Lina Ru kienė34 Daik a a dėjimas i daik a a diškumas
a chi ek ū os i s a ybos e minijoje
doi.o g/10.35321/ e m30-2
Daik a a dėjimas i daik a a diškumas
a chi ek ū os i s a ybos e minijoje
Subs an i iza ion and Nounness in A chi ec u al
and Cons uc ion Te minology
LINA RUTKIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
ORCID id: h ps://0000-0001-6661-3115
ANOTATIA
A icoli, sulla base da a chi e u a e cos uzione e mini di diziona i, di ques i
se o i scien i ica nonché docomosiy le e a u a accol i e mini, engono
esamina i daik a a dėjimo e daik a a diškumo ques ioni. Nus ačius, che nelle
e minologie a chi e i e e di cos uzione daik a a dėja o daik a a diškai u ilizza i
a ibu i i con p eesaga -inis, -inė, į a džiuo iniai būd a džiai, į a džiuo iniai dali iai e
sudu iniai būd a džiai, discussiami di ques e pa ole, einan ys e minais,
daik a a diškumo laipsniai. Assessi a, in quali ema iche g uppi di e mini en einan i
a ibu i i e pa ecipan i endono daik a a dė i più spesso.
ESMINIAI VODŽIAI: daik a a dėjimas, daik a a diškumo g ado, la e u inis e mine dėmuo,
e minas.
ABSTRACT
The a icle examines issues o subs an i isa ion and nominalisa ion based on
dic iona ies o a chi ec u e and cons uc ion e minology, as well as scien i ic and
educa ional li e a u e in hese ields. I iden i ies he deg ees o which adjec i es
wi h he su ixes -inis, -inė, p onominal adjec i es, pa iciples, and compound
adjec i es in a chi ec u e and cons uc ion e minology unde go subs an i isa ion.
I e alua es he hema ic g oups ha end o unde go he mos subs an i isa ion in
e ms o adjec i es and pa iciples included wi hin hese e ms. KEYWORDS:
subs an i isa ion, deg ee o nounness, seconda y e m elemen , e m.
35Te minologia | 2023 | 30
ĮVADINS NOTABOS
Daik a a dėjimas, a ba subs an y izacija, lie u ių kalbo y oje dažniausiai
nag inėjamas kaip objek ą pasi inkus bend osios kalbos žodžius. Išsamiai
ques o ema è y ę Adelė Valeckienė (1957), P anas Kniūkš a (1976), Aldona
Paulauskienė (1983, 1994), Au imas Ma ke ičius (2012), plačiai ema išnag inė a i
Lie u ių kalbos g ama ikoje (LKG 1965). Gilindamiesi in al i emi, le ques ioni di
subs an i izazione comune nella pa ola sono a a ię e Sau- (2019) e k .
liaus Amb azas (1995), Vincen as D o inas (1963), Ramunė Vaskelai ė
Tu a ia ques o enomeno non meno a uale e e minologia (no s
e minologinių ice che discamaia ema, bisogna iconosce e, manca).
Sudaik a a dėjusių pa ole di, andan i e mini, u bū si può o a e in u e le
discipline della scienza, pe ò non u i essi si issano nei diziona i. In ques o
a icolo, sulla base da a chi e u a e cos uzione e mini di diziona i, di ques i
se o i scien i ica nonché docomosi le e a u a accol i e mini, si mi a a
discu e e daik a a dėjimo e daik a a diškumo ques ioni di ques i se o i
e minijoje. A al ine aggiunge e sillici i ali compi i: 1) sulla base kalbininkų
in uz alghi, discu i e daik a a dėjimo enomškinį; 2) s abili e a chi e u a e
cos uzione e mini di, cui a daik a a dė i linkę o sudaik a a dėję pa ole,
g uppi ema ici; 3) discu e e ques i e mini di daik a a diškumo g adi. a icolo
Il p incipale me odo applica o anali ico desc i omasis. Applicando ques o
me odo si accolgono, sis ema izzano e analizzano da i empi ici, si
gene alizzano i isul a i. Raccogli i e mini inizialmen e dal pun o di is a
mo ologico sco se omi in is g uppe, allo a sci s omi in emine g uppe e
a a i come memb i di ques i g uppi.
