190 KALBOS
KULTŪRA | 82
LINDA LAUZE
Liepājos uni e si e as, La ija
La ijos kalbos naudojimo unkcijos
i s i ys: adijo i ele izijos
žu nalis ai
Nuomonė
Šio s aipsnio ikslas - apibūdin i as la ių kalbos naudojimo unkcijas i
s e as, ku ias galima da y i iš in e iu su adijo i ele izijos žu nalis ais.
Ty imas pag įs as in e iu su 24 La ijos adijo i ele izijos žu nalis ais bei
p og amų edėjais. P ojek as "Bal ic Sociolinguis ics (BalSoc): Linguis ic
Awa eness and O ien a ion in Li huania and La ia" (p ojek o ado ė D .
Lo e a Vaicekauskienė), ku į Lie u os kalbos ins i u as pa eikė Lie u os
als ybiniam mokslo i s udijų ondui, y a dalis. Bend ą in e iu ukmę suda ė
883 minu ės i jis apėmė 20 klausimų, ku iuose daugiausia dėmesio bu o ski iama
šiems klausimams: kalbos ypa umai, kalbos p es ižas, žu nalis ų kalbinė i
komunikacinė kompe encija, kalbos poli ika i kalbos padė is La ijoje, aip pa
duomenys apie esponden us (amžius, gimimo ie a, gim oji dialek as,
išsila inimas, da bo pa i is) i jų eng as p og amas. A lik ą a anką suda ė
24 y ai, 32-48 me ų amžiaus, a s o aujan ys iek nacionalinėms, iek
kome cinėms audio izualinėms žiniasklaidos p iemonėms. Po ilgų diskusijų i
p elimina ių y imų pe p ojek ą šios socialinės g upės a s o ai bu o p iski i
ipiškiems adijo i ele izijos žu nalis ams i p og amų ado ams. Lyčių
s udijų užduo is u ė ų bū i išanalizuo i, kodėl adijo i ele izijos p og amose
daugumoje Vaka ų šalių naujienos p og amose, dokumen inėse ilmose i ki ose
" imose" p og amose daly auja y ai (K oløkke, Sø ensen 2006: 91). Šiame
s aipsnyje ap a iama adijo i ele izijos žu nalis ų nuomonė apie
li e a ū inės kalbos, bend osios kalbos, slango i subdialek ų unkcijas i
naudojimo s e as ne ik ga so i aizdo žiniasklaidoje, be i ki uose
disku suose.
L. LAUZE. La ijos kalbos a ian ų unkcijos i naudojimo
s i ys: adijo i ele izijos žu nalis ų nuomonė 191
La ijos kalbos s a i ikacija
Šiuolaikinėje ling is ikos s i yje nė a ienodo sup a imo apie la ių kalbos s a i ikaciją. Pa yzdžiui, In a F eimane siūlo, kad la ių kalbos ūšys
u ė ų bū i suski s y os į s anda inę kalbą i nes anda inę kalbą, kai li e a ū inė-kolok ialioji kalba y a s anda inės kalbos dalis, o žema
kolok ialioji kalba y a nes anda inės kalbos ūšis (F eimane 1993: 27 […] 28). Jānis Rozenbe gs u i panašią nuomonę, iš eikš ą ki omis sąlygomis
(Rozenbe gs 2004: 143 […] 145). Pi miau minė uose požiū iuose bu o aikomas li e a ū inis […] neli e a ū inis k i e ijus. Jei paž elgsime į šį klausimą iš
socioling is inio požiū io, bend ai a ojama kalba y a sa a ankiška kalbos egzis a imo o ma už li e a ū inės kalbos ibų. Tai e i o iniu požiū iu
ne ibo a nacionalinės kalbos į ai o ė, ku ios pag indiniai požymiai y a spon aniška kalbama o ma i kalbos si uacijos ne o malumas (Lauze 2004: 160).
Pagal Fe gusono diglosijos eo iją, li e a ū inė kalba isuomenėje u i didesnį p es ižą nei įp as a kalba.
Kalban apie slangą, iki šiol la ių ling is ai daugiau dėmesio sky ė jo žodynui.
S a biausius šio klausimo leidinius sukū ė Ojā s Bušs i Vine a E ns sone; ki i
y a E ns sone dak a o dise acija i la ių slango žodynas (Bušs 1979;
E ns sone 1998; E ns sone 1999; Bušs, E ns sone 2006; Bušs 2006; E ns sone 2006).
