Dėl veiksmažodžio „garsinti“ kirčiavimo normos

178 Lingbos Kul ū a | 84 VIDAS KAVALIAUSKAS Lie u os edukologijos uni e si e as Dl VEIKsMaŽoDŽIo GARSINTI KIRČIAVIMo No Mos Pa oli essenziali: p eesaginis eiksmažodis, ki čia imo no ma, ki čia imo a ian e, ealioji a osena. nelle ope e di accen ologia della lingua li uanea e nei diziona i nonché conoscynas mol o s y a usi a i mao dini (: gasas; ga sùs, -, gasų, -ią) ki čiazione no ma: gá sin i, gá sina, gá sino (MKŽ 172; Vai ke ičiū ė 2004: 165); ga sn i, ga sna, ga sno (lV 262; Ž 204); ga sn i, ga sna, ga sno e gá sin i, gá sina, gá sino (Kaman auskas 1929: 39); gá sin i, gá sina, gá sino e ga sn i, ga sna, ga sno (lKŽ III 142; lK Ž 103; būga 1958: 441; laigonai ė 2002: 103; s undžia 1995: 140; Vi kauskas 1995: 27, 80); gá sin i, gasin i, ga sn i (De ksen 1996: 350). No minamasis Daba inės lie u ių kalbos žodynas eikė du ki čia imo a ian i: gá sin i, gá sina, gá sino e ga sn i, ga sna, ga sno (DŽ1 199, DŽ2 164, DŽ3 166, DŽ4 166, DŽ6e). Mol i gio nalis i adio e ele isione impa a ono sugge imò la p es igina di ques o a imo e bio ki chiazione no ma e o a non a i sen iamo i e endo, chi įgá sino ilm o p og ammi. più coscien i u en i della lingua anche hanno impa a o così ki čiua e, sebbene schnekamojoje lingua p obabilmen e sceglie ebbe al a ( i agalės šaknies) ki čia imo a ian e ( a ian e con akū ine me a onija sca si sos enu o dei u en i della lingua). Tokio ipo p iesagos -in i eiksmažodžiuose galima akū inė me a o- nija: gá bin i, gá bina, gá bino (: ga b, gabę), kál in i, kál ina, kál ino (: ka as, -à), mé gin i, mé gina, mé gino (: me gà, megą), s éikin i, s éikina, s éikino (: s ekas, -à), š én in i, š én ina, š én ino (: š eñ, -à), é in i, é ina, é ino (: e as, -à; e , e ę as) e k . V. KaValIausKas. A causa dell'azionemazodio p oclami i ki chiamen o no ma 179 ma lei oli g ažu non è egola ia i. nella comunina pa lan e aps u esempi, quando si man iene il e mine onda i o i agalė p iegaidė: añ in i, añ ina, añ ino (: añ as, -à), daũsin i, daũsina, daũsino (: daũsos), jaũsmin i, jaũsmina, jaũsmino (: jaũsmas), skabin i, skabina, skabino (: skamb i, skaba), spa in i, spaalia, spa ino (: spa ùs, -55; 125; spa ų, -), aũ in i, aũ ino (: a ina, aũ ino), (: ai), (: a, a, a, a, a, a, a, a, a, a, a, a, a, a, a, a, a, a, a, a, a, a, a, a, a, a, a, a, a, a, a, a, a, a, a, a, a, a, a, a, a, a, a, a, a, a, a, a, a, a, a, a, a, a, a, a, a, a, a, a, a, a, a, a, a, a, a, a, a, a, a, a, a, a, a, a, a, a, a, a, a, a, a, a, a, a, a, a, a, a, a, a, a, a, a, a, a, a, a, a, a, a, a, a, a, a, a, a, a, a, a, a, a, a; a Vi sono inse i i e ki chiazione g e ybių dáilin i e dalin i, dá din i e dadin i, má min i e mamin i, áinin i e anin i, skáid in i e skad in i, ámsin i e asin i e k . (Ka aliauskas 2000 53:72; Ka aliauskas 2005: 114118; Ka aliauskas 2011: 124125). S a ybna li ewskich języka komisija ( oliau VlKK) 2005 m. pa ikslino a i mazodio ga sin i ki čia imo no mą è s a a abbandona a al linguaggio p a icamen e