In es imen o ma e iale p incipalmen e accol o da XX a. ine XXI a. on i:
a chi e u a e cos uzioni e mini di dizionyn (pag indini on i) e da mokomųjų
knygų, monog a ijų, ado ėlių, a icoli inkinių, paskai ų konspek ų. Inol e
nell'a icolo emiamasi e pa ecchie p eceden e pe iodo (XX a. p imo pa esi)
on i, necessa ii e minų aidai i ela i. Di u o da 21 on e accol i 165
nesika ojan ys sudaik a a dėję, daik a a dėjan ys e daik a a diškieji
e mini. A chi ek ū os e cos uzione e mini engono a a i insieme, poiché
ques e a ee sono co ela e, mol i degli s essi e mini di sono ca a e is ica
sia a chi e u a, sia cos uzione e minì. Ad esempio, Valdema o Michalausko
dizodyno Mediniai e mu ainiai pala ai, kons ukcijos bei elemen ai p a a mėje
sc i e che il lib o ski iama a chi ek ū os i ci ilinės i indus ijske s a ybos
specialybių s uden ams (MMPK 1988: 3), aigi in una sola pubblicazione engono
p esen a i sia a chi e u a, sia cos uzione e mini.
Lina Ru kienė36 Daik a a dėjimas e daik a a diškumas A k eip ina
a chi ek ū os i s a ybos e minijoje
a enzione, che u e le idee dell'a icolo basa e solo accol a a ma e iale
al a s i a e al a ma e ia ice ca, in sé o iamen e, può i ela e al i
isul a i. Ti i daik a a dėjimo e daik a a diškumo ques ioni sono neleg a
compi o, pe ché ques i p ocessi sono g aduniški, ilgai unkan ys, s abili e
conc e os pa ola del daik a a dėjimo inizią, d ižodžio e daik a a džiu
i s ančio nedaik a a dinio e mine dėmens appo o, sudaik a a dėjimo
g ado a ol e mol o keblu. Tu a ia nondimeno che e di piccola quan i à e di
da a di pe iodo di e so di cope u a non ampia dal pun o di is a delle a ee
scien i iche, moni a, può o ni e impo an i in o mazioni ema in esame.
1. TEORINS INZOALGOS DAIKTAVDIŠKJIMO
DAIKTAVARDIŠKUMO QUASIMU
Daik a a dimen o è uno di ansposizione, o hipos azės1, ipi. Kalbo y os lie u ių e minų žodyne
daik a a dėjimas, o subs an i izzazione, de ini o come [K]i ų kalbos dalių žodžių (lie u ių kalboje
ypač būd a džių i skai a džių, aip pa daly ių) e imas daik a a džiais (Gai enis, Keinys 1990:
41). A. Paulauskienė ques o enomenio, a ibui o alla ne o man ina pa ole di da ybai2, de inìzia
pe signi icazioni c i e i: <...> ques o pa icola i à dei e minichian i e imas daik ą eiškiančiais
žodžiais (Paulauskienė 1983: 42). Possiamo es e ns e e opinioni che subs an i izazioni non debbano
con onde e con pa adigmacia, ecc., ali pa ole come mol iiabu is (daugiabučiam (būd .) mol iiabučiui
(daik .)), laukinis (laukiniam (būd .) laukiniui (daik .)) sono non subs an i izazioni, ma
pa adigmazioni. Tu a ia in ques o a icolo si iene alle opinioni di Vinco U bucio egli sos iene che
o mus ex usia būd a dinės kai ybos pa adigmos pe a kym[as] į daik a a dinę ė a ul e iuni
daik a a dėjimas (U bu is 2009: 349). Quindi, daik a a dėjimas p incipalmen e igua da con
cambiamen i di signi ica o ca ego ica daik a a dėjan ima blės i segno o al a (p esso dipendenza
dalla pa e linguis ica) signi ica o e egli acquisisce daik a a dizio signi ica o ca ego ico. Kalbininkų
Lie u ių daik a a dėjimo, o subs an i izacijos, de ini i yse più accen ua o il i imo, passaggio
p ocesso. Gia s esso daik a a 1 Hipos azė [V]ieno della pa e della lingua pa ola o o ma e imas
al a pa e della lingua pa ola: jaunoji
(į a džiuo inis būd a dis, i ęs daik a a džiu), upu į (sup ie eiksmėjęs daik a a džio ienaskai os
galininkas), g azie (daik a a dis, i ęs polinksniu) e pan. (Gai enis, Keinys 1990: 79). 2 della Li uania
mo ologijoje kalbininkė daik a a dėjimą empo unzionali pa ole daybos eiškiniu
(Paulauskienė 1994: 4346).
