The Development of Library Sector Terminology in Latvia and Problems and Solutions for Translating RDA Standard Terms

8 0 Maira Kreislere Bibliotekų sektoriaus terminologijos plėtra Latvijoje ir Inta Virbule Problems and Solutions for Translating RDA Standard Terms doi.org/10.35321/term28-04 Bibliotekių sektoriaus terminologijos plėtra Latvijoje ir RDA1 vertimo problemos ir sprendimai Standartinės sąlygos Maira Kreislere The National Library of Latvia ORCID id: https://orcid.org/0000-0002-0191-0255 inta Virbule The National Library of Latvia ORCID id: https: https: orcid.org/0000-0002-5891-5591 Abstrakcija Latvijos nacionalinė biblioteka (NLL) yra Latvijos bibliotekų metodinis centras duomenų kūrimo ir duomenų standartų kūrimo srityje, taip pat metodinis centras, koordinuojantis bibliotekų srities ir susijusių sričių terminologijos darbą. Istorinė įžvalga parodo terminologijos darbo vystymąsi ir leidžia atsekti terminologijos darbo vystymąsi ir problemas. Sąvokas priima ir patvirtina Latvijos mokslų akademijos (LAS) terminologijos komisijos pakomitečias. Straipsnyje pabrėžiamas NLL vaidmuo įgyvendinant ir verčiant išteklių aprašymo ir prieigos (RDA) standartą Latvijoje. Tai apibūdinamojo katalogizavimo standartas, skirtas bibliotekoms ir kitoms kultūrinėms organizacijoms, tokioms kaip muziejai ir archyvai. RDA standartas apima duomenų elementų, gairių ir instrukcijų rinkinį, kuris gali būti pritaikytas kitoms informacijos bendruomenėms visame pasaulyje, pvz., muziejams ir archyvams. Aprašomos RDA žodynų vertimo problemos, taip pat RDA terminų ir jų paaiškinimų teisingo atkūrimo Latvijos kalba principai ir sprendimai. Pateikiama apžvalga, kaip buvo laikomasi teisingos, tinkamos terminologijos vertimo procese, kad pasirinktas terminas, atitinkamoje prasme, galėtų būti naudojamas visame vertime ir susijusiuose dokumentuose. 1 Resursų aprašymas ir prieiga. 8 1Terminologija | 2021 | 28 Galiausiai, RDA terminų įtaka Latvijos atminties įstaigų bendram duomenų modeliui, skirtam vieningo kultūrinio paveldo skaitmeniniam atkūrimui, buvo išnagrinėta. sources is also outlined. Raktiniai žodžiai: terminologija, terminai ir duomenų bazės; terminų vertimas ir pritaikymas; RDA įgyvendinimas; RDA žodynas. ANOTACIJA Latvijos nacionalinė biblioteka (LNB) yra Latvijos bibliotekų metodologinis centras, dirbantis duomenų kūrimo ir duomenų standartų vystymo užtikrinimo srityse. Tai yra metodinis terminologinį darbą bibliotekų ir kitose susijusiose srityse koordinuojantis centras. Istorinės įžvalgos atskleidžia, kaip vyko terminologinis darbas, ir leidžia nustatyti šio darbo procesą bei problemas. Terminus aprobuoja Latvijos mokslų akademijos (LMA) Terminologijos komisijos pakomisė. Straipsnyje pabrėžiamas Latvijos nacionalinės bibliotekos vaidmuo įgyvendinant ir išverčiant Išteklių aprašymo ir prieigos standartą (angl. Resource Description and Access, RDA) Latvijoje. Tai aprašomojo katalogavimo standartas, skirtas bib liotekoms ir kitoms kultūros organizacijoms, tokioms kaip muziejai ir archyvai. Šis standartas tai duomenų elementų, gairių ir instrukcijų rinkinys, kurį galima pritaikyti ir kitose informacinėse bendruomenėse visame pasaulyje, tokiose kaip muziejai ir archyvai. Straipsnyje aprašomos RDA standartto aiškinamojo žodyno vertimo problemos ir tikslaus terminų ir jų paaiškinimų perkėlimo į latvių kalbą principai ir sprendimai. Apžvelgiama, kaip terminų vertimo procese buvo pasirenkama tiksli ir tinkama terminija taip, kad pasirinktas terminas atitinkama reikšme galėtų būti vartojamas visame vertime ir susijusiuose dokumentuose. Pabaigoje pabrėžiama RDA standartto terminų įtaka bendrajam Latvijos atminties duomenų institucijų modeliui, kuris yra skirtas bendrai skaitmeninių kultūros paveldo išteklių paieškai. ESMINIAI ŽODŽIAI: terminologija, termininai ir duomenų bazės, terminų vertimas adaptavimas, RDA standartto įgyvendinimas, RDA standartto aiškinamasis žodynas. Per pastaruosius dešimtmečius, pasikeičiant socialinėms, politinėms ir ekonominėms sąlygoms bei sparčiai besivystančioms technologijoms, bibliotekų ir informacijos sektorius, įskaitant terminologiją, patyrė milžiniškus pokyčius. Interneto technologijų vystymasis lėmė naujų sąvokų ir terminų atsiradimą ir sukėlė poreikį pritaikyti ir įgyvendinti tarptautinius standartus ir reglamentus, pagrįstus nauja filosofija apie duomenų atvirumą, sąveiką ir pakartotinį naudojimą. 