BENDRINĖ KALBA | 88 (2015) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
ROBERTAS STUNŽINAS
Lie u ių kalbos ins i u as
SVETIMŽODIS KREATYVUS, -I IR JO VEDINIAI:
REIKŠMĖS IR ATITIKMENYS
ESMINIAI ŽODŽIAI: kū yba, kū ybinė isuomenė, kū ybingas, kū ybiškas.
Ke i ojoje Kalbos pa a imų knygoje žodis k ea y as laikomas ne eik ina s e imybe, eikia-
mi no miniai a i ikmenys – kū inys, kū yba i kū ybininkas (KP 4 2013: 41). Šnekamojo, pub-
licis inio i mokslinio s iliaus eks uose galima ap ik i giminiško skolinio – būd a džio k ea y-
us i jo hib idinių edinių k ea y inis, k ea y iškas – a ojimo a ejų. Tai y a gana dažnai1
a ojami būd a džiai, jų s a usas da nė a apib ėž as, no miniai a i ikmenys nė a aiškūs, a -
ojami ne iena eikšme i konku uoja su ne ienu a i ikmeniu. Šiame s aipsnyje ap ašomos
būd a džių k ea y us, k ea y inis i k ea y iškas a ojimo aplinkybės, nus a omos eikšmės i
a i ikmenys. Medžiaga ink a iš į ai ių s ilių elek oninių i spausdin ų eks ų, iš iso nag inė-
jama pe 70 būd a džio k ea y us i jo a i ikmenų a osenos a ejų.
Lo yniškos kilmės2, eikiausiai pe anglų kalbą pa ekusio (plg. angl. c ea i e), būd a džio
k ea y us, -i i jo edinių k ea y inis, -ė; k ea y iškas, -a bei lie u iškų a i ikmenų a si adimas
sie inas su šiuolaikiška kū ybos, kū ybingumo samp a a. Kū ybingumas (plg. angl. c ea i i y)
su okiamas ne ien kaip gebėjimas ku i meno kū inius a da y i ką no s nauja mokslo i
echnikos s i yse, be i kaip naujų idėjų kėlimas, socialinio i ekonominio gy enimo bū iny-
bė, iena s a biausių ugdymo užduočių. Sociologo Richa do Flo idos kū ybinės klasės (angl.
c ea i e class) a ba kū ybinės isuomenės3 (angl. c ea i e socie y) eo ijoje eigiama, kad kū ybi-
nę klasę suda o žmonės, sa o kū ybine eikla suku ian ys ekonominę e ę i p isidedan ys
p ie ekonominės ge o ės, p ie isuomenės i als ybės ekonominio augimo. Remian is kū y-
binės isuomenės samp a a kū ybininkais laiky ini ne ien ik dailininkai, ašy ojai, be i dės-
y ojai, eklamininkai, ele izijos a adijo p og amų kū ėjai a edėjai, dainų, pasi odymų a
ci ko nume ių a likėjai. Kū ybininkai y a no a o iai, iš adėjai, a chi ek ai, inžinie iai ( echni-
nė kū yba), inansininkai, adybininkai a gydy ojai – isi, ku iems eikalingi kū ybiniai
sp endimai (plačiau ž . Kače auskas 2014a: 156–157).
Nag inėjami s e imžodžiai a ojami kalban apie į ai ius dalykus i pi miausia minė inos
kū ybinės isuomenės (klasės) są okos. Būd a džiais k ea y us, -i; k ea y inis, -ė apibūdinama
ku iančių, kū ybingų asmenų g upė a isuma, p z.:
1 Pa yzdžiui, paieškos sis ema Google odo pe 6000 būd a džio k ea y us, -i a ojimo a ejų. Duomenys apy iksliai,
nea siž elg a į kai ku iuos paieškos sis emos ypa umus.
2 Plg. c eo, c eā e, c eā ī, c eā um – „(su)ku i“ (ž . Kuza inis 1996: 206).
3 Taip pa a ojama daik a a džio kilmininko o ma – kū ybos isuomenė.
BENDRINĖ KALBA | 88 (2015) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
ROBERTAS STUNŽINAS. S e imžodis k ea y us, -i i jo ediniai: eikšmės i a i ikmenys | 2
BENDRINĖ KALBA | 87 (2014) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
Naujos o ien acijos sociokul ū inės ealybės įž algose analizuojamos ame ikiečių sociologo R. Flo idos kny-
goje „K ea y i klasė: žmonės, ku ie keičia a ei į“ g indžian eiginį, kad o iginalūs, p o oka y ūs i pe s-
pek y ūs siūlymai, idėjos, eikimo būdai i p iemonės iškyla i y a ku iami e d ėse, ku iose kul ū a sa i ea-
lizuojasi kū ybinėmis dinamiškomis o momis (Še pe is 2011: 144).