37Te minologija | 2023 | 30 dėjimo, come e subs an i izazioni, e mine suppõe p ocessiškumo,
con is inumo pe empo semas. Tu a ia, senza dubbio, in discussione il enomeno può esse e co ela o
non solo con il p ocesso di e imo, ma e con da iba. S e anas Hö le is, s udia o a ibu i i
daik a a dimen o, sos iene che la sos anzi izzazione nelle classikinesse indoeu opee può o a si in due
modi di e si: 1) l'a ibu o i s a daik a a džiu a causa delle pa ole abb iche, quando applica e
mo ologiche o mo onologiche ope azioni, ques a cosidde a subs an i izzazione di e a (angl. ‘di ec
subs an i iza ion); 2) a ibu a dis daik a a džiu i s a g adualmen e. conce o, in segui o
daik a a dis ascidibile. Ques a sos anzi izazione, che a iene a causa elipsès (Hö le 2020: 181186). Vena
da ques a osios ūšies subs an i izacijos agioni do ebbe i ene e della lingua, anche e dei e mini,
Iš p adžių egzis uoja būd a džio i daik a a džio sin agma, žymin i sudė inę
p incipio dell'economia. D'al a pa e, ques o p incipio come e con as a al p incipio di p ecisione dei
e mini, secondo il quale e mine compos o della scienza esp ima il conce o più p ecisamen e, aigi e più
chia o. Di e a sos anzi izazione nella e minologia sa ebbe possibile lega e con nuo e e minì a iba
secondo ipi di a iba, susi o ma usius a causa subs an i izazione applicando elipsę, e con nuo e e minì
c eazione secondo esempi, la maggio anza dei quali è anche subs an i izazione applicando elipsę
isul a o. T a ando a accol a ma e iale, il secondo caso ( . y. c eazione secondo esempius)
comp end ebbe in e žiuo inių būd a džių e daly ių daik a a dišką a ojimą e minijoje quando la
domanda di nominazione del se o e scien i ico soddis a i come unica e odis e minas da subi o
pa enkamas in deedžiuo inis būd a dis o daly is, non si può pa la e del e mine da ybą, pe ché
da ybos a dmas qui ne yks a, noks da ybos o man as in ques o p ocesso non pa ecip a. Pe an o si
dice che si a i di c eazione di nuo o e mine secondo esempi già esis en i. Quando i e mini si anno
secondo i ipi di acol à si sono o ma i, è più p eciso pa la e non di daik a a dėjimą (kaip p ocesą), e di
būd a džių e pa ecipan i daik a a diškumą ale e mine usa a P anas Kniūkš a monog a ijoje
P iesagos - būd a džiai (Kniūkš a 1976). P. Kniūkš os usa o e mine in ques o caso a uale e esso si
p es e à a ques 'indagine. Mokslininkas dis ingue qualche daik a a diškumo g adi. Con p eesaga -inis da
subi o come daik a a džius pada y us pa olezis kalbininkas a ibuisce p imojo3 daik a a diškumo
g ado pa ole di bu iui. Un al o (in ques o a icolo secondo eiliškumą chiame emo secondo)
daik a a diškumo g ado quando p eesaggi -inis ediniai pa aleliai può esse e consuma i e daik a a diškai,
e 3 P. Kniūkš a neapib ėžia, neį a dija skaičiumi, quale ques o g ado, sc i endo il p imo omenyje u ima
seka.
Lina Ru kienė38 Daik a a dėjimas e daik a a diškumas būd a diškai. Un
a chi ek ū os i s a ybos e minijoje
al o g ado (in ques a pubblicazione conside e emo e zo)
[D]aik a a dialmen e pa o ojami ali p eposaghi -inis ediniai, che comunque
usuali come būd a džiai ( . y. okaziniai sudaik a a dėję būd a džiai)4. Ma,
accon a P. Kniūkš os, [G]ali esse e e a e samen e: pa ole, acquis alėję
come daik a a džiai, pa a ojami būd a diškai (Kniūkš a 1976: 117118)
(qu i asis daik a a diškumo g ado).
Eseguendo ques a ice ca la scissione P. Kniūkš os necessa ia e pe ché che
a e ad al i daik a a dėjimo casi, . i. į a džiuo inių būd a džių bei daly ių i
sudu inių būd a džių daik a a dėjimui e daik a a diškumui. Quindi, sebbene
P. Kniūkš a di idi solo p eesaghi -inis, -inė edinių daik a a diškumo g adi, in
ques o a icolo la eo ia dello scienzia o sa à pomėgin a applica a a u i
o a eim daik a a dėjimo e daik a a diškumo a chi e u a e cos uzione
e minijoje casi.
Anche nella comune pa ló daik a a dė i endusi a ie pa i della lingua,
empi ica ma e ia indica che più spesso nella e minologia a chi e u a e
cos uzioni daik a a dėja o daik a a diškai usa o būd a dis, ečiau daly is.
