Kalbos taisymai ir kalbinis pasitikėjimas: sociolingvistiniai nuostatų tyrimai

L.VAICEKAUSKIENĖ, V. ŠVEŽAITĖ. Kalbos aisymai i kalbinis pasi ikėjimas: socioling is iniai y imai 235 LORETA VAICEKAUSKIENĖ Lie u ių kalbos ins i u as VAIDA ŠVEŽAITĖ Vilniaus uni e si e as KALBOS TAISYMAI IR KALBINIS PASITIKĖJIMAS: SOCIOLINGVISTINIAI NUOSTATŲ TYRIMAI ĮVADAS S aipsnyje k i iškai analizuojama kele as Lie u oje a lik ų kalbinių nuos a- ų y imų i p is a omas 2009 m. a lik as kiekybinis kalbinio pasi ikėjimo y imas su žemesnio ( idu inio i specialiojo) išsila inimo esponden ais iš ijų didžiųjų Lie u os mies ų i jų apylinkių: Vilniaus, Kauno i Šiaulių. Ty imo im is – 200 adinamuoju sniego gniūž ės, a ba pažįs amojo pažįs a- mųjų, p incipu pa ink ų 18–60 me ų amžiaus esponden ų lie u ių: 113 mo e ų i 87 y ai. Dauguma lie u iškų y imų apie kalbinį pasi ikėjimą g indžiami no ma- y iosiomis nuos a omis; juose aiškinamasi, kaip – ge ai a p as ai – lie u ių kalbos a o ojai e ina sa o kalbą. Tokie y imai pap as ai emiasi nuos a- a, kad isuomenė nemokan i gim osios kalbos, odėl u in i daugiau mo- ky is. Juose o ien uojamasi į aisyklingumą kaip pag indinį ge os kalbos samp a os elemen ą. Tačiau a eiliniams kalbos a o ojams ge a kalba y a ik aisyklinga kalba i a kalbinį pasi ikėjimą gali lem i ien ik kalbos ai- syklių išmanymas? Toks klausimas lie u iškuose y imuose, kiek mums ži- noma, nė a kel as. Taip pa nė a klaus a, kaip kalbinis pasi ikėjimas susijęs su kalbos aisymais. Lie u oje socioling is inių y imų esponden ais daugiausia pa enkami aukš ąjį išsila inimą u in ys adinamosios idu inės klasės a s o ai, aip pa dažnai s uden ai a mokiniai. S aipsnyje p is a oma žemesnio išsila i- 236 KALBOS KULTŪRA | 82 nimo1 esponden ų apklausa išsiski ia uo, kad su okiais esponden ais kalbinių nuos a ų y imų Lie u oje a lik a labai nedaug, o kaip ik ši iks- linė g upė duoda įdomios medžiagos palyginimams. 1. TEORINIAI KALBINIO PASITIKĖJIMO TYRIMŲ PAGRINDAI Apie ai, kad kalbos a o ojų požiū is į ki as kalbas, į ai ias os pačios kal- bos a mainas, jų pačių kalbą y a s a bus duomenų šal inis, be ki a ko, papil- dan is kalbos a osenos i kalbos a ian ų y imus, p adė a kalbė i jau p a- ėjusio amžiaus sep in ojo dešim mečio pabaigoje. Nuo o laiko susidomėji- mas kalbos a o ojų nuos a omis ik augo i y imų is daugėjo. Teo inius kalbinio sa ęs e inimo pag indus padėjo 1966 me ų Willia- mo Labo o Niujo ko s udija, ku ios dalis bu o kalbinio pasi ikėjimo y i- mas. Labo as aikė adinamąjį kalbinio nesaugumo a nepasi ikėjimo indek- są (angl. index o linguis ic insecu i y, umpinama ILI), . y. skaičia o a e- jus, kai in o man as eigda o pa s a ojąs ieną a ian ą, o kaip „ge ą“ nu- odyda o ki ą (Labo 1991). Be Labo o aiky o iesioginio nes uk ū inio in e iu i es o me odo, kalbinis pasi ikėjimas i nuos a os da i iamos s uk ū iniais kokybiniais in e iu i ne iesioginiais ekspe imen ais. Iš socioling is ikos eo ijos žinoma, kad, kai i iama ne iesioginiais me- odais a s ebima ealioji a osena, daugiausia nepasi ikėjimo odo žemes- nioji idu inė klasė i isų socialinių sluoksnių mo e ys – šiems kalbos a o ojams i in būdingi hipe no malizmai. Ka u mo e ys, klausiamos ie- siogiai, y a labiau linkusios dekla uo i o icialias, „ideologiškai eisingas“ nuos a as. Vy ai ge iau e ina sa o šnekamąją kalbą (sociolek ą, a mę), i ai, kaip eigiama, a sispindi jų kalbos a osenoje ( one ikoje, mo ologijo- je, leksikoje). Mokykloje