178
Kalbos Kul ū a | 84
VIDAS KAVALIAUSKAS
Lie u os edukologijos uni e si e as
DĖl VEIKsMaŽoDŽIo
GARSINTI KI ČIaVIMo No Mos
Esminiai žodžiai:
p iesaginis eiksmažodis, ki čia imo no ma, ki čia imo a ian-
as, ealioji a osena.
lie u ių kalbos akcen ologijos da buose i žodynuose bei žinynuose labai
s y a usi eiksmažodžio ga sin i (: gasas; ga sùs, -, gasų, -ią) ki čia imo
no ma: gá sin i, gá sina, gá sino (MKŽ 172; Vai ke ičiū ė 2004: 165);
ga sn i, ga sna, ga sno (lV 262; Ž 204); ga sn i, ga sna, ga sno i
gá sin i, gá sina, gá sino (Kaman auskas 1929: 39); gá sin i, gá sina, gá sino
i ga sn i, ga sna, ga sno (lKŽ III 142; lK Ž 103; būga 1958: 441;
laigonai ė 2002: 103; s undžia 1995: 140; Vi kauskas 1995: 27, 80); gá sin i,
gasin i, ga sn i (De ksen 1996: 350). No minamasis Daba inės lie u ių
kalbos žodynas eikė du ki čia imo a ian us: gá sin i, gá sina, gá sino i
ga sn i, ga sna, ga sno (DŽ1 199, DŽ2 164, DŽ3 166, DŽ4 166, DŽ6e).
Daugelis adijo i ele izijos žu nalis ų išmoko siūlomą p es ižinę šio
eiksmažodžio ki čia imo no mą – i daba ne e ai gi dime p anešan , kas
įgá sino ilmus a laidas. sąmoningesni kalbos a o ojai i gi išmoko aip
ki čiuo i, no s šnekamojoje kalboje u bū ink ųsi ki ą ( i agalės šaknies)
ki čia imo a ian ą ( a ian as su akū ine me a onija menkai palaikomas
kalbos a o ojų).
Tokio ipo p iesagos -in i eiksmažodžiuose galima akū inė me a o-
nija:
gá bin i, gá bina, gá bino (: ga b, gabę),
kál in i, kál ina, kál ino (: ka as, -à),
mé gin i, mé gina, mé gino (: me gà, megą),
s éikin i, s éikina, s éikino (: s ekas, -à),
š én in i, š én ina, š én ino (: š eñ as, -à),
é in i, é ina, é ino (: e as, -à; e , e ę) i k .
V. KaValIausKas. Dėl eiksmažodžio ga sin i ki čia imo no mos
179
be ji oli g ažu nė a egulia i. bend inėje kalboje aps u pa yzdžių, kai
išlaikoma pama inio žodžio i agalė p iegaidė:
añ in i, añ ina, añ ino (: añ as, -à),
daũsin i, daũsina, daũsino (: daũsos),
jaũsmin i, jaũsmina, jaũsmino (: jaũsmas),
skabin i, skabina, skabino (: skamb i, skaba),
spa in i, spa ina, spa ino (: spa ùs, -; spa ų, -čią),
aũ in i, aũ ina, aũ ino (: au à, aũ ą),
(į) akin i, (į) akina, (į) akino (: akas),
adin i, adina, adino (: adas),
žiaũ in i, žiaũ ina, žiaũ ino (: žiau ùs, -; žiaũ ų, -ią) i k .
(ž . Ka aliauskas 2000: 54–55; 68–72; Ka aliauskas 2011: 125).
