doi.org/10.35321/term31-07

Vertėjų naudojamų išteklių dominavimas ir tikslinių terminų radimo sėkmė verčiant žmogui ir po redaguojant mašininį vertimą

Vertėjų išteklių dominavimas ir sėkminga vertimo kalbos terminų paieška verčiant žmogui arba postredaguojant mašininį vertimą

ESZTER SERMANN

Szegedo universiteto Italų kalbos ir literatūros katedra, Vengrija

ORCID ID: https://orcid.org/0000-0001-8753-5312

MÁRTA LESZNYÁK

Szegedo universiteto Anglų ir amerikiečių studijų institutas, Vengrija

ORCID ID: https://orcid.org/0000-0002-9354-0633

A N O T A C I J A

Šiame tyrime pateikiami pirmieji į procesą orientuoto tyrimo rezultatai apie internetinių vertimo išteklių tipus, kuriuos naudoja pirmųjų ir antrųjų kursų vertimo studentai, versdami ir po redaguodami teisinį tekstą iš anglų į vengrų kalbą. Remiantis studentų darbo eigos ekrano įrašais, analizuotos galimos sąsajos tarp išteklių dominavimo (terminologinių ir leksikografinių arba tekstinių išteklių), užduočiai skirto laiko ir sėkmės randant tinkamus tikslinės kalbos terminus. Rezultatai rodo, kad studentai paprastai teikia pirmenybę terminologiniams ir leksikografiniams šaltiniams, o ne tekstiniams šaltiniams. Įdomu tai, kad daugeliu atvejų sėkmė randant tinkamus tikslinės kalbos terminus reikšmingai nekoreliavo nei su užduočiai skirtu laiku, nei su išteklių dominavimu. Vienintelė išimtis buvo po redagavimo grupė, kurioje nustatyta reikšminga koreliacija tarp tekstinių šaltinių naudojimo dažnumo ir sėkmės randant tinkamus terminus. Be to, rasta įrodymų, kad po redaktoriai dirbo efektyviau nei vertėjai, verčiantys nuo nulio, tiek laiko, tiek paieškos pastangų požiūriu. Straipsnis baigiamas galimais rezultatų paaiškinimais ir pasiūlymais vertėjų rengimui.

RAKTAŽODŽIAI: vertimas, po redagavimas, vertimo proceso tyrimai, vertimo ištekliai, terminijos tinkamumas.

136

Eszter Sermann Márta Lesznyák

Translators’ Resource Dominance and the Success of Finding the Target Terms in Human Translation and Post-editing of Machine Translation

ANOTACIJA

Šiame tyrime pateikiami pirmieji į vertimo procesą orientuoto tyrimo apie internetinių vertimo išteklių tipus, kuriuos naudoja pirmo ir antro kurso vertėjai prakt ikantai, versdami teisinį tekstą iš anglų kalbos į vengrų kalbą ir jį postredaguodami, rezultatai. Remiantis studentų darbo eigos ekrano įrašais, buvo analizuojami galimi ryšiai tarp išteklių (terminografinių ir leksikografinių (angl. termino-lexicographic) ar tekstinių) dominavimo, užduočiai skirto laiko ir sėkmingo teisingų vertimo kalbos terminų radimo. Mūsų rezultatai rodo, kad studentai dažniausiai teikia pirmenybę terminografiniams ir leksikografiniams, o ne tekstiniams šaltiniams. Įdomu tai, kad daugeliu atvejų teisingų vertimo kalbos terminų sėkmingas suradimas neparodė reikšmingos koreliacijos nei su užduočiai skirtu laiku, nei su išteklių dominavimu. Vienintelė išimtis buvo postredaktorių grupė – nustatytas reikšmingas ryšys tarp tekstinių šaltinių naudojimo dažnumo ir sėkmingo teisingų vertimo kalbos terminų radimo. Be to, nustatyta, kad postredaktoriai dirbo efektyviau nei vertėjai prakt ikantai tiek laiko, tiek ir vertimo kalbos terminų paieškos pastangų atžvilgiu. Straipsnis baigiamas galimais tyrimo rezultatų paaiškinimais ir pasiūlymais dėl vertėjų mokymo.

ESMINIAI ŽODŽIAI: vertimas, postredagavimas, vertimo proceso tyrimas, vertimo ištekliai, terminijos tinkamumas.

1. ĮVADAS

Per pastaruosius du dešimtmečius vertimo priemonės iš esmės pasikeitė: internetiniai skaitmeniniai ištekliai beveik visiškai pakeitė popierines priemones. Šiandieninėje technologinėje aplinkoje vertėjai gali naudotis daugeliu internetinių skaitmeninių išteklių, tačiau norint pasirinkti patikimas ir veiksmingas priemones reikia atidumo ir įgūdžių. Tyrimai patvirtino, kad internetinių vertimo išteklių naudojimas sudaro didelę viso vertimui skiriamo laiko dalį (Hvelplund 2017); be to, nuolatiniai technologiniai pokyčiai paskatino didesnį susidomėjimą vertimo išteklių tipais ir jų naudojimu verčiant žmonėms bei redaguojant mašininį vertimą (pvz., Gough 2019; Hvelplund 2016, 2017; Prieto Ramos 2021). Pastaraisiais metais vertėjai ėmė įprastai redaguoti mašininį vertimą, tačiau vienas iš pagrindinių mašininio vertimo sistemų trūkumų yra tai, kad jos pateikia daug terminologinių klaidų ir nenuoseklumų, todėl redaktoriai turi tikrinti tikslinės kalbos atitikmenų taisyklingumą ir nuoseklumą. Tai taip pat daug laiko reikalaujantis procesas, kuriam būtinas didelis tikslumas.

Šiame tyrime siekta nustatyti, kokiems ištekliams pirmenybę teikia vertimo praktikantai versdami arba redaguodami teisinį tekstą, ir

Terminologija | 2024 | 31

137

kaip išteklių naudojimo dominavimas siejasi su veiklos rodikliais, tokiais kaip užduočiai skirtas laikas ir taisyklingas terminų vartojimas. Pirmiausia pateikiama trumpa literatūros apžvalga, kurioje daugiausia dėmesio skiriama vertimo proceso tyrimams, internetiniams vertimo ištekliams ir į vertimą orientuotai tiriamajai veiklai. Toliau aprašomas Segedo vertimo kompetencijos tyrimų projektas ir išsamiai pristatoma šio tyrimo metodika. Galiausiai pateikiami ir aptariami rezultatai bei suformuluojama išvada.

2. LITERATŪROS APŽVALGA

2.1. Vertimo proceso tyrimai (TPR)

Vertimo proceso tyrimai pradėjo sparčiai plėtotis XX a. devintajame dešimtmetyje (Károly 2022; Lesznyák 2024), kai tyrėjai atkreipė dėmesį į kognityvinius, psichologinius ir elgesio vertimo aspektus. Ankstyvuosiuose į procesą orientuotuose tyrimuose daugiausia dėmesio buvo skiriama vertimo kompetencijai ir tyrimo metodų plėtojimui (pvz., Wilss 1988; Tirkkonen-Condit, Jääskeläinen 2000). XXI a. technologinė pažanga iš esmės pakeitė ne tik vertimo praktiką, bet ir vertimo tyrimus (daugiau informacijos žr. Klaudy 2022), suteikdama naujų tyrimo priemonių ir metodų, skirtų, be kita ko, psichologiniams vertimo veiksniams (Angelone 2010), vertimo strategijoms, vertėjų elgsenai (Dragsted 2005; Lesznyák 2008), vertimo pedagogikos klausimams (Shreve 2006; Ericsson 2010), sinchroninio vertimo procesui (Seeber 2015) ir vertėjų fizinei darbo aplinkai (Ehrensberger-Dow, Hunziker Heeb 2016).