2 Maira Kreislere Bibliotekų sektoriaus terminologijos vystymasis Latvijoje ir Inta Virbule Problems and Solutions for Translating RDA Standard Terms Nacionalinės terminologijos vaidmuo bibliotekų ir informacijos sektoriaus vystymuose išaugo, tačiau taip pat atsirado naujų iššūkių, susijusių su tinkamų terminų ieškojimu arba naujų terminų kūrimu, kurie suteiktų semantišką reikšmę. cally accurate definitions of new realities and concepts. Terminology efforts Dažnai nauji terminai nebuvo priimti ir praktiškai nenaudojami. Pirmieji latvių bibliotekų terminų kūrėjai buvo latvių bibliotekų praktikai ir teoretikai. Per bibliotekų terminologijos plėtrą prieš Antrąjį pasaulinį karą žurnalas "Bibliotekārs" (Bibliotekārs, 1937 […] 1940) buvo įdomus tuo, kad apibūdino bibliotekų darbo procesus, jis naudojo svarbias bibliotekos mokslo sąvokas, tokias kaip: norādes ([…]referencijos[…]), sējums ([…]volume[…]), izdevums ([…]isai; leidimas[…]), saturs ([…]turinys[…]), katalogas ([…]katalogas[…]), inventorius grāmata ([…]inventorius knyga[…]), oriģināls ([…]original[…]), exemplārs ([…]item[…]), grāmatu patap). Kai kurios iš jų išlaikė savo svarbą technologinės plėtros eroje. Pagrindinis nacionalinės terminologijos vystymosi įvykis buvo Latvijos mokslų akademijos (LAS) terminologijos komisijos įkūrimas 1946 m. Komisijos darbo sritis buvo labai plati ir apėmė daugelio mokslinių sričių nacionalinės terminologijos plėtrą. Nuo 1948 m. Komisijos patvirtinti terminai buvo reguliariai skelbiami, pirmiausia kaip terminologijos naujienlaiškių projektai, o vėliau - žodynuose, ir buvo privalomi oficialiai naudoti. LAS terminologijos komisijos įkūrimas taip pat pradėjo bibliotekų sektoriaus terminologijos plėtrą. 1957 m. buvo išleistas pirmasis bibliotekos terminologijos žodynas rusų ir latvių kalbomis. Į žodyną buvo įtraukta apie 1300 bibliotekos ir bibliografijos sričių terminų, taip pat bendri terminai iš leidybos ir knygų mokslo. Norint sukurti bibliotekos mokslo terminologiją, sukurti, priimti, paskelbti ir įgyvendinti tikslius bibliotekos mokslo terminus praktikoje, 1960-1970-aisiais metais Latvijos SSR Vilis Lācis valstybinės bibliotekos mokslinių tyrimų skyrius (šiandien NLL) pradėjo aktyviai dirbti su terminologija. 1969 m. bibliotekų specialistai įkūrė bibliotekų ir bibliografijos terminologijos pakomitetį. Per Subkomitejo veiklos laikotarpį, nuo 1976 iki 1994 m., jis išleido tęstinį leidimą "Bibliotekārie un bibliografiskie termini" ( "Bibliotekos ir bibliografijos terminai"). kiekvienas įtrauktų terminų sąrašas yra naujas arba edited terms relating to different library operations – cataloguing, index- 3Terminologija | 2021 | 28 ing, bibliotekos darbo organizavimas, bibliotekos paslaugų teikimas; jie taip pat apėmė pirmuosius kompiuterių mokslo sąvokų vertimus. Nuo savo įkūrimo iki 1990 m. Terminologijos komisija išleido 58 terminologijos naujienlaiškus ir 15 žodynų. Remiantis šiuo gausu paskelbtų terminų rinkiniu, 1990-ųjų pradžioje buvo parengta ir išleista daugiau nei 40 bibliotekos terminų rinkinių latvių ir rusų kalbomis. Vėliau devyniasdešimtajame dešimtmetyje buvo sukurta daugiau žodynų keturiomis kalbomis: buvo pateikti papildomi terminų vertimai su apibrėžimais anglų ir vokiečių kalbomis. Vienas svarbus indėlis į bibliotekų sektoriaus terminologijos plėtrą, taip pat į pačios latvių kalbos plėtrą buvo "Bibliotēku fondi un katalogi" (Bibliotekos kolekcijos ir katalogi) leidimas. Rengant leidinį buvo pašalinti anksčiau netikslūs terminų pavadinimai ir netinkamas užsienio kalbų paskolų vartojimas. Latvijos bibliotekų sektoriuje terminų žodynas nebuvo dažnai skelbiamas, todėl Janete Stevenson "Library and Information Management" žodynas (1997) buvo išverstas ir išleistas į latvių kalbą 2001 m. (Bibliotēku un informācijas pārvaldība) ir aktyviai naudojamas praktikoje. Šiame leidinyje aptariami 4500 pagrindinių terminų ne tik bibliotekų ir informacinių mokslų, bet ir informacijos valdymo, verslo, apskaitos, knygų spausdinimo ir leidybos srityse. Nuo 1999 m. terminologijos darbą koordinavo ir valdė LAS terminologijos komisija. Jį sudarė apie 30 įvairių mokslų pakomitečių. Pagrindinis kiekvieno pakomitečio uždavinys buvo įgyvendinti nacionalinę terminologijos politiką bendradarbiaujant su Valstybiniu kalbos centru. LAS terminologijos komisijos priimti sprendimai buvo pripažinti teisės aktais. Patvirtintų terminų naudojimas buvo privalomas nacionaliniame įstatyme, žiniasklaidoje ir visų tipų institucijų dokumentai. LAS terminologijos komisija (LAS Terminology Commission) - terminologijos komisijos padalinys, kuris yra NLL narys. Atsižvelgiant į tarptautinio ryšio tarp specialistų mittee on Library Science, Bibliography, Book Science and Information Science Terminology was established under the leadership of specialists plėtrą, taip pat į vietines struktūrines reformas, 2011 m. pabaigoje LAS terminologijos komisija buvo išplėsta įsteigus Informacijos ir dokumentacijos terminologijos pakomitetį, kuriame taip pat dalyvauja archyviniai specialistai. Šiuo metu yra 11 bibliotekų ir susijusių skyrių, kuriuose, naudojant technologinius variantus ir anksčiau paruoštus duomenis iš "Tiešsaistes terminu banka: arhīvi, specialists are actively involved in this subcommittee. The tasks set for the Information and Documentation Terminology Subcommittee are: 4 Maira Kreislere Bibliotekių sektoriaus terminologijos plėtra Latvijoje ir Inta Virbule Problems and Solutions for Translating RDA Standard Terms terminų vertinimas informavimo ir dokumentavimo teisės aktų projektuose bei teisės aktų leidiniuose; • teisininkų ir fizinių asmenų konsultavimas terminologijos klausimais informacijos ir dokumentacijos srityje; · veiksmų koordinavimas su informavimo ir dokumentavimo srityse veikiančiomis institucijomis ir organizacijomis; · užtikrinti, kad atitinkamos pramonės šakos terminai būtų nemokamai prieinami internete. Informacijos ir dokumentacijos terminologijos pakomitetis dirba su terminų kūrimu ir ratifikavimu, o tai apima terminų ir jų paaiškinimų vertimą ir pritaikymą iš tarptautinių standartų ir gairių, taip pat bibliotekų ir susijusių ekspertų, mokslininkų ar studentų pateiktų terminų vertimą ir pritaikymą. LAS pakomitetis užtikrina terminologijos darbą Latvijoje, rekomenduoja terminų formavimo ir vertimo principus ir užtikrina terminologijos darbuose dalyvaujančių kultūros ir mokslo organizacijų bendradarbiavimą. bibliotēkas, muzeji" (internetinis terminologijos bankas: archyvai, bibliotekos, muziejai) duomenų bazės, sukurtos nuo 2005 m. iki 2012 m., kurioje buvo sukaupta daugiau nei 3000 terminų ir terminologinių kolokacijų, 2017 m. vartotojams buvo išleista nauja bibliotekų, archyvų ir muziejų terminų duomenų bazė. NLL sukurtos ir tvarkomos duomenų bazės tikslas - skatinti bendradarbiavimą tarp kultūros paveldo institucijų terminologijos klausimais. Bendradarbiavimo partneriai kuriant duomenų bazę buvo LAS terminologijos komisija, Latvijos nacionaliniai archyvai, Latvijos universitetas, NLL ir keli muziejai. Šis šaltinis apima bibliotekų sektoriaus ir susijusių skyrių terminus ir jų paaiškinimus latvių kalba, terminų ekvivalentus anglų kalba ir, kai įmanoma, taip pat vokiečių ir rusų kalbomis. Pasirinkant terminus buvo naudojami skirtingi pramonės teisės aktai, įskaitant pritaikytus tarptautinius standartus, profesinę literatūrą, taip pat šiuo metu praktikoje reikalingų terminų sąrašus. Duomenų bazėje terminams suteikiamas skirtingas statusas - patvirtintas, pakeistas, laikinas ir pasenęs, taip pat terminams iš panaikintų standartų ir teisės aktų dokumentų, išsaugotų mokslinių tyrimų tikslais. Norint greičiau gauti reikalingas sąlygas, duomenų bazė 2 Galima rasti adresu: http://termini.lnb.lv. 5Terminologija | 2021 | 28 porary status. Terminologijos duomenų bazė buvo also includes terms that have not yet been approved, granting them temteigiamai įvertinta kaip lengva naudoti, nes ji paaiškina terminus ir jų šaltinius. 