The Internet of Things – Hype and reality: Crucial issues about Internet of Things technology and ‘content’ of human-machine communication

6Ch is ian Galinski Daik ų in e ne as […] Hype i ealybė: lemiamas dalykas issues abou In e ne o Things echnology and ‘con en ’ o human-machine communica ion Daik ų in e ne as […] Hype i ealybė: s a biausi klausimai apie daik ų in e ne o echnologiją i žmogaus i mašinos bend a imo " u inį" CHRISTIAN GALINSKI In o e m (Ta p au inis e minologijos in o macijos cen as) Pag indiniai žodžiai: daik ų in e ne as (IoT), "daik ai", "eApplica ions", "sma " p og amos, s uk ū izuo as i s uk ū izuo as u inys, mik okon en as, a pusa io (H2H) bend a imas, in o macijos objek as, u inio objek o i u inio eikšmė, kodai, ne e baliniai są okų aizdai, u inio są eikumas, me aduomenys, pag indiniai duomenys, kon oliuojama kalba, kon oliuojamas žodynas, neįgaliesiems (PwD), papildomas i al e na y us bend a imas 1.Susijimas a p idėjų in e ne o AnD ‘Te mInoloGy a ba ‘sT uCTu eD ConTenT Šis indėlis ski as išdės y i u inį a siž elgian į daik ų in e ne o (IoT) plė ą, pasiekimus i iššūkius, jo po eikį žmogiškosios isuomenės i , žinoma, žmonių a pusa io (H2H) bend a imui, ku į is labiau emia in o macinės i komunikacinės echnologijos (ICT). Tu inys gali bū i į ai iais pa idalais, pa yzdžiui, eks ais, u iniu, ku is pa eikiamas ne žodžiu a aš u, o ki ais būdais (p z., ki ais izualiniais a akus iniais ženklais i ne ac ile a ba hap ic o ma pe duodama in o macija). Kalban apie u inį, šio indėlio dėmesys ski iamas s uk ū izuo am u iniui leksikos seman ikos lygiu, aip pa adinamam "mik o u iniu". Te minologijos y a s a biausia specializuo o bend a imo mik o u inio ūšis, nes a bu, a ji y a žodinė, a ašy inė. Tačiau ne e baliniai būdai is dažniau y a bū ini kalbame a ašy iniame specializuo ame bend a ime i pasi odo ne e minologiniuose duomenimis. Da neseniai pag indinės su kompiu e ių echnologijomis susijusios emos bu o in o macijos i žinių isuomenė, skai meninimas (p z., skai meninė biblio eka), biu o au oma iza imas, mecha onika i panašūs dalykai. Šiandienos populia iausi žodžiai y a di b inis in elek as (AI), seman inis inklas (semweb), dideli duomenys, debesų kompiu e ija, obo ika (ž . kibe ne ines izines sis emas), p amonė 4.0 […] nepaminė i daugelio p amonės i isuomenės aspek ų, u inčių šį požymį 7Te minologija | 2017 | 24 "Sma " p iekyje, p z., p o ingi mies ai, p o ingas anspo as, p o ingi namai, hospi als, sma buildings e c. some o his ‘sma ness’ is al eady imple- men ed o qui e an ex en in he o m o ac i i ies wi h an ‘e’ in on o i , such as ebusiness and eComme ce, eHeal h, eGo e nmen , elea n- ing, and new ‘eApplica ions’, such as eAccessibili y and eInclusion, ebank- p o ingi į anga, elek oniniai pi kimai, elek oniniai sąskai os ak ū os i . . A be ku is iš pi miau minė ų dalykų gali bū i naudingas be u inio? IoT u i po encialą sujung i isas pi miau minė as echnologijas i p og amas į ieną didelę kibe ne inę isa ą, ku ioje duomenis - žinoma, aip pa " u inio" pa idalu - ku ia ne ik žmonės i jiems, be i "daik ai" (i jiems), ku ie is dažniau naudojami iki šiol neįsi aizduojamiems ikslams. Todėl dažnai a ojamos są okos, susijusios su IRT i ypač su IoT, da nė a s abilios są okos. Kol kas IoT pokyčiai su elk i į echnologijas, o a i inkamoje li e a ū oje - į asglec ed. pec s o H2H communica ion – e en, i ICT-suppo ed – is la gely ne- 2.Apib ėžimai 2.1 Daik ų in e ne as (IoT) Ie C (h p://www.in e ne -o - hings- esea ch.eu/abou _io .h m), Eu opos IoT mokslinių y imų klas e is, apib ėžia IoT kaip "dinaminę pasaulinę inklo in as uk ū ą su sa a ankiškai kon igū uojančiais gebėjimais, pag įs ą s anda iniais i są eiką eikiančiais yšio p o okolais, kai iziniai i i ualiniai dalykai u i apa ybes, izinius a ibu us i i ualią asmenybę, naudoja p o ingas sąsajas i y a sklandžiai in eg uo i į in o macinį inklą" (ž . Ve mesan e.a. 2011). Kaip izija (su am ik u iukšmu), anks y osios IoT koncepcijos galėjo bū i g ynai echnologijai o ien uo os u u is inės izijos, ačiau pe pas a uosius po ą me ų is daugiau i daugiau pokyčių a skleidžia didėjančią inkos s a bą. A odo, kad IoT pe a einančius me us sma kiai pakeis žmogaus aplinką isame pasaulyje, a siž elgian į eismą i anspo ą, būs ą i gy enimą, s eika os echnologijas i paslaugas, žemės ūkio i mais o p amonės ys ymąsi, š ie imą, yšius i . . Tačiau " u inio" aspek as dažniausiai y a p aleis as diskusijose apie šiuos echninius pokyčius. "K is inas Galinskis (Ch is ian Galinsky) ""Daik ų in e ne as: hype i ealybė: issues abou In e ne o Things echnology and ‘con en ’ o human-machine communica ion esminis ITu (ITu-T y2060: 2012, 3.2.2) apib ėžia IoT kaip: ""In o macinės isuomenės pasaulinę in as uk ū ą, leidžiančią eik i pažangias paslaugas, sujungdamos ( izinius i i ualius) dalykus, pag įs us esamomis i besi ys ančiomis są eikos in o macinėmis i komunikacinėmis echnologijomis.""" "I e 1 - iden i ika imo, duomenų už iksa imo, apdo ojimo i yšių pajėgumų išnaudojimu, IoT isiškai išnaudoja daik us, kad pasiūly ų se noTe 2 - iš pla esnės pe spek y os IoT gali bū i ices o all kinds o applica ions, whils ensu ing ha secu i y and p i acy e- qui emen s a e ul illed. su okiama kaip izija su echnologinėmis i isuomeninėmis pasekmėmis.""" Pasak Da e E ans (2011 […] CIsCo In e ne Business Solu ion G oup, IbsG), in e ne o dydis kasme d igubai didėja. 