BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
SOLVITA LABANAUSKIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
SINTAKSS VALIDOS VILNIAUS APSKRITIES
ABITURIENT RAŠINIUOSE
ESMINIAI VODŽIAI: sin aksė, linksniai, p ielinksniai, polinksniai, padili iai, sakinių
sanda os ydos.
INTADINS NOTABLE
Negli ul imi anni mol o si pa la di isčiau ašančius allie i e s uden i, nege ėjančius
lie u ių kalbos i li e a ū os ma osa esamiino isul a i. Pe an o nasce po eikis
1
nuodugniai isnag inėjus a ski ų Lie u os apsk ičių als ybinio lie u ių
kalbos i li e a ū os b andos egzamino da bus, ieško i p iežasčių, kodėl aip y a, i
sp endimų, kaip page in i padė į.
2015 m. dal Nazionale esame di cen o a us 2014 m. s a ino li e ians di lingua e le e a u a
2
ma os eszamino 2000 abi u ien ų ašinių, a ia o l'inchies a. Ty ėjai sc i ini sco ses è
secondo 10 Li uania apsk ičių. A ualmen e ques i ašiniai ( e in ojų ne aisy iegzemplio iai)
engono esamina i aspe i di sc i ybos, sky ybos, sin aksės e lessica. S aipsnyje s udia i
238 Vilniaus apsk i ies abi u ien ų, che impa a ono nelle scuole au inių mažumų kalbomis (119)
e nelle scuole lie u ių mokomąja kalba (119), ašiniai. Ogge o di ice ca in ques i sc i nici
o a e e o i di sin assè. Obie i o dell'a icolo isanalizza e dello S a o li uano di lingua e
le e a u a ma osa esamiino sc i ini libe amen e scel a ema, s abili e dėsningas sin aksės
e idi, isolaiškin i au inių mažumų e lie u iškų mokyklų lie u ių kalbos ma osa esamiino
da bų sin aksės e idi similumus e ski umus, p o a e a de e mina e ques e e o i. A icolo
u ilizza me odi desc i i i s a is icis e compa a i i.
1
Secondo il cen o nazionale degli esami, negli anni 20142015 ques o esame non ha man enu o ci ca 10 pe cen o.
abi u ien ų.
2
Da s . Sol i as Labanauskienės a icolo Būdingiausios sin aksės klaidos Pie ų Aukš ai ijos
abi u ien ų ašiniuose 88-ajame Bend inės kalbos ome.
SOLVITA LABANAUSKIEN. E o i sin asse ici Vilniaus apsk i ies abi u ien ų ašiniuose | 2
BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
TIRIMO DATENYS
Lingbo egole del (humani a ini, na u a e accliųjų scienze se o i dei es i) 20102012 m.
y imai a liekami nuola . Vals ybinė lie u ių kalbos komisija ( oliau – VLKK) a liko
izleis ų aukš ųjų mokyklų ado ėlių kalbos pa ik ą. Si è cons a a o che p incipalmen e
nei manuèli non c'e ano le egole di di o zio (35% di u i gli e o i). Ques o indica che non
si capisce delle elazioni sin assiche, quindi gli e o i sin asse ici pe abbondanza
a i a ono al secondo pos o (24 pe c.). Ques o non solo linksnių e p ielinksnių consumo, ma
siejimo klaidos, emos i emos nepaisymas (U nėžiū ė 2015: 14–15). 2013 m. aukš ųjų
e le saginni dėmenų mokyklų VLKK alla ice ca p esen a a nei inisonia i la o i di mas e
delle iolazioni delle no me linguis iche la maggio pa e (60 p oc.) cos i uiscono e o i
sin assessi (ne aisyklingas linksnių, p ielinksnių, pa ecipan i e di isioni uso, non idoneo
composizione di sen enze e pa ole unioni) (U nėžiū ė 18 2015:).
VLKK alu a anche del gene ale dell'is uzione dei sogge i guidėlių (nuo 2003 m.) e del
p o essionale educa i o(si) guidėlių (nuo 2007 m.) hand aščių kalbą (plačiau apie y imą ž .
www. lkk.l ). A en io, che e qui p incipalmen e o a o e o i di sin assè. Gim osios
kalbos žu nale, des ina o a eda o i, linguis i ges ky ojams, docen y ojs e insegnai
nonché al e speciali à app esen an i, alu a a e ecensi a di e sa des inazione
pubblicinių kalba. Le ecensioni i le ono più spesso a i e o i g amma icali, e sin aksė
una delle più ampiamen e discusse a ee. Schiuos ice che appildo e desc omasis Vilniaus
apsk i ies abi u ien ų ašinių sin aksės e idi y imas. Pe sepa a e egola e e
ne aisyklingo sin aksinea a oseną sono s a i e e asi Kalbos pa a imuose pa eik ų
į ai uojančių sin aksės eiškinių e imen i (s aipsnyje kalbos klaidomi laiki i eng ini e
ne eik ini a ian i), anche 2014 m. baigia i i la o i di alu azione della lingua ap ašu. Gli
a icoli de ono ci a e Vilniaus apsk i ies mokinių ašiniai žymimi kodii: VATM Vilniaus
apsk i ies au inių mažumų mokyklų abi u ien ų, o ki akalbių; VA Vilniaus apsk i ies
lie u iškų mokyklų, o gim akalbių, ašiniai. Nei ci ia i esempi si co eggono solo gli e o i
discussi; al e e o i e di e i di s ilo non si co igono, sakiniai lascia i au en iški.