2017 m. rudens mėn. Latvijos nacionalinis terminologijos portalas, kurį sukūrė technologijos kompanija "Tilde" bendradarbiaujant su Valstybiniu kalbos centru, Latvijos kalbos agentūra ir Latvijos kultūros paveldo institucija, buvo paskelbtas visuomenei. Terminologijos portalas Commission, renewed the tradition of organising conferences dedicated to library and related sector terminology. The theme of the 2021 Terminolsuteikia prieigą prie informacijos iš daugiau nei 96 terminų rinkinių keliomis stitutions in the Digital Space: Terminological Aspect”, to which experts from estonia, Lithuania, Finland and Germany have also been invited. kalbomis. Latvijos nacionalinis terminologijos portalas taip pat apima duomenis iš AkadTerm duomenų bazės, taigi ir NLL sukurtos bibliotekų, archyvų ir muziejų terminų duomenų bazės terminus. Vienas nacionalinių bibliotekų terminologijos papildymo šaltinis taip pat susijęs su profesine standartizacija - tarptautinių standartų pritaikymu Latvijos bibliotekų poreikiams ir nacionalinių standartų kūrimu. Kiekvieno naujo, veikiančio standarto įvedimas praturtina bibliotekų sektoriaus terminologiją. Anglų kalba tapo pagrindiniu tarptautiniu mastu naudojamų užsienio žodžių šaltiniu, o anksčiau primesta rusų kalba išnyko į pamirštumą. Savo ruožtu standartinių terminų paaiškinimai buvo iš esmės modifikuoti ir pritaikyti konkretaus standarto taikymo sferai. Bibliotekių duomenų kūrimas yra nuolatinis procesas, jų forma ir turinys visada turi atitikti tarptautiniu mastu pripažintus standartus, kurie patys visada yra kuriami (Gold3lv: https: termini.gov.lv. 8 Maira Kreislere The Development of Library Sector Terminology in Latvia and Inta Virbule Problems and Solutions for Translating RDA Standard Terms berga et al. 2014: 34). Šios sąlygos įvykdymas užtikrina, kad institucijos sukurtus duomenis būtų galima visuotinai pakartotinai naudoti ir įtraukti į pasaulinį žinių tinklą. NLL veikia kaip Latvijos bibliotekų duomenų kūrimo metodologinis centras ir užtikrina duomenų standartų kūrimą. NLL Bibliografijos instituto duomenų ekspertai ir duomenų kūrimo specialistai aktyviai seka su duomenimis susijusias naujoves, vertina ir skatina naujus tarptautinius metaduomenų modelius ir standartus bei priima sprendimus dėl jų įgyvendinimo. Jie taip pat sukuria aukštos kokybės ir patikimus duomenis, taupydami kitų bibliotekų išteklius, taip optimizuodami savo veiklą ir gerinant bendrą duomenų kokybę. Naujų duomenų turinio formatų paplitimas ir paskelbtų elektroninių išteklių padidėjimas prisidėjo prie to, kad reikia pakeisti išteklių katalogizavimo taisykles pagal XXI a. informacijos srauto reikalavimus. RDA standartas apima duomenų elementų, gairių ir instrukcijų rinkinį, kuris gali būti pritaikytas kitoms informacijos bendruomenėms visame pasaulyje, pvz., muziejams ir archyvams. 2013 m. NLL Bibliografijos institutas, atlikęs struktūrinį pakeitimą, įkūrė Duomenų ir žinių valdymo skyrių, kuriame buvo įkurta RDA įgyvendinimo ekspertų komanda. Pagrindiniai RDA įgyvendinimo komandos tikslai ir išankstinės sąlygos buvo apibrėžti taip: · aukštesnės kokybės skaitmeninių išteklių valdymas ir duomenų atvirumas žiniatinkliui; · Latvijos bibliotekų sukurtų duomenų įtraukimas į tarptautinį duomenų apyvartą ir duomenų pakartotinio naudojimo užtikrinimas; Nuo 2000 m. AACR24 naudojimas duomenų kūrime palengvino RDA standarto įgyvendinimą NLL ir mokslinių bibliotekų sąjungų katalogų duomenų kūrime. Dėl finansavimo trūkumo buvo nuspręsta ne išversti viso RDA dokumento, o tik tam tikrų skyrių (RDA nuoroda, įžanga, RDA pagrindinių elementų sąrašas; AACR2 ir RDA palyginimo lentelės ir t. t.) (Goldberga et al. 2014: 3[…]4). Vienas veiksnys, kuris turėjo įtakos, buvo tai, kad dalinis vertimas nereikalauja mokėti licencijos mokesčio, o tai žymiai sumažina kūrimo ir techninės priežiūros reikalavimus. 