Vyks an daik a a dėjimui, cambiaasi, conc e ėja būd a džio o pa e io
signi ica o lei comp ende e daik a a džio signi ica o. Quindi, ale e mine
segna u a la eali y e lei ca a e is inguí segno, iea í, ha didelì
seman inio ca ico. Senza dubbio, a causa d'ogik a a dimen o cambiano
g amma icali segni, spesso e one iche ca a e is iche.
2. DAIKTAVARDIŠKI IR DAIKTAVARDJANTYS BŪDVARDŽIAI
DALY IRVIAI ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS TERMINIJONA TERMINA Nella lingua Comune, come sc isse A.
Paulauskienė, daik a a d può adu e […]į a džiuo ines e o me pa ecipa i e, p eesagli -inis, -inė (málkinė),
-ienė (bul inė), -ė is ( a šk is) ediniai, sudu iniai e p iešdėliniai (juodadabis, bep is, bega is), u i lo o
signi ica o e s u u a non g amma ica ada a daik a a džio[…] (Paulauskienė 1983: 43). Da i d'a a i dello
s udio mos a ono che nella e minologia dell'a chi e u a e cos uzione daik a a dėjimo e daik a a diškumo
casi sono ben cos meno: daik a a dėja o daik a a diškai u ilizza i 1) a ibu i i con p eesaggi -inis, -inė, 2)
į a džiuo iniai būd a džiai e į a džiuo iniai daly iai e 3) sudu iniai būd a džiai. Quan i a i da i da i 1 igu a 4 A.
Paulauskienė ali casi discu e pa lando in me i o da daik a a dišką būd a džio a oseną (Paulauskienė
1994: 39).

39Te minologia | 2023 | 30
2.1. Te minai su būd a dinėmis p iesagomis -inis, -inė
Ques i p eesaggi con enen i e mini di ques ioni p oblema iche do ebbe o
esse e discussi più ampiamen e. La ques ione p incipale: se dal u o ques i
čius e minais, galima sie i su daik a a dėjimu? Kalbo y oje y a į ai ių
p eesaghi edinius, einannuomonių e pe daik a a dišką signi ica o con enen i
ques a p eesaga edinių p iesky os pa e della lingua ca ego ia. P. Kniūkš a
g ama ikoje daik a a džio ka ego ijai p iski iamus žodžius su p iesagomis
-inis, -inė, okius kaip milinė, nosinė, ska dinė, s oginė, amzdinė i pan., laiko
Daba inės lie u ių kalbos daik a a diškai a ojamais būd a džiais
(Kniūkš a 1976). S asys Keinys quasi allo s esso empo pubblicuo ame a icolo
ali e mini, come du pinė, mui inė, siu blinė e k ., a a come daik a a džius
(Keinys 1975: 71). A ualmen e delle lingue li uane g amma ica, pa lando di
p eesaga -inė edinius, sc i e che [Ž]ymi pa e ques a p eesaga (li iamen e
come e ul e io men e andan i p eesaga -inis) daik a a džių inizi, ma y , ė a
bu ę pap as i -inis, -inė būd a džiai, che solo successi amen e
sudaik a a dėjo (DLKG 2005: 115). S. Amb azas -ina, -inė, -inis chiama
būd a dinėmis p eesagomi (Amb azas 1995: 191). A. Ma ke ičius a i a
l'a enzione sul a o che [D]ėl aiškių a ibuzione dei c i e i e del
daik a o džio assenza in a i diziona i è nonza con inia (Ma ke ičius 2012: 144).
To nando a a chi e u a e cos uzione e mini, do ebbe so olinea e che la maggio anza di
lo o è a o come daik a a džiai secondo susi o ma usį pa ole da ybos ipą. Sulla base di P.
