The Internet of Things – Hype and reality: Crucial issues about Internet of Things technology and ‘content’ of human-machine communication

6Christian Galinski Daiktų internetas […] Hype ir realybė: lemiamas dalykas issues about Internet of Things technology and ‘content’ of human-machine communication Daiktų internetas […] Hype ir realybė: svarbiausi klausimai apie daiktų interneto technologiją ir žmogaus ir mašinos bendravimo "turinį" CHRISTIAN GALINSKI Infoterm (Tarptautinis terminologijos informacijos centras) Pagrindiniai žodžiai: daiktų internetas (IoT), "daiktai", "eApplications", "smart" programos, struktūrizuotas ir struktūrizuotas turinys, mikrokontentas, tarpusavio (H2H) bendravimas, informacijos objektas, turinio objekto ir turinio reikšmė, kodai, neverbaliniai sąvokų vaizdai, turinio sąveikumas, metaduomenys, pagrindiniai duomenys, kontroliuojama kalba, kontroliuojamas žodynas, neįgaliesiems (PwD), papildomas ir alternatyvus bendravimas 1.Susijimas tarp idėjų interneto AnD ‘TermInoloGy arba ‘sTruCTureD ConTenT Šis indėlis skirtas išdėstyti turinį atsižvelgiant į daiktų interneto (IoT) plėtrą, pasiekimus ir iššūkius, jo poveikį žmogiškosios visuomenės ir, žinoma, žmonių tarpusavio (H2H) bendravimui, kurį vis labiau remia informacinės ir komunikacinės technologijos (ICT). Turinys gali būti įvairiais pavidalais, pavyzdžiui, tekstais, turiniu, kuris pateikiamas ne žodžiu ar raštu, o kitais būdais (pvz., kitais vizualiniais ar akustiniais ženklais ir net tactile arba haptic forma perduodama informacija). Kalbant apie turinį, šio indėlio dėmesys skiriamas struktūrizuotam turiniui leksikos semantikos lygiu, taip pat vadinamam "mikro turiniu". Terminologijos yra svarbiausia specializuoto bendravimo mikroturinio rūšis, nesvarbu, ar ji yra žodinė, ar rašytinė. Tačiau neverbaliniai būdai vis dažniau yra būtini kalbame ar rašytiniame specializuotame bendravime ir pasirodo net terminologiniuose duomenimis. Dar neseniai pagrindinės su kompiuterių technologijomis susijusios temos buvo informacijos ir žinių visuomenė, skaitmeninimas (pvz., skaitmeninė biblioteka), biuro automatizavimas, mechatronika ir panašūs dalykai. Šiandienos populiariausi žodžiai yra dirbtinis intelektas (AI), semantinis tinklas (semweb), dideli duomenys, debesų kompiuterija, robotika (žr. kibernetines fizines sistemas), pramonė 4.0 […] nepaminėti daugelio pramonės ir visuomenės aspektų, turinčių šį požymį 7Terminologija | 2017 | 24 "Smart" priekyje, pvz., protingi miestai, protingas transportas, protingi namai, hospitals, smart buildings etc. some of this ‘smartness’ is already implemented to quite an extent in the form of activities with an ‘e’ in front of it, such as ebusiness and eCommerce, eHealth, eGovernment, elearning, and new ‘eApplications’, such as eAccessibility and eInclusion, ebankprotingi įranga, elektroniniai pirkimai, elektroniniai sąskaitos faktūros ir t. t. Ar bet kuris iš pirmiau minėtų dalykų gali būti naudingas be turinio? IoT turi potencialą sujungti visas pirmiau minėtas technologijas ir programas į vieną didelę kibernetinę visatą, kurioje duomenis - žinoma, taip pat "turinio" pavidalu - kuria ne tik žmonės ir jiems, bet ir "daiktai" (ir jiems), kurie vis dažniau naudojami iki šiol neįsivaizduojamiems tikslams. Todėl dažnai vartojamos sąvokos, susijusios su IRT ir ypač su IoT, dar nėra stabilios sąvokos. Kol kas IoT pokyčiai sutelkti į technologijas, o atitinkamoje literatūroje - į asglected. pects of H2H communication – even, if ICT-supported – is largely ne2.Apibrėžimai 2.1 Daiktų internetas (IoT) IerC (http://www.internet-of-things-research.eu/about_iot.htm), Europos IoT mokslinių tyrimų klasteris, apibrėžia IoT kaip "dinaminę pasaulinę tinklo infrastruktūrą su savarankiškai konfigūruojančiais gebėjimais, pagrįstą standartiniais ir sąveiką veikiančiais ryšio protokolais, kai fiziniai ir virtualiniai dalykai turi tapatybes, fizinius atributus ir virtualią asmenybę, naudoja protingas sąsajas ir yra sklandžiai integruoti į informacinį tinklą" (žr. Vermesan e.a. 2011). Kaip vizija (su tam tikru triukšmu), ankstyvosios IoT koncepcijos galėjo būti grynai technologijai orientuotos futuristinės vizijos, tačiau per pastaruosius porą metų vis daugiau ir daugiau pokyčių atskleidžia didėjančią rinkos svarbą. Atrodo, kad IoT per ateinančius metus smarkiai pakeis žmogaus aplinką visame pasaulyje, atsižvelgiant į eismą ir transportą, būstą ir gyvenimą, sveikatos technologijas ir paslaugas, žemės ūkio ir maisto pramonės vystymąsi, švietimą, ryšius ir t. t. Tačiau "turinio" aspektas dažniausiai yra praleistas diskusijose apie šiuos techninius pokyčius. "Kristinas Galinskis (Christian Galinsky) ""Daiktų internetas: hype ir realybė: issues about Internet of Things technology and ‘content’ of human-machine communication esminis ITu (ITu-T y2060: 2012, 3.2.2) apibrėžia IoT kaip: ""Informacinės visuomenės pasaulinę infrastruktūrą, leidžiančią teikti pažangias paslaugas, sujungdamos (fizinius ir virtualius) dalykus, pagrįstus esamomis ir besivystančiomis sąveikos informacinėmis ir komunikacinėmis technologijomis.""" "Ite 1 - identifikavimo, duomenų užfiksavimo, apdorojimo ir ryšių pajėgumų išnaudojimu, IoT visiškai išnaudoja daiktus, kad pasiūlytų sernoTe 2 - iš platesnės perspektyvos IoT gali būti vices to all kinds of applications, whilst ensuring that security and privacy requirements are fulfilled. suvokiama kaip vizija su technologinėmis ir visuomeninėmis pasekmėmis.""" Pasak Dave Evans (2011 […] CIsCo Internet Business Solution Group, IbsG), interneto dydis kasmet dvigubai didėja. 