Lina Ru kienė34 Daik a a dėjimas i daik a a diškumas
a chi ek ū os i s a ybos e minijoje
doi.o g/10.35321/ e m30-2
Daik a a dėjimas i daik a a diškumas
a chi ek ū os i s a ybos e minijoje
Subs an i iza ion and Nounness in A chi ec u al
and Cons uc ion Te minology
LINA RUTKIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
ORCID id: h ps://0000-0001-6661-3115
ANOTACIJA
S aipsnyje, emian is iš a chi ek ū os i s a ybos e minų žodynų, šių s ičių
mokslinės bei mokomosios li e a ū os su ink ais e minais, nag inėjami daik a-
a dėjimo i daik a a diškumo klausimai. Nus ačius, kad a chi ek ū os i s a ybos
e minijoje daik a a dėja a daik a a diškai a ojami būd a džiai su p iesaga
-inis, -inė, į a džiuo iniai būd a džiai, į a džiuo iniai daly iai i sudu iniai bū-
d a džiai, ap a iami šių žodžių, einančių e minais, daik a a diškumo laipsniai.
Į e inama, į ku ias emines e minų g upes įeinan ys būd a džiai i daly iai lin-
kę daik a a dė i dažniausiai.
ESMINIAI ŽODŽIAI: daik a a dėjimas, daik a a diškumo laipsnis, šalu inis e mino dėmuo,
e minas.
ABSTRACT
The a icle examines issues o subs an i isa ion and nominalisa ion based on dic-
iona ies o a chi ec u e and cons uc ion e minology, as well as scien i ic and
educa ional li e a u e in hese ields. I iden i ies he deg ees o which adjec i es
wi h he su ixes -inis, -inė, p onominal adjec i es, pa iciples, and compound
adjec i es in a chi ec u e and cons uc ion e minology unde go subs an i isa i-
on. I e alua es he hema ic g oups ha end o unde go he mos subs an i isa i-
on in e ms o adjec i es and pa iciples included wi hin hese e ms.
KEYWORDS: subs an i isa ion, deg ee o nounness, seconda y e m elemen , e m.
35Te minologija | 2023 | 30
ĮVADINĖS PASTABOS
Daik a a dėjimas, a ba subs an y izacija, lie u ių kalbo y oje dažniausiai
nag inėjamas kaip objek ą pasi inkus bend osios kalbos žodžius. Išsamiai
šią emą y a y ę Adelė Valeckienė (1957), P anas Kniūkš a (1976), Aldo-
na Paulauskienė (1983, 1994), Au imas Ma ke ičius (2012), plačiai ema
išnag inė a i Lie u ių kalbos g ama ikoje (LKG 1965). Gilindamiesi į ki as
emas, subs an y izacijos bend ojoje kalboje klausimus y a ap a ę i Sau-
liaus Amb azas (1995), Vincen as D o inas (1963), Ramunė Vaskelai ė
(2019) i k . Tačiau šis eiškinys ne mažiau ak ualus i e minologijai (no s
e minologinių y imų kalbamąja ema, eikia p ipažin i, ūks a). Sudaik-
a a dėjusių žodžių, einančių e minais, u bū galima as i isose mokslo
s i yse, ačiau ne isi jie iksuojami žodynuose.
Šiame s aipsnyje, emian is iš a chi ek ū os i s a ybos e minų žody-
nų, šių s ičių mokslinės bei mokomosios li e a ū os su ink ais e minais,
siekiama ap a i daik a a dėjimo i daik a a diškumo šių s ičių e minijoje
klausimus. Tikslui pasiek i išsikel i okie užda iniai: 1) emian is kalbinin-
kų įž algomis, ap a i daik a a dėjimo eiškinį; 2) nus a y i a chi ek ū os
i s a ybos e minų, ku iais eina daik a a dė i linkę a sudaik a a dėję žo-
džiai, emines g upes; 3) ap a i šių e minų daik a a diškumo laipsnius.
Pag indinis s aipsnyje aikomas me odas – anali inis ap ašomasis. Tai-
kan šį me odą enkami, sis eminami i analizuojami empi iniai duome-
nys, apibend inami ezul a ai. Su ink i e minai iš p adžių mo ologiniu
požiū iu suski s omi į is g upes, uome ski s omi į emines g upes i
nag inėjami kaip šių g upių na iai.
