Dėl veiksmažodžio „garsinti“ kirčiavimo normos

178 Langbos Kul ū a | 84 VIDAS KAVALIAUSKAS Lie u os edukologijos uni e si e as Dl VEIKsMaŽoDŽIo GARSINTI KIRČIaVIMo No Mos Les mo s essen iels: p éesaginis eiksmazodis, ki čia imo no ma, ki čia imo a ian , ealioji a osena. des a aux d'accen ologie de la langue li uanienne e des dic ionnai es ainsi que des connayns ès s y a usi ac ionma oodi sonin i (: gasas; ga sùs, -, gasų, -ią) no me de ki čiaison: gá sin i, gá sina, gá sino (MKŽ 172; Vai ke ičiū ė 2004: 165); ga sn i, ga sna, ga sno (lV 262; Ž 204); ga sn i, ga sna, ga sno e gá sin i, gá sina, gá sino (Kaman auskas 1929: 39); gá sin i, gá sina, gá sino e ga sn i, ga sna, ga sno (lKŽ III 142; lK Ž 103; būga 1958: 441; laigonai ė 2002: 103; s undžia 1995: 140; Vi kauskas 1995: 27, 80); gá sin i, gasin i, ga sn i (De ksen 1996: 350). No minamasis Daba inės lie u ių kalbos žodynas eikė du ki čia imo a ian s: gá sin i, gá sina, gá sino e ga sn i, ga sna, ga sno (DŽ1 199, DŽ2 164, DŽ3 166, DŽ4 166, DŽ6e). Beaucoup de jou nalis es de adio e de élé ision app i en p oposé la p es ijine de ce ac ionmajo du ki chia emen no me e main enan sou en on en end en appo an , qui įgá sino des ilms ou des émissions. les u ilisa eu s plus conscien s de la langue aussi on app is ainsi ki čiuo e , bien qu'en langage shnekamojie sû emen choisi ai une au e ( i agalės šaknies) a ian e de ki čia anje ( a ian e a ec akū ine me a onija peu sou enu des u ilisa eu s de la langue). Tokio ipo p iesagos -in i eiksmažodžiuose galima akū inė me a o- nija: gá bin i, gá bina, gá bino (: ga b, gabę), kál in i, kál ina, kál ino (: ka as, -à), mé gin i, mé gina, mé gino (: me gà, megą), s éikin i, s éikina, s éikino (: s ekas, -à), š én in i, š én ina, š én ino (: š eñ, -à), é in i, é ina, é ino (: e as, -à; e as, e ę as) e k . V. KaValIausKas. En aison ac ionmajo a i p oclame ki chiaissemen no me 179 mais elle oli g ažu n'es pas égulia i. dans le langage commun, aps u des exemples, quand on main ien le mo onda eu i agalé p égaidée: añ in i, añ ina, añ ino (: añ as, -à), daũsin i, daũsina, daũsino (: daũsos), jaũsmin i, jaũsmina, jaũsmino (: jaũsmas), skabin i, skabina, skabino (: skamb i, skaba), spa in i, spaalia, spa ino (: spa ùs, -55; 125; spa ų, - -), au ini, au ini, au ini (: au ini, au ini), (: au ini), (: au ini, au ini, au ini, au ini, au ini, au ini, au ini, au ini, au ini, au ini, au ini, au ini, au ini, au ini, au ini, au ini, au ini, au ini, au ini, au ini, au ini, au ini, au ini, au ini, au ini, au ini. Il exis e dans léisés e ki čia imo g e ybių dáilin i e dalin i, dá din i e dadin i, má min i e mamin i, áinin i e anin i, skáid in i e skad in i, ámsin i e asin i e k . (Ka aliauskas 2000 53:72; Ka aliauskas 2005: 114118; Ka aliauskas 2011: 124125). Vals ybinė lie u ių kalbos komisija ( oliau VlKK) 2005 m. pa ikslino eiksmažodžio ga sin i ki čia imo no mą a é é abandonnée le kalboje p ak iškai isai ne a ojamo p iesaginio ki čia imo a ian e e ins i uisi équen kalboje i agalės šaknies ki čia imo a ian : gá sin i, gá sina, gá sino e gasin i, gasina, gasino. elles ki chia emen g e i és son indiquées e dans la plus