3
Ogni es o di sc i o cos i uisce in media e pagine (500600 pa ole). So olinea
che di 238 sc i ini 16o au ine mino mino e 28-ių lie u iškų mokyklų
3
Pe con enienza della ice ca ques a suddi isione degli alunni in gim akalbius e al akalbius è
condiziona a (lo scuola mokomąja lie u ių kalba lanko i au inių mažumų app esen an i).
SOLVITA LABANAUSKIEN. Sin assės klaidos Vilniaus apsk i ies abi u ien ų ašiniuose | 3
BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
mokslei ių la o i non i o o ni i una sin aksės klaidos. Ras os sin assės e ido ydos (ž .
ski s omos į is ipus: linksnių, p ielinksnių i polinksnių a ojimo bei sakinių sanda os
abelę 1).
1 LENTEL. S a is iche degli e o i commessi di al ialbių e gim akalbių abi u ien ų
Tipo Di Falda
Ki akalbių da omos
e o i
Gim akalbių da omos
e o i
Pe cen -
nume o di e o i
ai
Pe cen -
nume o di e o i
ai
1.
Linksnių
e o i
107 56,3 79
60,8
2.
P ielinks-
polinksnių
e o i
nių e 36 19
21 16,1
e o i
To ale:
3.
Sakinių sanda os
190 130
47
24,7
30
23,1
Dopo a e a o analisi dei da i s a is ici è appa so e cose: 1) gli al i
linguis i anno e čdaliu più e o i; 2) le più equen i sono linksnių e o i
(che app esen ano ci ca 56,3 pe cen o (VATM) e ci ca 60,8 pe cen o (VA) di
u i gli e o i di sin assi); 3) meno si o a p ielinksnių e polinksnių e o i
(ci ca 19 p oc. e ci ca
16,1 pe c. ).
Isol i g uppi di e o i engono ul e io men e discussi secondo equenza.
1.LINKSNI USAZIONE ERRORI
Pas ebi a o, che nei la o i dei mokslei ių delle scuole mino mino i à nazionali
spesso e oneamen e engono cos i ui i pa ole di combinini, selenkan nonudama
links. Fas os di e nių e o i si dis ibuiscono mino e (ž . abelę 2).
SOLVITA LABANAUSKIEN. Sin aksės klaidos Vilniaus apsk i ies abi u ien ų ašiniuose | 4 2
BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
LENTEL. Ki akalbių e gim akalbių abi u ien ų da omų linksnių e o i s a is ika po ipis
Klaidos
Ki akalbių
commes-
Gim akalbių
si e o i
ių 38 44
Pa yzdys
Klaidų P oskaičius
nomina o e 1 0,9 - ia di
cen ai cen-35,5 ques o a)
i a appa e d'e o i b)
bene icia io 4 3,7- c)
Klaidų
commes-
55,7 e o i s
P o-
galnaio 19 17,8 1 1,3 e o i
e o i e) ie a o e 26
24,3 32 40,5 e o i linksnių
isul a i no a a
ques o...
klaidos
si
e o i Di o ale: 107 79
nume o
di icumai g azie a lei
d) ingnagnaio 19 17,8 2 2,5
egala a a bičių a a
)
una miė di un ale
d ejybin-
a i ėju u nel inale
può a si sen i e nobnii
Da 1 abella si ede che en ambi i ipi di scuole abi u ien ò sc i zionali p incipalmen e è
a o si a d ejybních linksnių e o i, e i à, di lo o più anno gim akalbia. Mezziau, ma
anche abbas anza spesso mokslei ii e ys a ne aisyklingai a odami il icenio linksnį. E
a eju lie u iškų mokyklų abi u ien ų da buose okio ipo klaidų y a daugiau. Tau inių
ques o negli abi u ien í sc i ini delle piccole scuole gausu įnagininko e galininko di
consumo e o i, e la minima pa e cos i uiscono a dininko e naudininko e o i, che
a a o non ubūdinge Li u iškų mokyklų mokslei ių ašiniams.
1.1. I da i dello s udio indicano che una comune p oblemi degli s uden i g a uama usa e
d ejybinių linksnių, i. i. pasi enkamas ne aisyklingas įnagininkas ie oj ki ų linksnių.