Kai ku ie socioling is ai su inka, kad slangas gali bū i la ių kalbos į ai o ė
(D u ie e 1988: 198[…]199; E ns sone 1999: 8). Šiuo y imu eigiama, kad dialek ai gali
bū i laikomi e i o iniu požiū iu ibo omis ūšimis, o slangas - socialiniu požiū iu
ibo a La ijos kalbos ūšimi. Nepaisan o, kad bū ų galima i ai i in i, kad
slangas u i sa a ankišką s a usą, bū ų bū ina oliau y inė i ki us slango
lygius; ne ik žodyną, be i one iką, mo ologiją i sin aksą.
Nacionalinis adijas i ele izija:
Esamos kalbos naudojimo aisyklės
Mes eikalaujame, kad žiniasklaidoje, ypač nacionalinėje žiniasklaidoje,
di ban ys žmonės naudojo ų ik s anda inę kalbą. Žu nalis ai, di ban ys
192 KALBOS
KULTŪRA | 82
La ijos nacionalinis adijas sa o da bo su a yse u i specialią nuos a ą,
ku ioje daugiausia dėmesio ski iama kalbos naudojimui. Kai ku ie jo ap ibojimai y a šie:
• Pagal su a į žu nalis ams neleidžiama naudo i slangų, ulga ų a
nemandagių iš aiškų.
• Jie u i eng i naudo i pe daug užsienio žodžių. In e iu i
komen a ai užsienio kalbomis u i bū i iš e s i į la ių kalbą.
• Dialek ai ole uojami ik ais a ejais, kai in e iuo ojas naudoja
ieną kalbos a ian ą, o žu nalis as u i naudo i li e a ū inę kalbą,
išsky us a ejus, kai p og ama ski a specialios audi o ijos (pa yškai
la galų dialek o kalbė ojams).
• La ijos adijo žu nalis ai u i naudo i aukš os kokybės, u ingą
li e a ū inę kalbą, a i inkančią laikų d asią i p iim as no mas.
• S udijų cen as nuola s ebi i e ina adijo žu nalis ų,
komen a o ių i p og amų edėjų kalbą kokybės i kul ū os požiū iu.
La ijos ele izijoje di ban ys žu nalis ai u i laiky is panašių aisyklių. Visi
jie u i a siž elg i į isų žu nalis ikos i La ijos ele izijos da buo ojų
e ikos p incipus bei La ijos ele izijos p og amų p o esinius s anda us.
Š ai kele as ap ibojimų:
• Kalba u i bū i aiški i pap as a; Reikia eng i pe dėjimų i
d ip asmiškų iš aiškų.
• P og amos edėjai i žu nalis ai u i laiky is li e a ū inės la ių
kalbos s iliaus.
• Dialek ų naudojimas ole uojamas ik am, kad bū ų apsaugo i ypa ingi socialiniai in e esai
(p z., išsaugo i am ik us dialek us).
• Tele izijos p og amose neleidžiama naudo i ulga ų iš aiškų a
kalbos, ku i nea i inka esamų socialinių no mų.
• Išski iniais a ejais ne inkamos iš aiškos (ne s anda inės,
nemandagiškos) y a p iim inos, jei jos padeda eik i kokybiškesnę
in o maciją i jei okių iš aiškų engimas gali sumažin i p og amos
kokybę.
L. LAUZE. La ijos kalbos a ian ų unkcijos i naudojimo
s i ys: adijo i ele izijos žu nalis ų nuomonė 193
Kalbos unkcijos
In e iu apie la ių kalbos eisles žu nalis ai i p og amų edėjai iš eiškė sa o
nuomonę apie kele ą s a bių kalbos unkcijų, . y. bend a imo, nuo odų, a ikos,
emocinių, apeliacinių i es e inių.