4 AACR2 […] Anglo-American Cataloguing Rules, antrasis leidimas, atnaujinta versija 2005 m. 8Terminologija | 2021 | 28 RDA STANDARD TRANSLATION RULeS Ir tarptautinė patirtis Vienas iš RDA kūrėjų nustatytų tikslų buvo užtikrinti standartinį naudojimą užsienio kalbų bendruomenėse. RDA standartų kalba, šalys turėjo nuspręsti dėl is english, and in order for these materials to be used in other languagjų vertimo. RDA autorių teisių turėtojai pasirašė vertimo susitarimus su kitomis organizacijomis (partneriais, pvz., leidėjais, nacionalinėmis bibliotekomis ar bibliotekų organizacijomis), kad užtikrintų aukštos kokybės RDA vertimus. Buvo parengta RDA vertimo politika, kurioje numatytos vertimo galimybės ir reikalavimai. Pirmoji internacionalizavimo iniciatyva prasidėjo 2013 m., kai buvo paskelbti pirmieji RDA vertimai į prancūzų ir vokiečių kalbas, naudojant RDA įrankių rinkinį5. Daugiau informacijos apie RDA vertimą ir sąlygas taip pat galima rasti RDA registre6. Jame yra "entity7", "elements" ir "relationship designators" semantinių tinklų reprezentacijos RDA valdymo komiteto (RSC) patvirtintų identifikatorių pavidalu. RDA vertimui siūlomi skirtingi metodai: · pilnas vertimas, įskaitant RDA įrankių rinkinį; · dalinis vertimas, kuris gali būti naudojamas mokymosi procese (neįtraukiamas RDA įrankių rinkinys ir gali būti naudojamas vietoje); · dalinis vertimas […] RDA nuoroda […] gali būti naudojamas internete, prieinamas RDA registre su vertimo kalbos sąsaja. RDA vertimo projektas yra unikalus ir tuo pačiu metu lankstus ir atviras skirtingoms naudojimo nuostatoms. Norint visiškai išversti RDA, reikalingi tiek atitinkami finansiniai ištekliai, tiek specialistai (vertimai, redaktoriai), turintys žinių, taip pat praktinės patirties dirbant su duomenų kūrimo standartais ir duomenų modeliais, taip pat labai gerai mokantys anglų kalbą. Nuo pirmųjų RDA vertimų buvo tiriami RDA įgyvendinimo procesai ir situacija keliose Europos šalyse. In RDA in Europe: Implementations and Perceptions (Ducheva, Pennington 2017) autoriai tiria duomenų kūrimo bendruomenes 12 Europos šalių (abiejų 5 Galima rasti adresu: https://rdatoolkit.org. 6 Galima rasti adresu: https: www.rdaregistry.info. 7 subjektas […] abstraktinė fizinio ar konceptualaus daikto klasė žmogaus diskurso visatoje (RDA). 8 Galima rasti adresu: http://www.rda-rsc.org. 8 Maira Kreislere Bibliotekų sektoriaus terminologijos vystymasis Latvijoje ir Inta Virbule Problems and Solutions for Translating RDA Standard Terms anglų ir ne angliškai kalbančių šalių) Nustatyta, kad susidomėjimas RDA ir jos įgyvendinimu Europoje sparčiai išaugo po eURIG (Europos RDA interesų grupės) 9 susitikimų 2013 m. (Švedijos nacionalinė biblioteka, Stokholmas) ir 2016 m. (NLL, Riga). Tyrimo santraukoje nurodomos kelios priežastys, kodėl RDA įgyvendinimo veikla yra nepakankama, ir su kokiomis problemomis susiduria ne angliškai kalbančios Europos šalys. Viena pagrindinių priežasčių, trukdančių įgyvendinti RDA, yra jos didelė kaina. Keletas šalių, pavyzdžiui, Švedija, Latvija ir Islandija, nusprendė iš dalies išversti RDA, parengdamos nacionalines gaires, pagrįstas RDA standartu. Norvegija ir Ispanija manė, kad išsamus vertimas yra būtina sąlyga sėkmingam RDA įgyvendinimui, nes duomenų kūrėjai turi sugebėti dirbti su šiuo standartu savo gimtoji kalba. Autorius (Ducheva, Pennington 2017) savo straipsnyje taip pat paminėjo NLL patirtį. Vertimas yra unikalus psichologinis procesas, nes bet koks vertimas turi reikšmę tautos kultūroje, žmogaus sąmonėje ir pasąmonėje esančioms manifestacijoms. Vertimas gali būti atliekamas greičiau ir paprasčiau, jei į latvių kalbą įterpiami užsienio žodžiai iš įvairių sektorių. Jei pasiskolintas žodis yra tarptautinis, jis turi privalumų ir yra lengviau atpažįstamas. Tačiau dėl didelio užsienio žodžių skaičiaus tekstai tampa nesuprantami, nes esminis turinys nėra tiksliai suvoktas. Latvijos kalbos vystymosi tendencija, turinti didėjančią įtaką, yra ta, kad užsienio žodžiai palaipsniui pakeičia Latvijos žodžius kasdieniame naudojime. Bėda ta, kad nėra, arba nėra lengvai pritaikomų, latvių terminų, atitinkančių šiuos užsienio žodžius. RDA žodynas vaidins svarbų vaidmenį kasdieniame darbo tvarkoje, kad of Latvian library specialists, because without a unified terminology and understanding of concepts, the implementation of RDA is impossible. In būtų galima teisingai atkurti tam tikrą RDA terminą latviškai, jo reikšmė turi būti tiksliai nustatyta RDA duomenų modelio kontekste, taip pat turi būti suprantama, kaip šis terminas naudojamas anglų kalba. 