P. KniūKš a. Salan ų a das d iejose XVii a. k ikš o į ašų knygose
103
PRANAS KNIŪKŠTA
Lie u ių kalbos ins i u as
SaLan Ų VaRDaS DViEJOSE
XVii a. KRiKš O ĮRašŲ KnYGOSE
Li e a ū oje užsimenama, kad seniau Salan a bu o adinami Skilándžiais.
Minėdamas Salan  p aei į, ai ne ka ą y a p iminęs Mo iejus Valančius. an-
ano e ininko pasakojime „Ka ė pas Salan ų pilį“ pasaky a: „nuo K e ingos
į Salan us, uoka Skilandžiais adinamus, nebu o kas o kelio“ (R i 384).
Žemaičių yskupys ėje ašoma, kad „1630 m. Mikalojus Pasanauskis pas a ęs
Skilandžiuose, a ba Salan uose, medžio bažnyčią“ (R ii 116). iš plačiau žino-
mų daba inių leidinių senąjį Salan ų a dą Skilandžiai p imena enciklopedi-
jos. Bos oniškėje Lie u ių enciklopedijoje Salan ams ski as s aipsnis aip i
p adedamas: „Salan ai, seniau Skilandžiai...“ (LE XXVi 326), oliau da pa-
ka ojama: „P adžioje ie o ė bu o adinama Skilandžiais“ ( en pa , 327).
Ta ybų Lie u os enciklopedijoje i gi ašoma, kad „Salan ai įsikū ė Skilandžių
kaimo ie oje“ ( LE iii 614). nu odomi i a do pakei imo me ai: „Salan ais
mies elį p adė a adin i 1638“. Kuo as eiginys pa em as, nepasaky a.
D ejopą Salan ų a dą, Skilandžių i imą Salan ais i Salan ų įsigalėjimą
ge iausiai odo Salan ų bažnyčios XVii amžiaus k ikš o į ašų knygos (1631 –
1640 i 1641 –1659 m.). Jos pa i ina ci uo uosius eiginius apie Salan ų
a dą, išsky us ai, kad mies elis Salan ais p adė as adin i nuo 1638 me ų.
SkiLandŽiai iR Salan ai 1631–1640 ME Ų ĮRašuOSE
Senąjį mies elio a dą i a do pasikei imą odo 1631–1640 me ų k ikš o
į ašų knyga, ku ios pi majame puslapyje į ašy as pag indinis pa adinimas
(daba kai ku ios aidės išdilusios): Me ica si e egis um bap iza o um eccle-
siae Skiłąndensis, o po jo mažesnėmis aidėmis kaip paaiškinimas p idė a:
Sałąn y od . 1631 do oku 1640 (panašus už ašas Ch z u Sałąn y od . 1631
do . 1640 p iklijuo as knygos i šelyje). Knyga saugoma Ma yno Maž ydo
biblio ekos ank aščių sky iuje.
104
KaLBOS KuL ūRa | 81
Knygos į ašuose nuo 1631 i baigian 1639 me ais mies elio a das y a
Skilandžiai, ik jis ašomas pagal lenkų kalbos ašybos p incipus i su lenkiš-
ka galūne -ie. Be ašyba ne ienoda i nenuosekli, už ašy a daug į ai iausių
a ian ų. Labiausiai į ai uoja p iebalsio „l“ i d iga sio „an“ ašymas. P ie-
balsis „l“ dažniausiai žymimas aide su kie umo ženklu – ł, ečiau (be ne
isai e ai) pap as a aide l; y a už ašymų su d iem l aidėmis, ku ios i gi
ienu pap as osios (ll), ki u su kie umo ženklu (łł). D iga sis „an“ daž-
niausiai ašomas ąn, be ne e ai i an; pasi aiko už ašymų su on i ne su un.
nuk ypimų u i ne pi mojo skiemens ašyba – be įp as o Ski-, pasi aiko
Sky-, ne Skie-. š ai kaip a odo isa už ašymų į ai o ė: Skiłąndzie, Skiląn-
dzie, Skiłandzie, Skilandzie, Skiłłąndzie, Skilląndzie, Skillandzie, Skiłondzie,
Skielondzie. šios a dininkinės o mos a ojamos po p ielinksnio de – de
Skiłąndzie, de Skilandzie i pan., be pasi aiko p ie p ielinksnio p ide in ų
lenkų kalbos kilmininko o mų: de Skiłąndz, de Skiłłąndz, de Skylląndz, de
Skiłłundz i su galūne -ow – de Skiłłąndziow.
