BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
DAIVA MURMULAITYTĖ
L'is i u o delle lingue Lie u ių
LIETUVI KALBOS NAUJAZODŽI DUOMENYNAS IR
NAUJADAR TYRIM PERSPECTYVOS
ESMINIAI VODŽIAI: naujažodis, pa ole di da yba, pa ola di šaknis, pa ole di lizdas,
seman inis naujada as.
ĮVADAS
Sulla base dei da i delle nuo e pa ole della lingua Li uania ( oliau ND, Duomenynas) l'a icolo iassume
alcune doybinės in ques a on e p esen a e nuo e socco si di doybodžių, si mi a a s abili e nuo e
di ezioni di ice che di doybodžių e app o ondi più app o ondi amen e con ND, come ali s umen i
di ice che, possibili à. Duomenyną, come cos an emen e iempi a nuo a lexicikos sankaupą, può
esse e analizza a di a i aspe i: o igine (skoliniai, da iniai), o me (žodžiai, žodžių junginiai,
ci a os, su oninimai), no me (no minė, neno minė, non codicia a leksika), seman ica (naujos
eikšmės) e k (ND, accesso in e ne : h p.naujazodziai.lki.l /?Apie_duomenyna). Ques o non solo
on e di nuo i enomeni linguis ici, ma anche una delle a uale condizioni di pa ole e di s iluppo di
s umen i di ice ca, che o nisce possibili à, ol e apposi e naujažodžių, o ene e e di s udi di
e baggio impo an i in o mazioni su lo o de inizioni e al e spiegazioni seman iche, indicazioni di
o igine, au en ichi a oseni di esempi
su šal inių nuo odomis, dažnai padedančių pa ikslin i naujažodžio eikšmę a (i ) a si adimo
(dosebos) ci cos anze e k .
Ve bi dayba besidomin is ND u en e ice e minimali in o mazioni su ūpimo nuo azidio da ybini
yšius gli engono p esen a i ND za ix ia i comun ašakniai pa ole: Naujažodžiai pap as ai
kalboje gy uoja non pa ieniui, e pascolininami o pasida omi es isi lo o lizda. Giminiški
naujažodžiai collegami i e odimi (ND, accesso in e ne
h p://naujazodziai.lki.l /?Apie_duomenyna). Ques o pe me e di isul a e app ossimlì di
1
conc e o
1
È e o, non semp e u i, e non semp e quelli s essi geminiški pa ole, ispe o con pa eikim di al i comun ašaknių
pa ole di į ašuose. E.g., nuo a e dio ka kadienis ledų Ka ka gio no di appa izione (simbolico compleanno) egis o
skil delle pa ole kininiškų elenchia i algadienis; bile ediis; koldūnadienis; mamadienis; melionadienis; nekalbadienis;
picadienis; pigiadienis; pu adienis; so adienis; o adienis; pad e adienis; alen inadienis; alen indienis; capa allie o,
ma non dykaldie o; compleannoininkas, -ė; compleannoinkas, -ė; kalbadienis; nelo adienis; neseksadienis;
semicen ena io (da ques o cogniniškų pa ole indica e solo pusjubiliejis; pusknygė; pus ezul a is; pus au is, -ė),
DA MURMULAITYTIVA. da iynas dei nuo ižodžių della lingua Lie u ių e nuo eda ų pe spek y os | 2
BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
nuo ažodžio doybinės aplinkos, la sua doybinių yšių apim ies aizdą, anche a e assunzioni di icile
apie jo populia umą, po eikį, įsi i inimą a osenoje, pasi ikslin i seman iką i k . Tačiau
s abili e u e ND leksikos sis ema iche doybos yšius, che sa ebbe più chia o ede e a endo u i i
lizdus delle pa ole doybos. La lo o cos i uzione manuale modo, i. e. iniziale u a la ma e ia la o azione,
occupe ebbe oppoelyg mol o empo, pe ciò in appola a solo nello s udio dei nuo iada della o igine
Li u iška, applichiando solo alcuni nuo iagodžius di adici p es a e solo quali nuo iagodžių (į i iamąją
aspek ais (no in palygin i i pan.).
ND 2016 m. ko o 31 d. bu o apie 3 200 naujada ų, skolinių i miš ios da ybos
medžiagą neį auk i naujiieji žodžių junginiai, ci a os i su umpinimai), m. ugpjūčio 31 d. 2016 ci ca 3
400, nuo i nuo i nuo iagodijus bu o i iami pildan a ski ų šaknų žodžius lizada a.
2
1.NAVAJODGE ITABINI RYŠI TRIM KRYPTYS
ND naujažodžius sulla base delle elazioni di e bis ica può esse e s udia i a ie k yp imis.
Qualche più p ospe i a, ecip ocamen e co ela e, sa ebbe o assegna e secondo ali
aspe i: 1) chacnis, 2) da ybos ca ego ie (da ybos a iksus), 3) leksine seman ine g uppi.
1.1. La p ima di ezione comm ašaknių pa ole e le lo o in e connessioni s udiamen o,
da ybos lizdų compilazione, analizza e e con on o, spiegando ali a gomen i:
se il nido abbusus; sulčiadienis; domani; aikadienis (šio giminiški pa ole solo mamadienis; ė adienis; aikišė;
aikjuos ė; aikmaišis; įsi aikai in i; šė on aikis); žiū ė a 2016 08 25.
2
I da i s a is ici sono app ossima i i, in pa e e a causa della p esen azione dei da i Duomenyne o dine. Ta kim,
kai ku ie daik a a džiai i būd a džiai, ma y , da nenusis o ėjus jų a osenai a kol kas nepakankamai ją
iš y us, ND engono p esen a i in uno s esso į aše, . y. nume iuojami come una pa ola, ad esempio, išei ių c ea e
( a ojami) i lo o nomi e (o ) desc ūdinimai secondo emig acijos laikas (bangas) pi mabangis, -ė; an abangis, -ė;
e zabangis, -ė. Alcuni esempi a oseni chia amen e indicano a ixa o daik a a dį (Pi mabangių gy enimo ženklų
Jung inėje Ka alys ėje localizza e non è acile) o būd a dį (<...> in bažny ėlė o a plūs a unabangiai a i ėliai <...>), e in
alcuni casi la pa e della lingua s abili e keblu o pe ques o se e già un con es o più g ande (Pasi aikė pakalbin i
pe sone, simili a an abangius). Da plg. pilna inis, -ė anche e a endo più con es o, non è chia o se si a i di
a ibu i o (jei esempiozdyje pa lando di pilna inius inkėjus daik a a dis inkėjai passa o), o daik a a dis (No s
medikai nesu a ia, se pilna is ha un'in luenza sull'o ganismo umano e sel ija, pe ò, Toku ai nei co idoi del pa lamen o
Seimo na iai ikina, kad pilna ies pa eik i inkėjai k eipiasi u ėdami keisčiausių p ašymų, pasipik inimų a skundų.
si chiamano pe sino na piliniais e spesso non cu a del p oblema, ma spilla uno spigsenas). Lo s esso d ip asmiško e
al o, o a o in un po oseno in e ne , esempio di ques o inno ada o: <...> mia una comp ada be pilna inė, cioè
pe sino i clien i pe sjauna con i suoi commen i...molodama semb a lei addi i u a espėpu <...>
(h p://83.246.1246.15p isiminkde /l diskusijos.zinu es/7541/ka- eikia ?page=649. In e ne e o a e naujažodžių
a osenos esempi qui e al u a icolo engono o ni i ne aisi i, kupiū uo i es o spazio segnalimos <...>. Žiū ė a m.