Ki a e us, a si anda au o ių, ku ie bando pe ašy i pa odomojo a ojimo is o iją i eikšmę šiuolaikinėje
k ea y inės klasės, bu žuazinės bohemos isuomenėje (Kinčinai is 2013: 75).
Žinau, kaip su ink ka iuomenę: <...> 2. egulia i ka iuomenė. <...> hips e iai i isokio plauko k eaklai
(k ea y inė klasė-dizaine iai, eklamininkai, menininkai i šiaip „p iplaukę“)5 ( espublika.l ).
Būd a džiu k ea y inis, -ė žymima, kad eiklos ezul a ai y a susiję su kū yba, p z.:
Ne alibi susigal ojo - ne a, ai s uden ų „k ea y inis“ da bas (aha, į a dinki e man ą aukš ąją) (plus.goo-
gle.com).
Ano R. Flo idos, kū ybinę klasę suda o žmonės, di ban ys mokslo i inžine ijos, y imų i plė os, (aukš o-
siomis) echnologijomis g įs ose p amonės šakose (ki aip a ian , ino acijomis g įs ose p amonės šakose),
meno, muzikos, kul ū os, es e ikos i dizaino indus ijose (ki aip a ian , k ea y inės p odukcijos indus i-
jose), aip pa – žiniomis, kompe encija g įs ų p o esijų a s o ai s eika os apsaugos, inansinio a pininka imo
i eisinių paslaugų s i yse (Remeika, Čepai is 2008: 2).
Tačiau ku kas dažniau ose pačiose si uacijose (ap a ian kū ybinę isuomenę, jos eiklą
i ezul a us) a ojami lie u iški žodžiai; dažniausiai – būd a dis su p iesaga -inis, -ė kū y-
bi nis, -ė a ba daik a a džio kū yba kilmininkas, p z.:
Kū ybinė isuomenė – naujas, augan is mokslo bei kū ybinį da bą di bančių žmonių pasaulis (mokslo-
es i alis.eu).
S aipsnyje nag inėjamos kū ybos isuomenės mokslinės p ieigos apib ėžian jos e minus emian is okiais
ski ingais mokslais a jų šakomis kaip es e ika i iloso ija, sociologija i komunikacija, ekonomika i adyba
(Kače auskas 2014b: 6).
Be o, bend iją galima ak uo i analogiškai kū ybingam indi idui, kū ybinėje eikloje ieškančiam ne iek
u ų, kiek laimės (Kače auskas 2014b: 7).
Gamybos iš ekliai kū ybinei p odukcijai y a labai gausūs, o pa ys kū ybiniai p oduk ai pasižymi ypa ingai
didele į ai o e, dėl ku ios KI sek o iuje y a susi o ma usi hipe -konku encinga e slo aplinka (kikas.l ).
Visų pi ma kalbama apie ekonominį į e inimą, kai ienas a ki as kū ybos p oduk as u i paklausą inkoje
(Kače auskas 2014a: 159).
Junginius su p iesagos -inis, -ė būd a džiu kū ybinis, -ė i su daik a a džio kū yba kilminin-
ku galima adin i g ama iniais sinonimais. Kai kalbama apie g ama inius sinonimus, sinoni-
miškomis laikomos okios jų o mos, ku ios u i apačią a a imą seman iškai apibend in ą
eikšmę i a lieka analogiškas g ama ines unkcijas (Kniūkš a 1976: 120).
Kai ku ie e minai a ojami ik su lie u iškais a i ikmenimis i a ian ų su s e imžodžiais
nepasi aiko, p z.: kū ybinė (kū ybos) ekonomika, kū ybinės (kū ybos) indus ijos, kū ybinės (kū-
ybos) di b u ės i k .
Be o, pasi aiko daik a a džių kū ėjas i kū ybininkas kilmininko a ejų, p z.:
4 Pa yzdžių šal iniai pa eikiami d ejopai. S aipsnių, magis o da bų duomenys pa eikiami s aipsnio pabaigoje, ki ais
a ejais skliaus uose nu odomas ik s e ainės ad esas.
5 Pa yzdžių kalba ne aisy a.
BENDRINĖ KALBA | 88 (2015) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
ROBERTAS STUNŽINAS. S e imžodis k ea y us, -i i jo ediniai: eikšmės i a i ikmenys | 3
Kače auskas pab ėžia p o sąjungų ukdymą kū ybinių idėjų sklaidai, ku ios pa i ia apa umo k izę iek ap-
damos (an i-) kū ybos s a egijos į ankiu, iek a s o audamos ab ikų isuomenei, ku ią is labiau išs umia
kū ybininkų isuomenė, apiman i iek indi idualius kū ėjus, iek jų g upes idėjų š u mui <...> (Vali o-
ny ė 2013: 135–136).