Kadangi Skilandžių a das plačiau nebu o papli ęs i ne u ėjo adicijos,
okią už ašymų į ai o ę galima sup as i i iš dalies pa eisin i. Be bu o i
ik ai keis ų bei nesup an amų už ašymų. Vienu a pu (1635 me ais) a si-
anda į ašų, ku ė ų i k ikš o ė ų ie a nusakoma ienaskai os o mos
a ian ais ( ašoma su pap as a l) – Skiląndis, Skilandis, Skylląndis, Skiląndzis:
Ch is opho us aleknay is Skiląndis, Ch is opho us k ipay is Skylląndis, S a-
nislay Jocubay is Skiląndzis. Kai Skilandis a jo a ian as p i ašomas po pa-
a dės, jų negalima laiky i pa a dėmis, lieka laiky i ie os nuo oda. O ka-
dangi p iekyje nė a p ielinksnio de, į juos eikia žiū ė i kaip į p iedėlius,
panašius į būd a dį skilandiškis: k is upą aleknai į Skilandį galima sup as i
kaip aleknai į skilandiškį.
o laiko a po į ašuose y a panašių edinių i iš ki ų ie o a džių: Pe us
Bu kay is no enis – Pe as Bu kai is no ėniškis; Geo giy Wisgauday is G usz
laukis – Ju gis Visgaudai is g ūšlaukiškis; da y a O lianis, klausgaylis, Tuzis,
imbo is i k ., plg. e lėniškis, klausgal iškis, uziškis, imba iškis. Jie p ideda-
mi ne po mo e ų pa a džių – agnes Wałłen inay e kumpikis a ba aikomi
ka u y ui i mo e iai – Pe us Jucai is e anna Žeymis. Čia jie su pa a dė-
mis g ama iškai nesude in i, be galima sup as i, kad ai agnė Valen inai ė
kumpikiškė, Pe as i Ona Jucaičiai žeimiškiai.
Po a 1640 me ų į ašų p ieš ienaskai inę Skilandžio o mą u i aidę e,
ku i u bū eiškia p ielinksnio ex san auką. Viename iš jų (balandžio mėn.)
P. KniūKš a. Salan ų a das d iejose XVii a. k ikš o į ašų knygose
105
aiko ė ai už ašy i: nicolao Pe auskay is e Ca ha ina Gus ai e e Skielundis.
Čia ienaskai inę o mą galima sup as i kaip ie o a dį – iš Skilandžio.
Y a ienas 1635 me ų į ašas, ku sunkiai sup an ama ne ik ie o a dinio
žodžio mo ologinė eikšmė, o i pa s žodis. okia iena ugpjūčio mėnesio
ie os nuo oda Shałłon: pa ašy a, kad aiką k ikš ijo Ch is opho y Jankiewicz
Commenda y Shałłon, aiko k ikš o ė as Geo gius Zebi is Shałłon, o aikas
y a ė o Ch is opho i C ipa Shałłondis. Reikia many i, kad aiką k ikš ijo
Salan ų kamendo ius, aigi Shałłon u ė ų eikš i Salan ùs. Gal čia y a Sa-
lan ų a Salan o dalis Salon? O Shałłondis a odo kaip žodžių Salan ai (a
Salan as) i Skilandis hib idas.
Skilandžiai mies u pi mą ka ą pa adin i 1636 m. ko o mėnesio į aše:
aiko ė ai Jaku ai is i G igalai ė už ašy i de Skiłąndzie – iš Skilandžių, k ikš-
o ė as aidukas (ayduk) – de oppido, – ie o a džio nė a, be eikia sup as-
i, kad as „opidas“, a ba mies as, y a Skilandžiai. Po me ų, 1637 me ų ko o
mėnesio į aše, jau ka u minimas i mies as, i jo a das – de oppido Skilan-
dzie, de oppido Skiłąndziow.