Būd a džių i būd a diškai a ojamų žodžių įnagininkas ašiniuose bū iui
SOLVITA LABANAUSKIEN. E o i sin asse ici Vilniaus apsk i ies abi u ien ų ašiniuose | 5
BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
eikš i ne aisyklingai usa o in ece di d ejybinio: a) del nome; b) kilmininko, c) bene icia io e d)
galininko, ecc. : a) Įsimylėjęs žmogus no i obulė i, ku i, džiaug is, bū i laimingu (= elice) (VATM
29); <...> S uoga di enne mo almen e s ip esnio (= s ip esnis), che e' aiu a o lui a o a e
libe à di pe sonali à e c ea e me a iglibų kū inį Die ų miškas (VATM 85); Penso, ques o la o o
dimos a che non u e le pe sone amando sanno pas ime e nobniais (= kilnūs) (VATM 182); Egli
i iene che elice (= elice) sa à solo lui, e Elena in quel momen o solo sockin ųsi olendo esse e
libe i (= esse e libe i), è cos e a a esis e e alle no me sociali e ibel a con o socie àè
ma ydama, kaip Ga š ą iš inka ligos p iepuoliai (VA 10); Taip pa lie u ių li e a ū os he ojai,
(VA12); <...> Liudas Vasa is s esso oppo a lungo non essendo eligiingu (= eligiingas) geni o i
pushumiamo en a a in sace do dei seminiją (VA 71); b) Quindi da ques o la o o noi anco a
pe e amen e ediamo che meilė non ende l'uomo né noblio e, né miglio e (= né noblio e, né
miglio e) (VA 17); Quindi amo e spesso non uomo a nobniu (= nobnaus), se lei di en a p isem a
in idio, neiš ikimybės <...> (VA 28); c) Pe alcuni ques o è lo scopo della i a, al i un semplice
senso, che semplicemen e aiu a l'uomo a di en a e elice (= elicingam) (VATM 182); Il compi o più
impo an e di en a di en a e una pe sona miglio e, non esse indi e en e (= indiingam)
ispe o agli al i (VATM 1525); Juk esse e nobniu, signi ica esse e do u, y u, keliančiu paga bą
(= esse e kilniam signi ica esse e do am, y am, keliančiam paga bą) (VA 10); Pe in esse e
eliceingu (= elicingam), bisogna ama e e esse e ama i (VA 13); Lais ė ques o esse e
indipenden e, nesu a žy u (= indipendomam, nesu a žy am) (VA 22); Meilė šil a, gen oni, lei
glos o sielą, aiu a a i o a e se s esso, eus is s ip esniu (= s ip esniam) (VA 22); Signi ica,
quindi, che i ico di, che i ono in noi di pe sone icine, aiu a a non sen i si ienišais (= soli a i)
(VA 68); […]... specialmen e meilė di en a un solido sos egno, che pe me e di non a ende si e
pe du a e zgmonišku (= zgmoniškam) anche nelle si uazioni più assu diškie […] (VA 87); elicinga
(= š iesią, elice) (VATM 32); Meilė saia cambia e ogni uomo, saia 50); Ques o caldo sen imen o
cambia l'uomo, lo ende miglio e (= miglio e) (VA 1); Do i la o i esegui i del più me a iglioso senso
d) Mykoliuko meilė Se e iu ei, mano nuomone, pada yda o aikino dieną š iesia,
g azie ne a le pe sone miglio i (= a le pe sone miglio i) (VA 6); Gua da e a quelle pe sone che
pada y i žmogų ge esniu, š elnesniu, kilnesniu (= ge esnį, š elnesnį, kilnesnį) (VATM
quo idienebi à si sen ono elici, che quo idienebi à li a elici (= li a elici)? (VA 8).

SOLVITA LABANAUSKIENĖ. Sin aksės klaidos Vilniaus apsk i ies abi u ien ų ašiniuose | 6
BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
Iš isų d ejybinių linksnių au inių mažumų mokyklų mokslei iai ečiausiai
a oja il kilmininkà. Būd a džių e būd a diškai a ojamų pa ole dei įnagininkas spesso
e oneamen e iene usa o in luogo a dininko (ž . 1 igu a.).
45%
2%
24%
29%
E o i del
binibinio
nomina o e
Degli
e o i del
klaidos
D ejybinio
bene icia-
io di duibinio kilminico
E o i del
doppibino golis ico
1 PAV. D ejybinių linksnių e o i equenza (pe cen ai) au inių mažumų
mokyklų abi u ien ų ašiniuose
Gim akalbių mokyklų mokslei ių kalbos pa yzdžiai mos ano che, di e samen e
ispe o au inių mažumų mokyklose, spesso non co e amen e iene usa o
įnagininkas ie oj naudininko (ž . 2 ig.).