Ap ileo ob e 2016). In ques o caso d ip asmiškumo so ge a causa naujada o pos o nella ase, che e čia abejo i, se
ques o p iedėlis, . y. daik a a dis, o po pažymimojo pa ola pa a o as pažyminys, . y. būd a dis. D'al a pa e, è
online e ned ip asmiškos būd a diškos pa ola del plna ino, -ė
a osenos (pabūsiu pik oji pilna inė agana :D).
DA MURMULAITYTIVA. delle lingue Lie u ių naujažodžių duomenysynas i naujada ų pe spek y os | 3 
BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
delle ice che kelių da ybos pakopų da iniai lo cos i uisce; o an icamen e issa o pa olac, e non a e
 a jis plačiai išsišakojęs, a a i kščiai – dauguma naujada ų emiasi uo pačiu nauju
uno da al o; quan o nuo e e odžiai s essi sono da ě nuo eda ų;  come nidde appo oia egula ūs e
pa ilion, okaziniai da iniai;  quan o lon ane i nuo i ani sono lon anę dalla pa ola iniziale del nes do,
quindi, se si basano su semplici pa ole ondamen ali sanda ia mo emis ica, o sono a i da pa ole
ondamen ali mo emicamen e più complesse;  quale pa e nuo iada ì sono non abi uali (miš ios,
analogiche, con aminazionali, ecc.)
da ybos i . .
Successi amen e ques e ice che do ebbe o esse e comple a e dall'analisi della
equenza dei nuo iada a osena, da cui po ebbe spiega si:
 quan o e come nuo e e odie p oduzioni esal ès dipendono dalla lo o equenza
a osene;  se i più equen i usa i nuo iada i c ea gausesnie e/o più ampie nidi
daibi ispe o a meno consuma i;
se da essi si endono a a e al i nuo iada ì e quan o equen i gli ul imi;  se,
quan o e come naujada o luogo daybos lizde (il suo daybos g adino) co ela o con la
sua a osena equenza, e c. .
1.1.1. È s a o s abili o che nel pe iodo di indagine ND o ni a nuo a pa olaodžių ( edinių, dū inių, hyb idų,
seman inių naujada ų) con ci ca 800 lie u iškų šaknų (calcolando con le lo o a ian i, ecc., da b-/di b-,
did-/ždid-, k au-k o -/k ū -k o-, lenk-/link- k -lank-, e s- e č-/ e - i kšči . 876). La maggio pa e dei
nuo iada è ha la adice kalb- (40). Al e equennės šaknys: aš- (35 naujažodžiai); dien- (26); uomo- (21);
da b-di b, inkl-, woo d- (po 19); gal -, laid-/laidž-/lai- (po 16); skaič-/skai -, sklaid-, y -, eik-, ie - (po 14); mol i
gy-, sa -, image-, ien- (po 13); did-didž-, lap-, len - (po 12); d i-, laik1- (plg. empo), ald-/ aldž- (po 11); ba -bač-,
dėž-, kab-, eis-, až- ež-, žal-, žin- (po 10) e . . 375 šaknys (aikš -, al-, aly -, an-, bandelė (plg. band), band2- (plg.
bandy i), bėg-, či-, duon-, gamuž-, kiem-, lauk-, small-, mėg-, pien-, a -, slap, sū -, šyp-, am, ūk-, uogzd-, ab-,
ais -, žing-, ž, ž i ), newly, newly, e c.) pasi a a in appena uno solo caso. Quindi ci ca 47 pe c. shaknų sono
da ybiamen e pa ieniuose, . i. in da ybos lizdus neįeinančiuose, naujažodžiuose. È e o, inea a enzione che
i i da i pubblicamen e accessibili, a naujažodžių Kaupykloje (apie s u u a e li elli di a amen o dei
da i c . 2.1 ND) può esse e e
h p://webcache.googleuse con en .com/sea ch?q=cache:BX0Vup EZQJ:bloody ose. o um/l .com 68
9p50-gy enamasis-n<=cd=2<=c =cl<=nk<&gl=; u e niauk i edinių a osenos on ieni gua da e
daugiau minė as 375 šaknis u inčių edinių a dū inių. Be o, eikia da u ė i gal oje, kad
DA MURMULAITYTIVA. da iynas dei nuo ižodžių lie u ių kalbos i naujada ų pe spek y os | 4 non u e le
BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
cogniniški naujažodžių pa ole di ice ca subi o appa e e Kaupykloje, pe ché ND non ha obie i o adus
naujažodį e s en ando di o ma e da ybiškai išsamių aizdą, p ecisamen e ce ca e e suo bend ašaknių
žodžių o os o da ybos a ikso edinių. 1.1.2. Quan o de iando dal pensie o p incipale ale discu e e uno
esempio conc e o. Ta kim, ND è il unico šaknies niaukdaly is (ko ge o, già subūd a dėjęs) niauk as
amsin as (apie au omobilio langus). In e ne o a osena indica esis e suo abs ac à: džipo niauk ais
galiniais s iklais, p o quali nesima ė absoliučiai nieko. Quan o sape a, ques o è ale aclinus e iche
„Susikaupęs, lė ai išk ėpęs o ą p o nosį, nemi elis yž ingai pajuda p ie Sailui p iklausančio
niauk uma non è consen i o secondo le leggi. Paisu anche a pensa e cosa subi e po e ano poliziininkai,
ce ę e ma e ques o au omobilì. Anco a più, a osena indica (e ques o non do ebbe so p ende e,
specialmen e se ND de oasis niauk as, -a conside a o daly iu) che nauja pe kel ine signi ica o iene
3
usa o a imo ondamen ale diauk i: <...> come niauk i/dazy i is d ieju colo e? <...> P iekini bampe i e
capo a se e dazy i, sod decisozio pe dazy i u a au o, o niauk i ple ele, quale ma ine colo e; Su
ques a pagina engono p esen a e imp ese la cui a i i à p incipale
4
Niauk i au o e klus. Quindi ND p ima o poi do ebbe appa i e e seman ico naujada as niauk i
5
amsin i (pp . langus) (non necessa iamen e au omobilio, pe ché può esse e niaukiami e ines e
di abi azioni e k .), pe kel inė LKŽe p esen a oamo niauk i 1. debesimis sup i, deng i, emdy i
signi ica o. In e ne e e usa o e las a osios leksemos edinys azionezodio abs ac : g ažus
passa uk, langus pa amsinus ques o pag ažė ų <...> Non so, me quel niaukimas del u o
ne equisi o... p op io se niaukčiau, ques o solo u i langus, gale qualei 50%, a p ieki pacia
silpniausia, oppu e iš is neniaukčiau. Poiché abs ac i ( an o a dažodžių, sia eiksmažodžių)
sono egola ia ūs da iniai (U bu is 1978: 100, 267268), naujažodžio niauk as, -a caso da subi o e a
6
possibile spe a e, che non è ienišas a osenoje, cui pa y inėjus, già è possibile o ma e
da ybos lizdą da almeno qua o memb i. Nel de aglio ne inėjus, ino a p elimina men e quel
nido semb a, po ebbe esse e ques o (c . Fig. 1).
7
3
2016 h pwww.mb1.l ://show h ead.php? =12027.
09 08.
4
5
h ps://www.spec.l /paieska/niauk i-au o-s iklus.
6
://www.passa -club.l / o um h p iew opic.php? =6& =3120&s a =10.