Nes, ki aip nei s ajoja aldan ieji, uome negalėsime kalbė i apie Lie u ą kaip apie „kū ėjų isuomenę“:
seni žmonės ik ai ne okie kū ybingi, imlūs naujoms echnologijoms i mo y uo i kaip jaunimas ( spmi.
u.l ).
Kū ybininko i kū ėjo są okos y a nelygia e ės, odėl pasakymai kū ybininkų isuomenė i
kū ėjų isuomenė laiky i daliniais (ideog a iniais) sinonimais. Kū ėjais pap as ai laikomi ie,
ku ie ką no s ku ia mokslo, meno a ki ose s i yse (ž . LKŽe), kū ybininkais – į ai ių eiklos
s ičių specialis ai, ku iems eikalingi kū ybiški i kū ybiniai sp endimai (plačiau ž . Kače aus-
kas 2014a: 157). Daik a a džio kū ybininkas kilmininkas a ojamas i kalban apie eiklos
ezul a us, p z.:
Tai lyg iešas hink- ankas, ku ekspe ų i kū ybininkų p odukcija kokybiškai suliejama su bend uomenės
i išo ine kū yba, p oblemų iden i ika imu (idkaunas.wo dp ess.com).
Ap ik a i ki okių s e imžodžių a i ikmenų. Žmonių g upių sa ybė da žymima į a džiuo-
iniu a neį a džiuo iniu būd a džiu su p iesaga -ingas, -a kū ybingas, -a, į a džiuo iniu a
neį a džiuo iniu esamojo laiko eikiamosios ūšies daly iu ku ian is, -i, p z.:
P ojek as „Kū ybingoji Eu opa“ („C ea i e Eu ope“) numa o ski i aizduojamojo i a likėjų meno ūšims
apie 500 milijonų eu ų (del i.l ).
Dokumen e aip pa pažymima, jog am, kad Eu opa sėkmingai išnaudo ų sa o s a biausią iš eklių – kul ū ą –
eikia i naujo kosmopoli izmo, dinamiškos i kū ybingos isuomenės bei a i inkamos aplinkos (bns.l ).
Žinių i ku iančioji isuomenė (po alas.emokykla.l ).
Besimokinan i i ku ian i isuomenė y a ne ik sėkmingo ekonominio ys ymosi, be demok a inės b an-
dos ga an as (del i.l ).
Kai kalbama apie žmogaus sa ybes, p iesagos -iškas, -a edinys k ea y iškas, -a a oja-
mas eikšme „kū ybiškas“, p z.:
O kuome jau labai įgudę, auksa ankiai i labai k ea y iški „F eshmedia“ p og amišiai eiksis man į šį blo-
gą į aisy i i komen a ų poziciją, u ėsi e isišką lais ę pa eikš i sa o nuomonę isiais su 7MD in e ne e susi-
jusiais klausimais i emomis (a chy as.7md.l ).
Jei i u esi oks gud us i k ea y iškas - siųsk sa o da belius į [email p o ec ed] :) (skinsl .blogas.l ).
Tokia pačia eikšme a ojami i ki i s e imžodžiai – k ea y us, k ea y inis, p z.:
Reikia k ea y aus žmogaus, galinčio sumąs y i akį aukian į im ą bei o iginalu logo ipą, jog nebū ų jokių
idėjų kopija imų (uzda bis.l ).
Elek a - ai elek os k ū ių s o ė. Šį apib ėžimą įkalė musm mokykloje k ea y inis izikos moky ojas <...>
(menozona.blogspo .l ).
Ka ais sudė inga pasaky i, ku ia iksliai eikšme s e imžodžiai a ojami – „kū ybingo“ a
„kū ybiško“, p z.:
K ea y inis mąs ymas ne kiek ienam duo as, deja (l y as.l ).
BENDRINĖ KALBA | 88 (2015) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
ROBERTAS STUNŽINAS. S e imžodis k ea y us, -i i jo ediniai: eikšmės i a i ikmenys | 4
Visi mano su ik i k ea y ūs eikėjai bu o labai nep ognozuojami. Tačiau kol di ba, jų e ė y a didesnė nei
10-20 „pilkų“ da bo bi učių (linkedin.com).
Šios galimybės dėka galima išpjau i į ai ias o mas, kokias ik gali sugal o i k ea y us dizaine is (k ei e.l ).
Kai kada s e imžodžio eikšmė aiškėja iš ka u a ojamo lie u iško a i ikmens, p z.:
„K ea y ūs sp endimai — šių sp endimų pag indą suda o kū ybinis (k ea y inis) mąs ymo eiksmų mo-
delis“ (Lese ičienė 2010: 7).
Apsk i ai p iesagos -ingas, -a ediniai eiškia ypa ybės gausumą, o -iškas, -a ediniai u i
būdingos ypa ybės eikšmę (DLKG 2006: 197, 207). Kaip eigia Vik o ija Daujo y ė, būd a -
dis kū ybiškas nuo kū ybingo ski iasi nedaug: „P iesaga -ing- odo kū ybos galių u ėjimą.