5,32 me ų. Tai kažkaip p imena Moo o dėsnį, ku is p ognozuoja, kad ansis o ų skaičius labai in eg uo ose g andinėse (puslaidininkėse) maždaug d igubai didėja kas d ejus me us. Moo e'o dėsnis galiausiai lėmė elek oninių komponen ų "minia ū iza imą" i aip elek oniniai p ie aisai, pagamin i iš šių puslaidininkų, apo mažesni, o jų unkcijos is didėjo. In e ne o augimas iesiog a i inka po eikį pe ež i eksponen iškai didėjančius duomenų kiekius. Pasak D. E anso ( . y.), a siž elgian į echnologinę i kome cinę IbsG pe spek y ą, IoT iesiog y a laiko a pis apie 2008-2009 me us, kai p ie in e ne o bu o p ijung a daugiau " izinių daik ų" (pa . elek oninių p ie aisų), nei žmonių. Šiandien daugiau nei 75 p oc. pasaulio gy en ojų okiu a ki u būdu y a p ijung i p ie in e ne o. Ty imai odo, kad p ie in e ne o p ijung ų p ie aisų (ypač elek oninių p ie aisų) skaičius augo i oliau auga g eičiau nei žmonių, p ijung ų p ie in e ne o kompiu e iais a mobiliuoju ele onu. Taigi gali bū i, kad šiandien p ie in e ne o y a p ijung a nuo 25 iki 50 ml d. p ie aisų. Tai niekada nebū ų a si ikę be spa čios mobiliųjų echnologijų plė os ne ik IKT palaikomo H2H yšio, be i duomenų a kū imo i ki ų duomenų naudojimo. Be o, į sceną įžengė i ki i " iziniai dalykai", okie kaip s ebėjimo kame os, ju ikliai isokiems p amonės ikslams i . . "E icsson (2016) ""konse a y iai"" į e ina p ijung ų p ie aisų skaičių apčiuopiamų ak ų pa idalu be eik 30 ml d. 2021 m., įskai an ik šiek iek daugiau nei 10 ml d. p ie aisų, ski ų IKT emiamam H2H yšiui. Tikimasi, kad IoT labai in eg uos pi maujančias echnologijas, okias kaip pažangios mašinų a pusa io yšių, 9Te minologija | 2017 | 24 skaičius auga linijiniu būdu, o į enginių, ski ų m2m bend a imui, skaičius auga daug g eičiau. D. E ans (ibidem) "op imis iškai" į e ina 50 ml d. p ie in e ne o p ijung ų p ie aisų. in e ne o. Jis jau pa e ė in e ne ą ju ikliniu ( empe a ū a, so a , he In e ne a guably has no changed e y much, undamen- ally speaking. Howe e , he IoT can be seen as he i s eal e olu ion p essu e, ib a ion, ligh , mois u e, s ess), allowing us o become mo e p oac i e and less eac i e. ITu (ITu-T y2060:2012, 6.1) eigia: "Išnaudodamas iden i ika imo, duomenų už iksa imo, apdo ojimo i yšių galimybes, IoT isiškai naudoja "daik us", kad siūly ų paslaugas isoms aikomosioms p og amoms, uo pačiu už ik inan , kad bū ų į ykdy i saugumo i p i a umo eikala imai. au onominių inklų, duomenų ga ybos i sp endimų p iėmimo, saugumo i p i a umo apsaugos bei debesų skaičia imo echnologijos, su pažangių ju iklių i ak y a imo echnologijomis. Kaip pa ody a 1 pa eiksle, "IoT" p ideda "be kokio dalyko komunikacijos" ma menį p ie in o macinių i komunikacinių echnologijų (IKT), ku ios jau eikia "be kokį laiką" i "be kokį PlACe" komunikaciją. Tai gali bū i pa ody a šiuo g a iku: 1 pa eikslas: išplės iniai IoT ma menys (ITU-T Y2060:2012, 6.1) 1 0 Ch is ian Galinski Daik ų in e ne as […] Hype i ealybė: lemiamas dalykas issues abou In e ne o Things echnology and ‘con en ’ o human-machine communica ion 2.2 In e ne as p ieš "in e ne ą" Y a […] ne a p IKT ekspe ų […] klaidingų sup a imų apie "in e ne ą", kaip aiškiai paaiškino UnesCo (2017): […]In e ne as: pasaulinis iešasis kompiu e ių inklų inklas, ku is su eikia p ieigą p ie daugelio yšių paslaugų, įskai an pasaulinį inklą (www) i neša el. paš ą, naujienas, p amogas i duomenų ailus. 1 pas aba: In e ne as (su dideliu "I" aide) eiškia milžinišką pasaulinį iešąjį inklą, ku is aip pa aldo pasaulinį inklą. ki i in e ne ai […] aip pa y a kompiu e ių inklų inklai […] ašomi mažomis aidėmis […]I[…]. Kažkas panašaus aip pa galioja pasauliniam žinia inkliui (www, aip pa adinamas žinia inkliu a ba žinia inkliu), ku is gali bū i apibūdinamas kaip (unesCo ibidem): […]populia iausia iš isų in e ne o paslaugų i p og amų (dažnai naudojamos pakai omis su in e ne u), ku i su eikia a o ojams galimybę – o access in o ma ion and se ices while connec ed o he In e ne , – o publish in o ma ion, and […] siūly i paslaugas, p ie ku ių gali p isijung i be kas ki as in e ne e. Pasaulinis inklas y a iena didžiausių In e ne o paslaugų. Ta p daugybės ki ų paslaugų, eikiamų pe in e ne ą, y a el. paš as, ailų pe da imas, balso pe IP (VoIP), skai meninė ele izija, nuo olinis kompiu e io aldymas, naujienų g upės i in e ne iniai žaidimai. Visos šios paslaugos gali bū i įgy endin os be ku iame in e ne e, p ieinamas inklo naudo ojams. In e ne o p o okolų inkinys y a s a biausias in e ne o p o okolų inkinys (bend ai adinamas pe da imo aldymo p o okolu i in e ne o p o okolo inkiniu) i leidžia dideliems, geog a iniai į ai iems kompiu e ių inklams g ei ai i ekonomiškai bend au i a pusa yje pe į ai ias izines jung is. Jį p ižiū i i ku ia In e ne o inžine ijos da bo g upė (IeTF). In e ne o p o okolas (IP) gali bū i apibūdinamas kaip: pag indinis in e ne o echninis s anda as, ku is y a in e ne o pag indas, ku is nu odo, kaip duomenys y a pe kel i pagal is p incipus: pake ų pe jungimas, galu inis inklas i i umas. Dažnai 1Te minologija | 2017 | 24 an inklo p o okolai, apib ėž i TCP/IP. (Counes used in e changeably o he T ansmission Con ol P o ocol and In e ne P o o- col sui e (TCP/IP), al hough he IP co e s he i s – bu s ill mos impo - ibidem) Reikia sup as i ski umus a p in e ne o i WWW e minų, ku ie dažnai naudojami pakai omis. In e ne as y a izinis sluoksnis a ba izinis inklas, suda y as iš jungiklių, ma š u iza o ių i ieno aško į ki ą g ei ai, pa ikimai i saugiai. Ki a e us, "www" y a p og amų sluoksnis, eikian is o he equipmen . I s p ima y unc ion is o anspo in o ma ion om an in e ne o. Jo pag indinis aidmuo y a su eik i sąsają, ku i pada o in o maciją, eka pe in e ne ą, naudingą. Jau gana anks i "www" bu o adinamas "daik ų inklas". 