Komunikacinė unkcija
Komunikacinės kalbos unkcijos ykdymo pe audio izualines žiniasklaidos
p iemones dominuoja s anda inė kalba. Galime da y i kele ą iš adų apie ki ų
kalbų a ian ų padė į masinėse komunikacijose, kaip nu ody a a sakymuose į
šiuos klausimus: A , jūsų manymu, leidžiama naudo i bend inę kalbą adijuje i
ele izijoje? Koks y a jūsų požiū is į slango elemen us? Koks y a jūsų požiū is į
ie inio dialek o a sociolek o elemen ų naudojimą? Kokiose si uacijose jos
aikomos? Dauguma esponden ų p ipažino, kad ga so i aizdo žiniasklaidoje
naudojasi įp as a kalba i slangu, ačiau uo pačiu me u jie nus a ė į ai ias ibas,
susijusias su p og amos ema, ūšimi i audi o ija. Tokios kalbos a ian ai gali
bū i p iim inos daugeliui žiū o ų ski ose p amoginėse p og amose apie kasdienią
gy enimą, p og amose, ski ose specialioms emoms, okioms kaip populia i
muzika, spo as, kompiu e iai i jaunimui ski os p og amos, be ne naujienų
ansliacijose i ki ose im ose p og amose. Kai ku iuose pokalbiuose
nes anda inės kalbos naudojimas sumažinamas iki am ik ų elemen ų.
pab ėžiama, kad šiais a ejais žu nalis ų ling is inis skonis i ins ink as u ė ų
lik i sąžiningumo ibose. Kalban apie elemen us, paim us iš ki ų kalbų eislių, jie
gali bū i ak uojami pagal in o ma y aus s iliaus apib ėžimą, ku į da ė Jānis
Rozenbe gs: "In o ma y usis s ilius y a ienas iš s anda inės ašy inės kalbos
s ilių, ku is, kai inkama, naudoja bend osios kalbos elemen us i ne (kad
pasiek ų am ik us e ek us) nes anda inės kalbos elemen us" (Rozenbe gs
2004: 94). Radijo i ele izijos ansliacijose naudojama žu nalis ika y a žodinė;
Tačiau ji aip pa u i i kalbinio, i ašy inio kalbos b uožų. Viena e us,
kalbėdamiesi sa o laidoje, žu nalis ai naudoja iš anks o pa ašy us eks us. Ki a
e us, jie gali kalbė i spon aniškai, kai engia p og amą, a ba iesiog eaguoja į
kalbos si uaciją. Ribos a p pa uoš os iešosios kalbos i spon aniškos kalbos
gali bū i gana neaiškios, ačiau ai y a spon aniška kalba, ku i y a
KALBOS KULTŪRA | 82 susi ūpinęs didesne galimybėmis naudo i nes anda inės
kalbos elemen us. Tai aip pa y a sa i aldos klausimas. Remian is in e iu
duomenimis, sa o p og amų me u edėjai mažiau gal oja apie ai, kaip jie kalba; jie
labiau su elkia dėmesį į pokalbio u inį. Naujausiose ling is inėse li e a ū ose keli
au o iai a k eipė dėmesį į kalbos naudojimo endenciją, adinamą s ilių
sanki umu, s ilių susijungimu a ba s ilių skaid umu (ž . Rozenbe gs 2006: 114;
Nī iņa 2004: 32; E ns sone 2009: 36[…]37). Ty imo ezul a ai pa odė, kad nė a didelių
žu nalis ų ling is inių požiū ių į įp as ą kalbą i slangą ski umų. Kalbinės kalbos
elemen ai bu o e inami šiek iek aukščiau, ačiau apsk i ai esponden ai
nesujungė kalbinės kalbos i slango, išsky us ulga ines iš aiškas, ku ios p iklauso
slangui. Galime paminė i s e eo ipinį jausmą apie p iešingos s o yklos kolegų
da bą. Kome cinės žiniasklaidos p iemonės "L1" a s o as (42, y as, di ban is
populia ioje p og amoje) pab ėžia, kad nacionalinio adijo i ele izijos
žu nalis ai, a s o aujan ys als ybei, u ė ų kalbė i eisinga li e a ū inė kalba.
P iešingai, iešojo žiniasklaidos p iemonės N (44, y as, di ban is akademinei
audi o ijai ski ame p og amoje) a s o as pab ėžia, kad "p i a inė žiniasklaidos
p iemonė gali lais ai pasaky i ai, ko aš negaliu pasaky i iešojoje žiniasklaidos
p iemonėje". Ypa ingas dėmesys ski iamas elemen ų, paim ų iš bend osios kalbos
i slango, skaičiui. Jų negalima pe nelyg daug naudo i. Radijo laidų edėjas G (38,
y as, di ba kome cinėje adijo s o yje, di ba populia ioje p og amoje) sup a o,
kad "ka ais iešojoje s e oje y a pe nelyg didelis bend osios kalbos ankumas
i galima ap i pas ebimu, kalbėdamas g ažiau".