<...> Kū ybingas, u įs kū ybos, kad i kaip neįp as ai ai skambė ų. <...>. Kū ybiškas. Ką
lie u ių kalba sako šiuo būd a džiu, kaip a ski ia nuo kū ybingo? A ski ia nežymiai, kiek pa-
s ūmėdama eiksmo k yp imi: kū ybiškai eikian is žmogus anda ne ikė us sp endimus, pa-
ma o išei is, pasisuka nelauk a k yp imi, pama o, kas ligi ol nebu o pas ebė a, su ok a“ (Dau-
jo y ė 2010).
Būd a džių kū ybingas i kū ybiškas sinonimiškumą odo i jų edinių a osena. Pa yz-
džiui, kū ybingumu e minų žodynuose į a dijamas i gebėjimas ku i, i kū ybiškai mąs y i:
1. Asmenybės sa ybių de inys, leidžian is p oduk y iu da bu siek i o iginalių, isuomeniškai eikšmingų,
kokybiškai naujų eiklos ezul a ų. 2. Gebėjimas sa a ankiškai mąs y i, a sisaky i s e eo ipų, g ei ai susi ok i
p obleminėmis si uacijomis, as i naujų sp endimų, kel i naujas idėjas; yksmas, ku ian is iš esmės naują in-
elek inį po encialą (Spo Ž 2002).
Asmenybės sa ybių kompleksas, leidžian is p oduk y iu da bu pasiek i o iginalių, isuomeniškai eikšmingų,
kokybiškai naujų eiklos ezul a ų. Mokslei ių kū ybingumas pasi eiškia minčių, idėjų, sumanymų o igina-
lumu a liekan mokyklines užduo is, senų idėjų k i ika, naujų ieškojimu i adimu (EdukologŽ 2007).
Kai kada mokslinio s iliaus eks uose mėginama a ski i s e imžodžių i lie u iškų būd a -
džių eikšmes, p z.:
K ea y ūs y a eklamos agen ū ų da buo ojai, kū ybiškas bu o Picasso, k ea y ių žmonių ieško skelbi-
mais laik aščiuose <...>, kū ybiški s udijuoja menų akademijose, i panašiai. K ea y umo apib ėžimas y a
senesnis nei kū ybiškumo – kiek ienas kū ybiškas žmogus y a k ea y us, be ne kiek ienas k ea y us –
y a kū ybiškas. Taigi, kū ybiškumo są oka apib ėžiama į ai iai, ačiau daugelis au o ių su inka, kad ai as-
mens sugebėjimas a as i nauja. Kū ybiškumo są oka pla i – nuo p oduk y ių o iginalių ezul a ų sp endžian
p oblemas iki meninės p odukcijos. Plačiąja p asme ją galima sup as i kaip p oduk y ų mąs ymą, pasi eiš-
kian į į ai iuose žmogiškos aiškos s i yse <...> (Kožene ska 2005: 7).
Tačiau čia k ea y us, -i a ojamas eikšme „kū ybiškas“, o kū ybiškas – eikšme „kū ybin-
gas“.
Tose pačiose si uacijose ge okai dažniau a ojami lie u iški būd a džiai kū ybinis, -ė, kū-
ybingas, -a i kū ybiškas, -a, p z.:
Šiuolaikinėje dinamiškoje e slo aplinkoje da buo ojų dažniausiai eikalaujama a as i me odus a sp endi-
mus, ku ie bū ų da niekam negi dė i i nema y i. Taip siekiama įda bin i žmogaus kū ybingumą, ad ši sa-
ybė p adedama is labiau e in i. Kaip a as i i išnaudo i sa o kū ybinį mąs ymą, su iko papasako i psi-
chologė Geno ai ė Pe onienė (del i.l ).
„Kū ybingas mąs ymas a ei ies pe spek y a“ – ai semina o, ku iuo VDU Š ie imo s udijų cen as p adėjo
naujuosius mokslo me us, ema (u m. du.l ).
BENDRINĖ KALBA | 88 (2015) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
ROBERTAS STUNŽINAS. S e imžodis k ea y us, -i i jo ediniai: eikšmės i a i ikmenys | 5
Kū ybiškas mąs ymas a e ia žmogaus kū ybines galias i su eikia galimybę į gy enimą paž elg i ki u kam-
pu (panele.l ).
Reikšme „kū ybiškas“ s e imžodžiai a ojami ada, kai no ima pasaky i, kad koks no s
daik as, nuo auka, pa eikslas, eklama a ki as dalykas y a neįp as as, sa i as, o iginalus,
p z.:
K ea y ių i neįp as ų daikčiukų inkinys (humo odoze.l ).
Gausybė k ea y inio popie iaus bei okų Jūsų kū ybinei eiklai ( es u esaz.l ).
