97Te minologija | 2024 | 31
doi.o g/10.35321/ e m31-05
Koncepcinė lygia e iškumas
daugiakalbėje ES e minologijoje […]
Challenges and Possible Solu ions
Koncep ualusis lygia e iškumas daugiakalbėje
ES e minijoje: iššūkiai i galimi sp endimai
ORSOLYA HEDVIG KARDOS
Eu opos Sąjungos Ta yba1
ORCID id: h ps://o cid.o g/0009-0003-8038-6715
Abs akcija
Šiame s aipsnyje nag inėjamos są okos o ien acijos eikšmės e imui o ien uo am daugiakalbiam
e minologiniam da bui Eu opos Sąjungos kon eks e. ES eks ų e minus i są okas galima suski s y i į is
g upes pagal jų isuo inumą a ba konk ečios są okos sis emos speci iškumą: isuo inę, konk ečią ES i konk ečią
šalį. Šie e minai ES eks uose dažnai pasi odo ka u, odėl e ėjai u i žino i jų pobūdį, kad su as ų ge iausią
ek i alen ą ikslinėje kalboje. S aipsnyje išdės y os s a egijos e ėjams, di ban iems su ski ingais
e minų ipų. Jame aip pa ap a iami uni e salių e minų e imo su konk ečios šalies ma menimis iššūkiai. Jame
pab ėžiama, kaip lygia e iškumo in o macijos ūkumas i bend osios i konk ečios šalies e minų painiojimas
gali pakenk i e minologijos į ašams. Dėl 27 als ybių na ių eisinių sis emų į ai o ės, nesan lygia e čio e mino
ikslinėje kalboje, e ėjai u i ink is a p ne ikslių a dalinių lygia e čių. Todėl e minologinėje duomenų bazėje
labai s a bu pažymė i, kad ikslinėje kalboje nė a koncep ualiai lygia e čių e minų. IATE, ES e minologijos
duomenų bazė, o ien uo a į są okas, padeda e ėjams gau i in o maciją apie e minų kilmę i konk ečių e minų
ski ingose kalbose iš eikš ų są okų lygia e iškumo laipsnį. Tačiau ši in o macija ne isada y a sis eminga.
Dažnai jį galima gau i ik k uopščiai išnag inėjus kele ą duomenų laukų. "Pa eikiama, kad sis emingai nu odan
duomenų bazės į aše nu ody os są okos kilmę ES a ba konk ečioje šalyje, ka u su naujo nep i alomo pe da imo
komen a ų lauko į edimu, kad bū ų paaiškin a e minų lygia e iškumo laipsnis, kaip ma y i ki ose daugiakalbiose
e minų bazėse, 1 A sakymas: iš eikš os nuomonės y a ik ašy ojo i negali bū i laikomos o icialiomis ES Ta ybos
pozicijomis."""
O solya Hed ig Ka dos98 Koncep ualinė lygia e iškumas daugiakalbėje ES
Challenges and Possible Solu ions
e minologijoje […] bū ų labai naudingas e ėjams, nes už ik in ų aiškesnį
alence ela ionships and helping hem o make in o med choices when selec ing
lygia e čių aikomosios kalbos e minų sup a imą.
Pag indiniai žodžiai: ES e minologija, į e imą o ien uo a e minologija, daugiakalbė
e minologija, į są okas o ien uo a e minologija, są okų lygia e iškumas, lygia e iškumo laipsnis, lygia e iškumo s i is.
ANOTACIJA
S aipsnyje nag inėjama o ien a imosi į są okas eikšmė į e imą o ien uo am
daugiakalbiam e minologijos da bui Eu opos Sąjungos kon eks e. ES eks ų
e minai i są okos gali bū i suski s y i į is g upes, a siž elgian į jų uni e salumą
a speci iškumą am ik oje są okų sis emoje: 1) uni e salūs, 2) būdingi ES i 3)
būdingi konk ečiai šaliai. Šie e minai ES eks uose dažnai igū uoja ka u, o
e ėjai u i su ok i jų pobūdį, kad as ų ge iausią e imo kalbos a i ikmenį.
S aipsnyje pa eikiamos s a egijos e ėjams, di ban iems su ski ingų ipų
e minais. Taip pa ap a iami iššūkiai, kylan ys e čian uni e salius e minus,
u inčius konk ečiai šaliai būdingų aspek ų, pa odoma, kaip in o macijos apie
lygia e iškumą ūkumas i uni e salių bei konk ečiai šaliai būdingų e minų
painiojimas gali susilpnin i e minų į ašus. Nag inėjami speci inių ES e minų
e imo į nacionalinės eisės kalbą iššūkiai konk ečiai 27 als ybėse na ėse, ku ių
eisės sis emos ski iasi. Dėl als ybių na ių eisės sis emų į ai o ės, nesan
a i inkamo e mino e imo kalboje, e ėjai u i ink is ne ikslius a dalinius
a i ikmenis. Todėl labai s a bu e minų bazėje nu ody i, kad e imo kalboje nė a
koncep ualiai lygia e čių e minų. Siekian e ėjams, IATE, į są okas o ien uo oje
ES e minologijos duomenų bazėje, pa eikiama in o macija apie e minų kilmę i
są okų, į a dy ų konk ečių ski ingų kalbų e minais, lygia e iškumo laipsnį. Tačiau
ši in o macija ne isada y a sis eminga. Dažnai ją galima gau i ik nuodugniai
išnag inėjus kelis duomenų laukus. S aipsnyje eigiama, kad są okos kilmės
nu odymas duomenų bazės į aše kaip ES a konk ečios šalies i naujo nep i alomo
lauko PERKLIMO KOMENTARAS į edimas, siekian paaiškin i e minų lygia e iškumo
laipsnį, kaip da oma ki ose daugiakalbėse e minų bazėse, bū ų labai naudingas
e ėjams, nes jie ge iau sup as ų san ykius i pag įs us pa inkdami e imo
kalbos sp endimus p iim i e minus.