35%
4%
43%
18%
E o i del
binibinio
nomina o e
E o i di
bibilbinino
kilmina o e
E o i
naudininko
d'ambiginio
E o i
galininko
d'ambiginio
2 PAV. D ejybinių linksnių e o i equenza (pe cen ai) lie u iškų mokyklų
mokslei ių ašiniuose
SOLVITA LABANAUSKIEN. E o i sin asse ici Vilniaus apsk i ies abi u ien ų ašiniuose | 7
BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
1.2. Nemažą pa e as ų sin aksės e o i cos i uisce da usų kalbos nusižiū ė i
inapp op iamen e u ilizza i ie ininkai. Rusų kalbos ie ininkas ha più signi ica i i
ispe o lie u ių kalbos ie ininkas, i suoi due p incipali signi ica i sono luogo e empo
(Šukys 1998b: 43). Rašiniuose spessonoki e adingi signi ica o del empo icininkai, ecc. : Ma
del empo bėgyje (= ilgainiui) pa en ini sen imi a šalo (VATM 78); Quindi B. S uogos
apissacoje Die ų miškas a igu a i p oblemi e ano mol o a uali in quel pe iodo di anni (=
allo a) (VATM 76); Jukinė p o agonis a Juozapo a, pe amo e Pe iukui, che dell'ope a
bėgyje (= leggendo kū inį) noi sužinamo, che nùsudo, ispazzėja (VATM 50). Mol i čiau
empo signi icazioni icininkà e oneamen e us a a lie u iškų mokyklų abi u ien ai, p z. :
Meilė a imam, in o noinių suppo o e zajau imas (= zauojau a), miglio amen o o kū inija
alu azione eigoje della i a ( nella i a) de e o ni e pilna ę (VA 2). Keliuose lie u iškų mokyklų
abi u ien ų lie u ių kalbos i li e a ū os egzamino ašiniuose as i ne a o ini lie u ių kalbos
ie ininkai a) l'essi i (būsenai), manie ai dell'ogge o; b) agioni di eš i, ecc. : a) […]...> ea alinėje
uni o moje (= ea o d abužiais) del la o o e jus jaučiasi i J. Š aus ope e ės pe sonažas (VA
116); Kū inyje Bal a d obulė l'au o e si s o za di asme e e la libe à della pe sonali à in a i
empi umani (= ce ca di a iamen e asme e e la libe à della pe sonali à umana) (VA 53); […]... il
pensa e cos an emen e a ecchi ico di non è una buona cosa, pe ché se abbiamo issu o in buone
condizioni (= buone condizioni) e o a i iamo non pa icola men e bene, bisogna pensa e in a an i
[…]... (VATM 124); b) Sop a u o nella memo ia umana es i l'immagine edu a, del quale pasėkoje (=
quindi) eme ge e il senso, che mos a a enimen o ik umą (VA 60); Liudas Vasa is mol o ispbė
pad e, lui opinę, pe ò o pasėkoje (= a causa di ques o) uomo pe de e a libe à pe sonale (VA 71);
Se e iją si può conside a e come una pe sonali à egocen ica, pe ché nel isul a o inale (= galų
gale) si no a il a o che lei amò Mykoliuką dal gailesčio (VATM 286). Ras a sakinių, nei quali
inapp op ia amen e u ilizza o eiksmažodinių daik a a džių ie ininkas. Secondo Jono Shukio,
abs ak ioni daik a a džių, specialmen e con p e iago -imas (-ymas)
ie ininkai ne inka – juos eikia keis i pusdaly iu, padaly iu a šalu iniu sakiniu (ž .
Šukys 1998a: 297), ecc. :
Tad Agnės kilnumas a siskleidžia jos susi aikyme i neko ojime (= jai susi aikan i
non co endo) (VA 74); Ques o ap i ede e il suo nome pasikei ime (= cambii us suo nomei)
da Mykoliuko in Dzido ių a oją, che è ispe a o nella socie à (VA 87).
SOLVITA LABANAUSKIEN. Sin assesi e a i Vilniaus apsk i ies abi u ien ų ašiniuose | 8
BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
Ne aisyklingai u ilizza i e ali e s iniai posacie, quando non c'è luogo signi ica o, ali casi
più as a nei la o i dei mokslei ių delle scuole mino mino mino nazionali, ecc. : O chi
po ebbe gli ame (= ale caso) aiu a e più negu meilė (VATM 80); Siuže as slypi ame (=
ale) che ol a andando p o pos a l'incon o donna e uomo (VATM 192); <...> ciga e ės e
alcool lo unoa eikšmiškai può ame (= ale caso) aiu a e (VATM 386); In ques 'ope a la
nobilnumo liepi ame (= pa odo), che meilė è mol o o e o za <...>
(VA 43).
Ak uali sbaglio Vilniaus apsk i ies mokslei ių ašiniuose equens einamasis in e ni
ie ininkas (ilia y as) a dan, che pa icola men e papli o a causa usų kalbos į akos e
a o inas solo speciali posacci, p z. :
mol o spesso le pe sone dimen icano i p op i deside i pe sonali e a dan (= pe ) al i elici à
inuncia sa a ankiško scel a (VATM 46); Solo o i sen imen i come meilė cos inge l'uomo
di e samen e a gua da e al mondo, a e a dan (= pe ) lei ciò, che l'uomo niekads non
pe me e a sé (VATM 80); In ques o la o o pe e amen e si i le e s u amen o e
apga ys ė a dan (= pe ) amo e (VA17); Di icile alleg a si nella p op ia elici à, quando
al i acciamo in elici a dan (= a causa) dei p op i obie i i (VA 92); Nonos an e ques e
ci cos anze, Mykoliukas conse a la sua umil à, neima ibš au i a dan (= a causa) del
p op io ego (VA 119). Esis ono e o i di consumo galnico 1.3. Quando galininkinis eiksmažodis
gauna neiginį ne-, iene usa o il cosidde o neiginio kilmininkas, ca a e is ico dei li uanici (ž .
Šukys 1998a: 107), pe ò ki akalbiai mokslei iai qualche ol a ne aisyklingai nusako neigimo
san ykius, p z.:
La memo ia è un peculia e senso, che ci aiu a a non dimen ica e la maggio pa e
(= daugumos) dalykų <...> (VATM 94); Taigi ma ome, jog meilė su eikia žmogaus
quo idiannebe digni à, įsimilėjęs žmogus, sebbene e sca a o, ma comunque non nisiedžia le
(= nenuleidžia ankų) <...> (VATM 131).
mani dei Lie u iškų mokyklų abi u ien ų ašiniuose i o a a solo una ase, nella quale
ne aisyklingai iene usa o il negigino kilmininkas: Tačiau nep ipažinus sa o kal es (= kal ės)
sąžinės balsas gali pe secu a i isą gy enimą (VA 16).