Vertimo proceso tyrimuose mokslininkai vertėjams stebėti taiko šiuos metodus: mąstymo balsu protokolą (TAP), klavišų paspaudimų registravimą, ekrano įrašymą, akių judesių sekimą, retrospektyviuosius interviu ir tiesioginį vertimo proceso stebėjimą (Risku 2019; Károly 2022; Lesznyák 2024), o paskui mėgina nustatyti su vertimo procesu susijusius dėsningumus. Vertimo proceso tyrimai paprastai nėra individualūs, nes duomenims rinkti ir analizuoti būtinas bendradarbiavimas (Risku 2019), be to, dažnai derinami kiekybiniai ir kokybiniai metodai.

2.2. Vertimo išteklių naudojimas kaip vertimo kompetencijos elementas

Vertimo išteklių tipai ir naudojimas, kognityvinės pastangos bei profesionalių vertėjų ir internetinių išteklių sąveikos modeliai yra plačiai tyrinėjamos temos (Gough 2018; Lesznyák 2008; Hvelplund 2016, 2017; Prieto Ramos 2021 ir kt.). Įvairių vertimo išteklių klasifikacijų galima

138

Eszter Sermann Márta Lesznyák

Translators’ Resource Dominance and the Success of Finding the Target Terms in Human Translation and Post-editing of Machine Translation

rasti terminologinėje ir leksikografinėje literatūroje (Fóris 2019; Gaál 2016; Sermann 2021; Tamás 2014).

Su vertimo išteklių naudojimu susiję gebėjimai įtraukiami – aiškiai arba numanomai – į įvairius vertimo kompetencijos modelius. PACTE tyrimų grupė (Hurtado Albir 2017) išteklių naudojimą priskiria instrumentinei subkompetencijai, o naujausioje EMT modelio versijoje (2022) informacijos paieškos kompetencija nėra atskiras elementas, tačiau tinkamas paieškos sistemų naudojimas ir korpusais grindžiamų išteklių naudojimas įtraukti į technologinę kompetenciją. TransCert modelis (Budin et al. 2013) apima informacijos paieškos ir technologinę kompetencijas, o eTransFair modelis (2016) – informacijos gavimo ir terminologijos kompetencijas. Apibendrinant galima teigti, kad veiksmingas vertimo išteklių naudojimas vienaip ar kitaip svarbus kiekviename iš nagrinėtų vertimo kompetencijos modelių.

2.3. Į vertimą orientuota tiriamoji veikla (TRA)

Savo tyrimą grindėme Hvelplund atliktais vertėjų skaitmeninių išteklių naudojimo verčiant tyrimais (Hvelplund 2016, 2017) ir Gough į vertimą orientuotos tiriamosios veiklos tyrimais (Gough 2016, 2018, 2019, 2023). Hvelplund išvados (2017) rodo, kad konsultavimasis su skaitmeniniais ištekliais sudaro nemažą viso vertimo užduočiai skirto laiko dalį (20 procentų), o vertėjai tiek grožinės, tiek techninės literatūros vertimui dažniausiai naudojo bendruosius kalbų žodynus, dvikalbius žodynus ir interneto paieškos sistemas. Gough (2019) profesionalių vertėjų tiriamajai veiklai nagrinėti taikė kvazinatūralistinį stebėjimo metodą, naudodama ekrano įrašus. Autorė išskyrė keturis išteklių naudojimo tipus: žodynų entuziastą, lygiagrečiųjų tekstų mėgėją, mišrų naudotoją ir mašininio vertimo naudotoją. Jos rezultatai rodo, kad dalykinės srities išmanymas arba jo stoka turi įtakos išteklių naudojimo profiliui.

Ankstesniame tyrime nagrinėjome, kokio tipo internetinius vertimo išteklius naudoja pirmo ir antro kurso vertimo ir vertimo žodžiu magistrantūros programos studentai, versdami ir redaguodami mašininį to paties teisinio teksto vertimą iš anglų į vengrų kalbą. Rezultatai rodo, kad pirmo kurso studentai dažniau rinkosi vienakalbius ir dvikalbius žodynus, o antro kurso studentai – daugiau korpusais grindžiamų išteklių. Internetinių vertimo išteklių pasirinkimą lėmė ne vertimo būdas (HT ar PE), o vertėjo patirties lygis (Sermann 2023).

Terminologija | 2024 | 31

139

Šiame tyrime, remdamiesi studentų darbo eigos vaizdo įrašais, mėginome nustatyti sąsajas tarp vertėjų rengiamų studentų naudojamų išteklių dominavimo, užduočiai skirto laiko ir sėkmingo tinkamų tikslinės kalbos terminų suradimo. Išteklių dominavimas operacionalizuotas kaip naudojamų skirtingų išteklių tipų skaičius ir konsultavimosi su šiais šaltiniais dažnumas; taip išskirtos dvi kategorijos: (a) terminologiniai-leksikografiniai ištekliai ir (b) tekstiniai ištekliai.

3. SZEGEDO VERTIMO KOMPETENCIJOS TYRIMO PROJEKTAS – TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

Čia aprašomas tyrimas yra Vengrijos Segedo universiteto Vertimo ir mašininio vertimo postredagavimo kompetencijos tyrimų centro bendrojo tyrimo projekto dalis. Šiuo projektu siekiama ištirti, kokį vaidmenį žmogaus vertimo ir mašininio vertimo postredagavimo procesuose atlieka vertimo kompetencijos elementai (PACTE). Vykdydami projektą nagrinėjome šiuos kintamuosius: šaltinio kalbos (anglų) įgūdžius, pirmosios / tikslinės kalbos (vengrų) kompetenciją, profesines turinio žinias, susijusias su šaltinio tekstu (dvikalbystę, autorių teises), deklaratyviąsias vertimo žinias, šaltinio teksto tipą, vertimo patirtį, darbo būdą (HT arba PE) ir studentų nuomonę apie darbo kiekvienu metodu privalumus bei trūkumus (Lesznyák, Bakti, Sermann 2023, 2024). Atlikę į produktą orientuotus tyrimus, dabar pristatome pirmuosius vertimo proceso tyrimo rezultatus.

Šiame tyrime kėlėme šiuos klausimus:

1. Kokiems ištekliams pirmenybę teikia skirtingos pogrupės (pirmo ir antro kurso studentai, HT ir PE studentai)?

2. Kaip studentų naudojamų išteklių dominavimas susijęs su sėkme ieškant tikslinių pagrindinių terminų atitikmenų?

3. Ar esama koreliacijos tarp naudojamų išteklių dominavimo ir užduočiai skirto laiko?

4. Ar esama koreliacijos tarp sėkmės randant tinkamus tikslinius terminus ir užduočiai skirto laiko?

4. METODOLOGIJA

4.1. Dalyviai ir medžiaga

Šio tyrimo imtį sudarė 14 pirmo kurso studentų (studijų pradžioje) ir 12 antro kurso vertimo magistrantūros studentų (studijų pabaigoje). Svarbu pabrėžti, kad Szegedo universitete

140

Eszter Sermann Márta Lesznyák

Translators’ Resource Dominance and the Success of Finding the Target Terms in Human Translation and Post-editing of Machine Translation

Vengrijoje vertėjai rengiami tik magistrantūros lygmeniu, pagal keturių semestrų vertėjų ir žodžiu vertėjų rengimo programą. Todėl pirmo kurso magistrantūros studentus galima laikyti itin gabiais kalbų besimokančiaisiais ar vartotojais, neturinčiais ankstesnės vertimo patirties. Be to, verta pažymėti, kad duomenų rinkimo metu studentai nebuvo specialiai mokomi atlikti mašininio vertimo redagavimo, tačiau antro kurso studentai jau buvo išklausę kursus „Teisės pagrindai“ ir „Teisinis vertimas“.