ESMINIAI ŽODŽIAI: ES e minija, į e imą o ien uo a e minija, daugiakalbė e minija,
o ien a imasis į są okas, koncep ualusis lygia e iškumas, lygia e iškumo laipsnis,
lygia e iškumo laukas.
99Te minologija | 2024 | 31
1. Koncepcijos o ien acijos p incipas
I e minologinis lygia e iškumas
Są okų analizė y a labai s a bi daugiakalbėje e minologijoje, nes e minologija
o ien uo a į są okas (onomasiologinis me odas), o ne į koncep ualinę analizę. Bū en dėl
wo ds (semasiological o lexicog aphic app oach). Indeed, a compa a i e
e minologijos, o ien uo os į są okas, e minų, g iež ai kalban , nė a e čiama iš
ienos kalbos į ki ą. Vie oj o, lygia e is TL e minas pasi enkamas a ba suku iamas
emian is koncepcinė analizė. Kadangi kiek iena kul ū a su okia pasaulį iš sa o požiū io,
są okos dažnai nė a iden iškos į ai iose kalbose. ISO 860:2007 3.5 punk e
"ek i alen iškumas" apib ėžiamas kaip " yšys a p ski ingų kalbų pa adinimų,
a s o aujančių ą pačią są oką". ISO 25964-2:2013 p ipažįs a, kad e minai dažnai nė a
isiškai lygia e čiai, i klasi ikuoja lygia e iškumo laipsnius kaip ikslią, ne ikslią a ba
be eik lygia e ę, dalinę i ne lygia e ę. Jame aip pa p ipažįs ama, kad
lygia e iškumo si uacijas pap as ai negalima apibūdin i aiškiomis ka ego ijomis, o ik
"galimybių spek o aškais, esančiais a p ikslios lygia e iškumo i lygia e iškumo
nebu imo k aš u inumų" (ISO 25964-2:2013, 51). Tiesą sakan , šios kon inuumo bylos y a
sunkiausios. 5 ski snyje nag inėjami ski ingi lygia e iškumo scena ijai, a siž elgian
į pi miau minė as lygia e iškumo ka ego ijas.
2. ES e minologijos koncepcinė au onomija
EEB Ta ybos Reglamen as N . 119583 nus a o Sąjungos o icialiąsias i da bo kalbas i eikalauja, kad dokumen ai
bū ų engiami daugiakalbiškai, odėl "kalbinės e sijos" y a ienodai au en iškos. Todėl e imui bū ina
daugiakalbiškai, eks iniu būdu, bend ada biaujan , di b i su e minologija. Tačiau dėl nep iklausomos ES są okų
sis emos ES eks ų e imas a ba "daugiažodžio pa engimas" y a ik as. 2 ISO s anda e 1087:2019 " e minas"
apib ėžiamas kaip " a das, ku is ling is inėmis p iemonėmis aizduoja bend ą są oką". "Bend oji są oka" aip pa
apib ėžiama kaip "koncepcija, ku i a i inka po encialiai ne ibo ą skaičių (įsi aizduojamų a įsi aizduojamų) objek ų,
ku ie suda o g upę dėl bend os sa ybės". EEK a ybos eglamen o N . 1 1958 dėl Eu opos ekonominės bend ijos kalbų
są ašo konsoliduo a e sija. Galima as i ad esu: h p: da a.eu opa.eu/eli eg/1958(1)/2013-07-01.
O solya Hed ig Ka dos100 Koncep ualinė lygia e iškumas daugiakalbėje ES e minologijoje […] unikalus.
Challenges and Possible Solu ions
Teisingumo Teismas p ipažino ES są okų au onomiją byloje 283-81 i pa eiškė, kad "bend ijos eisė naudoja
jai būdingą e minologiją" i kad " eisinės są okos Bend ijos eisėje i į ai ių als ybių na ių eisėje
nebū inai u i ą pačią eikšmę". Bend as Eu opos Pa lamen o, Ta ybos i Komisijos p ak inis ado as
asmenims, daly aujan iems engian Eu opos Sąjungos eisės ak us (JPG), pab ėžia šią au onomiją
engian ES eisės ak us i pa a ia, kad […]koncepcijos a e minologija, būdingi be ku iai nacionalinei
eisinei sis emai, u i bū i naudojamos a sa giai[…] (5 sky ius) i kad […] u ė ų bū i eng a e minų, ku ie
y a pe nelyg glaudžiai susiję su am ik a nacionaline eisine sis ema[…] (5.3.2. sky ius). Tikslas - iš eng i
są okų ski umų, pasi inkus skaid us e minus, nesusijusius su konk ečia eisinė sis ema. Šis kul ū inis
neu aliza imas (Biel, Doczekalska 2020: 187) gali bū i sudė ingas, nes dauguma e minų kilę iš ES als ybių
na ių eisinės sis emos (Fische 2010b: 26; S e aniak 2013: 64). Ki a e us, naujos ES są okos gali da y i
į aką nacionalinei eisės kalbai, pa odydamos ES i nacionalinių eisės kalbų są eiką. Daugelis au o ių (Adab
2001; Somssich e alii 2010: 66; Be gomi 2023) pab ėžia ES eisės hib idinį pobūdį, sujungdamas uni e salias,
konk ečiai ES i konk ečiai šaliai ski as są okas i e minus. Remian is Fische (2010a: 165), 1 pa eiksle
pa ody a, kad o icialios kalbos apibūdina ES i als ybių na ių są okų sis emas. Todėl lyginamosios
e minologijos da bas a p kalbų y a esminis, kad bū ų ap ibo a nacionalinių i ES są okų są eika. Tai ypač