Da ka ą eikia pasaky i, kad 1638 i 1639 me ų į ašuose Salan ų da
nė a, kaip i iki ol y a ik Skilandžiai. ačiau sumažėjo už ašymų į ai o ė –
neliko a ian ų su d iem l, be konku uoja o mos su pap as a i sukie in a
l (ł). aip pa konku uoja o mos su ąn i an ( a ian ų su on nebema y i).
naujasis mies o a das Salan ai knygoje pasi odo 1640 me ais (pi mieji
į ašai ko o mėn.). už ašymų o mos ne ienodos, be ne okios į ai ios kaip
Skilandžių: iena l, pap as a a ba su kie inimo ženklu (ł), d iga sis žymimas
ąn a ba an. naujas dalykas – žodžio gale ašomas į aidę j panašus ženklas,
ienu ki u y a aiškiai pa ašy a y. Dažniausi už ašai: su pap as a l i su ąn –
Saląn j a ba sukie in a (ł) i su pap as u d iga siu an – Sałan j. Pap as ai
p ieš ie o a dį y a ik p ielinksnis de – de Saląn j, be y a už ašų i su de
oppido – de oppido Saląn j, de oppido Sałan y.
Salan ai 1640 me ų į ašuose Skilandžiais nebe adinami, be y a šios ša-
knies asmen a džių Skilandai is i Skilandienė. Skilandai is už ašy as iš kelių
ie ų, o ko o 18 d. į ašy i aiko ė ai Joannes Skiłąndai is e Hed igis de Sa-
ląn j, k ikš o ečioji liudy oja Hed igis Skiląndziene ( ie a neuž ašy a, gali-
ma sup as i, kad ji iš en pa ). Skilandžių mies as i ęs Salan ais, o gy en-
ojai liko kaip i bu ę – Skilandžiai.
iš iso 1631–1640 me ų į ašai odo Skilandžių a osenos į ai o ę i pe -
ėjimo nuo Skilandžių p ie Salan ų bend ąjį aizdą. Kaip Salan ai įsigalėjo i
kaip ki o jų o mos, ma y i iš 1641–1659 me ų į ašų knygos.
106
KaLBOS KuL ūRa | 81
SaLanTų VaRDaS 1641–1659 ĮRašŲ KnYGOJE
ši k ikš o į ašų knyga saugoma Salan ų bažnyčios a chy e i adinasi Salan-
ensis Bap .: ab anno 1641 ad 1659, – oks į ašas y a an jos i šelio. iš jo
(i iš knygos į ašų) ma y i, kad nuo 1641 me ų a ie o ė o icialiai adinama
Salan ų a du.
Įskai omą Salan ų a dą knygoje andame 1641 m. gegužės mėnesio į a-
šuose (iki ol jie neįskai omi). Gegužės 19 d. į aše k ikš o ė as už ašy as de
oppido Saląn y – iš Salan ų mies o; gegužės 24 d. aiko ė ai – de oppido Sa-
ląn y, k ikš o ė ai – de Saląn j. Kodėl už ašai d ejopi i kuo jų eikšmė
ski iasi – sunku pasaky i.
neaiški i ki a d ejybė – ienu Salan ų a das už ašy as su aiškiai ma o-
ma lenkiška galūne -y, ki u galūnė neaiški, panaši į aidę j (ji gali eikš i
ga są „i“ a žodžio umpinimo ženklą). D ejopai žymimas i ga sas „l“ –
ienu pap as a aide l, ki u su kie umo ženklu – ł. šie a ian ai a ojami
ik ai a si ik inai, be jokio eikšmės ski umo, odėl čia jų ašybos nebus
paisoma i isu ašoma pap as oji l. D ejopą, ik jau aiškią p asmę u i o
a do ašymas su neįp as a aidžių samplaika ąn, ji leidžia žodį skai y i d iem
būdais – nepaisy i nosinumo ženklo i pagal ašomosios kalbos no mas skai-
y i Salan ai a ba p aleis i aidę n i a siž elgian į lenkišką ašybą skai y i
žemai iškai – Salon ā (Salon ai).
ne ienodai Salan ų a das ašomas i 1642 me ų į ašuose – ienu de
Saląn y, ki u de oppido Saląn y. Be y a po a ie ų, ku p ie k ikš o ė ų
pa ašy a ik bend o pobūdžio nuo oda de Oppido, o Salan ų a das iš iso
neminimas. iš okio pa ašymo galima sup as i, kad i aip aišku, kas ai y a.
