Functions and Spheres of Use of Latvian Language Varieties: Radio and Television Journalists’ Opinion

190 KALBOS KULTŪRA | 82 LINDA LAUZE Liepājos uni e si e as, La ija La ijos kalbos naudojimo unkcijos i s i ys: adijo i ele izijos žu nalis ai Nuomonė Šio s aipsnio ikslas - apibūdin i as la ių kalbos naudojimo unkcijas i s e as, ku ias galima da y i iš in e iu su adijo i ele izijos žu nalis ais. Ty imas pag įs as in e iu su 24 La ijos adijo i ele izijos žu nalis ais bei p og amų edėjais. P ojek as "Bal ic Sociolinguis ics (BalSoc): Linguis ic Awa eness and O ien a ion in Li huania and La ia" (p ojek o ado ė D . Lo e a Vaicekauskienė), ku į Lie u os kalbos ins i u as pa eikė Lie u os als ybiniam mokslo i s udijų ondui, y a dalis. Bend ą in e iu ukmę suda ė 883 minu ės i jis apėmė 20 klausimų, ku iuose daugiausia dėmesio bu o ski iama šiems klausimams: kalbos ypa umai, kalbos p es ižas, žu nalis ų kalbinė i komunikacinė kompe encija, kalbos poli ika i kalbos padė is La ijoje, aip pa duomenys apie esponden us (amžius, gimimo ie a, gim oji dialek as, išsila inimas, da bo pa i is) i jų eng as p og amas. A lik ą a anką suda ė 24 y ai, 32-48 me ų amžiaus, a s o aujan ys iek nacionalinėms, iek kome cinėms audio izualinėms žiniasklaidos p iemonėms. Po ilgų diskusijų i p elimina ių y imų pe p ojek ą šios socialinės g upės a s o ai bu o p iski i ipiškiems adijo i ele izijos žu nalis ams i p og amų ado ams. Lyčių s udijų užduo is u ė ų bū i išanalizuo i, kodėl adijo i ele izijos p og amose daugumoje Vaka ų šalių naujienos p og amose, dokumen inėse ilmose i ki ose " imose" p og amose daly auja y ai (K oløkke, Sø ensen 2006: 91). Šiame s aipsnyje ap a iama adijo i ele izijos žu nalis ų nuomonė apie li e a ū inės kalbos, bend osios kalbos, slango i subdialek ų unkcijas i naudojimo s e as ne ik ga so i aizdo žiniasklaidoje, be i ki uose disku suose. L. LAUZE. La ijos kalbos a ian ų unkcijos i naudojimo s i ys: adijo i ele izijos žu nalis ų nuomonė 191 La ijos kalbos s a i ikacija Šiuolaikinėje ling is ikos s i yje nė a ienodo sup a imo apie la ių kalbos s a i ikaciją. Pa yzdžiui, In a F eimane siūlo, kad la ių kalbos ūšys u ė ų bū i suski s y os į s anda inę kalbą i nes anda inę kalbą, kai li e a ū inė-kolok ialioji kalba y a s anda inės kalbos dalis, o žema kolok ialioji kalba y a nes anda inės kalbos ūšis (F eimane 1993: 27 […] 28). Jānis Rozenbe gs u i panašią nuomonę, iš eikš ą ki omis sąlygomis (Rozenbe gs 2004: 143 […] 145). Pi miau minė uose požiū iuose bu o aikomas li e a ū inis […] neli e a ū inis k i e ijus. Jei paž elgsime į šį klausimą iš socioling is inio požiū io, bend ai a ojama kalba y a sa a ankiška kalbos egzis a imo o ma už li e a ū inės kalbos ibų. Tai e i o iniu požiū iu ne ibo a nacionalinės kalbos į ai o ė, ku ios pag indiniai požymiai y a spon aniška kalbama o ma i kalbos si uacijos ne o malumas (Lauze 2004: 160). Pagal Fe gusono diglosijos eo iją, li e a ū inė kalba isuomenėje u i didesnį p es ižą nei įp as a kalba. Kalban apie slangą, iki šiol la ių ling is ai daugiau dėmesio sky ė jo žodynui. S a biausius šio klausimo leidinius sukū ė Ojā s Bušs i Vine a E ns sone; ki i y a E ns sone dak a o