Y a į eisin ų i ki čia imo g e ybių – dáilin i i dalin i, dá din i i dadin i,
má min i i mamin i, áinin i i anin i, skáid in i i skad in i, ámsin i i
asin i i k . (Ka aliauskas 2000: 53–72; Ka aliauskas 2005: 114–118; Ka-
aliauskas 2011: 124–125). Vals ybinė lie u ių kalbos komisija ( oliau –
VlKK) 2005 m. pa ikslino eiksmažodžio ga sin i ki čia imo no mą – bu o
a sisaky a kalboje p ak iškai isai ne a ojamo p iesaginio ki čia imo a i-
an o i į eisin as dažnas kalboje i agalės šaknies ki čia imo a ian as:
gá sin i, gá sina, gá sino i gasin i, gasina, gasino. okios ki čia imo g e-
ybės nu odomos i naujausioje akcen ologijos li e a ū oje (Mikulėnienė,
Pake ys, s undžia 2008: 260; s undžia 2009: 220).
a oks VlKK siūlymas y a emiamas kalbos a o ojų? siekian a sa-
ky i į šį klausimą, 2008–2011 m. bu o a lik as šio eiksmažodžio a o-
jimo y imas ke u iuose lie u os egionuose: Dzūkijoje (Veisiejai i jų
apylinkės), su alkijoje (Vilka iškio mies as i ajonas), aukš ai ijoje (u e-
na i Ignalina) i Žemai ijoje ( aseinių mies as i aplinkinės ie o ės).
y ime daly a o 800 žmonių, po 200 iš kiek ieno egiono. esponden-
ų bu o pap ašy a pe skai y i sakinius su i iamuoju eiksmažodžiu (jie
nežinojo, kad i iamas ieno žodžio ki čia imas). esponden ams skai an
pa eik us sakinius Mūsų šalį ga sina daug įžymių žmonių i Ope a o ius
įga sino šį ilmą, anke ose bu o žymimasi, ku is i iamojo eiksmažodžio
ki čia imo a ian as pasi ink as. apklausoje daly a o a si ik inai pasi ink-
i į ai aus amžiaus (nuo 17 iki 81 me ų) esponden ai. Gau i okie ezul-
a ai (ž . len elę i pa .):
180
Kalbos Kul ū a | 84
lEN ElĖ. Veiksmažodžio ga sin i ki čia imas a ski uose lie u os egionuose
egionas Gá sin i Ga sn i Gasin i
Dzūkija 21 (10 p oc.) 0 (0 p oc.) 179 (90 p oc.)
Su alkija 3 (1 p oc.) 0 (0 p oc.) 197 (99 p oc.)
aukš ai ija 23 (11,5 p oc.) 0 (0 p oc.) 177 (88,5 p oc.)
Žemai ija 34 (17 p oc.) 0 (0 p oc.) 166 (83 p oc.)
PaV. Veiksmažodžio ga sin i ki čia imo bend ieji polinkiai
y imas pa odė, kad VlKK nu a imas a sisaky i p iesaginio ki čia imo
a ian o y a isiškai pama uo as – nė ienas esponden as nepasi inko okio
ki čia imo a ian o. P es ižinis ki čia imo a ian as su me a onija gá sin i
ealiosios a osenos nė a labai palaikomas – ik 1 p oc. su alkiečių inkosi
pag indinį ki čia imo a ian ą, kiek daugiau – Dzūkijoje, aukš ai ijoje i
Žemai ijoje (a i inkamai 10, 11,5 i 17 p oc. apklaus ųjų) (plg. s undžia
1995: 138). Visu į ikinamai y a o i agalės šaknies ki čia imo a ian as
gasin i. Šio y imo ezul a ai pa i ina bend us eiksmažodžio ga sin i ki -
čia imo a ian ų a ojimo polinkius, ku iuos y a iksa ęs i p o . an anas
Pake ys – s uden ų apklausa pa odė, kad p iesaginis ki čia imo a ian as
ne a ojamas, y auja i agalės šaknies ki čia imo a ian as: išgasin i (35)
i išgá sin i (6) (ž . Pake ys 2002: 336). 2011 m. a lik a lie u os edukolo-
gijos uni e si e o li uanis ikos akul e o 50 s uden ų li uanis ų, neišklausiu-
sių akcen ologijos ku so, apklausa pa odė da yškesnius i agalės šaknies
V. KaValIausKas. Dėl eiksmažodžio ga sin i ki čia imo no mos
181
šio eiksmažodžio a ojimo polinkius: išgasin i (48) i išgá sin i (2). aigi
isų y imų ezul a ai palaiko VlKK siūlymą eik i du šio eiksmažodžio
ki čia imo a ian us. Vis dėl o ga sin i ki čia imo no ma, a siž elgus į
ealiosios a osenos polinkius, a ei yje galė ų bū i da ka ą pa ikslin a,
sukeičian ki čia imo g e ybes ie omis: gasin i i gá sin i. i agalės ša-
knies a ian as y a labiau palaikomas kalbos a o ojų, be o, nesike a su
esama p iesagos -in i eiksmažodžių ki čia imo sis ema. Panašios p ak ikos
bū a i anksčiau: anks esniuose DŽ leidimuose bu o į eisin i eiksmažodžio
sausin i (: saũsas, -à) ki čia imo a ian ai be me a onijos i su me a onija –
saũsin i i sáusin i (DŽ1, DŽ2), o DŽ3, DŽ4, DŽ6e palik as ik i agalės
šaknies a ian as be me a onijos – saũsin i; DŽ1 siūly a i ap adiškai ki -
čiuo i eiksmažodį áizdin i, o DŽ2 pakeis a ki čia imo no ma, į eisin as
kaip ienin elis i agalės šaknies a ian as azdin i.