Kniūkš os daik a a diškumo g adi eo ia, ques i e mini sa ebbe o p imoio daik a a diškumo
g ado. La maggio pa e di ali e mini a ibu i i p obabilmen e non c'è mai, lo o, come
a ibu i i, non egis a a in diziona i (p.g.: a eš inė ALKAAŽ 2009, ka ei inės ALKAAŽ 2009, li inė
STŽ 2002). Quindi, in ques o caso anco agi con iene pa la e non di daik a a dimen o, e di
daik a a diškumą. Tokie e mininai, alu ando sinch oniamen e, sie ini con mo ologine pa ole di
da yba. Come sos iene V. U bu is, [D]aik a a dėjimas 1 ig. Daik a a a dėjimo e
daik a a diškumo a chi e u a e cos uzione e minijoje casiie e minų, iš eikš ų e minų,
iš eikš ų e minų, con enčių būd a dines p iesagas -inis, -inė
26 %
daik a a diškais į a džiuo iniais
būd a džiais i daly iais
61 %
13 %
daik a a diškais sudu iniais
būd a džiais
Lina Ru kienė40 Daik a a dėjimas e daik a a diškumas può ini e nel a o
a chi ek ū os i s a ybos e minijoje
che l'ex p eesaga būd a džio sinch onialmen e già iene pe cepi a come
p eesaga aybos daik a a džio (U bu is 2009: 350). Tu a ia, alu ando
diach onialmen e, inscindibili in e connessioni con daik a a dėjimu, isibili
cause dell'eme genza ipo daybos. Quindi, spesso p eesaga -inis, -inė u in ys
e mini non licima i daik a a dėjimo esempi, solo innsegna e
in e connessioni e, secondo P. Kniūkš a, è possibile pa la e di lo o
daik a a diškumo g ado. Al is an o, alcuni una oodì e mini con p eposaggi
-inis, -inė può esse e e daik a a dėjimo isul a o. Tu a ia, s udiando
sinch oniamen e, edendo monodoglio e dueodoglio e mine compe izioni,
de e mina e p ecisamen e, quali a e secondo a ybos ipo, a quali sono il
isul a o del passaggio, è complessa.
Vienažodžių e minų su p eesaghi -inis, -inė a chi ek ū os i s a ybos
e minijoje y a nemažai: as as 101 e minos, a ibuibili a due p incipali
g uppi ema iche: luoghi e cos inio cos cinių pa i nominaliam. Come
mos ano da i empi ici, più spesso p eesaghi -inis, -inė ediniais chiama e
luoghi. Ques o g uppo si può anco a suddi ide e in smulkesnius pog upius:
1. Maggio men e ques o denominini edi ici, locali, is i uzioni, nei quali iene,
a, p oduce ciò, che de o pa ola ondamen ale. Ques o si ede non solo dal
signi ica o des ina o all'a iglie ia, ma anche da e mini de ini i: du pinė
pašiū ė, do e k aunamos du pės STŽT 1978: 49; ka ei inės pa alpos
ka iškiams nuo omėnų laikų STŽT 2009: 23; me ginė me gų kamba ys ALKAAŽ
2009: 32; pada ginė ie a, pa alpa pada gams laiky i MMPK 1988: 44; paukinė
paukščių ALŽ, paukš id 2009: 26: 75; sa gybinė 1988 sa go bokdelė bokdelė,
a omas p i piles, d a oga a s adia a s adia s a ų ŽAŽ 2009: 23; pas a inė
pas a yska Tpa ė, pa e della chiesa, a ma as p i a u ė: 43; pas a š inė
pas elė: 75; MMPK 2009: 43; MMPK: 75; 2. P iesagų -inis, -inė ediniais chiama o
luogo, la quale è dedica a am, des inazione signi icazioni a spal į,
nonos an e qui des inazione signi icazione yškesnė, ol e a ciò, p imi
g uppi pama iniai pa ole sono conc e ieji daik a a džiai, e ques e
kas pasaky a pama iniu žodžiu. No s pi mosios g upės žodžiai i gi u i
abs ak ieji daik a a džiai. Tu a ia in mol i casi de ini e se la
des inazione signi ica o non a ualizza a, es. pa ėsinė nedidelis legg as
asa inis pas a ėlis sode, pa ke, pap as ai be du ų i langų MMPK 1988: 79,
nedidelis alkano pa idalo s a inys, ca a e is ico XVIXIX a. gia dini e pa kų
41Te minologija | 2023 | 30 a chi ek ū ai; [A] pa e di un complesso
a chi e onico, spesso unaaal ezze singola e edi icio s anding ALKAAŽ 2009: 124.
Al i so og uppi appa engono pochi e mini. Būdnamine p ecessi -inis, -inė
con enen i e mini può anco a esse e chiama o s a inys, che è nello spazio che
è de o base pa ola: žeminė žemėje iškas as s a inys ALKAAŽ 2009: 55, o che
a o in modo, indica o base pa ola: k ės inė iš molio k ės a obelė ALKAAŽ
2009: 5. La maggio pa e p eesaghi -inis, -inė edinių, einančių una e odžiais
a chi e u a e cos uzione e minim, žyminčiais luoghi, sulla base P. Kniūkš os
daik a a diškumo g adi, sa ebbe p imo g ado di lis ed qua o. Tu a ia V.