Ty imui medžiaga daugiausia ink a iš XX a. pabaigos – XXI a. šal i-
nių: a chi ek ū os i s a ybos e minų žodynų (pag indinių šal inių) i iš
mokomųjų knygų, monog a ijų, ado ėlių, s aipsnių inkinių, paskai ų
konspek ų. Taip pa s aipsnyje emiamasi i keliais anks esnio laiko a pio
(XX a. pi mosios pusės) šal iniais, eikalingais e minų aidai a skleis i. Iš
iso iš 21 šal inio su ink i 165 nesika ojan ys sudaik a a dėję, daik a a -
dėjan ys i daik a a diškieji e minai. A chi ek ū os i s a ybos e minai
nag inėjami ka u, nes šios s i ys y a susijusios, daug ų pačių e minų
y a būdinga iek a chi ek ū os, iek s a ybos e minijai. Pa yzdžiui, Val-
dema o Michalausko žodyno Mediniai i mū iniai pas a ai, kons ukcijos bei
elemen ai p a a mėje ašoma, kad knyga „ski iama a chi ek ū os i ci ilinės
i p amoninės s a ybos specialybių s uden ams“ (MMPK 1988: 3), aigi
iename leidinyje pa eikiami iek a chi ek ū os, iek s a ybos e minai.
Lina Ru kienė36 Daik a a dėjimas i daik a a diškumas
a chi ek ū os i s a ybos e minijoje
A k eip inas dėmesys, kad isos s aipsnio min ys pa em os ik su ink-
a medžiaga – ki os s i ies i ki os medžiagos y imas, sa aime aišku, gali
a skleis i ki okius ezul a us. Ti i daik a a dėjimo i daik a a diškumo
klausimus y a neleng a užduo is, nes šie p ocesai y a laipsniški, ilgai un-
kan ys, nus a y i konk e aus žodžio daik a a dėjimo p adžią, d ižodžio
e mino i daik a a džiu i s ančio nedaik a a dinio dėmens san ykį, su-
daik a a dėjimo laipsnį ka ais labai keblu.
Tačiau is dėl o kad i nedidelio kiekio i mokslo s ičių požiū iu ne-
plačios ap ėp ies ski ingo laiko a pio duomenų ap a imas, many ina, gali
su eik i s a bios in o macijos nag inėjama ema.
1. TEORINĖS ĮŽVALGOS DAIKTAVARDIŠKĖJIMO
IR DAIKTAVARDIŠKUMO KLAUSIMU
Daik a a dėjimas y a ienas iš anspozicijos, a ba hipos azės1, ipų. Lie u-
ių Kalbo y os e minų žodyne daik a a dėjimas, a ba subs an y izacija, api-
b ėžiamas kaip „[K]i ų kalbos dalių žodžių (lie u ių kalboje ypač būd a -
džių i skai a džių, aip pa daly ių) i imas daik a a džiais“ (Gai enis,
Keinys 1990: 41). A. Paulauskienė šį eiškinį, p iski iamą ne o man inei žo-
džių da ybai2, apib ėžia pe eikšmės k i e ijų: „<...> ai ypa ybę eiškiančių
žodžių i imas daik ą eiškiančiais žodžiais“ (Paulauskienė 1983: 42).
Galima išgi s i nuomonių, kad subs an y izacijos ne eikė ų painio i su
pa adigmacija, p z., okie žodžiai kaip daugiabu is (daugiabučiam (būd .) –
daugiabučiui (daik .)), laukinis (laukiniam (būd .) – laukiniui (daik .)) y a
ne subs an y izacijos, be pa adigmacijos pa yzdžiai. Tačiau šiame s aips-
nyje laikomasi Vinco U bučio nuomonės – jis eigia, kad o malus „bu u-
sios būd a dinės kai ybos pa adigmos pe a kym[as] į daik a a dinę“ ė a
olesnis daik a a dėjimas (U bu is 2009: 349).
Taigi, daik a a dėjimas pi miausia susijęs su ka ego inės eikšmės po-
kyčiais – daik a a dėjan ima blės i požymio a ki a (p iklausomai nuo
kalbos dalies) eikšmė i jis įgyja daik a a džio ka ego inę eikšmę.
Lie u ių kalbininkų daik a a dėjimo, a ba subs an y izacijos, apib ėž-
yse labiau akcen uojamas i imo, pe ėjimo p ocesas. Jau pa s daik a a -
1 Hipos azė – „[V]ienos kalbos dalies žodžio a o mos i imas ki os kalbos dalies žodžiu: jaunoji
(į a džiuo inis būd a dis, i ęs daik a a džiu), upu į (sup ie eiksmėjęs daik a a džio ienaskai os
galininkas), dėka (daik a a dis, i ęs polinksniu) i pan.“ (Gai enis, Keinys 1990: 79).
2 Lie u ių kalbos mo ologijoje kalbininkė daik a a dėjimą laiko unkcinės žodžių da ybos eiškiniu
(Paulauskienė 1994: 43–46).
37Te minologija | 2023 | 30
dėjimo, kaip i subs an y izacijos, e minas suponuoja p ocesiškumo, ęs-
inumo pe laiką semas. Tačiau, be abejo, ap a iamasis eiškinys gali bū i
susijęs ne ik su i imo p ocesu, be i su da yba.