Kalban apie masinės žiniasklaidos kalbos ie ą unkcinių sub ipų i s ilių
sis emoje, Ilze Lokmane p ipažįs a, kad pe pas a uosius dešim mečius
žu nalis ų s ilis ikos no ma pe sikėlė į kalbą (Lokmane 2009: 8). Keliuose in e iu
adijo i ele izijos žu nalis ai iš eiškė idėją, kad slangas ne u ė ų ap i
ienin eliu bend a imo būdu isuomenėje.
Analizuojan komunikacinę unkciją a liekančias kalbos eisles, eikė ų pažymė i, kad ga so i
aizdo žiniasklaidoje subdialek ų naudojimas aip pa ibo as. Tai u ė ų bū i leidžiama ik
ypa ingais a ejais, pa yzdžiui, specialiose p og amose a egioninėse naujienose. Išski inis
a ejis, kai esponden ų p i a umo išsaugojimui kiek ienas asmuo adinamas didžiąja aidė,
ku i nea i inka nė ienos jo inicialo.
L. LAUZE. La ijos kalbos eislės unkcijos i naudojimo s i ys: adijo i
ele izijos žu nalis ų nuomonė 195 žinomas muzikan as, edan is populia ią
p og amą i kalbančias la galio dialek u kome cinėje adijo s o yje, gauna
eigiamą į e inimą. Du esponden ai paminėjo papildomą subdialek o unkciją.
Kai ji išgi s a p og amos me u, ji gali ska in i klausy ojų i žiū o ų
pa io izmą. Ve a ap a i šią kome cinės žiniasklaidos p iemonės "G" (38,
y as, di ban is populia ioje p og amoje) a s o ą. Jis sako, kad "ž elgdamas į
žiau ią konku enciją žiniasklaidoje, p og amos edėjas gali bū i pas ebimas,
jei jis kalba subdialek u, be kad bū ų sėkmingas, jis u i bū i asmenybė".
No in eik i in o maciją, žiniasklaidos kalba u ė ų bū i sup an ama, ačiau
šiuo a ž ilgiu subdialek ai (panašūs į slangą) sukėlė komunikacines kliū is. Y a
d i diame aliai p iešingos nuomonės apie žu nalis us. Radijo laidų edėjas G
(38, y as, di ba kome cinėje adijo s o yje, populia ioje p og amoje) mano,
kad La ijos žu nalis ikos p iim a idėja, kad li e a ū inė kalba y a ge as
žu nalis as, y a nep iim ina. Ki as žu nalis as C (34, y as, di ba nacionalinėje
adijo s o yje, populia ioje p og amoje) nemano, kad masinės žiniasklaidos
p iemonėse eikia naudo i nes anda ines kalbos a ian us.
Nuo odos unkcija
Kalbos nuo odinė unkcija daugiausia susijusi su kon eks u plačiausia p asme […]
susijęs su nuo odomis į subjek us, į ykius, eikalų būsenas i . . […] (Ma o 1997:
313) Disku so analizėje […]šis kalbos naudojimo lygis adinamas ling is iniu
a s o a imu[…] (ž . Tho nbo ow 2004: 58). D i ipiškos žu nalis ų i p og amų
edėjų iš ados a spindi bend osios kalbos i slango, aip pa subdialek ų nuo odinę
unkciją. Pi ma, kad ge iau apibūdin ume asmenybę a kalbos si uaciją, eikia
naudo i pi miau minė as kalbos ūšis adijuje i ele izijoje. Tai padeda už ik in i
pa eik os in o macijos pa ikimumą. Pa yzdžiui, adijo edėjas J (33, y as, di ba
nacionalinėje adijo s o yje, ku ia populia ią p og amą) siūlo pagal o i apie
si uaciją, kai s o ėdamas šalia sa o ak o iaus ūkininkas pu iniais ba ais
kalbė ų apie sa o lūkesčius dėl de liaus labai sudė inga akademine kalba. Jis
p idu ia, kad okiu a eju jis a ody ų kaip ak o ius. An a, labai s a bu pa eik i
aiškią in o maciją, nes populia iose p og amose, ski ose konk ečioms emoms,
okioms kaip spo as, muzika, au omobiliai i eismas, plačiai naudojami bend ai
a ojami a ba slengšiniai žodžiai y a pi menybė o icialiai p ipažin iems
e minams, ku iuos pa i ino ling is ai.