7
In ques a e nelle igu e successi e le colonne nume a e indicano lo s adio di abb icazione; in g igio s ondo
engono o ni e ND a aminali on i già a e isse le lexeme; da ybos a iksa engono p esen a i in piccole
maiuscole le e e, nuo iada ų lo o pa yškin i semjuodžiu š i u. Accan o all'iniziale pa ola scliaus i indica o il
suo lizdo naujada ų nume o. Si usano le seguen i abb e iazioni con a uali: anl analoginė da yba, dpp da ybos
pama o paki imai; kd con aminan i compos i; n p a ypia; sd seman inė da yba, . y. signi icazioni as e ėlimas e
– e inys. De ali žodžių pa eikimo lizde eilės a ka da s a s oma, de inama i ikslinama, nes kiek ienos
pan. ; la me odologia della p esen azione delle pa ole della pa e della lingua ha sa i umų, u a ia i suoi essenziali
p incipi sa ebbe o ques i: all'inizio engono p esen a i della s essa pa e della lingua, dopo di al i pa i della
lingua de i ini; sop a u o p eesaginiai, dopo ha p eceden ilinie e galūninie ediniai, dopo di lo o dū inie (pi miau quelli in cui il iniziale lizdo pa ola a il p imo sandu, dopo ha
DA MURMULAITYTIVA. delle lingue Lie u ių naujažodžių duomenysynas i naujada ų y imų pe spek y os | 5
BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
SD 1 2
emdy i
langus)
niaukIMAS
debesimis sup i,
niaukTAS
deng i, amsin i (pp .
niauk UM-
AS niauk i
niauk i p k.
1 PAV. Naujažodžio niauk i da ybos yšiai A k eip ina a enzione, che azionimazodio as a o
niaukimas è non seman ino, e lexicino naujada as, pasida y o da naujos (pe kel inės) niauk i
leksemos. Ques o è LKŽe iksuo ojo niaukimas omonima, pe ché l'ul imo si basa in un al o
eiksmažodžiu niauk i2 ly i: niauk mas → 2 niauk i: Tas lie us niaukia e niaukia, e galo non esis e
am suo niaukimui. Quindi o nando alla nume iche da i discussione, d i i a conclusione, che
menė i 47 pe cen o. da ybiamen e pa ienių lie u iškų šaknų Duomenyne non esis e ikslus
o ien y s, pa lando in gene ale su naujažodžių da ybą e decidendo su naujažodžių da ybinius
yšius. Essi non indicano che ale pa e lie u iškas šaknis u inčių naujažodžių ne u i giminiškų
naujažodžių, . i. neina lo o pama iniais žodžiais, ne o muoja naujų a neplečia bu usių da ybos
lizdų. Tlesnis immagine può esse e susci a a solo ul e io men e es y us possibili, ma in ND
inco po e ebbe, almeno di egola iu nuo ažodžio edinių p esenza e a oseną. Jų eikė ų
ce ca e p ecisamen e, eg., adus būd a dį (a seconda, se è quali a i o, o ela i ois) e i ica e,
se engono u ilizza i i suoi abs ac s con i p eposaghi -um, -ybė, anche i p eposaghi -inis, -ė;
-ischkas, -a ediniai, p ecessaggi -ai p ie eiksmiai; adus eiksmažodį se è i suoi as a i con i
p e ix -imas/-ymas, i nomi di pe sone con i p e ix - ojas, -a; -ėjas, -a e pan. Ai ini anco più e ici
della a uale c eazione di pa ole, na u almen e, sa ebbe necessa io u ilizza e compu e izza e
nuo a e odži laudylas, selezionan i nuo a e odžius da g ossi essynų, pe ché i da i ND si
accumulano in modo manuale, odėl la o o non spa us e i suoi isul a i possono mos a e solo
gli s essi comuni quan i a i i polinkius della nuo a lessica (Miliūnai ė 2015: 171).
1.1.3. Segue p esen a a anco a qualche nuo ažodžių da ybos lizdų, dai quali ede e, quie a iei ūs possono
esse e ND p esen a i nuo ižodžių da ybos elazioni. quelli, in cui egli è secondo, ques i allinea i secondo
des ina pa aš ę, e . . ; in ine a mis ios e non ipiche da ybos da iniai. Lo s esso da ybos būdo da iniai (p z.,
p iešdėlių ediniai, dū inie e . .) nei p op i g uppi engono p esen a i secondo abėcėlę.

DAIVA MURMULAITYTĖ. Lie u ių kalbos naujažodžių duomenynas i naujada ų y imų pe spek y os | 6
BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
1 2 3 pil i
suppleme-
n A
pils UKAS
pilDYTI
PApildy i
pils ukINI-
(5)
kišenpildi-
s, -ė
NKAS, -
pilna INIS,
pilSTYTI
pilNAS,
- 1 2
2 PAV. Pil i da ybos niddo naujažodžiai
ND issa e 5 nuo iada i, che hanno la adice pil-. Lizdą cos i uisce e da ybos pakopų da iniai,
8
la p ima pakopos naujada ų non. Uz iksui i naujada ai sono dei a i da ybos būdų p iesaginiai,
galūniniai ediniai, dū iniai. T e delle pakopos p eesaginiai ediniai ha po is p eesagas.
Tu a ia il nido non è g ande, daybos chainine neilgos e non ai ios (c . Fig. 2).
gio na a
dykadien-
is
-AATIS
piladienis
(26)
bi hdayI-
compleanno
compleanno-
NKAS, -
bilie adie-
nis
semgim -
adienis
kalbadien-
is
ka dadie-
nis n p mam koldūnadienis melionadienis nekalbadienis
ININKAS, -
nelo adienis
anl
neseksadie-
nis anl picadienis
8
A en ia ine, che qui e in al e immaginichluo a igu a i solo naujada i e le lo o pama iniai pa ole
(nauji e p eceden emen e già issuo i), u i al i nei dizionni già inclusi lizdo del pa ola iniziale
da iniai ne aisduojami.
DA MURMULAITYTIVA. delle lingue Lie u ių naujažodžių duomenysynas i naujada ų y imų pe spek y os | 7
BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
1 2
alen indie-
pigiadienis
pu adienis
so adienis
sulčiadienis
šeimadienis
ė adienis
o adienis
aikadienis
alen inadi-
nis
enis ža adienis
3 PAV. Diena da ybos lizdo naujažodžiai Il Ve do diena lizdas, ND da i, p asiplė ė 26-iais
naujada ais (ž . 3 ig.). Assoluu i lo o maggio anza (88 pe cen o) sono la p ima pakopos
ediniai, . i. basiasi iniziiniu lizdo pa ola. 92 p oc. naujada ų sono dū inie, in u e ondamen ali
pa ola gio no a an ui sandu. Vi sono ne ipine da ybos (ka kadienis ledų Ka ka nasci aimo
gio no (simbolinis gim adienis)), analoginių (nelo adienis, neseksadienis, plg. nekalbadienis)
da inių. Non e i a ondamen ale pa ola du i con mo emiicamen e complicingesniai
(p iešdėliniais) o šiaip ilgesniai p imi sandaisiais, ne e ai in e nau iniais. Pa agon i con pil i
naujada ų lizdu, ques o è più densi, ma più semplici s u u a, unialy iškesnis secondo
da ybos modius. Lo s esso acconi ina, compa andolo e con al o daik a a džio es a
naujada ų lizdu (ž . ig. 4), anche se da p imo sgua do quelle lizda possono appa i e similiūs 2
da ybos pakopos, naujada ų maggio anza (69 p oc.) cos i uisce anche dū inie. Tu a ia in
quelle dū iniuose il adicale e bi es a ci ca uni o memen e spesso a sia p immuoju, sia
an uoju sandu. Complicė empi appendici.