4
Re sykiais abi u ien ai con alcuni eiksmažodžiais galininką pa a oja ne aisyklingai,
poiché quei eiksmažodžiai aldo al o linksnį, p z. : Lais ės emą a s o a ę (= emai
a s o a ę) au o i Balys S uoga, An anas Škėma nella sua le e a u a mos a, quale
è la libe à alo e e signi ica o (VA 53).
4
Ques o può esse e e e o e di spelling: in ece ė sc i a e.
SOLVITA LABANAUSKIEN. Sin aksės klaidos Vilniaus apsk i ies abi u ien ų ašiniuose | 9
BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
Ki akalbių mokslei ių da buose sakinių su galininko klaidosa de e a ci ca 21 p oc.,
gim akalbių os 6 p oc.
1.4. In alcuni casi VATM sc i i i daik a a džio įnagininkas usa o con azionimažodžiu
esse e o me, è eng ino pe manen e o noncambiamam s a o i pe ekš i, ecc. :
[…]...> anch'io noi non siamo semp e cal iai del nos o des ino ( cal iai) […] (VATM 446); Il suo
innespėpimen o ogge o ( ogge o) e a Se e iu ė (VATM 447); il XX secolo u un pe iodo
di icile ( di icile pe iodo), poiché dal 1939 all'anno 1945 si s olge a An esima gue a
mondiale (VATM 448); Ques o apicca è un buon esempio ( buon esempio) del a o che quale
bebū ų po enza dell amo e, mol o dipende dalla scel a umana (VATM 449); […]...anche se si
incon ano pa e di ali pe sone che sono olon a i e egois ai ( olon a i e egois i) […]
(VATM 506). Va odami įnagininką, abi u ien ai delle scuole mino i à nazionali a ol e
e ys a, senza bisogno scegliendo ques o linksnį ogge o i eikš i con pieno il
segnalinčius eiksmažodžiais, con enčiais p iešdėlį p i-, p z. :
Meilė è un sen imen o che p ipilda il cuo e caldi sen imen i (= calde dei sen imen i) (VATM
1191).
Lie u iškų mokyklų abi u ien ų ašiniuose appaiono uno caso, quando con
eiksmažodžiu a ojamas įnagininkas, o ne naudininkas, ku io jis eikalauja:
D ejus me us Balį S uogą supan i e d ė bu o a g asi, люди p i e ginami
gy uliais (= animaliam) <...> (VA 21).
P esen a i esempi indicano che gli e o i innnaga o e più spesso anno
al olebbi abi u ien i.
1.5. Un paio d'e o i u ilizza o e o a i nei la o i dei mokslei ių delle scuole mino i à
nazionali. Rčiau appaioiko ne aisyklosamen e usa o azionemažodinių daik a a džių
naudininkas scopoi, paski čiai eikš i, p z. :
Meilė su eikia jėgų i alios kilnaus ikslo siekimui (= kilniam ikslui siek i)
(M 550) VAT.
In una ase inapp op ia amen e pa imen a o u ilizza o e empoi eikš i, ecc. :
E p ecisamen e all'in e no si può no a e se da e o indi idui meilè con e isce
digni à a ogni gio no (= ogni gio no ogni gio no) (VATM 1522). Apibend inando
accon iamo che ki akalbių ašiniuose appaia a i degli e o i dell'u en e, e
gim akalbių abi u ien ų la o i di lo o non o a.
SOLVITA LABANAUSKIEN. Sin aksės klaidos Vilniaus apsk i ies abi u ien ų ašiniuose | 16
BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
20%
67%
3%
7%
3%
Ve di e asi di connessione klaidos
Pudi i
E o i
Semipa i io
e o i Ve zìi
o dini e o i
Daly io e o i
6 PAV. F equenza di e o i di sanda a sen inio (pe cen ais) VA
3. PREVISSIONE E POLINSIONE D'USO ERRORI
Ne aisyklingų p ielinksninių e polinksninių cos uzioni, come e s a a
menziona a, pas iccia a almeno (ž . 4 abelę). 4 LENTEL. Ki akalbių e
gim akalbių abi u ien ų da omų p ielinksnių e polinksnių e o i s a is ika
po ipis
Klaidos
Ki akalbių
e o i
Gim akalbių
commessi
Pa yzdys
Klaidų
ius cen ai
P oskaič-
cen ai
Klaidų
e o i commessi nume o
P o-
P ielinksn-
consumo
ių 21 58,3 3
14,3 Meilė
pas u i
indi idui
e o i di
Polinksnių
consumo
15 41,7 18
85,7
pe iodo di
cui g azie
a e o i di
Di o ale:
36 21
Le ice che a e mos a ono che al ilbiche abi u ien ai anno più p ielinksnių, e
gim akalbii polinksnių e o i di consumo.