dieg o s anda o y ai paiso mažiau (apie y ų i mo e ų akomodaciją daugiau ž . Pede sen 1998). Socioling is ikos da buose aip pa ap a iama ge os kalbos samp a a. Socioling is ai i in k i iškai e ina kalbos p iežiū os i p ižiū ė ojų ideo- logines nuos a as dėl kalbos no mų. Kalbos no min ojų disku se kalbos aisyklingumas y a pag indinė są oka, o š ai socioling is ų požiū iu, kalbos a ian ai iš is ne e in ini kaip „ge esni“ a „p as esni“ i kalbė ojai ne- 1 Naujesniuose socioling is ikos eo ijos da buose socialiniam s a usui nus a y i ekomen- duojama aiky i išsila inimo ukmės (žemesnio i aukš esnio išsila inimo) k i e ijų. L.VAICEKAUSKIENĖ, V. ŠVEŽAITĖ. Kalbos aisymai i kalbinis pasi ikėjimas: socioling is iniai y imai 237 ski s y ini į „ge us“ a „p as us“. Socioling is ų eigimu, kalbos kokybei pama uo i apsk i ai nesama ins umen ų, odėl oks ski s ymas laiky inas am ik ų asmenų a ins i ucijų galios p ieš ki us ap aiška. Esama y imų, odančių, kad kalbos aisymas ne gi ska ina isuomenės nepasi ikėjimą sa o kalba2 (apie no ma y izmą ž . Pe e sen 2007; apie p esk ip y izmo ideologiją ž . Vaicekauskienė 2008). Kaip ik ideologinę, a ba simbolinę, galią, ku i egzis uoja g e a poli inės i ekonominės galios ap aiškų, naudoja ie, ku ie nus a o, kas y a no ma, s anda as, aukš esnioji kul ū a, ge as skonis i es e iška, o kas – nuk ypimas nuo no mos, p asčiokiška, neg ažu. Kai okias e ybines nuos a as isuo- menė pe ima kaip sa aime sup an amą no mą, eigiama, kad ideologai pa- siekė sa o ikslus (ž . Bou dieu 1991; aip pa Sandøy 2004: 20–21). Lie u os isuomenėje kalbos g ynumo i aisyklingumo ideologija y a ge ai žinoma i kalbos a o ojai ją aiko sa o kalbai e in i. Kaip bus ma- y i oliau, pas mus a liekamų socioling is inių nuos a ų y imų esponden- ai nesunkiai į e ina sa o kalbinius gebėjimus – iek paklaus i iesiogiai, pagal duo ą kokybinę skalę, iek a i uose kokybiniuose in e iu. Deja, ei- kia p ipažin i, kad iesioginiais me odais a liekamų lie u iškų y imų ezul- a ai gali bū i pa eik i o icialių p esk ip y iųjų nuos a ų. Be o, a liekan okius y imus i in e ai pasidomima, ką esponden ai u i gal oje, sakydami „nemoką kalbė i“. 2. LIETUVOJE ATLIKTŲ TYRIMŲ KRITINĖ ANALIZĖ Lie u os š ie imo i mokslo minis e ijos užsakymu 2006 m. bu o a lik i du ak ualūs y imai: be ki ų dalykų, ep ezen a y aus iesioginio s uk ū inio in e iu me odu i os isuomenės kalbinės nuos a os. Pi masis y imas bu o ski as mokslei ių, moky ojų i apsk i ai isuomenės požiū iui į kalbą. Apklaus a 1612 į ai ių au ybių 8–12 klasių mokinių i 240 lie u ių kalbos 2 Pa yzdžiui, Fa e uose, ku no ma y izmo ideologija i in yški i senos pu izmo adicijos, kaip eigiama, žmonės mano p as ai moką a e ų kalbą. Vieno gimnazis ų y imo duomeni- mis, labai ge ai moką gim ąją kalbą eigė 17 p oc., ge ai – 58,5 p oc., idu iniškai – 23 p oc., p as ai – 1,5 p oc. esponden ų. Mokslininkų nuomone, okius palygin i menkus sa ęs e - inimus lemia ai, kad kalbos a o ojai sa o kompe enciją e ina emdamiesi o icialia g y- nos i aisyklingos kalbos samp a a i lygina sa e su a saujele asmenų, ku ie moka šią kalbos a mainą. Tik oji a e ų kalba esą nė a a, ku ią a oja žmonės, be am ik as idealus g y- nuolis (Pe e sen 2007). 