dise acija i la ių slango žodynas (Bušs 1979; E ns sone 1998; E ns sone 1999; Bušs, E ns sone 2006; Bušs 2006; E ns sone 2006). Kai ku ie socioling is ai su inka, kad slangas gali bū i la ių kalbos į ai o ė (D u ie e 1988: 198[…]199; E ns sone 1999: 8). Šiuo y imu eigiama, kad dialek ai gali bū i laikomi e i o iniu požiū iu ibo omis ūšimis, o slangas - socialiniu požiū iu ibo a La ijos kalbos ūšimi. Nepaisan o, kad bū ų galima i ai i in i, kad slangas u i sa a ankišką s a usą, bū ų bū ina oliau y inė i ki us slango lygius; ne ik žodyną, be i one iką, mo ologiją i sin aksą. Nacionalinis adijas i ele izija: Esamos kalbos naudojimo aisyklės Mes eikalaujame, kad žiniasklaidoje, ypač nacionalinėje žiniasklaidoje, di ban ys žmonės naudojo ų ik s anda inę kalbą. Žu nalis ai, di ban ys 192 KALBOS KULTŪRA | 82 La ijos nacionalinis adijas sa o da bo su a yse u i specialią nuos a ą, ku ioje daugiausia dėmesio ski iama kalbos naudojimui. Kai ku ie jo ap ibojimai y a šie: • Pagal su a į žu nalis ams neleidžiama naudo i slangų, ulga ų a nemandagių iš aiškų. • Jie u i eng i naudo i pe daug užsienio žodžių. In e iu i komen a ai užsienio kalbomis u i bū i iš e s i į la ių kalbą. • Dialek ai ole uojami ik ais a ejais, kai in e iuo ojas naudoja ieną kalbos a ian ą, o žu nalis as u i naudo i li e a ū inę kalbą, išsky us a ejus, kai p og ama ski a specialios audi o ijos (pa yškai la galų dialek o kalbė ojams). • La ijos adijo žu nalis ai u i naudo i aukš os kokybės, u ingą li e a ū inę kalbą, a i inkančią laikų d asią i p iim as no mas. • S udijų cen as nuola s ebi i e ina adijo žu nalis ų, komen a o ių i p og amų edėjų kalbą kokybės i kul ū os požiū iu. La ijos ele izijoje di ban ys žu nalis ai u i laiky is panašių aisyklių. Visi jie u i a siž elg i į isų žu nalis ikos i La ijos ele izijos da buo ojų e ikos p incipus bei La ijos ele izijos p og amų p o esinius s anda us. Š ai kele as ap ibojimų: • Kalba u i bū i aiški i pap as a; Reikia eng i pe dėjimų i d ip asmiškų iš aiškų. • P og amos edėjai i žu nalis ai u i laiky is li e a ū inės la ių kalbos s iliaus. • Dialek ų naudojimas ole uojamas ik am, kad bū ų apsaugo i ypa ingi socialiniai in e esai (p z., išsaugo i am ik us dialek us). • Tele izijos p og amose neleidžiama naudo i ulga ų iš aiškų a kalbos, ku i nea i inka esamų socialinių no mų. • Išski iniais a ejais ne inkamos iš aiškos (ne s anda inės, nemandagiškos) y a p iim inos, jei jos padeda eik i kokybiškesnę in o maciją i jei okių iš aiškų engimas gali sumažin i p og amos kokybę. L. LAUZE. La ijos kalbos a ian ų unkcijos i naudojimo s i ys: adijo i ele izijos žu nalis ų nuomonė 193 Kalbos unkcijos In e iu apie la ių kalbos eisles žu nalis ai i p og amų edėjai iš eiškė sa o nuomonę apie kele ą s a bių kalbos unkcijų, . y. bend a imo, nuo odų, a ikos, emocinių, apeliacinių i es e inių. Komunikacinė unkcija Komunikacinės kalbos unkcijos ykdymo pe audio izualines žiniasklaidos p iemones dominuoja s anda inė kalba. Galime da y i kele ą iš adų apie ki ų kalbų a ian ų padė į masinėse komunikacijose, kaip nu ody a a sakymuose į šiuos klausimus: A , jūsų manymu, leidžiama naudo i bend inę kalbą adijuje i ele izijoje? Koks y a