mo eminės s uk ū os y a neben būd a dis ies ainiagal is, -ė, ku io pi masis sandas u i 2
1
2
es a
gal IZMAS
(16) gal o i
gal ojIMAS sd
gal oTOJAS, -A
pa la e
kalbIŠIUS
sd
DAIVA MURMULAITYTĖ. Lie u ių kalbos naujažodžių duomenynas i naujada ų y imų pe spek y os | 8
BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
1 gal ajuos ė 1
2 3 NUkalbin i
gal askausmis
gal ažmogis
kalbAINIS
benzingal is, -ė
bukagal is, -ė
bukagal IZMAS
kinkagal is
moliūgagal is, -ė
ies ainiagal is,
- kalbė
aldžiagal is (40)
NEKalbkomadie-
nisA
4 PAV. Gal a da ybos lizdo naujažodžiai Ques o lizdo si con addis inge 2 seman inės
da ybos a ejais del pa ola gal o i ediniai (gal ojimas lie u iškas A ydo Šlioge io pa odis
iloso ijai pa adin i e gal o ojas, -ė specialus pa odis lie u ių iloso ams pa adin i) è
acquisiję nuo i signi ica i (da su ques o edi. Mu mulai y ė
2016a).
kalbainIŠKAS, -A
kalbainIZMAS
plg. gal o ūkis,
kalbišIŪT
gal o ūkiais
gal akablis
gal apjū ė
gal aplo ė
kalbaknisys, -ė
kalboso as, -ė
kalbo a ša
kalbo akis
bd .
anglakalbis, -ė
DA MURMULAITYTIVA. delle lingue Lie u ių naujažodžių duomenysynas i naujada ų y imų pe spek y os | 9
BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
1 2 3
anglakalbis, -ė
dk .
gim akalbis,
-ė bd .
-ė bd.
a abakalbis,
-ė dk .
ges akalbis,
-ė dk .
gim akalbis,
-ė dk .
kalbUONIS, -
a abakalbė
ispanakalbis,
-ė bd .
ispanakalbis,
-ė dk .
klišakalbė
lenkakalbis, -ė
bd .
lie u iakalbis,
-ė dk ./bd .
minkš akalbė
pliu pakalbė
p ancūzakal-
bis, -ė bd .
usakalbis, -ė
bd .
usakalbis, -ė
dk .
sla akalbis, -ė
bd .
iešakalbis, -ė
š edakalbis,
-ė dk .
inklakalbė
umpakalbė
aizdakalbė
okiečiakalbi-
s, -ė dk ./bd .
kalbYKLA
siau akalbė
kalbadienis
a abakalbis,
dk ./ bd .
5 PAV. Kalbė i da ybos lizdo naujažodžiai
DA MURMULAITYTIVA. delle lingue Lie u ių naujažodžių duomenimisynas i naujada ų y imų
BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
pe spek y os | 16 pa adinančius edinius. Volin ugniau es e na e app o ondi amen e ques a ca ego ia
di da yba inno azioni e polinkius sa ebbe necessa ia più ma e ia di s udiamosios. Apposi amen e la
ce ca e in in e ne po oseno è più complica o, pe ché ques o non è po enciniai de ini. Fin cos is o solo
ques o, che so gu o bisogno a innomina e nuo e ealiez ( ė ė, yskupė), ada a i secondo o mą soli i
modi di a ybos e espandia e seman iche mo i azioni possibili à.
Un'al a possibile 1.3. di ezione di s udio delle elazioni di inno ada ų da ybos
secondo lexine seman iche g uppi.
1.3.1. Come esempio po ebbe o esse e ci ca 40 nuo e e odži, pada y ų da e iini nomi, pe sone
dažniausiai – asmen a džių, i pa adinimų. Didžioji jų dalis emiasi dažnai minimų žinomų
pa amen i socie à (g ažuliada, g ybauskizmas, kubiloids, pu le is, či iliuo i, ž agulin is,
nusišalčiū in i, janu iena, Kalan inės, š iode izacija i k .), dalis – įmonių, pa ijų pa adinimais
(sno iada, sno iuk, apsisno in i, nusno in i (: Sno as), a kie is, -ė, da bie is, -ė (plg. pa e Ube ,
„T a ka i eisingumas“, Da bo pa ija), ube izacija „JAV įku os a p au inės pa ėžėjimo
in cui engono u ilizza e applicazioni mobili pe escluziu se izi, plė imasis; ale ipo di di isijimosi
economia o ma di a i i à e k . Kele pauzie sono sa i a da ybos e seman iche mo i azioni
( ū usėlis sa i ų ieno menininko d ožiamų kū inėlių pa adinimas (pas o ma o da d ožėjo žmonos
Rū os im), balse ičiai noujai o a i g ybų ūšies pa adinimas pagal juos a adusios šeimos
pa a dę, ingi Jonasųjonizmas m hinking and ac ing as a cul u al no maumas (: Vingių).
1.3.2. Smulkiau pasidome a a naujada ais, a e i da Li uani poli ikų o con poli ica unai ag o
al imen i co ela i nomi di pe sone. Jų ND iene p esen a o 10: adamliksas, g ažulėjimas,
g ažulesnis, -ė, g ažuliada, g ažulizmas, g ybauskizmas, g ybok a ija, kubilizmas, kubiloidas,
uspaskizuo i, aigi lo o si basano solo 5 poli icių (Valdo Adamkaus, Pe o G ažulio, Dalios
G ybauskai ės, And iaus Kubiliaus, Vik o o Uspaskich) pe nom. E iden e, che nella ND ques a
g uppo naujada ų en a o mol o pochi, ispe o a quello che si può o a e in in e ne a oseno,
che indica che ali naujada ų sono ben più alu ando sia secondo ondamen ali pa ole, sia secondo
da ybos a iksus. Selezionando anco a qualche ga si dei poli ici e più spesso appaiacen i ques a
leksinės seman inės g upės naujada ų da ybos a iksus (-ie is, -inis, -ė (bd .), -inis, -ė (dk .), -izmas,
-is as, -ė, -oidas), in e ne p ecisamen e paieško a ali da ybos edinių. Tu i essi secondo ND
concezione conside a ei ini naujažodžiais, poiché ediniai di o igine pe sonale nei dic ioni comuni
no malmen e non engono inclusi, aigi e ND a aminiuose on ici nonúž iksuo i. Ad abejo, ques o
non è comple o ques a lessì seman ìche

DAIVA MURMULAITYTĖ. Lie u ių kalbos naujažodžių duomenynas i naujada ų y imų pe spek y os | 17
BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
g uppo nuo iada ų s udio, u a ia panag inėjus e ques i eu i da i (ž . 2-ąją len elę) è
possibile a e alcune assunzioni e b ėž i nuodugnių ice che gai es. 2 LENTEL. Vedini da
Li uania poli ici pe nomeji Asmen a džiai
(pazzės)
Da ibos
Al e da igne da
abb icazione
-ie is, -ė
-ininkas,
-ė -inis, -ė
bd .
-inis, -ė
dk .
-oidas
-izmas
-is as, -ė
V. Adamkus
–
+
+
+
–
+
+
p oadamkinis, -ė
adamliksas (ND)
A. B azauskas
+
+
+
+
–
+
+
L. G aužinienė
+ dgs. + +
A.
Kubilius +
+ + + + + +
a iksai
P. G ažulis
+ + + dgs. + +
g ažulė i
g ažulėjimas (ND)
g ažulesnis, -ė
(ND) ‘nemokamos
V. Landsbe gis
landsbe ginis
‘ am uspaskinis
‘Uspaskich
g ažuliada (ND) + +
D. G ybauskai ė
+ + + + (ND) (ND)
g ybok a ija (ND) +
+ + + + +
p og ybauskinis, -ė
ik as au omobilis +
dpp (ND)
dpp + dpp + dpp +
p olandsbe ginis, -ė
bu ke ičinis lub
paksoidinis, -ė ki ų
pa a džių oma
šus auskininkas
ėše skininka
+
dpp + dpp + dpp
+
kubilinės
sus a šus auskinis
+ + + + +
acanzo-
uspaskizuo i (ND)
ki kiliniai pankiniai
gos R.
Ozolas ?
