178 Lingbos
Kul ū a | 84
VIDAS KAVALIAUSKAS
Lie u os edukologijos uni e si e as
Dl VEIKsMaŽoDŽIo
GARSINTI KIRČIAVIMo No Mos
Pa oli essenziali: p eesaginis
eiksmažodis, ki čia imo no ma,
ki čia imo a ian e, ealioji a osena.
nelle ope e di accen ologia della lingua li uanea e nei diziona i nonché conoscynas
mol o s y a usi a i mao dini (: gasas; ga sùs, -, gasų, -ią) ki čiazione no ma:
gá sin i, gá sina, gá sino (MKŽ 172; Vai ke ičiū ė 2004: 165); ga sn i, ga sna,
ga sno (lV 262; Ž 204); ga sn i, ga sna, ga sno e gá sin i, gá sina, gá sino
(Kaman auskas 1929: 39); gá sin i, gá sina, gá sino e ga sn i, ga sna, ga sno (lKŽ
III 142; lK Ž 103; būga 1958: 441; laigonai ė 2002: 103; s undžia 1995: 140; Vi kauskas
1995: 27, 80); gá sin i, gasin i, ga sn i (De ksen 1996: 350). No minamasis
Daba inės lie u ių kalbos žodynas eikė du ki čia imo a ian i: gá sin i, gá sina,
gá sino e ga sn i, ga sna, ga sno (DŽ1 199, DŽ2 164, DŽ3 166, DŽ4 166, DŽ6e). Mol i
gio nalis i adio e ele isione impa a ono sugge imò la p es igina di ques o
a imo e bio ki chiazione no ma e o a non a i sen iamo i e endo, chi įgá sino
ilm o p og ammi. più coscien i u en i della lingua anche hanno impa a o così
ki čiua e, sebbene schnekamojoje lingua p obabilmen e sceglie ebbe al a
( i agalės šaknies) ki čia imo a ian e ( a ian e con akū ine me a onija
sca si sos enu o dei u en i della lingua).
Tokio ipo p iesagos -in i eiksmažodžiuose galima akū inė me a o-
nija:
gá bin i, gá bina, gá bino (: ga b, gabę), kál in i, kál ina,
kál ino (: ka as, -à), mé gin i, mé gina, mé gino (: me gà,
megą), s éikin i, s éikina, s éikino (: s ekas, -à), š én in i,
š én ina, š én ino (: š eñ, -à), é in i, é ina, é ino (:
e as, -à; e , e ę as) e k .
V. KaValIausKas. A causa dell'azionemazodio p oclami i ki chiamen o no ma 179
ma lei oli g ažu non è egola ia i. nella comunina pa lan e aps u esempi,
quando si man iene il e mine onda i o i agalė p iegaidė: añ in i, añ ina,
añ ino (: añ as, -à), daũsin i, daũsina, daũsino (: daũsos), jaũsmin i, jaũsmina,
jaũsmino (: jaũsmas), skabin i, skabina, skabino (: skamb i, skaba), spa in i,
spaalia, spa ino (: spa ùs, -55; 125; spa ų, -), aũ in i, aũ ino (: a ina, aũ ino),
(: ai), (: a, a, a, a, a, a, a, a, a, a, a, a, a, a, a, a, a, a, a, a, a,
a, a, a, a, a, a, a, a, a, a, a, a, a, a, a, a, a, a, a, a, a, a, a,
a, a, a, a, a, a, a, a, a, a, a, a, a, a, a, a, a, a, a, a, a, a, a,
a, a, a, a, a, a, a, a, a, a, a, a, a, a, a, a, a, a, a, a, a, a, a,
a, a, a, a, a, a, a, a, a, a, a, a, a, a, a, a, a, a, a, a, a, a, a,
a; a Vi sono inse i i e ki chiazione g e ybių dáilin i e dalin i, dá din i e dadin i,
má min i e mamin i, áinin i e anin i, skáid in i e skad in i, ámsin i e asin i
e k . (Ka aliauskas 2000 53:72; Ka aliauskas 2005: 114118; Ka aliauskas 2011:
124125). S a ybna li ewskich języka komisija ( oliau VlKK) 2005 m. pa ikslino
a i mazodio ga sin i ki čia imo no mą è s a a abbandona a al linguaggio
p a icamen e u a ne a ojamo p eesaginio ki čia imo a ian e e is i ui o
equno al linguaggio i agalės šaknies ki čia imo a ian e: gá sin i,
gá sina, gá sino e gasin i, gasina, gasino. ali ki chiaimen o g e ības sono
indica e e nella più ecen e le e a u a di accen ologia (Mikulėnienė, Pake ys,
s undžia 2008: 260; s undžia 2009: 220).
