L.VAICEKAUSKIENĖ, V. ŠVEŽAITĖ. Kalbos aisymai i kalbinis pasi ikėjimas: socioling is iniai y imai
235
LORETA VAICEKAUSKIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
VAIDA ŠVEŽAITĖ
Vilniaus uni e si e as
KALBOS TAISYMAI
IR KALBINIS PASITIKĖJIMAS:
SOCIOLINGVISTINIAI NUOSTATŲ TYRIMAI
ĮVADAS
S aipsnyje k i iškai analizuojama kele as Lie u oje a lik ų kalbinių nuos a-
ų y imų i p is a omas 2009 m. a lik as kiekybinis kalbinio pasi ikėjimo
y imas su žemesnio ( idu inio i specialiojo) išsila inimo esponden ais iš
ijų didžiųjų Lie u os mies ų i jų apylinkių: Vilniaus, Kauno i Šiaulių.
Ty imo im is – 200 adinamuoju sniego gniūž ės, a ba pažįs amojo pažįs a-
mųjų, p incipu pa ink ų 18–60 me ų amžiaus esponden ų lie u ių: 113
mo e ų i 87 y ai.
Dauguma lie u iškų y imų apie kalbinį pasi ikėjimą g indžiami no ma-
y iosiomis nuos a omis; juose aiškinamasi, kaip – ge ai a p as ai – lie u ių
kalbos a o ojai e ina sa o kalbą. Tokie y imai pap as ai emiasi nuos a-
a, kad isuomenė nemokan i gim osios kalbos, odėl u in i daugiau mo-
ky is. Juose o ien uojamasi į aisyklingumą kaip pag indinį ge os kalbos
samp a os elemen ą. Tačiau a eiliniams kalbos a o ojams ge a kalba y a
ik aisyklinga kalba i a kalbinį pasi ikėjimą gali lem i ien ik kalbos ai-
syklių išmanymas? Toks klausimas lie u iškuose y imuose, kiek mums ži-
noma, nė a kel as. Taip pa nė a klaus a, kaip kalbinis pasi ikėjimas susijęs
su kalbos aisymais.
Lie u oje socioling is inių y imų esponden ais daugiausia pa enkami
aukš ąjį išsila inimą u in ys adinamosios idu inės klasės a s o ai, aip
pa dažnai s uden ai a mokiniai. S aipsnyje p is a oma žemesnio išsila i-
236
KALBOS KULTŪRA | 82
nimo1 esponden ų apklausa išsiski ia uo, kad su okiais esponden ais
kalbinių nuos a ų y imų Lie u oje a lik a labai nedaug, o kaip ik ši iks-
linė g upė duoda įdomios medžiagos palyginimams.
1. TEORINIAI KALBINIO PASITIKĖJIMO TYRIMŲ PAGRINDAI
Apie ai, kad kalbos a o ojų požiū is į ki as kalbas, į ai ias os pačios kal-
bos a mainas, jų pačių kalbą y a s a bus duomenų šal inis, be ki a ko, papil-
dan is kalbos a osenos i kalbos a ian ų y imus, p adė a kalbė i jau p a-
ėjusio amžiaus sep in ojo dešim mečio pabaigoje. Nuo o laiko susidomėji-
mas kalbos a o ojų nuos a omis ik augo i y imų is daugėjo.
Teo inius kalbinio sa ęs e inimo pag indus padėjo 1966 me ų Willia-
mo Labo o Niujo ko s udija, ku ios dalis bu o kalbinio pasi ikėjimo y i-
mas. Labo as aikė adinamąjį kalbinio nesaugumo a nepasi ikėjimo indek-
są (angl. index o linguis ic insecu i y, umpinama ILI), . y. skaičia o a e-
jus, kai in o man as eigda o pa s a ojąs ieną a ian ą, o kaip „ge ą“ nu-
odyda o ki ą (Labo 1991). Be Labo o aiky o iesioginio nes uk ū inio
in e iu i es o me odo, kalbinis pasi ikėjimas i nuos a os da i iamos
s uk ū iniais kokybiniais in e iu i ne iesioginiais ekspe imen ais.
Iš socioling is ikos eo ijos žinoma, kad, kai i iama ne iesioginiais me-
odais a s ebima ealioji a osena, daugiausia nepasi ikėjimo odo žemes-
nioji idu inė klasė i isų socialinių sluoksnių mo e ys – šiems kalbos
a o ojams i in būdingi hipe no malizmai. Ka u mo e ys, klausiamos ie-
siogiai, y a labiau linkusios dekla uo i o icialias, „ideologiškai eisingas“
nuos a as. Vy ai ge iau e ina sa o šnekamąją kalbą (sociolek ą, a mę), i
ai, kaip eigiama, a sispindi jų kalbos a osenoje ( one ikoje, mo ologijo-
je, leksikoje). Mokykloje dieg o s anda o y ai paiso mažiau (apie y ų i
mo e ų akomodaciją daugiau ž . Pede sen 1998).
