Salantų vardas dviejose XVII a. krikšto įrašų knygose

PRANAS KNIŪKŠTA Lietuvių kalbos institutas SALANTŲ VARDAS DVIEJOSE XVII a. KRIKŠTO ĮRAŠŲ KNYGOSE Literatūroje užsimenama, kad seniau Salantai buvo vadinami Skilandžiais. Minėdamas Salantų praeitį, tai ne kartą yra priminęs Motiejus Valančius. Antano tretininko pasakojime „Karė pas Salantų pilį“ pasakyta: „Nuo Kretingos į Salantus, tuokart Skilandžiais vadinamus, nebuvo kasto kelio“ (R I 384). Žemaičių vyskupystėje rašoma, kad „1630 m. Mikalojus Pasanauskis pastatęs Skilandžiuose, arba Salantuose, medžio bažnyčią“ (R II 116). Iš plačiau žinomų dabartinių leidinių senąjį Salantų vardą Skilandžiai primena enciklopedijos. Bostoniškoje Lietuvių enciklopedijoje Salantams skirtas straipsnis taip ir pradedamas: „Salantai, seniau Skilandžiai...“ (LE XXVI 326), toliau dar pakartojama: „Pradžioje vietovė buvo vadinama Skilandžiais“ (ten pat, 327). Tarybų Lietuvos enciklopedijoje irgi rašoma, kad „Salantai įsikūrė Skilandžių kaimo vietoje“ (TLE III 614). Nurodomi ir vardo pakeitimo metai: „Salantais miestelį pradėta vadinti 1638“. Kuo tas teiginys paremtas, nepasakyta. Dvejopą Salantų vardą, Skilandžių virtimą Salantais ir Salantų įsigalėjimą geriausiai rodo Salantų bažnyčios XVII amžiaus krikšto įrašų knygos (1631–1640 ir 1641–1659 m.). Jos patvirtina cituotuosius teiginius apie Salantų vardą, išskyrus tai, kad miestelis Salantais pradėtas vadinti nuo 1638 metų. SKILANDŽIAI IR SALANTAI 1631–1640 METŲ ĮRAŠUOSE Senąjį miestelio vardą ir vardo pasikeitimą rodo 1631–1640 metų krikšto įrašų knyga, kurios pirmajame puslapyje įrašytas pagrindinis pavadinimas (dabar kai kurios raidės išdilusios): Metrica sive registrum baptizatorum ecclesiae Skitandensis, o po jo mažesnėmis raidėmis kaip paaiškinimas pridėta: Salanty od r. 1631 do roku 1640 (panašus užrašas Chrztu Salanty od r. 1631 do r. 1640 priklijuotas knygos viršelyje). Knyga saugoma Martyno Mažvydo bibliotekos rankraščių skyriuje. P. KNIŪKŠTA. Salantų vardas dviejose XVII a. krikšto įrašų knygose 103 Knygos įrašuose nuo 1631 ir baigiant 1639 metais miestelio vardas yra Skilandžiai, tik jis rašomas pagal lenkų kalbos rašybos principus ir su lenkiška galūne -ie. Bet rašyba nevienoda ir nenuosekli, užrašyta daug įvairiausių variantų. Labiausiai įvairuoja priebalsio „ł“ ir dvigarsio „an“ rašymas. Priebalsis „ł“ dažniausiai žymimas raide su kietumo ženklu – ł, rečiau (bet ne visai retai) paprasta raide l; yra užrašymų su dviem l raidėmis, kurios irgi vienur paprastosios (ll), kitur su kietumo ženklu (łł). Dvigarsis „an“ dažniausiai rašomas qn, bet neretai ir an; pasitaiko užrašymų su on ir net su un. Nukrypimų turi net pirmojo skiemens rašyba – be įprasto Ski-, pasitaiko Sky-, net Skie-. Štai kaip atrodo visa užrašymų įvairovė: Skiląndzie, Skiląndzie, Skilandzie, Skilandzie, Skilląndzie, Skilląndzie, Skillandzie, Skilondzie, Skielondzie. Šios vardininkinės formos vartojamos po prielinksnio de – de Skiląndzie, de Skilandzie ir