238 KALBOS KULTŪRA | 82 moky ojų iš 30 į ai ių mokyklų. Be o, papildomai a lik a ep ezen a y i 1110-ies 15–74 me ų amžiaus Lie u os gy en ojų apklausa. An ojo y imo ikslinė g upė bu o aukš ųjų mokyklų s uden ai i dės y ojai: su panašiu klausimynu apklaus a 1200 uni e si e ų i kolegijų s uden ų (89 p oc. iš jų – lie u ių au ybės) i 414 dės y ojų (ž . Mokyklų y imas 2006; Aukš ų- jų mokyklų y imas 2006). S aipsnyje keliamai p oblemai ak ualiausi ys šių y imų klausimai: 1) Kas, Jūsų nuomone, s a biausia šiuolaikiniam žmogui, a ojančiam lie u ių kalbą?; 2) Kaip asmeniškai e ina e sa o lie u ių kalbos žinias i įgūdžius?; 3) Kiek Jums asmeniškai s a bu aisyklingai lie u iškai kalbė i, ašy i, eikš i min is [nu ody ose si uacijose]?. A sakymai į pi mąjį klausimą odo, kad i a ski ų ikslinių g upių a s o- ai, i apsk i ai isuomenė s a biausiu ge os kalbos b uožu laiko aisyklin- gumą. P iim i šio ezul a o be išlygų negalima, nes a sakymus neabejo inai eikė klausimo ipas i o muluo ė: esponden ai u ėjo pažymė i ik ieną iš ke u ių nu ody ų a sakymo a ian ų, iš ku ių pi majame kaip ik kalba- ma apie aisyklingumą i jame ienin eliame paminima ašy inė kalbos a maina: 1. Kalbė i i ašy i aisyklingai lie u iškai; 2. Lais ai i sklandžiai eikš i min is į ai iose si uacijose į ai iomis emomis (no s i ne isada aisyklingai); 3. Kalbė i aizdinga i u inga kalba; 4. Ki a3. Pi mąjį a sakymo a ian ą pasi inko 42 p oc. s uden ų, 45 p oc. lie u ių aikų i iek pa moky ojų, 50 p oc. dės y ojų i 55 p oc. Lie u os gy en o- jų. Nes ebina ai, kad aisyklingumą labiau pab ėžė me ginos i mo e ys. Kalbos lais umą i sklandumą kaip siek iną gebėjimą pasi inko daugiau kaip ečdalis esponden ų. An asis klausimas apie sa o pa ies lie u ių kalbos žinias i įgūdžius, a - odo, bu o užduo as ik mokiniams i s uden ams. Besimokančių jaunuolių ikslinė g upė sa o kalbinius gebėjimus į e ino labai neblogai: esponden- ai dažniausiai inkosi a sakymą ge ai, o ka ais i labai ge ai (ž . 1 len elę)4. 3 Bū ų galima pas a s y i, kaip bū ų a odę ezul a ai, jei a sakymų a ian ai bū ų bu ę išdės- y i ki a a ka i ki aip su o muluo i (p z.: „kalbė i i ašy i lais ai i sklandžiai“; „ aizdinga i u inga kalba eikš i min is į ai iose si uacijose“ i pan.). 4 Įdomu, kad šio y imo ezul a ai labai panašūs į anksčiau minė o Fa e ų y imo ezul a us. L.VAICEKAUSKIENĖ, V. ŠVEŽAITĖ. Kalbos aisymai i kalbinis pasi ikėjimas: socioling is iniai y imai 239 1 LENTELĖ. S uden ų i mokinių sa o kalbinių gebėjimų e inimas Labai ge ai (p oc.) Ge ai (p oc.) Vidu iniškai (p oc.) Blogai (p oc.) Labai blogai (p oc.) mok. s ud. mok. s ud. mok. s ud. mok. s ud. mok. s ud. Skai au 30 51 49 39 19 9 2 0 0 0 Rašau 6 17 44 56 42 24 6 3 2 0 Kalbu 13 17 57 58 28 23 2 1 0 1 Pa engė L. V. pagal: Mokyklų y imas 2006; Aukš ųjų mokyklų y imas 2006. Iš a sakymų ma y i, kad pasi ikėjimas sa o kalba p iklauso i nuo o, ku i kalbinė kompe encija e inama: jaunuoliai i in ge ai į e ino sa o skai ymo įgūdžius (na ū alu, kad s uden ai ge iau už mokinius), kiek p asčiau – kal- bėjimą i p asčiausiai – ašymą (ypač mokiniai, iš ku ių ne 42 p oc. inkosi a sakymą idu iniškai). Tokie ezul a ai odo, kad pasi ikėjimas sa o gebėji- mais u ė ų bū i susijęs su kalbos aisymų p ak ika: mokinių kalba kon o- liuojama daugiau nei s uden ų i , eikiausiai, ypač jų ašy inė kalba. Tą pa i ina i e e uojamo y imo duomenys: daugiau kaip ečdalis kolegijų i apie pusė uni e si e ų s uden ų, daugiausia nehumani a ų, dėl sa o kalbos nė a ga ę jokių pas abų iš dės y ojų i nė a gi dėję, kad jų kolegos s uden ai bū ų bu ę aisomi. A sakydami į ečiąjį klausimą apie aisyklingos kalbos po eikį, espon- den ai, ypač me ginos, s anda iškai eigė, kad aisyklinga kalba s a bu į ai- iose si uacijose (šis klausimas aip pa bu o užduo as ik mokiniams i s u- den ams). Ne 97 p oc. s uden ų pasi inko a sakymus labai s a bu i gana s a bu „ aisyklingai eikš i min is pe paskai as“. 