s a bu kalboms, ku ios y a o icialios keliose als ybėse na ėse. 1 pa eikslas. Kele ų są okų sis emų ka u
(Klaudy 2007: 260; Rádai-Ko ács 2009: 88; Fische 2010a: 160; Schä ne ,
egzis a imas pasi ink ose kalbose, pag įs as Fische (2010a: 165)
101Te minologija | 2024 | 31
A siž elgian į ES są okų au onomiją, be ku is e minas gali ap i konk ečiu ES,
kai jis apib ėžiamas ES eisės ak e. Pa yzdžiui, e minas "pi minis
ene gy consump ion’ is de ined in Di ec i e 2012/27/EU on ene gy e -
e ek y umas" eiškia "g u inį pi minės ene gijos su a ojimą, kad bū ų galima
iek i an inę ene giją a o ojams", odėl ai y a konk ečios ES są oka, kilusi
iš ES IATE (Į ašas 3549696). Tuo a pu pla esnis isuo inis e minas, apiman is
ene giją, naudojamą ne ene ge ikos ikslais, y a "pi minis ene gijos
su a ojimas" (IATE 48366). Panašiai i e minas " pasienio da buo ojas " u i du
į ašus IATE: isuo inis e minas " pasienio da buo ojas " (IATE 3550291), . y. "
asmuo, ku is di ba ienoje als ybėje, be gy ena kaimyninėje als ybėje, į ku ią
jis egulia iai g įž a " i " pasienio da buo ojas " (IATE 865809), kaip konk ečiai ES
e minas, apib ėžiamas Reglamen e (EB) N . 883-2004 kaip " be ku is asmuo,
eikian is da buo oju a sa a ankiškai eikian is asmeniu als ybėje na ėje i
gy enan is ki oje als ybėje na ėje, į ku ią jis pap as ai g įž a kasdien a ba
ben ka ą pe sa ai ę ".
Daugeliu a ejų a i inkamų e minų ski umai y a ne ik są okiniai, be i ling is iniai
(ž . ispanų e miną " abajado ans on e izo" 3550291 į ašas i " abajado
on e izo" 865809 į ašas). Todėl e imo užduo is y a eisingai iden i ikuo i
a i inkamą e minologijos į ašą, ku is eikalauja sup as i są okos sis emą i e mino
kilmę. Vals ybinės a askai os i ekomendacijos y a ipiški hib idinių ES eks ų
pa yzdžiai, ku iuose isuo iniai (da bingumo lygis, neda bo lygis, da bo inka i . .) i
ES speci iniai (socialinė ezul a o len elė, Eu opos socialinių eisių s ulpelis) odikliai
y a san ykinai ge i, ačiau išlieka didelių iššūkių. Užim umo lygis y a šiek iek didesnis
už ES idu kį, o neda bo lygis - ge okai mažesnis. Ne lygybė y a mažesnė nei daugelyje
ki ų als ybių na ių, no s i didėja. Palyginus su likusia ES dalimi, lyčių i įgūdžių g upių
cial Righ s’) and coun y-speci ic e ms (‘Public Wo ks Scheme’) co-occu :
užim umo i a lyginimo ski umai ebė a dideli. Mo e ų i pažeidžiamų g upių, įskai an
omus i neįgalius asmenis, da bo inkos ezul a ai y a silpni. Viešųjų da bų p og ama
žymiai sumažėjo, ačiau ji is da y a pe nelyg didelė i ne eiksminga nuk eipdama
daly ius į da bo ie as pi minėje da bo inkoje. Šal inis: Komisijos pe sonalo da bo
dokumen as: 2020 m. Veng ijos šalies a askai a, SWD-2020/516 galu inis.

O solya Hed ig Ka dos102 Koncep ualinė lygia e iškumas daugiakalbėje ES e minologijoje […]
Challenges and Possible Solu ions
Mes šiuos e minus klasi ikuojame pagal jų są okos speci iškumą a
isuo inumą aip: 4 ni y a ba o ganizacija (Fische 2010a: 67). Pa yzdžiui,
a) Uni e sal e ms a e domain-speci ic bu no bound o any commu-
e minai, susiję su plačiomis ie inėmis ealybėmis, p z., "moky ojas",
" eismas" a ba " ie inis sali y p incipas", o ki i, pa yzdžiui, " a us
au ho i y’. Some de i e om in e na ional law, such as he ‘uni e -
ys ymasis", ne u i a p au iniu mas u p ipažin ų apib ėžimų (Somssich
e alii 2010: 112).
b) Kalban apie konk ečias ES są okas, y a du me odai (Rádai-Ko ács
2009: 85 […] 90; Fische 2010a: 155 […] 160; Fische 2010b: 28). Sunkesne
p asme ik e minai, ku ių kilmė y a pag indinė Eu opos Sąjungos
eisinė i ins i ucinė sis ema, gali bū i laikomi ES e minais. Išplės inis
me odas apima isus e minus, ku ie pa eikiami ES eks uose.
Subalansuo as požiū is (Biel, Doczekalska 2020: 185 […] 189) laiko "ES
i š als ybinius e minus" ypa inga eisinės e minologijos
ka ego ija, u in i okių sa ybių kaip au onomija, daugiakalbys ė i
ęs inumas. Jie apima ES suku us e minus, okius kaip "pandemijos
a a inės pagalbos pi kimo p og ama" (IATE 3589188) i esamus
uni e salius e minus, ku iuos ES iš naujo apib ėžė sa o ikslais,
okius kaip "iš ežimas" (IATE 778629), kaip apib ėž a Di ek y oje N .
