BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
ANELIKA GAIDIENŽ, DANUT LIUTKEVIČIEN
Ins i u des langues Li uanies
REIKŠMIŲ APIBRĖŽIMO YPATUMAI
BENDRINS LIETUVI KALBOS VOODYNE: AUGALAI IR GYVŪNAI ESMINIAI VOODŽIAI:
signi ica ion, dé ini ion is, kogni y inė dé ini ion is, adicinė dé ini ion is,
ocynas, Bend i nės lie u ių kalbos žodynas.
ĮVADINĖS PASTABOS
Les concep s du mo leksinė signi ica ion e la dé ini ion du mo signi ica ion es nea siejama
pa des dic ionnai es expliquan s. Sa ons-nous commen ces concep s son pe çus des
dic ionnai es? Aiškinamųjų lexynes de la langue Li uanienne des in oduc ions géné alemen
assez o mellemen p ésen és des mo s des signi ica ions de l'explica ion des moyens e des
mo s des signi ica ions g a inis p ésen a ion dans l'a icle du dicodyne. Cependan ne es pas
oujou s clai e, quelõs leksicales signi icm s concep ions dans ces dic ionnai es ien es ,
quios o mules de dé ini ion appliquées dé inissan di é en s seman ines g oupes de mo s, quels leksicales signi icm s a ibu s son le plus sou en éluškinés e e c.
L'obje de ce a icle desc ip ion des ca égo ies de plan es e animaux dans les
dic ionnai es. Ces ca égo ies on é é choisies d'ap ès plusieu s suje s: puisque la bo anique
e la zoologie on un sys ème e minologique ès é endu, c'es les plan es e les animaux, on
peu (e ends ama) dé ini les mo s qui les nommen ès scien i iquemen , minin
appa enance à di e s oyaumes, amilles, gen ims, e c., d'au e pa , les plan es e les
animaux son des mo s quo idiens, habi uels, donc on les en end e qui peu en ê e dé inis e
bui iquemen , minin des signes ypiques qui son liés à ces plan es e animaux. Ces deux
al e na i es du poin de ue de l'explica ion des mo s de la langue li uanienne se compo en ne ienodai.
L'a iclenyje examinen plusieu s conc e s daik a o džių, nominan i s plan es e animaux,
signi ica ions dé ini ys. Daik a a džiai choisi de Bend inės lie u ių kalbos žodyno ( oliau BŽ)
manusc ip e pa ie déjà publiée su in e ne .
1
Le bu de l'a icle discu e sélec ionnées plan es e animaux nomman des mo s signi ica ions
dé ini ion des pa icula i és Bend inės lie u ių kalbos o donyne e donne p oposi ions su
ces e au es noms de ce e sphè e dé ini ions de o mula ion.
1
Remiamasi su In e ne (h p://bkz.lki.l ) publiée pa ie de ce dic ionnai e e enco e nepaspelb es pa ies hand aščiu.
ANŽELIKA GAIDIENĖ, DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Reikšmių apib ėžimo ypa umai Ben d inės lie u ių kalbos
žodyne: augalai i gy ūnai |2
–––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––
BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
Pou a eind e ce bu , les objec i s soule és son les sui an s:
1) a skleis i, kaip žodžio leksinė eikšmė su okiama BŽ engėjų;
2) nus a y i, kokiõs žodžio eikšm s apib ėž ies – adicinės a kogni y inės –
le plus sou en obse é BŽ dé inissan les communs ca égo ies égas e animal nommés e des
šioms ka ego ijoms p iklausančius žodžius (naminiai gy uliai, medžiai, aisiai i k .) i palygin i
juos su ki ų aiškinamųjų lie u ių bei kai ku iais anglų i usų kalbų žodynų apib ėž imis;
3) nus a y i, kokie požymiai dažniausiai pasi enkami BŽ apib ėžian konk ečius
ca égo ies choisies plan es e animaux nommés. exis an ou exis an -elles dans la linguo ype à
1. ŽODŽIO REIKŠMĖS KONCEPCIJOS IR BENDRINĖS LI ETUVIŲ KALBOS ŽODYNAS
Kalbo y oje esama daugybės seman inių koncepcijų – s uk ū alis inė, kogni y inė,
loginė i k . (plačiau ž . Jakai ienė 1988: 30–40; Guda ičius 2007: 14–27 i k .). Toliau
1 len elėje pa eikiamos Di ko Gee ae so (2006: 387) apibend in os seman inės koncepcijos,
une ce aine pé iode:
2
1 LENTELĖ. Seman inės koncepcijos (pagal D. Gee ae są)
LAIKOTARPIS
KONCEPSIJA
PAGMINDINIAI
PRINCIPES
EMPIRINIS
DOMENAS AIŠKINAMASIS es le nom donné à ce e ca égo ie.