91 p oc. isų au ybių mo- kinių (ypač ie, ku ių didelis lie u ių kalbos me inio pažymio idu kis) eigė, kad labai s a bu i gana s a bu aisyklingai eikš i min is lie u ių kalbos pa- mokose, o 74 p oc. mokinių aip eigė apie pamokas apsk i ai. 93 p oc. s u- den ų i 88 p oc. mokinių manymu, aisyklingai kalbė i s a bu i už mokyk- los ibų, iešojoje e d ėje („bend aujan su į ai ių įs aigų da buo ojais“). Ne gi kalbėdami apie p i ačią, šeimos i d augų, e d ę, jaunuoliai eigė, kad s a bu kalbė i i ašy i aisyklingai (a sakymą „šeimoje“ pasi inko 58 p oc. s uden ų i 48 p oc. mokinių (60 p oc. lie u ių mokinių5); „su bend a- 5 A askai oje lie u ių mokinių duomenys a ski ai pa eikiami ne isu ; dažniausiai nu odomi ik bend i isų au ybių esponden ų a sakymų p ocen ai. 240 KALBOS KULTŪRA | 82 amžiais“ – 55 p oc. s uden ų i 58 p oc. mokinių; „ ašan sms, el. laiškus“6 – a i inkamai 54 p oc. i 56 p oc.). Pas a ųjų a sakymų pa adoksalumas odo, kaip y imo me odas gali eik i ezul a us: aki aizdžiai e ybiškai o ien uo- jan esponden ą i duodan jam ik ieną pasi inkimo galimybę, gaunami pageidaujami a sakymai. Ve inan okių y imų ezul a us (plg. panašų y- imą apie s uden ų mo y aciją kalbė i aisyklingai; K uopienė 2006) ši ai eikė ų u ė i gal oje7. Da galima paminė i, kad kalbamuosiuose y imuose domė asi isuome- nės aš ingumo mažėjimo p iežas imis i eiksniais, da ančiais neigiamą į aką esponden ų lie u ių kalbos gebėjimams8. Responden ai daugiausia inkosi du iš nu ody ų (s anda iškai no ma y ių i neigiamai kono uo ų) a sakymų a ian ų: „ne aisyklingą žiniasklaidos (spaudos, TV i k .) kalbą“ i „ne aisyklingą kai ku ių Lie u os poli ikų, ki ų žinomų žmonių kalbą“. Labiausiai šias d i ins i ucijas (ypač poli ikus) kal ino moky ojai i dės y o- jai. Jaunuolių požiū is bu o ge okai neu alesnis, ačiau pas ebė ina, kad „poli iškai eisingas“ nuos a as, . y. a imesnes o icialiajam požiū iui i mo- ky ojams, dės ė me gai ės i pažangiausi mokiniai9. Nesino ė ų su ik i, nei kad žiniasklaidininkų kalba y a okia ne aisyklin- ga, nei kad ji gali da y i okį didelį (neigiamą) po eikį, kaip leidžia sup as i Š ie imo minis e ijos y imo a askai a. Pa ys ele izijos i adijo žu nalis ai 6 Įdomu ma y i, kad i mokiniams, i s uden ams šis klausimas o muluojamas skliaus uose pa eikian jaunuoliams įp as us angliškus elek oninės komunikacijos į a dijimus: „Rašy i ele onines žinu es (SMS), elek oninius laiškus (e-mail)“ (o ig. s e imžodžiai neišski i pa- s i uoju š i u. – L. V.). 7 D ip asmišką įspūdį palieka i pačių iešai skelbiamų a askai ų kalba: klausimynuose isu pab ėžiama aisyklingos kalbos bū inybė, o a askai ose esama ašybos i kalbos klaidų. 8 Pas ebė ina, kad šių klausimų o muluo ės socioling is iškai žiū in bu o i in endencin- gos (i objek y iai nepama uo os): klaus a, kokios y a isuomenės aš ingumo mažėjimo p iežas ys ( adinasi, aš ingumas neabejo inai mažėjan is), kodėl aukš ųjų mokyklų s u- den ų lie u ių kalbos mokėjimas nege ėja ( adinasi, s uden ai ik ai p as ai mokan ys lie- u ių kalbą) i pan. 9 Klausimas, a žiniasklaida apsk i ai gali eik i esponden ų kalbą, iki šiol nė a išsp ęs as. No s esama duomenų, kad žmonės pa ys mano, jog jų kalbą