écen e li é a u e d'accen ologie (Mikulėnienė, Pake ys, s undžia 2008: 260; s undžia 2009: 220). es elle o e ViKK es sou enue des consomma eu s de langue? pou épond e à ce e ques ion, une é ude de consomma ion de ce e be a é é éalisée en 20082011 dans qua e égions li uaniennes: Dzūkijoje (Veisiejai e leu s apylinkės), su alkijoje (Vilka iškio ille e qua ie ), aukš ai ijoje (u ena e Ignalina) e Žemai ijoje ( aseinių illes e en i ons). on pa icipé à l'é ude 800 pe sonnes, 200 chacun de chaque égion. les épondan s on é é in i és à eli e des ph ases a ec le es é ac ionmažodžiu (ils ne sa aien que l'é ai é udié un mo ki čia imas). aux épondan s lisan les données des sen ences No e pays le sounden beaucoup enjômyes pe sonnes e Ope a o ius įga sino ce ilm, les ques ionnai es é aien ma imasi, qui i iamojo ac ionma odien le a ian de ki chia emen choisi. l'in e iew a pa icipé au hasa d choisi de di e s âges (nou 17 à 81 ans) épondan s. Les ésul a s ob enus (ž . ableelę e ig.) son les sui an s: 180 Kalbos Kul ū a | 84 lEN El. Veiksmaoudi p oclamin i ki čia imas a ski ose lie u os egionose Gá sin i Ga sn i Gasin i Dzūkija 21 (10 pou cen ) 0 197 (0 pou cen ) 179 (90 pou cen ) Su alkija 3 (1 pou cen ) 0 (0 pou cen ) (99 pou cen ) aukš ai ija 23 (11,5 pou cen ) 0 pou cen ) 177 (88,5 pou cen ) Žemai ija 34 (17 pou cen ) 0 pou cen ) (16 083 pou cen ) PaV. Veiksmajodžio ga sin i ki čia imo commun iei polinkiai y imas pa odė, que VlKK n u a ion de enonce p ésaginio ki čia imo a ian es complè emen pama o e aucun un esponden nepaschoiko el ki čia imo a ian e. Le p es igious a ian du ki čia imas a ec me a onija gá sin i ealiosios a osenos n'es pas ès sou enu seulemen 1 pou cen . su alkiečių choisi i le p incipal a ian du ki čia imas, combien plus Dzūkijoje, aukš ai ijoje e Žemai ijoje (žiainkamai 10, 11,5 e 17 pou cen . applous ųjų) (plg. s unda i 1995: 138). Visu con aincan amen p é a o i agalès chaknies ki čiaissemen a ian e gasin i. Ces ésul a s con i men les géné ales polinkies de consomma ion du e be p oclame des a ian es de ki čia anje, qui son ixés e pa p o . an anas Pake ys un sondage é udian a mon é que l'é ude p ésaginis a ian de ki čia anje n'es pas u ilisé, p édomine la a ian e de ki čia anje i agalės šaknies: égasin i (35) e izgá sin i (6) (ž . Pake ys 2002: 336). 2011 m. e ec uée li uane de l'uni e si é edukologijos li uanis ikos acul é 50 s uden sų li uanis ų, neišklausiusių akcen ologijos ku so, le sondage pa odė da yškesnius i agalės šaknies V. KaValIausKas. En aison du e be p oclame ki čiaison no me 181 des polinkies de consomma ion de ce e be: isgasin i (48) e isgá sin i (2). donc ous les ésul a s de eche ches sou iennen VlKK p oposi ion de ou ni deux a ian es de ce ac ionmajo de ki chiaison. Néanmoins p oclami i no me de ki chia emen , enan comp e à la éelle a osenes polinkius, pou ai ê e à l'a eni enco e une ois é i iée, sukeician ki chiaissemen g e ybes des lieux: gasin i e gá sin i. i agalės šaknies a ian e es plus sou enu des consomma eu s de langue, en plus, nesike a a ec l'exis an e p ésagos -in i eiksmažodžių ki čia imo sys ème. Des p a iques similai es on é é e aupa a an : dans