scieee Science in your language
[en] (orig) [lt] [de] [fr] [it] [es] [pt]

The Development of Library Sector Terminology in Latvia and Problems and Solutions for Translating RDA Standard Terms

Abstract

    The National Library of Latvia (NLL) is the methodological centre of Latvian libraries in data creation and ensuring the development of data standards as well as the methodical centre co-ordinating the terminology work of library field and related branches. The historical insight shows the development of terminology work and allows to trace the development of terminology work and problems. The terms are adopted and approved by the subcommittee of the Terminology Commission of the Latvian Academy of Science (LAS).    The article highlights the role of the NLL in the implementation and translation of Resource Descriptions and Access (RDA) standard in Latvia. It is the standard for descriptive cataloguing, intended for use by libraries and other cultural organizations such as museums and archives. The RDA standard includes a set of data elements, guidelines and instructions that can be adapted for other information communities around the world, such as museums and archives. The translation problems of RDA Glossary are described, as well as principles and solutions for correct reproduction of RDA terms and their explanations in Latvian. An overview is provided of how the correct, appropriate terminology was followed in the translation process of the terms, so that the chosen term, in the appropriate meaning, could be used throughout the translation and related documents.Finally, the influence of RDA terms on the common data model of Latvia memory institutions for the unified discovery of cultural heritage digital resources is also outlined.

Read accessible full text
Machine-translated document

This is a machine-generated translation of the original document and may contain errors, omissions, or changes in meaning. Do not rely on this translation for quotations, citations, or authoritative references. Please consult and cite the original document.

The Development of Library Sector Terminology in Latvia and Problems and Solutions for Translating RDA Standard Terms

Author: Maira Kreislere; Inta Virbule
Year: 2021
DOI: 10.35321/ter
Source: https://journals.lki.lt/terminologija/article/download/2098/2221
8 0 Mai a K eisle e Biblio ekų sek o iaus e minologijos plė a La ijoje i
In a Vi bule P oblems and Solu ions o T ansla ing RDA S anda d Te ms
doi.o g/10.35321/ e m28-04
Biblio ekių sek o iaus
e minologijos plė a La ijoje i
RDA1 e imo p oblemos i sp endimai
S anda inės sąlygos
Mai a K eisle e
The Na ional Lib a y o La ia
ORCID id: h ps://o cid.o g/0000-0002-0191-0255
in a Vi bule
The Na ional Lib a y o La ia
ORCID id: h ps: h ps: o cid.o g/0000-0002-5891-5591
Abs akcija
La ijos nacionalinė biblio eka (NLL) y a La ijos biblio ekų me odinis cen as
duomenų kū imo i duomenų s anda ų kū imo s i yje, aip pa me odinis
cen as, koo dinuojan is biblio ekų s i ies i susijusių s ičių e minologijos
da bą. Is o inė įž alga pa odo e minologijos da bo ys ymąsi i leidžia a sek i
e minologijos da bo ys ymąsi i p oblemas. Są okas p iima i pa i ina
La ijos mokslų akademijos (LAS) e minologijos komisijos pakomi ečias.
S aipsnyje pab ėžiamas NLL aidmuo įgy endinan i e čian iš eklių ap ašymo
i p ieigos (RDA) s anda ą La ijoje. Tai apibūdinamojo ka alogiza imo
s anda as, ski as biblio ekoms i ki oms kul ū inėms o ganizacijoms, okioms
kaip muziejai i a chy ai. RDA s anda as apima duomenų elemen ų, gai ių i
ins ukcijų inkinį, ku is gali bū i p i aiky as ki oms in o macijos
bend uomenėms isame pasaulyje, p z., muziejams i a chy ams. Ap ašomos
RDA žodynų e imo p oblemos, aip pa RDA e minų i jų paaiškinimų eisingo
a kū imo La ijos kalba p incipai i sp endimai. Pa eikiama apž alga, kaip bu o
laikomasi eisingos, inkamos e minologijos e imo p ocese, kad pasi ink as
e minas, a i inkamoje p asme, galė ų bū i naudojamas isame e ime i
susijusiuose dokumen uose.
1 Resu sų ap ašymas i p ieiga.
8 1Te minologija | 2021 | 28
Galiausiai, RDA e minų į aka La ijos a min ies įs aigų bend am duomenų
modeliui, ski am ieningo kul ū inio pa eldo skai meniniam a kū imui, bu o išnag inė a.
sou ces is also ou lined.
Rak iniai žodžiai: e minologija, e minai i duomenų bazės; e minų e imas i p i aikymas;
RDA įgy endinimas; RDA žodynas.
ANOTACIJA
La ijos nacionalinė biblio eka (LNB) y a La ijos biblio ekų me odologinis cen as,
di ban is duomenų kū imo i duomenų s anda ų ys ymo už ik inimo s i yse. Tai
y a me odinis e minologinį da bą biblio ekų i ki ose susijusiose s i yse
koo dinuojan is cen as. Is o inės įž algos a skleidžia, kaip yko e minologinis
da bas, i leidžia nus a y i šio da bo p ocesą bei p oblemas. Te minus ap obuoja
La ijos mokslų akademijos (LMA) Te minologijos komisijos pakomisė.