9 Galima rasti adresu: http: www.rda-rsc.org/europe. 5Terminologija | 2021 | 28 Table 1. Comparison of key entities relevant to the unified cultural heritage management and dissemination platform in sector conceptual models LRM, RiC CM12 and CIDOC CRM13, also EDM14 (Rekomendācijas… 2021: 32) subjekto LRM(2017)/ RDA (2020) tipas (RiC CM) ric-cm-0.2 Bibliotekos CIDOC CRM CRM_v.7 Archyvai Muziejai Kultūrinis paveldas (europeana) EDM v5.2.8 Agent LRM-e6 Agent/RiC-e07 edm:Agent rdac:C10002 Agent e39 Aktorius Agent LRM-e7 Asmuo Per-RiC-e08 Asmuo sonrdac:C10004 e21 Asmuo edm:Agentas Agent LRM-e8 Institucija Collec-RiC-e11 Agentas/krdac:C10005 Corpoe74 aina Kūnas Grupė edm:Agent Agentas LRM-e8 Šeimos Collec-RiC-e10 agentas rdac:C10008 Šeima e74 Grupė edm:Agent Agent LRM-e8 Grupė tive Collec-RiC-e09 Agentas/ rdac:C10011 Grupė e74 Grupė edm:Agent LRM-e10 vieta/RiC-e22 vieta rdac:C10009 e53 vieta edm: vieta Laiko trukmė LRM-e11 trukmė: Laiko rdac: C10010 įvykis RiC-e14 Laiko trukmė RiC-e18 trukmė/Laiko trukmė Datos trukmė e52 Laiko įvykis e5 įvykis edm: įvykis LRM-e1 Res/ rdac:C10012 darbas LRM-e2 Pasiūlymas:Infdarbas ormardac:C10RiC-A28 pavadinimas LRRiC-e02 001 Išteklis + Įrašas e/89 objektas Rezursai Naudotojų naujus intuityvius paieškos įpročius ir poreikius (surasti, identifikuoti, pasirinkti, gauti, tyrinėti, t. y. atrasti išteklius per jų tarpusavio ryšius, kontekstus) bibliotekų duomenų srityje ir jų hierarchiją apibrėžia koncepciniai modeliai, tokie kaip IFLA FRBR (weMI (work, expression, 12). 13 Galima rasti adresu: www.cidoc-crm.org. 14 Galima rasti adresu: https: pro.europeana.eu/page/edm-documentation. Maira Kreislere, Bibliotekių sektoriaus terminologijos vystymasis Latvijoje ir jo Inta Virbule Problems and Solutions for Translating RDA Standard Terms išraiška, straipsnių hierarchija, 1998 m.) ir IFLA LRM (įskaitant weMI, 2017 m.). LRM modelis yra aukšto lygio koncepcinis modelis, turintis didesnį apibendrinimo laipsnį nei ankstesni IFLA duomenų koncepciniai modeliai. LRM yra subjektų santykių modelis (Rekomend... 2021: 23). LRM paprastai modeliuoja visą bibliografinę visatą - tekstus, garsus, vaizdus ir veiklą (archyvus). Praktinis LRM įgyvendinimas vyksta moving images, sheet music, spoken words, objects, data sets, computer programs, transmedia. It does not directly model processes (museums) pagal jų hierarchiją (Rekomend... 2021: 26). Muziejų srityje pagrindinės sąvokos by introducing RDA regulations in the creation of Latvian library data, which are based on the categories defined in the LRM conceptual modapibrėžiamos pagal konceptualinį modelį CIDOC-CRM […] kultūrinio paveldo srities informacijos mainų ontologiją (ISO 21127, 2006; atnaujinta 2014; vis dar kuriama) suderintą su LRM bibliotekių konceptualiu modeliu (Rekomendacijos... 2021: 26). RiC CM sąvokinių duomenų modelis archyvuoms suderina ir integruoja pagrindines keturių Tarptautinės archyvų tarybos (ICA) standartų sąvokas: Bendras tarptautinis standartinis archyvų aprašymas (ISAD (G)); Tarptautinė archyvų standartizacijos institucija (ISAAR (CPF)); Tarptautinis standartinis funkcijų aprašymas (ISDF); Tarptautinis archyvų turimų įstaigų standartinis aprašymas (ISDIAh) ir ISO standartinis įrašų valdymo standartas ISO 23081[…]11 (Rekomend... 