K ea y us namelis už 320 000 USD <...> Vienas Š edijos pilie is pa da inėja namelį už 320 000 JAV do-
le ių. Išo ėje namelis kaip namelis, nieko įman aus, o š ai iš idaus… ik as a ei ių lai as! (yeah.l ).
Kokios emos gali bū i naudojamos k ea y inems es u ių nuo aukoms? Be kokios! Nė a jokių ap iboji-
mų, pilna lais ė an azijai (paju io o o.l ).
S o io a sik ačiusi mo e is: sa o iški, k ea y ūs po e ai „p ieš“ i „po“ lieknėjimo (yeah.l ).
S e imžodžiai a ojami kalban i apie abs akčius dalykus, pa yzdžiui, kai no ima pasaky-
i, kad koks no s p oblemos sp endimo būdas y a ne ikė as a iš adingas, p z.:
O ką, labai k ea y us sp endimas, nebe eikia a siseginė i saugos di žo, kad a sida y i alaus bonkę (au omo-
ong.l ).
Kai kada s e imos kilmės būd a džio eikšmė paaiškinama po jo einančiais žodžiais, p z.:
Kas y a o iginali, k ea y inė (iš adinga) eklama? (as y as.l ).
Tie pa ys dalykai į a dijami lie u iškais i a p au iniais būd a džiais kū ybiškas, -a; iš a-
dingas, -a; o iginalus, -i, p z.: kū ybiški daik ai (idomybes.pasmama. 3.l ), iš adingi daik ai
(cha.l ), o iginalūs daik ai (lol. 3.l ), kū ybiškos nuo aukos ( a osekme.l ), iš adingos
es u ių nuo aukos (sms .l ), o iginalios es u ių nuo aukos (lol. 3.l ). Tose pačiose si ua-
cijose eklama dažniausiai adinama i kū ybiška, i kū ybine, p z.:
Kū ybiškos eklamos ab ikas. Jei mano e, jog eklamas gali ku i ik ypa ingą alen ą u in ys žmonės,
ku ie indus ijoje pap as ai adinami „k ia y ais“, klys a e. Idėjų gene a imui galima pasi elk i am ik as
echnikas, ku ios akimi ksniu leidžia suku i daugybę naujų/įdomių, ka ais ne šoki uojančių scena ijų e-
klamoms i ilmams. Ku so me u išmoksi e bū i kū ybiškais i p isiliesi e p ie eklamos kū imo (del i.l ).
Šiuolaikinė, mode ni i be skai meninių echnologijų i kompiu e inių modelia imo p og amų neišsi e čian-
i kū ybinė eklama ( acebook.com).
Taip pa da eklama apibūdinama būd a džiais iš adinga, o iginali, p z.: iš adinga eklama
(cha.l ), o iginali eklama (mano.au omanas.l ).
Kai no ima pasaky i, kad muzikos, a chi ek ū os s ilius y a unikalus, nea ka ojamas,
imp o izuo as, nag inėjami s e imžodžiai a ojami eikšme „kū ybiškas“, p z.:
Tai y a absoliučiai lais as, a i as be kokioms sin ezėms i są eikoms ansamblis, ku io skambesiai u ė ų bū i
pa auklūs iek džiazo, iek epo i į ai ios ekspe imen inės, al e na y iosios i ki os k ea y inės muzikos
žino ams (diazoscena.blogspo .l ).
Tai labai įdomus k ea y inis s ilius, u in is sąsajų i su egulia iu klasikiniu, hai- ek i mode no s iliais.
A chi ek ū inis s ilius p is a o šių s ilių lydinį iš kiek ieno jų paimdamas ką no s sa i o i cha ak e ingo. Ta-
čiau šiame s iliuje, ski ingai nei paminė uose, a ibu ika nė a s a biausia. S a bu naudo i daug elemen ų
u inčių aukščiau iš a din ų s ilių b uožų (mano-sodas.blogspo .l ).
BENDRINĖ KALBA | 88 (2015) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
ROBERTAS STUNŽINAS. S e imžodis k ea y us, -i i jo ediniai: eikšmės i a i ikmenys | 6
Lie u iškus a i ikmenis nus a y i sudė inga, nes ne isai aiški s e imžodžių i junginių su
jais eikšmė. Panašiose si uacijose a ojamas būd a dis kū ybiškas, -a. Pa yzdžiui, kū ybiška
adinama ne adicinė, imp o izacinė muzika, sa i a, išsiski ian i a chi ek ū a, p z.:
Jungdami į ai ius s ilius jie debiu a o kaip dainuojamosios poezijos a likėjai, ačiau iš ka o išsisky ė i in me-
lodinga i kū ybiška muzika bei pačių suku ais ins umen ais, jei aip galima pa adin i pjūklus, s alčius,
a pus i andenį (mic.l ).