Michalausko diziona i issa a coppia del secondo daik a a diškumo g ado dei
e mini, . i. p eesagų -inis, -inė ediniai u ilizza i sia būd a diškąja signi ica o
come a ibu i del es men o p incipale del e mine d ižodžio, sia
daik a a diškąja signi ica o come monosangodis e m, p z., mėsinė mėsinė
kama a MMPK 1988.
Pe ques a conco enza nei dic iona i menziona i mol o cos'es equensnė
p eesagı, us ozionali nomi dei luoghi a e, conco enza, plg.: a klinė a klidė
STŽT 1978, a inė a idė STŽT 1978, kiaulinė kiaulidė, kiaulinis STŽT 1978, leda ledinė
MMPK 1988, paukš inė paukš ė, paukš ininkas MMPK 1988. Pa lando di nomi di
luoghi, che da subi o e ano a i come daik a a džiai, si do ebbe a i a e
a enzione a S. Amb azo diach onini nomi di luoghi della lingua li uana ice che:
scienzia o e a e mò che in lingue li uanee i nomi di locali po e a a e con
p eesaga -inė p omuo e e sla ų kalbų ediniai su -ьna. S. Amb azo sos ene a,
[Š]io ipo edinių andame già nei ecchi sc i i (Amb azas 1995: 191). Hen izi,
ali secondo sla ų kalbų da ybos modelį cos i ui i pa ole sa ebbe possibile
conside a si da ybiniais e iniais in ques o caso già si incon a con
daik a a dėjimu o daik a a diškumu in un al o linguaggio, ques o non
nos o linguaggio eiškinys. Tu a ia ali da ybiniai alo i po ebbe o aiu a e
o ma si e al ipo di da ybos della lingua Li uania. Ques o ipo daybos
a chi e u a e cos uzioni e minijoje è di en a o abbas anza p oduk i us
sia XX a., sia XXI a. discussi se o i scien i ica nella le e a u a si o a
nemažai nomi di luogo unažodžių e minų su a ibu a dinske p eposagmi
-inis, -inė. Il diziona io dei e mini di cos uzione (STŽ 2002) ne ha iscon a i 21,
men e Anglųlie u ių kalbų aiškinamajame a chi ek ū os diziona io (ALKAAŽ
2009) 16. Menziona, che an icamen e, accon a P. Kniūkš os, ale ipipo di
da ybos non a u o esse e p oduk i us, pe ché allo a, kalbininko opinione,
nebū ų galėję di olsi pa ole con hyb idine p eesaga p eesaga -inyčia <...>. Inol e, e lie u iški luoghi
Lina Ru kienė42 Daik a a dėjimas e daik a a diškumas i nomi e ano
a chi ek ū os i s a ybos e minijoje
popula esni con i p e ix -idė, -udė (Kniūkš a 1976: 117). Fo se si può
pensa e, che a ques o ipo di da ybos nel linguaggio Li uaniano adica si
con ibuì p ecisamen e e minija.
Come is o da esempi, u i i menė iei nomi di luoghi sono ma e iškosios
giminės. Veikiausiai ques o è del la e i inio due- e bio e mine dėmens
yšio con exusio p incipale e mine dėmeniu, ale come palalpa, kama a e
e c., o malus indiciklis.
Tu a ia al e ema iche del g uppo cos cini s a inio pa i i nomi sono a i
sia ma e iškosios, sia y iškosios giminės. A ol e lo s esso conce o
in ia ijama di di e sa ginnese a ibu i ina p eesagą con enen i
daik a a džiais: ga inis ga inė anga ga ams usci e nel camino / STŽT 1978.
Tu a ia sono cond acamieni dei e mini, la cui maschiškoji giminė ma ca uno
della s essa ema ic g oup conce oà, eme iškoji al o, ecc.: ske sinė
spy ys, ske sinis a e sa STŽ 2002. O, ecc., dūminis (aukš inis), dūminė
( ūkykla; p as a kamba ys; abi abile casa senza camino MMPK 1988: 47)
pa adina di e si eminių g upių memb ius. Ap a iamąia em ica g uppoè in
sos anza cos i uisce due pog uppi: delle a ie pala o angų, ski ų pala o
in e no a a ui ge in i, denominazioni e sijų, ąs ų bei len ų, a liecančių
de e mina a kons ukcinę unkzione, denominazioni. al p imo so og uppo
appa engesse o, ad esempio, ques i e mini: al oinis, dūminis, kiau inis
dūminės pi kios langelis lubose dūmams išei i STŽT 1978: 27, 84; miglinė skylė
ga ams išei i į kaminą MMPK 1988: 33; o inė o laidė MMPK 1988. Gli esempi di
e mini del secondo pog upio sa ebbe o balkinis sienmedis, sul quale si dedano
balkiai STŽT 1978: 29; gai inė ąs as s ogo šelmenyje STŽT 1978: 52; ilginis
išilginė pa aminė ALKAAŽ sija 2009: 26; įlaidinė, sp aus ė STŽ 2002; išilginis
są ama, ąs as, pagninija, ka is, izilgai STŽT 1978: 66; pagninegis nes sien
MMPK 1988: 46; ondamen is pen au , pai megis ąs , pamamas MMP
Kalban an abou he meaning o da , in his g oup y aujė y ajinė o ginija,
1988: 58; pa a inė „pa a ėje uždedama len a“ MMPK 1988: 78.