Socioling is ikos da buose aip pa ap a iama ge os kalbos samp a a.
Socioling is ai i in k i iškai e ina kalbos p iežiū os i p ižiū ė ojų ideo-
logines nuos a as dėl kalbos no mų. Kalbos no min ojų disku se kalbos
aisyklingumas y a pag indinė są oka, o š ai socioling is ų požiū iu, kalbos
a ian ai iš is ne e in ini kaip „ge esni“ a „p as esni“ i kalbė ojai ne-
1 Naujesniuose socioling is ikos eo ijos da buose socialiniam s a usui nus a y i ekomen-
duojama aiky i išsila inimo ukmės (žemesnio i aukš esnio išsila inimo) k i e ijų.
L.VAICEKAUSKIENĖ, V. ŠVEŽAITĖ. Kalbos aisymai i kalbinis pasi ikėjimas: socioling is iniai y imai
237
ski s y ini į „ge us“ a „p as us“. Socioling is ų eigimu, kalbos kokybei
pama uo i apsk i ai nesama ins umen ų, odėl oks ski s ymas laiky inas
am ik ų asmenų a ins i ucijų galios p ieš ki us ap aiška. Esama y imų,
odančių, kad kalbos aisymas ne gi ska ina isuomenės nepasi ikėjimą
sa o kalba2 (apie no ma y izmą ž . Pe e sen 2007; apie p esk ip y izmo
ideologiją ž . Vaicekauskienė 2008).
Kaip ik ideologinę, a ba simbolinę, galią, ku i egzis uoja g e a poli inės
i ekonominės galios ap aiškų, naudoja ie, ku ie nus a o, kas y a no ma,
s anda as, aukš esnioji kul ū a, ge as skonis i es e iška, o kas – nuk ypimas
nuo no mos, p asčiokiška, neg ažu. Kai okias e ybines nuos a as isuo-
menė pe ima kaip sa aime sup an amą no mą, eigiama, kad ideologai pa-
siekė sa o ikslus (ž . Bou dieu 1991; aip pa Sandøy 2004: 20–21).
Lie u os isuomenėje kalbos g ynumo i aisyklingumo ideologija y a
ge ai žinoma i kalbos a o ojai ją aiko sa o kalbai e in i. Kaip bus ma-
y i oliau, pas mus a liekamų socioling is inių nuos a ų y imų esponden-
ai nesunkiai į e ina sa o kalbinius gebėjimus – iek paklaus i iesiogiai,
pagal duo ą kokybinę skalę, iek a i uose kokybiniuose in e iu. Deja, ei-
kia p ipažin i, kad iesioginiais me odais a liekamų lie u iškų y imų ezul-
a ai gali bū i pa eik i o icialių p esk ip y iųjų nuos a ų. Be o, a liekan
okius y imus i in e ai pasidomima, ką esponden ai u i gal oje, sakydami
„nemoką kalbė i“.
2. LIETUVOJE ATLIKTŲ TYRIMŲ KRITINĖ ANALIZĖ
Lie u os š ie imo i mokslo minis e ijos užsakymu 2006 m. bu o a lik i du
ak ualūs y imai: be ki ų dalykų, ep ezen a y aus iesioginio s uk ū inio
in e iu me odu i os isuomenės kalbinės nuos a os. Pi masis y imas
bu o ski as mokslei ių, moky ojų i apsk i ai isuomenės požiū iui į kalbą.
Apklaus a 1612 į ai ių au ybių 8–12 klasių mokinių i 240 lie u ių kalbos
2 Pa yzdžiui, Fa e uose, ku no ma y izmo ideologija i in yški i senos pu izmo adicijos,
kaip eigiama, žmonės mano p as ai moką a e ų kalbą. Vieno gimnazis ų y imo duomeni-
mis, labai ge ai moką gim ąją kalbą eigė 17 p oc., ge ai – 58,5 p oc., idu iniškai – 23 p oc.,
p as ai – 1,5 p oc. esponden ų. Mokslininkų nuomone, okius palygin i menkus sa ęs e -
inimus lemia ai, kad kalbos a o ojai sa o kompe enciją e ina emdamiesi o icialia g y-
nos i aisyklingos kalbos samp a a i lygina sa e su a saujele asmenų, ku ie moka šią kalbos
a mainą. Tik oji a e ų kalba esą nė a a, ku ią a oja žmonės, be am ik as idealus g y-
nuolis (Pe e sen 2007).