5,32 metų. Tai kažkaip primena Mooro dėsnį, kuris prognozuoja, kad transistorų skaičius labai integruotose grandinėse (puslaidininkėse) maždaug dvigubai didėja kas dvejus metus. Moore'o dėsnis galiausiai lėmė elektroninių komponentų "miniatūrizavimą" ir taip elektroniniai prietaisai, pagaminti iš šių puslaidininkų, tapo mažesni, o jų funkcijos vis didėjo. Interneto augimas tiesiog atitinka poreikį pervežti eksponentiškai didėjančius duomenų kiekius. Pasak D. Evanso (t. y.), atsižvelgiant į technologinę ir komercinę IbsG perspektyvą, IoT tiesiog yra laikotarpis apie 2008-2009 metus, kai prie interneto buvo prijungta daugiau "fizinių daiktų" (pav. elektroninių prietaisų), nei žmonių. Šiandien daugiau nei 75 proc. pasaulio gyventojų tokiu ar kitu būdu yra prijungti prie interneto. Tyrimai rodo, kad prie interneto prijungtų prietaisų (ypač elektroninių prietaisų) skaičius augo ir toliau auga greičiau nei žmonių, prijungtų prie interneto kompiuteriais ar mobiliuoju telefonu. Taigi gali būti, kad šiandien prie interneto yra prijungta nuo 25 iki 50 mlrd. prietaisų. Tai niekada nebūtų atsitikę be sparčios mobiliųjų technologijų plėtros ne tik IKT palaikomo H2H ryšio, bet ir duomenų atkūrimo ir kitų duomenų naudojimo. Be to, į sceną įžengė ir kiti "fiziniai dalykai", tokie kaip stebėjimo kameros, jutikliai visokiems pramonės tikslams ir t. t. "Ericsson (2016) ""konservatyviai"" įvertina prijungtų prietaisų skaičių apčiuopiamų faktų pavidalu beveik 30 mlrd. 2021 m., įskaitant tik šiek tiek daugiau nei 10 mlrd. prietaisų, skirtų IKT remiamam H2H ryšiui. Tikimasi, kad IoT labai integruos pirmaujančias technologijas, tokias kaip pažangios mašinų tarpusavio ryšių, 9Terminologija | 2017 | 24 skaičius auga linijiniu būdu, o įrenginių, skirtų m2m bendravimui, skaičius auga daug greičiau. D. Evans (ibidem) "optimistiškai" įvertina 50 mlrd. prie interneto prijungtų prietaisų. interneto. Jis jau pavertė internetą jutikliniu (temperatūra, so far, the Internet arguably has not changed very much, fundamentally speaking. However, the IoT can be seen as the first real evolution pressure, vibration, light, moisture, stress), allowing us to become more proactive and less reactive. ITu (ITu-T y2060:2012, 6.1) teigia: "Išnaudodamas identifikavimo, duomenų užfiksavimo, apdorojimo ir ryšių galimybes, IoT visiškai naudoja "daiktus", kad siūlytų paslaugas visoms taikomosioms programoms, tuo pačiu užtikrinant, kad būtų įvykdyti saugumo ir privatumo reikalavimai. autonominių tinklų, duomenų gavybos ir sprendimų priėmimo, saugumo ir privatumo apsaugos bei debesų skaičiavimo technologijos, su pažangių jutiklių ir aktyvavimo technologijomis. Kaip parodyta 1 paveiksle, "IoT" prideda "bet kokio dalyko komunikacijos" matmenį prie informacinių ir komunikacinių technologijų (IKT), kurios jau teikia "bet kokį laiką" ir "bet kokį PlACe" komunikaciją. Tai gali būti parodyta šiuo grafiku: 1 paveikslas: išplėstiniai IoT matmenys (ITU-T Y2060:2012, 6.1) 1 0 Christian Galinski Daiktų internetas […] Hype ir realybė: lemiamas dalykas issues about Internet of Things technology and ‘content’ of human-machine communication 2.2 Internetas prieš "internetą" Yra […] net tarp IKT ekspertų […] klaidingų supratimų apie "internetą", kaip aiškiai paaiškino UnesCo (2017): […]Internetas: pasaulinis viešasis kompiuterių tinklų tinklas, kuris suteikia prieigą prie daugelio ryšių paslaugų, įskaitant pasaulinį tinklą (www) ir neša el. paštą, naujienas, pramogas ir duomenų failus. 1 pastaba: Internetas (su dideliu "I" raide) reiškia milžinišką pasaulinį viešąjį tinklą, kuris taip pat valdo pasaulinį tinklą. kiti internetai […] taip pat yra kompiuterių tinklų tinklai […] rašomi mažomis raidėmis […]I[…]. Kažkas panašaus taip pat galioja pasauliniam žiniatinkliui (www, taip pat vadinamas žiniatinkliu arba žiniatinkliu), kuris gali būti apibūdinamas kaip (unesCo ibidem): […]populiariausia iš visų interneto paslaugų ir programų (dažnai naudojamos pakaitomis su internetu), kuri suteikia vartotojams galimybę – to access information and services while connected to the Internet, – to publish information, and […] siūlyti paslaugas, prie kurių gali prisijungti bet kas kitas internete. Pasaulinis tinklas yra viena didžiausių Interneto paslaugų. Tarp daugybės kitų paslaugų, teikiamų per internetą, yra el. paštas, failų perdavimas, balso per IP (VoIP), skaitmeninė televizija, nuotolinis kompiuterio valdymas, naujienų grupės ir internetiniai žaidimai. Visos šios paslaugos gali būti įgyvendintos bet kuriame internete, prieinamas tinklo naudotojams. Interneto protokolų rinkinys yra svarbiausias interneto protokolų rinkinys (bendrai vadinamas perdavimo valdymo protokolu ir interneto protokolo rinkiniu) ir leidžia dideliems, geografiniai įvairiems kompiuterių tinklams greitai ir ekonomiškai bendrauti tarpusavyje per įvairias fizines jungtis. Jį prižiūri ir kuria Interneto inžinerijos darbo grupė (IeTF). Interneto protokolas (IP) gali būti apibūdinamas kaip: pagrindinis interneto techninis standartas, kuris yra interneto pagrindas, kuris nurodo, kaip duomenys yra perkelti pagal tris principus: paketų perjungimas, galutinis tinklas ir tvirtumas. Dažnai 1Terminologija | 2017 | 24 tant tinklo protokolai, apibrėžti TCP/IP. (Counes used interchangeably to the Transmission Control Protocol and Internet Protocol suite (TCP/IP), although the IP covers the first – but still most imporibidem) Reikia suprasti skirtumus tarp interneto ir WWW terminų, kurie dažnai naudojami pakaitomis. Internetas yra fizinis sluoksnis arba fizinis tinklas, sudarytas iš jungiklių, maršrutizatorių ir vieno taško į kitą greitai, patikimai ir saugiai. Kita vertus, "www" yra programų sluoksnis, veikiantis other equipment. Its primary function is to transport information from ant interneto. Jo pagrindinis vaidmuo yra suteikti sąsają, kuri padaro informaciją, teka per internetą, naudingą. Jau gana anksti "www" buvo vadinamas "daiktų tinklas". 