2.3 Kas y a "daik ai" IoT? ITu (ITu-T y.2060:2012, 3.2.3) apib ėžia " eiksmus" IoT a ž ilgiu aip: " izinio pasaulio ( izinių daik ų) a ba in o macinio pasaulio ( i ualių daik ų) objek as, ku is gali bū i iden i ikuojamas i in eg uojamas į yšių inklus". Daik ai u i susijusią in o maciją, ku i gali bū i s a inė a ba dinamiška. "Daik ų" lyginimas su "objek ais" a i inka adicinę mokslo eo iją, ypač on ologiją. Mokslo e minologijoje (pagal mokslo eo iją) " izinio pasaulio objek as" aip pa adinamas "ma e ialiu objek u" (a ba iziniu objek u, ealiu objek u, konk ečiu objek u i panašiais). Šiuo a ž ilgiu ITu apib ėžia "p ie aisus" kaip izinius objek us, ku ie y a "p ie aisų, u inčių p i alomas yšių galimybes i nep i alomas ju iklio, ak y a imo, duomenų už iksa imo, duomenų saugojimo i duomenų apdo ojimo galimybes". Mokslo e minologijoje " i ualus daik as" adinamas "nema e ialiu objek u" (a ba įsi aizduojamu objek u, abs akčiu objek u i panašiais). Remian is ITu i ualiais dalykais […] egzis uoja in o maciniame pasaulyje i gali bū i saugomos, apdo ojamos i p ieinamos. Vi ualių daik ų pa yzdžiai y a mul imedijos u inys i aikomosios p og aminės į angos. (ITu-T y.2060:2012, 6.1) Šis apib ėžimas nepami š a o ak o, kad " u inys" - ypač mik okon en as - pa s sa aime y a " i ualių dalykų" isa a. No s p og aminė į anga y a be o, iloso inis klausimas čia y a, a isi 2 Ch is ian Galinski Daik ų in e ne as […] hype i ealybė: S a bu, kad u inys issues abou In e ne o Things echnology and ‘con en ’ o human-machine communica ion needed o handle i , se ious in e ope abili y issues a ise, i con en is pu in o he same ca ego y as ‘applica ion so wa e’ – no leas due o he ac i p og aminė į anga u i isiškai ski ingus gy enimo ciklus i eikala imus, susijusius su p ojek o aldymu i kokybės aspek ais, ik paminė i kele ą. "daik ai" y a ik "in o macijos objek ai", a jie gali bū i daug daugiau, jei jie laikomi (žmonių) "appažįs amais objek ais" a ba a ski ai "appažįs amais objek ais" žmogaus ealybėje. Radikalus edukcionis inis požiū is, kad iskas y a ne kas ki a, kaip "in o maciniai objek ai" iš echnologinio požiū io, gali bū i didelis klaidingas. Con en can also be ega ded as ‘ hings’ (see also sub-chap e 2.5). mic o- u inys, kalban apie " u inio objek us", pa enka į " izinius daik us", o u inio subjek ų eikšmės - į " i ualius daik us". Abu jie eikalauja me aduomenų, kad bū ų galima juos apibūdin i i iden i ikuo i. 2.4 Ta pžmogiškas bend a imas galiausiai be koks u inys u i bū i a ba gali bū i sup an amas žmonių. Ta pžmogiškas (H2H) bend a imas y a unikalus dėl o, kad jis plačiai naudoja "kalbą" isomis jos eikšmėmis nuo "kalbos" pe "kalbą" iki "pa ole" p ancūzų kalba, pagal Fe dinand de Saussu e idėjas. Tačiau kalba i kalbos nė a ienin elės bend a imo p iemonės, aip pa kalba neapsi iboja ik kalbama i ašoma. Ta pžmogiškojo bend a imo kanalai (a ba būdai) gali bū i izualiniai, klausomieji, ac ili (pa ykslu, pa yzdžiui, B ailio aš u) i hap iški, k apo, elek omagne iniai a biocheminiai. Be o, bend a imas gali yk i sąmoningu i nesąmoningu lygiu. Apsk i ai ai gali bū i apib ėžiama kaip: […] numa y ų eikšmių pe da imas iš ieno subjek o a g upės į ki ą, naudojan abipusiai sup an amus ženklus i semio ikos aisykles[…]. Pag indiniai šio apib ėžimo elemen ai iš H2H pe spek y os communica ion a e: •in ended meanings, • pe duodami a p žmonių (nep iklausomai nuo o, a jie y a asmenys, a g upės), • abipusiai sup an ami ženklai, simboliai i aisyklės. 1Te minologija | 2017 | 24 ki i, palygin i, pab ėžia socialinio są eikos aspek ą: "Komunikacija y a žmogaus są eikos i mokymosi esmė. Bend a imo pobūdis p iklauso nuo d iejų a daugiau asmenų są eikos indi iduals and unde s anding is cons uc ed h ough ha in e ac ion”. (IsAAC – h ps://www.isaac-online.o g/english/wha -is-aac/wha -is-communica ion/) IsAAC ęsia: […]Komunikacija y a pag indinė žmogaus eisė i bū ina mūsų, kaip socialinės ūšies, gy enimo kokybei. Kaip žmonės, mes naudojame bend a imą: bend au i su ki ais, socialiai susisiek i, pas eikin i, a k eip i dėmesį, dalin is jausmais, iš eikš i nuomonę, su ik i, nesu inka, paaiškin i, dalin is in o macija, klausinė i, a saky i, išjuok i, de ė is, ginčy is, manipuliuo i, komplimen uo i, komen uo i, p o es uo i, skųs is, apibūdin i, ska in i, moky i, eik i a siliepimus, pa ody i humo ą, ap a i in e esus, bū i mandagūs, susisiek i, iš eikš i susidomėjimą a nesidomėjimą i . . Dėl pi miau minė ų ikslų i a siž elgian į bend a imo socialinius i są eikos aspek us, ne e balinis bend a imas y a ge ai žinomas kaip pag indinė komunikacinė p iemonė, padedan i kalbai a pžmogiškame bend a ime a ba ne pakeičian i ją am ik uose bend a imo eiksmuose. Manoma, kad ji suda o du ečdalius iso bend a imo i apima sąmoningus i nesąmoningus koda imo i dekoda imo p ocesus (iš eiškiamų eikšmių a p anešimų). Jis gali apim i izualinius signalus, okius kaip kūno kalba (p z., pos ū os), ges us i imi acijas, ga so signalus kalban (pa aleng ija), okius kaip balso kokybė, g ei is, ga sas, ga sumas, kalbėjimo s ilius, aip pa p osodinius b uožus, okius kaip i mas, in onacija i s esas. Ne eikia paminė i, kad daug kas iš o gali bū i labai p iklausoma nuo kul ū os i kalbos. Didžioji dalis ne e balinio bend a imo s udijų bu o su elk a į asmenų a pusa io są eiką, ku jis gali bū i suski s y as į is pag indines s i is: aplinkos sąlygas, ku iose yks a bend a imas, izines komunika o ių sa ybes i komunika o ių elgesį są eikos me u. Rašy inis bend a imas, ypač pagal "lokalizacijos" (l10n) pe spek y ą, pa yzdžiui, e imas i echninis ašymas a dokumen a imas, aip pa gali u ė i ne e balinių elemen ų: (a) ling is inių, okių kaip asmeninis s ilius, i (b) neling is inių, okių kaip nuo aukos, aizdai, piešiniai, g a ikai, diag amos, į e p i akus iniai ženklai (p z., e-knygose), i . . Nepa eikia paminė i, kad daug kas iš o gali bū i labai p iklausomas nuo kul ū os i kalbos, aip pa nuo socialinės g upės a kalbos. 