238
KALBOS KULTŪRA | 82
moky ojų iš 30 į ai ių mokyklų. Be o, papildomai a lik a ep ezen a y i
1110-ies 15–74 me ų amžiaus Lie u os gy en ojų apklausa. An ojo y imo
ikslinė g upė bu o aukš ųjų mokyklų s uden ai i dės y ojai: su panašiu
klausimynu apklaus a 1200 uni e si e ų i kolegijų s uden ų (89 p oc. iš
jų – lie u ių au ybės) i 414 dės y ojų (ž . Mokyklų y imas 2006; Aukš ų-
jų mokyklų y imas 2006).
S aipsnyje keliamai p oblemai ak ualiausi ys šių y imų klausimai:
1) Kas, Jūsų nuomone, s a biausia šiuolaikiniam žmogui, a ojančiam lie u ių
kalbą?; 2) Kaip asmeniškai e ina e sa o lie u ių kalbos žinias i įgūdžius?;
3) Kiek Jums asmeniškai s a bu aisyklingai lie u iškai kalbė i, ašy i, eikš i
min is [nu ody ose si uacijose]?.
A sakymai į pi mąjį klausimą odo, kad i a ski ų ikslinių g upių a s o-
ai, i apsk i ai isuomenė s a biausiu ge os kalbos b uožu laiko aisyklin-
gumą. P iim i šio ezul a o be išlygų negalima, nes a sakymus neabejo inai
eikė klausimo ipas i o muluo ė: esponden ai u ėjo pažymė i ik ieną
iš ke u ių nu ody ų a sakymo a ian ų, iš ku ių pi majame kaip ik kalba-
ma apie aisyklingumą i jame ienin eliame paminima ašy inė kalbos
a maina:
1. Kalbė i i ašy i aisyklingai lie u iškai;
2. Lais ai i sklandžiai eikš i min is į ai iose si uacijose į ai iomis emomis
(no s i ne isada aisyklingai);
3. Kalbė i aizdinga i u inga kalba;
4. Ki a3.
Pi mąjį a sakymo a ian ą pasi inko 42 p oc. s uden ų, 45 p oc. lie u ių
aikų i iek pa moky ojų, 50 p oc. dės y ojų i 55 p oc. Lie u os gy en o-
jų. Nes ebina ai, kad aisyklingumą labiau pab ėžė me ginos i mo e ys.
Kalbos lais umą i sklandumą kaip siek iną gebėjimą pasi inko daugiau kaip
ečdalis esponden ų.
An asis klausimas apie sa o pa ies lie u ių kalbos žinias i įgūdžius, a -
odo, bu o užduo as ik mokiniams i s uden ams. Besimokančių jaunuolių
ikslinė g upė sa o kalbinius gebėjimus į e ino labai neblogai: esponden-
ai dažniausiai inkosi a sakymą ge ai, o ka ais i labai ge ai (ž . 1 len elę)4.
3 Bū ų galima pas a s y i, kaip bū ų a odę ezul a ai, jei a sakymų a ian ai bū ų bu ę išdės-
y i ki a a ka i ki aip su o muluo i (p z.: „kalbė i i ašy i lais ai i sklandžiai“; „ aizdinga
i u inga kalba eikš i min is į ai iose si uacijose“ i pan.).
4 Įdomu, kad šio y imo ezul a ai labai panašūs į anksčiau minė o Fa e ų y imo ezul a us.
L.VAICEKAUSKIENĖ, V. ŠVEŽAITĖ. Kalbos aisymai i kalbinis pasi ikėjimas: socioling is iniai y imai
239
1 LENTELĖ. S uden ų i mokinių sa o kalbinių gebėjimų e inimas
Labai ge ai
(p oc.)
Ge ai
(p oc.)
Vidu iniškai
(p oc.)
Blogai
(p oc.)
Labai blogai
(p oc.)
mok. s ud. mok. s ud. mok. s ud. mok. s ud. mok. s ud.
Skai au 30 51 49 39 19 9 2 0 0 0
Rašau 6 17 44 56 42 24 6 3 2 0
Kalbu 13 17 57 58 28 23 2 1 0 1
Pa engė L. V. pagal: Mokyklų y imas 2006; Aukš ųjų mokyklų y imas 2006.
Iš a sakymų ma y i, kad pasi ikėjimas sa o kalba p iklauso i nuo o, ku i
kalbinė kompe encija e inama: jaunuoliai i in ge ai į e ino sa o skai ymo
įgūdžius (na ū alu, kad s uden ai ge iau už mokinius), kiek p asčiau – kal-
bėjimą i p asčiausiai – ašymą (ypač mokiniai, iš ku ių ne 42 p oc. inkosi
a sakymą idu iniškai). Tokie ezul a ai odo, kad pasi ikėjimas sa o gebėji-
mais u ė ų bū i susijęs su kalbos aisymų p ak ika: mokinių kalba kon o-
liuojama daugiau nei s uden ų i , eikiausiai, ypač jų ašy inė kalba. Tą
pa i ina i e e uojamo y imo duomenys: daugiau kaip ečdalis kolegijų
i apie pusė uni e si e ų s uden ų, daugiausia nehumani a ų, dėl sa o kalbos
nė a ga ę jokių pas abų iš dės y ojų i nė a gi dėję, kad jų kolegos s uden ai
bū ų bu ę aisomi.