+ ? ? + + +
R. Paksas
+ dpp
V. Uspaskich
+
paleckiniai
ki kilosai idas
paulauskoidas
apinoidas uokizmas
paulaizmas
+
Vediniai iš
DA MURMULAITYTIVA. da iynas dei nuo ižodžių della lingua Li uania e nuo eda ų y imų pe spek y os | 18
BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
Pi miausia a k eip as dėmesys, kad nag inė ų naujada ų kū yba susijusi su isuomenės
pun o di is a (pp . più nega i oamu) in una ce a poli ica o con la poli ica lega o pe sonaį. Na u almen e,
che ali pe sone possono esse e alu a e di e samen e, lo o, le lo o a i i à, s iancini chiama e o
desc i e e u ilizza i di e si mezzi di izione delle pa ole. Più o meno neu alūs naujada ai de i ano con i
p e ix -ie is, -ė; -, -ė; -inis, -ė (bd .), o p eesaghi -izmas, -oidas ediniai indipenden emen e dal con es o sono
cono uo i nega i amen e. Non u e le su name sono da ios, e ques o, appa en emen e, non dipende
dalla lo o equenza di consumo. Uomous pe al i unzioni o suoi poelgius può esse e cos an emen e
menziona o nei mezzi di comunicazione, pe ò nonepasižymė i esclusi ine pažiū ine poli iche, ne u e i
s ip aus, shalininkus su elkiančio leade io sa ybių, pe ciò collomeni bisogno e pa ole della sua poli ica,
manie a di go e no, shalininkams e pan chiami i. Al opu u o, non se e esse e poli ico, che esse um
alu a o pe a i i a i i à. An ai uno dei più ecen i nuo iada ų apinoids, appa so solo negli ul imi mesi
a causa mol o a i o ci ile, socie à elkian i e, o iamen e, non a u i piacenza dello sc i o e,
gio nalis a And iaus Tapino, da plg. al i ul imi gio ni nuo iada us dal suo pa a dès apinadienis;
apinis inis, -ė; apinizmo; Tapino zombeliai i k . Pa lando di p essi nuo iodžius, esclusi abile a iksas
-izmas, ca a e is ico iloso inių, appellinimam. La g ama ica a e ma che ques a app ezza acilmen e
si dis ingue in mol e pa ole in e nazionali, ma nella s essa lingue Li uanee dei nuo i edinių con ja
eliginių meninių, poli inių k ypčių, sis emų, isuomeninių i poli inių san a kų
no malmen e neda oma (DLKG 1996: 103). Ma y , i nomi pe sonali di ques a accisa ediniai cos i uiscono
un'eccezione, pe ché nuo e di lo o sono nume ose (p.es., nel 2011 in pokalby con nuo a nuo a lexicica
ice ca ice Ju gi a Gi čiene minima begalė naujažodžių, sie inų con la socie à ben no i poli ici dei
p onomi: ques o e adamkizmas, ilizmas, gen ilizki kmas, kubilizmas, landsbe gizmas, pauskizmas,
paksizmas, p unskizmas, šus auskizmas, alinskizmas, zuokizmas, paskizmas... […] […] (Zails 2011). In un
si o in e ne anche iene annuncia o piccoli, non kalbininko della Li uania poli iche, mezzi, socie à,
di e oghi a o i pe nomei. Gius o, in esso le pa ole non chia i icano, solo indica, da cheche uomo
su namès esse a e. D'adozione, che con ques a p eesaga può esse e cos i ui i e al e da ybos
suda y as okių edinių žodynėlis, ku iame y a apie 20 naujada ų, besi emiančių daba inių
ca ego ie kam no s būdingų žodžių bei posakių denomininimai (DLKG 1996: 141, LKG 1965: 416), plg.
11
landsbe gizmas. Alcuni di ques a leksiniai seman inės naujada ų g upės ediniai ha cambia o da ybos
base. P ima di u o ques o accon abile sulla nelie u iška V. Uspaskicho pa dę, da cui di en a e due
p eesaggi -inis, -ė ediniai uspaskichinis (klausi o i possono esse e dėkingi V. S. pe
h p://lie u osdiena.l y as.l ak ualijos/pa ija-be-pasi ikejimo-zlugusipa ija.h m?u m_sou ce=l Ex -
acks&u m_campaign=Copy&u m_medium=Copy, žiū ė a 2016 10 17.
paksinės i uspaskichinės pa ijų iš inkimą į Seimą <...>) i uspaskinis (eilinis uspaskinis
11
h p://naujienos.is o ija.ne /2010/01/lie u iskieji-izmai.h ml, žiū ė a 2016 10 17.
DA MURMULAITYTIVA. delle lingue Lie u ių naujažodžių duomenimisynas i naujada ų y imų
BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
pe spek y os | 19 nusipezėjimas i dėjimas an Lie u os), ques 'ul imo ha nu upėjusį kamieną.
Anch'uspaskichizma (Fana ism ha al e adici, e ques e spesso so gono da male. Da pe sonali à, non
a en i alcuna humanis ine pi u a. Nel miglio e caso ques o kaika ismo, b adauskizma, g ybauskizma,
paksizma, uspaskichizmas įsp aus as, g azie al des ino e sano is in o di au osu icienza, in democ a ico
egole di gioco ėmus) e uspaskizmas (A. Ružo i olo del lib o T ys lie u iškieji -izmai: landsbe gizmo,
12
paksizmo e uspaskizmo apž alginė s udija). Da in ques o aspe o plg. g aužininis, -ė (a quei G aužininiai
in eal à sani e se lo o capiscono cosa signi ica pa lamen a ) daik a a dis pasida i a o pe il
comodissimo a imo mo emialmen e abb e an a e la su name G aužinienė. Posibile daik as, ques a
cause seconda ie (šala poli inių, osobnos i e k .) anche con ibuì al a o che ques 'ul imaji pa a dė in
13
gene ale è da usi pochi edinių. D'al a pa e, menziona a nelie u iška pa a dė da ybiškai è non meno
nepa ogi, u a ia la sua nes da si con assegna da inių gausa. Fo se a causa di agioni one iche
cambii usì da ybos base ha e p unskizmas (: P unskienė), ma lo non ha ėsai izmas (: Vėsai ė)
*p unskienizmas e * ėsizmas sa ebbe non così pa ogūs a i. P e essioni di su nomi emminili possono
esse e sal a e e pe al e agioni, aggendo, e i ando pe nelyg ilgo naujada o, ecc.: ybauskizmas,
pog ybauskinis (: G ybauskai ė), ma plg. nusišalčiū in i (: Šalčiū ė). Dalle basi dell'ope a anco a più
abb e ia o hib ide g ybok a ija wi hou abejo, ce cando aggiun i a seman ica in e connessione con il
comune daik a a džiu ungas e pe ques o isul an i s ilis iche cono azioni.
1.3.3. Socie à in ques i empi di in e ne e dei social ne wo k eagisce mol o apidamen e a unici o
al i e en i, smels a esp ime la sua opinione a a ie, specialmen e nuskambėjusiais, ques ioni e a
quella libe amen e, nesi a žydam (di ques o se o e nuo azodžių a iba so a s y u a so a
delle pa ole žaismo e pa yčių iba). Pa ienių, okazinių, si uacinių, au o inių naujažodžių compaiono
non poche e lo o qui pa non scompa s a, come šnekamojoje palboje. O dipa idosi leksinės
seman inės g upės naujada ų poli inių į ykių me u, ma y , pa icola men e padaugėja. An ai
du an e le elezioni del Seimo, alla socie à p esen e pa icola men e sensibilmen e poli ici dei e
jais olin ii di en a e delle pe sone poelgiams, eisbuke iesog ocisse nacè u a i inė
su naminių naujada ų, pada y ų da Juozo Pundziaus, Ramūno Ka bauskio, Juozo Olekos, Pi onės Bi ėnienės, Audu ės Vėsai ės, Rolando Pakso
pa a džių:
Išsipundzins o išpundzins?