SOLVITA LABANAUSKIENĖ. Sin aksės klaidos Vilniaus apsk i ies abi u ien ų ašiniuose | 17
BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
3.1. Rašiniuose dėl sla ų kalbos po eikio da oma p ielinksnio pas a ojimo
di e o i, ecc. :
Impo an i o ien y ai pas Raganą (= S a biausi Raganos o ien y ai) e a san asis aš as
i k is ioniški ideali (VATM 33); Il bambino si ole a no malių, do ų ė ų, kaip pas isus (=
come di u i) (VATM 78); p esso lo o e a solo spi i uale meilė (= la lo o meilė e a solo
spi i uale), pe ò Mykoliuk lo bas ò pe u a la i a (VATM 79); Meilė dà o i delle
emozioni, pe ché con e ci sono (= u hai) mol e amlin i delle pe sone, che i danno o ze
(VATM 326); Meilė pas u i indi idui mol o di e isce (= Visų indi idų meilė y a labai
ski inga) (VATM 500); Sc i o eja e a di ques e oman iche, nei quali e a malaiminga
meilė (= cui meilė e a malaiminga) (VATM 552); Pas elicingus, ci conančius g ažiais
jausmais žmones iskas ge ai klos osi (= Laimingų, g ažių jausmų apim ų žmonių
gy enimas klos osi ge ai) (VATM 1995).
Rčiau di ques o ipo di e o i si possono o a e sc i zioni dei mokslei ių delle
scuole li e iche, ecc.: <...> solo pas unous ico diimai (= unų ico diimai) glūdi
p o ondamen e nella memo ia, e al i i ono ico diimais <...> (VA 18); Pas noi (=
nos i) men yse i ano al e pe sone ope e e ico di, (VA 58).
Dai da i si ede che non a i al iakalbių abi u ien ų a e p ielinksnio in e o i nusižiū ė e da
usų kalbos, p z. : Tu o ques o può esse e pa agona o a imme o gioca olo (= p iligg i
isme am gioca oli) <...> (VATM 245); Romane Miškais a ena uduo desc i e di udenį non in cosa
(= cui) g ožė is (VATM 326); Dal gio no in gio no (= Diena iz dienos) aspe a piccolo mi acolo
(VATM 1526). Più ne aisyklingų p ielinksninių cos uzioni as a au inių mažumų mokyklų
abi u ien ų ašiniuose, p z. : a) con p elinksnio su: <...> a causa dell'amo e noi di en iamo più
elici, su le nos e eidų (= le nos e manie e) spesso appa e šypsena (VATM 298); […]...> nel
a empo e non su an o (= an o) danneggia a […]...> (VATM 803); b) con p elinksnio da: […]...>
omane Die ų miškas i p igionie i ilkėjo d yžuo ą uni o mą, che p i a a da (= da) lo o non solo
la isica, ma anche mo alinę libe à (VATM 241); Tali pe sone si dis inguono da (= da) al i, pe ché
non semp e è capi e ci cos ini <...> (VATM c) con p eelinksniu con o: Tu a ia Yakūbas,
nonos an e a ciò che p ima di quel empo leggi esąs (= nonos an e che secondo quel empo leggi
esąs) non culpa, inizia a g auži e la lo o i a (VATM 528).
669);
sa e (VATM 192); Jausdami pa eigą p ieš ki us (= ki iems) s engiamės jiems padė i, ge in i
SOLVITA LABANAUSKIEN. Sin aksės klaidos Vilniaus apsk i ies abi u ien ų ašiniuose | 18 In
BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
Alcuni sc i imen i abi u ien ų au inių mažumų mokyklų klaidingai a ojami e s iniai
žodžių junginiai. Ras a nonik iniin e s ini pa ole di combinini su p ielinksniu p i (plg. usų k.
p čём здесь), p z. : Le endo ques o kū inì si pone domanda, cosa qui di pa icola e e a ko
qui (= cui qui dė a)
asmenybės lais ė? (VATM 76).
Lo s udio indica che nelie u iške cos uzioni sin assiche, appa se a causa delle lingue
sla e, più spesso u ilizza e nei sc i o i abi u ien ų delle scuole mino i à nazionali.
3.2. Nau inių mažumų mokyklų mokslei ių da buose pasqui o p ielinksnėjančio įnagininko (su)
aiu o kons ukcijų. Ques e cons uzioni scel a si può g įsa e della economia del linguaggio e
della chia ezza p incipi: polinkį quan o possibile più b e e, i. e. idukuo ai, e di e chia amen e
quello che olė a (Vaičiuly ė-Semėnienė 2016: 32). Ques a cos uzione nusi con olla a da
usus lingua при помощи. P z. : Kažkada è s a o del u o di e so, ma con il empo mala ia
aiu o (= a causa mala ia) pasida è kažkoks nesa as <...> (VATM 124). Sc i i o e con aiu o
omano (= omane) iuscì a isponde e mol o p ecisamen e a si a domanda (VATM 186).