IŠVaDos
1. Vals ybinės lie u ių kalbos komisijos sp endimą pa ikslin i eiksma-
žodžio ga sin i ki čia imo no mą, a sisakan p iesaginio ki čia imo a ian-
o i eikian abu – i ap adės i i agalės šaknies – ki čia imo a ian us,
palaiko ealioji a osena. ai odo ke u iuose lie u os egionuose a lik as
šio eiksmažodžio ki čia imo y imas i s uden ų apklausų duomenys.
2. y imo ezul a ai pa odė naujai į eisin ą i agalės šaknies a ian ą
gasin i esan labai populia ų i aiškiai pi maujan p ieš pag indinį i a-
p adės šaknies a ian ą gá sin i. Iš 800 esponden ų i agalės šaknies a-
ian ą inkosi ne 719 (90 p oc.) apklaus ųjų.
3. Galbū eikė ų da ka ą ikslin i šio eiksmažodžio ki čia imo no mą
sukeičian a ian us ie omis – i agalės šaknies a ian as gasin i y a
labiau palaikomas ealiosios a osenos i nežeidžia esamos p iesagos -in i
eiksmažodžių ki čia imo sis emos.
lI E a ū a I Šal INIaI
b ū g a K. 1958: Rink iniai aš ai 1. sud. Zigmas Zinke ičius, Vilnius: Vals y-
binė poli inės i mokslinės li e a ū os leidykla.
D e k s e n . 1996: Me a ony in Bal ic, ams e dam-a lan a: odopi.
DŽ1 – Daba inės lie u ių kalbos žodynas. a sak. ed. J. K uopas, Vilnius: Vals-
ybinė poli inės i mokslinės li e a ū os leidykla, 1954.
182
Kalbos Kul ū a | 84
DŽ2 – Daba inės lie u ių kalbos žodynas. a sak. ed. J. K uopas, Vilnius: Min-
is, 1972.
DŽ3 – Daba inės lie u ių kalbos žodynas. Vy . ed. s. Keinys, Vilnius: Mokslo
i enciklopedijų leidykla, 1993.
DŽ4 – Daba inės lie u ių kalbos žodynas. Vy . ed. s. Keinys, Vilnius: Mokslo
i enciklopedijų leidybos ins i u as, 2000.
DŽ6e – Daba inės lie u ių kalbos žodynas. Vy . ed. s. Keinys, Vilnius: lie u ių
kalbos ins i u as, 2006.
Kaman auskas V. 1929: T umpas lie u ių kalbos ki čio mokslas. 2. Ki čio
žodynas, Kaunas: Š y u io bend o ė.
Ka aliauskas V. 2000: Bend inės lie u ių kalbos p iesaginių eiksmažodžių
ki čia imas, Vilnius: alga ė.
K a a l i a u s k a s V. 2005: Dėl kai ku ių p iesaginių eiksmažodžių ki čia imo
no mų. – Kalbos kul ū a 78, 111–127.