2008/115/EB, i "iš ežimas" kaip uni e salią e miną (IATE 3584070). IATE
konk ečios ES są okos iden i ikuojamos pagal "Eu opos Sąjungos"
s i į i (a ba) kilmę i apima eisinius i adminis acinius e minus bei
e minus, p iklausančius ski ingoms poli ikos s i ims,
p iklausančioms ES kompe encijai.
c) konk ečioms šalims būdingi e minai kilę iš konk ečių šalių i susiję
su jų socialinėmis s uk ū omis, kul ū a a adicijomis. Šie e minai
ne u i ek i alen o TL i kelia didžiausius sunkumus e ėjams, kaip,
pa yzdžiui, a k eipė dėmesį P ie o Ramos i
Ce u i (2021: 166).
Ki ose dalyse mes pama ysime, kodėl sup an an e mino pobūdį (uni e salų,
konk ečių ES a konk ečių šalių) y a labai s a bu, kad e ėjas su as ų
eisingą e miną TL.
4 Fo a simila ca ego isa ion o e ms based on hei ‘discou se ea u es’, see P ie o Ramos, Ce u i (2021:
160).
103Te minologija | 2024 | 31
2.2 Palyginamosios e minologijos da bas
Ve ėjai naudoja ski ingas s a egijas, p iklausomai nuo o, a e minas
nu odo isuo inę, konk ečią ES a konk ečią šalį. a) Visuo inių e minų a eju
e ėjams eikia nus a y i SL e mino i TL e mino są okinę lygia e iškumą.
2010 Fische a: 173) šį a pmokš inį palyginimą adina ho izon aliu lyginamuoju
e minologijos da bu. Idealiu a eju isuo iniai SL e minai u i sa o ikslią
ek i alen ą TL. Tačiau kai ku ie isuo iniai e minai ne u i ikslo lygia e čio TL, o
ik ne ikslo a dalinio lygia e čio, a ba isai ne u i lygia e čio. Šiuo a eju
e ėjai gali: i. naudo i ne ikslų a ba dalinį ek i alen ą ( unkcinį ek i alen ą), . y.
TL e miną, ku is apibūdina TL są oką, u in į ą pačią unkciją kaip SL są oka,
a ba ii. naudo i " e imo ek i alen ą", . y. TL e miną, suku ą SL są okos
apibūdinimui (Fische 2010a: 8688). Pasi inkimas a p unkcinių i e imo
ek i alen ų e minologijoje p iklauso nuo SL i TL są okų panašumo laipsnio i
kon eks o. Funkcinis ek i alen as pasi enkamas, . y. domes ika imo s a egija
naudojama, kai y a eikšmingas su ampa, o e imo ek i alen as, . y.
užsieniečių s a egija, y a pageidau ina, kai ski umas y a eikšmingas.
Kon eks as aip pa gali u ė i į akos pasi inkimui, ka ais no in pada y i
e miną labiau pažįs amą, pageidaujama domes ika imo s a egija. b) dėl ES
są okų sis emos au onomijos, ES speci inėms są okoms s a bus ne ik
a pkalbinis, be i idu kalbinis lygia e iškumas. Ve ėjai ik ina, a ES
konk ečios są oka a i inka galimas esamas TL są okas. Šį kalbų idinį lyginamąjį
p ocesą Fische is (2010a: 177) adina e ikaliu lyginamuoju e minologijos da bu.
Dėl ES są okų sis emos au onomijos e imo ek i alen ai egulia iai
pasi enkami ie oj unkcinių ek i alen ų (S e aniak 2013: 63 aip pa adinami
"nacionaliniais e minais"), nes nacionalinių e minų naudojimas gali išk aipy i ES
eks o žinią i nebū ų aišku, a e minas apima ES są oką. Šis bū inybė eiškia,
kad ES eks ai dažnai u i nepažįs amą i ne ie inį pobūdį, kaip pažymėjo
daugelis au o ių (p z., Koskinen 2000: 90). c) Vienos šalies a o ganizacijos
e minai ne u i ikslo ek i alen o ki ose kalbose, išsky us a ejus, kai šalis a
o ganizacija
O solya Hed ig Ka dos104 Koncep ualinė lygia e iškumas daugiakalbėje ES
Challenges and Possible Solu ions
e minologijoje […] nag inėjama o ganizacija u i kele ą o icialių kalbų. Vėlgi,
e ėjai gali a ba i. p iim i domes ika imo s a egiją, pasi inkdami unkcinį
ek i alen ą, a ba ii. pasi ink i užsieniečių e siją i suku i e imo ek i alen ą.
Galimi kiek ienos pi miau ap ašy os e minų ūšies lygia e iškumo laipsniai i a i inkamos s a egijos, ku ios gali
bū i naudojamos e minams iš e s i į TL, apibend inami oliau pa eik oje len elėje: SL e minų ipai su
lygia e iškumo laipsniu i galimos s a egijos, kaip as i a suku i jų TL ek i alen ą
EU-SPECIFIC
Koncepcij-
TRY-SPECIFIC
os Koncepcijos
Tikslios a
(dalis)
be eik
lygia e iš-
ikslios
kumo
(dalis) a
laipsnis
ne ikslios
T anslau-
s a is -
e m
TL
se
ing TL
la ion
exc ea e
ansi i-
equi ala-
lygia e -
ė
use
onal
ion
ės
uncc e-
ans u-
unc ion-
sąlygos
lygia e -
a e use
nc ans-
al la ion
lygia e -
ė
c ea e
uncegi-
ė
lygia e -
use
es o
lygia e -
ė paskolos paskolos paskolos
3. IATE koncepcinė o ien acija
ES e minologijos duomenų bazė IATE (In e ak y i e minologija Eu opai:
www.ia e.eu opa.eu) y a o ien uo a į są okas, kaip i dauguma ki ų.