Imtis buvo padalyta į dvi grupes (vertėjų ir po redagavimo specialistų), kurių dalyvių buvo paprašyta išversti arba atlikti mašininio vertimo redagavimą 350 žodžių teisiniam tekstui (autorių teisių sutarties daliai, žr. priedą). Šaltinio kalba buvo anglų, tikslinė kalba – vengrų; vertimo studentų B arba C kalba buvo anglų, o A kalba – vengrų. Po redagavimo specialistams skirtą mašininio vertimo rezultatą parengė ES mašininio vertimo įrankis eTranslation.

4.2. Duomenų rinkimo procedūra

Duomenys rinkti 2022 m. rudenį ir 2022 m. pavasarį. Visi vertimai buvo atliekami auditorijoje; užduočiai skirta 120 minučių, tačiau šis laikas iš tikrųjų niekada nebuvo išnaudotas. Studentai turėjo prieigą prie interneto ir galėjo naudotis bet kokiais norimais šaltiniais bei tinklalapiais. Vis dėlto HT sąlygos dalyviams buvo nurodyta nesinaudoti mašininiu vertimu. Studentų buvo prašoma parengti skelbti tinkamos kokybės tikslinį tekstą (t. y. visapusiškai paredaguoti mašininio vertimo rezultatą), nenaudojant vertimo atminties programinės įrangos. Studentai dirbo su „Translog“, nes buvo renkami ir vertimo bei po redagavimo proceso duomenys. Be to, studentų darbo prie vertimo ar po redagavimo užduoties metu kompiuterio ekranui įrašyti naudota „OBS Studio“. Užduoties trukmei nustatyti naudoti vaizdo įrašai. Vertimo arba po redagavimo proceso trukmė skaičiuota nuo tada, kai „Translog“ paspaustas mygtukas „start logging“, iki tada, kai paspaustas mygtukas „stop logging“. Dėl techninio gedimo dalis duomenų buvo prarasta, todėl iš viso galėjome panaudoti 22 įrašus.

4.3. Duomenų analizės metodai

Remiantis studentų darbo eigos ekrano vaizdo įrašais, buvo sudaryti išteklių naudojimo rodikliai. Pirmiausia kiekvienas studentų naudotas išteklius buvo priskirtas terminologiniams-leksikografiniams (LEX) arba tekstiniams (TXT) šaltiniams. Tarp

Terminologija | 2024 | 31

141

Kiekvienoje grupėje buvo sudarytos dvi kategorijos: (1) naudotų konkrečių išteklių tipų skaičius (pvz., 3 žodynai) ir (2) bendras šių šaltinių konsultavimo dažnis (pvz., 11 paieškų / 3 žodynuose). Taip buvo sukurtos keturios kiekybinėje analizėje naudotos reikšmės: LEX skaičius, LEX dažnis, TXT skaičius ir TXT dažnis.

Vėliau iš šaltinio teksto buvo atrinkta 10 pagrindinių terminų (žr. priedą), o jų atitikmenys buvo įvertinti studentų išverstame arba po redagavimo pateiktame tiksliniame tekste. Septyni terminai priklauso teisės sričiai, o trys – akademinei sričiai. Taisyklingus teisinių terminų atitikmenis vengrų kalba nustatė autorių teisių teisės ekspertas.

Statistinei analizei naudota SPSS v. 26. Analizėje daugiausia dėmesio skirta pogrupių išteklių dominavimo nustatymui, taikant porinių imčių t testus, skirtingų pogrupių išteklių dominavimo palyginimui, taikant nepriklausomų imčių t testus, taip pat mėginta nustatyti sąsajas tarp išteklių dominavimo, sėkmės ieškant tinkamos terminijos ir užduočiai skirto laiko. Dėl vietos apribojimų nepateiksime didelio kiekio duomenų, kurių rezultatai nėra statistiškai reikšmingi, ir sutelksime dėmesį į reikšmingus rezultatus.

5. REZULTATAI

5.1. Išteklių dominavimo skirtumai imčių pogrupiuose

Pirmuoju tyrimo klausimu siekta išsiaiškinti, kokio tipo ištekliams teikė pirmenybę skirtingi pogrupiai. Pirmiausia buvo atlikti porinių imčių t testai, siekiant palyginti pirmo ir antro kurso imčių pasirinkimus. Viena vertus, palyginome, kiek skirtingų tipų išteklių studentai naudojo, kita vertus, sugretinome naudojimosi šiais ištekliais dažnį.

Pirmo kurso imtyje (n = 12) nustatyta, kad studentai naudojo reikšmingai daugiau terminologinių ir leksikografinių išteklių (M = 2.42, SD = 1.68) nei tekstinių išteklių (M = 1.33, SD = 1.23, t(11) = 3.463, p =.005). Atitinkamai, jie taip pat atliko reikšmingai daugiau paieškų terminologiniuose ir leksikografiniuose šaltiniuose (M = 18.00, SD = 13.86) nei tekstiniuose šaltiniuose (M = 5.17, SD = 5.80, t(11)= 3.736, p =.001).

Antro kurso imtyje (n = 10) reikšmingų skirtumų tarp studentų naudotų šaltinių tipų nenustatyta (terminologiniai ir leksikografiniai šaltiniai: M = 1.90, SD = 0.74; tekstiniai šaltiniai: M = 1.40, SD = 1.27, t(9) = 1.246, p =.244).

142

Eszter Sermann Márta Lesznyák

Translators’ Resource Dominance and the Success of Finding the Target Terms in Human Translation and Post-editing of Machine Translation

Kitaip tariant, terminologiniai-leksikografiniai ir tekstiniai šaltiniai buvo naudojami maždaug vienodai, o nedidelį vidurkių skirtumą galėjo lemti matavimo paklaida. Tačiau išanalizavus paieškų dažnumą paaiškėjo, kad antro kurso studentai, kaip ir jų pirmakursiai bendraamžiai, atliko reikšmingai daugiau terminologinių-leksikografinių paieškų (M = 17.2, SD = 11.10) nei tekstinių paieškų (M = 5.4, SD = 5.83, t(9) = 3.190, p =.011). Kaip matyti, tekstinių paieškų standartinis nuokrypis buvo didesnis už vidurkį – tai rodo didelę duomenų sklaidą ir nenormalų jų pasiskirstymą. Todėl taip pat buvo palygintos paieškų dažnumo medianos. Porinių imčių Wilcoxono testas parodė, kad medianos taip pat reikšmingai skyrėsi, o poveikio dydis buvo didelis (terminologinių-leksikografinių paieškų MDN = 14.50, tekstinių paieškų MDN = 3.50, Z (9) = -2.497, p =.013, r = 0.79).