Visa ai p imena Naujųjų me ų klasika apusio so ie inių laikų ilmo „Likimo i onija, a ba Po pi ies“ p adžią,
ku ioje su leng a i onija – s ebė ina, kad uo me u necenzū uo a – pa odoma, kaip s ilinga i kū ybiška
a chi ek ū a palaipsniui pa i o languo as dėžu es p imenančiais ienodais pas a ais (sa.l ).
K ea y ia, k ea y ine adinama o og a ijos ūšis, kai o og a uojama su ežisuo a si uaci-
ja, p z.:
Pap as ai, es u ių o oalbumai įdomūs daugiausia giminaičiams i a imiems jaunos po os d augams, be
„k ea i aus“ s iliaus nuo aukos - čia isai ki as eikalas. Jums liks nes anda inis pasakojimas nuo aukose,
ku i bus įdomu pa a y i isiems, ne i nepažįs amiems nuo aką i jaunikį asmeniškai (paju io o o.l ).
Vilniuje, Nacionalinėje dailės gale ijoje bu o su eng a S asio e ospek y inė pa oda, ku ioje bu o pa ody i
i skulp ū os da bai bei k ea y inė ( ežisū inė, pas a yminė) o og a ija (kuns kame a.l ).
S e imžodžiai k ea y us, -i; k ea y inis, -ė o og a ijos ūšiai apibūdin i konku uoja su de-
šim lie u iškos i miš ios kilmės žodžių. Dažniausi lie u iški a i ikmenys būd a džiai kū ybi-
nė, kū ybiška, p z.:
Pas a uoju me u au o iui s a besnė už epo ažines, į ykius iksuojančias nuo aukas ampa kū ybinė o o-
g a ija (l mkm.l ).
Kū ybiška o og a ija Razauskai A elie <...> Razauskai A elie , ai kū ybinė o og a ija. Visos žmonių o-
og a a imo paslaugos, ik gal kiek išsiski iančios – kū ybiniu idėjų išbandymu, maloniu bend a imu i ge a
nuo aika. Mes nes o ime kampe su o oapa a u, mes ak y iai mode uojam o osesijas, kad ne ek ų žiū ė i į
nuobodžiai su ežisuo as nuo aukas (skelbiu.l ).
Ta pačia eikšme a ojamas būd a dis meninė, p z.:
Meninė o og a ija – ai o iginalios, meniškos nuo aukos, kai o og a uojama gam oje, neįp as ose ie ose,
žaidžiama aizdais, spal omis, nuo aikomis, iksuojamos de alės, ap anga ( es u inės suknelės, ba eliai, šy-
dai), simboliai. Pasi elkiami ežisū os elemen ai (apie es u es.l ).
Tačiau e minai kū ybinė o og a ija i meninė o og a ija ne isose si uacijose y a sinonimiš-
ki. Te minu meninė o og a ija aip pa į a dijama izualinių menų šaka, p z.:
Meninė o og a ija - ai o og a ijos ūšis, izualinių menų šaka. Ji pag įs a subjek y iu, indi idualiu o o-
g a o ž ilgsniu į ik o ę (193.219.191.176/mm/a s1/Puslapiai/ o og a ija/ o o_ eo .h m).
Tokiais a ejais galima kalbė i apie kon eks inę sinonimiją. Kon eks iniai sinonimai susida-
o ik am ik uose kon eks uose, kai as pa s dalykas pakai omis adinamas ski ingos eikš-
mės žodžiais (LKE 2008: 488).
S e imžodžių konku en ų y a i daugiau. Kai ku ie iš jų y a p iesagos -inis, -ė ediniai,
p z.:
Režisū inė o og a ija daugiau ga an as, kad nuo aukos bus okios, kokių ikisi jaunieji. Iš esmės okia
o og a a imo manie a – ai poza imas, meninė o osesija, apgal o os akimi kos (apie es u es.l ).
BENDRINĖ KALBA | 88 (2015) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
ROBERTAS STUNŽINAS. S e imžodis k ea y us, -i i jo ediniai: eikšmės i a i ikmenys | 7
Pasi aiko i ne aisyklingų edinių, p z.:
Repo ažas i pas a yminė (= pas a omoji) o og a ija? (meninenuo auka.l ).
Vediniai su p iesaga -inis, -ė neda omi iš okių pama inių žodžių, ku ie pa ys y a ediniai i
u i abs akčią eikšmę (Akelai is, Pečku ienė, Žilinskienė 2009: 175). Vie oje s e imžodžio
k ea y inė a ojami į a džiuo iniai ne eikiamosios ūšies esamojo laiko daly iai pozuojamoji,
pas a omoji, p z.:
Pozuojamoji – kai es u ių o og a ui pozuojama, jis nu odo, kaip i ku a sis o i, pasisuk i i pan (apie es-
u es.l ).
