį są eiką" - is da daugiausia leksikinio a žodynų lygiu -
ski s y ų į: • leksinis IOP (apima am ik ą sin ak inio IOP ling is ine p asme), •
koncep ualinis IOP, • p agma inis IOP.
Visose pi miau minė ose s i yse nepakankamai a siž elg a į u inio i
komunikacijos elemen ų są eiką ski ingais būdais į ai iose sis emose i
p og amose. "Con en Iop" y a žingsnis oliau nei "seman ic Iop", apimančio
( a pžmogiškojo bend a imo p asme) leksikinį, koncep ualinį i p agma inį
są eiką. ISOTC 37 […]kalba i e minologija[…] su elkia dėmesį į […]s uk ū uo ą
u inį leksikos seman ikos lygiu[…], ku is apima e minologijas i ki us kalbos
iš eklius, aip pa neling is inius […]ne e balinius […] adinamąjį […]mik o
u inį[…]. Komi e as p ipažįs a, kad neling is iniai (ne e baliniai) mik o u inio
iš ekliai y a s a būs "ki i u inio iš ekliai" (ki ų komunikacijos ūšių p asme
[…] leksikos seman ikos lygiu). Todėl jis naudoja e miną " u inio Iop", ku is
pe žengia " u inio są eiką", kaip naudojamas ePub pasaulyje ( . y. as pa s
išdės ymas, aip pa u inio iš aizda i jausmas, naudojamas naudojan
į ai ius skai ymo į enginius, okius kaip e-knygos, skai y u ai, iPad i . .).
"IsoTC 37" sup an a, kad gali p i eik i p adė i s anda iza imo eiklą,
susijusią su šia pla esne u inio ""IOP"" są oka. "eu uni e sAAl" p ojek as
(2012: 16-17) nu odo papildomus są eikumo aspek us, įskai an :
•“P o ocol In e ope abili y: The abili y o sha e, bi s and by es o e
a ne wo k;
3 0 Ch is ian Galinski Daik ų in e ne as […] Hype i ealybė: lemiamas […]
issues abou In e ne o Things echnology and ‘con en ’
o human-machine communica ion
a nybos są eikumas: gebėjimas keis is p anešimais ge ai apib ėž u
o ma u;
• aikomųjų p og amų są eikumas: gebėjimas in e p e uo i kei imųsi
duomenimis ienodumą;
• a o ojo su okiamas są eikumas: sis emos komponen ai, ku ie
e ek y iai, iksliai bend auja i eikia naudo ojo ikė inas paslaugas.
[…]Ke u ios ski ingos klasės y a pag įs os iena ki a. In e ope a y umas iš
žmogaus naudo ojo pe spek y os bus įmanomas ik uo a eju, jei aikomosios
sis emos i jo naudojamos aikomosios p og amos y a są eikos. Tai, sa o uož u,
eikalauja, kad inklo paslaugos, ku ias šios p og amos naudoja p anešimams,
komandoms, ailams, aizdams i ga sams keis is, bū ų są eikos. Be o, ai
eikalauja, kad ak inis neapdo o ų duomenų (bi ų i bai ų) mainai bū ų są eikūs, o
ai įmanoma ik uo a eju, jei elek os i elek onikos komponen ai (jungikliai i
kabeliai) a ba belaidžiai komponen ai y a są eikūs.
Ka u su imis sis emų bend ada bia imo o momis: bū ina laiky is bend ų
ibili y, in e ac ions wi h de- ac o s anda ds and in e ope abili y h ough
s anda ds, uni e sAAl (2012: 15) poin ed ou : “Fo his, usually i is
no mų i s anda ų. Tas pa s pasaky ina i apie u inio są eiką, ku is […]
e minologijos aldyboje […] eikalauja me odikos s anda ų, susijusių su […]
duomenų ka ego ijomis (ne isiškai iden iškomis me aduomenims),
naudojamomis s uk ū izuo o u inio į ašų koncep ualiame dizaine; •
Duomenų modeliai i duomenų modelia imo me odai; • Me amodeliai, kad
konku uojan ys duomenų modeliai bū ų są eikūs. Šie s anda ai u ė ų bū i
aikomi nuosekliai i g iež ai, o ai eikalauja, kad jų nus a y i me odai bū ų
są eikūs. Tai gali bū i adinama "me odologija Iop" i ne "s anda ai Iop". ik
ada gali bū i pasiek as u inio IOP, ku is aip pa paleng ina mik okon en ų
kokybės už ik inimą. Tai eiškia, kad mums is da eikia daugiau s anda ų
[…] i […] ge esnių […] s anda ų są eikos požiū iu, ku is y a ienas iš
anks esnių kompiu e ių, a siž elgian į pilną seman inę są eiką, is da negali
susido o i su isa kalbos a ian ų se ija ( . y. p agma ika […] įskai an […]
equisi es o sus ainabili y in his ield.