pan., bet pasitaiko prie prielinksnio priderintų lenkų kalbos kilmininko formų: de Skiląndz, de Skilląndz, de Skylląndz, de Skillundz ir su galūne -ow – de Skillandziow. Kadangi Skilandžių vardas plačiau nebuvo paplitęs ir neturėjo tradicijos, tokią užrašymų įvairovę galima suprasti ir iš dalies pateisinti. Bet buvo ir tikrai keistų bei nesuprantamų užrašymų. Vienu tarpu (1635 metais) atsiranda įrašų, kur tėvų ir krikšto tėvų vieta nusakoma vienaskaitos formos variantais (rašoma su paprasta l) – Skiląndis, Skilandis, Skylląndis, Skiląndzis: Christophorus Aleknaytis Skiląndis, Christophorus Kripaytis Skylląndis, Stanislay Jocubaytis Skiląndzis. Kai Skilandis ar jo variantas prirašomas po pavardės, jų negalima laikyti pavardėmis, lieka laikyti vietos nuoroda. O kadangi priekyje nėra prielinksnio de, į juos reikia žiūrėti kaip į priedelius, panašius į būdvardį skilandiškis: Kristupą Aleknaitį Skilandį galima suprasti kaip Aleknaitį sklandiškį. To laiko tarpo įrašuose yra panašių vedinių ir iš kitų vietovardžių: Petrus Butkaytis Notenis – Petras Butkaitis noteniškis; Georgiy Wisgaudaytis Gruszlaukis – Jurgis Visgaudaitis grūšlaukiškis; dar yra Orlianis, Klausgaylis, Tuzis, Imboris ir kt., plg. erleniškis, klausgalviškis, tuziškis, imbariškis. Jie pridedami net po moterų pavardžių – Agnes Wallentinayte Kumpikis arba taikomi kartu vyrui ir moteriai – Petrus Jucaitis et Anna Žeymis. Čia jie su pavardėmis gramatiškai nesuderinti, bet galima suprasti, kad tai Agnė Valentinaitė kumpikiškė, Petras ir Ona Jucaičiai žeimiškiai. Pora 1640 metų įrašų prieš vienaskaitinę Skilandžio formą turi raidę e, kuri turbūt reiškia prielinksnio ex santrauką. Viename iš jų (balandžio mėn.) 104 KALBOS KULTŪRA | 81 vaiko tėvai užrašyti: Nicolao Petrauskaytis et Catharina Gustaite e Skielundis. Čia vienaskaitinę formą galima suprasti kaip vietovardį – iš Skilandžio. Yra vienas 1635 metų įrašas, kur sunkiai suprantama ne tik vietovardinio žodžio morfologinė reikšmė, o ir pats žodis. Tokia viena rugpjūčio mėnesio vietos nuoroda Shallton: parašyta, kad vaiką krikštijo Christophory Jankiewicz Commendary Shallton, vaiko krikšto tėvas Georgius Zebitis Shallton, o vaikas yra tėvo Christophori Cripa Shalltondis. Reikia manyti, kad vaiką krikštijo Salantų kamendorius, taigi Shallton turėtų reikšti Salantūs. Gal čia yra Salantų ar Salanto dalis Salon? O Shalltondis atrodo kaip žodžių Salantai (ar Salantas) ir Skilandis hibridas. Skilandžiai miestu pirmą kartą pavadinti 1636 m. kovo mėnesio įraše: vaiko tėvai Jakutaitis ir Grigalaitė užrašyti de Skiląndzie – iš Skilandžių, krikšto tėvas Aidukas (Ayduk) – de oppido, – vietovardžio nėra, bet reikia suprasti, kad tas „opidas“; arba miestas, yra Skilandžiai. Po metų, 1637 metų kovo mėnesio įraše, jau kartu minimas ir miestas, ir jo vardas – de oppido Skilandzie, de oppido Skiląndziow. Dar kartą reikia pasakyti, kad 1638 ir 1639 metų įrašuose Salantų dar nėra, kaip ir iki tol yra tik Skilandžiai. Tačiau sumažėjo