S e anas Hö le is, y ęs būd a džių daik a a dėjimą, eigia, kad subs an y-
izacija klasikinėse indoeu opiečių kalbose gali as is d iem ski ingais būdais:
1) būd a dis i s a daik a a džiu dėl žodžių da ybos, kai aikomos mo ologi-
nės a mo onologinės ope acijos, – ai adinamoji iesioginė subs an y izacija
(angl. ‘di ec ’ subs an i iza ion); 2) būd a dis daik a a džiu i s a laipsniškai.
Iš p adžių egzis uoja būd a džio i daik a a džio sin agma, žymin i sudė inę
są oką, ėliau daik a a dis p aleidžiamas. Tai subs an y izacija, į yks an i dėl
elipsės (Hö le 2020: 181–186). Vena iš pas a osios ūšies subs an y izacijos
p iežasčių eikė ų laiky i kalbos, aip pa i e minų, ekonomijos p incipą. Ki a
e us, šis p incipas lyg i p ieš a auja e minų ikslumo p incipui, pagal ku į
sudė inis e minas mokslo są oką iš eiškia iksliau, aigi i aiškiau.
Tiesioginę subs an y izaciją e minologijoje bū ų galima sie i su naujų
e minų da yba pagal da ybos ipus, susi o ma usius dėl subs an y iza-
cijos aikan elipsę, i su naujų e minų kū imu pagal pa yzdžius, ku ių
dauguma aip pa y a subs an y izacijos aikan elipsę ezul a as. A siž el-
gian į su ink ą medžiagą, an asis a ejis ( . y. kū imas pagal pa yzdžius)
apim ų į a džiuo inių būd a džių i daly ių daik a a dišką a ojimą e -
minijoje – kai mokslo s i ies nominacijos po eikiams enkin i kaip iena-
žodis e minas iška pa enkamas į a džiuo inis būd a dis a ba daly is,
negalima kalbė i apie e mino da ybą, nes da ybos eiksmas čia ne yks a,
joks da ybos o man as šiame p ocese nedaly auja. Todėl sakoma, kad ai
y a naujo e mino kū imas pagal jau egzis uojančius pa yzdžius.
Kai e minai da omi pagal susi o ma usius da ybos ipus, y a iksliau
kalbė i ne apie daik a a dėjimą (kaip p ocesą), o apie būd a džių i da-
ly ių daik a a diškumą – okį e miną a ojo P anas Kniūkš a mono-
g a ijoje P iesagos -inis būd a džiai (Kniūkš a 1976). P. Kniūkš os a o as
e minas šiuo a eju ak ualus i jis bus pasiskolinamas šiam y imui.
Mokslininkas ski ia kelis daik a a diškumo laipsnius. Su p iesaga -inis
iš ka o kaip daik a a džius pada y us žodžius kalbininkas p iski ia pi -
mojo3 daik a a diškumo laipsnio žodžių bū iui. Ki as (šiame s aipsny-
je pagal eiliškumą adinsime an uoju) daik a a diškumo laipsnis – kai
p iesagos -inis ediniai „pa aleliai gali bū i a ojami i daik a a diškai, i
3 P. Kniūkš a neapib ėžia, neį a dija skaičiumi, koks ai laipsnis, ašan pi masis omenyje u ima seka.
Lina Ru kienė38 Daik a a dėjimas i daik a a diškumas
a chi ek ū os i s a ybos e minijoje
būd a diškai“. Da ienas laipsnis (šioje publikacijoje laikysime ečiuoju) –
„[D]aik a a diškai pa a ojami okie p iesagos -inis ediniai, ku ie šiaip
įp as i kaip būd a džiai“ ( . y. okaziniai sudaik a a dėję būd a džiai)4.
Be , pasak P. Kniūkš os, „[G]ali bū i i a i kščiai: žodžiai, įsigalėję kaip
daik a a džiai, pa a ojami būd a diškai“ (Kniūkš a 1976: 117–118) (ke-
i asis daik a a diškumo laipsnis).
A liekan šį y imą P. Kniūkš os ski s ymas eikalingas i odėl, kad in-
ka i ki iems daik a a dėjimo a ejams, . y. į a džiuo inių būd a džių bei
daly ių i sudu inių būd a džių daik a a dėjimui i daik a a diškumui.
Taigi, no s P. Kniūkš a ski ia ik p iesagų -inis, -inė edinių daik a a -
diškumo laipsnius, šiame s aipsnyje mokslininko eo iją bus pamėgin a
p i aiky i isiems as iems daik a a dėjimo i daik a a diškumo a chi ek-
ū os i s a ybos e minijoje a ejams.