Kitame etape imtis buvo suskirstyta į vertėjus ir poredaktorius, o išteklių pasirinkimai vėl analizuoti taikant porinių imčių t testus. Vertėjų grupėje (n = 10) reikšmingo skirtumo tarp naudotų dviejų tipų išteklių skaičiaus nenustatyta (terminologinių-leksikografinių išteklių M = 2.70, SD = 1.16, tekstinių išteklių M = 1.90, SD = 0.99, t(9) = 1.809, p =.104). Vis dėlto duomenys parodė, kad studentai atliko reikšmingai daugiau paieškų terminologiniuose-leksikografiniuose (M= 27.8, SD = 9.36) nei tekstiniuose šaltiniuose (M = 8.5, SD = 5.87, t(9) = 4.636, p=.001).

t testų rezultatai parodė, kad po redaktoriai naudojo reikšmingai daugiau terminologinių-leksikografinių (M = 1.75, SD = 1.36) nei tekstinių išteklių (M = 0.92, SD = 1.24, t(11) = 2.802, p =.017). Kadangi tekstinių išteklių standartinis nuokrypis buvo didesnis už vidurkį, o tai rodė nenormalų pasiskirstymą, medianoms palyginti taikytas porinių imčių Wilcoxono testas. Testo rezultatai parodė, kad medianos reikšmingai skyrėsi, nors matavimo paklaidos tikimybė buvo šiek tiek didesnė (terminologinių-leksikografinių išteklių MDN = 2, tekstinių išteklių MDN = 0, Z(11) = -2.226, p =.026, r = 0.643), tačiau poveikio dydis vis tiek buvo vidutinis arba didelis.

Porinių imčių t testas parodė, kad po redaktoriai atliko reikšmingai daugiau paieškų terminologiniuose-leksikografiniuose (M = 9.17, SD = 7.03) nei tekstiniuose šaltiniuose (M = 2.58, SD = 3.99, t(11) = 4.026, p =.011). Dėl nenormalaus pasiskirstymo vėl taikytas porinių imčių Wilcoxono testas, siekiant patikrinti, ar medianos reikšmingai skyrėsi. Testų rezultatai vėl buvo reikšmingi, o tai rodo, kad vidutinis paieškų skaičius terminologiniuose-leksikografiniuose šaltiniuose (MDN = 8)

Terminologija | 2024 | 31

143

ir tekstiniuose šaltiniuose (MDN = 0) reikšmingai skiriasi (Z(11) = - 2.805, p =.005, r = 0.810), o poveikio dydis yra didelis.

5.2. Išteklių dominavimo skirtumai tarp pogrupių

Apibūdinę atskirus pogrupius, palyginome tarpusavyje pirmo ir antro kurso studentus, taip pat vertėjus ir po redaktorius. Nei pagal vieną iš dviejų rodiklių reikšmingų pirmo ir antro kurso studentų paieškos veiklos skirtumų nenustatyta.

Tačiau palyginus vertėjus ir po redaktorius, visi paieškų dažnumo skirtumai buvo reikšmingi, o naudotų šaltinių tipų skirtumai buvo beveik reikšmingi (žr. 1 lentelę).

1 lentelė. Išteklių dominavimo skirtumai tarp vertėjų ir po redaktorių. Nepriklausomų imčių t testų rezultatai

VERTĖJAI (N = 10)POREDAKTORIAI (N = 12)MSDMSDT TESTASPanaudotų terminologinių-leksikografinių išteklių skaičius2.703.081.161.361.74.096Panaudotų tekstinių išteklių skaičius1.900.990.921.242.02.057Iš viso panaudotų išteklių4.601.652.752.382.08.051Paieškų dažnumas (LEX)*27.809.609.177.035.33.000Paieškų dažnumas (TXT)*8.505.872.503.992.81.011Paieškų dažnumas (iš viso)*36.308.4111.759.936.18.000

Pastaba: * = reikšmingi skirtumai

5.3. Rasti teisingų terminų atitikmenų skaičius

Norint atsakyti į 2 ir 4 tyrimo klausimus, reikėjo nustatyti, kaip sėkmingai randami teisingi tikslinės kalbos atitikmenys. Vidutinės reikšmės (HT = 1.40, PE = 1.67, 1^st metų = 1.42, 2^nd metų = 1.70) rodo, kad studentams sekėsi ne itin

144

Eszter Sermann

Márta Lesznyák

Translators’ Resource Dominance and the Success of Finding the Target Terms in Human Translation and Post-editing of Machine Translation

gerai rasti atitikmenis. Dauguma studentų iš 10 teisingai galėjo pateikti vieną ar du atitikmenis. Trys studentai nerado nė vieno termino, o didžiausia reikšmė, rodanti daugiausia rastų atitikmenų, buvo 4. Skirtumai tarp pirmo ir antro kurso studentų, taip pat tarp vertėjų žmonių, nebuvo statistiškai reikšmingi.

5.4. Užduoties atlikimo trukmė

3 ir 4 tyrimo klausimuose daugiausia dėmesio skirta vertimo laiko aspektams, todėl reikėjo apskaičiuoti vidutinę užduoties atlikimo trukmę kiekviename pogrupyje. Vidutinė vertimo ir redagavimo po mašininio vertimo trukmė pateikta 2 lentelėje. Taip pat akivaizdu, kad reikšmingų skirtumų tarp pirmo ir antro kurso studentų nenustatyta, tačiau redaktoriai po mašininio vertimo dirbo reikšmingai greičiau nei vertėjai žmonės. Standartinio nuokrypio skirtumai taip pat pastebimi; Levene’o testas parodė, kad šių dviejų grupių dispersijos taip pat reikšmingai skiriasi (F = 12.990, p =.002). Tai leidžia manyti, kad redaktorių po mašininio vertimo grupėje užduočiai atlikti skirtas laikas gerokai labiau varijavo nei HIT grupėje.

2 lentelė. Vertėjų žmonių ir redaktorių po mašininio vertimo bei pirmo ir antro kurso studentų užduoties atlikimo trukmės skirtumai. Nepriklausomų imčių t testų rezultatai

ŽMONĖS VERTĖJAI (N = 10) REDAKTORIAI PO MAŠININIO VERTIMO (N = 12) T TESTAS P M SD M SD užduoties trukmė (min.) 70.99 4.67 59.76 11.76 3.033.008 PIRMO KURSO STUDENTAI (N = 12) ANTRO KURSO STUDENTAI (N = 10) t testas p M SD M SD užduoties trukmė (min.) 65.99 10.94 63.52 10.83 0.529.60370.99 4.67 59.76 11.76 3.033.008 PIRMO KURSO STUDENTAI (N = 12) ANTRO KURSO STUDENTAI (N = 10) t testas p M SD M SD užduoties trukmė (min.) 65.99 10.94 63.52 10.83 0.529.603

5.5. Išteklių dominavimo ir sėkmės randant tinkamą terminiją koreliacijos

Antruoju tyrimo klausimu siekta išsiaiškinti, ar esama ryšio tarp išteklių dominavimo ir sėkmės randant tinkamą terminiją. Norint į jį atsakyti, buvo apskaičiuoti Pearsono koreliacijos koeficientai tarp išteklių dominavimo rodiklių, viena vertus, ir

Terminologija | 2024 | 31

145

studentų rastų teisingų atitikmenų skaičių. Visoje imtyje reikšmingų koreliacijų apskritai nenustatyta; tas pats pasakytina ir apie pirmąjį kursą, antrąjį kursą bei žmonių vertėjų pogrupį. Tačiau postredaktorių pogrupyje nustatyta vidutinio stiprumo ar stipri, statistiškai reikšminga koreliacija tarp tekstinių šaltinių naudojimo dažnumo ir sėkmės randant tinkamus terminus (r = 0.676, p =.016), o tai rodo, kad postredaguojant apsimoka naudotis tekstiniais šaltiniais.