1 Ch is ian Galinski Daik ų in e ne as […] hype i ealybė: lemiamas issues abou In e ne o Things echnology and ‘con en ’ o human-machine communica ion a siž elgian į pi miau minė us komunikacijos kanalus aikų auklėjime i ion, he adi ional de ini ions o H2H communica ion needs ex ension, as hey la gely ocused on ‘language’ in a na ow sense. In he ield o š ie ime, aip pa į papildomą i al e na y ią komunikaciją (AAC) asmenims, u in iems ski ingų ūšių a kilmės komunikacijos su ikimų, "kalba" i H2H komunikacija naudojamos i u i bū i naudojamos daug pla esne p asme. E-mokymosi į ankiai i pagalbinės echnologijos a siž elgia į ai […] odėl dažnai ku ia p og amines p og amas a į ankius, ku ie y a naudingi isiems. Vis dažniau isi pi miau minė i a pžmogiški komunikacijos aspek ai gali bū i emiami IKT. Galiausiai "daik ai" IoT bus a ba, jei p i eiks, gali bū i p is a y i žmonėms. Todėl nes a s ymas dėl H2H komunikacijos pobūdžio sudė ingumo ne ik su a žys aikomų echnologijų e ek y umą i e ek y umą, be aip pa sukels in o macijos kokybės, a sakomybės už klaidingai pa eik ą in o maciją ( okioms ikslinėms g upėms a apsk i ai), įmonių socialinės a sakomybės (CSR), isų ūšių eisinės a sakomybės i . . Y a s anda ų se ija, ku i y a pag įs a isapusiškiausia, no s i su umpin a, pag indinių eo ijų apie a pžmogišką saugumą de iniu. H2H komunikacijos ekspe ai g eičiausiai ne as nuo odos į ITu-T X.1081:2011 i susijusius s anda us, nes communica ion and beha iou based on: ITu-T X.1081:2011 The elebio- me ic mul imodal model – A amewo k o he speci ica ion o secu i y and šių s anda ų pa adinimai i jų kū imo komi e ų pa adinimai, a odo, ne u i jokio yšio su H2H komunikacija. biome ijos ekspe ai a gu a gal o ų apie H2H komunikacijos u inį i jo seman inius, socialinius i kul ū inius ma menis, neben jie bū ų kažkaip "apskaičiuojami". Tačiau šiandien be eik iskas, kas susiję su žmonių a pusa io bend a imu, y a a ba bus emiama IKT. ITU-T ekomendacija bu o ęsiama IeC 80000-14:2014 Telebiome ija, susijusi su iziologija, kaip ISO i IeC 80000 sude in os se ijos dalis, i ITU-T ekomendacija X.1082:2010 Telebiome ija, susijusi su žmogaus iziologija. ISO IEC 80000 s anda ų se ijos s anda iza imo da bus ykdo ISO IEC 12 i IEC 25 s anda iza imo komi e ai, aip pa keli ki i s anda iza imo i named Quan i ies and uni s, while ela ed opics a e deal wi h by se e al o he commi ees in Iso/IeC-JTC 1 In o ma ion echnology and Iso/TC s anda iza imo komi e ai. 1Te minologija | 2017 | 24 ku ios u i bū i a siž elgiamos anks y ame e ape: • p og aminės į angos p ojek a imo p ocesą i • "ma a" modelia imą (įskai an me aduomenų apib ėžimą) i oliau pe isus i e a y ius kū imo ciklus. (mou/ mG 2012) […]Aukščiau pa eik a ekomendacija neiš engiamai eikalauja didesnio s uk ū inės sudė ingumo laipsnio, su ku iuo eikia susido o i didesniu duomenų modelio g anulia umo laipsniu. Tai gali eikalau i papildomų URL ski ingoms s uk ū izuo o u inio a ski ų į ašų kalbų dalims. Galiausiai seno inis e minų au onomijos p incipas u ės bū i išplės as į a s o a imo au onomiją e minologijos aldymo s i yje. Tai is iek bū ina, kai s uk ū izuo o u inio iene ai pe di biami, pa yzdžiui, e. mokymosi ikslais. Dėl s a biausių są okų k azi-ek i alen umo eiškinių a p kalbų, bus eikalingos nuo odos a p į ašų dalių a ne am ik ų am ik o į ašo laukų į ki us į ašus (a jų dalis). Kaip pa i iama lokalizacijos s i yje (pa . echninės dokumen acijos s i yje), aukščiau minė a aisyklė aikoma ne i neling is iniams aizdams dėl kul ū inės į ai o ės eiksnių. (Galinski & Gi aldo Pe ez 2014: 415) 3.3 Tu inio me aduomenys Kiek ienai aikymo s ičiai (p z., muziejų kolekcijoms, skai meniniams ga so ailams, inklalapiams i . .) aikomi ski ingi me aduomenų s anda ai. Duomenų a duomenų ailų u inio i kon eks o ap ašymas padidina jų naudingumą. ačiau u inio požiū iu, ypač a siž elgian į s uk ū izuo ą u inį, eikia nepami š i, kad s uk ū izuo o u inio subjek ams i nes uk ū izuo o u inio subjek ams eikalingi me aduomenų inkiniai gali bū i gana ski ingi, no s jie am ik u mas u su ampa: • Nes uk ū izuo o u inio a eju, ku is laikomas " u inio šal iniu", me aduomenys apima uos, ku ie susiję su: o o maliu kiek ieno " u inio objek o" ap ašymu i iden i ika imu (įskai an šal inio ap ašymą i iden i ika imą), o " u inio objek o" duomenų aldymu, o " u inio objek o" žinių lygiu, įskai an § klasi ikaciją, ipologiją, aksonomiją i panašias ka ego iza imo p iemones, § dokumen acijos ezau ų a ki ų ūšių "kon olizuo ų žodynų" desk ip o ius, § lais o indeksa imo me odus (a ba pi miau minė ų); 2 Ch is ian Galinski Daik ų in e ne as […] hype i ealybė: lemiamas • issues abou In e ne o Things echnology and ‘con en ’ o human-machine communica ion S uk ū izuo o u inio […] a eju, ku is laikomas pag indiniais seman iniais subjek ais […] me aduomenys apims uos, ku ie susiję su: o o maliu kiek ieno mik o u inio subjek o ap ašymu i iden i ika imu (įskai an šal inio ap ašymą i iden i ika imą), o "mik o u inio objek o" o he da a managemen o he mic ocon en en i y, žinių lygiu, panašiu į nes uk ū izuo ą, o […] mik o u inio subjek o seman ika, apiman i […] ling is inę i neling is inę in o maciją, […] paaiškinimus a apib ėžimus a ki as pa adinimo ūšis, […] naudojimo aspek us i . . Be o, į ai ių ūšių s uk ū izuo o a nes uk ū izuo o u inio iš eklių me aduomenų inkiniai ski iasi, no s jie pap as ai u i am ik ų bend ų me aduomenų (p z., in o macijos apie šal inį). kiek iena u inio ūšis u i am ik ą minimalų (be išplės inį) me aduomenų inkinį, ku is leidžia juos apdo o i, naudo i, paka o inai naudo i i paka o inai paski i. ne jei nesilaikoma ik nedidelių me aduomenų inkinių ski umų, gali kil i są eikos p oblemų. Šiuo a ž ilgiu u inio subjek o sudė ingumą apsk i ai galima nus a y i pagal: • ap a iamos in o macijos kiekis, • p i aiky ų me aduomenų g anulia umas, • pa eik as aiškios kon eks o i ko eks o kiekis, • u imo u inio ipų skaičius, • eikalingas kogni y inio apdo ojimo laipsnis i . . Me aduomenys, naudojami […] ben jau p aei yje […], daugiausia susiję su o maliais aspek ais, . y. su sin ak ine s uk ū a, o ne su "seman ine s uk ū a". (ž . aip pa : oAsIs s.a.) Kuo daugiau in o macijos