užrašymų įvairovė – neliko variantų su dviem l, bet konkuruoja formos su paprasta ir sukietinta l (ł). Taip pat konkuruoja formos su qn ir an (variantų su on nebematyti). Naujasis miesto vardas Salantai knygoje pasirodo 1640 metais (pirmieji įrašai kovo mėn.). Užrašymų formos nevienodos, bet ne tokios įvairios kaip Skilandžių: viena l, paprasta arba su kietinimo ženklu (ł), dvigarsis žymimas qn arba an. Naujas dalykas – žodžio gale rašomas į raidę j panašus ženklas, vienur kitur yra aiškiai parašyta y. Dažniausi užrašai: su paprasta l ir su qn – Salantj arba sukietinta (ł) ir su paprastu dvigarsiu an – Salantj. Paprastai prieš vietovardį yra tik prielinksnis de – de Salantj, bet yra užrašų ir su de oppido – de oppido Saląntj, de oppido Salanty. Salantai 1640 metų įrašuose Skilandžiais nebevadinami, bet yra šios šaknies asmenvardžių Skilandaitis ir Skilandienė. Skilandaitis užrašytas iš kelių vietų, o kovo 18 d. įrašyti vaiko tėvai Joannes Skiląndaitis et Hedvigis de Salantj, krikšto trečioji liudytoja Hedvigis Skiląndziene (vieta neužrašyta, galima suprasti, kad ji iš ten pat). Skilandžių miestas virtęs Salantais, o gyventojai liko kaip ir buvę – Skilandžiai. Iš viso 1631–1640 metų įrašai rodo Skilandžių vartosenos įvairovę ir perėjimo nuo Skilandžių prie Salantų bendrąjį vaizdą. Kaip Salantai įsigalėjo ir kaip kito jų formos, matyti iš 1641–1659 metų įrašų knygos. P. KNIŪKŠTA. Salantų vardas dviejose XVII a. krikšto įrašų knygose 105 SALANTŲ VARDAS 1641–1659 ĮRAŠŲ KNYGOJE Ši krikšto įrašų knyga saugoma Salantų bažnyčios archyve ir vadinasi Salantensis Bapt.: Ab Anno 1641 Ad 1659, – toks įrašas yra ant jos viršelio. Iš jo (ir iš knygos įrašų) matyti, kad nuo 1641 metų ta vietovė oficialiai vadinama Salantų vardu. Įskaitomą Salantų vardą knygoje randame 1641 m. gegužės mėnesio įrašuose (iki tol jie neįskaitomi). Gegužės 19 d. įrašė krikšto tėvas užrašytas de oppido Saląnty – iš Salantų miesto; gegužės 24 d. vaiko tėvai – de oppido Saląnty, krikšto tėvai – de Saląntj. Kodėl užrašai dvejopi ir kuo jų reikšmė skiriasi – sunku pasakyti. Neaiški ir kita dvejybė – vienur Salantų vardas užrašytas su aiškiai matoma lenkiška galūne -y, kitur galūnė neaiški, panaši į raidę j (ji gali reikšti garsą „i“ ar žodžio trumpinimo ženklą). Dvejopai žymimas ir garsas „l“ – vienur paprasta raidė l, kitur su kietumo ženklu – ł. Šie variantai vartojami tikrai atsitiktinai, be jokio reikšmės skirtumo, todėl čia jų rašybos nebus paisoma ir visur rašoma paprastoji l. Dvejopą, tik jau aiškią prasmę turi to vardo rašymas su neįprasta raidžių samplaika ąn, ji leidžia žodį skaityti dviem būdais – nepaisyti nosinumo ženklo ir pagal rašomosios kalbos normas skaityti Salantai arba praleisti raidę n ir atsižvelgiant į lenkišką rašybą skaityti žemaitiškai – Salontā (Salontai). Nevienodai Salantų vardas rašomas ir 1642 metų įrašuose – vienur de Saląnty, kitur de oppido Saląnty. Bet yra pora vietų, kur prie krikšto tėvų parašyta tik bendro pobūdžio