– Apsika bauskins, išsipundzins i nusiolekins oliau pi ėnin is.
12
13
h ps://www. 3.l /komen a ai:161832a-kubilius-da bo-pa ijai-belieka-issi aikscio i; žiū ė a 2016 10 17.
DA MURMULAITYTIVA. delle lingue Lie u ių naujažodžių duomenimisynas i naujada ų y imų
BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
pe spek y os | 20 Penso, che apsi ėsai ins i nusipaksins. Non esclude la possibili à che apipundzins u i
S a au pe espu.
Išpundzins e po elezioni p ipundzins adleg.
<...>
Qui ga osi, che essipundzino e anco a è s a o espundzin o.
Pundzia-
14
a u aška.
Di icilmen e, se ques i si uacinie naujada a p igy ų e issa in ų uni e solinei a osene,
u a ia essi puikiai ilus ano ampie p eesaga dei pa a dini -in i eiksmažodžių bei
sang ąžinių lo o edinių da ybos possibili à.
Alcuni inno ada ai, ma y , g ei di en a his o izmais, come an ai kubilinės nemocami a i ogos
ca a e is ica A. Kubiliaus leade ship pe iodo al Go e no della Repubblica Li uana (20082012 m.)
eali yija, appa sa a causa del 2008 m. mondiale c isi inanzia ia, p z. : Voglio esse e capi o
co e amen e: pe e amen e pe cepiamo che i soldi non c escono sugli albe i, ma di che
solida ie à pa la e, se noi, dipenden i della biblio eca, dobbiamo anda e g a ui i acanzi pe
paga e pe i locali delle biblio eche calo e e ele ì? Il sapo e dei Kubilinių già conosciamo, poiché
all'inizio dell'anno la sa i aldi à ha assegna o solo me à di ques e somme necessa ie, e poi
anco a nub aukė e landsbe ginis au omobilis Me cedes-Benz (JŽ,
15
h pwww.zodynas.l /jaunimo-zodynas Landslands/be ginis; 17 ži 2016 10), ad esempio.:
Me cedes-Benz 126 p a a dė: landsbe ginis ( uome 126 di igen i dello s a o e ano pomegę
ques i au omobili. Juos, che e s u ai a o us, ko meglio, sa ebbe possibile include e in ND.
16
2.DOMENYNAS COMO TAPATINS WORDZI D'AYBOS TIRRIMO
PRIEMON
ND 2.1. li elli di ges ione
Già si è accenna o sul i lesso delle connessioni dei nuo i e odžių da ybinių ND (ž . 1.1.1
s.). Rico da i che p ima di api se si ND nuo ažodžiai p ima en a nella digi ale
Naujažodžių ka o eką ( oliau Ka o eką), che cos i uisce l'in es azione e i da i
a osena, da lei in una base da i che modalà la Naujažodžių kaupyklą ( oliau
14
Plg. h ps://www. acebook.com/ha oldas.macke icius? e = s; žiū ė a 2016 10 19.
15
://www.aly ausnaujienos.l /aly ausnaujienos/spausdin i h p?nid=4100; žiū ė a 2016 08 16.
16
h p://m.au oplius.l / y imai/nuo auku-gale ija://populia iausios-au omobiliu-p a a des-2-dalis, žiū ė a
2016 10 17.
DA MURMULAITYTIVA. delle lingue Lie u ių naujažodžių duomenimisynas i naujada ų y imų
BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
pe spek y os | 21 Kaupyklą), che è p incipaleinė lo o ges ione (kaupimo, sis eminimo e desc izione)
s umen o. Da ques a, a a i e seleziona i, i da i en ano ND. Tal ol a una nuo a pa ola pe co e
ques o pe co so mol o elocemen e, e qualche ol a dal suo inse imen o nella Ka o eca in e se ynya
ino all'appa izione ND passa conside e ole empo. Secondo i da i, p ima di chia i si l'o igine della pa ola,
Ka o ekoje naujažodžių i a osenos pa yzdžių bu o keliska daugiau, nei pa eik a ND.
la seman ica e e c. Alla ine del 2014 e al ine del 2015 ND in e se iniai pa ole supe a ano i 3 000 163 esempi di
ilius acini a oseni sono s a i o ni i ci ca 11 700 (Miliūnai ė 2015:164, 172). M. nel 2016 ND è s a o
desc i o quasi 3,5 mila. naujažodžių (Miliūnai ė 2016: 48). Tu e e naujažodžių on i (Ka o eka,
Kaupykla e Duomenynas) sono cos an emen e pildomi. Quindi o iamen e, che Ka o ekoje
cos an emen e ci sa à più e più ecen i, solo awodi, in o mazioni che ND, che è l'unico delle menziona e
on i è accessibile pubblicamen e. Ques o è impo an e e bisogna a e e in men e, esaminando
nuo e e odžių da ybinius yšius, pa lando di lo o da ybos lizdus nonché ques a ųjų comple ezza, di
egula iuosi e po enciini da inius. In sos anza più accu a a e più ecen e immagine di de e mina o
pe iodo sa ebbe possibile o ma si da Ka o eca da i (an aš yno), con la condizione che nuo a e bio
o igine e, più impo an e, seman ica, non solle i dubbi. È e o, in alcuni casi ND eme ge solo gli s essi
in i olamen i naujažodžiai e in o macinis segnalazione Naujažodis incluso in duomenyno an aš yną.
In o mazione accol a. Ad esempio, 2016 08 27 così sono s a i ipo a i a oca ibie ischk, -a;
a ki yskupė; sci aizza e i k . Già lo s esso p esenza di ali pa ole accan o al ND incluso o a oka ibie is,
-ė, an icamen e no i a chi iskupas e įsi aikin i, s udiando naujažodžių da ybinius yšius è signi ica i o.
Al us e us, analogiamen e ND o ni e baba ukas, kalčis, janu iena, ka a iumas da p imo sgua do
nelabai cosa dice senza de ini ičių o almeno almeno a osenes pa ydžių. Ul ima aisiais dapp ima si può
spe a e, che naujažodis ha qualche cosa in comune con conosciu a mediaidininke Rū a Janu iene e con
ka ėmis. In ciò è acile acce a si, un po' pana šius online: <...> di ogni so a janu iena sužalo as li a is
nel suo pun o di is a in poli ikų melą non di e isce da V. Pu iną šlo inančių Rusijos a nikų; ka a iumas
speciale casa alle ka es, nel quale esse possono pasimėgau i s esco ae e, che ka y ės non sedesse o
17
p esso il ines o e non gua desse o in campo p o e klą, e semp e, quando solo uole, osse uo i. Esse
come e leū a (zoologijos sode. Red.) possono qualsiasi ol a usci e. Ques o indica che s udiando
naujažodžių da ybą bas a meno in o mazione di quan o la sua necessa io, che naujažodis a si as ų ND,
alcuni da i possono esse e o enu i apidamen e paischkojus indica o naujažodis a osenos
18
pa yzdžių. Tu a ia è o io che lo s esso naujažodis de e esse e conosciu o, i. i. naujažodis de e esse e
già зафиксированный almeno inizi nella menzionė ų e on i (Ka o ekos, Kaupyklos, Duomenyno)
g andyje.
17
h pwww.del i.l /news/ ingas/li / -sadauskas-k ie ke icius-siulau-melagiu-diena-pe kel i-isbalandzio-1-o-
sios-i -pa adin i- ecioko-diena.d?id=70608144, žiū ė a 2016 08 27.
18
h p://augin inis.l y as.l /pama yk/kaunieciu-namuose-kilmingu-ka inu ojus.h m?u m_sou ce-
=l Ex aLinks&u m_campaign=Copy&u m_medium, žiū ė a 2016 08 27.