PRINCIPES Il es à no e que
18701930
His o inė-Kalba
ilologinė
séman ika a
comme indi ido
communi yės
sa i aiška
Tègnes su
eikšmių kai ą
E ec i i é e
iš aiškos p incipai
19301975
S uk ū alis--
séman icka
au onomiška
Kalba comme
pa adigminius
syn agminius
Teiginnies su
e sépa a ion
signi ica ions
seman inius yšius
Reikšmės inė
ou s uc u e
pos ula i
1970Loginė Kalba comme
é é ence Teiginiai su
kalbos eisingumo iene o)
Algo i minis séman ique
signi ica ion condi ions
dans possibles mondeus
aidiume skaidomumas
comme Teiginiai su Na ū
gy ūnai |3 /
p opozicions (sudė inio
1975Kogni y inė Kalba
žalusodyne: égalai i
2
In o maciją iš e ė A. Gaidienė.
ANŽELIKA GAIDIENĖ, DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Reikšmių apib ėžimo ypa umai Ben d inės lie u ių kalbos
–––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––
BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
seman ika
kogni y inis į ankis
lanks umą, idinę
sanda ą, pa i inį
ondą, e
enciklopedinį
pobūdį i k .
ka ego iza imas
(p o o ipiškumas)
kogni y inės
s a egijos
Tu quie dans le linguo y e les plus épandues pou ions considé e s uc u alis e e Selon
kogni y inę seman ikas, pa eikiančias isiškai ski ingą požiū į į žodžio eikšmės samp a ą.
Nikolaijus Boldy e o (Boldy e 2004: 78), l'une des héo iques s uc u alis es posi ion de
séman ique en e linguis icines e ex aling is ines ac ions es aiški iba, i. i. le sens du mo
nep iklauso de ce que le pa leu sai su le eal ou menamu monde (plaî e oi o ganisua a
Gaidienė 2016: 16). Ki aip sakan , s uk ū alis ų požiū iu, eikšmė y a gana sa a ankiška
seman inių elemen ų isuma (Jakai ienė 2010: 56). Selon kogni y is es, la signi ica ion du mo es
le ésul a de l'ac i i é cogni i e (Mikulskas 2009: pe çue comme nea siejama du con enu
40), mąs omosios bū ies ap aiška (Jakai ienė 1988: 40), . y. žodžio eikšmė kogni y is ų
men al, que o me le domaine co espondan connaissances, pa ie (Guda ičius 2011: 113). Le mo ,
en géné al uni é linguis ique, les signi ica ions ansme en seulemen une pa ie de nos
connaissances su le monde, e la majeu e pa ie d'en e elles éside dans les concep s a ec
eux associés (Boldy e 2014: 87). On peu a i me que leksinė signi ica ion es dans le langage,
koncep o dalis. S a bu pab ėž i, kad žodžio eikšmė ampa sup an ama ik ki ų kogni y inių
conc è emen pasakyme ac ualizée s uc u ées (ku ios sužadinamas kalbė ojų sąsiėje) dans
le con ex e e complè emen n'impo e, si ces s uc u es son e balizuées, i. y. le sens du mo es lié a ec cogni y iniais con ex es
kogni y inėmis s uk ū omis a ba žinių blokais, ku ie i leidžia as eikšmes sup as i (Boldy e
2004: 89; plus loin oi . Gaidienė 2016: 21).
Daugelis kalbininkų (plg. Gee ae s 1989: 142; Vežbickaja 1996) s'acco de que <...> il es complè emen
possible de ha monise e cogni y inį, e s uc u u iinį app oche au sens du mo (Jakai ienė 1988: 57).
Exac emen el mo de signi ica ion no ion […] kogni y inės e s uk u alis inės combinaison aiko BŽ
o ganisa eu s. L'aspec s uc u alis e de la signi ica ion du mo na u ellemen dé oile en analysan
sin agminius i pa adigminius aiškinamųjų žodžių san ykius konk ečiuose pasakymuose
(ilius acinai es exemples) ainsi leu s ela ions a ec leu s hiponimais hype onimais ou synonymimes e
e c., e é udiées ces mo s des in e connexions a ec plus la ges s uc u es men ales (koncep ais)
pe me leu s dé ini ions signi ica i es se complil i p o o ypiques a ibu s, elie les signi ica ions
du mo dans un éseau mo i uée au emen e pa ouille la s uc u e de l'a icle dic ionnai e.