se ale o e a ViKK è sos enu a dai consuma o i della lingua? pe
isponde e a ques a domanda, nel 20082011 è s a a e e ua a una ice ca sul
consumo di ques o e bo in qua o egioni li uane: Dzūkijoje (Veisiejai e le
lo o apylinkės), su alkijoje (Vilka iškio ci à e dis e o), aukš ai ijoje
(u ena e Ignalina) e Žemai ijoje ( aseinių ci à e a ee ci cos an i). hanno
pa ecipa o alla ice ca 800 pe sone, 200 ciascuno da ciascuna egione.
isponden i sia s a a chies a legge e asi con s udia oio eiksmažodžiu
(essi non sape ano che eni a s udia a un'unica pa ola ki čiazione). ai
esponden i leggendo o ni i asi Il nos o paese lo p onuncia mol i inzymií
di pe sone e Ope a o ius įga sino ques o ilm, i ques iona i e ano
segnalimasi, che in es iga i o a ima o do di ki chiazione a ian e scel o.
all'in e is a hanno pa ecipa o andommen e sceglie e a ia e à (nuo 17 a 81
anni) isponden i. Si sono o enu i ques i isul a i (ž . abelę e ig.):
180 Kalbos Kul ū a | 84 lEN El. Veiksmao donio p oclami i chičiazione in isola e
egioni li uane egione Gá sin i Ga sn i Gasin i Dzūkija 21 (10 pe cen o) 0 197 (0
pe cen o) 179 (90 pe cen o) Su alkija 3 (1 pe cen o) 0 (0 pe cen o) (99 pe cen o)
aukš ai ija 23 (11,5 pe cen o) 0 pe cen o) 177 (80,5 pe cen o) Žemai ija 34 (17%) 0
pe cen o) (16%) PaV. Veiksmažodžio p oclami i ki čia imo comuni polinkiai esame
mos ò, che VlKK n a ia di abbandona e p iesaginio ki čia imo a ian e è
comple amen e agiona a nessun singolo esponden e non ha scel o ale
ki čia imo a ian e. P es ižino a ian e del ki chiamen o con me a onija
gá sin i ealiosios a osenos non è mol o sos enu o solo 1 pe c. su alkiečių
eleggi la p incipale a ian e del ki chiamen o, quan o più Dzūkijoje, aukš ai ijoje
e Žemai ijoje (žiaina amai 10, 11,5 e 17 p oc. applicaus ųjų) (plg. s und 1995: 138).
Visu con incamai p e alo i agalės šaknies ki chiamen o a ian e gasin i.