S aipsnyje pab ėžiamas La ijos nacionalinės biblio ekos aidmuo įgy endinan i
iš e čian Iš eklių ap ašymo i p ieigos s anda ą (angl. Resou ce Desc ip ion and
Access, RDA) La ijoje. Tai ap ašomojo ka aloga imo s anda as, ski as bib
lio ekoms i ki oms kul ū os o ganizacijoms, okioms kaip muziejai i a chy ai. Šis
s anda as ai duomenų elemen ų, gai ių i ins ukcijų inkinys, ku į galima p i aiky i
i ki ose in o macinėse bend uomenėse isame pasaulyje, okiose kaip muziejai i
a chy ai. S aipsnyje ap ašomos RDA s anda o aiškinamojo žodyno e imo
p oblemos i ikslaus e minų i jų paaiškinimų pe kėlimo į la ių kalbą p incipai i
sp endimai. Apž elgiama, kaip e minų e imo p ocese bu o pasi enkama iksli i
inkama e minija aip, kad pasi ink as e minas a i inkama eikšme galė ų bū i
a ojamas isame e ime i susijusiuose dokumen uose. Pabaigoje pab ėžiama
RDA s anda o e minų į aka bend ajam La ijos a min ies duomenų ins i ucijų
modeliui, ku is y a ski as bend ai skai meninių kul ū os pa eldo iš eklių paieškai.
ESMINIAI ŽODŽIAI: e minologija, e mininai i duomenų bazės, e minų e imas
adap a imas, RDA s anda o įgy endinimas, RDA s anda o aiškinamasis žodynas. Pe
pas a uosius dešim mečius, pasikeičian socialinėms, poli inėms i ekonominėms sąlygoms
bei spa čiai besi ys ančioms echnologijoms, biblio ekų i in o macijos sek o ius,
įskai an e minologiją, pa y ė milžiniškus pokyčius. In e ne o echnologijų ys ymasis
lėmė naujų są okų i e minų a si adimą i sukėlė po eikį p i aiky i i įgy endin i
a p au inius s anda us i eglamen us, pag įs us nauja iloso ija apie duomenų
a i umą, są eiką i paka o inį naudojimą.
2 Mai a K eisle e Biblio ekų sek o iaus e minologijos ys ymasis La ijoje i
In a Vi bule P oblems and Solu ions o T ansla ing RDA S anda d Te ms
Nacionalinės e minologijos aidmuo biblio ekų i in o macijos sek o iaus
ys ymuose išaugo, ačiau aip pa a si ado naujų iššūkių, susijusių su inkamų
e minų ieškojimu a ba naujų e minų kū imu, ku ie su eik ų seman išką eikšmę.
cally accu a e de ini ions o new eali ies and concep s. Te minology e o s
Dažnai nauji e minai nebu o p iim i i p ak iškai nenaudojami. Pi mieji la ių
biblio ekų e minų kū ėjai bu o la ių biblio ekų p ak ikai i eo e ikai. Pe
biblio ekų e minologijos plė ą p ieš An ąjį pasaulinį ka ą žu nalas
"Biblio ekā s" (Biblio ekā s, 1937 […] 1940) bu o įdomus uo, kad apibūdino biblio ekų
da bo p ocesus, jis naudojo s a bias biblio ekos mokslo są okas, okias kaip:
no ādes ([…] e e encijos[…]), sējums ([…] olume[…]), izde ums ([…]isai; leidimas[…]),
sa u s ([…] u inys[…]), ka alogas ([…]ka alogas[…]), in en o ius g āma a
([…]in en o ius knyga[…]), o iģināls ([…]o iginal[…]), exemplā s ([…]i em[…]), g āma u
pa ap). Kai ku ios iš jų išlaikė sa o s a bą echnologinės plė os e oje.
Pag indinis nacionalinės e minologijos ys ymosi į ykis bu o La ijos
mokslų akademijos (LAS) e minologijos komisijos įkū imas 1946 m.
Komisijos da bo s i is bu o labai pla i i apėmė daugelio mokslinių s ičių
nacionalinės e minologijos plė ą. Nuo 1948 m. Komisijos pa i in i
e minai bu o egulia iai skelbiami, pi miausia kaip e minologijos
naujienlaiškių p ojek ai, o ėliau - žodynuose, i bu o p i alomi o icialiai
naudo i. LAS e minologijos komisijos įkū imas aip pa p adėjo biblio ekų
sek o iaus e minologijos plė ą. 1957 m. bu o išleis as pi masis biblio ekos
e minologijos žodynas usų i la ių kalbomis. Į žodyną bu o į auk a apie
1300 biblio ekos i bibliog a ijos s ičių e minų, aip pa bend i e minai iš
leidybos i knygų mokslo. No in suku i biblio ekos mokslo e minologiją,
suku i, p iim i, paskelb i i įgy endin i ikslius biblio ekos mokslo e minus
p ak ikoje, 1960-1970-aisiais me ais La ijos SSR Vilis Lācis als ybinės
biblio ekos mokslinių y imų sky ius (šiandien NLL) p adėjo ak y iai di b i su
e minologija. 1969 m. biblio ekų specialis ai įkū ė biblio ekų i bibliog a ijos
e minologijos pakomi e į. Pe Subkomi ejo eiklos laiko a pį, nuo 1976 iki
1994 m., jis išleido ęs inį leidimą "Biblio ekā ie un bibliog a iskie e mini" (
"Biblio ekos i bibliog a ijos e minai"). kiek ienas į auk ų e minų
są ašas y a naujas a ba
edi ed e ms ela ing o di e en lib a y ope a ions – ca aloguing, index-
3Te minologija | 2021 | 28 ing, biblio ekos da bo o ganiza imas, biblio ekos
paslaugų eikimas; jie aip pa apėmė pi muosius kompiu e ių mokslo są okų
e imus. Nuo sa o įkū imo iki 1990 m. Te minologijos komisija išleido 58
e minologijos naujienlaiškus i 15 žodynų. Remian is šiuo gausu paskelb ų
e minų inkiniu, 1990-ųjų p adžioje bu o pa eng a i išleis a daugiau nei 40
biblio ekos e minų inkinių la ių i usų kalbomis. Vėliau
de yniasdešim ajame dešim me yje bu o suku a daugiau žodynų
ke u iomis kalbomis: bu o pa eik i papildomi e minų e imai su
apib ėžimais anglų i okiečių kalbomis. Vienas s a bus indėlis į biblio ekų
sek o iaus e minologijos plė ą, aip pa į pačios la ių kalbos plė ą bu o
"Biblio ēku ondi un ka alogi" (Biblio ekos kolekcijos i ka alogi) leidimas.