ANŽELIKA GAIDIENĖ, DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Reikšmių apib ėžimo ypa umai Ben d inės lie u ių kalbos
e be: plan es e animaux |4
–––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––
BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
Ainsi dans ce a icle basé su les dé ini ions des mo s nomman les plan es e animaux,
p ésen ées BŽ, se a mon é ce e combinaison de deux concep ions séman iques. des
Aiškinamieji žodynai dažnai k i ikuojami dėl o, kad juose ku ios no s leksinės
eikšmės samp a os laikomasi nenuosekliai. E aldos Jakai ienės (2005: 81) eigimu, Daba inės
pa oles Li uiniens ne ( y . ed. S. Keinys) habi uels, quo idiens mo s dé inisen en indiquan
3
en indiquan les signes séman iques. Tokį une di e si é de dé ini ion des signi ica ions
nedaug seman inių požymių, be ge ai žinomi augalai, gy ūnai i pan. apib ėžiami išsamiai
dé e mine plusieu s choses: é i e le mo signi ica ions de dé ini ion une di e si é es
leksikos į ai o ė, žodyno paski is, žodyno ad esa as i k . Šiuolaikinėje leksikog a ijoje no in
sou en p oposé ecou i héo ie des p o o ypes (plačiau oi Gee ae s 2006: 327355). Tou
d'abo d ce e héo ie dic ionnai e éc i ain aide à dis ingue uni o mes ondemen s donne
esminius leksemos eikšmės požymius, aip pa siūlo koncep ualias p iemones, leidžiančias
des mo s poliseminiens signi ica ions, exemple., comme d'un ou plusieu s nodgés
(p o o ipes) dominojame mo i uo es éseau signi ica i s.
2. PROTOTIPŲ TEORIJA IR LEKSIKOGRAFINĖ PRAKTIKA
Le concep de p o o ype es associé à XX a. Eleono os Rosch e ec ués des eche ches
expé imen ales, don les ésul a s mon è en que ce ains memb es des ca égo ies on plus,
e d'au es moins ce ca égo ie des ca ac é isa ions, e les limi es des ca égo ies elles-mêmes
ne son pas yškies. Būdingieux le memb e de ca égo ie, pa lequel il es possible d'iden i ie la
ca égo ie, E. Rosch a appelé p o o ype (Unge e , Schmid 2006: 10). En géné al pou les spécialis es
de psychologie cogni i e nous en ou an , la ca égo isa ion de la éali é, auquel ils on commencé
à ega de du poin de ue cogni i ine de l'ac i i é humaine, es de enu essen iel (Kub iako a 1996: 4546).
P o o ipų eo ijos požiū is į ka ego inę na ys ę p ieš a a o klasikinei eo ijai.
Klasikinée héo ie a i me que les limi es de ca égo ie son clai es: ous les memb es d'une
ca égo ie uni ie le même (bū inų) ensemble des signes, donc ce même ca égo ie es a ibuée pa un
ki o a ž ilgiu y a lygūs (Di enas 2009: 15). Toliau pa eiksime Holge io Diesselio
4
len elę
5
,
memb es laquelle son déc i es classikinées e p o o ypes héo ie dis incumai (ž . 2 ableelę).
3
E. Jakai ienė ėmėsi qua o dieux au Daba inės lie u ių kalbos žodino édi ion, éleis u 2000 année.
4
Plus oi .
jena.de/~x4diho/Sc ip .Language%20and%20Cogni ion%201.pd .
5
In o maciją iš e ė A. Gaidienė.
ANŽELIKA GAIDIENĖ, DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Reikšmių apib ėžimo ypa umai Ben d inės lie u ių kalbos
h p://www.pe sonal.unižodyne: plan es e animaux |5
–––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––
BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
2 LENTEL. Klassikines e p o o ypes de héo ie di é umai
Klasikinė héo ie
P o o ypes héo ie
Ka ego ijos apib ėžiamos ado aujan is
communs p ésages. Les
Ka ego ijos apib ėžiamos pagal ge iausią na į.
ca égo ies on de
clai s limi es.
Visi ka ego ijos na iai y a lygūs.
Vieni ka ego ijos na iai y a ge esni už ki us
Ka ego ies on
Ka ego ijų eikšmė y a pas o i.