nuoroda de Oppido, o Salantų vardas iš viso neminimas. Iš tokio parašymo galima suprasti, kad ir taip aišku, kas tai yra. Kiek kitokie 1642 metų pabaigos (lapkričio ir gruodžio mėn.) įrašai, rašyti kito žmogaus, kita rašysena ir kitokia, atrodo, labiau apgalvota tvarka. Čia vien Salantų vardo be bendrinės nuorodos (de Saląnty) nėra, visur rašoma su nuorodos santrumpa opp. arba oppd. Po jos Salantų vardas visur sutrumpintas, sutrumpinimas visur pažymėtas trumpinimo ženklu (čia jį žymėsime ženklu °) – de oppd. Saląnt°. Kyla klausimas – kokia čia galūnė numesta ir kodėl numesta. Palyginę užrašymus de oppido Saląnty ir de oppd. Saląnt° matome, kad trūksta galūnės -y, kuri atitinka lietuvišką Salantų galūnę –ai. Taigi oppd. Saląnt° galima suprasti taip pat kaip oppd. Saląnty – miestas Salantai arba Salantų miestas. Bet su numesta galūne parašytas žodis Saląnt° leidžia čia įsivaizduoti numestą vienaskaitinę galūnę ir miesto vardą sieti su upės vardu Salantas ar jo tarmine forma Salonts. Tad iš užrašo oppd. Saląnt° galima suprasti, kad tai 106 KALBOS KULTŪRA | 81 Salanto miestas. Yra net užrašų, formaliai rodančių vienokį ir kitokį supratimą: yra vieta, kur krikšto motina užrašyta de opp. Salanton (lapkričio 17 d.), kur iš žodžio formos išeina – iš Salanto miesto, ir vieta, kur krikšto motina de oppd. Saląnten (gruodžio 21 d.) – iš Salantų miesto. Trumpinti daugiskaitinę Salantų formą ir užrašą oppd. Saląntų keisti į oppd. Saląnto nebuvo jokios prasmės. Tai nieko naujo neduoda. Užrašymą su numesta galūne de oppd. Saląnto lengviau suprasti kaip užrašą, kur numesta vienaskaitinė upėvardžio Salantas galūnė ir pavadinimas suprantamas kaip Salanto miestas. Kai Salantai to vardo dar neturėjo ir buvo Skilandžiai, jie buvo tiesiog miestas (ar miestelis) prie Salanto. Kadangi prielinksninė konstrukcija gali atstoti kilmininkas (plg. svečiai iš Kauno – Kauno svečiai, puolimas iš oro – oro puolimas), ir greta miesto prie Salanto galėjo būti tos pačios reikšmės Salanto miestas. Pradėtas vartoti vietoj Skilandžių, Salanto miestas virto tikriniu pavadinimu, kur būtinas yra gyvenamąją vietą reiškiantis bendrinis žodis miestas (miestelis). Miesto vardą upėvardis gali reikšti tik kartu su tokios reikšmės gimininiu žodžiu. Iš upėvardžio atsiradęs miesto vardas įgavo daugiskaitos formą – iš Salanto atsirado Salantai. Tai normalus dalykas, taip atsiradusių vietovardžių yra ir daugiau, vienas iš jų Pestys – Peščiai. Netekę tiesioginio ryšio su Salantu ir turėdami tik miesto reikšmę, Salantai gali būti vartojami ir be gimininio žodžio – gali būti ir Salantų miestas, ir Salantai. Tokie abu galimi ir lygiaverčiai yra užrašai oppd. Saląnty ir Saląnty. Toldami nuo upėvardžio, Salantai pamažu tolsta ir nuo tarminės žodžio raiškos. Upėvardį daugiausia žinojo vietos žmonės ir jis buvo žemaitiškas, su dvigarsiu on – Salonts. Iš pradžių ir vietovardžio žemaitiška forma turėjo būti labiau žinoma už oficialiąją variantą Salantai. Vėliau, nutolęs nuo