Rengan leidinį bu o pašalin i anksčiau ne ikslūs e minų pa adinimai i
ne inkamas užsienio kalbų paskolų a ojimas. La ijos biblio ekų
sek o iuje e minų žodynas nebu o dažnai skelbiamas, odėl Jane e
S e enson "Lib a y and In o ma ion Managemen " žodynas (1997) bu o
iš e s as i išleis as į la ių kalbą 2001 m. (Biblio ēku un in o mācijas
pā aldība) i ak y iai naudojamas p ak ikoje. Šiame leidinyje ap a iami 4500
pag indinių e minų ne ik biblio ekų i in o macinių mokslų, be i
in o macijos aldymo, e slo, apskai os, knygų spausdinimo i leidybos
s i yse.
Nuo 1999 m. e minologijos da bą koo dina o i aldė LAS e minologijos komisija.
Jį suda ė apie 30 į ai ių mokslų pakomi ečių. Pag indinis kiek ieno pakomi ečio
užda inys bu o įgy endin i nacionalinę e minologijos poli iką bend ada biaujan
su Vals ybiniu kalbos cen u. LAS e minologijos komisijos p iim i sp endimai
bu o p ipažin i eisės ak ais. Pa i in ų e minų naudojimas bu o p i alomas
nacionaliniame įs a yme, žiniasklaidoje i isų ipų ins i ucijų dokumen ai. LAS
e minologijos komisija (LAS Te minology Commission) - e minologijos komisijos
padalinys, ku is y a NLL na ys. A siž elgian į a p au inio yšio a p specialis ų
mi ee on Lib a y Science, Bibliog aphy, Book Science and In o ma ion
Science Te minology was es ablished unde he leade ship o specialis s
plė ą, aip pa į ie ines s uk ū ines e o mas, 2011 m. pabaigoje LAS
e minologijos komisija bu o išplės a įs eigus In o macijos i dokumen acijos
e minologijos pakomi e į, ku iame aip pa daly auja a chy iniai specialis ai.
Šiuo me u y a 11 biblio ekų i susijusių sky ių, ku iuose, naudojan echnologinius
a ian us i anksčiau pa uoš us duomenis iš "Tiešsais es e minu banka: a hī i,
specialis s a e ac i ely in ol ed in his subcommi ee. The asks se o he
In o ma ion and Documen a ion Te minology Subcommi ee a e:
4 Mai a K eisle e Biblio ekių sek o iaus e minologijos plė a La ijoje i
In a Vi bule P oblems and Solu ions o T ansla ing RDA S anda d Te ms
e minų e inimas in o ma imo i dokumen a imo eisės ak ų p ojek uose bei
eisės ak ų leidiniuose; • eisininkų i izinių asmenų konsul a imas e minologijos
klausimais in o macijos i dokumen acijos s i yje; · eiksmų koo dina imas su
in o ma imo i dokumen a imo s i yse eikiančiomis ins i ucijomis i
o ganizacijomis; · už ik in i, kad a i inkamos p amonės šakos e minai bū ų
nemokamai p ieinami in e ne e. In o macijos i dokumen acijos e minologijos
pakomi e is di ba su e minų kū imu i a i ika imu, o ai apima e minų i jų
paaiškinimų e imą i p i aikymą iš a p au inių s anda ų i gai ių, aip pa
biblio ekų i susijusių ekspe ų, mokslininkų a s uden ų pa eik ų e minų
e imą i p i aikymą. LAS pakomi e is už ik ina e minologijos da bą La ijoje,
ekomenduoja e minų o ma imo i e imo p incipus i už ik ina e minologijos
da buose daly aujančių kul ū os i mokslo o ganizacijų bend ada bia imą.
biblio ēkas, muzeji" (in e ne inis e minologijos bankas: a chy ai, biblio ekos,
muziejai) duomenų bazės, suku os nuo 2005 m. iki 2012 m., ku ioje bu o sukaup a
daugiau nei 3000 e minų i e minologinių kolokacijų, 2017 m. a o ojams bu o
išleis a nauja biblio ekų, a chy ų i muziejų e minų duomenų bazė. NLL suku os
i a komos duomenų bazės ikslas - ska in i bend ada bia imą a p kul ū os
pa eldo ins i ucijų e minologijos klausimais. Bend ada bia imo pa ne iai
ku ian duomenų bazę bu o LAS e minologijos komisija, La ijos nacionaliniai
a chy ai, La ijos uni e si e as, NLL i keli muziejai. Šis šal inis apima biblio ekų
sek o iaus i susijusių sky ių e minus i jų paaiškinimus la ių kalba, e minų
ek i alen us anglų kalba i , kai įmanoma, aip pa okiečių i usų kalbomis.