Daik a a džio (su) aiu o innnagininko cos uzioni è e Vilniaus apsk i ies lie u iškų mokyklų
abi u ien ų baigiamuosi nei la o i, p z. : Šį ginklą e a pe e amen e pad onizza o e
me a igliosamen e sape ano con il suo aiu o (= lui) di onde e le idee di libe à alle pe sone
sace do e Jonas Mačiulis-Mai onis (VA 3); Meilės pagalba (= Mylėdami) le pe sone spesso
aggiungono s ajo ųjų obie i i, nugali baimę, a caldi colo i in al ina g ką bei niū ią
kasdienybę (VA 39); Ques o es imonia che anche ciò che sa ebbe dimen is a, può esse e
ico da a ami e suono (= umo osamen e) (VA 60); Pe an o lakios an azija aiu o (=
essendo lakios an azija) įsikūnija in šikšnospa nį, che almeno ocches io po esse ede e
l'aman eąją e pabū i accan o a lei (VA 61); Quindi I usia, adul a e di enu a donna, solo aiu o
della memo ia (= ico da a) po e a capi e, da do e nacque la sua base di alo e
(VA 118).
Dėka negli sc i i iene usa o sia p ielinksniškai, sia polinksniškai, pe ò più spesso
pa lando di cosaik us e eiškinius (plg. us. g azie кому), p z. : Lo sc i o e dell'epoca
Roman icismo An anas Ba anauskas nel suo la o o Anykščių šilelis g azie a ico di e
immaginio ės po e e (= basandosi su ico di e immaginiduo e) mol o chia amen e
desc isse Anykščių šilelio immagd (VATM 94); Essi sono d'accoglien i na u a, g azie della
quale ha (= da cui o iene) cibo (VATM 504); Lika g azie lib i (= leggendo lib i) possiamo
almeno immagina e che cosa è meilė (VATM 1997); Nel pe iodo delle gue e mondiali accumula e
pa i ies dėka (= sukaupęs pa i ies) A. Škėma a ado būdą, kaip pabėg i nuo žiau ios
SOLVITA LABANAUSKIEN. Sin assesi e o i Vilniaus apsk i ies abi u ien ų ašiniuose | 19
BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
ealybės (VA 16); Nelais ės dėka (= Būdamas nelais ėje) S uoga a sidu ia es mo e
slenksčiu <...> (VA 71); Kažkokių a enimen i g azie (= App endus a de e mina i a enimen i)
o qualche ol a andando allo s esso luogo, do e qualcosa è accadu o, uomo all'imp o iso può
72); <...> pag indinis eikėjas-pasako ojas bohemiško gy enimo būdo dėka
ico da e <...> (VA (= i endo una i a bohemiška) saca nonidu si, e meilė Tūlai è mo o e di
i a e gioia (VA 87).
Re ka čiais appaio sakinių su polinksniu e og empo in e allo unsaki i ques o da
usų kalbos išsi e s i pa ole dei junginiai (plg. usų k. пару лет (веков) назад), p z. :
Po ą me ų a gal (= P ieš po ą me ų) jaučiausi be il iškai <...> (VATM 98); Tu a ia pa ą
amžių a gal (= p ima pa ą amžių) a causa del c udele compo amen o bal aodžių
buodaodžiai sono s a i imami in se go ę <...> (VA 36).
Ras as uno ase, nel quale polinksnio signi ica o iene usa o la pa ola con oi a, ecc. :
Tu a ia se meilė si o iene a spese degli al i (= se meilė si o iene sk iaudendo gli al i),
mai uomo non po à sen i si pienamen e (= comple amen e) elice e gode e del p op io meile
(VA 92).
58%
42%
P ielinksnių
e o i di
consumo
Polinksnių
e o i di
consumo
7 PAV. P ielinksnių e polinksnių equenze di e o i (pe cen ai) VATM P ielinksnių e idi
in la o i di al e lingue abi u ien ų cos i uisce ci ca 58 pe c. (ž . Fig. 7). a ojamų
Dažniau klaidingai a ojami p ielinksniai pas, į, an , ečiau – p ie i su. Iš ne inkamai
polinksnių (apie 42 pe cen o.) minė ini aiu o, g azie e ac. Valinys g azie, come
odo y imo medžiaga, būdingesnis au inių mažumų mokyklų abi u ien ams.
SOLVITA LABANAUSKIEN. E o i sin asse ici Vilniaus apsk i ies abi u ien ų ašiniuose | 20
BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
14%
86%
P ielinksnių
e o i di
consumo
Polinksnių
e o i di
consumo
8 PAV. P ielinksnių e polinksnių consumo di equenze di e o i (pe cen ai) VA Gim akalbiai
abi u ien ai meno enden e a a e p ielinksnių e polinksnių e o i (ž . Fig. 8). I lo o si o a
solo nel 21° sc i o. Ques o cos i uisce ci ca 14 p oc. p ielinksnių e o i, a cui
equencenè sono nonisyklinga p ielinksnių pas e in cos uzioni. Be eik 86 pe c. polinksnių
lieka polinksnių klaidoms – pas ebė a, kad dažniausiai ne aisyklingai a ojamos
g azie e aiu o, a amen e di nuo o e con oi a cos uzioni.
IŠVADOS
1. Vilniaus apsk i ies au inių mažumų i lie u iškų mokyklų 2014 m. s a ino li e ians kalbos
i li e a ū os egzamino abi u ien ų ašiniuose o a o e ipi di synaksės klaidų linksnių,
p ielinksnių bei polinksnių naudojimo e non idoname sakinių sanda os. A i a o i da i analisię
ede e, che gli al ilinguis i anno ečdaliu più e o i. L'esecuzione dell'indagine pe me e
a e conclusioni sommede namosi.