Kiek ki okie 1642 me ų pabaigos (lapk ičio i g uodžio mėn.) į ašai, a-
šy i ki o žmogaus, ki a ašysena i ki okia, a odo, labiau apgal o a a ka.
Čia ien Salan ų a do be bend inės nuo odos (de Saląn y) nė a, isu ašo-
ma su nuo odos san umpa opp. a ba oppd. Po jos Salan ų a das isu su-
umpin as, su umpinimas isu pažymė as umpinimo ženklu (čia jį žy-
mėsime ženklu ٥) – de oppd. Saląn ٥.
Kyla klausimas – kokia čia galūnė numes a i kodėl numes a. Palyginę
už ašymus de oppido Saląn y i de oppd. Saląn ٥ ma ome, kad ūks a galūnės
-y, ku i a i inka lie u išką Salan ų galūnę -ai. aigi oppd. Saląn ٥ galima
sup as i aip pa kaip oppd. Saląn y – mies as Salan ai a ba Salan ų mies as.
Be su numes a galūne pa ašy as žodis Saląn ٥ leidžia čia įsi aizduo i nu-
mes ą ienaskai inę galūnę i mies o a dą sie i su upės a du Salan as a jo
a mine o ma Salon s. ad iš už ašo oppd. Saląn ٥ galima sup as i, kad ai
P. KniūKš a. Salan ų a das d iejose XVii a. k ikš o į ašų knygose
107
Salan o mies as. Y a ne už ašų, o maliai odančių ienokį i ki okį sup a i-
mą: y a ie a, ku k ikš o mo ina už ašy a de opp. Saląn on (lapk ičio 17 d.),
ku iš žodžio o mos išeina – iš Salan o mies o, i ie a, ku k ikš o mo ina de
oppd. Saląn en (g uodžio 21 d.) – iš Salan ų mies o.
umpin i daugiskai inę Salan ų o mą i už ašą oppd. Saląn y keis i į
oppd. Saląn ٥ nebu o jokios p asmės. ai nieko naujo neduoda. už ašymą
su numes a galūne de oppd. Saląn ٥ leng iau sup as i kaip už ašą, ku nu-
mes a ienaskai inė upė a džio Salan as galūnė i pa adinimas sup an amas
kaip Salan o mies as.
Kai Salan ai o a do da ne u ėjo i bu o Skilandžiai, jie bu o iesiog
mies as (a mies elis) p ie Salan o. Kadangi p ielinksninę kons ukciją gali
a s o i kilmininkas (plg. s ečiai iš kauno – kauno s ečiai, puolimas iš o o – o o
puolimas), i g e a mies o p ie Salan o galėjo bū i os pačios eikšmės Salan-
o mies as. P adė as a o i ie oj Skilandžių, Salan o mies as i o ik iniu
pa adinimu, ku bū inas y a gy enamąją ie ą eiškian is bend inis žodis
mies as (mies elis). Mies o a dą upė a dis gali eikš i ik ka u su okios
eikšmės gimininiu žodžiu.
iš upė a džio a si adęs mies o a das įga o daugiskai os o mą – iš Salan-
o a si ado Salan ai. ai no malus dalykas, aip a si adusių ie o a džių y a
i daugiau, ienas iš jų Pes ys – Pesčiai. ne ekę iesioginio yšio su Salan u
i u ėdami ik mies o eikšmę, Salan ai gali bū i a ojami i be gimininio
žodžio – gali bū i i Salan ų mies as, i Salan ai. okie abu galimi i lygia-
e čiai y a už ašai oppd. Saląn y i Saląn y.