apie "žodį" eikia, uo daugiau me aduomenų, susijusių su seman ika, y a bū ina - ypač isų ūšių mik okon en ui su paaiškinimais, apib ėžimais, pag indinėmis koncepcinėmis s uk ū omis i . . - pa yzdžiui, e minologiniams duomenims. Aukščiau pa eik ą eiginį aip pa palaiko ben s eichen & Vincen wade (2010: 5): "He e ogeniškas palaikymo u inys, ku is y a p ieinamas p og aminės į angos p oduk ams, u i bū i ans o muo as į seman iškai u ingesnę o mą, kad bū ų galima padidin i esamų me aduomenų i s uk ū os kiekį. Todėl iš kiek ieno gali bū i iš auk i ski ingi naudojimo ipai: o labai s uk ū izuo as u inys ( okias kaip echniniai dokumen ai) gali bū i soning, adap a ion and pe sonalisa ion ac oss i . <…> seman ic web echnolo- gies such as on ologies ep esen an oppo uni y o base such s uc u ing and 2 3Te minologija | 2017 | 24 ma kup on. The di e en ypes o con en can be b oadly ca ego ised by hei naudojamas žinių domeno on ologijai nus a y i, o nes uk ū izuo as u inys ( okius kaip o umo p anešimai) gali bū i pažymė as, kad a o ojams bū ų su eik as didesnis p oblemų sp endimų diapazonas. Šiuo a ž ilgiu Sabine Zumpe & Wa ne Esswein (2002: 246) a k eipė dėmesį į pa adoksą, kad didelis s uk ū inis sudė ingumas, eiškiamas didesniu g anulia umu, ku į a s o auja daugiau ( aip pa daugiau ski ingų ūšių) me aduomenų, iš ik ųjų sumažina sudė ingumą. P iešingai, sudė ingumo laipsnis y a labai aukš as silpnai s uk ū izuo ose žinių bazėse, kai a o ojui eikia ik nedidelio kiekio in o macijos apie me a-s uk ū ą. Tik inkamas me aduomenų me odų aikymas da nega an uoja om he poin o iew o in o ma ion p ocessing: u inio są eikos. Me aduomenys p adėjo bū i naudojami, kai eikėjo sup ojek uo i duomenų bazes. P adinį apib ėžimą "duomenys apie duomenis" (Iso 19115: 2003, 4.8) is da galima as i keliuose s anda uose. Vėlesni apib ėžimai y a: "duomenys [in o macija], ku i su eikia in o maciją apie duomenis" (me iamwebs e ) a ba "in o macija apie iš eklius" (Iso 19115-1:2014, 4.10). Y a daug ski ingų me aduomenų apib ėžimų. No in aiky i IRT be kokio ipo mik okon en ui a ky i, apdo o i i p ižiū ė i, J. Riley (2017: 6) ski ia ke u is me aduomenų ipus: • ap ašomieji me aduomenys (mik o u inio subjek o aidmeniui a unkcijai nu ody i, aip pa paieškos žodžiai a e minai, kad bū ų leng iau juos ieško i), • adminis aciniai me aduomenys (įskai an echniniai me aduomenys ailams deši uo i i pa eik i, išsaugojimo me aduomenys ilgalaikiam me aduomenims a ky i; s uk ū iniai iles, igh s me ada a o in ellec ual p ope y igh s a ached o con en ), me aduomenys (susiję su mik odalinio u inio subjek ais, mik odalinio u inio subjek ų elemen ais, ski ingais mik odalinio u inio iš ekliais i . .); žymėjimo kalbos i sude in i duomenų modelia imo me odai (kad bū ų palaikoma nuosekli me odika, a siž elgian į u inio są eiką). 2 Ch is ian Galinski Daik ų in e ne as […] Hype i ealybė: lemiamos Šios issues abou In e ne o Things echnology and ‘con en ’ o human-machine communica ion į ai ios me aduomenų ka ego ijos palaiko ski ingus ikslinius naudojimo būdus in o macinėse sis emose. Kaip ma y i, seman iniai aspek ai paminė i, be ik ibiniu mas u. Me aduomenys gali bū i saugomi i aldomi duomenų bazėje, dažnai adinamoje me aduomenų egis u a ba me aduomenų saugykla. Tačiau be kon eks o i a skai os aško gali bū i neįmanoma iden i ikuo i me aduomenų ik žiū in į juos. Kadangi me aduomenų ap ašymas ėl eikalauja me aduomenų, me aduomenys kaip okie nesiski ia nuo bend o mik okon en o, ik jų a ski as aidmuo a unkcija am ik iems ikslams u i bū i pažymė as i ge biamas. 3.4 Pag indiniai duomenys Dėl didėjančio in o macijos kei imo pe in e ne ą po eikio bu o eikalaujama s anda ų, sude inančių minimalius į ai ių elek oninių p og amų me aduomenų inkinius, p z., "Dublin Co e" (šiandien ISO 15836:2009) biblio ekoms a ba e minologinių duomenų duomenų ka ego ijas (ISO 16642:2003). Elek oninio e slo i elek oninės p ekybos s i yje okie sude in i me aduomenų inkiniai šiandien dažnai adinami pag indiniais duomenimis (p z., klien o duomenimis, p oduk ų duomenimis), ku ie aip pa naudojami am ik ų sando ių i papildomų me aduomenų, aip pa ak inių duomenų i susijusių p ocedū ų (p z., kainų skaičia imo) de inimui, kai eikia. Panašios pas angos a liekamos is daugiau i daugiau s anda izacijos s ičių. Todėl naujų s anda ų, susijusių su u iniu, skaičius eksponen iškai didėja. Šie s anda ai gali eikš i: • mik okon en ų subjek ai kaip okie (p z., s anda izuo os e minologijos, kiekiai i iene ai, isų ūšių simboliai, šalių, uos ų, o o uos ų, kon eine ių, aliu ų kodai i . .), • me aduomenys, susiję su mik okon en ų subjek ais, • pag indiniai duomenys, susiję su izinio pasaulio objek ais ( iziniais dalykais) a ba su in o macijos pasauliu ( i ualiais dalykais), • nuo odos į a i inkamus me aduomenis i pag indinių duomenų egis us a saugyklas. Šioje s i yje specialis ai bend ai įsi ikinę, kad " u inio s anda iza imas sumažina e slo p ocesų sudė ingumą". Tačiau y a daug s anda ų i s anda izuo ų me odų, ku ie ukdo " u inio są eikai". No s de inimo pas angos bu o ykdomos ka u su Eu opos pagalbinės echnologijos pažangos asociacija (AAATe), ji pa eikė "2016 m. ekomendaciją dėl e. p ieinamumo i e. į aukimo s anda ų". (ž . p iedą) ce ning me ada a and mas e da a in a ious eApplica ions which a e a 2 5Te minologija | 2017 | 24 a e unde way, he e is an u gen need o in ensi ying ha moniza ion and en o cing i . In o de o help o imp o e his si ua ion, In o e m in co- 4.STANDARDS aidmuo 4.1 S anda ų i s anda izacijos pobūdis Į ai iose mokslo i echnikos bend uomenėse s anda ų p iėmimo laipsnis labai ski iasi. Pa yzdžiui, inžinie iai i ki i echniniai ekspe ai s anda izaciją laiko p amonės i p ekybos e ek y umo, e ek y umo i naujo ių pag indu. (eTsI 2017-09-03: h p://www.e si.o g/s anda ds/why-we-need-s anda ds) […]s anda ai su eikia • Saugumas i pa ikimumas • Vy iausybės poli ikos i eisės ak ų palaikymas • In e ope a y umas*ž . 