Ka ego ijų eikšmė p iklauso nuo kul ū os i
ne yškies limi es. memb es de ca égo ie. con ex e.
Cogni y inée séman ique de cogni y inée psychologie a ep isé e ėmė applique
są oką. Pasak Aloyzo Guda ičiaus (2009: 67), „[s]eman inio ap ašymo cen u apo p o o ipas –
daik as a eiškinys, ku is kalban iesiems a odo ipiškas, pa yzdinis, no malus ma goje panašių
p o o ype de choses ou phénomènes di e si e esse.
Le concep de p o o ype dans la lexicog aphie peu ê e u ilisé e appliqué de deux
a) žodžio eikšmė apib ėžiama emian is p o o ipu. Tokiu būdu apib ėžian eikšmes
ni eaux: dé ou née des logiques c i è es d'essence e de su isance, puisque dans la
dé ini ion son a an ou épe o iés ceux ai s qui déc i en le p o o ypique memb e de la ca égo ie
(Jakai ienė 2005: 82).
b) du mo plu ia eikšmio p o o ipine signi ica ion es considé ée ce e signi ica ion du mo ,
qui du moyen locu eu (kalbinės bend ijos) sąsiėje p incipalemen associe a ec ce mo .
Au emen di , di é en es signi ica ions du mo son s uc u ées selon el même p incipe
que e di é en s memb es d'une ca égo ie, i. i. ien omasi opinion, que le mo a p o o ipiné
signi ica ion, a ec laquelle associées moins p o o ypinées signi ica ions. Selon P agglejaz
(2007: 3) des memb es du g oupe, les signi ica ions p o o ypiques son endues à ê e
conc è esnées, indiquen plus acilemen imaginables, uomus, gi dimus, ouchchis,
odeu jiams ou goû oniu jun ams suje s, leu s liées a ec les ac es co po els, son
dé in esnées, es i elles sou en his o iquemen plus anciennes, en plus, nécessai emen
équnes. Dans les mo syns de elles signi ica ions p ésen en sou en les p emiè es.
Rolando Mikulsko (2009: 72) a i mim, [ ]ien des p incipaux ep ésen an s lexicog aphien dans
apib ėžimo užda inių y a padė i žodyno skai y ojui a pažin i žodžiais žymimų ka ego ijų
ik o ėje. C'es p écisémen cela ai e aide les ai s dé inissan s p o o ypes. No s

ANŽELIKA GAIDIENĖ, DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Reikšmių apib ėžimo ypa umai Ben d inės lie u ių kalbos
ocabule: plan es e animaux |6
–––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––
BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
la héo ie des p o o ypes béné aux lexicog aphes es ne'aubeju a, cependan exis an e ce e
héo ie de l'applica ion p a ique dé au s aimen des signes p o o ypiques sépa a ion du
nep o o ipinių. Selon E. Jakai ienės (2005: 83), l'un des plus di iciles des p oblèmes de lexicog aphie
i kokių žodžiu pa adinamo dalyko (p o o ipo a są okos) požymių eikia į auk i į pa ikimą
e es dé e mine , combien signi ica ions 'aiškinimą e commen les au 'aiškinime expose .
Dans ce a icle on essaie de oi , commen la âche empli le BŽ au eu s. 3. VOODŽIO APIBRŽTIS IR
BENDRINS LIETUVI KALBOS OKODYNAS Dans les in oduc ions des dic ionnai es expliqua i s des
langues Li uaniennes su les mo s signi ica i s on pa le assez o mellemen . Géné alemen
indiquen ois p incipales maniè es d'in e p é a ion des signi ica ions des mo s
6
desc ipomasse, synonymis e é é odinis, e les in oduc ions des
7
dic ionnemen s expliquan s é oquen b iè emen i su les p incipes
8
d'explica ion des signi ica ions des mo s (ž . 3 ableelę). 3 LENTEL.
Les p incipes de l'in e p é a ion des mo s BŽ e DŽ7i
BŽ DŽ7i
Aischkinan les signi ica ions desc ip i s
signi ica ions du mo es maniè e
dé inie-ap ašomasis éškinimas. Il en b e
des a ibu s indiquen ca ac é ingieux
[…]Pag indinis moyen d'explica ion des
b iè emen indiqués būdingieji
des choses, des phénomènes, des concep s
des choses, des phénomènes, des concep s
<...>9. signes, sans ise l'exac i ude e la dé ail encyclopédique10.