Pasi inkan e minus bu o naudojami ski ingi p amonės eisės ak ai, įskai an
p i aiky us a p au inius s anda us, p o esinę li e a ū ą, aip pa šiuo me u
p ak ikoje eikalingų e minų są ašus. Duomenų bazėje e minams su eikiamas
ski ingas s a usas - pa i in as, pakeis as, laikinas i pasenęs, aip pa
e minams iš panaikin ų s anda ų i eisės ak ų dokumen ų, išsaugo ų mokslinių
y imų ikslais. No in g eičiau gau i eikalingas sąlygas, duomenų bazė 2 Galima
as i ad esu: h p:// e mini.lnb.l .

5Te minologija | 2021 | 28 po a y s a us. Te minologijos duomenų bazė bu o
also includes e ms ha ha e no ye been app o ed, g an ing hem em-
eigiamai į e in a kaip leng a naudo i, nes ji paaiškina e minus i jų
šal inius. 2017 m. udens mėn. La ijos nacionalinis e minologijos po alas,
ku į sukū ė echnologijos kompanija "Tilde" bend ada biaujan su
Vals ybiniu kalbos cen u, La ijos kalbos agen ū a i La ijos kul ū os
pa eldo ins i ucija, bu o paskelb as isuomenei. Te minologijos po alas
Commission, enewed he adi ion o o ganising con e ences dedica ed o
lib a y and ela ed sec o e minology. The heme o he 2021 Te minol-
su eikia p ieigą p ie in o macijos iš daugiau nei 96 e minų inkinių keliomis
s i u ions in he Digi al Space: Te minological Aspec ”, o which expe s
om es onia, Li huania, Finland and Ge many ha e also been in i ed.
kalbomis. La ijos nacionalinis e minologijos po alas aip pa apima
duomenis iš AkadTe m duomenų bazės, aigi i NLL suku os biblio ekų,
a chy ų i muziejų e minų duomenų bazės e minus.
Vienas nacionalinių biblio ekų e minologijos papildymo šal inis aip pa
susijęs su p o esine s anda izacija - a p au inių s anda ų p i aikymu
La ijos biblio ekų po eikiams i nacionalinių s anda ų kū imu. Kiek ieno
naujo, eikiančio s anda o į edimas p a u ina biblio ekų sek o iaus
e minologiją. Anglų kalba apo pag indiniu a p au iniu mas u naudojamų
užsienio žodžių šal iniu, o anksčiau p imes a usų kalba išnyko į pami š umą.
Sa o uož u s anda inių e minų paaiškinimai bu o iš esmės modi ikuo i i
p i aiky i konk e aus s anda o aikymo s e ai.
Biblio ekių duomenų kū imas y a nuola inis p ocesas, jų o ma i u inys
isada u i a i ik i a p au iniu mas u p ipažin us s anda us, ku ie
pa ys isada y a ku iami (Gold3l : h ps: e mini.go .l .
8 Mai a K eisle e The De elopmen o Lib a y Sec o Te minology in La ia and
In a Vi bule P oblems and Solu ions o T ansla ing RDA S anda d Te ms
be ga e al. 2014: 34). Šios sąlygos į ykdymas už ik ina, kad ins i ucijos suku us
duomenis bū ų galima isuo inai paka o inai naudo i i į auk i į pasaulinį žinių
inklą.
NLL eikia kaip La ijos biblio ekų duomenų kū imo me odologinis cen as i
už ik ina duomenų s anda ų kū imą. NLL Bibliog a ijos ins i u o duomenų
ekspe ai i duomenų kū imo specialis ai ak y iai seka su duomenimis
susijusias naujo es, e ina i ska ina naujus a p au inius me aduomenų
modelius i s anda us bei p iima sp endimus dėl jų įgy endinimo. Jie aip
pa suku ia aukš os kokybės i pa ikimus duomenis, aupydami ki ų
biblio ekų iš eklius, aip op imizuodami sa o eiklą i ge inan bend ą
duomenų kokybę. Naujų duomenų u inio o ma ų papli imas i paskelb ų
elek oninių iš eklių padidėjimas p isidėjo p ie o, kad eikia pakeis i
iš eklių ka alogiza imo aisykles pagal XXI a. in o macijos s au o
eikala imus. RDA s anda as apima duomenų elemen ų, gai ių i ins ukcijų
inkinį, ku is gali bū i p i aiky as ki oms in o macijos bend uomenėms
isame pasaulyje, p z., muziejams i a chy ams.
2013 m. NLL Bibliog a ijos ins i u as, a likęs s uk ū inį pakei imą, įkū ė
Duomenų i žinių aldymo sky ių, ku iame bu o įku a RDA įgy endinimo
ekspe ų komanda. Pag indiniai RDA įgy endinimo komandos ikslai i
išanks inės sąlygos bu o apib ėž i aip: · aukš esnės kokybės skai meninių
iš eklių aldymas i duomenų a i umas žinia inkliui;
· La ijos biblio ekų suku ų duomenų į aukimas į a p au inį duomenų apy a ą i
duomenų paka o inio naudojimo už ik inimas; Nuo 2000 m. AACR24 naudojimas
duomenų kū ime paleng ino RDA s anda o įgy endinimą NLL i mokslinių biblio ekų
sąjungų ka alogų duomenų kū ime. Dėl inansa imo ūkumo bu o nusp ęs a ne
iš e s i iso RDA dokumen o, o ik am ik ų sky ių (RDA nuo oda, įžanga, RDA
pag indinių elemen ų są ašas; AACR2 i RDA palyginimo len elės i . .) (Goldbe ga e
al. 2014: 3[…]4). Vienas eiksnys, ku is u ėjo į akos, bu o ai, kad dalinis e imas
ne eikalauja mokė i licencijos mokesčio, o ai žymiai sumažina kū imo i echninės
p iežiū os eikala imus. 4 AACR2 […] Anglo-Ame ican Ca aloguing Rules, an asis
leidimas, a naujin a e sija 2005 m.