K a a l i a u s k a s V. 2011: accen ua ion sys em o su ixed Ve bs in s anda d
li huanian. – Bulle in o he Geo gian Na ional Academy o Sciences 5 (3),
123–131.
lKŽ III – Lie u ių kalbos žodynas 3. a s. ed. K. ul ydas, Vilnius: Vals ybinė
poli inės i mokslinės li e a ū os leidykla, 1956.
l a i g o n a i ė a. 2002: Lie u ių kalbos akcen ologija, Vilnius: Gim asis žodis.
lV – Lie u ių kalbos ado as. sud. P. ska džius, s. ba zdukas, J. M. lau inai-
is, biele eld: lie u ių em inių bend uomenė, 1950.
lK Ž – Lie u ių kalbos a ies žodynas. sud. V. Vi kauskas, Vilnius: Mokslo i
enciklopedijų leidybos ins i u as, 2001.
Mikulėnienė D., Pake ys a., s undžia b. 2008: Bend inės lie u ių
kalbos ki čia imo žinynas, Vilnius: Vilniaus pedagoginio uni e si e o leidykla.
MKŽ – Mokomasis lie u ių kalbos ašybos i ki čia imo žodynas. sud. P. Kniūkš-
a i a. lybe is, Kaunas: Š iesa, 1996.
Pa k e y s a. 2002: Akcen ologija 2, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos
ins i u as.
Ž – Lie u ių kalbos ašybos žodynas. ed. K. Gaspa a ičius, N. G igas, J. la-
zauskas, K. ul ydas, a. Ži gulys, Kaunas: Vals ybinė enciklopedijų, žodynų
i mokslo li e a ū os leidykla, 1948.
s undžia b. 1995: Lie u ių bend inės kalbos ki čia imo sis ema, Vilnius:
Pe o o se as.
s u n d ž i a b. 2009: Bend inės lie u ių kalbos akcen ologija, Vilnius: Vilniaus
uni e si e o leidykla.
Vai ke ičiū ė V. 2004: Bend inės lie u ių kalbos ki čia imas, Kaunas: Š iesa.
V i k a u s k a s V. 1995: Lie u ių kalbos ki čia imo žinynas, Vilnius: Mokslo i
enciklopedijų leidykla.
Gau a 2011 06 14

V. KaValIausKas. Dėl eiksmažodžio ga sin i ki čia imo no mos
183
oN HE aCCEN ua IoN No M
oF HE VE b GARSINTI
Summa y
In linguis ic wo ks on li huanian accen ology as well as dic iona ies and e e ence
books he e has been conside able luc ua ion in he accen ua ion no m o he
e b ga sin i (‘ o sound, announce, p oclaim’). The no ma i e Daba inės lie u ių
kalbos žodynas (Dic iona y o Con empo a y Li huanian) o e s wo accen ua ion
a ian s: o acu e oo (gá sin i, gá sina, gá sino) and su ixal accen ua ion (ga sn i,
ga sna, ga sno). he su ixal pa e n in ac ual usage has become almos ex inc .
In 2005 he s a e Commission o he li huanian language amended he accen-
ua ion no m o he e b by ejec ing he su ixal pa e n and app o ing he
popula a ian o he ci cum lex oo , c . gá sin i and gasin i, espec i ely.
he esea ch in o he usage o he e b in h ee di e en egions o li huania
has demons a ed ha he newly app o ed a ian o ci cum lex oo accen ua ion
is mo e popula han he main accen ua ion a ian o he acu e oo accen ua ion
(c . 90 pe cen and 10 pe cen , espec i ely). Conside ing he ac ual usage and
endencies in he accen ua ion o he e bal su ix -in i, he pape sugges s ha
he accen ua ion no m o he e b should be speci ied in he ollowing way: he
ci cum lex oo accen ua ion pa e n should be gi en as he main, p ima y a i-
an (gasin i), and he acu e oo accen ua ion a ian —as seconda y (gá sin i).
KEy wo ds:
su ixed e bs, accen ua ion no m, a ian s o accen ua ion, ac ual
usage.
VIDas KaValIausKas
Lie u os edukologijos uni e si e as
. Še čenkos g. 31, l -03111 Vilnius
[email p o ec ed]