2021: 21). Bibliotekos, archyvai ir muziejai, dalyvaujantys Europeana kūrime […] daugiau nei 60 dalyvių, įskaitant Latvijos atminties institucijos. kiekvienam "europeana" skaitmeniniam objektui pridedami metaduomenys pagal "europeana Data Model" (eDM), kuris yra objektų orientuotas duomenų modelis. Duomenų modelis užtikrina visų narių institucijų duomenų sąveiką. eDM atskiria kultūros paveldo objektą nuo jo skaitmeninio atvaizdo, kad atitinkamos metaduomenų vertės būtų atitinkamai sujungtos. eDM užtikrina duomenų suderinamumą iš skirtingų modelių, konkrečių sričių reikalavimų, taip pat apsaugo nuo duomenų praradimo, išlaikant duomenų kokybę ir bendravimą su originaliais duomenimis (Rekomendācijas... 2021: 3738) Visose šiose standartuose subjektas "Agentas" yra superklasė, kuri nurodo asmens ar grupės atsakomybę už kūrimo turinį, formą, darbo, išraiškos, manifestacijos ar daikto. ties “Person, Group, Institution, Family”. In all three standards, an entity 9Terminologija | 2021 | 28 Muziejaus standarte CIDOC CRM naudojamas atskiras terminas "aktoris" iš esmės reiškia tą pačią subjekto superklasę "agentas" bibliotekos ir archyvo standartuose. Šie standartai skiriasi detalumo laipsniu, kurį jie naudoja apibūdindami subjektų klases, dalyvaujančias struktūruojant informaciją atitinkamuose duomenų modeliuose. Pavyzdžiui, RDA standarte "kolektyvus agentas" yra "institucijos, grupės ir šeimos" subjektų superklasė. Kita vertus, bibliotekų duomenų standartų hierarchinis weMI (darbas, išraiška, manifestacija, elementas) padalinimas būdingas tik RDA-LRM standartui, tačiau kitų kultūros paveldo institucijų standartų terminus galima pakeisti, kad jie atitiktų jį. Išvados RDA nuorodos vertimas į latvių kalbą buvo sudėtingas ir svarbus procesas. Atsižvelgdami į atliktą darbą ir susipažindami su kitų šalių vertimo patirtimi, galime daryti išvadą, kad: 1) darbo procese buvo nenumatytų pertraukų, nes RDA papildymai ir pakeitimai vyko nuolat keletą metų ir užtruko ilgiau, nei buvo galima numatyti; 2) vertimas reikalauja didelio semantinio tikslumo laipsnio, t. y. loginių ir semantinių santykių išlaikymas pagrindinėse sąvokose įvairiuose žodynuose; 3) vertimų darbo grupė turi turėti įgūdžių ir žinių visų tipų ir formatų turinio išteklių katalogizavimo srityje, taip pat sklandžiai kalbėti anglų ir latvių kalbomis; 4) prieš pradedant vertimo darbą, turi būti atskirtos įprastos frazės ar bendrieji terminai, sudarant žodžių ir frazių sąrašą. Pirmiausia jis turėtų būti išverstas, nes tai palengvins tolesnį darbą; 5) reikia atkreipti dėmesį į terminus, kurie neturi tikslių ekvivalentų latviškai. Yra daug terminų, kurie latviškai praranda savo reikšmę, kai yra išversti tiesiai iš anglų kalbos. Vertimas reikalauja išsaugoti logiką ir semantinius ryšius. RDA Reference vertimo rezultatas yra beveik 5000 atnaujintų ir visiškai naujų latvių terminų, naudingų kultūros paveldo įstaigoms, bet, which is a step forward not only in the development of the Latvian lanįtraukiant juos į tarptautinį RDA registrą, terminai taip pat bus naudojami tarptautiniu mastu. 9 Maira Kreislere Bibliotekų sektoriaus terminologijos vystymasis Latvijoje ir Inta Virbule Problems and Solutions for Translating RDA Standard Terms REFERENCES Behrens Renate 2019: RDA – Chances and Perspectives. The European Region. Available at: file:///C:/Teksti/ RDA_materiali/projektam_raksts_RDA_2020/eDA_europe_eURIG%20presentation%20for%20colloquium.pdf [accessed 2021-07-06]. Ducheva Dilyana, Pennington Diane 2017: RDA in europe: Implementations and perceptions. – Journal of Librarianship and Information Science. Available at: https://doi.org/10.1177/0961000617709060 [accessed 2021-07-06]. Dunsire Gordon 2019: The IFLA Library Reference Model and RDA, Santiago de Chile, 21 October, 2019. Available at: https://slideplayer.com/slide/17727598/ [accessed 2021-07-06]. eURIG Annual Meeting 2020: Community reports 2020. Available at: http://www.rda-rsc.org/sites/all/files/ RDA%20in%20europe%20May%202020_0.pdf [accessed 2021-07-06]. Goldberga Anira, Kreislere Maira, Sauka Jogita, Stūrmane Aiva, Virbule Inta 2014: RDA: From Strategy to experiments and Implementation in Latvia (Including an Overview of the Situation in the Baltic States). – Journal of Library Metadata 14(3–4), 205–221. Rekomendācijas Atsauču datu semantiskās sadarbspējas veicināšanai starp Latvijas kultūras mantojuma institūcijām = Recommendations for promoting the semantic interoperability of Reference Data between Latvian cultural heritage institutions, izstrādes darba grupa: Mārīte Apenīte, Uldis Bojārs, Anita Goldberga, Maira Kreislere, Anita Rašmane, Jogita Sauka; LNB Bibliogrāfijas institūts, Rīga: LNB Bibliogrāfijas institūts, 2021. 