2.3 Kas yra "daiktai" IoT? ITu (ITu-T y.2060:2012, 3.2.3) apibrėžia "veiksmus" IoT atžvilgiu taip: "fizinio pasaulio (fizinių daiktų) arba informacinio pasaulio (virtualių daiktų) objektas, kuris gali būti identifikuojamas ir integruojamas į ryšių tinklus". Daiktai turi susijusią informaciją, kuri gali būti statinė arba dinamiška. "Daiktų" lyginimas su "objektais" atitinka tradicinę mokslo teoriją, ypač ontologiją. Mokslo terminologijoje (pagal mokslo teoriją) "fizinio pasaulio objektas" taip pat vadinamas "materialiu objektu" (arba fiziniu objektu, realiu objektu, konkrečiu objektu ir panašiais). Šiuo atžvilgiu ITu apibrėžia "prietaisus" kaip fizinius objektus, kurie yra "prietaisų, turinčių privalomas ryšių galimybes ir neprivalomas jutiklio, aktyvavimo, duomenų užfiksavimo, duomenų saugojimo ir duomenų apdorojimo galimybes". Mokslo terminologijoje "virtualus daiktas" vadinamas "nematerialiu objektu" (arba įsivaizduojamu objektu, abstrakčiu objektu ir panašiais). Remiantis ITu virtualiais dalykais […] egzistuoja informaciniame pasaulyje ir gali būti saugomos, apdorojamos ir prieinamos. Virtualių daiktų pavyzdžiai yra multimedijos turinys ir taikomosios programinės įrangos. (ITu-T y.2060:2012, 6.1) Šis apibrėžimas nepamiršta to fakto, kad "turinys" - ypač mikrokontentas - pats savaime yra "virtualių dalykų" visata. Nors programinė įranga yra be to, filosofinis klausimas čia yra, ar visi 2 Christian Galinski Daiktų internetas […] hype ir realybė: Svarbu, kad turinys issues about Internet of Things technology and ‘content’ of human-machine communication needed to handle it, serious interoperability issues arise, if content is put into the same category as ‘application software’ – not least due to the fact ir programinė įranga turi visiškai skirtingus gyvenimo ciklus ir reikalavimus, susijusius su projekto valdymu ir kokybės aspektais, tik paminėti keletą. "daiktai" yra tik "informacijos objektai", ar jie gali būti daug daugiau, jei jie laikomi (žmonių) "appažįstamais objektais" arba atskirai "appažįstamais objektais" žmogaus realybėje. Radikalus redukcionistinis požiūris, kad viskas yra ne kas kita, kaip "informaciniai objektai" iš technologinio požiūrio, gali būti didelis klaidingas. Content can also be regarded as ‘things’ (see also sub-chapter 2.5). microturinys, kalbant apie "turinio objektus", patenka į "fizinius daiktus", o turinio subjektų reikšmės - į "virtualius daiktus". Abu jie reikalauja metaduomenų, kad būtų galima juos apibūdinti ir identifikuoti. 2.4 Tarpžmogiškas bendravimas galiausiai bet koks turinys turi būti arba gali būti suprantamas žmonių. Tarpžmogiškas (H2H) bendravimas yra unikalus dėl to, kad jis plačiai naudoja "kalbą" visomis jos reikšmėmis nuo "kalbos" per "kalbą" iki "parole" prancūzų kalba, pagal Ferdinand de Saussure idėjas. Tačiau kalba ir kalbos nėra vienintelės bendravimo priemonės, taip pat kalba neapsiriboja tik kalbama ir rašoma. Tarpžmogiškojo bendravimo kanalai (arba būdai) gali būti vizualiniai, klausomieji, tactili (pavykslu, pavyzdžiui, Brailio raštu) ir haptiški, kvapo, elektromagnetiniai ar biocheminiai. Be to, bendravimas gali vykti sąmoningu ir nesąmoningu lygiu. Apskritai tai gali būti apibrėžiama kaip: […] numatytų reikšmių perdavimas iš vieno subjekto ar grupės į kitą, naudojant abipusiai suprantamus ženklus ir semiotikos taisykles[…]. Pagrindiniai šio apibrėžimo elementai iš H2H perspektyvos communication are: •intended meanings, • perduodami tarp žmonių (nepriklausomai nuo to, ar jie yra asmenys, ar grupės), • abipusiai suprantami ženklai, simboliai ir taisyklės. 1Terminologija | 2017 | 24 kiti, palyginti, pabrėžia socialinio sąveikos aspektą: "Komunikacija yra žmogaus sąveikos ir mokymosi esmė. Bendravimo pobūdis priklauso nuo dviejų ar daugiau asmenų sąveikos individuals and understanding is constructed through that interaction”. (IsAAC – https://www.isaac-online.org/english/what-is-aac/what-is-communication/) IsAAC tęsia: […]Komunikacija yra pagrindinė žmogaus teisė ir būtina mūsų, kaip socialinės rūšies, gyvenimo kokybei. Kaip žmonės, mes naudojame bendravimą: bendrauti su kitais, socialiai susisiekti, pasveikinti, atkreipti dėmesį, dalintis jausmais, išreikšti nuomonę, sutikti, nesutinka, paaiškinti, dalintis informacija, klausinėti, atsakyti, išjuokti, derėtis, ginčytis, manipuliuoti, komplimentuoti, komentuoti, protestuoti, skųstis, apibūdinti, skatinti, mokyti, teikti atsiliepimus, parodyti humorą, aptarti interesus, būti mandagūs, susisiekti, išreikšti susidomėjimą ar nesidomėjimą ir t.t. Dėl pirmiau minėtų tikslų ir atsižvelgiant į bendravimo socialinius ir sąveikos aspektus, neverbalinis bendravimas yra gerai žinomas kaip pagrindinė komunikacinė priemonė, padedanti kalbai tarpžmogiškame bendravime arba net pakeičianti ją tam tikruose bendravimo veiksmuose. Manoma, kad ji sudaro du trečdalius viso bendravimo ir apima sąmoningus ir nesąmoningus kodavimo ir dekodavimo procesus (išreiškiamų reikšmių ar pranešimų). Jis gali apimti vizualinius signalus, tokius kaip kūno kalba (pvz., postūros), gestus ir imitacijas, garso signalus kalbant (paralengvija), tokius kaip balso kokybė, greitis, garsas, garsumas, kalbėjimo stilius, taip pat prosodinius bruožus, tokius kaip ritmas, intonacija ir stresas. Nereikia paminėti, kad daug kas iš to gali būti labai priklausoma nuo kultūros ir kalbos. Didžioji dalis neverbalinio bendravimo studijų buvo sutelkta į asmenų tarpusavio sąveiką, kur jis gali būti suskirstytas į tris pagrindines sritis: aplinkos sąlygas, kuriose vyksta bendravimas, fizines komunikatorių savybes ir komunikatorių elgesį sąveikos metu. Rašytinis bendravimas, ypač pagal "lokalizacijos" (l10n) perspektyvą, pavyzdžiui, vertimas ir techninis rašymas ar dokumentavimas, taip pat gali turėti neverbalinių elementų: (a) lingvistinių, tokių kaip asmeninis stilius, ir (b) nelingvistinių, tokių kaip nuotraukos, vaizdai, piešiniai, grafikai, diagramos, įterpti akustiniai ženklai (pvz., e-knygose), ir t. t. Nepareikia paminėti, kad daug kas iš to gali būti labai priklausomas nuo kultūros ir kalbos, taip pat nuo socialinės grupės ar kalbos. 