upėvardžio ir patekęs į platesnę vartoseną, miesto vardas derinamas prie kitų raštuose vartojamų tikrinių vardų ir prie bendrųjų fonetikos normų – Salontus išstumia Salantai. Žemaitiškojo ir raštų kalbos variantų priešpriešą silpnina ir perėjimą nuo pirmojo prie antrojo švelnina to vardo diplomatinė rašyba su an; taip užrašyta forma Saląnty leidžia nuo vienos formos šokinėti prie kitos ir laisvai nuo Salontų pereiti prie Salantų. Įvairius Salantų vardo variantus, jų rašymo būdus ir vartojimo pokyčius akivaizdžiai rodo tolesnių metų įrašai. Visuose 1643 m. įrašuose Salantų vardas rašomas taip kaip 1642 m. pabaigoje – su bendrinės nuorodos santrumpa ir su numesta galūne: de opp. P. KNIŪKŠTA. Salantų vardas dviejose XVII a. krikšto įrašų knygose 107 Salant°, de oppd. Salant°. Iš tokio užrašymo Salantus tikrai galima suprasti kaip Salanto miestą. Kitoks yra tik vienintelis užrašas – Bakalaureus Salant°, kur sąsajos su upėvardžiu niekaip neįžvelgsi ir kur galima tik vienaip suprasti – Salantų bakalauras. Įvairesni ir prieštaringesni 1644 metų įrašai. Iš pradžių dažniau rašoma taip kaip 1643 metais – de oppd. Saląnt°, tačiau yra ir užrašų be „opido“, bet su numesta galūne – de Saląnt°. Net tame pačiame įraše (sausio 3 d.) tėvai užrašyti de oppd. Saląnt°, krikšto motina – de Saląnt°. Nuo metų vidurio įsigali antrasis būdas. Taip, su numesta galūne ir be bendrinės nuorodos, rašomas Salantų vardas vis dėlto buvo dirbtinis ir nelogiškas, todėl natūralu, kad nuo rugsėjo mėnesio pasirodo užrašų su galūne – de Saląnty. Morfologiškai įformintas miesto vardas pasidaro tikras vietovardis. Bet aiškesnės tvarkos ir toliau nėra: spalio 19 d. užrašyta de Saląnty, spalio 21 d. – de oppd. Saląnt°, lapkričio 21 d. vėl – de Saląnty, gruodžio 23 d. – de Saląnt°. Akivaizdu, kad Salantų vardo vartosena dar neaiški ir nenusistovėjusi. Pastangas ją tvarkyti rodo 1645 metų įrašai. Nuo metų pradžios grįžtama prie dvejopų logiškųjų užrašų. Tą patį (vasario) mėnesį krikšto tėvas vienur užrašytas de Saląnty, kitur de oppd. Saląnt°. Nesutrumpintas miesto vardas rašomas vienas pats, o kai galūnė numetama – su bendrinės reikšmės nuoroda oppd. Užrašų be galūnės ir be bendrinės nuorodos nėra. Vienodėja ir vietovardžio šaknies rašyba. Nuo balandžio mėnesio Salantų vardas rašomas be neįprastos raidžių samplaikos qn – išmetama n, paliekama vien nosinė raidė q. Vietoj iki tol buvusių užrašų de Saląnty atsirado de Saląty. Rašybos keistenybė lyg ir pašalinta, bet atsirado kitas nepatogumas – naujoji rašyba Salantų vardą verčia skaityti tik žemaitiškai, su dvigarsiu on – Salontai (Salontā). Nebelieka plačiajai vartosenai reikalingų Salantų. Ta pačia (1645 metų) tvarka Salantų vardas rašomas 1646 m. įrašuose: vietovardis visur su galūne, šaknyje nosinė raidė q – Saląty, de Saląty. Tik kai kur prieš vietovardį prirašoma nuoroda – de oppd. Saląty. Bet įdomiausia ir netikėta, kad tais metais greta Salantų pasirodo senasis miesto vardas Skilandžiai, taip pat užrašytas