as he wo d is used in his con ex , indica es he objec o which i is
in ended (namely he name, o he name o he objec ) o he place whe e i
is loca ed) emel o l Come is o, due p imi signi ica i coincidono con i
signi ica i dei nomi di luogo daybos. Tu a ia, di e samen e nei p imi
ema iche g uppi, XXI a. a chi e u a e cos uzione scienza le e a u a non
o a nemmeno uno nuo o e mine con i p eesaggi -inis, -inė, cui sa ebbe o
chiama e angos edi icio.
49Te minologia | 2023 | 30
SP Basilai di cos uzione, au . A. Iljičio as, A. Kokinas, J. Rebo o ičius, e . R. Kuosai ė, Vilnius: Vaizdas,
1965.
STŽ S a ybos e minų žodynas, au . A. Kudzys, A. Rosenas, B. Kudzienė, Vilnius: Lie u os mokslas, 2002. STŽT
Dicciona io dei e mini di cos uzione. T obesiai, au . V. Michalauskas, Vilnius: VISI, 1978. SŽD S a yba II. La i
della e a, au . J. Šimoliūnas, Kaunas: Spindulys, 1939. ŠVOK Riscaldamen o, en ilazione, ae
condiciona imas: eo ia e p a ica, au . J. Čiup inskienė, K. Čiup inskas, V. Mo uzienė, Vilnius: Supe namai,
2019.
LITERATŪRA
Amb azas Saulius 1995: Lie u ių kalbos kuopinių i a dažodinių ie ų pa adinimų da ybos aida. –
Lie u ių kalbo y os klausimai: g ama ika i leksikologija 33, 180–200.
DLKG – Daba inės lie u ių kalbos g ama ika, ed. V. Amb azas, 4-as pa ais. leid., Vilnius: Mokslo i
enciklopedijų leidybos ins i u as, 2005.
D o inas Vincen as 1963: Lie u ių li e a ū inės kalbos sudu inių būd a džių s uk ū iniai-seman iniai
ipai ( emian is XVI—XVIII a. aš ų medžiaga). – Kalbo y a 6, 75–97.
Gai enis Kazimie as 2014 [1966]: Sudė iniai e minai su žodžiu mašina. – Kazimie as Gai enis. Rink iniai
aš ai, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o leidykla, 505–506.
Gai enis Kazimie as, Keinys S asys 1990: Kalbo y os e minų žodynas, Vilnius: Š iesa.
Hö le S e an 2020: Subs an i iza ion o adjec i es. – Indo-Eu opean linquis ics 8, 181–204.
Keinys S asys 2005 [1975]: P iesaginė lie u iškų e minų da yba. – Daba inė lie u ių e minologija, Vilnius:
Lie u ių kalbos ins i u o leidykla, 21–77.
Kniūkš a P anas 1976: P iesagos -inis būd a džiai: da yba, eikšmės, g ama iniai sinonimai, Vilnius: Mokslas.
Kudzys An anas 2002: Kad susikalbė ume. – Mokslo Lie u a 19(265). P ieiga in e ne e: h p://mokslasplius.
l /mokslo-lie u a/2002-2004/200219/20021902.h m [žiū ė a 2019 m. sausio–ko o mėn.].
LKG – Lie u ių kalbos g ama ika 1: Fone ika i mo ologija, y . ed. K. Ul ydas, Vilnius: Min is, 1965.
Ma ke ičius Au imas 2012: Kalbos dalių pa ibio p oblemos. – Ac a Linguis ica Li huanica 67, 140–155.
Paulauskienė Aldona 1983: Lie u ių kalbos mo ologijos apyb aiža, Kaunas: Š iesa.