Tu ėdamas daugiau nei 650 000 į ašų i be eik 7 milijonus e minų 24 ES kalbomis
i kai ku iomis ki omis kalbomis, ji y a iena didžiausių daugiakalbių duomenų
bazių pasaulyje. Nuo 2004 m. jis naudojamas konk ečiai ES e minologijai
a ky i. Kadangi IATE y a labai daugiakalbė, isi į aše esan ys e minai u i
bū i susiję su a pačia są oka. Tai už ik inama, be ki a ko, į ašo s uk ū a i
joje esan ys pag indiniai duomenų laukai, kaip ma ysime oliau.
3.1 Nep iklausomas nuo kalbos lygis (LIL)
Šiame lygyje y a iso į ašo duomenys, įskai an adminis acinius
me aduomenis i su koncepcijomis susijusią in o maciją, p z., domeną, kilmę
e ences. IATE’s domains a e aligned wi h Eu oVoc, he EU’s mul ilingual
i k yžminį e ezau ą. P adžios laukas nu odo koncepcijos geog a inę a
ins i ucinę (p z., ES a JT) kilmę. k yžminės nuo odos į susijusius į ašus.
105Te minologija | 2024 | 31
2 pa eikslas. IATE 853538 į ašo kalbos nep iklausomas lygis Idealiu a eju
apib ėž ys u ė ų bū i nep iklausomos nuo kalbos, o kiek iename kalbos
sky iuje u ė ų bū i lygia e čiai. Tačiau dėl o, kad nė a ne kalbos sis emos,
apib ėžiančios są okas, kiek ienas kalbos sky ius apib ėžia są oką
sa a ankiškai. Tai lemia są okos in o macijos susiskaldymą a p kalbos
nep iklausomų i kalbos speci inių lygių, sukeldamas galimus ski umus
apib ėžimuose į ai iose kalbose (Ka dos, Rádai-Ko ács 2014:
168).
3.2 Kalbos lygis (LL)
Šis lygis susijęs su są oka i y a pa ašy as konk ečia kalba i aikomas isiems
šios kalbos e minams. Čia pa eikiamos apib ėž ys ski ingomis kalbomis. IATE
naudoja i inimo kalbą kaip nuo odą isoms ki oms kalboms, kad bū ų už ik in a,
kad apib ėžimai bū ų susiję su a pačia są oka. Šis pag indinis p incipas aikomas
ensu es ha “each en y co esponds o a single concep , which applies ‘ho i-
zonaliai […] isoms kalboms i […] e ikaliai […] isiems e minams kiek ienoje
kalboje […] (IATE ado as, 81). Pag indinė kalba, pap as ai anglų a p ancūzų kalba,
pap as ai y a eks o, ku iame šis e minas pi mą ka ą pasi odo, šal inis. Tačiau
konk ečioms šalims ski oms są okoms pag indinė kalba u ė ų bū i a i inkamos
šalies a ins i ucijų o iciali kalba, o a i inkama šalis a įs aiga u ė ų bū i
nu ody a kilmės lauke. Papildoma in o macija, susijusi su są oka, pa eikiama
pas abų lauke. P a as a i inimo kalba a ba ski ingos są okos, apib ėž os
ski ingose kalbose, gali pada y i į ašą po encialiai sugadin ą. Todėl isi kalbos
sky iai u i bū i susiję su a pačia są oka, ku ią apib ėžia pag indinė kalba.
O solya Hed ig Ka dos112 Koncep ualinė lygia e iškumas daugiakalbėje ES e minologijoje […]
Challenges and Possible Solu ions
4.3 Šalies konk ečios sąlygos
Kaip paaiškin a ski snyje 3.1 pi miau, pag indinė p iemonė, ski a nus a y i
konk ečios šalies (a ba įs aigos) e minus IATE, y a kilmės laukas, ku is y a
pag įs ai išdės y as į ašų nep iklausomame nuo kalbos lygyje (LIL). Sis emiškai
užpildy i šį lauką i jį pa ik in i e ėjams y a labai s a bu, kad bū ų eisingai
a ink i e minai. Ki as s a bus b uožas y a ai, kad konk ečios šalies e minų
a eju pag indinė kalba isada y a os šalies (o ganizacijos) o iciali kalba, ku iai
šis e minas būdingas. Iš esmės neįmanoma iksliai lygia e ės konk ečios šalies
e minų, ku ie egzis uoja ik am ik ose šalyse i odėl ne u i ikslių
lygia e ės ki ų kalbų, a eju. Jie gali bū i iš eiškiami ne iksliais a ba daliniais
( unkciniais) ek i alen ais a ba, jei nė a ek i alen o, e imo ek i alen ais. Kaip
pa ody a aukščiau, nė a neįp as a, kad ES eisės eks ai nu odo konk ečios
šalies są okas. Todėl labai s a bu a ski i šias są okas nuo ki ų isuo inių a
konk ečių ES są okų, aip pa i e minų lygiu. Todėl e ėjai aginami naudo i
e imo ek i alen us.