8Te minologija | 2021 | 28
RDA STANDARD TRANSLATION RULeS
I a p au inė pa i is
Vienas iš RDA kū ėjų nus a y ų ikslų bu o už ik in i s anda inį naudojimą
užsienio kalbų bend uomenėse. RDA s anda ų kalba, šalys u ėjo nusp ęs i dėl
is english, and in o de o hese ma e ials o be used in o he languag-
jų e imo. RDA au o ių eisių u ė ojai pasi ašė e imo susi a imus su
ki omis o ganizacijomis (pa ne iais, p z., leidėjais, nacionalinėmis biblio ekomis
a biblio ekų o ganizacijomis), kad už ik in ų aukš os kokybės RDA e imus.
Bu o pa eng a RDA e imo poli ika, ku ioje numa y os e imo galimybės i
eikala imai. Pi moji in e nacionaliza imo inicia y a p asidėjo 2013 m., kai bu o
paskelb i pi mieji RDA e imai į p ancūzų i okiečių kalbas, naudojan RDA
į ankių inkinį5. Daugiau in o macijos apie RDA e imą i sąlygas aip pa galima
as i RDA egis e6. Jame y a "en i y7", "elemen s" i " ela ionship
designa o s" seman inių inklų ep ezen acijos RDA aldymo komi e o (RSC)
pa i in ų iden i ika o ių pa idalu. RDA e imui siūlomi ski ingi me odai: ·
pilnas e imas, įskai an RDA į ankių inkinį; · dalinis e imas, ku is gali bū i
naudojamas mokymosi p ocese (neį aukiamas RDA į ankių inkinys i gali bū i
naudojamas ie oje); · dalinis e imas […] RDA nuo oda […] gali bū i naudojamas
in e ne e, p ieinamas RDA egis e su e imo kalbos sąsaja. RDA e imo
p ojek as y a unikalus i uo pačiu me u lanks us i a i as ski ingoms
naudojimo nuos a oms. No in isiškai iš e s i RDA, eikalingi iek a i inkami
inansiniai iš ekliai, iek specialis ai ( e imai, edak o iai), u in ys žinių, aip
pa p ak inės pa i ies di ban su duomenų kū imo s anda ais i duomenų
modeliais, aip pa labai ge ai mokan ys anglų kalbą.
Nuo pi mųjų RDA e imų bu o i iami RDA įgy endinimo p ocesai i
si uacija keliose Eu opos šalyse. In RDA in Eu ope: Implemen a ions and
Pe cep ions (Duche a, Penning on 2017) au o iai i ia duomenų kū imo
bend uomenes 12 Eu opos šalių (abiejų
5 Galima as i ad esu: h ps:// da oolki .o g.
6 Galima as i ad esu: h ps: www. da egis y.in o. 7 subjek as […] abs ak inė izinio a koncep ualaus
daik o klasė žmogaus disku so isa oje (RDA).
8 Galima as i ad esu: h p://www. da- sc.o g.
8 Mai a K eisle e Biblio ekų sek o iaus e minologijos ys ymasis La ijoje i
In a Vi bule P oblems and Solu ions o T ansla ing RDA S anda d Te ms
anglų i ne angliškai kalbančių šalių) Nus a y a, kad susidomėjimas RDA i jos
įgy endinimu Eu opoje spa čiai išaugo po eURIG (Eu opos RDA in e esų g upės) 9
susi ikimų 2013 m. (Š edijos nacionalinė biblio eka, S okholmas) i 2016 m. (NLL, Riga).
Ty imo san aukoje nu odomos kelios p iežas ys, kodėl RDA įgy endinimo eikla
y a nepakankama, i su kokiomis p oblemomis susidu ia ne angliškai kalbančios
Eu opos šalys. Viena pag indinių p iežasčių, ukdančių įgy endin i RDA, y a jos
didelė kaina. Kele as šalių, pa yzdžiui, Š edija, La ija i Islandija, nusp endė iš
dalies iš e s i RDA, pa engdamos nacionalines gai es, pag įs as RDA s anda u.
No egija i Ispanija manė, kad išsamus e imas y a bū ina sąlyga sėkmingam
RDA įgy endinimui, nes duomenų kū ėjai u i sugebė i di b i su šiuo s anda u
sa o gim oji kalba. Au o ius (Duche a, Penning on 2017) sa o s aipsnyje aip pa
paminėjo NLL pa i į. Ve imas y a unikalus psichologinis p ocesas, nes be koks
e imas u i eikšmę au os kul ū oje, žmogaus sąmonėje i pasąmonėje
esančioms mani es acijoms. Ve imas gali bū i a liekamas g eičiau i pap asčiau,
jei į la ių kalbą į e piami užsienio žodžiai iš į ai ių sek o ių. Jei pasiskolin as žodis
y a a p au inis, jis u i p i alumų i y a leng iau a pažįs amas. Tačiau dėl didelio
užsienio žodžių skaičiaus eks ai ampa nesup an ami, nes esminis u inys nė a
iksliai su ok as. La ijos kalbos ys ymosi endencija, u in i didėjančią į aką,
y a a, kad užsienio žodžiai palaipsniui pakeičia La ijos žodžius kasdieniame
naudojime. Bėda a, kad nė a, a ba nė a leng ai p i aikomų, la ių e minų,
a i inkančių šiuos užsienio žodžius.