A sakydami į ečiąjį klausimą apie aisyklingos kalbos po eikį, espon-
den ai, ypač me ginos, s anda iškai eigė, kad aisyklinga kalba s a bu į ai-
iose si uacijose (šis klausimas aip pa bu o užduo as ik mokiniams i s u-
den ams). Ne 97 p oc. s uden ų pasi inko a sakymus labai s a bu i gana
s a bu „ aisyklingai eikš i min is pe paskai as“. 91 p oc. isų au ybių mo-
kinių (ypač ie, ku ių didelis lie u ių kalbos me inio pažymio idu kis) eigė,
kad labai s a bu i gana s a bu aisyklingai eikš i min is lie u ių kalbos pa-
mokose, o 74 p oc. mokinių aip eigė apie pamokas apsk i ai. 93 p oc. s u-
den ų i 88 p oc. mokinių manymu, aisyklingai kalbė i s a bu i už mokyk-
los ibų, iešojoje e d ėje („bend aujan su į ai ių įs aigų da buo ojais“).
Ne gi kalbėdami apie p i ačią, šeimos i d augų, e d ę, jaunuoliai eigė,
kad s a bu kalbė i i ašy i aisyklingai (a sakymą „šeimoje“ pasi inko 58
p oc. s uden ų i 48 p oc. mokinių (60 p oc. lie u ių mokinių5); „su bend a-
5 A askai oje lie u ių mokinių duomenys a ski ai pa eikiami ne isu ; dažniausiai nu odomi
ik bend i isų au ybių esponden ų a sakymų p ocen ai.
240
KALBOS KULTŪRA | 82
amžiais“ – 55 p oc. s uden ų i 58 p oc. mokinių; „ ašan sms, el. laiškus“6 –
a i inkamai 54 p oc. i 56 p oc.). Pas a ųjų a sakymų pa adoksalumas odo,
kaip y imo me odas gali eik i ezul a us: aki aizdžiai e ybiškai o ien uo-
jan esponden ą i duodan jam ik ieną pasi inkimo galimybę, gaunami
pageidaujami a sakymai. Ve inan okių y imų ezul a us (plg. panašų y-
imą apie s uden ų mo y aciją kalbė i aisyklingai; K uopienė 2006) ši ai
eikė ų u ė i gal oje7.
Da galima paminė i, kad kalbamuosiuose y imuose domė asi isuome-
nės aš ingumo mažėjimo p iežas imis i eiksniais, da ančiais neigiamą
į aką esponden ų lie u ių kalbos gebėjimams8. Responden ai daugiausia
inkosi du iš nu ody ų (s anda iškai no ma y ių i neigiamai kono uo ų)
a sakymų a ian ų: „ne aisyklingą žiniasklaidos (spaudos, TV i k .) kalbą“
i „ne aisyklingą kai ku ių Lie u os poli ikų, ki ų žinomų žmonių kalbą“.
Labiausiai šias d i ins i ucijas (ypač poli ikus) kal ino moky ojai i dės y o-
jai. Jaunuolių požiū is bu o ge okai neu alesnis, ačiau pas ebė ina, kad
„poli iškai eisingas“ nuos a as, . y. a imesnes o icialiajam požiū iui i mo-
ky ojams, dės ė me gai ės i pažangiausi mokiniai9.
Nesino ė ų su ik i, nei kad žiniasklaidininkų kalba y a okia ne aisyklin-
ga, nei kad ji gali da y i okį didelį (neigiamą) po eikį, kaip leidžia sup as i
Š ie imo minis e ijos y imo a askai a. Pa ys ele izijos i adijo žu nalis ai
6 Įdomu ma y i, kad i mokiniams, i s uden ams šis klausimas o muluojamas skliaus uose
pa eikian jaunuoliams įp as us angliškus elek oninės komunikacijos į a dijimus: „Rašy i
ele onines žinu es (SMS), elek oninius laiškus (e-mail)“ (o ig. s e imžodžiai neišski i pa-
s i uoju š i u. – L. V.).
7 D ip asmišką įspūdį palieka i pačių iešai skelbiamų a askai ų kalba: klausimynuose isu
pab ėžiama aisyklingos kalbos bū inybė, o a askai ose esama ašybos i kalbos klaidų.
8 Pas ebė ina, kad šių klausimų o muluo ės socioling is iškai žiū in bu o i in endencin-
gos (i objek y iai nepama uo os): klaus a, kokios y a isuomenės aš ingumo mažėjimo
p iežas ys ( adinasi, aš ingumas neabejo inai mažėjan is), kodėl aukš ųjų mokyklų s u-
den ų lie u ių kalbos mokėjimas nege ėja ( adinasi, s uden ai ik ai p as ai mokan ys lie-
u ių kalbą) i pan.