u a ne a ojamo p eesaginio ki čia imo a ian e e is i ui o equno al linguaggio i agalės šaknies ki čia imo a ian e: gá sin i, gá sina, gá sino e gasin i, gasina, gasino. ali ki chiaimen o g e ības sono indica e e nella più ecen e le e a u a di accen ologia (Mikulėnienė, Pake ys, s undžia 2008: 260; s undžia 2009: 220). se ale o e a ViKK è sos enu a dai consuma o i della lingua? pe isponde e a ques a domanda, nel 20082011 è s a a e e ua a una ice ca sul consumo di ques o e bo in qua o egioni li uane: Dzūkijoje (Veisiejai e le lo o apylinkės), su alkijoje (Vilka iškio ci à e dis e o), aukš ai ijoje (u ena e Ignalina) e Žemai ijoje ( aseinių ci à e a ee ci cos an i). hanno pa ecipa o alla ice ca 800 pe sone, 200 ciascuno da ciascuna egione. isponden i sia s a a chies a legge e asi con s udia oio eiksmažodžiu (essi non sape ano che eni a s udia a un'unica pa ola ki čiazione). ai esponden i leggendo o ni i asi Il nos o paese lo p onuncia mol i inzymií di pe sone e Ope a o ius įga sino ques o ilm, i ques iona i e ano segnalimasi, che in es iga i o a ima o do di ki chiazione a ian e scel o. all'in e is a hanno pa ecipa o andommen e sceglie e a ia e à (nuo 17 a 81 anni) isponden i. Si sono o enu i ques i isul a i (ž . abelę e ig.): 180 Kalbos Kul ū a | 84 lEN El. Veiksmao donio p oclami i chičiazione in isola e egioni li uane egione Gá sin i Ga sn i Gasin i Dzūkija 21 (10 pe cen o) 0 197 (0 pe cen o) 179 (90 pe cen o) Su alkija 3 (1 pe cen o) 0 (0 pe cen o) (99 pe cen o) aukš ai ija 23 (11,5 pe cen o) 0 pe cen o) 177 (80,5 pe cen o) Žemai ija 34 (17%) 0 pe cen o) (16%) PaV. Veiksmažodžio p oclami i ki čia imo comuni polinkiai esame mos ò, che VlKK n a ia di abbandona e p iesaginio ki čia imo a ian e è comple amen e agiona a nessun singolo esponden e non ha scel o ale ki čia imo a ian e. P es ižino a ian e del ki chiamen o con me a onija gá sin i ealiosios a osenos non è mol o sos enu o solo 1 pe c. su alkiečių eleggi la p incipale a ian e del ki chiamen o, quan o più Dzūkijoje, aukš ai ijoje e Žemai ijoje (žiaina amai 10, 11,5 e 17 p oc. applicaus ųjų) (plg. s und 1995: 138). Visu con incamai p e alo i agalės šaknies ki chiamen o a ian e gasin i. Ques o isul a i con e ma i comuni e bi oca e di a ian i di ki chiamen o polinkius di consumo, che sono issius e p o . an anas Pake ys s uden us pollusa mos aė che il p eesaginis a ian e ki chiamen o non ojamo, p e ale la a ian e ki chiamen o i agalės šaknies: esgasin i (35) e izgá sin i (6) (ž . Pake ys 2002: 336). 2011 m. esegui a li uana uni e si à edukologija li uanis ikos akul e o 50 s uden ų li uanis ų, neišklausiusių akcen ologijos ku so, sondaggio mos ė da yškesnius i agalės šaknies V. KaValIausKas. A causa del e bo p onuncia e ki čiazione no me 181 dei polinki di consumo di ques o e bo: izgasin i (48) e izgá sin i (2). aigi i isul a i di u e le ice che sos engono VlKK p opos a di o ni e due a ian i di ques o a i ma o do ki chiazione. Nonos an e p oclami i la no ma di ki chiamen o, enu o con o ai