No s bend ojoje kalboje daik a a dė i linkusios į ai ios kalbos dalys,
empi inė medžiaga odo, kad a chi ek ū os i s a ybos e minijoje daž-
niausiai daik a a dėja a daik a a diškai a ojamas būd a dis, ečiau –
daly is. Vyks an daik a a dėjimui, keičiasi, konk e ėja būd a džio a da-
ly io eikšmė – ji apima i daik a a džio eikšmę. Taigi, oks e minas
žymi isą ealiją i jai būdingą požymį, adinasi, u i didelį seman inį
k ū į. Be abejo, dėl daik a a dėjimo keičiasi g ama iniai požymiai, daž-
nai – i one inės ypa ybės.
2. DAIKTAVARDIŠKI IR DAIKTAVARDĖJANTYS BŪDVARDŽIAI
IR DALYVIAI ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS TERMINIJOJE
Bend ojoje kalboje, kaip ašo A. Paulauskienė, daik a a džiais gali i s i
„į a džiuo inės būd a džių i daly ių o mos, p iesagų -inis, -inė (málkinė),
-ienė (bul inė), -ė is ( a šk is) ediniai, sudu iniai i p iešdėliniai žodžiai
(juodadabis, bep is, bega is), nes isų jų eikšmė i g ama inė s uk ū a
inkama a lik i daik a a džio unkcijas“ (Paulauskienė 1983: 43). Ap a ia-
mojo y imo duomenys pa odė, kad a chi ek ū os i s a ybos e minijoje
daik a a dėjimo i daik a a diškumo a ejų y a ku kas mažiau: daik a a -
dėja a daik a a diškai a ojami 1) būd a džiai su p iesagomis -inis, -inė,
2) į a džiuo iniai būd a džiai i į a džiuo iniai daly iai i 3) sudu iniai
būd a džiai. Kiekybiniai duomenys pa eik i 1 pa .
4 A. Paulauskienė okius a ejus ap a ia kalbėdama apie daik a a dišką būd a džio a oseną (Paulauskienė
1994: 39).
39Te minologija | 2023 | 30
2.1. Te minai su būd a dinėmis p iesagomis -inis, -inė
Šias p iesagas u inčių e minų p obleminius klausimus eikė ų ap a i
plačiau. Pag indinis klausimas: a iš iso šių p iesagų edinius, einan-
čius e minais, galima sie i su daik a a dėjimu? Kalbo y oje y a į ai ių
nuomonių i dėl daik a a dišką eikšmę u inčių šios p iesagos edinių
p iesky os kalbos dalies ka ego ijai. P. Kniūkš a Daba inės lie u ių kalbos
g ama ikoje daik a a džio ka ego ijai p iski iamus žodžius su p iesagomis
-inis, -inė, okius kaip milinė, nosinė, ska dinė, s oginė, amzdinė i pan., laiko
daik a a diškai a ojamais būd a džiais (Kniūkš a 1976). S asys Keinys
be eik uo pačiu me u publikuo ame s aipsnyje okius e minus, kaip du -
pinė, mui inė, siu blinė i k ., ap a ia kaip daik a a džius (Keinys 1975: 71).
Daba inės lie u ių kalbos g ama ikoje, kalban apie p iesagos -inė edinius,
ašoma, kad „[Ž]ymi dalis šios p iesagos (lygiai kaip i oliau einančios
p iesagos -inis) daik a a džių p adžioje, ma y , ė a bu ę pap as i -inis, -inė
būd a džiai, ku ie ik ėliau sudaik a a dėjo“ (DLKG 2005: 115). S. Am-
b azas -ina, -inė, -inis adina būd a dinėmis p iesagomis (Amb azas 1995:
191). A. Ma ke ičius a k eipia dėmesį į ai, kad „[D]ėl aiškių būd a džio
i daik a a džio sky imo k i e ijų nebu imo į ai iuose žodynuose y a ne-
maža painia os“ (Ma ke ičius 2012: 144).