The abo e also applies in pa icula o ‘con olled communica ion’. To-
spon aniškus a ian us […]), da mažiau, jei są eiką
3Te minologija | 2017 | 24
[…] iešose i p i ačiose s i yse sp endžian ys asmenys, p og aminės į angos
kū ėjai, u inio p amonė i a i inkamų s anda ų kū ėjai u ė ų žino i, kad
daugiakalbys ė, mul imodalumas, e. į aukimas i e. p ieinamumas u i bū i
a siž elgiami nuo pa p adžių ku ian p og aminę į angą i u inį. Šie s a s ymai
eikalingi siekian iš eng i papildomos a aisomosios inžine ijos a pe a kymo
adap acijos me u, ku is pap as ai y a labai b angus i dažnai ampa neįmanomas,
po eikio. Nuo 2010 m. a p au inio, Eu opos a nacionalinio lygio s anda ų
o ganizacijų echniniai komi e ai sukū ė a ba pe žiū ėjo šim us s anda ų apie
e. p ieinamumą i e. į aukimą, be o, daugelis p amonės s anda ų bu o suku i
ki ų s anda ų kū imo o ganizacijų (sDo). Be o, galbū y a ūks ančiai
s anda ų, ku ie susiję su neįgaliuoju asmeniu. Visų pi ma, "p ieinamumas" plačia
p asme e ai pasi aiko šių s anda ų pa adinime a s uk ū oje.
"Rekomendacija 2016" nag inėja s a biausius klausimus, nus a y us neseniai
su eng uose kon e encijose, inicia y ose i p ojek uose, susijusiuose su e.
p ieinamumu i e. į aukimu, bei susijusias emas, susijusias su sunkumais, su
ku iais susidu ia sis emų kū ėjai, jų klien ai, s eika os p iežiū os paslaugų
eikėjai i galu iniai a o ojai, bandydami as i i aiky i a i inkamus
s anda us. 2016 m. ekomendaciją pa i inančios o ganizacijos agina e.
p ieinamumo i e. į aukimo suin e esuo ąsias šalis, ypač s anda ų kū imo
o ganizacijas (sDos),:
Ø suku i išsamesnį klasi ika imo a ak inių žodžių me odą, kad bū ų
galima nus a y i s anda ų u inį, u in į į akos e. p ieinamumui i e.
į aukimui
Ø už egis uo i po encialią naujųjų s anda ų p ieinamumo i
į aukimo į in e ne ą s a bą nuo pa s anda izacijos eiklos
p adžios
Ø k yžminės nuo odos į s anda us, susijusius su e. p ieinamumu i e.
į aukimu
Ø ska in i o muo i i naudo i nuoseklią žodynų e minologiją.
Ø įgy endin i paieškos unkcijas, ku ios paleng ina s anda ų
naudojimą Ø paleng in i ak y ų PwD kaip galu inių naudo ojų
daly a imą s anda iza imo eikloje, be ki a ko, eikian s anda ų
dokumen us "pageidaujamoje" o ma e
Pi miau minė ų p iemonių įgy endinimas padidin ų e. p ieinamumo i e.
į aukimo susijusių p oduk ų i paslaugų są eiką i aip bū ų naudinga
s anda ų i s anda izacijos naudo ojams.