su nosine raide q – Skilądzie. Viename sausio 19 d. įraše tėvai ir krikšto tėvai užrašyti iš Salantų – de Saląty, kitame tos pačios dienos įraše krikšto tėvas Kasperas Klovaitis nurodytas iš Skilandžių – de Skiladzie. Rugsėjo 29 d. viename įraše vaiko tėvai yra iš Skilandžių, kitame tos dienos įraše tėvas Kasperas Klovaitis – iš Salantų. Galima pamanyti, kad Salantų ir Skilandžių vardais vadinamos skirtingos vietovės, bet tokią prielaidą griauna dvejopai užrašyta Kaspero Klovaičio gy- 108 KALBOS KULTŪRA | 81 venamoji vieta. Vaikai, kurių krikšto tėvas užrašytas Kasperas Klovaitis, yra tų pačių tėvų – Nikolajaus ir Marinos Jokūbaičių iš Kumpikų, – reikia manyti, kad ir krikšto tėvas Kasperas Klovaitis abiem atvejais yra tas pats asmuo. Taigi ir jo gyvenamoji vieta turi būti ta pati, tik nevienodai užrašyta. Nuo 1647 m. pradžios dar kartą keičiama Salantų šaknies rašyba – nosinė raidė ą keičiama dvigarsiu, dažniau rašoma on – Salonty, rečiau an – Salanty. Yra ir įvairių kitų nevienodumų ir dvejybių. Nevienodai rašoma galūnė – vienur kaip iki tol -y – Salonty, kitur (rečiau) -i – Salonti. Randame ir užrašymų be galūnės, tik jau be trumpinimo ženklo – de Salont. Atsiranda užrašymų su dviem l – de Sallont, de Sallant. Greta vietovardžių yra užrašų su pridėta nuoroda: de Salonty ir de oppd. Salonty. Nematyt nė sistemos, nei pastangų ją kurti. Skirtingų užrašų yra net tame pačiame įraše: vienas asmuo užrašytas de Salonty, kitas čia pat de Salonti, vienas – de Salanti, kitas – de oppido Salanty. Panaši maišatis 1648 ir 1649 m. įrašuose, tik ten kai kurie užrašymo būdai labiau išryškėja. 1648 m. ypač dažni užrašai su dviem l – de Sallant, jie dingsta 1649 m. pradžioje. Tais metais pagausėja užrašų be galūnių, bet čia jau ne numesta galūnė, o pateikiama nelietuviška, galūnės neturinti daugiskaitos kilmininko forma, kurios reikalauja prielinksnis de: Magdalena Kusayte de Salont – Magdalena Kusaitė iš Salantų. 1649 m. pabaigoje ir 1650 m. pradžioje yra ir kitų taip užrašytų vietovardžių: de Skaudel – iš Skaudalių, de Klausgalw – iš Klausgalvų. Labiausiai į akis krinta ir ilgiausiai trunka Salantų žemaitiškojo ir suliteratūrintojo varianto konkurencija. Visiškai tokiais pat atvejais vienur rašoma Salonty, kitur Salanty. Rašymo būdą savo nuožiūra renkasi įrašo užrašytojai. Antai nuo 1650 m. pradžios iki spalio mėnesio rašoma Salonty, nuo spalio įrašai rašyti kita ranka ir miesto vardas rašomas Salanty. Tarminės ir suliteratūrintosios formos konkurencija vyksta iki 1653 m. pabaigos, o nuo 1654 metų jau visur rašoma Salanty ir be nuorodos oppd. – tik de Salanty. Baigia formuotis ir įsigali vietovardžio oficialioji dabartinė forma Salantai. IŠVADOS 1. Literatūroje užsimenama, kad senesnis Salantų vardas buvo Skilandžiai. Senąjį vardą ir vardų pasikeitimą geriausiai rodo Salantų bažnyčios XVII amžiaus (1631–1640 ir 1641–1659 metų) krikšto įrašų knygos. P. KNIŪKŠTA. Salantų vardas dviejose XVII a. krikšto įrašų knygose 109 2. Nuo 1631 iki 1639 metų imtinai įrašuose yra miestelio vardas Skilandžiai, tik jis rašomas labai įvairiai, daugiausia pagal lenkų kalbos rašybos principus: Skiląndzie, Skiląndzie, Skilandzie, Skilondzie ir kitaip. Rašoma su prielinksniu de prieš vardą – de Skiląndzie, de Skilandzie... 