196 KALBOS
KULTŪRA | 82
Apeliacinė unkcija
A likdama apeliacinę unkciją ga so i aizdo žiniasklaidoje, kalbos naudojimas
nuk eip as į klausy ojus i žiū o us, kad juos pa eik ų. In e iu duomenys
pa odė, kad žu nalis ai sup an a žiniasklaidos galią. Šia p asme apeliacinė
unkcija aip pa susijusi su no ma y iais i e minologiniais kalbos aspek ais.
Kele as esponden ų a k eipia dėmesį į ai, kad naujai adijo i ele izijos
e minai y a leng iau p iimami isuomenėje. Žinoma, kad žiniasklaidos kalba gali
u ė i į akos kalbos kokybei isuomenėje. Taigi žu nalis ai aip pa y a
a sakingi už kalbą, ku ią jie enkasi naudo i. Galime su ik i su adijo edėju G
(38, y as, di ba kome cinėje adijo s o yje, populia ioje p og amoje), ku is
sako: "Kome cinėje žiniasklaidoje u ė ume naudo i li e a ū inę kalbą, nes
aikai klausosi. Aš nepe žengiu ga ės, kai š iečia audona š iesa, jei šalia y a
aikų.
Fa ikos unkcija
Fa ikos unkcijoje, ku i už ik ina yšį a p kalbė ojo i ad esa o bend a imo
me u, galima naudo i isas kalbos ūšis, ačiau žu nalis ai i p og amų edėjai
ypa ingą dėmesį sky ė bend ai kalbančiai kalbai i slengui. Ne o mali kalbos
si uacija leidžia sumažin i a s umą a p pokalbių daly ių, . y. a p in e iu
da ėjo i audi o ijos. Tele izijos p og amos ado as A (41, y as, di ba
nacionalinėje ele izijoje, ku ia populia ią p og amą) nu odo, kad žu nalis as
gali užmegz i bū iną kon ak ą su pak ies uoju žmogumi p ieš pokalbį. Ki as
p og amos ado as T (36, y as, di ba kome cinėje adijo s o yje, akademinei
audi o ijai ski ame p og amoje) pab ėžia, kad jam nepa inka, kai su juo
kalbama ne o maliai i d augiškai. Jis a spindi didelės isuomenės dalies
ling is inį požiū į; Žmonės nesu a ia, kai nepažįs ami žmonės juos k eipia
ne o maliu la ių kalbos pa a diniu " u" (ž . socioling is inio y imo "Lauze
2002" ezul a us). Ve indami slangą, ku is a lieka a ikos i ki as kalbos
unkcijas, žu nalis ai i p og amų ado ai u ė ų a siž elg i į šią
socioling is inę iš adą: "žodžių, okių kaip " uck" i "shi " naudojimas
iešosiose žiniasklaidoje apo išlais inimo ženklu a ba sukilimo ženklu,
p iklausomai nuo požiū io" (Spolsky 2003: 36).
L. LAUZE. La ijos kalbos a ian ų unkcijos i naudojimo
s i ys: adijo i ele izijos žu nalis ų nuomonė 197
Emocinė unkcija
Daugumoje p og amų a gu a galima a sisaky i iš eikš i emocinę kalbos
unkciją. Nepaisan o, u ė ume a ski i d i ski ingas ele izijos unkcijas,
ku ias nus a ė ele izijos edėjas U (39, y as, di ban is kome cinėje
ele izijoje, akademinei audi o ijai ski ame p og amoje): naujienos u ė ų
bū i pa eikiamos kaip in o macija, nepa eikdamos jokio asmeninio požiū io,
ačiau ki ame p og amoje bū ų p iim inas slangas i pap as i žodžiai,
iš eiškian ys žu nalis o požiū į. In e iu analizė pa odė, kad isos kalbos ūšys
gali a lik i emocinę unkciją.