jūsų požiū is į slango elemen us? Koks y a jūsų požiū is į ie inio dialek o a sociolek o elemen ų naudojimą? Kokiose si uacijose jos aikomos? Dauguma esponden ų p ipažino, kad ga so i aizdo žiniasklaidoje naudojasi įp as a kalba i slangu, ačiau uo pačiu me u jie nus a ė į ai ias ibas, susijusias su p og amos ema, ūšimi i audi o ija. Tokios kalbos a ian ai gali bū i p iim inos daugeliui žiū o ų ski ose p amoginėse p og amose apie kasdienią gy enimą, p og amose, ski ose specialioms emoms, okioms kaip populia i muzika, spo as, kompiu e iai i jaunimui ski os p og amos, be ne naujienų ansliacijose i ki ose im ose p og amose. Kai ku iuose pokalbiuose nes anda inės kalbos naudojimas sumažinamas iki am ik ų elemen ų. pab ėžiama, kad šiais a ejais žu nalis ų ling is inis skonis i ins ink as u ė ų lik i sąžiningumo ibose. Kalban apie elemen us, paim us iš ki ų kalbų eislių, jie gali bū i ak uojami pagal in o ma y aus s iliaus apib ėžimą, ku į da ė Jānis Rozenbe gs: "In o ma y usis s ilius y a ienas iš s anda inės ašy inės kalbos s ilių, ku is, kai inkama, naudoja bend osios kalbos elemen us i ne (kad pasiek ų am ik us e ek us) nes anda inės kalbos elemen us" (Rozenbe gs 2004: 94). Radijo i ele izijos ansliacijose naudojama žu nalis ika y a žodinė; Tačiau ji aip pa u i i kalbinio, i ašy inio kalbos b uožų. Viena e us, kalbėdamiesi sa o laidoje, žu nalis ai naudoja iš anks o pa ašy us eks us. Ki a e us, jie gali kalbė i spon aniškai, kai engia p og amą, a ba iesiog eaguoja į kalbos si uaciją. Ribos a p pa uoš os iešosios kalbos i spon aniškos kalbos gali bū i gana neaiškios, ačiau ai y a spon aniška kalba, ku i y a KALBOS KULTŪRA | 82 susi ūpinęs didesne galimybėmis naudo i nes anda inės kalbos elemen us. Tai aip pa y a sa i aldos klausimas. Remian is in e iu duomenimis, sa o p og amų me u edėjai mažiau gal oja apie ai, kaip jie kalba; jie labiau su elkia dėmesį į pokalbio u inį. Naujausiose ling is inėse li e a ū ose keli au o iai a k eipė dėmesį į kalbos naudojimo endenciją, adinamą s ilių sanki umu, s ilių susijungimu a ba s ilių skaid umu (ž . Rozenbe gs 2006: 114; Nī iņa 2004: 32; E ns sone 2009: 36[…]37). Ty imo ezul a ai pa odė, kad nė a didelių žu nalis ų ling is inių požiū ių į įp as ą kalbą i slangą ski umų. Kalbinės kalbos elemen ai bu o e inami šiek iek aukščiau, ačiau apsk i ai esponden ai nesujungė kalbinės kalbos i slango, išsky us ulga ines iš aiškas, ku ios p iklauso slangui. Galime paminė i s e eo ipinį jausmą apie p iešingos s o yklos kolegų da bą. Kome cinės žiniasklaidos p iemonės "L1" a s o as (42, y as, di ban is populia ioje p og amoje) pab ėžia, kad nacionalinio adijo i ele izijos žu nalis ai, a s o aujan ys als ybei, u ė ų kalbė i eisinga li e a ū inė kalba. P iešingai, iešojo žiniasklaidos p iemonės N (44, y as, di ban is akademinei audi o ijai ski ame p og amoje) a s o as pab ėžia, kad "p i a inė žiniasklaidos p iemonė gali lais ai pasaky i ai, ko aš negaliu pasaky i iešojoje žiniasklaidos p iemonėje". Ypa ingas dėmesys ski iamas elemen ų, paim ų iš bend osios kalbos i slango, skaičiui. Jų negalima pe nelyg daug naudo i. Radijo laidų edėjas G (38, y as, di ba kome cinėje adijo s o yje, di ba