DAIVA MURMULAITYTĖ. Lie u ių kalbos naujažodžių duomenynas i naujada ų y imų pe spek y os | 22
BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
2.2. P oblema d'is anza lexinių e seman inių naujada ų
2.2.1. Dalis ND lessico ha più di un signi ica o. Poiché ce ca a cos i ui si solo gene ale ND
p esen a i lexicico immagino, escla eškin i apy ik ę s udiamosios ma e ia apim į
(mo emiamen e skaidan e secondo lie u iškas šaknis g upuojan naujažodžius) e p e ede e
ul e io i ice che gai es, in kas domė asi pa ole, e non singole leksem. Senza alcun dubbio, un
app o ondi o s udio dei nuo i e odì a i sa à possibile solo leksemų li ello, specialmen e
a endo in men e più ol e a ie occasioni menziona a più o meno panag ini a a ND p oblem della
sci i dei naujada ų e dei nuo i signi icamen i (seman inių naujada ų) (Miliūnai ė 2015: 175178,
Mu mulai y ė 2014: 1214, anco a plg. Miliūnai ė 2016: 4849, Mu mulai y ė 2016b: 17). T ump ico da
che ND in sos anza ispe a il c i e io o malaus di assegnazione di ques i enomeni, in base a
che la pa ola sia s a a issa a nelle a aminiuose on i ND: LKŽe, DŽ6 e TŽŽ
(h p://naujazodziai.lki.l Index.asp?Apie_duomenyna). Du an e ques o s udio pilo aio nel
discussiabile p oblemà più non nesigilin a. È e iden e che uno p imi passi di espansione della
ice ca sa ebbe la sepa azione leksinių e seman inių naujada ų sulla base da ybos opposizioni e
pa ole seman ine aida. Si possono menziona e solo alcuni esempi, a es an i, che in u u o
isol endo ques a p oblemà o malusis c i e io di issazione di pa ola o signi ica o
a aminiuose on i non a à. Ad esempio, ND an o s aig i s aicio i;
kalbė i niekus; bū i ka š ai (be nepag įs ai) įsi ikinus a susiža ėjus kuo no s“, iek s aigimas
s aičiojimo; niekų pa lamen o; in ondįs a, ma appassiona a con inzione o a ascinamen o da
qualcosa sono conside a i nuo i signi ica i della pa ola. Tu a ia da ybiamen e seman iniu
naujada u, i. e. isul a o del aido seman inei, sa ebbe possibile i ene e solo eiksmažodį, e il suo
abs ac o senza alcuna dubbioè è naujada as, appa so da naujosios s aig i leksemos, e non
seman iškai iš iedėjęs om ki ų eiksmažodinio daik a a džio s aigimas leksemų. Un al o esempio
b e e. Di ques a pa ola ND issa i 5 nuo i signi ica i (1. umpame ažis ilm; 2. umpas eilė aš is;
3. umpa palaidinė; 4. umpas sijonas; 5. umpakojis šuo), LKŽe esso issa o signi ica o
umpasis mažasis aukinys. Da ND p esen a o plu iskai nis daik a a dis umpukai ba ai
umpais aulais, classi ica o come naujada as. È e iden e che le nuo e leckseme sono di e si
deminu y o, il cui a i o signi ica o è cas umpas lexicalizazioni, specializzazione isul a i, i. e.
sono eme si ogni ol a sulla base nonlessikalizza o p ima io edino, e non usci i ulio una da al a (o
da p ima, LKŽe iksuo osios, leksemos). Cos'al a ežys dygliua a o ze s inio au omobilis ico
s opdymo ciglio. La nuo a leksema si basa chia amen e sulla p incipale an icamen e issa a pa ola
ežys signi ica o oks nedidelis gy ulėlis, apaugęs spygliais (E inaceus eu opaeus) (LKŽe) e è appa sa
del suo as e imen o di e enzia o alle ca ego ie di da ybos nuo o k am uko leksemas,
būdu. Plg. leksema blakė „slap o klausymosi i s ebėjimo į anga“ a si ado lygiai okiu pačiu
DA MURMULAITYTIVA. delle lingue Lie u ių naujažodžių duomenimisynas i naujada ų y imų
BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
pe spek y os | 23 būdu, ik ne lie u ių kalboje plg. anglų (ame ikiečių) k. bug 3. a minia u e mic ophone,
ypically concealed in a oom o elephone, used o su eillance (OD, accesso in e ne : h ps:
en.ox o ddic iona ies.com://de ini ionus/bug), 4. a small piece o elec onic equipmen used o sec e ly
lis ening o wha people a e saying (MD, accesso in e ne :
h p://www.macmillandic iona y.com/dic iona y/ame ican/bug_1), aigi lie u ių kalboje ji
y a pasiskolin a
19
.
Un al o esempio k am ukas, ND classi ica o come nuo a pa ola signi ica o, ul e io men e
in o mando: Lie u ių kalbos žodyne (LKŽe) k am ukas, -ė è signi ica o cas kandžiojasi, k am o
i ai bū ybei pa adin i. Egli o nisce due lessemi: 1. spesso in o ma di gioca olo c am oma
s umen o den enom massaggia e dygs an den ims, p a ica e sicu amen e egy i sole o cibo
e k . ; di osso o di gioca olo a cheam oma pe cani; 2. k am omas pas o (no malmen e
skanės as) o supplemen o alimen a e. Tu a ia bisogna a e e in men e che LKŽe è issio as
subs an i um mobile ( iškosios i mo e iškosios giminės daik a a dis), p eesaggi -uk, -ė
edinys, appa enen e alla ca ego ia delib dei nomi a o i e de en o i ca a e is ica
eiksmažodinės (DLKG 1996: 111). Il p imo dei nuo i leksemä po ebbe esse e conside a o
p eesago -uk ediniu, appa enen e alla ca ego ia di abb icazione degli a ezzi, il suo
signi ica o di abb icazione p iemonė k am y i (DLKG 1996: 131). Oppu e essa, come e la seconda,
po ebbe esse e conside a a galūnės -as edinio, che secondo il signi ica o del allimen o
sa ebbe il nome del isul a o (objec ) dell'azione (DLKG 1996: 125), deminu y u, a oi con il su isso -(i)uk, -ė
(k am -ukas: k am- as: k am -y i).
Taigi mažiausiai dėl d iejų p iežasčių – ski ingų g ama inių ypa ybių i p iklausymo
esaminando da ybiamen e, do ebbe conside a si non seman sias (šada a), ma leksiniais naujis,
nujai pasida ynymi pa ole.
2.2.2. Quan o de iando in paese a i a i l'a enzione in uno ND s u u a ma e ia: nuo ažodžio
specie (naujada as, nuo a signi ica o della pa ola, nuo aji p es in a šaknies žodis, nuo aji
p es in a ci a a e k .) nuo ažodžio desc izione è indica a nella pa e gene ale delle
in o mazioni, i. e. inka a u e le leksem ( eikšmėms), che ul e io men e engono p esen a e
sepa a amen e nella pa e della desc izione Reikšmės i a osena. Išei ų, che quan o bebū ų o a a nuo i di un ce o pa ola leksemų, le
egali bū i ienos, . y. os pačios, ūšies – a ba naujada ai, a ba naũjos žodžio eikšmės
19
Da ingles k. ques a leksemą p ese o non solo le u ii, plg. Из фильмов все знают жучком или блохой
называется устройство, призванное вести скрытое наблюдение. Это может быть микрофон или
ideocame a (h p://plane a.by/a icle/680, žiū ė a 2016 10 08); Zagadki (socco so da zacadne
disposi i i; внезапно, жучки, от англ. bugs, так же известные как клопы, блохи e c.) <...>
(h p://%%D0%9D/B0%D0%BA%D0%BB%D0%B0%D0%B4%D0%BA%D0%B7%ZZ)
2016 10 08.