4.3. • e slo naudos, p z.: o a ė ė p ieigą p ie inkos; Didin i in o muo umą apie echninius pokyčius i inicia y as. o P o ide economies o scale; o encou age inno a ion; • Va o ojų pasi inkimas Pagal oki e, koks bū ų pasaulis be s anda ų: • P oduk ai gali ne eik i aip, kaip ikė asi; • Jie gali bū i p as os kokybės; • Jie gali bū i nesude inami su ki a į anga […] iš ik ųjų jie gali ne nesusiję su ja; • eks emaliais a ejais nes anda dizuo i p oduk ai gali bū i pa ojingi; • Klien ai bū ų ap ibo i ienu gamin oju a iekėju; • gamin ojai bū ų p i e s i išgal o i sa o indi idualius sp endimus ne i pap asčiausiems po eikiams, u ėdami ibo as galimybes konku uo i su ki ais. (eTsI ibidem) s anda izacija yks a sudė ingoje sis emoje: • o icialios s anda izacijos įs aigos ku ia " o malius s anda us" a ba "de ju e s anda us" nacionaliniu, egioniniu i a p au iniu lygiu, o a p jų y a 2 Ch is ian Galinski Daik ų in e ne as […] hype i ealybė: esminis eTsI issues abou In e ne o Things echnology and ‘con en ’ o human-machine communica ion iš ada: […] Visuomenė u i s anda us[…]. Inžinie ių i echnikų požiū iu, o ai iš ik ųjų y a iesa, ačiau ai nebū inai p ipažįs ama i p ipažįs ama ki ose mokslo s i yse i žmonėms, ku ie nė a susipažinę su s anda ais. įs eig i inklo mechanizmai; • ki os s anda ų kū imo o ganizacijos (sDos), ypač p amonės o ganizacijos, ku ia "de ac o s anda us" a ba "p amonės s anda us". T adiciškai s anda ų kū imas y a glaudžiai susijęs su e minologijos s anda izacija. Daugelis didesnių sDOS sa o duomenų bazėse u i daugiau nei 100 000 s anda izuo ų e minologinių į ašų, kai ku ie - kelis 100 000. Kaip jau paaiškin a, is dažniau s anda izuojami i ki i mik okon en ų ipai. Be o, y a nemažai me odologinių s anda ų, kaip elg is su į ai iomis mik okon en u. "Rekomendacija 2016" (ž . p iedą X) bu o pa eng a a siž elgian į ai, kad in e ne o dalykai negali eik i e ek y iai i eiksmingai be u inio i kad s anda ai y a labai s a būs " u inio są eikumui" isais jo aspek ais. Techniniai s anda ai, eisinės no mos i se i ika imas No s als ybės (a ba ki os ūšies eisinės ins i ucijos) išduo os eisinės no mos pap as ai y a p i alomos elgesio aisyklės, echniniai s anda ai apib ėžia naujausią mokslo, echnikos a me odikos plė ą. ik jei jie nu ody i įs a yme a ki ame eisiniame egulia ime, jie gali ap i a i inkamos eisės no mos dalimi. (LIFe D9.8 2017: 48) uo a pu eisines no mas išduoda als ybinė (a ba ki a eisinė) ins i ucija, echninius s anda us išduoda s anda iza imo ins i ucijos (a ba s anda iza imo o ganizacijos a ba s anda ų kū imo o ganizacijos, sDos) a p au iniu, egioniniu a nacionaliniu lygiu, panašu į eisinę sis emą. Kai ku iose šalyse s anda iza imo ins i ucijos y a nacionalinės ins i ucijos, ku ių echniniai s anda ai laikomi eisinėmis no momis. Eu opos šalyse s anda iza imo įs aigos o icialiai eikia p i ačiame sek o iuje […] pap as ai emiasi nacionaliniu įs a ymu, susijusiu su echninė s anda izacija. Apibend inan : 2Te minologija | 2017 | 24 •s anda ds a e no in hemsel es [in he legal sense] egula o y in na u e and hei applica ion no mally is olun a y. Al hough s and- Kadangi ekomendacijos y a " ik" [s ip os] ekomendacijos, jos y a plačiai naudojamos dėl jų eikiamos naudos i odėl, kad jose y a daug k ali ikuo os echninės in o macijos. • s anda ai ampa [ eisiniai] p i alomi ik ada, kai į juos nu odoma, kad jų naudojimas y a in p i a e con ac s o ag eemen s, o in laws o egula ions and eikala imas. s anda ai gali užki s i kelią eisiniams ginčams, nes jie nus a o neabejo inas speci ikacijas. • Tiesą sakan , s anda ai […] isų pi ma ju isdikcijoje […] laikomi an aisiais po eisės. Se i ika imas - ypač jei jis pag įs as s anda ais - gali padė i g iež ai įgy endin i s anda us. Se i ika imas gali bū i aikomas: • P oduk ai. • p og aminė į anga (įskai an są eiką). • P ocesai. • paslaugos. • Žmogiškieji iš ekliai: o pe sonalo se i ika imas, o kompe encijos i įgūdžiai. • Mokymas: o mokymo o ganizacija, o moky ojai, o mokymo medžiaga i į ankiai. Se i ika imas is dažniau aikomas i u inio iš ekliams u inio kokybės i są eikumo požiū iu. Tai apima u inio aldymo p og aminę į angą i į ankius, a i inkamas paslaugas i ki as u inio iš eklių paka o inio naudojimo paslaugas, u inio iš eklių aldymo o ganizacinius eikala imus i eikala imus, susijusius su u inio iš eklių aldymui ski ų žmogiškųjų iš eklių kompe encijomis i įgūdžiais. A siž elgian į ai, kad kai ku ie s a biausi i isuomeniniu, aip pa poli iniu požiū iu jau ūs ske siniai aspek ai da oli g ažu neišsp ęs i, eisiniai i echniniai eglamen ai aidins s a bų aidmenį olesniam IoT plė ai. Šie aspek ai isų pi ma apima: saugumą, p i a umą, saugumą, ien isumą, pasi ikėjimą, pa ikimumą, skaid umą, anonimumą, e iką i pla esne pe spek y a aip pa są eiką, ene gijos su a ojimą i cybe c ime. (Ve mesan & F iess 2014: 31) 2 8 Ch is ian Galinski The In e ne o Things – Hype and eali y: C ucial issues abou In e ne o Things echnology and ‘con en ’ o human-machine communica ion 4.3 S anda izacija i są eikumas Toliau pa eik as eiginys, susijęs su mik o mokymosi objek ais, o ne su " u iniu", apsk i ai is da galioja: "Vienin elė, daugėja žinia inklio pag indu suku ų u inio pla o mų, ku ios a o ojams siūlo ieną a kelis iš eklius, o iš ienos pusės ūks a eo inio i me odinio pag indo, o iš ki os - o ien acijos į ge iausią u inio są eikumo p ak iką. Fak as, kad is daugiau iš eklių aip pa ku iama i išlaikoma naudojan dažnai nepakankamus in e ne inius bend ada biaujančius, daly aujančius i paski s y us me odus, da labiau padidins šią p og aminės į angos, in o macinių i komunikacinių echnologijų, se i ika imo schemų i . . plė ą. (Galinski & Gi aldo e a ion./ The e o e, a