5.6. Koreliacijos tarp išteklių dominavimo ir užduočiai skirto laiko

Kitas analizės žingsnis buvo apskaičiuoti Pearsono koreliacijos koeficientus tarp išteklių dominavimo rodiklių ir užduočiai skirto laiko. 3 lentelėje matyti pasikartojantis dėsningumas visoje imtyje ir visuose pogrupiuose, išskyrus žmonių vertėjų grupę. Dėsningumas rodo, kad yra daug teigiamų, vidutinio stiprumo ar stiprių ir statistiškai reikšmingų koreliacijų tarp naudojamų terminologinių-leksikografinių (LEX) išteklių skaičiaus ir laiko, terminologinių-leksikografinių (LEX) paieškų dažnumo ir laiko bei visų paieškų dažnumo ir laiko.

3 lentelė. Koreliacijos tarp išteklių dominavimo rodiklių ir užduočiai skirto laiko visoje imtyje, pirmakursių imtyje, antrakursių imtyje, postredaktorių grupėje ir žmonių vertėjų grupėje (Pearsono r)

Užduočiai skirtas laikas | Pirmakursiai (n=12) | LEX IŠTEKLIŲ SKAIČIUS | TXT ŠALTINIŲ SKAIČIUS | BENDRAS IŠTEKLIŲ SKAIČIUS | LEX PAIEŠKŲ DAŽNUMAS | TXT PAIEŠKŲ DAŽNUMAS | BENDRAS PAIEŠKŲ DAŽNUMAS Pirmakursiai (n=12):.62* (p=.03) | nereikšminga | nereikšminga |.66 (p=.02) | nereikšminga |.69** (p=.01) Antrakursiai (n=10):.70 (p=.03) | nereikšminga | nereikšminga |.68 (p=.03) | nereikšminga |.67 (p=.04). Žmogus vertėjas (n=10): nereikšminga | -.69 (p=.03) | nereikšminga | nereikšminga | nereikšminga | nereikšminga Postredaktorius (n=12):.62 (p=.03) | nereikšminga | nereikšminga |.63 (p=.03) | nereikšminga |.60 (p=.04) Visa imtis (n=22):.61 (p<.01) | nereikšminga |.52 (p=.01) |.66 (p<.01) | nereikšminga |.68 (p<.01)

146

Eszter Sermann Márta Lesznyák Vertėjų naudojamų išteklių dominavimas ir sėkmė randant tikslinius terminus verčiant žmonėms ir postredaguojant mašininį vertimą

5.7. Koreliacijos tarp sėkmės randant terminus ir užduočiai skirto laiko

Ketvirtuoju tyrimo klausimu siekta išsiaiškinti, ar esama koreliacijos tarp sėkmės randant teisingą terminų atitikmenį ir laiko, skirto visai vertimo ar postredagavimo užduočiai. Įdomu tai, kad reikšmingų koreliacijų nenustatyta nei visoje imtyje, nei kuriame nors pogrupyje. Tai leidžia manyti, kad vien daugiau laiko skyrimas užduočiai nepadeda rasti teisingų terminų.

6. APTARIMAS

6.1. Išteklių dominavimo skirtumai imtyse

Pirmuoju tyrimo klausimu siekėme apibūdinti, kokiais ištekliais studentai daugiausia naudojosi. Porinių imčių t testai parodė, kad pirmakursiai vartojo gerokai daugiau terminologinių ir leksikografinių šaltinių nei tekstinių, taip pat atliko gerokai daugiau paieškų terminologiniuose ir leksikografiniuose šaltiniuose nei tekstiniuose. Antrakursiai paieškų dažnumu buvo panašūs į pirmakursius, tačiau nesiskyrė jų naudojamų išteklių tipai.

Žmonių vertėjams buvo būdingas didesnis paieškų skaičius terminologiniuose ir leksikografiniuose šaltiniuose nei tekstiniuose, tačiau terminologinių ir leksikografinių šaltinių skaičius nebuvo reikšmingai didesnis už tekstinių šaltinių skaičių. Postredaktorių grupėje tiek šaltinių, tiek paieškų skaičius terminologinių ir leksikografinių šaltinių kategorijoje buvo reikšmingai didesnis nei tekstinių šaltinių kategorijoje.

Apskritai šie rezultatai rodo, kad studentų su vertimu susijusiai tiriamajai veiklai būdingas ryškus terminologinių ir leksikografinių šaltinių dominavimas. Tekstiniais šaltiniais (t. y. lygiagrečiaisiais tekstais) naudojamasi rečiau ir mažesniu jų skaičiumi. Tai atitinka ankstesnius Hvelplund (2017) rezultatus, rodančius, kad vertimo procese vertėjai itin dažnai rėmėsi žodynais.

Šio rezultato interpretavimą apsunkina tai, kad neturime palyginamųjų duomenų apie tai, kokia naudojimosi ištekliais kryptis būtų ideali. Tikėtina, kad „tobulo metodo“ nėra; tai, kokia terminologinių ir leksikografinių arba tekstinių šaltinių proporcija yra naudinga konkrečiame kontekste, priklauso nuo kelių veiksnių. Tarp jų – kalbų pora, terminologinių ir leksikografinių šaltinių kokybė šioje kalbų poroje, vertėjo ar postredaktoriaus kompetencija ir galbūt dar keletas kitų veiksnių. Tačiau, kaip matysime toliau, studentams nepavyko rasti daugumos teisingų teisės ir švietimo terminų atitikmenų, o tai leidžia manyti, kad pernelyg didelis pasikliovimas terminologiniais ir leksikografiniais

Terminologija | 2024 | 31

147

šaltiniais atliekant šią užduotį galėjo būti ne pati veiksmingiausia strategija. Terminologinių ir leksikografinių šaltinių dominavimas atspindi tai, ką praktikuojantys vertimo dėstytojai dažnai pastebi mokydami: studentai pasitiki žodynais (kad ir kokios formos jie būtų) ir nelinkę imtis daugiau laiko reikalaujančių bei sudėtingesnių tyrimų.

6.2. Išteklių dominavimas ir tikslinio atitikmens radimo sėkmė

Rezultatai rodo, kad studentams gana prastai sekėsi rasti tinkamus terminų atitikmenis: iš dešimties vidutiniškai teisingai parinkdavo vieną ar du terminus. Koreliacinė analizė taip pat neatskleidė reikšmingų rezultatų, išskyrus ryšį tarp postredaktorių ir tekstinių šaltinių naudojimo dažnumo. Tai leidžia manyti, kad išteklių dominavimas nėra tiesiogiai susijęs su tuo, kaip sėkmingai verčiant randami tinkami terminai. Tai suprantama, nes rezultatą lemia ne vien tai, kokius šaltinius naudojame, bet ir tai, kaip juos naudojame. Deja, neturint garsiai mąstant surinktų duomenų ar retrospektyvių interviu, neįmanoma nustatyti, kas nepavyko ir kuriame tyrimo proceso etape.