3. Naujasis vardas Salantai atsiranda tik 1640 metų įrašuose ir rašomas irgi įvairiai: de Saląntį, de Satantį, de oppido Salanty ir kitaip. 4. Nuo 1641 iki 1659 metų nuosekliai yra Salantai, tik čia jų užrašymo variantų dar daugiau ir įvairesnių, ir jie nuolat kito. Be pirmiau minėtų, dar yra: Saląnty, Salanty, Salonty, de Sallont, de oppd. Salonty ir kt. 5. Pagrindinė tokios įvairovės priežastis, kad tai buvo naujas, nenusistovėjęs, vartosenos tradicijų neturėjęs vietovardis. Jis rašomas pagal lenkų rašybos principus, o lietuviško vardo ir lenkų rašybos santykius nelengva suvaikyti. Papildomų keblumų kėlė pagrečiui vartojamos tarminės ir suliteratūrintosios formos. 6. Be kitų variantų, yra užrašymų, kur priekyje yra nuoroda de oppido, o Salantų vardas užrašytas su numesta galūne ir vietoj jos esančiu sutrumpinimo ženklu – de oppd. Saląnt°. Tokį užrašymą galima suprasti kaip Salantų miestą arba kaip Salanto miestą. Tai leidžia daryti prielaidą, kad pirminė Salantų vardo pakopa galėjo būti Salanto miestas. ŠALTINIAI Chrztu Salantų od r. 1631 do r. 1640 / Metrica sive registrum baptizatorum ecclesiae Skiląndensis. – Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos rankraščių skyrius (F 100–407). Salantensis Bapt.: Ab Anno 1641 Ad 1659. – Salantų bažnyčios archyvas. LITERATŪRA LE XXVI – Lietuvių enciklopedija 26, Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1961. TLE III – Tarybų Lietuvos enciklopedija 3, Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. R I, II – M. Valančius. Raštai 1, 2, Vilnius: Vaga, 1972. Gauta 2008 06 12 110 KALBOS KULTŪRA | 81 THE NAME OF SALANTAI IN TWO CHURCH BOOKS OF BIRTH REGISTER OF THE 17TH CENTURY Summary Salantai previously had the name of Skilandžiai. A change in the name was best attested in the 17th century birth register books of the church of Salantai. Entries made between 1631 and 1639 contain the name Skilandžiai spelled in different ways: Skiląndzie, Skilandzie etc. The name Salantai is only found in the entries made in 1640 and later; the spelling of the word varies as well, e.g. Salanty, Saląnty, Salonty etc. There are entries giving the reference oppido before the name: (de) oppido Saląnty, (de) oppd. Salonty, some entries have the name with its ending missing: de Salont, de oppd. Saląnt°. The latter form with the mark signalling the absence of ending can be treated as the town of Salantas. The presently used official form Salantai has been firmly established in the birth registers since 1654 (spelt Salanty). PRANAS KNIŪKŠTA Lietuvių kalbos institutas P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius P. KNIŪKŠTA. Salantų vardas dviejose XVII a. krikšto įrašų knygose 111