combina ion o means, such as s anda ds, app op ia e Pe ez: 2011) Anksčiau jau bu o paaiškin a, kad " echninis są eikumas" negali ga an uo i " u inio są eikumo". In e ope a y umas (Iop) ci a os iš eTsI po alo aki aizdžiai bu o naudojamas siau oje " echninės in e ope abilumo" p asme. Tačiau is dažniau p ipažįs ama, kad seman inis IOP u i daugiau ma menų nei ikė asi, o duomenų kokybė labai p iklauso nuo u inio IOP. Duomenų kokybė sa o uož u labai p iklauso nuo me aduomenų kokybės, o u inio IOP daugiausia p iklauso nuo duomenų modelių i on ologijų są eikumo (p z., pagal a i ų duomenų duomenų kokybės s ebėjimo p ojek ą ADeQuATe (2015)). Palyginus s anda izuo us e minologijos į ašus apie "in e ope abilumą", galima as i ( echninį) in e ope abilumą IKT s i yje, apib ėž ą aip: […]4.17 są eikos gebėjimas bend au i, ykdy i p og amas a ba pe duo i duomenis a p į ai ių unkcinių iene ų okiu būdu, kad a o ojui bū ų mažai a ba isai nežinoma šių iene ų unikalių sa ybių[…] (Iso/Ts 19101-2:2008, 4.17). Vis dažniau p ipažįs ama, kad šis apib ėžimas y a nepakankamas a siž elgian į ai, kiek į ai ios aplinkos (gaminės i p og aminės į angos) gali keis is in o macija be spec o he use ’s ole as shown by: “3.11 in e ope abili y u inio p a adimo i a o ojui skaid iu būdu (Iso/Ts 22224:2009, 3.11). Tačiau aip pa bu o p ipažin a, kad echninis są eikumas gali bū i ik ai są eikus be "o ganizacinio są eikumo" […] i oliau "seman inio są eikumo" (semIop), ku is apib ėžiamas kaip: gebėjimas sis emomis bend ai naudojamus duomenis sup as i isiškai apib ėž ų domeno są okų lygiu […] (Iso 11354-2:2015, 2.34). 2 9Te minologija | 2017 | 24 “2.34 seman ic in e ope abili y Šiuo a ž ilgiu sin ak inis są eikumas, ku is susijęs su duomenų supakuojimo i pe da imo mechanizmais, laikomas seman inio są eikumo sąlyga. Tačiau p og ama imo p ak ika pap as ai a siž elgia ik į monoling is ines i mono-modalines p og amas, ku ios, be abejo, nepakanka, kad bū ų galima susido o i su į ai iais žmonių a pusa io bend a imo aspek ais. kalbiniai mokslininkai "seman inį są eiką" - is da daugiausia leksikinio a žodynų lygiu - ski s y ų į: • leksinis IOP (apima am ik ą sin ak inio IOP ling is ine p asme), • koncep ualinis IOP, • p agma inis IOP. Visose pi miau minė ose s i yse nepakankamai a siž elg a į u inio i komunikacijos elemen ų są eiką ski ingais būdais į ai iose sis emose i p og amose. "Con en Iop" y a žingsnis oliau nei "seman ic Iop", apimančio ( a pžmogiškojo bend a imo p asme) leksikinį, koncep ualinį i p agma inį są eiką. ISOTC 37 […]kalba i e minologija[…] su elkia dėmesį į […]s uk ū uo ą u inį leksikos seman ikos lygiu[…], ku is apima e minologijas i ki us kalbos iš eklius, aip pa neling is inius […]ne e balinius […] adinamąjį […]mik o u inį[…]. Komi e as p ipažįs a, kad neling is iniai (ne e baliniai) mik o u inio iš ekliai y a s a būs "ki i u inio iš ekliai" (ki ų komunikacijos ūšių p asme […] leksikos seman ikos lygiu). Todėl jis naudoja e miną " u inio Iop", ku is pe žengia " u inio są eiką", kaip naudojamas ePub pasaulyje ( . y. as pa s išdės ymas, aip pa u inio iš aizda i jausmas, naudojamas naudojan į ai ius skai ymo į enginius, okius kaip e-knygos, skai y u ai, iPad i . .). "IsoTC 37" sup an a, kad gali p i eik i p adė i s anda iza imo eiklą, susijusią su šia pla esne u inio ""IOP"" są oka. "eu uni e sAAl" p ojek as (2012: 16-17) nu odo papildomus są eikumo aspek us, įskai an : •“P o ocol In e ope abili y: The abili y o sha e, bi s and by es o e a ne wo k; 3 0 Ch is ian Galinski Daik ų in e ne as […] Hype i ealybė: lemiamas […] issues abou In e ne o Things echnology and ‘con en ’ o human-machine communica ion a nybos są eikumas: gebėjimas keis is p anešimais ge ai apib ėž u o ma u; • aikomųjų p og amų są eikumas: gebėjimas in e p e uo i kei imųsi duomenimis ienodumą; • a o ojo su okiamas są eikumas: sis emos komponen ai, ku ie e ek y iai, iksliai bend auja i eikia naudo ojo ikė inas paslaugas. […]Ke u ios ski ingos klasės y a pag įs os iena ki a. In e ope a y umas iš žmogaus naudo ojo pe spek y os bus įmanomas ik uo a eju, jei aikomosios sis emos i jo naudojamos aikomosios p og amos y a są eikos. Tai, sa o uož u, eikalauja, kad inklo paslaugos, ku ias šios p og amos naudoja p anešimams, komandoms, ailams, aizdams i ga sams keis is, bū ų są eikos. Be o, ai eikalauja, kad ak inis neapdo o ų duomenų (bi ų i bai ų) mainai bū ų są eikūs, o ai įmanoma ik uo a eju, jei elek os i elek onikos komponen ai (jungikliai i kabeliai) a ba belaidžiai komponen ai y a są eikūs. Ka u su imis sis emų bend ada bia imo o momis: bū ina laiky is bend ų ibili y, in e ac ions wi h de- ac o s anda ds and in e ope abili y h ough s anda ds, uni e sAAl (2012: 15) poin ed ou : “Fo his, usually i is no mų i s anda ų. Tas pa s pasaky ina i apie u inio są eiką, ku is […] e minologijos aldyboje […] eikalauja me odikos s anda ų, susijusių su […] duomenų ka ego ijomis (ne isiškai iden iškomis me aduomenims), naudojamomis s uk ū izuo o u inio į ašų koncep ualiame dizaine; • Duomenų modeliai i duomenų modelia imo me odai; • Me amodeliai, kad konku uojan ys duomenų modeliai bū ų są eikūs. Šie s anda ai u ė ų bū i aikomi nuosekliai i g iež ai, o ai eikalauja, kad jų nus a y i me odai bū ų są eikūs. Tai gali bū i adinama "me odologija Iop" i ne "s anda ai Iop". ik ada gali bū i pasiek as u inio IOP, ku is aip pa paleng ina mik okon en ų kokybės už ik inimą. Tai eiškia, kad mums is da eikia daugiau s anda ų […] i […] ge esnių […] s anda ų są eikos požiū iu, ku is y a ienas iš anks esnių kompiu e ių, a siž elgian į pilną seman inę są eiką, is da negali susido o i su isa kalbos a ian ų se ija ( . y. p agma ika […] įskai an […] equisi es o sus ainabili y in his ield. The abo e also applies in pa icula o ‘con olled communica ion’. To- spon aniškus a ian us […]), da mažiau, jei są eiką 3Te minologija | 2017 | 24 […] iešose i p i ačiose s i yse sp endžian ys asmenys, p og aminės į angos kū ėjai, u inio p amonė i a i inkamų s anda ų kū ėjai u ė ų žino i, kad daugiakalbys ė, mul imodalumas, e. į aukimas i e. p ieinamumas u i bū i a siž elgiami nuo pa p adžių ku ian p og aminę į angą i u inį. Šie s a s ymai eikalingi siekian iš eng i papildomos a aisomosios inžine ijos a pe a kymo adap acijos me u, ku is pap as ai y a labai b angus i dažnai ampa neįmanomas, po eikio. Nuo 2010 m. a p au inio, Eu opos a nacionalinio lygio s anda ų o ganizacijų echniniai komi e ai sukū ė a ba pe žiū ėjo šim us s anda ų apie e. p ieinamumą i e. į aukimą, be o, daugelis p amonės s anda ų bu o suku i ki ų s anda ų kū imo o ganizacijų (sDo). Be o, galbū y a ūks ančiai s anda ų, ku ie susiję su neįgaliuoju asmeniu. Visų pi ma, "p ieinamumas" plačia p asme e ai pasi aiko šių s anda ų pa adinime a s uk ū oje. "Rekomendacija 2016" nag inėja s a biausius klausimus, nus a y us neseniai su eng uose kon e encijose, inicia y ose i p ojek uose, susijusiuose su e. p ieinamumu i e. į aukimu, bei susijusias emas, susijusias su sunkumais, su ku iais susidu ia sis emų kū ėjai, jų klien ai, s eika os p iežiū os paslaugų eikėjai i galu iniai a o ojai, bandydami as i i aiky i a i inkamus s anda us. 2016 m. ekomendaciją pa i inančios o ganizacijos agina e. p ieinamumo i e. į aukimo suin e esuo ąsias šalis, ypač s anda ų kū imo o ganizacijas (sDos),: Ø suku i išsamesnį klasi ika imo a ak inių žodžių me odą, kad bū ų galima nus a y i s anda ų u inį, u in į į akos e. p ieinamumui i e. į aukimui Ø už egis uo i po encialią naujųjų s anda ų p ieinamumo i į aukimo į in e ne ą s a bą nuo pa s anda izacijos eiklos p adžios Ø k yžminės nuo odos į s anda us, susijusius su e. p ieinamumu i e. į aukimu Ø ska in i o muo i i naudo i nuoseklią žodynų e minologiją. Ø įgy endin i paieškos unkcijas, ku ios paleng ina s anda ų naudojimą Ø paleng in i ak y ų PwD kaip galu inių naudo ojų daly a imą s anda iza imo eikloje, be ki a ko, eikian s anda ų dokumen us "pageidaujamoje" o ma e Pi miau minė ų p iemonių įgy endinimas padidin ų e. p ieinamumo i e. į aukimo susijusių p oduk ų i paslaugų są eiką i aip bū ų naudinga s anda ų i s anda izacijos naudo ojams. 8 Ch is ian Galinski Daik ų in e ne as […] Hype i ealybė: lemiamas dalykas issues abou In e ne o Things echnology and ‘con en ’ o human-machine communica ion Rekomendacija: s anda ų kū imo p ocesai i s ebėjimas ka u su e. p ieinamumo i e. į aukimo s anda ais bei su jais susijusiais aspek ais u ė ų leis i koo dinuo i s anda iza imo eiklą a p echninių komi e ų, susijusių su panašiomis emomis. Tai padė ų p amonės šakoms i ki oms ees and sDos, leading o con en cohe ence among s anda ds abou o ganizacijoms laiky is s anda ų eikala imų, susijusių su įmonių socialine a sakingumu i izikos aldymu, aip pa su naujausiais eisiniais eglamen ais dėl p ieinamumo e. pi kimų i iešosiose s e ainėse. gali bū i e a im is palaikančių p iemonių, kad a) bū ų ska inamos se i ika imo schemos, pag įs os e. p ieinamumo i e. į aukimo s anda ais, b) bū ų ska inama š ie imo i mokymo eikla, susijusi su okiais s anda ais, i c) bū ų sus ip in as eigiamas žiniasklaidos ( iek ins i ucinės, iek socialinės) i pilie inės isuomenės aidmuo. online endo semen : aaa e-endo sed- he- ecommenda ion-2016-conce ning-s anda ds-on-e-accessibili y-and-e- -inclusion/daIKTų INTe NeTas lūKesčIaI I ealybė s a b:IoIausIos daIKTų INTe NejųTo TeChNologI p oblemos I žmogaus beIIuTe są eIKos Tu ys Daik ų in e ne ui. Daik ų in e ne as gali echnologiškai sujung i daugmaž izų elek oninių paslaugų eikimo s i is, įskai an e. s eika os, e. e slo i p ekybos, e. aldymo, ne e. š ie imo i ki as paslaugas, o ku da junginiais su žodžiu išmanus a pažangus į a dijami p ojek ai ( okie kaip išmanieji mies ai, išmanusis anspo as, ligonosios išmaniinės). Tu in omenyje šiuos dalykus, is labiau yškėja žiū ėjimo į są eikumą pi miausia pe echnologijų p izmę ( echninis są eikumas), aip pa am ik u mas u i pe seman ikos p izmę (seman inis są eikumas) ūkumai. In e ne inių u inio pla o mų, a o ojams siūlančių ieną a dukelį iš eklių, gausa iš pi mo ž ilgsnio a odo p ibloškian i. A idžiau pažiū ėjus į šių iš eklių u inio są eikumą i kokybę ma y i, kad jiems dažnai ūks a eo inio-me odologinio pag indo. Si uacija ampa da sudė ingesnė, kai u inys ypač į ai ių ūšių mik o u inys y a ku iamas, p ižiū imas i siejamas su ki u u iniu in e ne o naudojimu pag įs ais me odais. Kai daik ų in e ne o daik ų suku i duomenys u i bū i in e p e uojami, kad ap ų in o macija i žiniomis, nebepakanka pap as o objek ų ( izinio pasaulio objek ų a i ualių dalykų) iden i ika imo i žodinio a nežodinio a do p isky imo, nea siž elgian į a i inkamas są oapibūdin i naudojamus me aduomenis. Kyla klausimas, a šios į ai ios mik o u inio kas. Kai daik us u i a spindė i ski ingų kalbų žodžiai a nežodiniai ženklai esan ki- oms ju iminio su okimo o moms, seman ika u i em is są okomis. Kaip iena pa- ma inė idėja a są oka, pasiekiama pe a ski ą uni e salųjį ad esą a pas o iąją nuo o- dą, apib ėž as mik o u inys apima daugelį į ai ių u inio ūšių – galiausiai ne joms 9Te minologija | 2017 | 24 ūšys, įskai an leksikog a inius i e minologinius duomenis ( aip pa i mokslines nomenkla ū as), aldomuosius žodynus ( ezau us i ki as žinių a kybos sis emas), s uk ū inį žinių sis emas (on ologijas, emų žemėlapius i .) k i me amusaduomenis, gali bū i plė ojamos i aldomos, emian is iena me odikos plačios ap ėp ies me odologija Žinoma, eikia a siž elg i į ski ingų mik o u inio ūšių ski ingus aidmenis. Gau a 2017-09-07 Ch is ian Galinski Ta p au inis e minologijos in o macijos cen as (In o e m) c/o Co-sPACe Gumpendo e s asse 65/1, 1060 Viena, Aus ija el. paš as cgalinski@in o e m.o g