eikia ele izija, ačiau adici- ne socioling is ų nuomone, ele izija eikia ik nuos a as i daugių daugiausia gali paskleis- i leksikos a idiomų. Pačios kalbos sis emos, onologijos a sin aksės, ji ne eikia, išsky us a ejus, kai žiū o as deda sąmoningas pas angas moky is bend inės kalbos (Chambe s 1998). Kalbos po eikis, eigiama, da omas žmonėms bend aujan i nesąmoningai eikian ie- niems ki us. Ki a e us, naujausi pas a ojo dešim mečio duomenys, ypač apie mobilias jaunimo bend uomenes, odo, kad pe im i kai ku iuos kalbos b uožus galbū galima ne ik iš pažįs amųjų, be i iš ek ano „ž aigždžių“. Šiai p oblemai ge iau išs udijuo i kol kas nė a pa ikimų duomenų, odėl i aiškaus a sakymo is da ne u ime. L.VAICEKAUSKIENĖ, V. ŠVEŽAITĖ. Kalbos aisymai i kalbinis pasi ikėjimas: socioling is iniai y imai 241 nemano kalbą isiškai ne aisyklingai. Kalbos inspekcijos a lik os 100 žu na- lis ų apklausos duomenimis, dauguma eigė da an ys a si ik inių klaidų, a- čiau kad kalba aisyklingai, epasakė 8 esponden ai. Ve inan šio y imo ezul a us i žu nalis ų pasi ikėjimą sa o kalba, eikia u ė i gal oje nesime - išką galios pasiski s ymą: klausėjas čia bu o a kon olės ins i ucija, ku i seka esponden ų kalbą i u i eisę juos baus i. Į klausimą, a dažnai gauna pas abų iš Kalbos inspekcijos, ne 67 esponden ai a sakė, kad „pakankamai dažnai“ (ž . Žu nalis ų apklausa)10. Ki a e us, ne isada i ne isų žu nalis ų i poli ikų kalba laikoma ik blogu pa yzdžiu. Š ai nedideliame eli inei kalbai ski ame y ime g e a kal- bos e alonu laiky inų ašy ojų i kul ū os eikėjų 43 Šiaulių uni e si e o dės y ojai, s uden ai i gimnazijos moky ojai paminėjo i poli ikų, i žu na- lis ų pa a džių, o be aisyklingumo, kaip p i alomo eli inės kalbos b uožo, jie da iš a dijo logiškumo, s ilingumo, aizdingumo, o iginalumo, e išku- mo i ki us eikala imus (Župe ka 2005). Kaip bus ma y i oliau, iš žemes- nio išsila inimo esponden ų apklausos gau a panašių ezul a ų. Apsk i ai, no s kalbamosios s i ies lie u ių y imuose ne e ai pe nelyg susi elkiama į aisyklingumą, g e a no minio aspek o u i bū i keliami i komunikacinis bei e inis aspek ai, ypač e inan (i pa eisinan !) į ai ius žiniasklaidos kal- bos a ian us (plg. Koženiauskienė 2001). Tele izijos i adijo žu nalis ų požiū is bu o i as da iename saky inės žiniasklaidos nuos a ų y ime, ski ame iešosios kalbos s anda ams, no - moms i kalbos poli ikai. 2009 m. kokybinio s uk ū inio in e iu me odu apklaus a po 24 žinomus žu nalis us i laidos edėjus Lie u oje i La ijo- je11. No s iesioginės apklausos me odas eikia duomenų ik apie o icialias s anda ines nuos a as, kokybinis in e iu is dėl o leidžia a skleis i ų nuos a ų u inį. Keliamais klausimais i eo inėmis p ielaidomis šis y imas a imiausias s aipsnyje ap a iamam žemesnio išsila inimo esponden ų y- imui. Jo duomenys da ik analizuojami, ačiau pi miniais ezul a ais nau- dojamasi oliau s aipsnyje in e p e uojan gau us duomenis. Galima pami- nė i, kad pe in e iu lie u ių žu nalis ai iš a dijo daug į ai ių ge os kalbos 10 Kalbos inspekcijos in e ne o s e ainėje skelbiamoje y imo a askai oje nenu ody a, ku iais me ais apklausa bu o a lik a. Taip pa a k eip inas dėmesys, kad pa eikian skaičius a askai- oje palik a šiek iek ne ikslumų. 