Comme on oi , le dicyn des o ganisa eu s s'appié e ai seulemen à une allua ion su
ca ac é inguosius de choses, phénomènes e concep okes. Pag êmemen se pose la ques ion,
commen comp ennen e pa quels c i è es guidés son dé e minés e sélec és ces
būdingieji ai s. Puisqu'en e e [n]é abli minimales complexe de ai s séman iques dans la
dé ini ion de signi ica ion, sépa e ce qui appa ien à la signi ica ion, e qui à nos
connaissances su la éali é, e es le p incipal e bene plus di icile suje conc è emen à la dé ini ion (Guda ičius 2009: 61).
6
En plus de ces ois, des moyens d'in e p é a ion des signi ica ions peu en ê e e plus, pa exemple,
pan. (plg. Nak inienė 2006: 22; S e ikienė 2006: 181).
7
nusakomasis, mono e odis, mix usis e Ce mode d'in e p é a ion nommen a ie, il es appelé
S e ikienė 2006: 181; LKŽe sky ius „S uk ū a“, sky elis „Žodžio eikšmių aiškinimas), aiškinamuoju (plg.
desc ipomuoj (plg. Mu mulai y ė 2006: 37; Nak inienė 2006: 22), dé inémiamuoj (plg. Jakai ienė 2005: 79), dé inémiamuoj-ap ašomuoj (DŽ7i, chapi e
„Į adas“, sky elis „Žodžių eikšmių aiškinimas“), apib ėžiamuoju-aiškinamuoju (Mu mulai y ė 2000: 148) i pan.
8
LKŽe dans le a ian en ligne, chapi e Žodžių eikšmių aiškinimas, plus dé aillémen déc i s
sinoniminis i nuo odinis eikšmių aiškinimai, odėl len elėje ci uojami ik BŽ i DŽ7i.
9
Ž . h p://bkz.lki.l /?pg= eiksmiu_aiskinimas, sky ių „Reikšmių aiškinimas“, sky elį „Reikšmių
seulemen les modes d'explica ion.
10
Ž . h p://lkiis.lki.l /lkz-i adas, sky ių „Žodžių eikšmių aiškinimas“.
ANŽELIKA GAIDIENĖ, DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Reikšmių apib ėžimo ypa umai Ben d inės lie u ių kalbos
žodyne: augalai i gy ūnai |7
–––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––
BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
Lie u ių kalbos aiškinamuosiuose žodynuose pap as ai naudojamos adicinės
dé in ys, . y. dé inissan le sens du mo emiamasi scien i ique ca égiza ion (mokslines
nomenkla ū as) élémen s. Cogni y inée séman ique, pa iculiè emen p o o ipes héo ie,
p opose de nou eaux moyens des dé ini ions de mo s à expliquamuosiels dic ionnai es
pa obule . Toliau b iè emen se a p ésen a y a, à quoi di è en adi ionnelle e kogni y inė
dé ini ion des signi ica ions du mo . Dans la dé ini ion adi ionnelle, sou en u ilisés des
11
élémen s de connaissances scien i iques, ainsi isan la s uc u e de ca égo ie, qui es
pe eik i maksimaliai objek y ų ik o ės elemen o aizdą, emiamasi hie a chine idine
cons i uée kinininė (hipe oniminė) concep e spéci inie (ski iamieji) a ibu s, déc i an un
ni eau in é ieu (hiponiminę) concep (Guda ičius 2009: 7072;
Sme onienė 2015: 6465).
Cogni y inė dé ini ion se base su une quo idienne, pe sonnelle connaissance e expé ience du
12
monde; men ionnan le mo ; e lé és ous les ai s de signi ica ion lexinai e, i.e. cen ines e
joje s engiamasi pa ody i, kokios asociacijos kyla kalbė ojo sąmonėje šnekos ak o me u
pé iphé iques, des limi es s ic es neb êchan en e les di s ai s deno acinai es e
cono acinai es, pa iculiè emen si les de nie s son associés à ce ains con ex es habi uels
(Guda ičius 2009: 7072; Sonienme ė
2015: 64–65).
Compa ons le mo hono ė dé ini ion į, donnée à DŽ7i, e I enos Sme onienės (2015:
80) su o mulée de ce mo kogni y inę dé ini ion į (ž . able 4ę).