populia ioje p og amoje) sup a o, kad "ka ais iešojoje s e oje y a pe nelyg didelis bend osios kalbos ankumas i galima ap i pas ebimu, kalbėdamas g ažiau". Kalban apie masinės žiniasklaidos kalbos ie ą unkcinių sub ipų i s ilių sis emoje, Ilze Lokmane p ipažįs a, kad pe pas a uosius dešim mečius žu nalis ų s ilis ikos no ma pe sikėlė į kalbą (Lokmane 2009: 8). Keliuose in e iu adijo i ele izijos žu nalis ai iš eiškė idėją, kad slangas ne u ė ų ap i ienin eliu bend a imo būdu isuomenėje. Analizuojan komunikacinę unkciją a liekančias kalbos eisles, eikė ų pažymė i, kad ga so i aizdo žiniasklaidoje subdialek ų naudojimas aip pa ibo as. Tai u ė ų bū i leidžiama ik ypa ingais a ejais, pa yzdžiui, specialiose p og amose a egioninėse naujienose. Išski inis a ejis, kai esponden ų p i a umo išsaugojimui kiek ienas asmuo adinamas didžiąja aidė, ku i nea i inka nė ienos jo inicialo. L. LAUZE. La ijos kalbos eislės unkcijos i naudojimo s i ys: adijo i ele izijos žu nalis ų nuomonė 195 žinomas muzikan as, edan is populia ią p og amą i kalbančias la galio dialek u kome cinėje adijo s o yje, gauna eigiamą į e inimą. Du esponden ai paminėjo papildomą subdialek o unkciją. Kai ji išgi s a p og amos me u, ji gali ska in i klausy ojų i žiū o ų pa io izmą. Ve a ap a i šią kome cinės žiniasklaidos p iemonės "G" (38, y as, di ban is populia ioje p og amoje) a s o ą. Jis sako, kad "ž elgdamas į žiau ią konku enciją žiniasklaidoje, p og amos edėjas gali bū i pas ebimas, jei jis kalba subdialek u, be kad bū ų sėkmingas, jis u i bū i asmenybė". No in eik i in o maciją, žiniasklaidos kalba u ė ų bū i sup an ama, ačiau šiuo a ž ilgiu subdialek ai (panašūs į slangą) sukėlė komunikacines kliū is. Y a d i diame aliai p iešingos nuomonės apie žu nalis us. Radijo laidų edėjas G (38, y as, di ba kome cinėje adijo s o yje, populia ioje p og amoje) mano, kad La ijos žu nalis ikos p iim a idėja, kad li e a ū inė kalba y a ge as žu nalis as, y a nep iim ina. Ki as žu nalis as C (34, y as, di ba nacionalinėje adijo s o yje, populia ioje p og amoje) nemano, kad masinės žiniasklaidos p iemonėse eikia naudo i nes anda ines kalbos a ian us. Nuo odos unkcija Kalbos nuo odinė unkcija daugiausia susijusi su kon eks u plačiausia p asme […] susijęs su nuo odomis į subjek us, į ykius, eikalų būsenas i . . […] (Ma o 1997: 313) Disku so analizėje […]šis kalbos naudojimo lygis adinamas ling is iniu a s o a imu[…] (ž . Tho nbo ow 2004: 58). D i ipiškos žu nalis ų i p og amų edėjų iš ados a spindi bend osios kalbos i slango, aip pa subdialek ų nuo odinę unkciją. Pi ma, kad ge iau apibūdin ume asmenybę a kalbos si uaciją, eikia naudo i pi miau minė as kalbos ūšis adijuje i ele izijoje. Tai padeda už ik in i pa eik os in o macijos pa ikimumą. Pa yzdžiui, adijo edėjas J (33, y as, di ba nacionalinėje adijo s o yje, ku ia populia ią p og amą) siūlo pagal o i apie si uaciją, kai s o ėdamas šalia sa o ak o iaus ūkininkas pu iniais ba ais kalbė ų apie sa o lūkesčius dėl de liaus labai sudė inga akademine kalba. Jis p idu ia, kad okiu a eju jis a ody ų kaip ak o ius. An a, labai s a bu pa eik i aiškią in o maciją, nes populia iose p og amose, ski ose konk ečioms