1 Christian Galinski Daiktų internetas […] hype ir realybė: lemiamas issues about Internet of Things technology and ‘content’ of human-machine communication atsižvelgiant į pirmiau minėtus komunikacijos kanalus vaikų auklėjime ir tion, the traditional definitions of H2H communication needs extension, as they largely focused on ‘language’ in a narrow sense. In the field of švietime, taip pat į papildomą ir alternatyvią komunikaciją (AAC) asmenims, turintiems skirtingų rūšių ar kilmės komunikacijos sutrikimų, "kalba" ir H2H komunikacija naudojamos ir turi būti naudojamos daug platesne prasme. E-mokymosi įrankiai ir pagalbinės technologijos atsižvelgia į tai […] todėl dažnai kuria programines programas ar įrankius, kurie yra naudingi visiems. Vis dažniau visi pirmiau minėti tarpžmogiški komunikacijos aspektai gali būti remiami IKT. Galiausiai "daiktai" IoT bus arba, jei prireiks, gali būti pristatyti žmonėms. Todėl nesvarstymas dėl H2H komunikacijos pobūdžio sudėtingumo ne tik suvaržys taikomų technologijų efektyvumą ir efektyvumą, bet taip pat sukels informacijos kokybės, atsakomybės už klaidingai pateiktą informaciją (tokioms tikslinėms grupėms ar apskritai), įmonių socialinės atsakomybės (CSR), visų rūšių teisinės atsakomybės ir t. t. Yra standartų serija, kuri yra pagrįsta visapusiškiausia, nors ir sutrumpinta, pagrindinių teorijų apie tarpžmogišką saugumą deriniu. H2H komunikacijos ekspertai greičiausiai neras nuorodos į ITu-T X.1081:2011 ir susijusius standartus, nes communication and behaviour based on: ITu-T X.1081:2011 The telebiometric multimodal model – A framework for the specification of security and šių standartų pavadinimai ir jų kūrimo komitetų pavadinimai, atrodo, neturi jokio ryšio su H2H komunikacija. biometrijos ekspertai vargu ar galvotų apie H2H komunikacijos turinį ir jo semantinius, socialinius ir kultūrinius matmenis, nebent jie būtų kažkaip "apskaičiuojami". Tačiau šiandien beveik viskas, kas susiję su žmonių tarpusavio bendravimu, yra arba bus remiama IKT. ITU-T rekomendacija buvo tęsiama IeC 80000-14:2014 Telebiometrija, susijusi su fiziologija, kaip ISO ir IeC 80000 suderintos serijos dalis, ir ITU-T rekomendacija X.1082:2010 Telebiometrija, susijusi su žmogaus fiziologija. ISO IEC 80000 standartų serijos standartizavimo darbus vykdo ISO IEC 12 ir IEC 25 standartizavimo komitetai, taip pat keli kiti standartizavimo ir named Quantities and units, while related topics are dealt with by several other committees in Iso/IeC-JTC 1 Information technology and Iso/TC standartizavimo komitetai. 1Terminologija | 2017 | 24 kurios turi būti atsižvelgiamos ankstyvame etape: • programinės įrangos projektavimo procesą ir • "mata" modeliavimą (įskaitant metaduomenų apibrėžimą) ir toliau per visus iteratyvius kūrimo ciklus. (mou/ mG 2012) […]Aukščiau pateikta rekomendacija neišvengiamai reikalauja didesnio struktūrinės sudėtingumo laipsnio, su kuriuo reikia susidoroti didesniu duomenų modelio granuliarumo laipsniu. Tai gali reikalauti papildomų URL skirtingoms struktūrizuoto turinio atskirų įrašų kalbų dalims. Galiausiai senovinis terminų autonomijos principas turės būti išplėstas į atstovavimo autonomiją terminologijos valdymo srityje. Tai vis tiek būtina, kai struktūrizuoto turinio vienetai perdirbiami, pavyzdžiui, e. mokymosi tikslais. Dėl svarbiausių sąvokų kvazi-ekvivalentumo reiškinių tarp kalbų, bus reikalingos nuorodos tarp įrašų dalių ar net tam tikrų tam tikro įrašo laukų į kitus įrašus (ar jų dalis). Kaip patiriama lokalizacijos srityje (pav. techninės dokumentacijos srityje), aukščiau minėta taisyklė taikoma net ir nelingvistiniams vaizdams dėl kultūrinės įvairovės veiksnių. (Galinski & Giraldo Perez 2014: 415) 3.3 Turinio metaduomenys Kiekvienai taikymo sričiai (pvz., muziejų kolekcijoms, skaitmeniniams garso failams, tinklalapiams ir t. t.) taikomi skirtingi metaduomenų standartai. Duomenų ar duomenų failų turinio ir konteksto aprašymas padidina jų naudingumą. tačiau turinio požiūriu, ypač atsižvelgiant į struktūrizuotą turinį, reikia nepamiršti, kad struktūrizuoto turinio subjektams ir nestruktūrizuoto turinio subjektams reikalingi metaduomenų rinkiniai gali būti gana skirtingi, nors jie tam tikru mastu sutampa: • Nestruktūrizuoto turinio atveju, kuris laikomas "turinio šaltiniu", metaduomenys apima tuos, kurie susiję su: o formaliu kiekvieno "turinio objekto" aprašymu ir identifikavimu (įskaitant šaltinio aprašymą ir identifikavimą), o "turinio objekto" duomenų valdymu, o "turinio objekto" žinių lygiu, įskaitant § klasifikaciją, tipologiją, taksonomiją ir panašias kategorizavimo priemones, § dokumentacijos tezaurų ar kitų rūšių "kontrolizuotų žodynų" deskriptorius, § laisvo indeksavimo metodus (arba pirmiau minėtų); 2 Christian Galinski Daiktų internetas […] hype ir realybė: lemiamas • issues about Internet of Things technology and ‘content’ of human-machine communication Struktūrizuoto turinio […] atveju, kuris laikomas pagrindiniais semantiniais subjektais […] metaduomenys apims tuos, kurie susiję su: o formaliu kiekvieno mikroturinio subjekto aprašymu ir identifikavimu (įskaitant šaltinio aprašymą ir identifikavimą), o "mikroturinio objekto" o the data management of the microcontent entity, žinių lygiu, panašiu į nestruktūrizuotą, o […] mikroturinio subjekto semantika, apimanti […] lingvistinę ir nelingvistinę informaciją, […] paaiškinimus ar apibrėžimus ar kitas pavadinimo rūšis, […] naudojimo aspektus ir t. t. Be to, įvairių rūšių struktūrizuoto ar nestruktūrizuoto turinio išteklių metaduomenų rinkiniai skiriasi, nors jie paprastai turi tam tikrų bendrų metaduomenų (pvz., informacijos apie šaltinį). kiekviena turinio rūšis turi tam tikrą minimalų (bet išplėstinį) metaduomenų rinkinį, kuris leidžia juos apdoroti, naudoti, pakartotinai naudoti ir pakartotinai paskirti. net jei nesilaikoma tik nedidelių metaduomenų rinkinių skirtumų, gali kilti sąveikos problemų. Šiuo atžvilgiu turinio subjekto sudėtingumą apskritai galima nustatyti pagal: • aptariamos informacijos kiekis, • pritaikytų metaduomenų granuliarumas, • pateiktas aiškios konteksto ir koteksto kiekis, • turimo turinio tipų skaičius, • reikalingas kognityvinio apdorojimo laipsnis ir t. t. Metaduomenys, naudojami […] bent jau praeityje […], daugiausia susiję su formaliais aspektais, t. y. su sintaktine struktūra, o ne su "semantine struktūra". (žr. taip pat: oAsIs s.a.) Kuo daugiau informacijos apie "žodį" reikia, tuo