Ta p ES eks ų, konk ečios šalies e minai galbū y a labiausiai papli ę Teisingumo Teismo
ju isp udencijoje. Pa yzdžiui, e minas "Co e di Cassazione" (IATE 3585131) y a ski as ik I alijai, odėl
pag indinė kalba y a i alų kalba. Te minas, būdingas konk ečiai šaliai, aip pa aiškiai pa odo LIL kilmės
laukas, o apib ėžimas i pas abos paaiškina jo aidmenį TL pas aba: […]Re e encijos kilmė: Anglų kalbos
padalinio idinis dokumen as, Daugiažodžio gene alinis di ek o a as, Eu opos Sąjungos Teisingumo
I alian legal sys em. The English e m is a ansla ion equi alen , which is
Teismas, 2019 m. (Fo mulacija IT > EN) […]. Ši in o macija apie " e mino kilmę" naudojama Teisingumo
Teismo IATE į ašuose, kai są oka nė a TL.8 A siž elgian į 27 als ybių na ių eisinių sis emų į ai o ę,
są okų lygia e iškumo ūkumas y a kasdieninis Teisingumo Teismo e ėjų iššūkis. Sis emiškas
są okos lygia e čių e minų nebu imo TL nu odymas y a e inga in o macija e imams. Tačiau, kaip
ma ėme, ki ų ins i ucijų į ašai gali bū i pa eng i ski ingai i gali bū i odomi unkciniai i e imo
ek i alen ai kaip iksli pag indinės kalbos e mino ek i alen ai. 8 Kaip nu ody a Teisingumo Teismo
leidinyje apie eisinę e minologiją IATE (Palyginamasis daugiakalbis eisinis žodynas. S uk ū uo as
e minologinių duomenų inkinys, 2020 m.).

113Te minologija | 2024 | 31
Fo example, he e m ‘Ams ge ich ’ (IATE 889426), he cou o i s
Vokie ijos įp as inės ju isdikcijos eismas p ancūzų kalba y a iš e s as
su unkciniu ek i alen u, p iklausančiu Š eica ijos ju isdikcijai: "T ibunal
onal (“Am sge ich ”)’ and a no e in he LL cla i ies ha he concep is
canspeci ic o Ge man con ex , while in English an equi alen ansla ion is
p oposed: "Local Cou ", e en hough he English de ini ion does no
men ion ha his concep is speci ic o Ge many.
5. Kaip e minologijos duomenų bazė gali padė i
Kaip ma ėme, pi masis žingsnis, no in pasi ink i inkamą e miną, y a
nus a y i, kiek šis e minas y a sis emingas. Tam eikia nus a y i, a šis
e minas y a isuo inis, ES a konk ečios šalies. Tuome galima pasi ink i
inkamą IATE į ašą. Nus a y a, kad ikslios lygia e iškumo ūkumas y a
p oblema ne ik konk ečioms šalims a ins i ucijoms ski oms są okoms, be i
uni e salioms są okoms, ku ios gali u ė i konk ečioms šalims ski us
ma menis. Ki a e us, nesan ikslios lygia e iškumo, a odo, kad nė a
sis emingos nuo odos į ai, a am ik as e minas y a e imas, a unkcinis
ek i alen as (išsky us Teisingumo Teismo IATE į ašus). Tam, kad ai išsp ęs ų,
e minologai dažnai į e pia pas abas į ašo kalbos a e mino lygiu. Ki ais
a ejais ik a idžiai išnag inėjus nuo odas a ba a likus koncepcinę analizę,
galime nus a y i lygia e iškumo lygį i ai, a siūlomas e minas y a e imas,
a unkcinis ek i alen as. Ka ais naudojami e minų e inimo ženklai, okie
kaip "p i alomas", "p iim inas" a ba "nep iim inas", no s iš esmės šis laukas
u ė ų nu ody i e minų inkamumą ES kon eks e, o ne lygia e iškumo
san ykius. Siekian sp ęs i šias p oblemas i ska in i sis emingą
lygia e iškumo san ykių nu odymą, ypač jei nė a ikslo lygia e iškumo, mes
siūlome: a) sis emingai nu ody i e minų, susijusių su ES a ba konk ečia šalimi,
pobūdį, į aukian a i inkamą šalį (o ganizaciją) į konk ečios šalies e minų
kilmės lauką. Tuščias kilmės laukas odo, kad są oka nė a susijusi su jokia šalimi
a o ganizacija i odėl gali bū i laikoma isuo ine. Kalbų lygio pas abos aip pa
gali bū i naudojamos nag inėjamos są okos ypa umams paaiškin i. b) į es i
naują nep i alomą duomenų lauką: pe da imo pas abų lauką,
i.e. a “no e in a e minological da a collec ion p o iding in o ma ion on
O solya Hed ig Ka dos114 Koncep ualinė lygia e iškumas daugiakalbėje ES
Challenges and Possible Solu ions
e minologijoje […] lygia e iškumo, k yp ingumo a ki ų specialių b uožų,
u inčių į akos lygia e iškumui a p ienoje kalboje esančio pa adinimo i ki oje
kalboje esančio pa adinimo, laipsnis […] (ISO 12616-1:2021). Šis nep i alomas laukas
nu odo, a e minas y a unkcinis a e imo ek i alen as. Ek i alen inio lauko
naudojimas y a įp as as daugiakalbiose e minologijos duomenų bazėse.
Pasaulinės in elek inės nuosa ybės o ganizacijos duomenų bazėje "WIPO Pea l"
y a pe da imo komen a ų laukas, ku is nu odo ski ingų kalbų e minų
lygia e iškumo laipsnį (Valen ini e al. 2016: 197; WIPO Pea l naudo ojo ado as).
Panašiai i Kanados y iausybės e minologijos duomenų bazėje "Te mio Plus"
naudojamos konk ečios e ike ės ( . y. "seman iniai pa ame ai", okie kaip
"bend as" i "speci inis") siekian nu ody i, kad į ašy as e minas u i pla esnę
a siau esnę eikšmę nei jo ek i alen as ki oje kalboje. Panašiai i Veng ijos
e imo i pa i inimo a nybos duomenų bazėje "IUSTe m" y a lygia e iškumo
laukas, ku iame e minai klasi ikuojami kaip obuli, unkciniai a ba e imo
lygia e čiai (Tamás e alii 2020: 126).