Paulauskienė Aldona 1994: Lie u ių kalbos mo ologija: paskai os li uanis ams, Vilnius: Mokslo i
enciklopedijų leidykla.
Umb asas Al ydas 2010: Lie u ių eisės e minija 1918–1940 me ais: pag indinių kodeksų e minai, Vilnius:
Lie u ių kalbos ins i u as.
U bu is Vincas 2009: Žodžių da ybos eo ija, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as.
Valeckienė Adelė 1957: Daba inės lie u ių kalbos į a džiuo inių būd a džių a ojimas. – Li e a ū a i
kalba 2, 161–328.
Vaskelai ė Ramunė 2019: Į a džiuo iniai daly iai su p iklausomais žodžiais: kodi ikuo oji no ma i jos
neaiškumai, – Bend inė kalba 92. P ieiga in e ne e: h ps://e alpykla.li uanis ika.l / edo a/objec s/LT-
LDB-0001:J.04~2019~1583831591243/da as eams/DS.002.0.01.ARTIC/con en .
SUBSTANTIVISATION AND NOUNNESS IN ARCHITECTURAL AND CONSTRUCTION TERMINOLOGY
Summa y
Subs an i isa ion is an old ye ongoing linguis ic phenomenon ha encompasses bo h
gene al language wo ds and e minology. This a icle explo es subs an i isa ion and
nounness issues based on a chi ec u al and cons uc ion e minology, d awing om
dic iona ies o a chi ec u al and cons uc ion e ms and o he scien i ic and educa ional
li e a u e. The esea ch ma e ial was mainly collec ed om sou ces da ing om he la e
wen ie h cen u y o he wen y- i s cen u y, esul ing in 165 e ms compiled om a
o al o 21 sou ces. While a ious pa s o speech end o unde go subs an i isa ion in
e e yday language, empi ical e idence shows ha in a chi ec u al and

Lina Ru kienė50 Daik a a dėjimas i daik a a diškumas cons uc ion e minology,
a chi ek ū os i s a ybos e minijoje
adjec i es a e mos equen ly nominalized o used in a noun-like way, while pa iciples
a e less common. Subs an i iza ion is bo h an ongoing an ac ion pe o med om an
p ocess in e ms o ime, ela ed o mo phological and syn ac ic e m o ma ion, and
ex e nal sou ce, linked o mo phological e m o ma ion acco ding o o ma ion ypes
and e m c ea ion by examples. Du ing subs an i izai s cha ac e is ic ea u e, which
ion, he meaning o he adjec i e o pa iciple becomes mo e speci ic and conc e e,
encompassing he meaning o a noun. Thus, such a e m deno es he en i e eali y and
means i has a signi ican seman ic load. G amma ical ea u es o en change due o
subs an i iza ion, including phone ic cha ac e is ics. I was ound ha he e a e h ee
cases o subs an i iza ion in a chi ec u e and cons uc ion e minology, namely,
adjec i es wi h he su ixes -inis, -inė, de ini e adjec i es and adjec i al pa iciples, and
compound adjec i es. Mos de i a i es wi h adjec i al su ixes -inis, -inė in a chi ec u e
and cons uc ion e ms e e o places (buildings and o he s uc u es ela ed o human
ac i i y) o s uc u al componen s o a building. Nominalized de ini e adjec i es and
pa iciples a e also ypically used as place names, albei less commonly used o ma e ials
and s uc u al componen s.
Compound adjec i es unde going subs an i iza ion encompass he names o places,
machine y, ools, and ma e ials. Acco ding o he o ma ion ype ha has de eloped due
o subs an i iza ion, e ms a e usually in he i s deg ee o nounness (in e ms o he
nounness deg ees sequence by P. Kniūkš a), and as he p ocess o seconda y elemen
nominaliza ion p og esses, hey each he second deg ee o nounness. When an adjec i e
o pa iciple akes on he meaning o a wo-wo d e m, exp essed by a noun, he p ima y
elemen may be omi ed, and he seconda y elemen becomes he name o he en i e
en i y. Howe e , as science de elops and mo e complex compound e ms eme ge, whe e
he a ibu e o he p ima y elemen is he same adjec i e o pa iciple, pa s o speech
used in a noun-like way may lead o ambigui ies. In such cases, de-subs an i iza ion is
expec ed. This phenomenon has been obse ed in he g oup o compound adjec i es ha
ha e unde gone subs an i iza ion in a chi ec u e and cons uc ion e minology.
Rice u a 2023-10-06
Lina Ru kienė
Lie u ių kalbos ins i u as
P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius
E-mail lina. u [email protected]