daugiau metaduomenų, susijusių su semantika, yra būtina - ypač visų rūšių mikrokontentui su paaiškinimais, apibrėžimais, pagrindinėmis koncepcinėmis struktūromis ir t. t. - pavyzdžiui, terminologiniams duomenims. Aukščiau pateiktą teiginį taip pat palaiko ben steichen & Vincent wade (2010: 5): "Heterogeniškas palaikymo turinys, kuris yra prieinamas programinės įrangos produktams, turi būti transformuotas į semantiškai turtingesnę formą, kad būtų galima padidinti esamų metaduomenų ir struktūros kiekį. Todėl iš kiekvieno gali būti ištraukti skirtingi naudojimo tipai: o labai struktūrizuotas turinys (tokias kaip techniniai dokumentai) gali būti soning, adaptation and personalisation across it. <…> semantic web technologies such as ontologies represent an opportunity to base such structuring and 2 3Terminologija | 2017 | 24 markup on. The different types of content can be broadly categorised by their naudojamas žinių domeno ontologijai nustatyti, o nestruktūrizuotas turinys (tokius kaip forumo pranešimai) gali būti pažymėtas, kad vartotojams būtų suteiktas didesnis problemų sprendimų diapazonas. Šiuo atžvilgiu Sabine Zumpe & Warner Esswein (2002: 246) atkreipė dėmesį į paradoksą, kad didelis struktūrinis sudėtingumas, reiškiamas didesniu granuliarumu, kurį atstovauja daugiau (taip pat daugiau skirtingų rūšių) metaduomenų, iš tikrųjų sumažina sudėtingumą. Priešingai, sudėtingumo laipsnis yra labai aukštas silpnai struktūrizuotose žinių bazėse, kai vartotojui reikia tik nedidelio kiekio informacijos apie meta-struktūrą. Tik tinkamas metaduomenų metodų taikymas dar negarantuoja from the point of view of information processing: turinio sąveikos. Metaduomenys pradėjo būti naudojami, kai reikėjo suprojektuoti duomenų bazes. Pradinį apibrėžimą "duomenys apie duomenis" (Iso 19115: 2003, 4.8) vis dar galima rasti keliuose standartuose. Vėlesni apibrėžimai yra: "duomenys [informacija], kuri suteikia informaciją apie duomenis" (merriamwebster) arba "informacija apie išteklius" (Iso 19115-1:2014, 4.10). Yra daug skirtingų metaduomenų apibrėžimų. Norint taikyti IRT bet kokio tipo mikrokontentui tvarkyti, apdoroti ir prižiūrėti, J. Riley (2017: 6) skiria keturis metaduomenų tipus: • aprašomieji metaduomenys (mikro turinio subjekto vaidmeniui ar funkcijai nurodyti, taip pat paieškos žodžiai ar terminai, kad būtų lengviau juos ieškoti), • administraciniai metaduomenys (įskaitant techniniai metaduomenys failams dešifruoti ir pateikti, išsaugojimo metaduomenys ilgalaikiam metaduomenims tvarkyti; struktūriniai files, rights metadata for intellectual property rights attached to content), metaduomenys (susiję su mikrodalinio turinio subjektais, mikrodalinio turinio subjektų elementais, skirtingais mikrodalinio turinio ištekliais ir t. t.); žymėjimo kalbos ir suderinti duomenų modeliavimo metodai (kad būtų palaikoma nuosekli metodika, atsižvelgiant į turinio sąveiką). 2 Christian Galinski Daiktų internetas […] Hype ir realybė: lemiamos Šios issues about Internet of Things technology and ‘content’ of human-machine communication įvairios metaduomenų kategorijos palaiko skirtingus tikslinius naudojimo būdus informacinėse sistemose. Kaip matyti, semantiniai aspektai paminėti, bet tik ribiniu mastu. Metaduomenys gali būti saugomi ir valdomi duomenų bazėje, dažnai vadinamoje metaduomenų registru arba metaduomenų saugykla. Tačiau be konteksto ir atskaitos taško gali būti neįmanoma identifikuoti metaduomenų tik žiūrint į juos. Kadangi metaduomenų aprašymas vėl reikalauja metaduomenų, metaduomenys kaip tokie nesiskiria nuo bendro mikrokontento, tik jų atskiras vaidmuo ar funkcija tam tikriems tikslams turi būti pažymėtas ir gerbiamas. 3.4 Pagrindiniai duomenys Dėl didėjančio informacijos keitimo per internetą poreikio buvo reikalaujama standartų, suderinančių minimalius įvairių elektroninių programų metaduomenų rinkinius, pvz., "Dublin Core" (šiandien ISO 15836:2009) bibliotekoms arba terminologinių duomenų duomenų kategorijas (ISO 16642:2003). Elektroninio verslo ir elektroninės prekybos srityje tokie suderinti metaduomenų rinkiniai šiandien dažnai vadinami pagrindiniais duomenimis (pvz., kliento duomenimis, produktų duomenimis), kurie taip pat naudojami tam tikrų sandorių ir papildomų metaduomenų, taip pat faktinių duomenų ir susijusių procedūrų (pvz., kainų skaičiavimo) derinimui, kai reikia. Panašios pastangos atliekamos vis daugiau ir daugiau standartizacijos sričių. Todėl naujų standartų, susijusių su turiniu, skaičius eksponentiškai didėja. Šie standartai gali reikšti: • mikrokontentų subjektai kaip tokie (pvz., standartizuotos terminologijos, kiekiai ir vienetai, visų rūšių simboliai, šalių, uostų, oro uostų, konteinerių, valiutų kodai ir t. t.), • metaduomenys, susiję su mikrokontentų subjektais, • pagrindiniai duomenys, susiję su fizinio pasaulio objektais (fiziniais dalykais) arba su informacijos pasauliu (virtualiais dalykais), • nuorodos į atitinkamus metaduomenis ir pagrindinių duomenų registrus ar saugyklas. Šioje srityje specialistai bendrai įsitikinę, kad "turinio standartizavimas sumažina verslo procesų sudėtingumą". Tačiau yra daug standartų ir standartizuotų metodų, kurie trukdo "turinio sąveikai". Nors derinimo pastangos buvo vykdomos kartu su Europos pagalbinės technologijos pažangos asociacija (AAATe), ji pateikė "2016 m. rekomendaciją dėl e. prieinamumo ir e. įtraukimo standartų". (žr. priedą) cerning metadata and masterdata in various eApplications which are a 2 5Terminologija | 2017 | 24 are under way, there is an urgent need for intensifying harmonization and enforcing it. In order to help to improve this situation, Infoterm in co4.STANDARDS vaidmuo 4.1 Standartų ir standartizacijos pobūdis Įvairiose mokslo ir technikos bendruomenėse standartų priėmimo laipsnis labai skiriasi. Pavyzdžiui, inžinieriai ir kiti techniniai ekspertai standartizaciją laiko pramonės ir prekybos efektyvumo, efektyvumo ir naujovių pagrindu. (eTsI 2017-09-03: http://www.etsi.org/standards/why-we-need-standards) […]standartai