G įž an p ie a chi ek ū os i s a ybos e minų, eikė ų pab ėž i, kad
dauguma jų y a pada y i kaip daik a a džiai – pagal susi o ma usį žodžių
da ybos ipą. Remian is P. Kniūkš os daik a a diškumo laipsnių eo ija,
šie e minai bū ų pi mojo daik a a diškumo laipsnio. Dauguma okių e -
minų būd a džiais ik iausiai niekada nėjo, jų, kaip būd a džių, ne iksuo a
žodynuose (p z.: a eš inė ALKAAŽ 2009, ka ei inės ALKAAŽ 2009, li inė
STŽ 2002). Taigi, šiuo a eju ėlgi inka kalbė i ne apie daik a a dėjimą,
o apie daik a a diškumą. Tokie e minai, e inan sinch oniškai, sie ini
su mo ologine žodžių da yba. Kaip eigia V. U bu is, „[D]aik a a dėjimas
1 pa . Daik a a a dėjimo i daik a a diškumo a chi ek ū os i s a ybos e minijoje a ejai
26 %
e minų, iš eikš ų
daik a a diškais į a džiuo iniais
būd a džiais i daly iais
61 %
e minų, u inčių būd a dines
p iesagas -inis, -inė
13 %
e minų, iš eikš ų
daik a a diškais sudu iniais
būd a džiais
Lina Ru kienė40 Daik a a dėjimas i daik a a diškumas
a chi ek ū os i s a ybos e minijoje
gali baig is uo, kad bu usi būd a džio p iesaga sinch oniškai jau su okia-
ma kaip daik a a džio da ybos p iesaga“ (U bu is 2009: 350). Tačiau, e -
inan diach oniškai, įž elgiamos sąsajos su daik a a dėjimu, ma omos da-
ybos ipo a si adimo p iežas ys. Taigi, dažnai p iesagas -inis, -inė u in ys
e minai nelaikomi daik a a dėjimo pa yzdžiais, ik įž elgiamos sąsajos
i , emian is P. Kniūkš a, galima kalbė i apie jų daik a a diškumo laipsnį.
Ki a e us, kai ku ie ienažodžiai e minai su p iesagomis -inis, -inė
gali bū i i daik a a dėjimo ezul a as. Tačiau, i ian sinch oniškai, ne-
ma an ienažodžio i d ižodžio e mino konku encijos, iksliai nus a y i,
ku ie pada y i pagal da ybos ipą, o ku ie y a pe ėjimo ezul a as, y a su-
dė inga.
Vienažodžių e minų su p iesagomis -inis, -inė a chi ek ū os i s a ybos
e minijoje y a nemažai: as as 101 e minas, p iski inas d iem pag in-
dinėms eminėms g upėms: ie ų i s a inio kons ukcinių dalių pa adi-
nimams. Kaip odo empi iniai duomenys, dažniausiai p iesagų -inis, -inė
ediniais pa adinamos ie os. Šią g upę galima da suski s y i į smulkes-
nius pog upius:
1. Daugiausia ai pa adinimai pas a ų, pa alpų, įs aigų, ku iuose būna,
da oma, gaminama ai, kas pasaky a pama iniu žodžiu. Tai ma oma ne
ik iš da ybos eikšmės, be i iš e minų apib ėžčių: du pinė „pašiū ė, ku
k aunamos du pės“ STŽT 1978: 49; ka ei inės „pa alpos ka iškiams nuo
omėnų laikų“ ALKAAŽ 2009: 23; me ginė „me gų kamba ys“ ALKAAŽ
2009: 32; pada ginė „ ie a, pa alpa pada gams laiky i“ MMPK 1988: 44;
paukš inė „paukščių a as, paukš idė“ MMPK 1988: 75; sa gybinė „sa -
go būdelė a bokš elis, s a omas p ie pilies, d a o ūmų a mies o a ų“
ALKAAŽ 2009: 23; a pinė „a ski as pas a as a pas a o dalis, p išlie a p ie
bažnyčios, ski a a pams kabin i“ ALKAAŽ 2009: 26; paša inė „klojimo
dalis pelams, paša ams supil i“ MMPK 1988: 75; degu inė „pa alpa a ba
duobė, ku degu ą dega“ STŽT 1978: 43.
2. P iesagų -inis, -inė ediniais pa adinama ie a, ku i y a ski a am,
kas pasaky a pama iniu žodžiu. No s pi mosios g upės žodžiai i gi u i
paski ies eikšmės a spal į, is dėl o čia paski ies eikšmė yškesnė, be
o, pi mosios g upės pama iniai žodžiai y a konk e ieji daik a a džiai, o
šios – abs ak ieji daik a a džiai. Tačiau daugeliu a ejų apib ėž yse pa-
ski ies eikšmė neak ualizuojama, p z.: pa ėsinė „nedidelis leng as asa-
inis pas a ėlis sode, pa ke, pap as ai be du ų i langų“ MMPK 1988: 79,
„nedidelis alkano pa idalo s a inys, būdingas XVI–XIX a. sodų i pa kų
41Te minologija | 2023 | 30
a chi ek ū ai; [A] chi ek ū inio komplekso dalis, dažniausiai ienaaukš is
a ski ai s o in is pas a as“ ALKAAŽ 2009: 124.
Ki iems pog upiams p iklauso mažai e minų. Būd a dines p iesagas
-inis, -inė u inčiais e minais da gali bū i pa adinamas s a inys, ku is y a
oje ie oje, ku i pasaky a pama iniu žodžiu: žeminė „žemėje iškas as s a i-
nys“ ALKAAŽ 2009: 55, a ba ku is pada y as būdu, nu ody u pama iniu
žodžiu: k ės inė „iš molio k ės a obelė“ ALKAAŽ 2009: 5.