<...> ai ne pas a omoji o og a ija, o epo ažas, objek ai juda, no ė a pa ody i daly ių emocijas (e o o.l ).
Be o, pasi aiko neį a džiuo inių os pačios ūšies bū ojo laiko daly ių, pa yzdžiui, pozuo a
o og a ija, pas a y a o og a ija, ežisuo a o og a ija (skelbiu.l , l c.l , e o o.l ). Tačiau ūšinei
ypa ybei eikš i a o inos į a džiuo inės esamojo laiko o mos.
Būd a dis k ea y inis, -ė a ojamas i ki ų eiklos s ičių ypa ybėms žymė i, pa yzdžiui,
k ea y ine adinama e apijos, ku ios me u kas ku iama, ūšis, p z.:
Ugdan specialiųjų po eikių aikus aikoma k ea y inė e apija: pasakų, smėlio (panemunesld.kaunas.lm.l ).
Tačiau ge okai dažniau ši e apijos ūšis adinama būd a džiu su p iesaga -inis, -ė kū ybinė
i daik a a džio kū yba kilmininku, p z.:
Kū ybinės e apijos užsiėmimų me u bus naudojami dailės, pasakų, lėlių, molio e apijų me odai, ku ie
padės Jums išg ynin i u imas e ybes, a idžiau paž elg i į sa e, g ąžins jums jėgas, su eiks da didesnį pasi-
ikėjimo sa imi jausmą bei g ąžins galimybę gy en i aikiai i ha moningai su sa imi bei aplinkiniais (gai as-
is.l ).
Kū ybos e apijos užsiėmimuose mokomės išlais in i sa o idinį „aš“, žais i i imp o izuo i (psichikoss ei-
ka oscen as.l ).
IŠVADOS
1. Mokslinio, publicis inio i šnekamojo s iliaus eks uose pasi aikan i anglybė k ea y us, -i
i jos ediniai k ea y inis, -ė, k ea y iškas, -a a ojami kū ybinės isuomenės (klasės) eo ijos
są okoms į a dy i, žmonių, eiklos s ičių, daik ų, aizduojamų dalykų ypa ybėms nusaky i.
S e imžodžiais žymima, kad kas užsiima a y a susijęs su kū ybos eikla, kū ybingas, kū ybiš-
kas, sa i as, neįp as as, o iginalus, iš adingas. K ea y us, -i i jo ediniai dažniausiai a ojami
omis pačiomis eikšmėmis.
2. S e imžodžiai konku uoja su 17 ski ingų lie u iškų i miš ios kilmės a i ikmenų. A i ik-
menys p iklauso nuo apibūdinamų dalykų, ačiau dažniausiai a ojama g ama inių sinonimų
kū ybinis, -ė i kū ybos po a, būd a džiai su p iesagomis -ingas, -a; -iškas, -a. Kai ku iais a e-
jais a i ikmenys nė a apa ūs i ą pačią eikšmę u i ik am ik ose si uacijose.
3. Iš s e imžodžių i jų a i ikmenų analizės ma y i, kad lie u iški būd a džiai kū ybingas, -a
i kū ybiškas, -a bei iš jų pada y i daik a a džiai, kai kalbama apie žmones a jų g upes, a o-
jami sinonimiškai. Šių būd a džių eikšmės a ski inos – kū ybingas, -a a o inas eikšme
BENDRINĖ KALBA | 88 (2015) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
ROBERTAS STUNŽINAS. S e imžodis k ea y us, -i i jo ediniai: eikšmės i a i ikmenys | 8
„ku ian is, kū ybos galių u in is“, o kū ybiškas, -a – eikšme „ne ikė us sp endimus andan is,
o iginalus, ne ikė as, iš adingas“.
4. S e imžodžiai y a pe eklinė i neaiški aiškos p iemonė, ne e ai šalia jų p i eikia papil-
domų žodžių. Į a dijamiems dalykams apibūdin i pakanka įp as ų, sa os kalbos p iemonėmis
suda y ų žodžių. Kai no ima pab ėž i, kad žmogus, žmonių g upė a jų isuma ką no s ku ia,
u i kū ybos galių, a o ini žodžiai kū ybinis, -ė, kū ybingas, -a, kū ybos. Jei no ima pasaky i,
kad žmogus anda ne ikė ų sp endimų, pama o ai, kas nebu o pas ebė a, a o inas būd a dis
kū ybiškas, -a. Tas pa s būd a dis a o inas, jei no ima pasaky i, kad koks no s daik as, aiz-
duojamas dalykas, muzikos a a chi ek ū os s ilius y a o iginalus, neįp as as, imp o izuo as,
nea ka ojamas.
ŠALTINIAI
Kače auskas T. 2014a: Kū ybinė klasė: ekonominiai, sociologiniai, iloso iniai aspek ai. – Filoso ija.