Ques o isul a i con e ma i comuni e bi oca e di a ian i di ki chiamen o
polinkius di consumo, che sono issius e p o . an anas Pake ys s uden us pollusa
mos aė che il p eesaginis a ian e ki chiamen o non ojamo, p e ale la a ian e
ki chiamen o i agalės šaknies: esgasin i (35) e izgá sin i (6) (ž . Pake ys 2002:
336). 2011 m. esegui a li uana uni e si à edukologija li uanis ikos akul e o 50
s uden ų li uanis ų, neišklausiusių akcen ologijos ku so, sondaggio mos ė da
yškesnius i agalės šaknies
V. KaValIausKas. A causa del e bo p onuncia e ki čiazione no me 181 dei
polinki di consumo di ques o e bo: izgasin i (48) e izgá sin i (2). aigi i isul a i
di u e le ice che sos engono VlKK p opos a di o ni e due a ian i di
ques o a i ma o do ki chiazione. Nonos an e p oclami i la no ma di
ki chiamen o, enu o con o ai eali a osenes polinkius, in u u o po ebbe
esse e anco a una ol a pa iksia a, sukeiciando ki chiamen o g e ybes pos i:
gasin i e gá sin i. i agalės šaknies a ian e è più sos enu o dei
consuma o i della lingua, ol e a ciò, nesike a con esima p eesaga -in i
eiksmažodžių ki čia imo sis ema. Analoghe p a iche 'e a e p ima: nelle
p eceden i DŽ edizioni e ano o dini i il a ima del e bo essin i (: saũsas, -à) le
a ian i di ki čiazione senza me a onija e con me a onija saũsin i e sáusin i
(DŽ1, DŽ o DŽ2), DŽ3, DŽ4, DŽ6e lascia o solo i agalės šaknies a ian e senza
me a onija saũsin i; DŽ1 sugge i a i ap adicialmen e ki čiuo i
eiksmažodį áizdin i, men e DŽ2 cambia a no ma di ki čiazione, inse i o
come unico i agalės šaknies a ian e azdin i.
IŠVaDos
1. La decisione della S a o i issima Commissione di lingua li uani i ede e
a imazudio ga sin i ki chiaggio no ma, abbandonando p eesaginio ki chiaggio
a ian e e o nendo en ambi i ap adės e i agalės šaknies ki čia imo
a ian i, sos iene ealioji a osena. ques o mos a nelle qua o egioni
li uane esegui a un'indagine del ques o eiksmažodžio ki čia imo e da i di
sondaggi s uden ì. 2. i isul a i dello s udio mos a ono alla nuo a inse i a a
i agalesa šaknies a ian e gasin i a condizione mol o populia ų e
chia amen e conducendo con o il p incipale i ap adės šaknies a ian e
gá sin i. Dal 800 esponden i i agalės šaknies a ian e la inkci pe sino 719 (90 pe cen o.) apposus ųjų.
3. Fo se sa ebbe necessa io anco a una ol a p ecisa e ques a p esma del
e bo ki chiamen o no ma sukeiciando a ian i pos i […] i agalės šaknies
a ian e gasin i è più sos enu o ealiος a osenes e non nežeidžia
esis en a p eesaga -in i a imažodžių ki chiamen o sis ema.
lEE a ū a I Šal INIaI b ū g a K. 1958: Rink iniai aš ai 1. sud. Zigmas Zinke ičius,
Vilnius: S a ybna poli yczna i naukna li e a u y wydačka. D e k s e n . 1996:
Me a ony in Bal ic, ams e dam-a lan a: odopi. DŽ1 Daba inės lie u ių kalbos
žodynas. ed. ispos a J. K uopas, Vilnius: S a ybna poli ická i nauko á
li e a ū a izdačka, 1954.
182 Lingbos
Kul ū a | 84
DŽ2 Daba inės lie u ių kalbos žodynas. ed. ispos a J. K uopas, Vilnius:
Min is, 1972.
DŽ3 Daba inės lie u ių kalbos žodynas. Vy . ed. s. Keinys, Vilnius: Mokslo e
encyclopedijų edykla, 1993.
DŽ4 Daba inės lie u ių kalbos žodynas. Vy . ed. s. Keinys, Vilnius: Mokslo e
encyclopedijų Publishing ins i u e, 2000.
DŽ6e Daba inės lie u ių kalbos žodynas. Vy . ed. s. Keinys, Vilnius: is i u o
della lingua li uani, 2006.
Kaman auskas V. 1929: T umpas lie u ių kalbos ki čio mokslas. 2. Ki čio
žodynas, Kaunas: Š y u io bend o ė.
Ka aliauskas V. 2000: Bend inės lie u ių kalbos p iesaginių eiksmažodžių
ki čia imas, Vilnius: alga ė.
K a a l i a u s k a s V. 2005: A causa di alcuni p eesaginių eiksmažodžių
ki čia imo no mų. Cul u a di lingua 78, 111127.