9 Klausimas, a žiniasklaida apsk i ai gali eik i esponden ų kalbą, iki šiol nė a išsp ęs as.
No s esama duomenų, kad žmonės pa ys mano, jog jų kalbą eikia ele izija, ačiau adici-
ne socioling is ų nuomone, ele izija eikia ik nuos a as i daugių daugiausia gali paskleis-
i leksikos a idiomų. Pačios kalbos sis emos, onologijos a sin aksės, ji ne eikia, išsky us
a ejus, kai žiū o as deda sąmoningas pas angas moky is bend inės kalbos (Chambe s 1998).
Kalbos po eikis, eigiama, da omas žmonėms bend aujan i nesąmoningai eikian ie-
niems ki us. Ki a e us, naujausi pas a ojo dešim mečio duomenys, ypač apie mobilias
jaunimo bend uomenes, odo, kad pe im i kai ku iuos kalbos b uožus galbū galima ne ik
iš pažįs amųjų, be i iš ek ano „ž aigždžių“. Šiai p oblemai ge iau išs udijuo i kol kas nė a
pa ikimų duomenų, odėl i aiškaus a sakymo is da ne u ime.
L.VAICEKAUSKIENĖ, V. ŠVEŽAITĖ. Kalbos aisymai i kalbinis pasi ikėjimas: socioling is iniai y imai
241
nemano kalbą isiškai ne aisyklingai. Kalbos inspekcijos a lik os 100 žu na-
lis ų apklausos duomenimis, dauguma eigė da an ys a si ik inių klaidų, a-
čiau kad kalba aisyklingai, epasakė 8 esponden ai. Ve inan šio y imo
ezul a us i žu nalis ų pasi ikėjimą sa o kalba, eikia u ė i gal oje nesime -
išką galios pasiski s ymą: klausėjas čia bu o a kon olės ins i ucija, ku i
seka esponden ų kalbą i u i eisę juos baus i. Į klausimą, a dažnai gauna
pas abų iš Kalbos inspekcijos, ne 67 esponden ai a sakė, kad „pakankamai
dažnai“ (ž . Žu nalis ų apklausa)10.
Ki a e us, ne isada i ne isų žu nalis ų i poli ikų kalba laikoma ik
blogu pa yzdžiu. Š ai nedideliame eli inei kalbai ski ame y ime g e a kal-
bos e alonu laiky inų ašy ojų i kul ū os eikėjų 43 Šiaulių uni e si e o
dės y ojai, s uden ai i gimnazijos moky ojai paminėjo i poli ikų, i žu na-
lis ų pa a džių, o be aisyklingumo, kaip p i alomo eli inės kalbos b uožo,
jie da iš a dijo logiškumo, s ilingumo, aizdingumo, o iginalumo, e išku-
mo i ki us eikala imus (Župe ka 2005). Kaip bus ma y i oliau, iš žemes-
nio išsila inimo esponden ų apklausos gau a panašių ezul a ų. Apsk i ai,
no s kalbamosios s i ies lie u ių y imuose ne e ai pe nelyg susi elkiama į
aisyklingumą, g e a no minio aspek o u i bū i keliami i komunikacinis
bei e inis aspek ai, ypač e inan (i pa eisinan !) į ai ius žiniasklaidos kal-
bos a ian us (plg. Koženiauskienė 2001).
Tele izijos i adijo žu nalis ų požiū is bu o i as da iename saky inės
žiniasklaidos nuos a ų y ime, ski ame iešosios kalbos s anda ams, no -
moms i kalbos poli ikai. 2009 m. kokybinio s uk ū inio in e iu me odu
apklaus a po 24 žinomus žu nalis us i laidos edėjus Lie u oje i La ijo-
je11. No s iesioginės apklausos me odas eikia duomenų ik apie o icialias
s anda ines nuos a as, kokybinis in e iu is dėl o leidžia a skleis i ų
nuos a ų u inį. Keliamais klausimais i eo inėmis p ielaidomis šis y imas
a imiausias s aipsnyje ap a iamam žemesnio išsila inimo esponden ų y-
imui. Jo duomenys da ik analizuojami, ačiau pi miniais ezul a ais nau-
dojamasi oliau s aipsnyje in e p e uojan gau us duomenis. Galima pami-
nė i, kad pe in e iu lie u ių žu nalis ai iš a dijo daug į ai ių ge os kalbos
10 Kalbos inspekcijos in e ne o s e ainėje skelbiamoje y imo a askai oje nenu ody a, ku iais
me ais apklausa bu o a lik a. Taip pa a k eip inas dėmesys, kad pa eikian skaičius a askai-
oje palik a šiek iek ne ikslumų.