emoms, okioms kaip spo as, muzika, au omobiliai i eismas, plačiai naudojami bend ai a ojami a ba slengšiniai žodžiai y a pi menybė o icialiai p ipažin iems e minams, ku iuos pa i ino ling is ai. 196 KALBOS KULTŪRA | 82 Apeliacinė unkcija A likdama apeliacinę unkciją ga so i aizdo žiniasklaidoje, kalbos naudojimas nuk eip as į klausy ojus i žiū o us, kad juos pa eik ų. In e iu duomenys pa odė, kad žu nalis ai sup an a žiniasklaidos galią. Šia p asme apeliacinė unkcija aip pa susijusi su no ma y iais i e minologiniais kalbos aspek ais. Kele as esponden ų a k eipia dėmesį į ai, kad naujai adijo i ele izijos e minai y a leng iau p iimami isuomenėje. Žinoma, kad žiniasklaidos kalba gali u ė i į akos kalbos kokybei isuomenėje. Taigi žu nalis ai aip pa y a a sakingi už kalbą, ku ią jie enkasi naudo i. Galime su ik i su adijo edėju G (38, y as, di ba kome cinėje adijo s o yje, populia ioje p og amoje), ku is sako: "Kome cinėje žiniasklaidoje u ė ume naudo i li e a ū inę kalbą, nes aikai klausosi. Aš nepe žengiu ga ės, kai š iečia audona š iesa, jei šalia y a aikų. Fa ikos unkcija Fa ikos unkcijoje, ku i už ik ina yšį a p kalbė ojo i ad esa o bend a imo me u, galima naudo i isas kalbos ūšis, ačiau žu nalis ai i p og amų edėjai ypa ingą dėmesį sky ė bend ai kalbančiai kalbai i slengui. Ne o mali kalbos si uacija leidžia sumažin i a s umą a p pokalbių daly ių, . y. a p in e iu da ėjo i audi o ijos. Tele izijos p og amos ado as A (41, y as, di ba nacionalinėje ele izijoje, ku ia populia ią p og amą) nu odo, kad žu nalis as gali užmegz i bū iną kon ak ą su pak ies uoju žmogumi p ieš pokalbį. Ki as p og amos ado as T (36, y as, di ba kome cinėje adijo s o yje, akademinei audi o ijai ski ame p og amoje) pab ėžia, kad jam nepa inka, kai su juo kalbama ne o maliai i d augiškai. Jis a spindi didelės isuomenės dalies ling is inį požiū į; Žmonės nesu a ia, kai nepažįs ami žmonės juos k eipia ne o maliu la ių kalbos pa a diniu " u" (ž . socioling is inio y imo "Lauze 2002" ezul a us). Ve indami slangą, ku is a lieka a ikos i ki as kalbos unkcijas, žu nalis ai i p og amų ado ai u ė ų a siž elg i į šią socioling is inę iš adą: "žodžių, okių kaip " uck" i "shi " naudojimas iešosiose žiniasklaidoje apo išlais inimo ženklu a ba sukilimo ženklu, p iklausomai nuo požiū io" (Spolsky 2003: 36). L. LAUZE. La ijos kalbos a ian ų unkcijos i naudojimo s i ys: adijo i ele izijos žu nalis ų nuomonė 197 Emocinė unkcija Daugumoje p og amų a gu a galima a sisaky i iš eikš i emocinę kalbos unkciją. Nepaisan o, u ė ume a ski i d i ski ingas ele izijos unkcijas, ku ias nus a ė ele izijos edėjas U (39, y as, di ban is kome cinėje ele izijoje, akademinei audi o ijai ski ame p og amoje): naujienos u ė ų bū i pa eikiamos kaip in o macija, nepa eikdamos jokio asmeninio požiū io, ačiau ki ame p og amoje bū ų p iim inas slangas i pap as i žodžiai, iš eiškian ys žu nalis o požiū į. In e iu analizė pa odė, kad isos kalbos ūšys gali a lik i emocinę unkciją. Es e inė unkcija A sakydami į šiuos klausimus, kas, jūsų manymu, y a "ge os kalbos"? Kokią kalbą apibūdin um kaip ge ą? Kokie b uožai apibūdina ge ą kalbą? Kokia kalba au a odo pa auklesnė? be pi miau minė