178
Langbos Kul ū a | 84
VIDAS KAVALIAUSKAS
Lie u os edukologijos uni e si e as
Dl VEIKsMaŽoDŽIo
GARSINTI KIRČIaVIMo No Mos
Les mo s essen iels: p éesaginis
eiksmazodis, ki čia imo no ma,
ki čia imo a ian , ealioji a osena.
des a aux d'accen ologie de la langue li uanienne e des dic ionnai es ainsi que
des connayns ès s y a usi ac ionma oodi sonin i (: gasas; ga sùs, -, gasų, -ią)
no me de ki čiaison: gá sin i, gá sina, gá sino (MKŽ 172; Vai ke ičiū ė 2004: 165);
ga sn i, ga sna, ga sno (lV 262; Ž 204); ga sn i, ga sna, ga sno e gá sin i,
gá sina, gá sino (Kaman auskas 1929: 39); gá sin i, gá sina, gá sino e ga sn i,
ga sna, ga sno (lKŽ III 142; lK Ž 103; būga 1958: 441; laigonai ė 2002: 103; s undžia 1995:
140; Vi kauskas 1995: 27, 80); gá sin i, gasin i, ga sn i (De ksen 1996: 350).
No minamasis Daba inės lie u ių kalbos žodynas eikė du ki čia imo a ian s:
gá sin i, gá sina, gá sino e ga sn i, ga sna, ga sno (DŽ1 199, DŽ2 164, DŽ3 166, DŽ4
166, DŽ6e). Beaucoup de jou nalis es de adio e de élé ision app i en p oposé
la p es ijine de ce ac ionmajo du ki chia emen no me e main enan
sou en on en end en appo an , qui įgá sino des ilms ou des émissions. les
u ilisa eu s plus conscien s de la langue aussi on app is ainsi ki čiuo e , bien
qu'en langage shnekamojie sû emen choisi ai une au e ( i agalės šaknies)
a ian e de ki čia anje ( a ian e a ec akū ine me a onija peu sou enu des
u ilisa eu s de la langue).
Tokio ipo p iesagos -in i eiksmažodžiuose galima akū inė me a o-
nija:
gá bin i, gá bina, gá bino (: ga b, gabę), kál in i, kál ina,
kál ino (: ka as, -à), mé gin i, mé gina, mé gino (: me gà,
megą), s éikin i, s éikina, s éikino (: s ekas, -à), š én in i,
š én ina, š én ino (: š eñ, -à), é in i, é ina, é ino (:
e as, -à; e as, e ę as) e k .
V. KaValIausKas. En aison ac ionmajo a i p oclame ki chiaissemen no me
179 mais elle oli g ažu n'es pas égulia i. dans le langage commun, aps u des
exemples, quand on main ien le mo onda eu i agalé p égaidée: añ in i,
añ ina, añ ino (: añ as, -à), daũsin i, daũsina, daũsino (: daũsos), jaũsmin i,
jaũsmina, jaũsmino (: jaũsmas), skabin i, skabina, skabino (: skamb i, skaba),
spa in i, spaalia, spa ino (: spa ùs, -55; 125; spa ų, - -), au ini, au ini, au ini (:
au ini, au ini), (: au ini), (: au ini, au ini, au ini, au ini, au ini, au ini,
au ini, au ini, au ini, au ini, au ini, au ini, au ini, au ini, au ini, au ini,
au ini, au ini, au ini, au ini, au ini, au ini, au ini, au ini, au ini, au ini.
Il exis e dans léisés e ki čia imo g e ybių dáilin i e dalin i, dá din i e dadin i,
má min i e mamin i, áinin i e anin i, skáid in i e skad in i, ámsin i e
asin i e k . (Ka aliauskas 2000 53:72; Ka aliauskas 2005: 114118; Ka aliauskas
2011: 124125). Vals ybinė lie u ių kalbos komisija ( oliau VlKK) 2005 m. pa ikslino
eiksmažodžio ga sin i ki čia imo no mą a é é abandonnée le kalboje
p ak iškai isai ne a ojamo p iesaginio ki čia imo a ian e e ins i uisi
équen kalboje i agalės šaknies ki čia imo a ian : gá sin i, gá sina,
gá sino e gasin i, gasina, gasino. elles ki chia emen g e i és son indiquées
e dans la plus écen e li é a u e d'accen ologie (Mikulėnienė, Pake ys,
s undžia 2008: 260; s undžia 2009: 220).