6. Iš ados
Kaip ma ėme, daugeliu a ejų e ėjui sunku, nes šal inio eks e y a
uni e salių są okų, kul ū inių są okų (p iklausančių nacionalinei kul ū ai a
eisinės sis emos) i homogenizuo ų są okų (p iklausančių ES są okų sis emai)
de inys. Todėl e ėjai u i sugebė i iden i ikuo i uni e salią, ES a konk ečiai
šaliai būdingą am ik o e mino są okos pobūdį, kad galė ų ją į auk i į
inkamą są okų sis emą. Be o, IATE, pag indinė ES ins i ucijų e minologijos
aldymo p iemonė, sis emingai nenu odo uni e salaus, ES a konk ečios šalies
e mino pobūdžio, aip pa o icialiai nepa eikia lygia e iškumo san ykių. Šiuo
me u kilmės laukas, kalbos i e minų lygio pas abos, e inimo e ike ės,
e minų i kon eks o nuo odos padeda e ėjams p iim i in o muo us
e minologinius sp endimus. Speciali kilmės laukelis y a inkamiausias laukelis,
ku iame pa eikiama in o macija apie e minų, susijusių su sis ema, pobūdį,
odėl jo sis emingas užpildymas y a bū inas konk ečios įs aigos a šalies
e minams. Be o, siekian paaiškin i lygia e iškumo sąlygas, siūlome į auk i
naują nep i alomą pe da imo pas abų duomenų lauką, ku io užpildymas bū ų
ekomenduojamas ypač e minų, ku ie ne u i ikslių lygia e čių, a eju. Jis
gali nu ody i, a nu ody as e minas y a obulas, unkcinis a
115Te minologija | 2024 | 31 e imo ek i alen as. Tokios in o macijos
eikimas apie koncep ualius nologinius sp endimus pagal kon eks ą.
equi alence ela ionships may help ansla o s in making in o med e mi-
REFERENCES
Be gomi Ca e ina 2023: Explo ing Judicial In e p e a ion: Compa a i e Law Me hodology and he Hyb id-
isa ion Pa adigm. – Global Ju is 23(3), 243–253. A ailable a : h ps://doi.o g/10.1515/gj-2023-0119.
Biel Łucja, Doczekalska Agnieszka 2020: How do sup ana ional e ms ans e in o na ional legal sys ems? A co -
pus-in o med s udy o EU English e minology in consume p o ec ion di ec i es and UK, I ish and Mal-
ese ansposing ac s. – Te minology 26(2), 184–212. A ailable a : h ps://doi.o g/10.1075/ e m.00050.bie.
Commission S a Wo king Documen – Coun y Repo Hunga y 2020. A ailable a : h ps://eu -lex.
eu opa.eu/legal-con en /EN/TXT/?qid=1584543810241&u i=CELEX:52020SC0516.
Cou o Jus ice o he Eu opean Union 2020: Compa a i e mul ilingual legal ocabula y. A s uc u ed
collec ion o e minological da a. A ailable a : h ps://cu ia.eu opa.eu/ ad/A iche%20VJM_en.pd .
Eu opean Commission, Legal se ice 2015: Join p ac ical guide o he Eu opean Pa liamen , he Council
and he Commission o pe sons in ol ed in he d a ing o Eu opean Union legisla ion, Publica ions
O ice. A ailable a : h ps://da a.eu opa.eu/doi/10.2880/89965.
Fische Má a 2010a: A o dí ó min e minológus, különös ekin e el az eu ópai uniós kon ex us a. Dok o i
dissze áció, Budapes : ELTE. A ailable a : h p://www.euenglish.hu/wp-con en /uploads/2012/05/
PHD-FISCHERM%C3%81RTA-2010.pd .
Fische Má a 2010b: T ansla ion(policy) and e minology in he Eu opean Union. – Thelen Ma cel,
S eu s F ieda (eds). Te minology on e e yday li e, Ams e dam/Philadelphia: John Benjamins, 21–34.
A ailable a : h ps://doi.o g/10.1075/ l p.13.03 is.
IATE Handbook. A ailable a : h ps://ia e.eu opa.eu/asse s/IATE_Handbook_public.pd .
ISO 860:2007 Te minology wo k – Ha moniza ion o concep s and e ms.
ISO 25964-2:2013 In o ma ion and documen a ion – Thesau i and in e ope abili y wi h o he ocabula ies —–
Pa 2: In e ope abili y wi h o he ocabula ies.
ISO 1087:2019 Te minology wo k and e minology science – Vocabula y.
ISO 12616-1:2021 Te minology wo k in suppo o mul ilingual communica ion – Pa 1: Fundamen als o
ansla ion-o ien ed e minog aphy.
Judgmen o he Cou o 6 Oc obe 1982. S l CILFIT and Lani icio di Ga a do SpA Minis y o Heal h. Re-
e ence o a p elimina y uling: Co e sup ema di Cassazione - I aly. Case 283/81. ECLI:EU:C:1982:335
Ka dos O solya, Rádai-Ko ács É a 2014: IATE – An indispensable ool o EU ansla ions. – Mu á h
Judi (ed.). Hunga ian Lexicog aphy III. LSP lexicog aphy, Budapes : Akadémiai Kiadó, 163–181.
Koskinen Kaisa 2000: Beyond Ambi alence. Pos mode ni y and he E hics o T ansla ion. – Ac a
Uni e si a is Tampe ensis, Tampe e: Tampe e Uni e si y P ess. A ailable a : h ps://u n. i/u n:isbn:951-
44-4941-X.