11 P ojek as bu o ykdomas Lie u ių kalbos ins i u o i adinosi Bal ų socioling is ika (BalSoc): kalbinė isuomenės sa imonė Lie u oje i La ijoje. Jį ėmė Lie u os mokslo i s udijų ondas. P ojek o pa ne iai – La ijos i Liepojos uni e si e ai. S aipsnyje p is a omas y imas bu o naudojamas kaip bandomasis BalSoc y imas. 242 KALBOS KULTŪRA | 82 b uožų ( aizdingumą, u ingumą, sklandumą, įdomumą, gy umą, spon a- niškumą, humo ą, aiškumą, logiškumą, skambumą, e iškumą, aiškumą i k .). Kaip ieną iš b uožų, be ne pag indinį i ne ienin elį, jie minėjo i aisyklingumą. Įdomu, kad pap ašy i į e in i sa o pačių kalbinę kompe en- ciją, išsaky osios ge os kalbos samp a os didžioji dauguma iš jų ne aikė i sa o e inimą g indė ik aisyklingumo a ž ilgiu, a si u ė ų pa ašy i mo- kyklinį pažymį sau už ai, kaip y a išmokę kalbos aisykles i no mas (plg. Pe e sen 2007). Sa o kalbinius gebėjimus dauguma e ino kaip ge us i idu inius. Tai odo, kad žu nalis ai, iena e us, mąs o apie kalbą i gali pasaky i sa o nuomonę kaip p o esionalai, o ki a e us, jaučia (i pa i ia) nemažą p esk ip y ios lie u ių kalbos poli ikos spaudimą, ku is neleidžia jiems isiškai pasi ikė i sa o kalbiniais gebėjimais. Iš o, koks y a o icialusis požiū is i kaip žiniasklaidininkai e ina sa e pa ys, galima sp ęs i, kad jų aisy ojai – o icialius įgaliojimus baus i u inčios ins i ucijos, ku ių žu nalis- ai eigė esą sekami – emiasi adinamojo kalbos de ici o, a ba ūk inos kalbos, nuos a a. Aukš ąjį išsila inimą i ilgame ę da bo pa i į u in ys ži- niasklaidininkai sa o kalbinę kompe enciją į e ino p asčiau nei Š ie imo minis e ijos y ime apklaus i mokiniai i s uden ai i , kaip bus ma y i oliau, p asčiau nei žemesnio išsila inimo esponden ai. Toliau s aipsnyje p is a omas žemesnio išsila inimo esponden ų y i- mas y a a lik as adicinės kiekybinės apklausos me odu i , žinoma, aip pa a skleidžia o icialias nuos a as, ačiau esponden ų socialinė p iklausomybė mažiau išsila inusiam sluoksniui leidžia ikė is mažiau s anda iškumo nei idu inės klasės a eju, o galimybė pasi ink i kele ą iš duo ų a sakymų a i- an ų – didesnės a sakymų į ai o ės. 3. ŽEMESNIO IŠSILAVINIMO RESPONDENTŲ TYRIMO REZULTATAI Rengian y imo klausimyną, bu o a lik i du bandomieji in e iu: jie leido pa ikslin i klausimų o muluo es i pa eng i pasi enkamųjų a sakymų į klau- simus a ian us. Pa yzdžiui, pe bandomuosius in e iu esponden ai daž- niausiai minėjo, kad jų kalbą y a aisę moky ojai, ė ai, d augai, odėl kaip ik šie pasi enkamieji a sakymai į auk i į klausimyną. Paaiškėjo, kad es- ponden ams sunku su o muluo i, kas konk ečiai jų kalboje bu o aisoma. Šis klausimas pasi odė sudė ingiausias. Pa yzdžiui, ieno esponden o a sa- L.VAICEKAUSKIENĖ, V. ŠVEŽAITĖ. Kalbos aisymai i kalbinis pasi ikėjimas: socioling is iniai y imai 243 kymas bu o oks: nežinau, kaip ai moksliškai adinasi, be , a kim, ie oj „ ei- das“ pasakau „snukis“. Todėl p ie šio klausimo bu o nusp ęs a pa eik i ke- le ą pokalbių me u paaiškėjusių pasi enkamųjų a ian ų (ki čia imas, žody- nas, ki a). Bandomieji in e iu aip pa pa odė, kad esponden ai, kalbėdami apie sa o kalbinius gebėjimus, a ski ia ašymo i kalbėjimo įgūdžius. Klau- simyne ašomoji i šnekamoji kalba p ašoma į e in i a ski ai. Toliau s aips- nyje ap a iami kai ku ie y imo klausimai i apibend inami esponden ų a sakymai. 