ų klausimų apie esponden ų ling is inį požiū į į įp as ą kalbą, slangą i subdialek us, žu nalis ai i p og amų ado ai aip pa su elkė dėmesį į es e inę kalbos unkciją. Es e inis kalbos aspek as susijęs su jos u ingumu, pasi eiškusiu epi e ų i sinonimų, kai ku iais a ejais su jos ga sumu. Iš in e iu kon eks o aki aizdu, kad pi miau minė i b uožai adiciškai laikomi li e a ū inės kalbos sa ybėmis. Kele as esponden ų paminėjo, kad subdialek ų naudojimas pada o žu nalų kalbą spal ingesnę i pa auklesnę. Tele izijos p og amos edėjas N (44, y as, di ban is nacionalinėje ele izijoje, akademinei audi o ijai ski ame p og amoje) lygina neišsila inusių žmonių kalbą, ku i pilna pik žodžių žodžių i ža gono iš aiškų, su ypa inga muzika. Apsk i ai apklaus i audio izualinių žiniasklaidos p iemonių a s o ai daugiau a mažiau sup an a isų kalbų eislių es e inę unkciją. La ijos kalbos naudojimo s i ys Kalba gali eik i ge ai apib ėž ose isuomenės naudojimo s i yse. No in analizuo i kalbos si uaciją als ybėje, ienas s a biausių eiksnių y a li e a ū inės kalbos naudojimas pag indinėse socialinio gy enimo s i yse. Ki aip a ian , nuo oda y a 198 KALBOS KULTŪRA | 82 suku a pagal socioling is ines kalbos unkcijas. Ina ie e i ina, kad kalbos poli ikos eo ijoje nė a ienodo i isuo inai p ipažin o socioling is inių domenų klasi ika imo (D u ie e 2007: 138). La ijos socioling is ikos s i yje plačiai p iim as šis padalinys į 13 s i is: • als ybės i y iausybinės ins i ucijos (pa lamen ai, minis ų a ybos, minis e ijos). • Ginkluo osios pajėgos, ede alinė policija. • Sa i aldybės, sa i aldybių policija. • T anspo as i yšiai. • P amonė i žemės ūkis. • S eika os p iežiū a, socialinė apsauga. • P ekyba, socialinės paslaugos. • Aukš asis išsila inimas, mokslas. • žiniasklaida. • Pag indinis i idu inis išsila inimas. • Kul ū a (li e a ū a, ea as i . .). • Kasdienybė, ne o malūs kon ak ai. • Šeima (D u ie e 2000: 10 […] 11). A sakymuose į klausimą A y a gy enimo i isuomenės s ičių, ku iose u ė ų bū i naudojama pa yzdinė s anda inė kalba? galima nus a y i esponden ų požiū į į li e a ū inės kalbos naudojimo s e as. Jie adinami d iem būdais. Pi ma, žu nalis ai i p og amų edėjai paminėja konk ečias socioling is ines s i is, o an a, jie kalba apie šių s i is a s o aujančius asmenis. Dauguma esponden ų pab ėžia, kad li e a ū inė kalba y a kalbos ūšis, ku i u i bū i naudojama iešojoje e d ėje. Daugeliu a ejų, kad a sakymas bū ų ikslesnis, paminė os li e a ū inės kalbos naudojimo s i ys, pa yzdžiui, šios: als ybės i y iausybės ins i ucijos; aukš asis išsila inimas, mokslas; masinės žiniasklaidos p iemonės; pag indinį i idu inį išsila inimą; kul ū a. Poli ikiams, pa lamen o na iams, mokslininkams, moky ojams, žu nalis ams, adijo i ele izijos p og amų ado ams i . . bu o nus a y i didesni li e a ū inės kalbos naudojimo eikala imai. Taigi, iešojo adijo "F" a s o as (48, y as, di ban is populia ioje p og amoje) sako: " ie žmonės, įskai an poli ikus i į ai ias ž aigždes, y a isuomenės eikėjai". Kele as esponden ų, kalbėdami apie nes anda inės kalbos naudojimo s e as, įskai an kasdienią gy enimą, ne o malius kon ak us i šeimą, susie i iešąją e d ę i p i a ų gy enimą.