8 Ch is ian Galinski Daik ų in e ne as […] Hype i ealybė: lemiamas dalykas
issues abou In e ne o Things echnology and ‘con en ’
o human-machine communica ion
Rekomendacija: s anda ų kū imo p ocesai i s ebėjimas ka u su e.
p ieinamumo i e. į aukimo s anda ais bei su jais susijusiais aspek ais
u ė ų leis i koo dinuo i s anda iza imo eiklą a p echninių komi e ų,
susijusių su panašiomis emomis. Tai padė ų p amonės šakoms i ki oms
ees and sDos, leading o con en cohe ence among s anda ds abou
o ganizacijoms laiky is s anda ų eikala imų, susijusių su įmonių socialine
a sakingumu i izikos aldymu, aip pa su naujausiais eisiniais eglamen ais
dėl p ieinamumo e. pi kimų i iešosiose s e ainėse. gali bū i e a im is
palaikančių p iemonių, kad a) bū ų ska inamos se i ika imo schemos,
pag įs os e. p ieinamumo i e. į aukimo s anda ais, b) bū ų ska inama
š ie imo i mokymo eikla, susijusi su okiais s anda ais, i c) bū ų
sus ip in as eigiamas žiniasklaidos ( iek ins i ucinės, iek socialinės) i
pilie inės isuomenės aidmuo.
online endo semen :
aaa e-endo sed- he- ecommenda ion-2016-conce ning-s anda ds-on-e-accessibili y-and-e-
-inclusion/daIKTų INTe NeTas lūKesčIaI I ealybė s a b:IoIausIos daIKTų INTe NejųTo
TeChNologI p oblemos I žmogaus beIIuTe są eIKos Tu ys Daik ų in e ne ui. Daik ų
in e ne as gali echnologiškai sujung i daugmaž izų elek oninių paslaugų eikimo s i is,
įskai an e. s eika os, e. e slo i p ekybos, e. aldymo, ne e. š ie imo i ki as paslaugas,
o ku da junginiais su žodžiu išmanus a pažangus į a dijami p ojek ai ( okie kaip
išmanieji mies ai, išmanusis anspo as, ligonosios išmaniinės). Tu in omenyje šiuos
dalykus, is labiau yškėja žiū ėjimo į są eikumą pi miausia pe echnologijų p izmę
( echninis są eikumas), aip pa am ik u mas u i pe seman ikos p izmę (seman inis
są eikumas) ūkumai. In e ne inių u inio pla o mų, a o ojams siūlančių ieną a
dukelį iš eklių, gausa iš pi mo ž ilgsnio a odo p ibloškian i. A idžiau pažiū ėjus į šių
iš eklių u inio są eikumą i kokybę ma y i, kad jiems dažnai ūks a
eo inio-me odologinio pag indo. Si uacija ampa da sudė ingesnė, kai u inys ypač
į ai ių ūšių mik o u inys y a ku iamas, p ižiū imas i siejamas su ki u u iniu in e ne o
naudojimu pag įs ais me odais. Kai daik ų in e ne o daik ų suku i duomenys u i bū i
in e p e uojami, kad ap ų in o macija i žiniomis, nebepakanka pap as o objek ų
( izinio pasaulio objek ų a i ualių dalykų) iden i ika imo i žodinio a nežodinio a do
p isky imo, nea siž elgian į a i inkamas są oapibūdin i naudojamus me aduomenis. Kyla
klausimas, a šios į ai ios mik o u inio
kas. Kai daik us u i a spindė i ski ingų kalbų žodžiai a nežodiniai ženklai esan ki-
oms ju iminio su okimo o moms, seman ika u i em is są okomis. Kaip iena pa-
ma inė idėja a są oka, pasiekiama pe a ski ą uni e salųjį ad esą a pas o iąją nuo o-
dą, apib ėž as mik o u inys apima daugelį į ai ių u inio ūšių – galiausiai ne joms
9Te minologija | 2017 | 24 ūšys, įskai an leksikog a inius i e minologinius duomenis
( aip pa i mokslines nomenkla ū as), aldomuosius žodynus ( ezau us i ki as žinių
a kybos sis emas), s uk ū inį žinių sis emas (on ologijas, emų žemėlapius i .) k i
me amusaduomenis, gali bū i plė ojamos i aldomos, emian is iena me odikos plačios
ap ėp ies me odologija Žinoma, eikia a siž elg i į ski ingų mik o u inio ūšių
ski ingus aidmenis.
Gau a 2017-09-07
Ch is ian Galinski
Ta p au inis e minologijos in o macijos cen as (In o e m)
c/o Co-sPACe
Gumpendo e s asse 65/1, 1060 Viena, Aus ija
el. paš as cgalinski@in o e m.o g