3.1. Sa o kalbinės kompe encijos ( ašymo i kalbėjimo gebėjimų) e inimas Responden ai bu o p ašomi į e in i sa o kalbą (klausimas Kaip e ina e sa o kalbą, lyginan su ki ais Lie u os žmonėmis?). Pap ašy a a ski ai į e in i ašymo i kalbėjimo gebėjimus, pasi enkan ieną iš duo ų a ian ų: puikiai; ge ai; idu iniškai; p as ai; labai p as ai. Iš a sakymų ma y i, kad esponden ai labai pasi iki sa o kalba – iek ašy- mo, iek ypač kalbėjimo kompe encija. Rašymo gebėjimus kaip puikius i labai ge us į e ino 81 p oc. esponden ų (a i inkamai 18 p oc. i 63 p oc.); idu iniškai sa o ašymą e ino 17 p oc., p as ai – 2 p oc., o a ian o labai p as ai – nepasi inko nė ienas. Kalbėjimą puikiai i labai ge ai į e ino ne 87 p oc. esponden ų (a i inkamai 11 p oc. i 76 p oc.); 13 p oc. pažymėjo a sakymo a ian ą – idu iniškai, o p as ai i labai p as ai nepažymėjo niekas. Pagal ly į a sakymai be eik nesisky ė, ačiau mo e ys kiek ge iau nei y- ai į e ino sa o ašymo gebėjimus (a sakymus ašau puikiai i ge ai pasi in- ko a i inkamai 27 p oc. i 58 p oc. mo e ų – iš iso 85 p oc.; bei 7 p oc. i 70 p oc. y ų – iš iso 77 p oc.). I p iešingai, y ai kiek ge iau nei mo e ys e ino sa o kalbėjimo įgūdžius (a sakymus kalbu puikiai i ge ai pasi inko a i inkamai 12 p oc. i 72 p oc. mo e ų – iš iso 84 p oc.; bei 9 p oc. i 83 p oc. y ų – iš iso 92 p oc.). Tokie kalbamojo y imo esponden ų y ų a sakymai pa i ina socioling is ams žinomus ak us, o mo e ų ge iau e - inamus sa o ašymo gebėjimus bū ų galima in e p e uo i kaip s anda inį a sakymą, odan į jų polinkį p iski i sau o icialiai labiau e inamą kompe- enciją. Rašomoji lie u ių kalba iš iesų y a labiau no minama i mokykloje jai ski iama daugiau dėmesio (plg. minė us Š ie imo minis e ijos y imus, ku ašymo kompe encija aip pa bu o į e in a p asčiau, o s anda inės nuos a os bu o ypač būdingos mo e ims, mokslei ėms i pažangiausiems mokiniams) (Mokyklų y imas 2006; Aukš ųjų mokyklų y imas 2006). 250 KALBOS KULTŪRA | 82 p ak ika y a ganė inai es ik y i: užuo ska inusi kalbos a o ojo pasidi- džia imą i pasi ikėjimą gim osios kalbos galiomis, jį mažina. Šią iš adą pa emia y imo ezul a ų palyginimas su mokinių, s uden ų i – ypač – Lie- u os ele izijų i adijo žu nalis ų y imais. Ilgame ę da bo pa i į u in ys žiniasklaidininkai sa o kalbinę kompe enciją į e ino p asčiausiai. Tai lei- džia eig i, kad p esk ip y iosios no mos spaudimas kalbos a ojimo s i y- se, ku ioms aisyklingumo eikala imas aikomas iesiogiai i ku jis įgy en- dinamas pe aisymų p ak iką (mokykloje, žiniasklaidoje), lemia menkesnį sa ęs e inimą i mažesnį pasi ikėjimą sa o kalbos galiomis. S aipsnyje ap a o y imo esponden ai, žemesnio išsila inimo žmonės, y a speci inė ikslinė g upė. Jų išsila inimo ukmė nė a ilga i jų a ž ilgiu aiky a no minamųjų aisymų p ak ika eikiausiai apsi iboja ien mokykla p aei yje. Be o, jiems, ki aip nei iešiesiems kalbė ojams, ku iems kalba y a da bo į ankis, ge okai ečiau enka kalbė i o icialioje aplinkoje. Many ina, kad esponden ai eikiausiai e ino sau įp as ą p i ačią a ba ibo o iešumo kalbą, ku iai p esk ip y iosios no mos eikala imai nekeliami. Ge a kalba esponden ai y a linkę laiky i sklandžią, lais ą kalbą, ku iai aisyklingumo eikala imas gali bū i aikomas, be nė a bū inas. Tai leidžia spė i, kad že- mesnio išsila inimo esponden ų didesnį kalbinį pasi ikėjimą lemia i pa s jų su okimas, kokia kalba y a ge a. LITERATŪRA Aukš ųjų mokyklų y imas 2006 – Lie u ių kalbos a ojimas aukš osiose mokyk- lose. Ty imo a askai a Lie u os Respublikos Š ie imo i mokslo minis e ijai, Uni e si e inių s udijų sky iui. – P ieiga pe in e ne ą: h p://www.smm.l / s ie imo_bukle/docs/ y imai/a askai a_lie _auks .pd (žiū ė a 2009 08 24). Bou die u P. 1991: Language and symbolic powe . Ed. John