RDA žodynas aidins s a bų aidmenį kasdieniame da bo a koje, kad
o La ian lib a y specialis s, because wi hou a uni ied e minology and
unde s anding o concep s, he implemen a ion o RDA is impossible. In
bū ų galima eisingai a ku i am ik ą RDA e miną la iškai, jo eikšmė
u i bū i iksliai nus a y a RDA duomenų modelio kon eks e, aip pa u i
bū i sup an ama, kaip šis e minas naudojamas anglų kalba. 9 Galima
as i ad esu: h p: www. da- sc.o g/eu ope.
5Te minologija | 2021 | 28
Table 1. Compa ison o key en i ies ele an o he uni ied cul u al he i age managemen and dissemina ion
pla o m in sec o concep ual models LRM, RiC CM12 and CIDOC CRM13, also EDM14 (Rekomendācijas… 2021: 32)
subjek o
LRM(2017)/
RDA (2020)
ipas
(RiC CM)
ic-cm-0.2
Biblio ekos
CIDOC CRM
CRM_ .7
A chy ai Muziejai Kul ū inis pa eldas
(eu opeana)
EDM 5.2.8
Agen LRM-e6 Agen /RiC-e07
edm:Agen dac:C10002
Agen e39 Ak o ius
Agen LRM-e7
Asmuo
Pe -RiC-e08 Asmuo
son dac:C10004
e21 Asmuo edm:Agen as
Agen LRM-e8
Ins i ucija
Collec-RiC-e11
Agen as/k-
dac:C10005
Co poe74
aina Kūnas
G upė edm:Agen
Agen as LRM-e8
Šeimos
Collec-RiC-e10
agen as
dac:C10008
Šeima e74 G upė edm:Agen
Agen LRM-e8
G upė i e
Collec-RiC-e09
Agen as/
dac:C10011
G upė e74 G upė edm:Agen
LRM-e10 ie a/RiC-e22 ie a
dac:C10009
e53 ie a edm: ie a
Laiko ukmė LRM-e11
ukmė: Laiko
dac: C10010 į ykis RiC-e14
Laiko ukmė RiC-e18
ukmė/Laiko ukmė
Da os ukmė e52 Laiko
į ykis e5 į ykis edm: į ykis
LRM-e1 Res/
dac:C10012
da bas LRM-e2
Pasiūlymas:In -
da bas
o ma dac:C10-
RiC-A28 pa adinimas
LRRiC-e02
001 Iš eklis +
Į ašas e/89
objek as Rezu sai
Naudo ojų naujus in ui y ius paieškos įp očius i po eikius (su as i,
iden i ikuo i, pasi ink i, gau i, y inė i, . y. a as i iš eklius pe jų a pusa io
yšius, kon eks us) biblio ekų duomenų s i yje i jų hie a chiją apib ėžia
koncepciniai modeliai, okie kaip IFLA FRBR (weMI (wo k, exp ession, 12). 13 Galima
as i ad esu: www.cidoc-c m.o g. 14 Galima as i ad esu: h ps:
p o.eu opeana.eu/page/edm-documen a ion.

Mai a K eisle e, Biblio ekių sek o iaus e minologijos ys ymasis La ijoje i jo
In a Vi bule P oblems and Solu ions o T ansla ing RDA S anda d Te ms
iš aiška, s aipsnių hie a chija, 1998 m.) i IFLA LRM (įskai an weMI, 2017 m.). LRM
modelis y a aukš o lygio koncepcinis modelis, u in is didesnį apibend inimo laipsnį
nei anks esni IFLA duomenų koncepciniai modeliai. LRM y a subjek ų san ykių
modelis (Rekomend... 2021: 23). LRM pap as ai modeliuoja isą bibliog a inę isa ą -
eks us, ga sus, aizdus i eiklą (a chy us). P ak inis LRM įgy endinimas yks a
mo ing images, shee music, spoken wo ds, objec s, da a se s, compu e
p og ams, ansmedia. I does no di ec ly model p ocesses (museums)
pagal jų hie a chiją (Rekomend... 2021: 26). Muziejų s i yje pag indinės są okos
by in oducing RDA egula ions in he c ea ion o La ian lib a y da a,
which a e based on he ca ego ies de ined in he LRM concep ual mod-
apib ėžiamos pagal koncep ualinį modelį CIDOC-CRM […] kul ū inio pa eldo s i ies
in o macijos mainų on ologiją (ISO 21127, 2006; a naujin a 2014; is da ku iama)
sude in ą su LRM biblio ekių koncep ualiu modeliu
(Rekomendacijos... 2021: 26).