oldami nuo upė a džio, Salan ai pamažu ols a i nuo a minės žodžio
aiškos. upė a dį daugiausia žinojo ie os žmonės i jis bu o žemai iškas, su
d iga siu on – Salon s. iš p adžių i ie o a džio žemai iška o ma u ėjo
bū i labiau žinoma už o icialųjį a ian ą Salan ai. Vėliau, nu olęs nuo upė-
a džio i pa ekęs į pla esnę a oseną, mies o a das de inamas p ie ki ų
aš uose a ojamų ik inių a dų i p ie bend ųjų one ikos no mų – Salon-
us išs umia Salan ai. Žemai iškojo i aš ų kalbos a ian ų p iešp iešą sil-
pnina i pe ėjimą nuo pi mojo p ie an ojo š elnina o a do diploma inė
ašyba su ąn; aip už ašy a o ma Saląn y leidžia nuo ienos o mos šokinė-
i p ie ki os i lais ai nuo Salon ų pe ei i p ie Salan ų.
Į ai ius Salan ų a do a ian us, jų ašymo būdus i a ojimo pokyčius
aki aizdžiai odo olesnių me ų į ašai.
Visuose 1643 m. į ašuose Salan ų a das ašomas aip kaip 1642 m. pa-
baigoje – su bend inės nuo odos san umpa i su numes a galūne: de opp.

108
KaLBOS KuL ūRa | 81
Saląn ٥, de oppd. Saląn ٥. iš okio už ašymo Salan us ik ai galima sup as i
kaip Salan o mies ą. Ki oks y a ik ienin elis už ašas – Bakalau eus Saląn ٥,
ku sąsajos su upė a džiu niekaip neįž elgsi i ku galima ik ienaip sup as-
i – Salan ų bakalau as.
Į ai esni i p ieš a ingesni 1644 me ų į ašai. iš p adžių dažniau ašoma
aip kaip 1643 me ais – de oppd. Saląn ٥, ačiau y a i už ašų be „opido“, be
su numes a galūne – de Saląn ٥. ne ame pačiame į aše (sausio 3 d.) ė ai
už ašy i de oppd. Saląn ٥, k ikš o mo ina – de Saląn ٥. nuo me ų idu io
įsigali an asis būdas. aip, su numes a galūne i be bend inės nuo odos,
ašomas Salan ų a das is dėl o bu o di b inis i nelogiškas, odėl na ū alu,
kad nuo ugsėjo mėnesio pasi odo už ašų su galūne – de Saląn y. Mo olo-
giškai į o min as mies o a das pasida o ik as ie o a dis. Be aiškesnės
a kos i oliau nė a: spalio 19 d. už ašy a de Saląn y, spalio 21 d. – de oppd.
Saląn ٥, lapk ičio 21 d. ėl – de Saląn y, g uodžio 23 d. – de Saląn ٥. aki-
aizdu, kad Salan ų a do a osena da neaiški i nenusis o ėjusi.
Pas angas ją a ky i odo 1645 me ų į ašai. nuo me ų p adžios g įž ama
p ie d ejopų logiškųjų už ašų. ą pa į ( asa io) mėnesį k ikš o ė as ienu
už ašy as de Saląn y, ki u de oppd. Saląn ٥. nesu umpin as mies o a das
ašomas ienas pa s, o kai galūnė nume ama – su bend inės eikšmės nuo-
oda oppd. už ašų be galūnės i be bend inės nuo odos nė a.
Vienodėja i ie o a džio šaknies ašyba. nuo balandžio mėnesio Salan ų
a das ašomas be neįp as os aidžių samplaikos ąn – išme ama n, paliekama
ien nosinė aidė ą. Vie oj iki ol bu usių už ašų de Saląn y a si ado de Salą-
y. Rašybos keis enybė lyg i pašalin a, be a si ado ki as nepa ogumas – nau-
joji ašyba Salan ų a dą e čia skai y i ik žemai iškai, su d iga siu on – Sa-
lon ai (Salon ā). nebelieka plačiajai a osenai eikalingų Salan ų.
a pačia (1645 me ų) a ka Salan ų a das ašomas 1646 m. į ašuose:
ie o a dis isu su galūne, šaknyje nosinė aidė ą – Salą y, de Salą y. ik
kai ku p ieš ie o a dį p i ašoma nuo oda – de oppd. Salą y.