suteikia • Saugumas ir patikimumas • Vyriausybės politikos ir teisės aktų palaikymas • Interoperatyvumas*žr. 4.3. • verslo naudos, pvz.: o atvėrė prieigą prie rinkos; Didinti informuotumą apie techninius pokyčius ir iniciatyvas. o Provide economies of scale; o encourage innovation; • Vartotojų pasirinkimas Pagalvokite, koks būtų pasaulis be standartų: • Produktai gali neveikti taip, kaip tikėtasi; • Jie gali būti prastos kokybės; • Jie gali būti nesuderinami su kita įranga […] iš tikrųjų jie gali net nesusiję su ja; • ekstremaliais atvejais nestandardizuoti produktai gali būti pavojingi; • Klientai būtų apriboti vienu gamintoju ar tiekėju; • gamintojai būtų priversti išgalvoti savo individualius sprendimus net ir paprasčiausiems poreikiams, turėdami ribotas galimybes konkuruoti su kitais. (eTsI ibidem) standartizacija vyksta sudėtingoje sistemoje: • oficialios standartizacijos įstaigos kuria "formalius standartus" arba "de jure standartus" nacionaliniu, regioniniu ir tarptautiniu lygiu, o tarp jų yra 2 Christian Galinski Daiktų internetas […] hype ir realybė: esminis eTsI issues about Internet of Things technology and ‘content’ of human-machine communication išvada: […] Visuomenė turi standartus[…]. Inžinierių ir technikų požiūriu, o tai iš tikrųjų yra tiesa, tačiau tai nebūtinai pripažįstama ir pripažįstama kitose mokslo srityse ir žmonėms, kurie nėra susipažinę su standartais. įsteigti tinklo mechanizmai; • kitos standartų kūrimo organizacijos (sDos), ypač pramonės organizacijos, kuria "de facto standartus" arba "pramonės standartus". Tradiciškai standartų kūrimas yra glaudžiai susijęs su terminologijos standartizacija. Daugelis didesnių sDOS savo duomenų bazėse turi daugiau nei 100 000 standartizuotų terminologinių įrašų, kai kurie - kelis 100 000. Kaip jau paaiškinta, vis dažniau standartizuojami ir kiti mikrokontentų tipai. Be to, yra nemažai metodologinių standartų, kaip elgtis su įvairiomis mikrokontentu. "Rekomendacija 2016" (žr. priedą X) buvo parengta atsižvelgiant į tai, kad interneto dalykai negali veikti efektyviai ir veiksmingai be turinio ir kad standartai yra labai svarbūs "turinio sąveikumui" visais jo aspektais. Techniniai standartai, teisinės normos ir sertifikavimas Nors valstybės (arba kitos rūšies teisinės institucijos) išduotos teisinės normos paprastai yra privalomos elgesio taisyklės, techniniai standartai apibrėžia naujausią mokslo, technikos ar metodikos plėtrą. tik jei jie nurodyti įstatyme ar kitame teisiniame reguliavime, jie gali tapti atitinkamos teisės normos dalimi. (LIFe D9.8 2017: 48) tuo tarpu teisines normas išduoda valstybinė (arba kita teisinė) institucija, techninius standartus išduoda standartizavimo institucijos (arba standartizavimo organizacijos arba standartų kūrimo organizacijos, sDos) tarptautiniu, regioniniu ar nacionaliniu lygiu, panašu į teisinę sistemą. Kai kuriose šalyse standartizavimo institucijos yra nacionalinės institucijos, kurių techniniai standartai laikomi teisinėmis normomis. Europos šalyse standartizavimo įstaigos oficialiai veikia privačiame sektoriuje […] paprastai remiasi nacionaliniu įstatymu, susijusiu su techninė standartizacija. Apibendrinant: 2Terminologija | 2017 | 24 •standards are not in themselves [in the legal sense] regulatory in nature and their application normally is voluntary. Although standKadangi rekomendacijos yra "tik" [stipros] rekomendacijos, jos yra plačiai naudojamos dėl jų teikiamos naudos ir todėl, kad jose yra daug kvalifikuotos techninės informacijos. • standartai tampa [teisiniai] privalomi tik tada, kai į juos nurodoma, kad jų naudojimas yra in private contracts or agreements, or in laws or regulations and reikalavimas. standartai gali užkirsti kelią teisiniams ginčams, nes jie nustato neabejotinas specifikacijas. • Tiesą sakant, standartai […] visų pirma jurisdikcijoje […] laikomi antraisiais po teisės. Sertifikavimas - ypač jei jis pagrįstas standartais - gali padėti griežtai įgyvendinti standartus. Sertifikavimas gali būti taikomas: • Produktai. • programinė įranga (įskaitant sąveiką). • Procesai. • paslaugos. • Žmogiškieji ištekliai: o personalo sertifikavimas, o kompetencijos ir įgūdžiai. • Mokymas: o mokymo organizacija, o mokytojai, o mokymo medžiaga ir įrankiai. Sertifikavimas vis dažniau taikomas ir turinio ištekliams turinio kokybės ir sąveikumo požiūriu. Tai apima turinio valdymo programinę įrangą ir įrankius, atitinkamas paslaugas ir kitas turinio išteklių pakartotinio naudojimo paslaugas, turinio išteklių valdymo organizacinius reikalavimus ir reikalavimus, susijusius su turinio išteklių valdymui skirtų žmogiškųjų išteklių kompetencijomis ir įgūdžiais. Atsižvelgiant į tai, kad kai kurie svarbiausi ir visuomeniniu, taip pat politiniu požiūriu jautrūs skersiniai aspektai dar toli gražu neišspręsti, teisiniai ir techniniai reglamentai vaidins svarbų vaidmenį tolesniam IoT plėtrai. Šie aspektai visų pirma apima: saugumą, privatumą, saugumą, vientisumą, pasitikėjimą, patikimumą, skaidrumą, anonimumą, etiką ir platesne perspektyva taip pat sąveiką, energijos suvartojimą ir cybercrime. (Vermesan & Friess 2014: 31) 2 8 Christian Galinski The Internet of Things – Hype and reality: Crucial issues about Internet of Things technology and ‘content’ of human-machine communication 4.3 Standartizacija ir sąveikumas Toliau pateiktas teiginys, susijęs su mikro mokymosi objektais, o ne su "turiniu", apskritai vis dar galioja: "Vienintelė, daugėja žiniatinklio pagrindu sukurtų turinio platformų, kurios vartotojams siūlo vieną ar kelis išteklius, o iš vienos pusės trūksta teorinio ir metodinio pagrindo, o iš kitos - orientacijos į geriausią turinio sąveikumo praktiką. Faktas, kad vis daugiau išteklių taip pat kuriama ir išlaikoma naudojant dažnai nepakankamus internetinius bendradarbiaujančius, dalyvaujančius ir paskirstytus metodus, dar labiau padidins šią programinės įrangos, informacinių ir komunikacinių technologijų, sertifikavimo schemų ir t. t. plėtrą. (Galinski & Giraldo eration./ Therefore, a