eali a osenes polinkius, in u u o po ebbe esse e anco a una ol a pa iksia a, sukeiciando ki chiamen o g e ybes pos i: gasin i e gá sin i. i agalės šaknies a ian e è più sos enu o dei consuma o i della lingua, ol e a ciò, nesike a con esima p eesaga -in i eiksmažodžių ki čia imo sis ema. Analoghe p a iche 'e a e p ima: nelle p eceden i DŽ edizioni e ano o dini i il a ima del e bo essin i (: saũsas, -à) le a ian i di ki čiazione senza me a onija e con me a onija saũsin i e sáusin i (DŽ1, DŽ o DŽ2), DŽ3, DŽ4, DŽ6e lascia o solo i agalės šaknies a ian e senza me a onija saũsin i; DŽ1 sugge i a i ap adicialmen e ki čiuo i eiksmažodį áizdin i, men e DŽ2 cambia a no ma di ki čiazione, inse i o come unico i agalės šaknies a ian e azdin i. IŠVaDos 1. La decisione della S a o i issima Commissione di lingua li uani i ede e a imazudio ga sin i ki chiaggio no ma, abbandonando p eesaginio ki chiaggio a ian e e o nendo en ambi i ap adės e i agalės šaknies ki čia imo a ian i, sos iene ealioji a osena. ques o mos a nelle qua o egioni li uane esegui a un'indagine del ques o eiksmažodžio ki čia imo e da i di sondaggi s uden ì. 2. i isul a i dello s udio mos a ono alla nuo a inse i a a i agalesa šaknies a ian e gasin i a condizione mol o populia ų e chia amen e conducendo con o il p incipale i ap adės šaknies a ian e gá sin i. Dal 800 esponden i i agalės šaknies a ian e la inkci pe sino 719 (90 pe cen o.) apposus ųjų. 3. Fo se sa ebbe necessa io anco a una ol a p ecisa e ques a p esma del e bo ki chiamen o no ma sukeiciando a ian i pos i […] i agalės šaknies a ian e gasin i è più sos enu o ealiος a osenes e non nežeidžia esis en a p eesaga -in i a imažodžių ki chiamen o sis ema. lEE a ū a I Šal INIaI b ū g a K. 1958: Rink iniai aš ai 1. sud. Zigmas Zinke ičius, Vilnius: S a ybna poli yczna i naukna li e a u y wydačka. D e k s e n . 1996: Me a ony in Bal ic, ams e dam-a lan a: odopi. DŽ1 Daba inės lie u ių kalbos žodynas. ed. ispos a J. K uopas, Vilnius: S a ybna poli ická i nauko á li e a ū a izdačka, 1954. 182 Lingbos Kul ū a | 84 DŽ2 Daba inės lie u ių kalbos žodynas. ed. ispos a J. K uopas, Vilnius: Min is, 1972. DŽ3 Daba inės lie u ių kalbos žodynas. Vy . ed. s. Keinys, Vilnius: Mokslo e encyclopedijų edykla, 1993. DŽ4 Daba inės lie u ių kalbos žodynas. Vy . ed. s. Keinys, Vilnius: Mokslo e encyclopedijų Publishing ins i u e, 2000. DŽ6e Daba inės lie u ių kalbos žodynas. Vy . ed. s. Keinys, Vilnius: is i u o della lingua li uani, 2006. Kaman auskas V. 1929: T umpas lie u ių kalbos ki čio mokslas. 2. Ki čio žodynas, Kaunas: Š y u io bend o ė. Ka aliauskas V. 2000: Bend inės lie u ių kalbos p iesaginių eiksmažodžių ki čia imas, Vilnius: alga ė. K a a l i a u s k a s V. 2005: A causa di alcuni p eesaginių eiksmažodžių ki čia imo no mų. Cul u a di lingua 78, 111127. K a a l i a u s k a s V. 2011: accen ua ion sys em o su ixed Ve bs in s anda d li huanian. Bulle in o he Geo gian Na ional Academy o Sciences 5 (3), lKŽ III 123–131. Dic ionynas lie u ių kalbos 