1.1. Una delle p incipali in u i gli sc i nič commessi e o i sono linksnių e idi, lei e gim akalbių,
e ki akalbių ašiniuose cos i uiscono panašų p ocen ą. Più equen emen e g uppo di e o i
appa iene d ejybních linksnių ne a ojima, ali e o i più as a gim akalbių abi u ien ów
la o i, e ques o agione po ebbe esse e quella che più spesso pascolkamas ale modo aiškos.
1.2. En ambi i ipi di scuole gli mokslei ie e ys a a odami ie ininką: abi u ien ų
ašiniuose au inių mažumų mokyklų dažnesnės laiko eikšmės ie ininkų klaidos,
lie u iškų mokyklų ein idaus ie ininko a dan klaidos.
1.3. Un g ande di e enza a abi u ien i e ki akalbii lenkia gim akalbius
ašiniuose ne aisyklingai a odami galininką, ins ead a oję neiginio kilmininką.
SOLVITA LABANAUSKIEN. E o i sin asse ici Vilniaus apsk i ies abi u ien ų ašiniuose | 21 2.
BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
An a sin aksès alidi g uppo sakinių sanda os ydos. 2.1. Il p e alen e e o e di ques o ipo
è l'inscicla o uso del di isi o. Ją anno e au inių mažumų, e lie u iškų mokyklų abi u ien ai.
Pobūdis degli e o i e il lo o appo o indicano, che può esse e e la s essa agione non
nesu okiama, che la di isi non si ada a collu iniam del s esso agen e azionei eikš i nei
pe son sakiniuose.
2.2. Di e en emen e negu gim akalbių, p obabilmen e a causa del usų lingua
e e o, ki akalbių abi u ien ų ašiniuose gausu kons ukcijų kad con
3. T ečias klaidų ipas, būdingas i gim akalbių, i ki akalbių ašiniams, –
gene a imi scopoi eikš i. e udi o p ielinksnių e polinksnių consumo.
3.1. A causa dell usì lingua in luenza nei la o i degli s uden i delle scuole delle
mino anze nazionali la maggio pa e degli e o i p ielinksnių cos i uisce
imp op iamen e u ilizza e p ielinksnių pas e in cos uzioni.
3.2. Lie u iškų mokyklų abi u ien ams ca a e is ica ydinga polinksnių dėka i
pagalba a osena.
4. Dal o un i isul a i si ede, che sc i iniuose appaiono i e o i sin aksési appaiono e
daugiausia a si adusios dėl sla ų kalbų po eikio. Iš usų kalbos išsi e s ų žodžių junginių
ki akalbių, e gim akalbių scuole delle mokslei ių nei la o i. Secondo analogia con us lingua
sin aksiche cos uzioni consape olezza en si eisina come no ma. Į aką, ma y , a e in
amiglia, e ci cos ini consumama lingua, così come media, delle quali e sc i y iniuose, e
saky iniuose es i gausu abi u ien ų ašiniams ca a e is iingų e o i del linguaggio.
LITERATŪRA
Bielinskienė A. 2004: Dėl jung uko bei a osenos daba inėje lie u ių kalboje. –
Kalbos kul ū a 77, 119–123.
KP S1: Kalbos pa a imai. Kn. 2. Sin aksė: 1. Linksnių a ojimas. Sud. Ri a Miliūnai ė,
eks o au . Vi as Labu is, Aldonas Pupkis i Jonas Šukys. Vilnius: Mokslo i
enciklopedijų leidybos ins i u as, 2009.
KP S2: Kalbos pa a imai. Kn. 2. Sin aksė: 2. Į ai ūs dalykai. Sud. Ri a Miliūnai ė, eks o
au . Vi as Labu is i Aldonas Pupkis. Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos
ins i u as, 2009.
Pi očkinas A. 1990: Adminis acinės kalbos kul ū a, Vilnius: Min is.
Šukys J. 1998a: Lie u ių kalbos linksniai i p ielinksniai: a osena i no mos, Kaunas:
Š iesa.

SOLVITA LABANAUSKIENĖ. Sin aksės klaidos Vilniaus apsk i ies abi u ien ų ašiniuose | 22
BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
Šukys J. 1998b: Taisyklingi i klaidingi ie ininkai, no mų ibos. – Gim asis žodis 4, 43–
46.
U nėžiū ė R. 2015: Mūsų mokslo a ei ies kalba. – Gim oji kalba 1, 14–20.
Vado ėlių ank aščių kalbos apž alga. P ieiga in e ne e:
h p://www. lkk.l /ak ualiausios- emos/s ie imas/ ado eliu-
ap oba imas/ ado eliu- ank asciu-kalbos-apz alga (žiū ė a 2016 11 02).
Vaičiuly ė-Semėnienė 2016: Daik a a džio pagalba įnagininko deseman izacija. –
Ac a Linguis ica Li huanica 74, 9–39.
Į eik a 2016 12 05
Ado a o 2017 01 20
SOLVITA LABANAUSKIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius
[email p o ec ed]