DA MURMULAITYTIVA. delle lingue Lie u ių naujažodžių duomenimisynas i naujada ų y imų
BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
pe spek y os | 24 ( u in a men e appendamąją p oblemą). Tu a ia nea missibili e ali casi, quando una
leksema a si ado seman inės aidos (leksikalizacijos, specializacijos, eikšmės pe kėlimo)
nuo a caleu, e al a è s a a di nuo o pasidi a a, ad esempio, sulla base di al a base pa ola leksema
(palygin i su jau iksuo ąja leksema). Žinan , kad ND ski ian leksinius naujada us nuo
seman inių spesso si iene menziona o c i e io o malio (se la pa ola già e a, o anco a non e a issa o
a aminiuose pubblicazioni) (Miliūnai ė 2015: 175179), ale ca a e is ica della s u u a di ques a base di
da i lyg e nea odo nesis emiška. Tu a ia s udiando i da i ND e iclassi icando alcuni no ada us
seman ici in lezzini, o iamen e, che pa ecchie leckseme possono e non esse delle s esse specie. In
gene ale, a endo in men e ino šol poco esamina a la leksinių i seman inių naujada ų ski ies p oblemą e
quan o più a an i, an o più con incendo che essa è di e si icalypė e ale sepa a o nuodugnaus
esaminamen o, ma y , con iene sop a u o da ND iscel i u i i seman inius naujada us e esamina e
ciascuna lo o compa sa s o ija, nonché seman inius e da ybinius išius con al i dello s esso, già
issuo o, leksem, pa ola. Do ebbe o iaiške a e p incipali lo o g uppi, di en a e aspa en i sia pa i
s essi ND seman inių naujada ų, sia le lo o d'i ie dal leksinių naujada ų c i e iijai e o ma si acclesio e
a uale delle pa ole nonché seman inės da ybos immagine. Ques o po ebbe esse e un'al a
in e essan e e p ospe i a di ezione di ice ca.
IŠVADOS
1. Da aynas nuo azodžių della lingua Li uania non solo nuo e on i linguis iche enomeni, ma e una
delle a uali condizioni di pa ole e di s iluppo di s umen i di s udio, dando possibili à di bes ia di
nuo ezodžių o ene e e di ice che di pa ole di abb icazione impo an e in o mazione su lo o
de inizioni e al e spiegazioni seman iche, indicazione di o igine, au en iškus a osenos esempi
con i e imen i di on i, spesso che aiu ano a p ecisa e nuo azodia signi ica o o (i )
ci cos anze di eme genza (da ybos).
2. ND naujažodžius aspe i di elazioni di pa ole daybos possono esse e s udia i a ie
c ip imis. Qualche p ospe i a più, ecip ocamen e co ela e, sa ebbe ques e: secondo
shaknis (da ybos lizdów suda ymas i analizė), secondo doybos ca ego ie e joms būdingus
doybos a iksus, secondo seman iche lexic g uppi.
2.1. Suda ius ND dei nuo iada ì pa ole da ybos lizdus sa ebbe is o, che pa e in lo o
cos i uiscono naujažodžiai, come a o ques i sono a olę dal lizdo iniziale pa ola, i. e. quan o
da ybos pakopų lizde si può dis ingue e, quan o naujažodžiai s essi sono da ę naujada ų,
quale pa e naujada ų è non ipines da ybos, quan o di lo o ha paki usį da ybos pama ą e . .
È s a o s abili o che nel pe iodo di indagine ND o ni a naujažodžių ( edinių, dū inių, hib idų, seman inių naujada ų) con
DA MURMULAITYTIVA. delle lingue Lie u ių naujažodžių duomenimisynas i naujada ų y imų pe spek y ų
BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
| 25 800 lie u iškų šaknų. 47 p oc. di lo o si sono passa a solo in una ND nuo a Abou žodyje. quindi più La
nei pusė ND naujada ų šiame šal inyje u i giminiškų žodžių i suda o su jais da ybos lizdus.
maggio pa e di ques i non sono abbondan i, u a ia ci sono e gausių, che comp endono po 2640
naujada ų (šaknys kalb-, aš-, dien-, žmog-, da b-di b-, žodi i d.), che comp endono 45 g adui di da ybos
(p.g., pa ole di sc i e e, di b i da ybos lizdai). A en ia ine, che menza i 47 pe cen o anaip ol non indica,
che ale pa e lie u iškas šaknis u inčių naujažodžių ne u i bend ašaknių naujažodžių, i. e. neina dei
lo o ondamen i pa oležiais, nesuda o naujų i neplečia bu usių da ybos lizdų i pan. Apposi amen e
ce chando egola ia i dei nuo ažodžio da inių (p z., a dažodžių e
eiksmažodžių abs ak ų), in e ne o a osenoje jų dažniausiai andama.
2.2. Ten ando le possibili à della seconda di ezione di ice che e e ua a modico ND indagine dei
nomi degli a ezzi issa i pe me e a e assunzione, che, LKG e DLKG da i, anco a più exesima di
ques a ca ego ia da iba p eesaga - u as zaleidisce le sue posizioni second ai secondo da umą
bu isiai p eesagai -iklis e šeš ai -yklė. Įspe ano che neda ia conside a a p eesaga -klis ND ha
anche 6 edinius (8 leksemos) e occupa quin oą pos o secondo da umą. Dešim ie g amma icose
desc i y ų p eesagų (- as, - is, -eklis, -klas, - ė, -(i)oklis, -ikas, -s is, - a, - u is/- u ys) ND non s a.
S udiando ND ma e iale in ques o aspe o non iš ina e, ko c edo, più impo an e è a i kščia
di ezione delle ice che pun i di i e imen o enendo non g ama icų ap ašus, ma pačius ND da i,
a i quali, p esumibilmen e, si possono o a e e g ama icose neap ašy ų eiškinių, ne ipiškos
da ybos, analoginių, pa ieni naujųada ų e pan.
2.3. Espy inėjus di una leksinė seman inė ND naujada ų g upės keliasdešim asmen a dinės
kilmės edinių, p z., g ažuliada, g ybauskizmas, kubiloids, pu le is, či iliuo i, ž agulin is,
janu iena, Kalan inės i k . pa ole è s a o de e mina o che nella ND lo o è en a a pa e mol o
modes a. Naujada ų, pada y ų, ad esempio, da Li uania poli icių pa a džių, in e ne a osena
indica p esen e benokai abbas anza. Più o meno neu alūs naujada ai de i ano con i p e ix
-ie is, -ė; -, -ė; -inis, -ė (būd a džiai), e p eesagų -izmas ( a dažodinės ypa ybės, non būdingo
posakio, eikšme), -oidas ediniai indipenden emen e dal con es o sono cono uo i
nega i amen e. Nella ND sa ebbe possibile include e, pe lo meglio, già his o izmais ampančius
kubilinės non paga i acogos e landsbe ginis au omobilis Me cedes-Benz 126. 3. Valu ando ND
come nuo a e odžių da ybos collegamen i s umen o di ice ca a i ine all'a enzione a
pa ecchi a gomen i.
3.1. ND non è des ina o esclusi amen e a s udia e il a o delle pa ole. In p epa azione a
complessi s udi di ques a a ea nella sua base di da i do ebbe esse e p e is a possibili à
da ybiamen e e mo emialmen e scioglie e naujažodžius, cos i ui e i lo o da ybos lizdus, issa e mo eminius modelius e k .
3.2. ND applica o o musis c i e io di assegnazione leksinių i seman inių naujada ų
( ixa imo del e bo a aminiuose šal iniuose) pa ogus p esen ando naujažodžius ND e mol ieli