combination of means, such as standards, appropriate Perez: 2011) Anksčiau jau buvo paaiškinta, kad "techninis sąveikumas" negali garantuoti "turinio sąveikumo". Interoperatyvumas (Iop) citatos iš eTsI portalo akivaizdžiai buvo naudojamas siauroje "techninės interoperabilumo" prasme. Tačiau vis dažniau pripažįstama, kad semantinis IOP turi daugiau matmenų nei tikėtasi, o duomenų kokybė labai priklauso nuo turinio IOP. Duomenų kokybė savo ruožtu labai priklauso nuo metaduomenų kokybės, o turinio IOP daugiausia priklauso nuo duomenų modelių ir ontologijų sąveikumo (pvz., pagal atvirų duomenų duomenų kokybės stebėjimo projektą ADeQuATe (2015)). Palyginus standartizuotus terminologijos įrašus apie "interoperabilumą", galima rasti (techninį) interoperabilumą IKT srityje, apibrėžtą taip: […]4.17 sąveikos gebėjimas bendrauti, vykdyti programas arba perduoti duomenis tarp įvairių funkcinių vienetų tokiu būdu, kad vartotojui būtų mažai arba visai nežinoma šių vienetų unikalių savybių[…] (Iso/Ts 19101-2:2008, 4.17). Vis dažniau pripažįstama, kad šis apibrėžimas yra nepakankamas atsižvelgiant į tai, kiek įvairios aplinkos (gaminės ir programinės įrangos) gali keistis informacija be spect to the user’s role as shown by: “3.11 interoperability turinio praradimo ir vartotojui skaidriu būdu (Iso/Ts 22224:2009, 3.11). Tačiau taip pat buvo pripažinta, kad techninis sąveikumas gali būti tikrai sąveikus be "organizacinio sąveikumo" […] ir toliau "semantinio sąveikumo" (semIop), kuris apibrėžiamas kaip: gebėjimas sistemomis bendrai naudojamus duomenis suprasti visiškai apibrėžtų domeno sąvokų lygiu […] (Iso 11354-2:2015, 2.34). 2 9Terminologija | 2017 | 24 “2.34 semantic interoperability Šiuo atžvilgiu sintaktinis sąveikumas, kuris susijęs su duomenų supakuojimo ir perdavimo mechanizmais, laikomas semantinio sąveikumo sąlyga. Tačiau programavimo praktika paprastai atsižvelgia tik į monolingvistines ir mono-modalines programas, kurios, be abejo, nepakanka, kad būtų galima susidoroti su įvairiais žmonių tarpusavio bendravimo aspektais. kalbiniai mokslininkai "semantinį sąveiką" - vis dar daugiausia leksikinio ar žodynų lygiu - skirstytų į: • leksinis IOP (apima tam tikrą sintaktinio IOP lingvistine prasme), • konceptualinis IOP, • pragmatinis IOP. Visose pirmiau minėtose srityse nepakankamai atsižvelgta į turinio ir komunikacijos elementų sąveiką skirtingais būdais įvairiose sistemose ir programose. "Content Iop" yra žingsnis toliau nei "semantic Iop", apimančio (tarpžmogiškojo bendravimo prasme) leksikinį, konceptualinį ir pragmatinį sąveiką. ISOTC 37 […]kalba ir terminologija[…] sutelkia dėmesį į […]struktūruotą turinį leksikos semantikos lygiu[…], kuris apima terminologijas ir kitus kalbos išteklius, taip pat nelingvistinius […]neverbalinius […] vadinamąjį […]mikro turinį[…]. Komitetas pripažįsta, kad nelingvistiniai (neverbaliniai) mikroturinio ištekliai yra svarbūs "kiti turinio ištekliai" (kitų komunikacijos rūšių prasme […] leksikos semantikos lygiu). Todėl jis naudoja terminą "turinio Iop", kuris peržengia "turinio sąveiką", kaip naudojamas ePub pasaulyje (t. y. tas pats išdėstymas, taip pat turinio išvaizda ir jausmas, naudojamas naudojant įvairius skaitymo įrenginius, tokius kaip e-knygos, skaitytuvai, iPad ir t. t.). "IsoTC 37" supranta, kad gali prireikti pradėti standartizavimo veiklą, susijusią su šia platesne turinio ""IOP"" sąvoka. "eu universAAl" projektas (2012: 16-17) nurodo papildomus sąveikumo aspektus, įskaitant: •“Protocol Interoperability: The ability to share, bits and bytes over a network; 3 0 Christian Galinski Daiktų internetas […] Hype ir realybė: lemiamas […] issues about Internet of Things technology and ‘content’ of human-machine communication tarnybos sąveikumas: gebėjimas keistis pranešimais gerai apibrėžtu formatu; • taikomųjų programų sąveikumas: gebėjimas interpretuoti keitimųsi duomenimis vienodumą; • vartotojo suvokiamas sąveikumas: sistemos komponentai, kurie efektyviai, tiksliai bendrauja ir teikia naudotojo tikėtinas paslaugas. […]Keturios skirtingos klasės yra pagrįstos viena kita. Interoperatyvumas iš žmogaus naudotojo perspektyvos bus įmanomas tik tuo atveju, jei taikomosios sistemos ir jo naudojamos taikomosios programos yra sąveikos. Tai, savo ruožtu, reikalauja, kad tinklo paslaugos, kurias šios programos naudoja pranešimams, komandoms, failams, vaizdams ir garsams keistis, būtų sąveikos. Be to, tai reikalauja, kad faktinis neapdorotų duomenų (bitų ir baitų) mainai būtų sąveikūs, o tai įmanoma tik tuo atveju, jei elektros ir elektronikos komponentai (jungikliai ir kabeliai) arba belaidžiai komponentai yra sąveikūs. Kartu su trimis sistemų bendradarbiavimo formomis: būtina laikytis bendrų ibility, interactions with de-facto standards and interoperability through standards, universAAl (2012: 15) pointed out: “For this, usually it is normų ir standartų. Tas pats pasakytina ir apie turinio sąveiką, kuris […] terminologijos valdyboje […] reikalauja metodikos standartų, susijusių su […] duomenų kategorijomis (ne visiškai identiškomis metaduomenims), naudojamomis struktūrizuoto turinio įrašų konceptualiame dizaine; • Duomenų modeliai ir duomenų modeliavimo metodai; • Metamodeliai, kad konkuruojantys duomenų modeliai būtų sąveikūs. Šie standartai turėtų būti taikomi nuosekliai ir griežtai, o tai reikalauja, kad jų nustatyti metodai būtų sąveikūs. Tai gali būti vadinama "metodologija Iop" ir net "standarai Iop". tik tada gali būti pasiektas turinio IOP, kuris taip pat palengvina mikrokontentų kokybės užtikrinimą. Tai reiškia, kad mums vis dar reikia daugiau standartų […] ir […] geresnių […] standartų sąveikos požiūriu, kuris yra vienas iš ankstesnių kompiuterių, atsižvelgiant į pilną semantinę sąveiką, vis dar negali susidoroti su visa kalbos variantų serija (t. y. pragmatika […] įskaitant […] requisites of sustainability in this field. The above also applies in particular to ‘controlled communication’. Tospontaniškus variantus […]), dar mažiau, jei sąveiką 3Terminologija | 2017 | 24 […] viešose ir privačiose srityse sprendžiantys asmenys, programinės įrangos kūrėjai, turinio pramonė ir atitinkamų standartų kūrėjai turėtų žinoti, kad daugiakalbystė, multimodalumas, e. įtraukimas ir e. prieinamumas turi būti atsižvelgiami nuo pat pradžių kuriant programinę įrangą ir turinį. Šie svarstymai reikalingi siekiant išvengti papildomos ar taisomosios inžinerijos ar pertvarkymo adaptacijos metu, kuris paprastai yra labai brangus ir dažnai tampa neįmanomas, poreikio. Nuo 2010 m. tarptautinio, Europos ar nacionalinio lygio standartų organizacijų techniniai komitetai sukūrė arba peržiūrėjo šimtus standartų apie e. prieinamumą ir e. įtraukimą, be to, daugelis pramonės standartų buvo sukurti kitų standartų kūrimo organizacijų (sDo). Be to, galbūt yra tūkstančiai standartų, kurie susiję su neįgaliuoju asmeniu. Visų pirma, "prieinamumas" plačia prasme retai pasitaiko šių standartų pavadinime ar struktūroje. "Rekomendacija 2016" nagrinėja svarbiausius klausimus, nustatytus neseniai surengtuose konferencijose, iniciatyvose ir projektuose, susijusiuose su e. prieinamumu ir e. įtraukimu, bei susijusias temas, susijusias su sunkumais, su kuriais susiduria sistemų kūrėjai, jų klientai, sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai ir galutiniai vartotojai, bandydami rasti ir taikyti atitinkamus standartus. 2016 m. rekomendaciją patvirtinančios organizacijos ragina e. prieinamumo ir e. įtraukimo suinteresuotąsias šalis, ypač standartų kūrimo organizacijas (sDos),: Ø sukurti išsamesnį klasifikavimo ar raktinių žodžių metodą, kad būtų galima nustatyti standartų turinį, turintį įtakos e. prieinamumui ir e. įtraukimui Ø užregistruoti potencialią naujųjų standartų prieinamumo ir įtraukimo į internetą svarbą nuo pat standartizacijos veiklos pradžios Ø kryžminės nuorodos į standartus, susijusius su e. prieinamumu ir e. įtraukimu Ø skatinti formuoti ir naudoti nuoseklią žodynų terminologiją. Ø įgyvendinti paieškos funkcijas, kurios palengvina standartų naudojimą Ø palengvinti aktyvų PwD kaip galutinių naudotojų dalyvavimą standartizavimo veikloje, be kita ko, teikiant standartų dokumentus "pageidaujamoje" formate Pirmiau minėtų priemonių įgyvendinimas padidintų e. prieinamumo ir e. įtraukimo susijusių produktų ir paslaugų sąveiką ir taip būtų naudinga standartų ir standartizacijos naudotojams. 8 Christian Galinski Daiktų internetas […] Hype ir realybė: lemiamas dalykas issues about Internet of Things technology and ‘content’ of human-machine communication Rekomendacija: standartų kūrimo procesai ir stebėjimas kartu su e. prieinamumo ir e. įtraukimo standartais bei su jais susijusiais aspektais turėtų leisti koordinuoti standartizavimo veiklą tarp techninių komitetų, susijusių su panašiomis temomis. Tai padėtų pramonės šakoms ir kitoms tees and sDos, leading to content coherence among standards about organizacijoms laikytis standartų reikalavimų, susijusių su įmonių socialine atsakingumu ir rizikos valdymu, taip pat su naujausiais teisiniais reglamentais dėl prieinamumo e. pirkimų ir viešosiose svetainėse. gali būti verta imtis palaikančių priemonių, kad a) būtų skatinamos sertifikavimo schemos, pagrįstos e. prieinamumo ir e. įtraukimo standartais, b) būtų skatinama švietimo ir mokymo veikla, susijusi su tokiais standartais, ir c) būtų sustiprintas teigiamas žiniasklaidos ( tiek institucinės, tiek socialinės) ir pilietinės visuomenės vaidmuo. online endorsement: aaate-endorsed-the-recommendation-2016-concerning-standards-on-e-accessibility-and-e- -inclusion/daIKTų INTerNeTas lūKesčIaI Ir realybė svarb:IoIausIos daIKTų INTerNejųTo TeChNologI problemos Ir žmogaus beIIuTer sąveIKos Turys Daiktų internetui. Daiktų internetas gali technologiškai sujungti daugmaž vizų elektroninių paslaugų teikimo sritis, įskaitant e. sveikatos, e. verslo ir prekybos, e. valdymo, net e. švietimo ir kitas paslaugas, o kur dar junginiais su žodžiu išmanus ar pažangus įvardijami projektai (tokie kaip išmanieji miestai, išmanusis transportas, ligonosios išmaniinės). Turint omenyje šiuos dalykus, vis labiau ryškėja žiūrėjimo į sąveikumą pirmiausia per technologijų prizmę (techninis sąveikumas), taip pat tam tikru mastu ir per semantikos prizmę (semantinis sąveikumas) trūkumai. Internetinių turinio platformų, vartotojams siūlančių vieną ar dukelį išteklių, gausa iš pirmo žvilgsnio atrodo pribloškianti. Atidžiau pažiūrėjus į šių išteklių turinio sąveikumą ir kokybę matyti, kad jiems dažnai trūksta teorinio-metodologinio pagrindo. Situacija tampa dar sudėtingesnė, kai turinys ypač įvairių rūšių mikroturinys yra kuriamas, prižiūrimas ir siejamas su kitu turiniu interneto naudojimu pagrįstais metodais. Kai daiktų interneto daiktų sukurti duomenys turi būti interpretuojami, kad taptų informacija ir žiniomis, nebepakanka paprasto objektų (fizinio pasaulio objektų ar virtualių dalykų) identifikavimo ir žodinio ar nežodinio vardo priskyrimo, neatsižvelgiant į atitinkamas sąvoapibūdinti naudojamus metaduomenis. Kyla klausimas, ar šios įvairios mikroturinio kas. Kai daiktus turi atspindėti skirtingų kalbų žodžiai ar nežodiniai ženklai esant kitoms jutiminio suvokimo formoms, semantika turi remtis sąvokomis. Kaip viena pamatinė idėja ar sąvoka, pasiekiama per atskirą universalųjį adresą ar pastoviąją nuorodą, apibrėžtas mikroturinys apima daugelį įvairių turinio rūšių – galiausiai net joms 9Terminologija | 2017 | 24 rūšys, įskaitant leksikografinius ir terminologinius duomenis (taip pat ir mokslines nomenklatūras), valdomuosius žodynus (tezaurus ir kitas žinių tvarkybos sistemas), struktūrinį žinių sistemas (ontologijas, temų žemėlapius ir.) kt ir metamusaduomenis, gali būti plėtojamos ir valdomos, remiantis viena metodikos plačios aprėpties metodologija Žinoma, reikia atsižvelgti į skirtingų mikroturinio rūšių skirtingus vaidmenis. Gauta 2017-09-07 Christian Galinski Tarptautinis terminologijos informacijos centras (Infoterm) c/o Co-sPACe Gumpendorferstrasse 65/1, 1060 Viena, Austrija el. paštas [email protected]