Didžioji dalis p iesagų -inis, -inė edinių, einančių ienažodžiais a chi-
ek ū os i s a ybos e minais, žyminčiais ie as, emian is P. Kniūkš os
daik a a diškumo laipsniais, bū ų pi mojo laipsnio iš iš a dy ų ke u ių.
Tačiau V. Michalausko žodynuose iksuo a po a an ojo daik a a diškumo
laipsnio e minų, . y. p iesagų -inis, -inė ediniai a ojami iek būd a -
diškąja eikšme kaip d ižodžio e mino pag indinio dėmens a ibu ai, iek
daik a a diškąja eikšme kaip ienažodis e minas, p z., mėsinė – mėsinė
kama a MMPK 1988.
Už šią konku enciją minė uose žodynuose ku kas dažnesnė p iesagų, a -
ojamų ie ų pa adinimams da y i, konku encija, plg.: a klinė – a klidė STŽT
1978, a inė – a idė STŽT 1978, kiaulinė – kiaulidė, kiaulinis STŽT 1978, ledi-
nė – ledainė MMPK 1988, paukš inė – paukš idė, paukš ininkas MMPK 1988.
Kalban apie ie ų pa adinimus, ku ie iš ka o bu o da omi kaip daik-
a a džiai, eikė ų a k eip i dėmesį į S. Amb azo diach oninius lie u ių
kalbos ie ų pa adinimų y imus: mokslininkas eigė, kad lie u ių kalbo-
je pa alpų pa adinimus da y i su p iesaga -inė galėjo ska in i sla ų kalbų
ediniai su -ьn’a. S. Amb azo eigimu, „[Š]io ipo edinių andame jau
senuosiuose aš uose“ (Amb azas 1995: 191). Vadinasi, okius pagal sla ų
kalbų da ybos modelį suda y us žodžius bū ų galima laiky i da ybiniais
e iniais – šiuo a eju jau susidu iama su daik a a dėjimu a daik a a -
diškumu ki oje kalboje, ai ne mūsų kalbos eiškinys. Tačiau okie da ybi-
niai e iniai galėjo padė i susida y i i lie u ių kalbos da ybos ipui. Šis
da ybos ipas a chi ek ū os i s a ybos e minijoje apo gana p oduk y-
us – iek XX a., iek XXI a. ap a iamųjų s ičių mokslo li e a ū oje anda-
ma nemažai ie os pa adinimų – ienažodžių e minų su būd a dinėmis
p iesagomis -inis, -inė. S a ybos e minų žodyne (STŽ 2002) jų ap ik a 21, o
Anglų–lie u ių kalbų aiškinamajame a chi ek ū os žodyne (ALKAAŽ 2009) –
16. Minė ina, kad seniau, pasak P. Kniūkš os, oks da ybos ipas ne u ėjęs
bū i p oduk y us, nes ada, kalbininko nuomone, „nebū ų galėję paplis i
žodžiai su hib idine p iesaga p iesaga -inyčia <...>. Be o, i lie u iški ie ų
Lina Ru kienė42 Daik a a dėjimas i daik a a diškumas
a chi ek ū os i s a ybos e minijoje
pa adinimai bu o populia esni su p iesagomis -idė, -udė“ (Kniūkš a 1976:
117). Gal galima many i, kad šiam da ybos ipui lie u ių kalboje įsi i in-
i padėjo bū en e minija.
Kaip ma y i iš pa yzdžių, isi minė ieji ie ų pa adinimai y a mo e-
iškosios giminės. Veikiausiai ai y a šalu inio d ižodžio e mino dėmens
yšio su bu usiu pag indiniu e mino dėmeniu, okiu kaip pa alpa, kama a
i pan., o malus odiklis.
Tačiau ki os eminės g upės – kons ukcinių s a inio dalių – pa adi-
nimai y a da omi iek mo e iškosios, iek y iškosios giminės. Ka ais a
pa i są oka į a dijama ski ingos giminės būd a dinę p iesagą u inčiais
daik a a džiais: ga inis / ga inė „anga ga ams išei i į kaminą“ STŽT 1978.
Tačiau y a bend akamienių e minų, ku ių y iškoji giminė žymi ieną
os pačios eminės g upės są oką, mo e iškoji – ki ą, p z.: ske sinė – spy-
ys, ske sinis – a e sa STŽ 2002. O, p z., dūminis („aukš inis“), dūmi-
nė („ ūkykla; p as as kamba ys; gy enamasis namas be kamino“ MMPK
1988: 47) pa adina ski ingų eminių g upių na ius. Ap a iamąją eminę
g upę iš esmės suda o du pog upiai: į ai ių pas a o angų, ski ų pas a o
idaus o ui ge in i, pa adinimai i sijų, ąs ų bei len ų, a liekančių am i-
k ą kons ukcinę unkciją, pa adinimai. Pi majam pog upiui p iklausy ų,
p z., okie e minai: aukš inis, dūminis, kiau inis „dūminės pi kios langelis
lubose dūmams išei i“ STŽT 1978: 27, 84; miglinė „skylė ga ams išei i į
kaminą“ MMPK 1988: 33; o inė „o laidė“ MMPK 1988.