4 LENTELĖ. Žodžio ga bė apib ėž is
T adicinė apib ėž is
Kogni y inė apib ėž is
hono ė (4) espec econnu pa la socié é pou
des me eilles; šlo ė, bon nom: T ai es ~ės
dalykas. Nuplėš i ga bę. Ne ek i ~ės. Toks
pasiūlymas eikia jums ga bę. Tai neda o au
~ės. ~ės na ys (page bian iš ink as). ~ės
sa gyba (spi a page b i). ~ės mo ( e ile
pa ikinimas žodžiu) (DŽ7i).
ga bė – „ ai sa i e ės bei a sakomybės
sen imen , quand une pe sonne se sen
gy enimą, nu eik us da bus, i ge as a das,
pelny as isuomenėje už ge us i
app éciée pou ses nesa anaudiškus a aux,
pou do ą compo emen e do ą ie, hau e
mo ali é, pou honjigne é, jus ice, pa ole de
i ūpinimąsi ki ais, už pasiaukojimą ė ynei,
enue, espec à au es idėjai, au es gens
ge o ei, pa io isme e did y iškumu (Sme onienė 2015: 80).
11
J'en appelle aussi classique, dicynine dé ini ion.
12
J. Ba minskio (1988), A. Guda ičiaus (2009), I. Sme onienės (2015) e k . dans le a ail u ilisé le
e me kogni y inė de inic ija.
ANŽELIKA GAIDIENĖ, DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Reikšmių apib ėžimo ypa umai Ben d inės lie u ių kalbos
e beine: plan es e animaux |8
–––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––
BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
Comme oi , kogni y inée le mo hono é dé ini ion es bien qui plus la geé que DŽ7i donnée
adi ionnelle dé ini ion de ce mo . Cogni y inée dé ini ion en e de mon e ous les possibles
ai s de ce e no ion, qui peu en ê e impo an s dans ce ains con ex es e si ua ions.
Pa exemple, la no ion d'honneu ici en endue non seulemen comme un ex é ieu phénominskix,
isuomenes econnaî ama espec ba pou nuope nus, ce qui a é é accédai ée au momen , où
paklo as koncep ualusis DŽ pama as, be i kaip „sa i e ė bei a sakomybės jausmas“, . y.
é ai du compo emen , socié é es enu hono ingu, c i è es indi ido doi ê e in e nalisés,
pe çus comme un in e ne de son compo emen impé a i .
On peu a i me que BŽ o ganisa eu s combine sou en adi ionnelle e kogni y inę
dé ini ion du sens du mo . Rega dons comme déjà men ionné le mo hono é dé inie pa
13
BŽ: dk . (4) 1. do o inių aleu s humaines (pado ume, consciéni é, de oi igingume, e c.)
ou um: Ge a
2. isuomenės p ipažįs ama paga ba už nuopelnus: Šlo
(bū i adbinamam). 3. bon nom, bonne
épu a ion; sin. šlo ė: Nupl
ga b ž . žodis. (ką) page bian :
S .
Les p incipaux a ibu s du concep hono é, donnés cogni y inée dé ini ion, ixés e BŽ du mo
hono é dicyniniame a icle, seulemen son décomposés en sépa és signi ica ions (ž . 5 ableelę).
5 LENTELĖ. Są okos ga bė apib ėžčių palyginimas
BŽ donnée de signi ica ions I.
Sme onienės donnée kogni y inė
apib ėž is
1. do o iniens des aleu s humaines
(pô eu , sądzności, de oi ici é c'es
i k .) isuma

le sens de esponsabili é
2. isuomenės p ipažįs ama paga ba už
nuopé us sens de l'au o e ès, quand une

pe sonne se sen app éciée pou sa ie,
des accomplis a aux
13
Galu inai su edaguo du mo ga bė a icle dic ionnai e BŽ peu se change is.
ANŽELIKA GAIDIENĖ, DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Reikšmių apib ėžimo ypa umai Ben d inės lie u ių kalbos
e be: plan es e animaux |9
–––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––
BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
3. bon nom, bonne épu a ion bon nom,

gagné dans la socié é pou de bons e
nesa anaudiškus a aux, pou do ą
compo emen e do ą ie, hau e
mo ali é, pou sążynność, jus ice, pa ole
laikymąsi, paga bą ki iems i ūpinimąsi
d'au es, pou ap iojimą ė nei, idėjai,
ki ų žmonių ge o ei, pa io izmą i
did y iškumą
Compa ons enco e le éel du nounou obje Eu opa dé ini ion, donnée à BŽ, e Ma iaus
Sme onos su o muluo ą šios są okos kogni y inę apib ėž į (ž . 6 len elę).