3. a s. ed. K. ul ydas, Vilnius: Vals ybinė poli inės i mokslinės li e a ū os leidykla, 1956. l a i g o n a i ė a. 2002: Lie u ių kalbos akcen ologija, Vilnius: Gim asis žodis. lV Li u ių kalbos ado as. sud. P. ska džius, s. ba zdukas, J. M. lau inai is, biele eld: lie u ių em inių bend uomenė, 1950. lK Ž Lie u ių kalbos a ies žodynas. sud. V. Vi kauskas, Vilnius: Mokslo e encyclopedijų publybos ins i u as, 2001. Mikulėnienė D., Pake ys a., s undžia b. 2008: Bend inės lie u ių kalbos ki čia imo žinynas, Vilnius: Vilniaus pedagoginio uni e si e o leidykla. MKŽ Impa omasis li e ians lingua sc i ybos e ki čia imo diziona io. sud. P. Kniūkš a e a. lybe is, Kaunas: Š iesa, 1996. Pa k e y s a. 2002: Akcen ologija 2, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as. Ž Li u ians lingua sc i ybos slo ynas. ed. K. Gaspa a ičius, N. G igas, J. lazauskas, K. ul ydas, a. Ži gulys, Kaunas: Vals ybinė enciklopedijų, žodynų i mokslo li e a ū os leidykla, 1948. s undžia b. 1995: Lie u ių bend inės kalbos ki čia imo sis ema, Vilnius: Pe o o se o. s u n d ž i a b. 2009: Bend inės lie u ių kalbos akcen ologija, Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla. Vai ke ičiū ė V. 2004: Bend inės lie u ių kalbos ki čia imas, Kaunas: Š iesa. V i k a u s k a s V. 1995: Lie u ių kalbos ki čia imo žinynas, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidykla. Rice u o 2011 06 14 V. KaValIausKas. Pe causa e bma pa ola p oclami e no me di ci concciazione 183 oN HE aCCEN ua IoN No M oF HE VE b GARSINTI Summa y In linguis ic wo ks on li huanian accen ology as well as dic iona ies and e e ence books he e has been conside able luc ua ion in he accen ua ion no m o he e b ga sin i (‘ o sound, announce, p oclaim). The no ma i e Daba inės lie u ių kalbos žodynas (Dic iona y o Con empo a y Li huanian) o e s wo accen ua ion a ian s: o acu e oo (gá sin i, gá sina, gá sino) and su ixal accen ua ion (ga sn i, ga sna, ga sno). he su ixal pa e n in ac ual usage has become almos ex inc . In 2005 he s a e Commission o he li huanian language amended he accen ua ion no m o he e b by ejec ing he su ixal pa e n and app o ing he popula a ian o he ci cum lex oo , c . gá sin i and gasin i, espec i amen e. he esea ch in o he usage o he e b in h ee di e en egions o li huania has demons a ed ha he newly app o ed a ian o ci cum lex oo accen ua ion is mo e popula han he main accen ua ion a ian o he acu e oo accen ua ion (c . 90 pe cen and 10 pe cen , espec i amen e). Conside ing he ac ual usage and endencies in he accen ua ion o he e bal su ix -in i, he pape sugges s ha he accen ua ion no m o he e b should be speci ied in he ollowing way: he ci cum lex oo accen ua ion pa e n should be gi en as he main, p ima y a ian (gasin i), and he acu e oo accen ua ion a ian as seconda y (gá sin i). KEy wo ds: su ixed e bs, accen ua ion no m, a ian s o accen ua ion, ac ual usage. VIDas KaValIausKas Lie u os edukologijos uni e si e as . Še čenkos g. 31, l -03111 Vilnius [email p o ec ed]