Kaip nurodyta ankstesnėje pastraipoje, postredaktorių grupėje nustatyta vidutinė arba stipri, statistiškai reikšminga koreliacija tarp tekstinių šaltinių naudojimo dažnumo ir sėkmingo tinkamų terminų radimo. Vėlgi, šis rezultatas atrodo savaime suprantamas, nes tekstiniai šaltiniai yra būtina vertimo ir postredagavimo proceso atrama. Jie ypač naudingi, kai specializuoti žodynai nėra pakankamai kokybiški arba kai vertėjui trūksta dalykinių žinių ir jis negali tinkamai įvertinti terminologiniuose bei leksikografiniuose šaltiniuose rastų rezultatų. Nors nė viena iš šių sąlygų nebuvo empiriškai įvertinta, tyrimo kontekste abi atrodo tikėtinos. Reikia pridurti, kad šiame tyrimo etape negalima nustatyti, ar tekstiniai šaltiniai pateikė teisingą terminą (-us), ar tik padėjo studentui postredaktoriui įvertinti galimus variantus.

Be to, turint omenyje pirmiau pateiktą paaiškinimą, neaišku, kodėl žmonės vertėjai nepasinaudojo tekstinių šaltinių konsultavimo galimybėmis taip, kaip tai darė postredaktoriai. Galimas paaiškinimas – žmones vertėjus gerokai labiau užvertė tiriamasis darbas (tai patvirtina mūsų turimi įrodymai) ir, tikėtina, kiti vertimo užduoties aspektai. Todėl jiems nebeliko kognityvinių išteklių išsamiai apdoroti tekstiniuose šaltiniuose rastą informaciją. Šiai hipotezei patvirtinti vėl reikėtų tiriamųjų žodinių duomenų.

148

Eszter Sermann Márta Lesznyák

Translators’ Resource Dominance and the Success of Finding the Target Terms in Human Translation and Post-editing of Machine Translation

6.3. Laiko, skirto užduočiai atlikti, vaidmuo

3 ir 4 tyrimo klausimai buvo skirti laiko, skirto užduočiai atlikti, vaidmeniui išteklių dominavimo ir sėkmės ieškant ekvivalenčios terminijos srityse. Mūsų rezultatai patvirtina Hvelplund (2017) išvadas, nors taikyta kitokia metodika. Teigiama koreliacija tarp bendro paieškų skaičiaus ir užduočiai atlikti skirto laiko visoje imtyje bei daugumoje pogrupių rodo, kad kuo daugiau paieškų atliko studentas, tuo ilgiau jis vertė arba redagavo mašininio vertimo tekstą. Kitaip tariant, bendra vertimo ir mašininio vertimo teksto redagavimo trukmė yra glaudžiai susijusi su konsultavimusi su ištekliais, ypač terminologiniais ir leksikografiniais ištekliais.

Tačiau stebėtina, kad laikas, skirtas užduočiai atlikti, neparodė reikšmingų koreliacijų su teisingų terminų radimu tikslinėje kalboje. Tai reiškia, kad studentai, daugiau laiko skyrę su vertimu susijusiems tyrimams, nepasiekė geresnių terminologinio tikslumo rezultatų. Vėlgi, tai leidžia spręsti, kad ištekliai naudojami neproduktyviai.

6.4. Vertėjų ir mašininio vertimo tekstų redaktorių skirtumai

Nors nė vienas tyrimo klausimas nebuvo tiesiogiai skirtas vertėjų ir mašininio vertimo tekstų redaktorių skirtumams, mūsų išvados suteikė vertingų įžvalgų šiuo klausimu. Išteklių dominavimo palyginimai parodė, kad vertėjai naudojosi įvairesniais šaltiniais ir atliko gerokai daugiau paieškų nei redaktoriai. Tai galima aiškinti kaip didesnes vertėjų pastangas. Be to, paaiškėjo, kad vertėjai dirbo reikšmingai ilgiau nei redaktoriai, o tai taip pat gali būti laikoma didesnių pastangų požymiu. Paradoksalu, tačiau didesnės pastangos nepagerino terminologinių rezultatų. Apibendrinus visus duomenis, panašu, kad vertėjams reikia daugiau laiko ir įdėti daugiau pastangų į tyrimą, kad vertimo užduotyje pasiektų tokią pačią terminologijos kokybę kaip redaktoriai. Kitaip tariant, šio eksperimento sąlygomis mašininio vertimo teksto redagavimas pasirodė esąs efektyvesnis.

7. IŠVADOS

Tyrimu siekta išsiaiškinti, kokius išteklius vertimo studentai renkasi versdami arba redaguodami mašininio vertimo tekstą, taip pat kaip vyraujantis išteklių naudojimas susijęs su veiklos rodikliais, pavyzdžiui, užduočiai atlikti skirtu laiku ir taisyklingu terminų vartojimu. Mūsų rezultatai rodo, kad studentai linkę rinktis terminologinius ir leksikografinius, o ne tekstinius išteklius. Taip pat krinta į akis, kad vertėjai deda reikšmingai daugiau pastangų tiek laiko, tiek tyrimų atžvilgiu nei

Terminologija | 2024 | 31

149

mašininio vertimo tekstų redaktoriai, tačiau jiems ne geriau sekasi rasti tinkamus terminus. Kita vertus, redaktoriai atlieka mažiau paieškų, todėl tokią pačią kokybę pasiekia įdėdami mažiau pastangų. Vis dėlto mažesnį aktyvumą ieškant informacijos galima laikyti ir neigiama tendencija, nes jis labai atitinka tai, ką mes, dėstytojai, matome mašininio vertimo tekstų redagavimo pamokose, t. y. nepagrįstą studentų pasitikėjimą mašininiu vertimu. Galima teigti, kad įdėję šiek tiek daugiau pastangų ir taikydami tinkamus tyrimo metodus studentai galėtų pagerinti redaguotų tikslinių tekstų terminologinę kokybę.

Tyrime pateiktos išvados atskleidžia ir nesėkmingų pastangų modelį: kai kurie studentai linkę užduotims (tiek vertimui nuo nulio, tiek mašininio vertimo teksto redagavimui) skirti daugiau laiko, o tai glaudžiai susiję su dažnesnėmis terminologinių ir leksikografinių išteklių paieškomis. Vis dėlto jiems nesiseka geriau nei studentams, kurie taupo laiką, be kita ko, neatlikdami tiek daug paieškų. Tikėtinas šios nesėkmės paaiškinimas pateiktas anksčiau: studentai gali netinkamai vertinti rastą informaciją. Be to, ši problema gali būti susijusi su nepakankamomis (teisės) srities žiniomis, nes teminių žinių stokojantys studentai gali nesugebėti suprasti, interpretuoti ir įvertinti to, ką randa terminologiniuose ir leksikografiniuose ar tekstiniuose šaltiniuose. Tai kelia klausimą, kiek (pakartotinė) paieška gali kompensuoti teminių žinių trūkumą. Į šį klausimą galėtų būti sutelkti būsimi tyrimai. Nustatyta koreliacija tarp tekstinių šaltinių naudojimo ir terminologinės sėkmės redaguojant mašininio vertimo tekstą gali padėti ištrūkti iš šių spąstų ir rodo, kad verta skirti laiko tekstiniams šaltiniams nagrinėti.

Tyrimo rezultatai svarbūs vertėjų rengimui. Nors tyrime dalyvavę studentai lankė terminologijos paskaitas, jiems, regis, stigo tyrimo įgūdžių. Todėl galima daryti prielaidą, kad tyrimo elgsenos mokymo metodika turėtų būti kruopščiai parengta. Studentai turėtų suprasti, kad teisingus ekvivalentus rasti padeda ne (tik) paieškų kiekis, bet ir „paieškos veiklos kokybė“, t. y. tai, ką jie daro su rasta informacija. Tikriausiai šaltinių ir juose rastų rezultatų vertinimą reikėtų praktikuoti per pamokas. Be to, reikėtų pabrėžti tekstinių šaltinių svarbą ir skatinti studentus susipažinti su vertimo tema. Priešingu atveju jie negalės priimti informacija pagrįstų sprendimų dėl terminų.