11 P ojek as bu o ykdomas Lie u ių kalbos ins i u o i adinosi Bal ų socioling is ika (BalSoc):
kalbinė isuomenės sa imonė Lie u oje i La ijoje. Jį ėmė Lie u os mokslo i s udijų ondas.
P ojek o pa ne iai – La ijos i Liepojos uni e si e ai. S aipsnyje p is a omas y imas bu o
naudojamas kaip bandomasis BalSoc y imas.
242
KALBOS KULTŪRA | 82
b uožų ( aizdingumą, u ingumą, sklandumą, įdomumą, gy umą, spon a-
niškumą, humo ą, aiškumą, logiškumą, skambumą, e iškumą, aiškumą i
k .). Kaip ieną iš b uožų, be ne pag indinį i ne ienin elį, jie minėjo i
aisyklingumą. Įdomu, kad pap ašy i į e in i sa o pačių kalbinę kompe en-
ciją, išsaky osios ge os kalbos samp a os didžioji dauguma iš jų ne aikė i
sa o e inimą g indė ik aisyklingumo a ž ilgiu, a si u ė ų pa ašy i mo-
kyklinį pažymį sau už ai, kaip y a išmokę kalbos aisykles i no mas (plg.
Pe e sen 2007). Sa o kalbinius gebėjimus dauguma e ino kaip ge us i
idu inius. Tai odo, kad žu nalis ai, iena e us, mąs o apie kalbą i gali
pasaky i sa o nuomonę kaip p o esionalai, o ki a e us, jaučia (i pa i ia)
nemažą p esk ip y ios lie u ių kalbos poli ikos spaudimą, ku is neleidžia
jiems isiškai pasi ikė i sa o kalbiniais gebėjimais. Iš o, koks y a o icialusis
požiū is i kaip žiniasklaidininkai e ina sa e pa ys, galima sp ęs i, kad jų
aisy ojai – o icialius įgaliojimus baus i u inčios ins i ucijos, ku ių žu nalis-
ai eigė esą sekami – emiasi adinamojo kalbos de ici o, a ba ūk inos
kalbos, nuos a a. Aukš ąjį išsila inimą i ilgame ę da bo pa i į u in ys ži-
niasklaidininkai sa o kalbinę kompe enciją į e ino p asčiau nei Š ie imo
minis e ijos y ime apklaus i mokiniai i s uden ai i , kaip bus ma y i oliau,
p asčiau nei žemesnio išsila inimo esponden ai.
Toliau s aipsnyje p is a omas žemesnio išsila inimo esponden ų y i-
mas y a a lik as adicinės kiekybinės apklausos me odu i , žinoma, aip pa
a skleidžia o icialias nuos a as, ačiau esponden ų socialinė p iklausomybė
mažiau išsila inusiam sluoksniui leidžia ikė is mažiau s anda iškumo nei
idu inės klasės a eju, o galimybė pasi ink i kele ą iš duo ų a sakymų a i-
an ų – didesnės a sakymų į ai o ės.
3. ŽEMESNIO IŠSILAVINIMO RESPONDENTŲ
TYRIMO REZULTATAI
Rengian y imo klausimyną, bu o a lik i du bandomieji in e iu: jie leido
pa ikslin i klausimų o muluo es i pa eng i pasi enkamųjų a sakymų į klau-
simus a ian us. Pa yzdžiui, pe bandomuosius in e iu esponden ai daž-
niausiai minėjo, kad jų kalbą y a aisę moky ojai, ė ai, d augai, odėl kaip
ik šie pasi enkamieji a sakymai į auk i į klausimyną. Paaiškėjo, kad es-
ponden ams sunku su o muluo i, kas konk ečiai jų kalboje bu o aisoma.
Šis klausimas pasi odė sudė ingiausias. Pa yzdžiui, ieno esponden o a sa-
L.VAICEKAUSKIENĖ, V. ŠVEŽAITĖ. Kalbos aisymai i kalbinis pasi ikėjimas: socioling is iniai y imai
243
kymas bu o oks: nežinau, kaip ai moksliškai adinasi, be , a kim, ie oj „ ei-
das“ pasakau „snukis“. Todėl p ie šio klausimo bu o nusp ęs a pa eik i ke-
le ą pokalbių me u paaiškėjusių pasi enkamųjų a ian ų (ki čia imas, žody-
nas, ki a). Bandomieji in e iu aip pa pa odė, kad esponden ai, kalbėdami
apie sa o kalbinius gebėjimus, a ski ia ašymo i kalbėjimo įgūdžius. Klau-
simyne ašomoji i šnekamoji kalba p ašoma į e in i a ski ai. Toliau s aips-
nyje ap a iami kai ku ie y imo klausimai i apibend inami esponden ų
a sakymai.