RiC CM są okinių duomenų modelis a chy uoms sude ina i in eg uoja
pag indines ke u ių Ta p au inės a chy ų a ybos (ICA) s anda ų są okas:
Bend as a p au inis s anda inis a chy ų ap ašymas (ISAD (G));
Ta p au inė a chy ų s anda izacijos ins i ucija (ISAAR (CPF)); Ta p au inis
s anda inis unkcijų ap ašymas (ISDF); Ta p au inis a chy ų u imų įs aigų
s anda inis ap ašymas (ISDIAh) i ISO s anda inis į ašų aldymo
s anda as ISO 23081[…]11 (Rekomend... 2021: 21). Biblio ekos, a chy ai i
muziejai, daly aujan ys Eu opeana kū ime […] daugiau nei 60 daly ių, įskai an
La ijos a min ies ins i ucijos. kiek ienam "eu opeana" skai meniniam
objek ui p idedami me aduomenys pagal "eu opeana Da a Model" (eDM), ku is
y a objek ų o ien uo as duomenų modelis. Duomenų modelis už ik ina isų
na ių ins i ucijų duomenų są eiką. eDM a ski ia kul ū os pa eldo objek ą nuo
jo skai meninio a aizdo, kad a i inkamos me aduomenų e ės bū ų
a i inkamai sujung os. eDM už ik ina duomenų sude inamumą iš ski ingų
modelių, konk ečių s ičių eikala imų, aip pa apsaugo nuo duomenų
p a adimo, išlaikan duomenų kokybę i bend a imą su o iginaliais duomenimis
(Rekomendācijas... 2021: 3738) Visose šiose s anda uose subjek as
"Agen as" y a supe klasė, ku i nu odo asmens a g upės a sakomybę už
kū imo u inį, o mą, da bo, iš aiškos, mani es acijos a daik o.
ies “Pe son, G oup, Ins i u ion, Family”. In all h ee s anda ds, an en i y
9Te minologija | 2021 | 28
Muziejaus s anda e CIDOC CRM naudojamas a ski as e minas "ak o is" iš
esmės eiškia ą pačią subjek o supe klasę "agen as" biblio ekos i a chy o
s anda uose.
Šie s anda ai ski iasi de alumo laipsniu, ku į jie naudoja apibūdindami
subjek ų klases, daly aujančias s uk ū uojan in o maciją a i inkamuose
duomenų modeliuose. Pa yzdžiui, RDA s anda e "kolek y us agen as" y a
"ins i ucijos, g upės i šeimos" subjek ų supe klasė. Ki a e us, biblio ekų
duomenų s anda ų hie a chinis weMI (da bas, iš aiška, mani es acija,
elemen as) padalinimas būdingas ik RDA-LRM s anda ui, ačiau ki ų kul ū os
pa eldo ins i ucijų s anda ų e minus galima pakeis i, kad jie a i ik ų jį.
Iš ados
RDA nuo odos e imas į la ių kalbą bu o sudė ingas i s a bus p ocesas.
A siž elgdami į a lik ą da bą i susipažindami su ki ų šalių e imo
pa i imi, galime da y i iš adą, kad: 1) da bo p ocese bu o nenuma y ų
pe aukų, nes RDA papildymai i pakei imai yko nuola kele ą me ų i
už uko ilgiau, nei bu o galima numa y i; 2) e imas eikalauja didelio
seman inio ikslumo laipsnio, . y. loginių i seman inių san ykių išlaikymas
pag indinėse są okose į ai iuose žodynuose;
3) e imų da bo g upė u i u ė i įgūdžių i žinių isų ipų i o ma ų u inio
iš eklių ka alogiza imo s i yje, aip pa sklandžiai kalbė i anglų i la ių
kalbomis; 4) p ieš p adedan e imo da bą, u i bū i a ski os įp as os
azės a bend ieji e minai, suda an žodžių i azių są ašą. Pi miausia jis
u ė ų bū i iš e s as, nes ai paleng ins olesnį da bą; 5) eikia a k eip i
dėmesį į e minus, ku ie ne u i ikslių ek i alen ų la iškai. Y a daug e minų,
ku ie la iškai p a anda sa o eikšmę, kai y a iš e s i iesiai iš anglų kalbos.
Ve imas eikalauja išsaugo i logiką i seman inius yšius.
RDA Re e ence e imo ezul a as y a be eik 5000 a naujin ų i isiškai
naujų la ių e minų, naudingų kul ū os pa eldo įs aigoms, be ,
which is a s ep o wa d no only in he de elopmen o he La ian lan-
į aukian juos į a p au inį RDA egis ą, e minai aip pa bus
naudojami a p au iniu mas u.
9 Mai a K eisle e Biblio ekų sek o iaus e minologijos ys ymasis La ijoje i
In a Vi bule P oblems and Solu ions o T ansla ing RDA S anda d Te ms
REFERENCES
Beh ens Rena e 2019: RDA – Chances and Pe spec i es. The Eu opean Region. A ailable a : ile:///C:/Teks i/
RDA_ma e iali/p ojek am_ aks s_RDA_2020/eDA_eu ope_eURIG%20p esen a ion%20 o %20colloqui-
um.pd [accessed 2021-07-06].
Duche a Dilyana, Penning on Diane 2017: RDA in eu ope: Implemen a ions and pe cep ions. – Jou nal o
Lib a ianship and In o ma ion Science. A ailable a : h ps://doi.o g/10.1177/0961000617709060 [accessed
2021-07-06].
Dunsi e Go don 2019: The IFLA Lib a y Re e ence Model and RDA, San iago de Chile, 21 Oc obe , 2019.
A ailable a : h ps://slideplaye .com/slide/17727598/ [accessed 2021-07-06].
eURIG Annual Mee ing 2020: Communi y epo s 2020. A ailable a : h p://www. da- sc.o g/si es/all/ iles/
RDA%20in%20eu ope%20May%202020_0.pd [accessed 2021-07-06].
Goldbe ga Ani a, K eisle e Mai a, Sauka Jogi a, S ū mane Ai a, Vi bule In a 2014: RDA: F om S a egy o
expe imen s and Implemen a ion in La ia (Including an O e iew o he Si ua ion in he Bal ic
S a es). – Jou nal o Lib a y Me ada a 14(3–4), 205–221.