Klaudy Kinga 2007: Az EU-szakszö egek o dí ásának ok a ása. – Klaudy Kinga (ed.). Nyel és o dí ás.
Váloga o o dí ás udományi anulmányok, Budapes : Tin a Kiadó, 255–266.
P ie o Ramos Fe nando, Ce u i Gio gina 2021: Te minology as a sou ce o di icul y in ansla ing
in e na ional legal discou ses: an empi ical c oss-gen e s udy. – In e na ional Jou nal o Legal Discou se,
6(2), 155–179. A ailable a : h ps://doi.o g/10.1515/ijld-2021-2052.
Rádai-Ko ács É a 2009: Az eu o e minus, a agy az eu ópai uniós e minológia jellemzői, különös ekin e el az
újla in nyel ekben megjelenő sajá osságok a, ELTE Nyel udományi Dok o i Iskola, Budapes .
Schä ne Ch is ina, Adab Be e ly 2001: The idea o he hyb id ex in ansla ion e isi ed. – Ac oss
Languages and Cul u es, 2(2), 277–302. A ailable a : h ps://doi.o g/10.1556/Ac .2.2001.2.11.
Somssich Réka, Vá nai Judi , Bé czi Anna 2010: S udy on Lawmaking in he EU Mul ilingual En i onmen ,
Eu opean Commission, Di ec o a e Gene al Fo T ansla ion. A ailable a : h ps:// e mcoo d.eu/wp-
con en /uploads/2013/08/S udy_on_lawmaking_in_ he_EU_mul ilingual_en i onmen .pd .
S e aniak Ka olina 2013: Mul ilingual Legal D a ing, T ansla o s’ Choices and he P inciple o Lesse
E il. – Me a, 58(1), 58–65. A ailable a : h ps://doi.o g/10.7202/1023809a .
O solya Hed ig Ka dos116 Concep ual Equi alence in Mul ilingual EU Te minology –
Challenges and Possible Solu ions
Tamás Dó a Má ia, Polácska Edina, Klenk Má k 2020: A hi eles o dí ás e minológiai ámoga ásának
lehe őségei. – Szo ák Szil ia (ed.). A hi eles o dí ás min köz elada , Budapes : OFFI Z ., 113–130.
A ailable a : h ps://www.o i.hu/o i-akademia/kiad anyok/a-hi eles- o di as-min -koz elada .
Valen ini Ch is ina, Wes ga e Geo ey, Rouque Philippe 2016: The PCT Te mbase o he Wo ld
In ellec ual P ope y O ganiza ion. Designing a da abase o mul ilingual pa en e minology. –
Te minology 22(2), 171‒200. A ailable a : h ps://doi.o g/10.1075/ e m.22.2.02 al.
WIPO Pea l – Use Guide. A ailable a : h ps://www.wipo.in / e e ence/en/wipopea l/guide.h ml.
KONCEPTUALUSIS LYGIAVERTIŠKUMAS DAUGIAKALBĖJE ES TERMINIJOJE:
IŠŪŠKIAI IR GALIMI SPRENDIMAI
San auka
Są okų analizė y a pag indinė e minijos da bo dalis, ypač daugiakalbiuose i į e i eikšmė
mą o ien uo uose kon eks uose. Šiame s aipsnyje nag inėjama o ien a imosi į są okas
į e imą o ien uo ame e minologijos da be Eu opos Sąjungoje. Eu opos Teisingumo
Teismo p ipažin a ES eisės sis emos au onomija eiškia, kad eisės e minai ES eisėje i
nacionalinėje eisėje gali u ė i ski ingas eikšmes. Te minų ipų į ai o ė ES eks uose
eikalauja, kad e ėjai su ok ų uni e salų, speci inį ES a konk ečiai šaliai e minų
pobūdį, kad pa ink ų ge iausią konk ečios kalbos a i ikmenį. S aipsnyje ap ašomos
s a egijos, ku ias e ėjai gali naudo i di bdami su į ai ių ipų e minais (uni e saliais,
būdingais ES a būdingais konk ečiai šaliai). Nag inėjami sunkumai e čian uni e salius
e minus, u inčius konk ečiai šaliai būdingų aspek ų. S aipsnyje pa odoma, kaip
in o macijos apie lygia e iškumą ūkumas i uni e salių bei konk ečiai šaliai būdingų
e minų painiojimas gali susilpnin i e minų į ašus. Taip pa akcen uojami speci iniai ES
e minų pe kėlimo į nacionalinės eisės kalbą iššūkiai. Pab ėžiama, kad kalban apie
konk ečiai šaliai būdingus e minus, nesan a i inkamo e mino e imo kalboje, gali ek i
a o i ne ikslius a dalinius a i ikmenis. ES e minologijos duomenų bazėje IATE
pa eikiama (no s ne isada sis emingai) am ik a in o macija apie e minų kilmę i
lygia e iškumo san ykius. Dažnai ją galima gau i ik nuodugniai išnag inėjus kelis duomenų
laukus. Kad bū ų išsp ęs os šios p oblemos, s aipsnyje ekomenduojama sis emingai
nu ody i są okos kilmę i į es i naują nep i alomą duomenų lauką PERKLIMO KOMENTARAS,
bū ų paaiškin i koncep ualiojo lygia e iškumo san ykiai. Teigiama, kad šis nep i alomas
duomenų sp endimai laukas galė ų bū i naudingas e ėjams, nes padė ų jiems su ok i
lygia e iškumo san ykius i p iim i pag įs us pa enkan e imo kalbos e minus.
Gau a 2024-01-30
O solya Hed ig Ka dos
Rue de la Loi/We s aa 175. B-1048 B iuselis-B iuselis. Belgija/Belgija
El. paš as ka doso [email protected]