6 LENTELĖ. Žodžio Eu opa apib ėž ys
BŽ M. Sme ona (2016: 154) économie, ou iançan
de g andes possibili és. Eu opà dk . ns. (2)
con inen ne, con inen 14: Eu òpos é a ýbes.
pus u ulyje, su Azija suda an i Eu azijos
[Ta ýba].
Keliáu i põ Eu òpą.
Eu òpos ekonòminée espace. Eu òpos Kom i sija
besid iekiančiame nuo Pi ėnų pusiasalio iki
U alo kalnų, ci ilizacijos lopšys su u inga
his oi e, di é en es cul u es, na ions, langues, cou umes symbioze,
a chi ec u e, ondée su laquelle même il es possible de pe ce oi comme une
bend ada bia imu, humanis inėmis idėjomis,
g ande É a , dans laquelle p é au la paix, sécu i é, jus ice, e uniençan di e ses
lib es é a s e gens, ayan une commune monnaie e Aki aizdu, que p ésen ées
dé ini ions son déjà o emen di é en es. BŽ a é é choisie sys éma iquemen
uni o mémen , comme en encyclopediaisie, dé ini ous les É a s, pa ie du monde
pa ie du monde No d Eu opa ai se ou an
(ne impo e, si nous p oche, ou loin ain) e e c. simplemen indiquan leu
géog aphée padė į, plg. :
15
14
Tokia elle dé ini ion es DŽ6p.
15
BŽ o ganisa eu s, ayan de an les yeux M. Sme onos du mo Eu opa dé ini į, enco e pou aien pose si su
son dé ini ion ies, ca Eu opa es pas seulemen un con inen , mais e un concep , sužadinan pas un
his o ique, cul u el ou poli ique s é éo ypù.
ANŽELIKA GAIDIENĖ, DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Reikšmių apib ėžimo ypa umai Ben d inės lie u ių kalbos
e beine: plan es e animaux |16
–––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––
BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
11 LENTEL. Gy ūno dé ini ion dans les dic ionnai es
anglais Le mo ynas Realijų signes, ixués as opposed o
a bi d, ep ile, ish, o ep ilija, poisson ou abzdys Le
WEBSTER any o a kingdom (Animalia)
o li ing ‘ i as, ‘daugialąs is a hings
di è e des o ganismes égé aux and
sienelėse nė a single-celled ones (such
p o ozoans) ha ypically di e
‘bū inas plan s in ha ing cells wi hou
walls, in lacking chlo ophyll and he
pho osyn hesis, ingeba eago i à
(such as p o eins), in being o ganized
li ing complexi y, and in ha ing he
capaci y o spon aneous mo emen
and apid insec , a bi d, o a ish b. any
including many-celled ‘ ienaląs is,
o en many o he ai que ‘ląs elių
as celiuliozės, ‘ne u i chlo o ilo,
om ‘nea lieka o osyn hèse,
cellulose complexe mais as ( els que
bal ymai), ‘gebaime sa a, capaci y o
di gik mo e complex ood ma e ials
o a g ea e deg ee a ound i . a. any
OXFORD ‘ i an ,
1 A li ing o ganism which eeds on
o ganic ma e , ypically ha ing
specialized sense o gans and ne ous
sys em and able o espond apidly o
s imuli. 1.1 A li ing o ganism o he han
a human being. 1.2 A mammal, ma iè es,
mo du animal (angl. animal) dé ini ion yse insec .
‘noi i su des o ganiques
‘ u i sens imo MACMILLAN any li ing
apidemen éagi dans di giklius;
‘ i an , mais pas homme;
‘zimuil, mais pas oiseau, independen ly
hing ha can mo e ‘ ieux, ‘gali
sa a ankiquemen judė i, o gans e
and ha has senses o ‘ u i
l'en i onnemen e ecognizing and
li ing mo o esponses o s imula ion
‘ i an , mais ne hing ha is no a
c éa u e, aussi bien c ea u e,
sys ème ne eux, ‘geba
ju imus, ‘a econnaî î
eac ing o he į ją eaguoja ;
including humans homme, abzdys,
human, a plan , an ‘be quel i an
oiseau, poisson; homme
COLLINS ‘ i an , mais pas oiseau,
c ea u e such
poisson, 1. An animal is a li ing

ANŽELIKA GAIDIENĖ, DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Reikšmių apib ėžimo ypa umai Ben d inės lie u ių kalbos
mo odyne: plan es e animaux |17
–––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––
BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
as a dog, lion, o abbi , a he
i an bi d, ish, insec , o human
2. Any li ing c ea u e o he han a
human being can be e e ed o as an
animal. […] 3. Any li ing c ea u e,
including a human being, can be
e e ed o as an animal.