es elle o e ViKK es sou enue des consomma eu s de langue? pou
épond e à ce e ques ion, une é ude de consomma ion de ce e be a é é
éalisée en 20082011 dans qua e égions li uaniennes: Dzūkijoje (Veisiejai e
leu s apylinkės), su alkijoje (Vilka iškio ille e qua ie ), aukš ai ijoje
(u ena e Ignalina) e Žemai ijoje ( aseinių illes e en i ons). on pa icipé à
l'é ude 800 pe sonnes, 200 chacun de chaque égion. les épondan s on é é
in i és à eli e des ph ases a ec le es é ac ionmažodžiu (ils ne sa aien que
l'é ai é udié un mo ki čia imas). aux épondan s lisan les données des
sen ences No e pays le sounden beaucoup enjômyes pe sonnes e
Ope a o ius įga sino ce ilm, les ques ionnai es é aien ma imasi, qui
i iamojo ac ionma odien le a ian de ki chia emen choisi. l'in e iew a
pa icipé au hasa d choisi de di e s âges (nou 17 à 81 ans) épondan s. Les
ésul a s ob enus (ž . ableelę e ig.) son les sui an s:
180 Kalbos Kul ū a | 84 lEN El. Veiksmaoudi p oclamin i ki čia imas a ski ose
lie u os egionose Gá sin i Ga sn i Gasin i Dzūkija 21 (10 pou cen ) 0 197 (0
pou cen ) 179 (90 pou cen ) Su alkija 3 (1 pou cen ) 0 (0 pou cen ) (99 pou cen )
aukš ai ija 23 (11,5 pou cen ) 0 pou cen ) 177 (88,5 pou cen ) Žemai ija 34 (17
pou cen ) 0 pou cen ) (16 083 pou cen ) PaV. Veiksmajodžio ga sin i ki čia imo
commun iei polinkiai y imas pa odė, que VlKK n u a ion de enonce p ésaginio
ki čia imo a ian es complè emen pama o e aucun un esponden nepaschoiko
el ki čia imo a ian e. Le p es igious a ian du ki čia imas a ec me a onija
gá sin i ealiosios a osenos n'es pas ès sou enu seulemen 1 pou cen .
su alkiečių choisi i le p incipal a ian du ki čia imas, combien plus Dzūkijoje,
aukš ai ijoje e Žemai ijoje (žiainkamai 10, 11,5 e 17 pou cen . applous ųjų) (plg.
s unda i 1995: 138). Visu con aincan amen p é a o i agalès chaknies
ki čiaissemen a ian e gasin i. Ces ésul a s con i men les géné ales polinkies
de consomma ion du e be p oclame des a ian es de ki čia anje, qui son ixés
e pa p o . an anas Pake ys un sondage é udian a mon é que l'é ude
p ésaginis a ian de ki čia anje n'es pas u ilisé, p édomine la a ian e de
ki čia anje i agalės šaknies: égasin i (35) e izgá sin i (6) (ž . Pake ys 2002:
336). 2011 m. e ec uée li uane de l'uni e si é edukologijos li uanis ikos acul é 50
s uden sų li uanis ų, neišklausiusių akcen ologijos ku so, le sondage pa odė da
yškesnius i agalės šaknies
V. KaValIausKas. En aison du e be p oclame ki čiaison no me 181 des
polinkies de consomma ion de ce e be: isgasin i (48) e isgá sin i (2). donc
ous les ésul a s de eche ches sou iennen VlKK p oposi ion de ou ni
deux a ian es de ce ac ionmajo de ki chiaison. Néanmoins p oclami i no me
de ki chia emen , enan comp e à la éelle a osenes polinkius, pou ai
ê e à l'a eni enco e une ois é i iée, sukeician ki chiaissemen g e ybes
des lieux: gasin i e gá sin i. i agalės šaknies a ian e es plus sou enu
des consomma eu s de langue, en plus, nesike a a ec l'exis an e p ésagos
-in i eiksmažodžių ki čia imo sys ème. Des p a iques similai es on é é e
aupa a an : dans les p écéden es édi ions DŽ on é é en ésisin i les
a ian es de ki chiaissemen sans mé a onie e a ec mé a onie saũsin i e
sáusin i (DŽ1, DŽ o DŽ2), DŽ3, DŽ4, DŽ6e laissés seulemen i agalės šaknies
sans me a onije saũsin i; DŽ1 p oposée i ap adiquemen ki čiuo i
eiksmažodį áizdin i, e DŽ2 changée ki čia imo no me, in odui comme seul
i agalės šaknies a ian azdin i.