Rekomendācijas A sauču da u seman iskās sada bspējas eicināšanai s a p La ijas kul ū as man ojuma
ins i ūcijām = Recommenda ions o p omo ing he seman ic in e ope abili y o Re e ence Da a be ween La -
ian cul u al he i age ins i u ions, izs ādes da ba g upa: Mā ī e Apenī e, Uldis Bojā s, Ani a Goldbe ga,
Mai a K eisle e, Ani a Rašmane, Jogi a Sauka; LNB Bibliog ā ijas ins i ū s, Rīga: LNB Bibliog ā ijas
ins i ū s, 2021. 1 iešsais es esu ss (72 lp.): ilus ācijas, abulas; 1,96 MB. ISBN 9789934610004 (PDF).
A ailable a : h ps://doi.o g/10.52197/IBIV6839 [accessed 2021-07-20].
Seppälä Ma ja-Liisa 2016: RDA in Finland. A ailable a : h ps://dom.lndb.l /da a/obj/ ile/304137.pd [ac-
cessed 2021-07-06].
Spo āne Baiba 2010: Nacionālā iden i ā e un a miņas ins i ūcijas. A ailable a : h p://iden i a e.lnb.l /wp-con-
en /uploads/2010/12/wo king-pape s_spo ane.pd [accessed 2021-07-06].
T ansla ion Policy o RDA and RDA Toolki . A ailable a : h ps://www. da oolki .o g/si es/de aul / iles/
ansla ion_policy_ o _ da_cu en .pd [accessed 2021-07-06].
LAT IjOS bIbLIOTEKų SEKTORIAuS TERMINOLOgIjOS RAIDA
IR RDA STANDARTO TERMINų ERTIMO pRObLEMOS IR SpRENDIMAI
San auka
Nacionalinės e minologijos aidmuo auga isose s i yse, ačiau pe pas a uosius
dešim mečius didžiuliai pokyčiai į yko bū en biblio ekų i in o macijos sek o iuose.
Te minų iden i ika imas a naujo ių diegimas ne isada bu o sėkmingas.
La ijos mokslų akademijos (LMA) Te minologijos komisijos įs eigimas 1946 m.
bu o pag indinis į ykis nacionalinės e minologijos ys ymo s i yje. Įs eigus LMA
Te minologijos komisiją, p asidėjo i biblio ekų sek o iaus e minologijos kū imo
p ocesas. 2000 m. bu o įs eig a La ijos mokslų akademijos Te minologijos komisijos
Biblio ekininkys ės, bibliog a ijos, knygo y os i in o ma ikos e minologijos pakomisė,
o 2011 m. Te minologijos komisija bu o išplės a įs eigian In o macijos i dokumen ų
e minologijos pakomisę, ku i aip pa apėmė a chy is ikos specialis us. 2018 m. pa-
baigoje p asidėjo La ijos nacionalinės e minologijos s e ainės kū imo da bas, ku į
a liko echnologijų bend o ė „Tildė“ ka u su Vals ybinės kalbos cen u, La ių kalbos
agen ū a i LMA.
Iš eklių ap ašymas i p ieiga (angl. Resou ce Desc ip ion and Access, RDA) – ai nau-
jas s anda as, ski as biblio ekoms i ki oms kul ū os o ganizacijoms, okioms kaip
muziejai i a chy ai. RDA s anda o diegimas ku ian duomenis La ijos biblio ekų
sis emoje aip pa s a bus i olimesnei e minologijos plė ai. La ijos nacionalinės
9 9Te minologija | 2021 | 28
biblio ekos Bibliog a ijos ins i u o duomenų ekspe ai i duomenų kū imo specialis ai
ak y iai seka duomenų naujo es, e ina i ska ina naudo i naujus a p au inius me a-
duomenų modelius i s anda us bei sp endžia dėl jų diegimo. RDA s anda as – ai
duomenų elemen ų, gai ių i ins ukcijų inkinys, ku į galima p i aiky i i ki ose in-
o macinėse bend uomenėse isame pasaulyje, okiose kaip muziejai i a chy ai.
Ve imas y a ypa ingas psichologinis p ocesas, nes kiek ienas e imas a skleidžia
au os kul ū os, žmonių sąmonės i pasąmonės ap aiškas. RDA nuo odų (angl. Re e -
ence) e imas į la ių kalbą bu o sudė ingas i s a bus p ocesas, ku io me u bu o a -
siž elg a į jau a lik ą da bą i ki ų šalių e imo pa i į. Ve imas eikalauja didelio se-
man inio ikslumo, . y. loginių i seman inių pag indinių są okų yšių išlaikymo ski -
inguose žodynuose.
RDA s anda o sude inimas su ki ais kul ū os pa eldo ins i ucijų s anda ais gali
padė i už ik in i į ai ių iš eklių ipų ap ašymą, en i e ų (angl. en i ies) iden i ika imą i
olimesnei sklaidai bend oje duomenų aplinkoje inkamų me aduomenų sukū imą.
Gau a 2021-07-26
Mai a K eisle e
The Na ional Lib a y o La ia
Bibliog a ijos ins i u as
Duomenų i žinių depa amen as
Mūkusalas 3 ga ė
Riga, LV-1423, La ija el.
paš as mai a.k eisle [email protected]
In a Vi bule
The Na ional Lib a y o La ia
Bibliog a ijos ins i u as
Da a and Knowledge Depa men
Mūkusalas 3 ga ė
Riga, LV-1423, La ija el.
paš as in a. i [email protected]