Be įdomiausia i ne ikė a, kad ais me ais g e a Salan ų pasi odo senasis
mies o a das Skilandžiai, aip pa už ašy as su nosine aide ą – Skilądzie.
Viename sausio 19 d. į aše ė ai i k ikš o ė ai už ašy i iš Salan ų – de Sa-
lą y, ki ame os pačios dienos į aše k ikš o ė as kaspe as klo ai is nu ody-
as iš Skilandžių – de Skilądzie. Rugsėjo 29 d. iename į aše aiko ė ai y a
iš Skilandžių, ki ame os dienos į aše ė as kaspe as klo ai is – iš Salan ų.
Galima pamany i, kad Salan ų i Skilandžių a dais adinamos ski ingos
ie o ės, be okią p ielaidą g iauna d ejaip už ašy a Kaspe o Klo aičio gy-
P. KniūKš a. Salan ų a das d iejose XVii a. k ikš o į ašų knygose
109
enamoji ie a. Vaikai, ku ių k ikš o ė as už ašy as Kaspe as Klo ai is, y a
ų pačių ė ų – nikolajaus i Ma inos Jokūbaičių iš Kumpikų, – eikia ma-
ny i, kad i k ikš o ė as Kaspe as Klo ai is abiem a ejais y a as pa s as-
muo. aigi i jo gy enamoji ie a u i bū i a pa i, ik ne ienodai už ašy a.
nuo 1647 m. p adžios da ka ą keičiama Salan ų šaknies ašyba – nosinė
aidė ą keičiama d iga siu, dažniau ašoma on – Salon y, ečiau an – Salan y.
Y a i į ai ių ki ų ne ienodumų i d ejybių. ne ienodai ašoma galūnė –
ienu kaip iki ol -y – Salon y, ki u ( ečiau) -i – Salon i. Randame i už a-
šymų be galūnės, ik jau be umpinimo ženklo – de Salon . a si anda už a-
šymų su d iem l – de Sallon , de Sallan . G e a ie o a džių y a už ašų su
p idė a nuo oda: de Salon y i de oppd. Salon y. nema y i nei sis emos, nei
pas angų ją ku i. Ski ingų už ašų y a ne ame pačiame į aše: ienas asmuo
už ašy as de Salon y, ki as čia pa de Salon i, ienas – de Salan i, ki as – de
oppido Salan y.
Panaši maiša is 1648 i 1649 m. į ašuose, ik en kai ku ie už ašymo bū-
dai labiau iš yškėja. 1648 m. ypač dažni už ašai su d iem l – de Sallan , jie
dings a 1649 m. p adžioje. ais me ais pagausėja už ašų be galūnių, be čia
jau ne numes a galūnė, o pa eikiama nelie u iška, galūnės ne u in i daugis-
kai os kilmininko o ma, ku ios eikalauja p ielinksnis de: Magdalena kusay
e de Salon – Magdalena kusai ė iš Salan ų. 1649 m. pabaigoje i 1650 m.
p adžioje y a i ki ų aip už ašy ų ie o a džių: de Skaudel – iš Skaudalių, de
kłausgałw – iš klausgal ų.
Labiausiai į akis k in a i ilgiausiai unka Salan ų žemai iškojo i suli e-
a ū in ojo a ian o konku encija. Visiškai okiais pa a ejais ienu ašoma
Salon y, ki u Salan y. Rašymo būdą sa o nuožiū a enkasi į ašo už ašy ojai.
an ai nuo 1650 m. p adžios iki spalio mėnesio ašoma Salon y, nuo spalio
į ašai ašy i ki a anka i mies o a das ašomas Salan y. a minės i suli e-
a ū in osios o mos konku encija yks a iki 1653 m. pabaigos, o nuo 1654
me ų jau isu ašoma Salan y i be nuo odos oppd. – ik de Salan y. Baigia
o muo is i įsigali ie o a džio o icialioji daba inė o ma Salan ai.
išVaDOS
1. Li e a ū oje užsimenama, kad senesnis Salan ų a das bu o Skilandžiai.
Senąjį a dą i a dų pasikei imą ge iausiai odo Salan ų bažnyčios XVii
amžiaus (1631–1640 i 1641–1659 me ų) k ikš o į ašų knygos.