An ojo pog upio e minų pa yzdžiai bū ų balkinis „sienmedis, an
ku io dedami balkiai“ STŽT 1978: 29; gai inė „ ąs as s ogo šelmenyje“
STŽT 1978: 52; ilginis „išilginė a aminė sija“ ALKAAŽ 2009: 26; įlaidinė,
sp aus len ė STŽ 2002; išilginis „są ama, ąs as, sija, ka is, išilgai dedama“
STŽT 1978: 66; pagegninis „gegnes laikan is sienojas“ MMPK 1988: 46;
pama inis „pi mu inis, apa inis sienos ąs as, dedamas an pama o“ MMPK
1988: 58; pa a inė „pa a ėje uždedama len a“ MMPK 1988: 78.
Kalban apie da ybos eikšmę, šioje eminėje g upėje y auja pa adini-
mai, ku ių pama iniu žodžiu nu odoma, kam į a dijamas dalykas ski as
(o inė „anga, langelis o ui“) a ba ku jis y a (pa a inė „len a pa a ėje“)
a kaip jis dedamas (išilginis „dedamas išilgai“). Kaip ma y i, d i pi mo-
sios eikšmės su ampa su ie os pa adinimų da ybos eikšmėmis. Tačiau,
ski ingai nei pi mosios eminės g upės, XXI a. a chi ek ū os i s a ybos
mokslo li e a ū oje ne as a nė ieno naujo e mino su p iesagomis -inis,
-inė, ku iuo bū ų pa adin os pas a o angos.
49Te minologija | 2023 | 30
SP – S a ybos pag indai, au . A. Iljičio as, A. Kokinas, J. Rebo o ičius, e . R. Kuosai ė, Vilnius: Vaizdas,
1965.
STŽ – S a ybos e minų žodynas, au . A. Kudzys, A. Rosenas, B. Kudzienė, Vilnius: Lie u os mokslas, 2002.
STŽT – S a ybos e minų žodynas. T obesiai, au . V. Michalauskas, Vilnius: VISI, 1978.
SŽD – S a yba II. Žemės da bai, au . J. Šimoliūnas, Kaunas: Spindulys, 1939.
ŠVOK – Šildymas, ėdinimas, o o kondiciona imas: eo ija i p ak ika, au . J. Čiup inskienė, K. Čiup inskas,
V. Mo uzienė, Vilnius: Supe namai, 2019.
LITERATŪRA
Amb azas Saulius 1995: Lie u ių kalbos kuopinių i a dažodinių ie ų pa adinimų da ybos aida. –
Lie u ių kalbo y os klausimai: g ama ika i leksikologija 33, 180–200.
DLKG – Daba inės lie u ių kalbos g ama ika, ed. V. Amb azas, 4-as pa ais. leid., Vilnius: Mokslo i
enciklopedijų leidybos ins i u as, 2005.
D o inas Vincen as 1963: Lie u ių li e a ū inės kalbos sudu inių būd a džių s uk ū iniai-seman iniai
ipai ( emian is XVI—XVIII a. aš ų medžiaga). – Kalbo y a 6, 75–97.
Gai enis Kazimie as 2014 [1966]: Sudė iniai e minai su žodžiu mašina. – Kazimie as Gai enis. Rink iniai
aš ai, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o leidykla, 505–506.
Gai enis Kazimie as, Keinys S asys 1990: Kalbo y os e minų žodynas, Vilnius: Š iesa.
Hö le S e an 2020: Subs an i iza ion o adjec i es. – Indo-Eu opean linquis ics 8, 181–204.
Keinys S asys 2005 [1975]: P iesaginė lie u iškų e minų da yba. – Daba inė lie u ių e minologija, Vilnius:
Lie u ių kalbos ins i u o leidykla, 21–77.
Kniūkš a P anas 1976: P iesagos -inis būd a džiai: da yba, eikšmės, g ama iniai sinonimai, Vilnius: Mokslas.
Kudzys An anas 2002: Kad susikalbė ume. – Mokslo Lie u a 19(265). P ieiga in e ne e: h p://mokslasplius.
l /mokslo-lie u a/2002-2004/200219/20021902.h m [žiū ė a 2019 m. sausio–ko o mėn.].
LKG – Lie u ių kalbos g ama ika 1: Fone ika i mo ologija, y . ed. K. Ul ydas, Vilnius: Min is, 1965.
Ma ke ičius Au imas 2012: Kalbos dalių pa ibio p oblemos. – Ac a Linguis ica Li huanica 67, 140–155.