3.1. Sa o kalbinės kompe encijos
( ašymo i kalbėjimo gebėjimų) e inimas
Responden ai bu o p ašomi į e in i sa o kalbą (klausimas Kaip e ina e
sa o kalbą, lyginan su ki ais Lie u os žmonėmis?). Pap ašy a a ski ai į e in i
ašymo i kalbėjimo gebėjimus, pasi enkan ieną iš duo ų a ian ų: puikiai;
ge ai; idu iniškai; p as ai; labai p as ai.
Iš a sakymų ma y i, kad esponden ai labai pasi iki sa o kalba – iek ašy-
mo, iek ypač kalbėjimo kompe encija. Rašymo gebėjimus kaip puikius i
labai ge us į e ino 81 p oc. esponden ų (a i inkamai 18 p oc. i 63 p oc.);
idu iniškai sa o ašymą e ino 17 p oc., p as ai – 2 p oc., o a ian o labai
p as ai – nepasi inko nė ienas. Kalbėjimą puikiai i labai ge ai į e ino ne
87 p oc. esponden ų (a i inkamai 11 p oc. i 76 p oc.); 13 p oc. pažymėjo
a sakymo a ian ą – idu iniškai, o p as ai i labai p as ai nepažymėjo niekas.
Pagal ly į a sakymai be eik nesisky ė, ačiau mo e ys kiek ge iau nei y-
ai į e ino sa o ašymo gebėjimus (a sakymus ašau puikiai i ge ai pasi in-
ko a i inkamai 27 p oc. i 58 p oc. mo e ų – iš iso 85 p oc.; bei 7 p oc. i
70 p oc. y ų – iš iso 77 p oc.). I p iešingai, y ai kiek ge iau nei mo e ys
e ino sa o kalbėjimo įgūdžius (a sakymus kalbu puikiai i ge ai pasi inko
a i inkamai 12 p oc. i 72 p oc. mo e ų – iš iso 84 p oc.; bei 9 p oc. i 83
p oc. y ų – iš iso 92 p oc.). Tokie kalbamojo y imo esponden ų y ų
a sakymai pa i ina socioling is ams žinomus ak us, o mo e ų ge iau e -
inamus sa o ašymo gebėjimus bū ų galima in e p e uo i kaip s anda inį
a sakymą, odan į jų polinkį p iski i sau o icialiai labiau e inamą kompe-
enciją. Rašomoji lie u ių kalba iš iesų y a labiau no minama i mokykloje
jai ski iama daugiau dėmesio (plg. minė us Š ie imo minis e ijos y imus,
ku ašymo kompe encija aip pa bu o į e in a p asčiau, o s anda inės
nuos a os bu o ypač būdingos mo e ims, mokslei ėms i pažangiausiems
mokiniams) (Mokyklų y imas 2006; Aukš ųjų mokyklų y imas 2006).
250
KALBOS KULTŪRA | 82
p ak ika y a ganė inai es ik y i: užuo ska inusi kalbos a o ojo pasidi-
džia imą i pasi ikėjimą gim osios kalbos galiomis, jį mažina. Šią iš adą
pa emia y imo ezul a ų palyginimas su mokinių, s uden ų i – ypač – Lie-
u os ele izijų i adijo žu nalis ų y imais. Ilgame ę da bo pa i į u in ys
žiniasklaidininkai sa o kalbinę kompe enciją į e ino p asčiausiai. Tai lei-
džia eig i, kad p esk ip y iosios no mos spaudimas kalbos a ojimo s i y-
se, ku ioms aisyklingumo eikala imas aikomas iesiogiai i ku jis įgy en-
dinamas pe aisymų p ak iką (mokykloje, žiniasklaidoje), lemia menkesnį
sa ęs e inimą i mažesnį pasi ikėjimą sa o kalbos galiomis.
S aipsnyje ap a o y imo esponden ai, žemesnio išsila inimo žmonės,
y a speci inė ikslinė g upė. Jų išsila inimo ukmė nė a ilga i jų a ž ilgiu
aiky a no minamųjų aisymų p ak ika eikiausiai apsi iboja ien mokykla
p aei yje. Be o, jiems, ki aip nei iešiesiems kalbė ojams, ku iems kalba y a
da bo į ankis, ge okai ečiau enka kalbė i o icialioje aplinkoje. Many ina,
kad esponden ai eikiausiai e ino sau įp as ą p i ačią a ba ibo o iešumo
kalbą, ku iai p esk ip y iosios no mos eikala imai nekeliami. Ge a kalba
esponden ai y a linkę laiky i sklandžią, lais ą kalbą, ku iai aisyklingumo
eikala imas gali bū i aikomas, be nė a bū inas. Tai leidžia spė i, kad že-
mesnio išsila inimo esponden ų didesnį kalbinį pasi ikėjimą lemia i pa s
jų su okimas, kokia kalba y a ge a.