1 tiešsaistes resurss (72 lp.): ilustrācijas, tabulas; 1,96 MB. ISBN 9789934610004 (PDF). Available at: https://doi.org/10.52197/IBIV6839 [accessed 2021-07-20]. Seppälä Marja-Liisa 2016: RDA in Finland. Available at: https://dom.lndb.lv/data/obj/file/304137.pdf [accessed 2021-07-06]. Sporāne Baiba 2010: Nacionālā identitāte un atmiņas institūcijas. Available at: http://identitate.lnb.lv/wp-content/uploads/2010/12/working-papers_sporane.pdf [accessed 2021-07-06]. Translation Policy for RDA and RDA Toolkit. Available at: https://www.rdatoolkit.org/sites/default/files/ translation_policy_for_rda_current.pdf [accessed 2021-07-06]. LATvIjOS bIbLIOTEKų SEKTORIAuS TERMINOLOgIjOS RAIDA IR RDA STANDARTO TERMINų vERTIMO pRObLEMOS IR SpRENDIMAI Santrauka Nacionalinės terminologijos vaidmuo auga visose srityse, tačiau per pastaruosius dešimtmečius didžiuliai pokyčiai įvyko būtent bibliotekų ir informacijos sektoriuose. Terminų identifikavimas ar naujovių diegimas ne visada buvo sėkmingas. Latvijos mokslų akademijos (LMA) Terminologijos komisijos įsteigimas 1946 m. buvo pagrindinis įvykis nacionalinės terminologijos vystymo srityje. Įsteigus LMA Terminologijos komisiją, prasidėjo ir bibliotekų sektoriaus terminologijos kūrimo procesas. 2000 m. buvo įsteigta Latvijos mokslų akademijos Terminologijos komisijos Bibliotekininkystės, bibliografijos, knygotyros ir informatikos terminologijos pakomisė, o 2011 m. Terminologijos komisija buvo išplėsta įsteigiant Informacijos ir dokumentų terminologijos pakomisę, kuri taip pat apėmė archyvistikos specialistus. 2018 m. pabaigoje prasidėjo Latvijos nacionalinės terminologijos svetainės kūrimo darbas, kurį atliko technologijų bendrovė „Tildė“ kartu su Valstybinės kalbos centru, Latvių kalbos agentūra ir LMA. Išteklių aprašymas ir prieiga (angl. Resource Description and Access, RDA) – tai naujas standartas, skirtas bibliotekoms ir kitoms kultūros organizacijoms, tokioms kaip muziejai ir archyvai. RDA standarto diegimas kuriant duomenis Latvijos bibliotekų sistemoje taip pat svarbus ir tolimesnei terminologijos plėtrai. Latvijos nacionalinės 9 9Terminologija | 2021 | 28 bibliotekos Bibliografijos instituto duomenų ekspertai ir duomenų kūrimo specialistai aktyviai seka duomenų naujoves, vertina ir skatina naudoti naujus tarptautinius metaduomenų modelius ir standartus bei sprendžia dėl jų diegimo. RDA standartas – tai duomenų elementų, gairių ir instrukcijų rinkinys, kurį galima pritaikyti ir kitose informacinėse bendruomenėse visame pasaulyje, tokiose kaip muziejai ir archyvai. Vertimas yra ypatingas psichologinis procesas, nes kiekvienas vertimas atskleidžia tautos kultūros, žmonių sąmonės ir pasąmonės apraiškas. RDA nuorodų (angl. Reference) vertimas į latvių kalbą buvo sudėtingas ir svarbus procesas, kurio metu buvo atsižvelgta į jau atliktą darbą ir kitų šalių vertimo patirtį. Vertimas reikalauja didelio semantinio tikslumo, t. y. loginių ir semantinių pagrindinių sąvokų ryšių išlaikymo skirtinguose žodynuose. RDA standarto suderinimas su kitais kultūros paveldo institucijų standartais gali padėti užtikrinti įvairių išteklių tipų aprašymą, entitetų (angl. entities) identifikavimą ir tolimesnei sklaidai bendroje duomenų aplinkoje tinkamų metaduomenų sukūrimą. Gauta 2021-07-26 Maira Kreislere The National Library of Latvia Bibliografijos institutas Duomenų ir žinių departamentas Mūkusalas 3 gatvė Riga, LV-1423, Latvija el. paštas [email protected] Inta Virbule The National Library of Latvia Bibliografijos institutas Data and Knowledge Department Mūkusalas 3 gatvė Riga, LV-1423, Latvija el. paštas [email protected]