Sociologija 25, 155–163. P ieiga in e ne e:
www.lmaleidykla.l /publ/0235-7186/2014/3/155-163.pd (žiū ė a 2015 m. spalio mėn.).
Kače auskas T. 2014b: Kū ybos isuomenės e minai i samp a os. – Logos 78, 6–18. P ieiga in e -
ne e: li logos.eu/L78/Logos_78_006_018_Kace auskas.pd (žiū ė a 2015 m. spalio mėn.).
Kinčinai is V. 2013: Kul ū os i meno inka pokyčių isuomenėje. – In e -s u dia hu ma ni a is 15,
69–84. P ieiga in e ne e:
www.su.l /bylos/mokslo_leidiniai/in e s udija/2013_15/kincinai is.pd (žiū ė a 2015 m. spalio mėn.).
Kožene ska T. 2005: Vy esniųjų klasių (8–12) mokinių kū ybiškumo ypa umai. Magis o da bas, Vil-
nius: Vilniaus pedagoginis uni e si e as. P ieiga in e ne e:
ddb.lib a y.l / edo a/ge /LT-eLABa-0001:E.02~2005~D_20050622_121833-59453/
DS.005.0.01.ETD (žiū ė a 2015 m. spalio mėn.).
Lese ičienė V. 2010: Ski ingo meis iškumo indi idualių i komandinių šakų spo ininkų kon lik ų
ypa umai. Magis o da bas, Kaunas: Lie u os kūno kul ū os akademija. P ieiga in e ne e:
ddb.laba.l / edo a/ge /LT-eLABa-0001:E.02~2010~D_20100531_160411-39053/DS.005.0.01.ETD
(žiū ė a 2015 m. spalio mėn.).
Remeika R., Čepai is R. 2008: Kū ybinės isuomenės kū imo s a egijos p oblemos Lie u oje.
Kon e encija „In o macijos, žinių a kū ybinė isuomenė?“. P ieiga in e ne e:
www3.l s.l /docs2/UQGHQQIT.DOC (žiū ė a 2015 m. spalio mėn.).
Še pe is 2011: So cia li nio cha o so ko lo ni za ci ja: po li i nės ju e no lo gi jos epi le go me nai. – In e -s u dia
hu ma ni a is 12, 7–24. P ieiga in e ne e: in e s udia.l /wp-con en /uploads/2013/01/12_In e -s u-
dia_humani a is_2011.pd (žiū ė a 2015 m. spalio mėn.).
Vali ony ė I. 2013: Plagija imas eklamoje: kū ybinio mąs ymo ūkumas a pe pildy os inkos pa-
sekmė? – San alka 21, 128–139. P ieiga in e ne e:
ile:///C:/Use s/Robe as/Downloads/164-572-1-PB%20(2).pd (žiū ė a 2015 m. spalio mėn.).
LITERATŪRA
Akelai is G., Pečku ienė L., Žilinskienė V. 2009: Specialybės kalba. Adminis acinės kalbos
ado ėlis, Vilnius: Mykolo Rome io uni e si e o Leidybos cen as.
Daujo y ė V. 2010: Kū ybingumas i kū ybiškumo a pažinimas. – Mokslo Lie u a. N . 3 (425). P i-
eiga in e ne e: mokslasplius.l /mokslo-lie u a/2006-2011/node/2450.h ml (žiū ė a 2015 m. spalio
mėn.).
BENDRINĖ KALBA | 88 (2015) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
ROBERTAS STUNŽINAS. S e imžodis k ea y us, -i i jo ediniai: eikšmės i a i ikmenys | 9
EdukologŽ 2007: Enciklopedinis edukologijos žodynas. Sud. Leonas Jo aiša, Vilnius: Gim asis žodis.
P ieiga in e ne e: e minai. lkk.l /pls/ b/ b.sea ch (žiū ė a 2015 m. spalio mėn.).
Kniūkš a P. 1976: P iesagos -inis būd a džiai, Vilnius: Mokslas.
KP 4 2013: Kalbos pa a imai 4: Leksika: 1. Skolinių a ojimas, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidy-
bos cen as.
Kuza inis K. 1996: Lo ynų-lie u ių kalbų žodynas, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidykla.
LKE 2008: Lie u ių kalbos enciklopedija, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as.
DLKG 2006: Daba inės lie u ių kalbos g ama ika, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as.
LKŽe 2005: Lie u ių kalbos žodynas. P ieiga in e ne e: www.lkz.l (žiū ė a 2015 m. spalio mėn.).
Spo Ž 2002: Spo o e minų žodynas. T. 1. 2-asis pa ais. i papild. leid. Pa engė S. S onkus, Kaunas:
LKKA. P ieiga in e ne e: e minai. lkk.l /pls/ b/ b.sea ch (žiū ė a 2015 m. spalio mėn.).
Gau a 2015 10 31
P iim a 2015 12 16