LITERATŪRA
Aukš ųjų mokyklų y imas 2006 – Lie u ių kalbos a ojimas aukš osiose mokyk-
lose. Ty imo a askai a Lie u os Respublikos Š ie imo i mokslo minis e ijai,
Uni e si e inių s udijų sky iui. – P ieiga pe in e ne ą: h p://www.smm.l /
s ie imo_bukle/docs/ y imai/a askai a_lie _auks .pd (žiū ė a 2009 08 24).
Bou die u P. 1991: Language and symbolic powe . Ed. John B. Thompson.
Poli y P ess.
Chambe s J. K. 1998: My h 15. TV Makes People Sound he Same. – Lan-
guage My hs. L. Baue , P. T udgill (ed.). Penguin.
Koženiauskienė R. 2001: Žiniasklaidos e o ika i eli inė kalba. – Kalbos
kul ū a 74, 74–81.
K uopienė I. 2006: Taisyklingos kalbos a osena s uden ų akimis. – Žmo-
gus i žodis 1, 74–79.
Labo W. 1991: Sociolinguis ic pa e ns, Philadelphia: Uni e si y o Pennsyl-
ania P ess.
Mokyklų y imas 2006 – Lie u ių kalbos (gim osios i als ybinės) ugdymo o ga-
niza imas bend ojo la inimo mokyklose. Ty imo a askai a Š ie imo i mokslo
L.VAICEKAUSKIENĖ, V. ŠVEŽAITĖ. Kalbos aisymai i kalbinis pasi ikėjimas: socioling is iniai y imai
251
minis e ijai. – P ieiga pe in e ne ą: h p://www.smm.l /s ie imo_bukle/
docs/ y imai/galu ine_lie u iu_klb_ugdymo_o g.pd (žiū ė a 2009 08 24).
Pede sen I. L. 1998: Li s o me og sp og o me i o and ingens egn. –
M. Reinhamma ( ed.), No diske dialek s udie . Fö ed ag id Fem e no diska
dialek ologkon e encen Sig una 17 –21 augus i 1994. Uppsala, 223–232.
Pe e sen P. H. 2007: Sp og og iden i e på Fæ øe ne. E spø gsmål om o d.
– Sp åk og iden i e , 26.
Sandøy H. 2004: Sp åks y ing og sp åkend ing i No eg. Poli ikk elle kul u-
el hegemoni? – P ieiga pe in e ne ą: h p://www.sp ak ad.no/upload/
sandoy.pd (žiū ė a 2009 06 02).
Vaiceka uskienė L. 2008: P esk ip y umas i desk ip y umas (skolinių)
no minimo poli ikoje. – Da bai i dienos 50, 31–41.
Župe ka K. 2005: Eli inė kalba i jos a s o ai. – Pa lamen o s udijos 4.
Žu nalis ų y imas – Radijo i ele izijos žu nalis ų apklausa. A liko Vals ybinė
kalbos inspekcija. – P ieiga pe in e ne ą: h p:// ki.l s.l /doc/ _anke a.pd
(žiū ė a 2009 07 14).
Gau a 2009 11 13
LANGUAGE ERRORS AND LINGUISTIC
SELF-CONFIDENCE: A SOCIOLINGUISTIC RESEARCH
INTO LINGUISTIC ATTITUDES
Summa y
The pape in oduces he esul s o esea ch conduc ed in 2009 and based on ques-
ionnai es collec ed om 200 esponden s o lowe han highe educa ion (second-
a y and specialised) in he age g oup o 18-60 yea s. The esponden s we e om
h ee majo ci ies o Li huania and hei neighbou hood: Vilnius, Kaunas and
Šiauliai. The in es iga ion was aimed a iden i ying how he concep o well- o med
language and how co ec ing language e o s in luenced he esponden s’ linguis-
ic sel -con idence. Di e en ly om adi ional s udies ocusing on he no m, he
p esen in es iga ion p esupposes ha o o dina y language use s, well- o med
language is no con ined o g amma ically co ec language and ha linguis ic sel -
con idence should be de e mined by o he ac o s no limi ed o he knowledge o
language ules.
The esul s o he in es iga ion ha e shown ha he ep esen a i es o he
abo e social g oup gi e a ai ly high e alua ion o hei own language skills, espe-
cially speaking, and a well- o med language o hem is luen , ee language which
252
KALBOS KULTŪRA | 82
migh be g amma ically accep able bu could also be ung amma ical. A he same
ime, i can be seen ha linguis ic sel -con idence migh be educed by language
e o s which a e co ec ed: he esponden s whose language was co ec ed in si u-
a ions wi h an asymme ic dis ibu ion o powe (e.g. he co ec ions we e made by
eache s), exp essed less posi i e a i udes owa ds hei own skills. The conclusion
is suppo ed by p elimina y da a ob ained om ele ision and adio jou nalis s o
Li huania.
LORETA VAICEKAUSKIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius
[email p o ec ed]