Es e inė unkcija
A sakydami į šiuos klausimus, kas, jūsų manymu, y a "ge os kalbos"? Kokią kalbą
apibūdin um kaip ge ą? Kokie b uožai apibūdina ge ą kalbą? Kokia kalba au a odo
pa auklesnė? be pi miau minė ų klausimų apie esponden ų ling is inį požiū į į
įp as ą kalbą, slangą i subdialek us, žu nalis ai i p og amų ado ai aip pa
su elkė dėmesį į es e inę kalbos unkciją. Es e inis kalbos aspek as susijęs su
jos u ingumu, pasi eiškusiu epi e ų i sinonimų, kai ku iais a ejais su jos
ga sumu. Iš in e iu kon eks o aki aizdu, kad pi miau minė i b uožai adiciškai
laikomi li e a ū inės kalbos sa ybėmis. Kele as esponden ų paminėjo, kad
subdialek ų naudojimas pada o žu nalų kalbą spal ingesnę i pa auklesnę.
Tele izijos p og amos edėjas N (44, y as, di ban is nacionalinėje ele izijoje,
akademinei audi o ijai ski ame p og amoje) lygina neišsila inusių žmonių kalbą,
ku i pilna pik žodžių žodžių i ža gono iš aiškų, su ypa inga muzika. Apsk i ai
apklaus i audio izualinių žiniasklaidos p iemonių a s o ai daugiau a mažiau
sup an a isų kalbų eislių es e inę unkciją.
La ijos kalbos naudojimo s i ys Kalba gali eik i ge ai apib ėž ose
isuomenės naudojimo s i yse. No in analizuo i kalbos si uaciją als ybėje,
ienas s a biausių eiksnių y a li e a ū inės kalbos naudojimas pag indinėse
socialinio gy enimo s i yse. Ki aip a ian , nuo oda y a
198 KALBOS KULTŪRA | 82 suku a pagal socioling is ines kalbos unkcijas.
Ina ie e i ina, kad kalbos poli ikos eo ijoje nė a ienodo i isuo inai
p ipažin o socioling is inių domenų klasi ika imo (D u ie e 2007: 138).
La ijos socioling is ikos s i yje plačiai p iim as šis padalinys į 13 s i is:
• als ybės i y iausybinės ins i ucijos (pa lamen ai, minis ų
a ybos, minis e ijos).
• Ginkluo osios pajėgos, ede alinė policija.
• Sa i aldybės, sa i aldybių policija.
• T anspo as i yšiai.
• P amonė i žemės ūkis.
• S eika os p iežiū a, socialinė apsauga.
• P ekyba, socialinės paslaugos.
• Aukš asis išsila inimas, mokslas.
• žiniasklaida.
• Pag indinis i idu inis išsila inimas.
• Kul ū a (li e a ū a, ea as i . .).
• Kasdienybė, ne o malūs kon ak ai.
• Šeima (D u ie e 2000: 10 […] 11).
A sakymuose į klausimą A y a gy enimo i isuomenės s ičių, ku iose u ė ų
bū i naudojama pa yzdinė s anda inė kalba? galima nus a y i esponden ų
požiū į į li e a ū inės kalbos naudojimo s e as. Jie adinami d iem būdais.
Pi ma, žu nalis ai i p og amų edėjai paminėja konk ečias socioling is ines
s i is, o an a, jie kalba apie šių s i is a s o aujančius asmenis. Dauguma
esponden ų pab ėžia, kad li e a ū inė kalba y a kalbos ūšis, ku i u i bū i
naudojama iešojoje e d ėje. Daugeliu a ejų, kad a sakymas bū ų ikslesnis,
paminė os li e a ū inės kalbos naudojimo s i ys, pa yzdžiui, šios: als ybės i
y iausybės ins i ucijos; aukš asis išsila inimas, mokslas; masinės
žiniasklaidos p iemonės; pag indinį i idu inį išsila inimą; kul ū a. Poli ikiams,
pa lamen o na iams, mokslininkams, moky ojams, žu nalis ams, adijo i
ele izijos p og amų ado ams i . . bu o nus a y i didesni li e a ū inės
kalbos naudojimo eikala imai. Taigi, iešojo adijo "F" a s o as (48, y as,
di ban is populia ioje p og amoje) sako: " ie žmonės, įskai an poli ikus i
į ai ias ž aigždes, y a isuomenės eikėjai". Kele as esponden ų, kalbėdami
apie nes anda inės kalbos naudojimo s e as, įskai an kasdienią gy enimą,
ne o malius kon ak us i šeimą, susie i iešąją e d ę i p i a ų gy enimą.