Tyrimas turi ir tam tikrų apribojimų, vienas iš jų – maža imtis. Kitas tyrimo trūkumas yra tai, kad profesionalūs vertėjai

150

Eszter Sermann Márta Lesznyák

Translators’ Resource Dominance and the Success of Finding the Target Terms in Human Translation and Post-editing of Machine Translation

duomenų rinkime dalyvavo. Be to, tyrime buvo naudojamas tik vienas tekstas – teisinis, o dalyviai buvo iš vienos institucijos. Šie veiksniai riboja rezultatų apibendrinamumą, nors reikšmingi rezultatai gali rodyti pagrįstas tendencijas, būdingas į tyrimo aplinką panašioms sąlygoms. Dalyvių žodinių duomenų trūkumas neleido interpretuoti kai kurių rezultatų, tačiau akivaizdu, kad reikia nustatyti ir paties tyrimo plano sudėtingumo ribas.

Šio tyrimo apribojimai nurodo būsimosios tyrimų kryptis. Tyrimą būtų galima pakartoti įtraukus didesnę imtį, kurioje dalyvautų kitų universitetų ar šalių specialistai ir studentai. Būtų galima naudoti kitokio tipo tekstą ir rinkti kitų rūšių proceso duomenis.

Be to, šio tyrimo duomenų rinkinys liko iš dalies neištirtas. Laikas, skirtas paieškai, nebuvo matuojamas ir siejamas su paieškos elgsenos ar veiklos rodikliais. Taip pat būtų galima tirti vertimo išteklių naudojimą skirtinguose HT ir PE etapuose (juodraščio rengimo, taisymo), taip pat postredaktorių atliekamų terminologinių pakeitimų skaičių ir jo sąsajas su paieškos strategijomis.

Nepaisant apribojimų, šis tyrimas neabejotinai praplečia mūsų supratimą apie vertimo studentų naudojamus išteklius. Vis dėlto šioje srityje reikia atlikti daugiau tyrimų, kad būtų nustatyta, kokių paieškos strategijų ir elgsenos reikia skaitmeniniame amžiuje, kai postredagavimas greičiausiai taps pagrindine vertėjų darbo dalimi.

REFERENCES

Angelone Erik 2010: Uncertainty, Uncertainty Management and Metacognitive Problem Solving in the Translation Task. – “Translation and Cognition”, ed. Shreve G. M., Angelone E., Amsterdam: American Translators Association Scholarly Monograph Series XV, 17–40.

Budin Gerhard, Krajcso Zita, Lommel Arle 2013: The TransCert Project: Ensuring That Transnational Translator Certification Meets Stakeholder Needs. – The International Journal for Translation & Interpreting Research 5(1), 143–155. DOI: 10.12807/ti.105201.2013.a08.

Dragsted Barbara 2005: Segmenting in Translation: Differences across levels of expertise and difficulty. – Target 17(1), 49–70. DOI:10.1075/target.17.1.04dra.

Ericsson K. Anders 2010: Expertise in Interpreting: An expert-performance perspective. –“Translation and Cognition”, ed. Shreve G. M., Angelone E., Amsterdam: American Translators Association Scholarly Monograph Series XV, 231–262.

EMT 2022: Updated version of the EMT competence model framework. Available at: https://commission.europa.eu/news/updated-version-emt-competence-framework-now-available-2022-10-21_en.

eTransFair 2018: Competence Card for Specialised Translators. Available at: https://etransfair.inyk.bme.hu/.

Fóris Ágota 2019: Új tendenciák és módszerek a fordítási folyamatban: a terminológia és a dokumentáció szerepe. – “Diszciplínák találkozása a fordításban”, ed. Szoták Sz., Budapest: OFFI, 211–219.

Gaál Péter 2010: A hagyományos szótárak vizsgálati szempontjainak alkalmazhatósága az online szótárak esetében. –“Az alkalmazott nyelvészet ma: innováció, technológia, tradíció. XX. Magyar Alkalmazott Nyelvészeti Kongresszus”, ed. Boda I. K., Mónós K., Budapest/Debrecen: MANYE–Debreceni Egyetem, 432–437.

Terminologija | 2024 | 31

151

Gough Joanna 2016: The patterns of interaction between professional translators and online resources. PhD Thesis, University of Surrey. Available at: https://openresearch.surrey.ac.uk/esploro/outputs/99514578042346.

Gough Joanna 2018: Investigating the use of resources in the translation process. – “Trends in e-tools and resources for translators and interpreters”, ed. Pastor G. C., Durán-Muñoz I., Leiden: Brill, 9–36.

Gough Joanna 2019: Developing translation-oriented research competence: what can we learn from professional translators? – The Interpreter and Translator Trainer 13:3, 342–359. DOI: 10.1080/1750399X.2019.1656404.

Gough Joanna 2023: Individual Variations in Information Behaviour of Professional Translators: Towards a Classification of Translation-oriented Research Styles. Translation Studies. Taylor and Francis Online. Available at: https://www.tandfonline.com/doi/full/10.1080/14781700.2023.2231933.

Ehrensberger-Dow Maureen, Hunziker Heeb Andrea 2016: Investigating the Ergonomics of a Technologized Translation Workplace. – “Reembedding Translation Process Research”, ed. R. Muñoz Martín, Amsterdam/Philadelphia: John Benjamins, 69–88.

Hurtado Albir Amparo (ed.) 2017: Researching Translation Competence by PACTE Group, Amsterdam/Philadelphia: John Benjamins. DOI: 10.1075/btl.127.

Hvelplund Kristian Tangsgaard 2016: Cognitive efficiency in translation. – “Reembedding Translation Process Research”, ed. R. Muñoz Martín, Amsterdam/Philadelphia: John Benjamins, 149–170.

Hvelplund Kristian Tangsgaard 2017: Translators’ Use of Digital Resources during Translation. – Hermes 56, 71–87.

Károly Krisztina 2022: A nyelvi közvetítés empirikus kutatásának módszerei. – “Bevezetés a fordítás és a tolmácsolás kutatásmódszertanába I. Általános rész”, ed. K. Klaudy, E. Robin, O. Seidl-Péch, ELTE FTT–MANYE Fordítástudományi Szakosztály, 93–108.

Klaudy Kinga 2022: A fordítástudomány dilemmái a 21. század elején. – “Bevezetés a fordítás és a tolmácsolás kutatásmódszertanába I. Általános rész”, ed. K. Klaudy, E. Robin, O. Seidl-Péch, ELTE FTT–MANYE Fordítástudományi Szakosztály, 13–25. DOI: https://doi.org/10.21862/kutmodszer tan/1/2.

Lesznyák Márta 2008: A szótárhasználat jellegzetességeinek változása a fordítói tapasztalat függvényében. – “Az I. Alkalmazott Nyelvészeti Doktorandusz Konferencián elhangzott előadások kötete”, ed. Váradi T., Budapest: MTA Nyelvtudományi Intézet, 67–79.

Lesznyák Márta 2024: Folyamatorientált kutatások a fordítástudományban. – “Bevezetés a fordítás és a tolmácsolás kutatásmódszertanába II. Speciális rész”, ed. K. Klaudy, E. Robin, O. Seidl-Péch, ELTE FTT–MANYE Fordítástudományi Szakosztály, 71–94.