les p écéden es édi ions DŽ on é é en ésisin i les a ian es de ki chiaissemen sans mé a onie e a ec mé a onie saũsin i e sáusin i (DŽ1, DŽ o DŽ2), DŽ3, DŽ4, DŽ6e laissés seulemen i agalės šaknies sans me a onije saũsin i; DŽ1 p oposée i ap adiquemen ki čiuo i eiksmažodį áizdin i, e DŽ2 changée ki čia imo no me, in odui comme seul i agalės šaknies a ian azdin i. IŠVaDos 1. La décision de la Commission de la langue Li uanienne de p écise le ges maodzodzieni ga sin i ki čia imo no mą, abandonnan le p éesaginio ki čia imo a ian e ou nissan les deux i ap adės e i agalės šaknies ki čia imo a ian s, sou ien ealioji a osena. cela mon e dans les qua e égions li uaniennes e ec ué un enquê e du c ičiau de ce ac ionmajo e des données des enquê es é udian es. 2. les ésul a s de l'é ude mon è en à la nou elle in odui e i agalée chacnies a ian e gasin i é an ès populia es e clai emen menan con e le p incipal i ap adée chacnies a ian e gá sin i. Su 800 épondan s des i agales chaknies a ian la choisi même 719 (90 pou cen .) des enquê és. 3. Peu -ê e allai enco e une ois p écise ce e ac ionmajoudique no me de ki čia imo sukeičian a ian es end oi s i agalės šaknies a ian gasin i es plus sou enu ealiosios a osenes e neježa l'exis an e p ésaga -in i ac ionmažodžių ki čia imo sis ema. lEI a ū a I Šal INIaI b ū g a K. 1958: Rink iniai aš ai 1. sud. Zigmas Zinke ičius, Vilnius: Vals ybinė poli inės i mokslinės li e a ū os publikla. D e k s e n . 1996: Me a ony in Bal ic, ams e dam-a lan a: odopi. DŽ1 Daba inės lie u ių kalbos žodynas. DŽ1 Daba inės lie u ių kalbos žodynas. DŽ1 Daba inės lie u ių kalbos žodynas. DŽ1 Daba inės lie u ių kalbos žodynas. ed. épond J. K uopas, Vilnius: Vals ybinė poli inės i mokslinės li e a ū os publikla, 1954. 182 La cul u e des langues | 84 DŽ2 Daba inės lie u ių kalbos žodynas. DŽ2 Daba inės lie u ių kalbos žodynas. DŽ2 Daba inės lie u ių kalbos žodynas. ed. épond J. K uopas, Vilnius: Min is, 1972. DŽ3 Daba inės lie u ių kalbos žodynas. DŽ3 Daba inės lie u ių kalbos žodynas. DŽ3 […] Daba inės lie u ių kalbos žodynas. DŽ3 […] Daba inės lie u ių kalbos žodynas. Vy . ed. s. Keinys, Vilnius: Mokslo e encyclopedijų édi eu , 1993. DŽ4 Daba inės lie u ių kalbos žodynas. DŽ4 Daba inės lie u ių kalbos žodynas. DŽ4 Daba inės lie u ių kalbos žodynas. DŽ4 […] Daba inės lie u ių kalbos žodynas. Vy . ed. s. Keinys, Vilnius: Mokslo e encyclopedijah de l'ins i u de publica ion, 2000. DŽ6e Daba inės lie u ių kalbos žodynas. DŽ6e Daba inės lie u ių kalbos žodynas. DŽ6e Daba inės lie u ių kalbos žodynas. DŽ6e Daba inės lie u ių kalbos žodynas. DŽ6e Daba inės lie u ių kalbos žodynas. DŽ6e Daba inės lie u ių kalbos žodynas. Vy . ed. s. Keinys, Vilnius: ins i u de la langue Li uanien, 2006. Kaman auskas V. 1929: T umpas Li uiniens langues ki čio mokslas. 