IŠVaDos
1. La décision de la Commission de la langue Li uanienne de p écise le
ges maodzodzieni ga sin i ki čia imo no mą, abandonnan le p éesaginio
ki čia imo a ian e ou nissan les deux i ap adės e i agalės šaknies
ki čia imo a ian s, sou ien ealioji a osena. cela mon e dans les qua e
égions li uaniennes e ec ué un enquê e du c ičiau de ce ac ionmajo e des
données des enquê es é udian es. 2. les ésul a s de l'é ude mon è en à la
nou elle in odui e i agalée chacnies a ian e gasin i é an ès populia es
e clai emen menan con e le p incipal i ap adée chacnies a ian e
gá sin i. Su 800 épondan s des i agales chaknies a ian la choisi même 719 (90 pou cen .) des enquê és.
3. Peu -ê e allai enco e une ois p écise ce e ac ionmajoudique no me
de ki čia imo sukeičian a ian es end oi s i agalės šaknies a ian
gasin i es plus sou enu ealiosios a osenes e neježa l'exis an e
p ésaga -in i ac ionmažodžių ki čia imo sis ema.
lEI a ū a I Šal INIaI b ū g a K. 1958: Rink iniai aš ai 1. sud. Zigmas Zinke ičius,
Vilnius: Vals ybinė poli inės i mokslinės li e a ū os publikla. D e k s e n .
1996: Me a ony in Bal ic, ams e dam-a lan a: odopi. DŽ1 Daba inės lie u ių
kalbos žodynas. DŽ1 Daba inės lie u ių kalbos žodynas. DŽ1 Daba inės
lie u ių kalbos žodynas. DŽ1 Daba inės lie u ių kalbos žodynas. ed. épond J.
K uopas, Vilnius: Vals ybinė poli inės i mokslinės li e a ū os publikla, 1954.
182 La
cul u e des langues | 84
DŽ2 Daba inės lie u ių kalbos žodynas. DŽ2 Daba inės lie u ių kalbos
žodynas. DŽ2 Daba inės lie u ių kalbos žodynas. ed. épond J. K uopas, Vilnius: Min is, 1972.
DŽ3 Daba inės lie u ių kalbos žodynas. DŽ3 Daba inės lie u ių kalbos
žodynas. DŽ3 […] Daba inės lie u ių kalbos žodynas. DŽ3 […] Daba inės lie u ių kalbos žodynas. Vy . ed. s. Keinys, Vilnius: Mokslo e encyclopedijų édi eu , 1993.
DŽ4 Daba inės lie u ių kalbos žodynas. DŽ4 Daba inės lie u ių kalbos
žodynas. DŽ4 Daba inės lie u ių kalbos žodynas. DŽ4 […] Daba inės lie u ių kalbos žodynas. Vy . ed. s. Keinys, Vilnius: Mokslo e encyclopedijah de l'ins i u de publica ion, 2000.
DŽ6e Daba inės lie u ių kalbos žodynas. DŽ6e Daba inės lie u ių kalbos
žodynas. DŽ6e Daba inės lie u ių kalbos žodynas. DŽ6e Daba inės lie u ių kalbos žodynas. DŽ6e Daba inės lie u ių kalbos žodynas. DŽ6e Daba inės lie u ių kalbos žodynas. Vy . ed. s. Keinys, Vilnius: ins i u de la langue Li uanien, 2006.
Kaman auskas V. 1929: T umpas Li uiniens langues ki čio mokslas. 2.
Ki čio žodynas, Kaunas: Š y u io bend o ė.
Ka aliauskas V. 2000: Bend inės lie u ių kalbos p iesaginių eiksmažodžių
ki čia imas, Vilnius: alga ė.
K a a l i a u s k a s V. 2005: En aison de ce aines annexes des
mesu esmažodžių ki čia anja no ms. Cul u e de la langue 78, 111127.