Paulauskienė Aldona 1983: Lie u ių kalbos mo ologijos apyb aiža, Kaunas: Š iesa.
Paulauskienė Aldona 1994: Lie u ių kalbos mo ologija: paskai os li uanis ams, Vilnius: Mokslo i
enciklopedijų leidykla.
Umb asas Al ydas 2010: Lie u ių eisės e minija 1918–1940 me ais: pag indinių kodeksų e minai, Vilnius:
Lie u ių kalbos ins i u as.
U bu is Vincas 2009: Žodžių da ybos eo ija, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as.
Valeckienė Adelė 1957: Daba inės lie u ių kalbos į a džiuo inių būd a džių a ojimas. – Li e a ū a i
kalba 2, 161–328.
Vaskelai ė Ramunė 2019: Į a džiuo iniai daly iai su p iklausomais žodžiais: kodi ikuo oji no ma i jos
neaiškumai, – Bend inė kalba 92. P ieiga in e ne e: h ps://e alpykla.li uanis ika.l / edo a/objec s/LT-
LDB-0001:J.04~2019~1583831591243/da as eams/DS.002.0.01.ARTIC/con en .
SUBSTANTIVISATION AND NOUNNESS IN ARCHITECTURAL AND CONSTRUCTION TERMINOLOGY
Summa y
Subs an i isa ion is an old ye ongoing linguis ic phenomenon ha encompasses bo h
gene al language wo ds and e minology. This a icle explo es subs an i isa ion and
nounness issues based on a chi ec u al and cons uc ion e minology, d awing om
dic iona ies o a chi ec u al and cons uc ion e ms and o he scien i ic and educa-
ional li e a u e. The esea ch ma e ial was mainly collec ed om sou ces da ing om
he la e wen ie h cen u y o he wen y- i s cen u y, esul ing in 165 e ms compiled
om a o al o 21 sou ces. While a ious pa s o speech end o unde go subs an-
i isa ion in e e yday language, empi ical e idence shows ha in a chi ec u al and
Lina Ru kienė50 Daik a a dėjimas i daik a a diškumas
a chi ek ū os i s a ybos e minijoje
cons uc ion e minology, adjec i es a e mos equen ly nominalized o used in a
noun-like way, while pa iciples a e less common. Subs an i iza ion is bo h an ongoing
p ocess in e ms o ime, ela ed o mo phological and syn ac ic e m o ma ion, and
an ac ion pe o med om an ex e nal sou ce, linked o mo phological e m o ma ion
acco ding o o ma ion ypes and e m c ea ion by examples. Du ing subs an i iza-
ion, he meaning o he adjec i e o pa iciple becomes mo e speci ic and conc e e,
encompassing he meaning o a noun. Thus, such a e m deno es he en i e eali y and
i s cha ac e is ic ea u e, which means i has a signi ican seman ic load. G amma ical
ea u es o en change due o subs an i iza ion, including phone ic cha ac e is ics.
I was ound ha he e a e h ee cases o subs an i iza ion in a chi ec u e and
cons uc ion e minology, namely, adjec i es wi h he su ixes -inis, -inė, de ini e ad-
jec i es and adjec i al pa iciples, and compound adjec i es. Mos de i a i es wi h
adjec i al su ixes -inis, -inė in a chi ec u e and cons uc ion e ms e e o places
(buildings and o he s uc u es ela ed o human ac i i y) o s uc u al componen s
o a building. Nominalized de ini e adjec i es and pa iciples a e also ypically used
as place names, albei less commonly used o ma e ials and s uc u al componen s.
Compound adjec i es unde going subs an i iza ion encompass he names o places,
machine y, ools, and ma e ials. Acco ding o he o ma ion ype ha has de eloped
due o subs an i iza ion, e ms a e usually in he i s deg ee o nounness (in e ms o
he nounness deg ees sequence by P. Kniūkš a), and as he p ocess o seconda y ele-
men nominaliza ion p og esses, hey each he second deg ee o nounness. When an
adjec i e o pa iciple akes on he meaning o a wo-wo d e m, exp essed by a noun,
he p ima y elemen may be omi ed, and he seconda y elemen becomes he name
o he en i e en i y. Howe e , as science de elops and mo e complex compound e ms
eme ge, whe e he a ibu e o he p ima y elemen is he same adjec i e o pa ici-
ple, pa s o speech used in a noun-like way may lead o ambigui ies. In such cases,
de-subs an i iza ion is expec ed. This phenomenon has been obse ed in he g oup o
compound adjec i es ha ha e unde gone subs an i iza ion in a chi ec u e and con-
s uc ion e minology.
Gau a 2023-10-06
Lina Ru kienė
Lie u ių kalbos ins i u as
P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius
E. paš as lina. u [email protected]