Lesznyák Márta, Bakti Mária, Sermann Eszter 2023: Translation and post-editing performance of translation students –a cross-sectional analysis. – LION Journal 2(2), 7–23.

Lesznyák Márta, Bakti Mária, Sermann Eszter 2024: Reading takes it all? – the role of language competence and subject knowledge in legal translation. – The Interpreter and Translator Trainer, 1–20. Available at: https://doi.org/10.1080/1750399X.2024.2344177.

Prieto Ramos Fernando 2021: Translating legal terminology and phraseology: between inter-systemic incongruity and multilingual harmonization. – Perspectives 29:2, 175–183. DOI: 10.1080/0907676X.2021.1849940.

Risku Hanna 2019: Process research. – “Routledge Encyclopedia of Translation Studies. 3^rd Edition”, ed. M. Baker, G. Saldanha, London: Routledge, 437–441.

Seeber Kilian G. 2015: Cognitive Load in Simultaneous Interpreting: Measures and methods. – “Interdisciplinarity in Translation and Interpreting Process Research”, ed. M. Ehrensberger-Dow, S. Göpferich and S. O’Brien, Amsterdam/Philadelphia: John Benjamins, 18–33.

Sermann Eszter 2021: Terminológiai szabványosítás és nyelvi közvetítés, Szeged: Juhász Gyula Felsőoktatási Kiadó.

Sermann Eszter 2023: Online fordítói segédeszközök használata humán fordítás és a gépi fordítás utószerkesztése során. – “XXIX. Magyar Alkalmazott Nyelvészeti Kongresszus” (accepted for publication).

Shreve Gregory 2006: The Deliberate Practice: Translation and expertise. – Journal of Translation Studies 9(1), 27–42.

Tirkkonen-Condit Sonja, Jääskeläinen Riitta 2000: Tapping and mapping the processes of translation and interpreting, Amsterdam/Philadelphia: John Benjamins. Available at: https://doi.org/10.1075/btl.37.

Tamás Dóra Mária 2014: Gazdasági szakszövegek fordításának terminológiai kérdéseiről, Budapest: ELTE.

Wilss Wolfram 1988: Kognition und Übersetzen: Zu Theorie und Praxis der menschlichen und der maschinellen Übersetzung, Tübingen: Niemeyer.

152

Eszter Sermann Márta Lesznyák

Translators’ Resource Dominance and the Success of Finding the Target Terms in Human Translation and Post-editing of Machine Translation

APPENDIX 1.

The source text used for the study:

LICENCE TO PUBLISH

Manuscript #: [name of journal] (“The Journal”)

Title of the contribution: (“The Contribution”)

Author(s): (“the Authors”)

To: Nature Publishing Group (“NPG”), a division of Macmillan Publishers Ltd

1. In consideration of NPG agreeing to publish the Contribution the Authors grant to NPG for the full term of copyright in the Contribution and any extensions thereto, subject to clause 2 below, the exclusive licence (a) to publish, reproduce, distribute, display and store the Contribution in all forms, formats and media whether now known or hereafter developed (including without limitation in print, digital and electronic form) throughout the world, (b) to translate the Contribution into other languages, create adaptations, summaries or extracts of the Contribution or other derivative works based on the Contribution and exercise all of the rights outlined in (a) above in such translations, adaptations, summaries, extracts and derivative works and (c) to license others to do any or all of the above.

2. Ownership of copyright remains with the Authors and provided that, when reproducing the Contribution or extracts from it, the Authors acknowledge first and reference publication in the Journal, the Authors retain the following nonexclusive rights:

a) To reproduce the Contribution in whole or in part in any printed volume (book or thesis) of which they are the author(s).

b) They and any academic institution where they work at the time may reproduce the Contribution for course teaching.

c) To post a copy of the Contribution as accepted for publication after peer review (in Word or Tex format) on the Author’s own website or institutional repository six months after publication of the printed edition of the Journal, provided that they also give a hyperlink from the Contribution to the Journals web site

d) To reuse figures or tables created by them and contained in the Contribution of other works created by them.

This Agreement shall be governed by and construed in accordance with the laws of England without regard to the principles of conflicts of law. The parties hereto submit to the non-exclusive jurisdiction of the English courts.

APPENDIX 2.

The 10 target terms selected for the analysis:

licence to publish, contribution, full term of copyright, including without limitation, to grant exclusive licence, to reproduce, derivative work, thesis, academic institution, peer review

Terminologija | 2024 | 31

153

VERTĖJŲ IŠTEKLIŲ DOMINAVIMAS IR SĖKMINGA VERTIMO KALBOS TERMINŲ PAIEŠKA VERČIANT ŽMOGUI ARBA POSTREDAGUOJANT MAŠININĮ VERTIMĄ

Santrauka

Vertimo priemonių naudojimas iš esmės pasikeitė per pastaruosius du dešimtmečius – internetiniai skaitmeniniai ištekliai beveik visiškai pakeitė popierines priemones. Šiuolaikinėje technologinėje aplinkoje vertėjai gali naudotis daugybe internetinių skaitmeninių išteklių, tačiau norint pasirinkti patikimas ir veiksmingas priemones, reikia kruopštumo ir disciplinos. Šiame tyrime nagrinėjamas vertėjų praktikančių išteklių dominavimas tą patį teisinį tekstą verčiant žmogui ir postredaguojant ir analizuojami galimi ryšiai tarp išteklių dominavimo, užduoties atlikimo laiko ir sėkmingai rastų teisingų vertimo kalbos terminų.

Čia pateiktas tyrimas yra Segedo vertimo kompetencijos tyrimų grupės bendrojo tyrimo projekto, kuriuo siekiama ištirti vertimo kompetencijos elementų (PACTE) vaidmenį žmogaus vertime ir mašininio vertimą postredagavime, dalis. Kadangi dalyvaujame į produktą orientuotuose tyrimuose, dabar pristatome pirmuosius vertimo proceso tyrimo rezultatus.

Mūsų rezultatai rodo, kad terminografiniai ir leksikografiniai šaltiniai dominuoja su vertimu susijusiuose studentų tyrimuose. Be to, studentams ganėtinai nesisekė rasti teisingų atitikmenų terminams, jie rado vidutiniškai vieną ar du iš dešimties. Be to, nei laikas užduočiai, nei išteklių dominavimas neparodė jokių reikšmingų koreliacijų su tinkamų vertimo kalbos terminų radimu. Vertėjų ir postredaktorių palyginimas parodė, kad postredaktoriai dirbo greičiau ir atliko mažiau paieškų nei vertėjai. Nepaisant to, jų rastų terminų teisingumas buvo panašus į vertėjų.

Akivaizdu, kad tyrimas turi tam tikrų trūkumų, iš kurių vienas yra maža imtis, tačiau, nepaisant jų, išvados tikrai prisideda prie mūsų supratimo apie vertėjų praktikančių išteklių naudojimą.

Gauta 2024-05-03

Eszter Sermann. Department of Italian Language and Literature, University of Szeged, Hungary. 6724 Szeged, Pulz utca 1. E-mail [email protected]

Márta Lesznyák. Institute of English and American Studies, University of Szeged, Hungary. 6722 Szeged, Egyetem utca 2. E mail [email protected]

154

Eszter Sermann

Márta Lesznyák

Translators’ Resource Dominance and the Success of Finding the Target Terms in Human Translation and Post-editing of Machine Translation