2. Ki čio žodynas, Kaunas: Š y u io bend o ė. Ka aliauskas V. 2000: Bend inės lie u ių kalbos p iesaginių eiksmažodžių ki čia imas, Vilnius: alga ė. K a a l i a u s k a s V. 2005: En aison de ce aines annexes des mesu esmažodžių ki čia anja no ms. Cul u e de la langue 78, 111127. K a a l i a u s k a s V. 2011: accen ua ion sys em o su ixed Ve bs in s anda d li huanian. Bulle in o he Geo gian Na ional Academy o Sciences 5 (3), lKŽ III 123–131. Dic ionnya de la langue Li uanien 3. a s. ed. K. ul ydas, Vilnius: Vals ybinė poli inės i mokslinės li e a ū os leidykla, 1956. l a i g o n a i ė a. 2002: Lie u ių kalbos akcen ologija, Vilnius: Gim asis žodis. lV Li u iens che de langue. sud. P. ska džius, s. ba zdukas, J. M. lau inai is, biele eld: lie u ių em inių bend uomenė, 1950. lK Ž Dic ionnas a ies des langues Lie u ių. sud. V. Vi kauskas, Vilnius: Mokslo e encyclopedijų édi ions ins i u , 2001. Mikulėnienė D., Pake ys a., s undžia b. 2008: Bend inės lie u ių kalbos ki čia imo žinynas, Vilnius: Vilniaus pedagoginio uni e si e o leidykla. MKŽ Éducomasis dic ionnai e de l'éc i u e e du ki chiaissemen de la langue li oue. sud. P. Kniūkš a e a. lybe is, Kaunas: Š iesa, 1996. Pa k e y s a. 2002: Akcen ologija 2, Vilnius: Mokslo e encyclopedijų édi ions ins i u . Ž Dic ionnai e d'éc i u e de la langue Lie u ių. ed. K. Gaspa a ičius, N. G igas, J. lazauskas, K. ul ydas, a. Ži gulys, Kaunas: Vals ybinė enciklopedijų, žodynų i mokslo li e a ū os leidykla, 1948. s undžia b. 1995: Lie u ių bend inės kalbos ki čia imo sis ema, Vilnius: Pe o o se as. s u n d ž a b. 2009: Bend inės lie u ių kalbos akcen ologija, Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla. Vai ke ičiū ė V. 2004: Bend inės lie u ių kalbos ki čia imas, Kaunas: Š iesa. V i k a u s k a s V. 1995: Lie u ių kalbos ki čia imo žinynas, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidykla. Reçu 2011 06 14 V. KaValIausKas. À cause du ad e be p oclame des no mes de ci cončiaison 183 oN HE aCCEN ua IoN No M oF HE VE b GARSINTI Summa y In linguis ic wo ks on li huanian accen ology as well as dic iona ies and e e ence books he e has been conside able luc ua ion in he accen ua ion no m o he e b ga sin i (‘ o sound, announce, p oclaim). The no ma i e Daba inės lie u ių kalbos žodynas (Dic iona y o Con empo a y Li huanian) o e s wo accen ua ion a ian s: o acu e oo (gá sin i, gá sina, gá sino) and su ixal accen ua ion (ga sn i, ga sna, ga sno). he su ixal pa e n in ac ual usage has become almos ex inc . In 2005 he s a e Commission o he li huanian language amended he accen ua ion no m o he e b by ejec ing he su ixal pa e n and app o ing he popula a ian o he ci cum lex oo , c . gá sin i and gasin i, espec i emen . he esea ch in o he usage o he e b in h ee di e en egions o li huania has demons a ed ha he newly app o ed a ian o ci cum lex oo accen ua ion is mo e popula han he main accen ua ion a ian o he acu e oo accen ua ion (c . 90 pe cen and 10 pe cen , espec i emen ). Conside ing he ac ual usage and endencies in he accen ua ion o he e bal su ix -in i, he pape sugges s ha he accen ua ion no m o he e b should be speci ied in he ollowing way: he ci cum lex oo accen ua ion pa e n should be gi en as he main, p ima y a ian (gasin i), and he acu e oo accen ua ion a ian as seconda y (gá sin i). KEy wo ds: su ixed e bs, accen ua ion no m, a ian s o accen ua ion, ac ual usage. VIDas KaValIausKas Lie u os edukologijos uni e si e as . Še čenkos g. 31, l -03111 Vilnius [email p o ec ed]