B. Thompson. Poli y P ess. Chambe s J. K. 1998: My h 15. TV Makes People Sound he Same. – Lan- guage My hs. L. Baue , P. T udgill (ed.). Penguin. Koženiauskienė R. 2001: Žiniasklaidos e o ika i eli inė kalba. – Kalbos kul ū a 74, 74–81. K uopienė I. 2006: Taisyklingos kalbos a osena s uden ų akimis. – Žmo- gus i žodis 1, 74–79. Labo W. 1991: Sociolinguis ic pa e ns, Philadelphia: Uni e si y o Pennsyl- ania P ess. Mokyklų y imas 2006 – Lie u ių kalbos (gim osios i als ybinės) ugdymo o ga- niza imas bend ojo la inimo mokyklose. Ty imo a askai a Š ie imo i mokslo L.VAICEKAUSKIENĖ, V. ŠVEŽAITĖ. Kalbos aisymai i kalbinis pasi ikėjimas: socioling is iniai y imai 251 minis e ijai. – P ieiga pe in e ne ą: h p://www.smm.l /s ie imo_bukle/ docs/ y imai/galu ine_lie u iu_klb_ugdymo_o g.pd (žiū ė a 2009 08 24). Pede sen I. L. 1998: Li s o me og sp og o me i o and ingens egn. – M. Reinhamma ( ed.), No diske dialek s udie . Fö ed ag id Fem e no diska dialek ologkon e encen Sig una 17 –21 augus i 1994. Uppsala, 223–232. Pe e sen P. H. 2007: Sp og og iden i e på Fæ øe ne. E spø gsmål om o d. – Sp åk og iden i e , 26. Sandøy H. 2004: Sp åks y ing og sp åkend ing i No eg. Poli ikk elle kul u- el hegemoni? – P ieiga pe in e ne ą: h p://www.sp ak ad.no/upload/ sandoy.pd (žiū ė a 2009 06 02). Vaiceka uskienė L. 2008: P esk ip y umas i desk ip y umas (skolinių) no minimo poli ikoje. – Da bai i dienos 50, 31–41. Župe ka K. 2005: Eli inė kalba i jos a s o ai. – Pa lamen o s udijos 4. Žu nalis ų y imas – Radijo i ele izijos žu nalis ų apklausa. A liko Vals ybinė kalbos inspekcija. – P ieiga pe in e ne ą: h p:// ki.l s.l /doc/ _anke a.pd (žiū ė a 2009 07 14). Gau a 2009 11 13 LANGUAGE ERRORS AND LINGUISTIC SELF-CONFIDENCE: A SOCIOLINGUISTIC RESEARCH INTO LINGUISTIC ATTITUDES Summa y The pape in oduces he esul s o esea ch conduc ed in 2009 and based on ques- ionnai es collec ed om 200 esponden s o lowe han highe educa ion (second- a y and specialised) in he age g oup o 18-60 yea s. The esponden s we e om h ee majo ci ies o Li huania and hei neighbou hood: Vilnius, Kaunas and Šiauliai. The in es iga ion was aimed a iden i ying how he concep o well- o med language and how co ec ing language e o s in luenced he esponden s’ linguis- ic sel -con idence. Di e en ly om adi ional s udies ocusing on he no m, he p esen in es iga ion p esupposes ha o o dina y language use s, well- o med language is no con ined o g amma ically co ec language and ha linguis ic sel - con idence should be de e mined by o he ac o s no limi ed o he knowledge o language ules. The esul s o he in es iga ion ha e shown ha he ep esen a i es o he abo e social g oup gi e a ai ly high e alua ion o hei own language skills, espe- cially speaking, and a well- o med language o hem is luen , ee language which 252 KALBOS KULTŪRA | 82 migh be g amma ically accep able bu could also be ung amma ical. A he same ime, i can be seen ha linguis ic sel -con idence migh be educed by language e o s which a e co ec ed: he esponden s whose language was co ec ed in si u- a ions wi h an asymme ic dis ibu ion o powe (e.g. he co ec ions we e made by eache s), exp essed less posi i e a i udes owa ds hei own skills. The conclusion is suppo ed by p elimina y da a ob ained om ele ision and adio jou nalis s o Li huania. LORETA VAICEKAUSKIENĖ Lie u ių kalbos ins i u as P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius [email p o ec ed]