K a a l i a u s k a s V. 2011: accen ua ion sys em o su ixed Ve bs in s anda d
li huanian. Bulle in o he Geo gian Na ional Academy o Sciences 5 (3), lKŽ III
123–131.
Dic ionynas lie u ių kalbos 3. a s. ed. K. ul ydas, Vilnius: Vals ybinė poli inės i
mokslinės li e a ū os leidykla, 1956. l a i g o n a i ė a. 2002: Lie u ių kalbos
akcen ologija, Vilnius: Gim asis žodis. lV Li u ių kalbos ado as. sud. P.
ska džius, s. ba zdukas, J. M. lau inai is, biele eld: lie u ių em inių
bend uomenė, 1950. lK Ž Lie u ių kalbos a ies žodynas. sud. V. Vi kauskas,
Vilnius: Mokslo e encyclopedijų publybos ins i u as, 2001.
Mikulėnienė D., Pake ys a., s undžia b. 2008: Bend inės lie u ių kalbos ki čia imo
žinynas, Vilnius: Vilniaus pedagoginio uni e si e o leidykla. MKŽ Impa omasis
li e ians lingua sc i ybos e ki čia imo diziona io. sud. P. Kniūkš a e a. lybe is,
Kaunas: Š iesa, 1996.
Pa k e y s a. 2002: Akcen ologija 2, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos
ins i u as.
Ž Li u ians lingua sc i ybos slo ynas. ed. K. Gaspa a ičius, N. G igas, J.
lazauskas, K. ul ydas, a. Ži gulys, Kaunas: Vals ybinė enciklopedijų, žodynų
i mokslo li e a ū os leidykla, 1948. s undžia b. 1995: Lie u ių bend inės
kalbos ki čia imo sis ema, Vilnius:
Pe o o se o.
s u n d ž i a b. 2009: Bend inės lie u ių kalbos akcen ologija, Vilnius: Vilniaus
uni e si e o leidykla.
Vai ke ičiū ė V. 2004: Bend inės lie u ių kalbos ki čia imas, Kaunas: Š iesa. V
i k a u s k a s V. 1995: Lie u ių kalbos ki čia imo žinynas, Vilnius: Mokslo i
enciklopedijų leidykla.
Rice u o 2011 06 14

V. KaValIausKas. Pe causa
e bma pa ola p oclami e no me di ci concciazione 183
oN HE aCCEN ua IoN No M
oF HE VE b GARSINTI
Summa y
In linguis ic wo ks on li huanian accen ology as well as dic iona ies and e e ence books
he e has been conside able luc ua ion in he accen ua ion no m o he e b ga sin i
(‘ o sound, announce, p oclaim). The no ma i e Daba inės lie u ių kalbos žodynas
(Dic iona y o Con empo a y Li huanian) o e s wo accen ua ion a ian s: o acu e
oo (gá sin i, gá sina, gá sino) and su ixal accen ua ion (ga sn i, ga sna, ga sno). he
su ixal pa e n in ac ual usage has become almos ex inc . In 2005 he s a e Commission
o he li huanian language amended he accen ua ion no m o he e b by ejec ing he
su ixal pa e n and app o ing he popula a ian o he ci cum lex oo , c . gá sin i
and gasin i, espec i amen e. he esea ch in o he usage o he e b in h ee di e en
egions o li huania has demons a ed ha he newly app o ed a ian o ci cum lex
oo accen ua ion is mo e popula han he main accen ua ion a ian o he acu e oo
accen ua ion (c . 90 pe cen and 10 pe cen , espec i amen e). Conside ing he ac ual
usage and endencies in he accen ua ion o he e bal su ix -in i, he pape sugges s
ha he accen ua ion no m o he e b should be speci ied in he ollowing way: he
ci cum lex oo accen ua ion pa e n should be gi en as he main, p ima y a ian
(gasin i), and he acu e oo accen ua ion a ian as seconda y (gá sin i). KEy wo ds:
su ixed e bs, accen ua ion no m, a ian s o accen ua ion, ac ual usage.
VIDas KaValIausKas
Lie u os edukologijos uni e si e as
. Še čenkos g. 31, l -03111 Vilnius
[email p o ec ed]