K a a l i a u s k a s V. 2011: accen ua ion sys em o su ixed Ve bs in s anda d
li huanian. Bulle in o he Geo gian Na ional Academy o Sciences 5 (3), lKŽ III
123–131.
Dic ionnya de la langue Li uanien 3. a s. ed. K. ul ydas, Vilnius: Vals ybinė
poli inės i mokslinės li e a ū os leidykla, 1956. l a i g o n a i ė a. 2002: Lie u ių
kalbos akcen ologija, Vilnius: Gim asis žodis. lV Li u iens che de langue. sud. P.
ska džius, s. ba zdukas, J. M. lau inai is, biele eld: lie u ių em inių
bend uomenė, 1950. lK Ž Dic ionnas a ies des langues Lie u ių. sud. V.
Vi kauskas, Vilnius: Mokslo e encyclopedijų édi ions ins i u , 2001.
Mikulėnienė D., Pake ys a., s undžia b. 2008: Bend inės lie u ių kalbos ki čia imo
žinynas, Vilnius: Vilniaus pedagoginio uni e si e o leidykla. MKŽ Éducomasis
dic ionnai e de l'éc i u e e du ki chiaissemen de la langue li oue. sud. P.
Kniūkš a e a. lybe is, Kaunas: Š iesa, 1996.
Pa k e y s a. 2002: Akcen ologija 2, Vilnius: Mokslo e encyclopedijų édi ions
ins i u .
Ž Dic ionnai e d'éc i u e de la langue Lie u ių. ed. K. Gaspa a ičius, N.
G igas, J. lazauskas, K. ul ydas, a. Ži gulys, Kaunas: Vals ybinė enciklopedijų,
žodynų i mokslo li e a ū os leidykla, 1948. s undžia b. 1995: Lie u ių
bend inės kalbos ki čia imo sis ema, Vilnius:
Pe o o se as.
s u n d ž a b. 2009: Bend inės lie u ių kalbos akcen ologija, Vilnius: Vilniaus
uni e si e o leidykla.
Vai ke ičiū ė V. 2004: Bend inės lie u ių kalbos ki čia imas, Kaunas: Š iesa. V
i k a u s k a s V. 1995: Lie u ių kalbos ki čia imo žinynas, Vilnius: Mokslo i
enciklopedijų leidykla.
Reçu 2011 06 14

V. KaValIausKas. À cause du
ad e be p oclame des no mes de ci cončiaison 183
oN HE aCCEN ua IoN No M
oF HE VE b GARSINTI
Summa y
In linguis ic wo ks on li huanian accen ology as well as dic iona ies and e e ence books
he e has been conside able luc ua ion in he accen ua ion no m o he e b ga sin i
(‘ o sound, announce, p oclaim). The no ma i e Daba inės lie u ių kalbos žodynas
(Dic iona y o Con empo a y Li huanian) o e s wo accen ua ion a ian s: o acu e
oo (gá sin i, gá sina, gá sino) and su ixal accen ua ion (ga sn i, ga sna, ga sno). he
su ixal pa e n in ac ual usage has become almos ex inc . In 2005 he s a e Commission
o he li huanian language amended he accen ua ion no m o he e b by ejec ing he
su ixal pa e n and app o ing he popula a ian o he ci cum lex oo , c . gá sin i
and gasin i, espec i emen . he esea ch in o he usage o he e b in h ee di e en
egions o li huania has demons a ed ha he newly app o ed a ian o ci cum lex
oo accen ua ion is mo e popula han he main accen ua ion a ian o he acu e oo
accen ua ion (c . 90 pe cen and 10 pe cen , espec i emen ). Conside ing he ac ual
usage and endencies in he accen ua ion o he e bal su ix -in i, he pape sugges s
ha he accen ua ion no m o he e b should be speci ied in he ollowing way: he
ci cum lex oo accen ua ion pa e n should be gi en as he main, p ima y a ian
(gasin i), and he acu e oo accen ua ion a ian as seconda y (gá sin i). KEy wo ds:
su ixed e bs, accen ua ion no m, a ian s o accen ua ion, ac ual usage.
VIDas KaValIausKas
Lie u os edukologijos uni e si e as
. Še čenkos g. 31, l -03111 Vilnius
[email p o ec ed]