110
KaLBOS KuL ūRa | 81
2. nuo 1631 iki 1639 me ų im inai į ašuose y a mies elio a das Skilan-
džiai, ik jis ašomas labai į ai iai, daugiausia pagal lenkų kalbos ašybos
p incipus: Skiłąndzie, Skiląndzie, Skiłandzie, Skilondzie i ki aip. Rašoma su
p ielinksniu de p ieš a dą – de Skiłąndzie, de Skilandzie...
3. naujasis a das Salan ai a si anda ik 1640 me ų į ašuose i ašomas
i gi į ai iai: de Saląn j, de Sałan j, de oppido Salan y i ki aip.
4. nuo 1641 iki 1659 me ų nuosekliai y a Salan ai, ik čia jų už ašymo
a ian ų da daugiau i į ai esnių, i jie nuola ki o. Be pi miau minė ų, da
y a: Sałąn y, Salan y, Salon y, de Sallon , de oppd. Salon y i k .
5. Pag indinė okios į ai o ės p iežas is, kad ai bu o naujas, nenusis o-
ėjęs, a osenos adicijų ne u ėjęs ie o a dis. Jis ašomas pagal lenkų a-
šybos p incipus, o lie u iško a do i lenkų ašybos san ykius neleng a su-
aiky i. Papildomų keblumų kėlė pag ečiui a ojamos a minės i suli e a-
ū in osios o mos.
6. Be ki ų a ian ų, y a už ašymų, ku p iekyje y a nuo oda de oppido, o
Salan ų a das už ašy as su numes a galūne i ie oj jos esančiu su umpini-
mo ženklu – de oppd. Saląn ٥. okį už ašymą galima sup as i kaip Salan ų
mies ą a ba kaip Salan o mies ą. ai leidžia da y i p ielaidą, kad pi minė
Salan ų a do pakopa galėjo bū i Salan o mies as.
šaL iniai
Ch z u Sałąn y od . 1631 do . 1640 / Me ica si e egis um bap iza o um eccle-
siae Skiłąndensis. – Lie u os nacionalinės Ma yno Maž ydo biblio ekos
ank aščių sky ius (F 100–407).
Salan ensis Bap .: ab anno 1641 ad 1659. – Salan ų bažnyčios a chy as.
Li ERa ūRa
LE XXVi – Lie u ių enciklopedija 26, Bos onas: Lie u ių enciklopedijos lei-
dyk la, 1961.
LE iii – Ta ybų Lie u os enciklopedija 3, Vilnius: Vy iausioji enciklopedijų
edakcija, 1987.
R i, ii – M. Valančius. Raš ai 1, 2, Vilnius: Vaga, 1972.
Gau a 2008 06 12
P. KniūKš a. Salan ų a das d iejose XVii a. k ikš o į ašų knygose
111
HE naME OF SaLan ai in WO CHuRCH BOOKS
OF BiR H REGiS ER OF HE 17 H CEn uRY
Summa y
Salan ai p e iously had he name o Skilandžiai. a change in he name was bes
a es ed in he 17 h cen u y bi h egis e books o he chu ch o Salan ai. En ies
made be ween 1631 and 1639 con ain he name Skilandžiai spelled in di e en
ways: Skiłąndzie, Skilandzie e c. he name Salan ai is only ound in he en ies
made in 1640 and la e ; he spelling o he wo d a ies as well, e.g. Salan y, Sałąn y,
Salon y e c. he e a e en ies gi ing he e e ence oppido be o e he name: (de)
oppido Sałąn y, (de) oppd. Salon y, some en ies ha e he name wi h i s ending
missing: de Salon , de oppd. Saląn ٥. he la e o m wi h he ma k signalling he
absence o ending can be ea ed as he own o Salan as. he p esen ly used o i-
cial o m Salan ai has been i mly es ablished in he bi h egis e s since 1654
(spel Salan y).
PRanaS KniūKš a
Lie u ių kalbos ins i u as
P. Vileišio g. 5, L -10308 Vilnius