han a abzdys o žmogus; ‘un
being. c éa u e, mais pas homme; ‘ isi
i desa ai
CAMBRIDGE ‘ i as, ‘juda, mais non homme, A1 some hing ha li es and mo es bu is no a human,
poul is ou abzdys; ‘cas i an e bouge, aussi bien e homme, Comme e égalo, deux dic ionnes
(WEBSTER, en pa ie e OXFORD) dé in ise ixés plus scien i iques ai s, déc û inan s animaux, i. i.
‘daugialąs is ou ‘ ienaląs is, ‘geba sa aime boė i, ‘g ei ai éagi à des i i iklius e ‘min a a ec
des ma iè es o ganiques. WEBSTER le dic ionnai e dé ini enco e souligne que l'animal di è e du
bi d, ish, o insec B2 any hing ha li es and mo es, including people, bi ds, e c. paukš is oukš is,
celiuliozès e lui […]ê einas nou i u e plus complexe, el que bal ymai[…]. Cependan dans d'au es
dic ionnai es de l'anglais (www e OXFORD) en soulignan qu'animal es ‘ i an e ‘juda, dis inguen
égé al en ce qu'il n'a […]chlo o ilo, […]nea lieka pho osyn heses, sa […]lans èles pa oelesses n'a pas
quelques mo du animal signi ica ions, similai emen comme e BŽ, i.e. que les animaux peu en ê e
ous les i an s c éa u es, que les animaux peu en ê e ous les i an s c éa u es, sau humains,
e que les animaux son seulemen des zinguoles. En ou e, le dic ionnai e COLLINS à une dis inguée
signi ica ion enco e lis eie ipiškus zinduolius, don les signes, au c oi e, cons i uen ce e
signi ica ion p o o ype cen e. Donc les ocabulai es anglais, sau WEBSTER, dé inissan animalne
ien osi s a égies de signi ica ion cogni y ines. Sui an p ésen ons des dic ionnai es usses
o mulés un animal dé ini ion (ž . 12 ableelę). Le mo animal ( u. animal) dé in yse
12 LENTELĖ. Gy ūno apib ėž is usų kalbos žodynuose
Žodynas
apib ėž is
Realijų požymiai, iksuojami
СЕМ
1. Живой организм, существо,
обладающее (за исключением
губок, коралловых полипов и нек-
рых других) способностью
‘gy as’, ‘(išsky us ko alus i kai
ku ias ki as ūšis) geba judė i’,
‘noi ilase o ganiques
medžiagomis’; ‘gy as pada as, be
ANŽELIKA GAIDIENĖ, DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Reikšmių apib ėžimo ypa umai Ben d inės lie u ių kalbos
žodyne: augalai i gy ūnai |18
–––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––
BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
двигаться и
от большинства растений,
готовыми органическими
веществами. 2. Живое существо в
противоп. человеку (обычно о
млекопитающих).
питающееся, в отличие не человек
МАKС
1. Всякое живое существо,
excluan plan es. || Ži вое
существо в противоположность
человеку.
‘ iskas, kas gy a, išsky us augalus’;
‘ i an c éa u e, mais pas
ТСОШ ‘ i as, ‘geba
1. Живой организм, существо,
possédan la capaci é negu les
двигаться и питающееся, в отличие
от растений, готовыми
člo ek a ec des composi ions o ganiques.
2. Такое живое существо, в
противоп. человеку.
mudė i, ‘ski ingai
plan es nou i es o ganiques
материями; ‘ i an c éa u e, mais
ne žmogus’
Les dic ionnai es de la langue Russe indiquen les p incipaux ai s d'animal: ‘ i an , ‘moan
e ‘noi asse de ma iè es o ganiques. Toliau, comme e les dic ionnai es anglais ainsi BŽ, usų
kalbos žodynai gy ūnui p iešina žmogų. Tačiau žinduolių p iešp ieša su ki ais gy iais (žu imis,
paukščiais, abzdžiais, ep ilijomis) dans ces dic ionnai es neškeliema, sau le dic ionnai e
CEM, dans lequel indiqué que géné alemen u imi min yje zinduolii. Du de nie ocabulai e le
mo animal dé ini ion es dé aillnè que des au es deux elle y enco e lis ejama, quie i iai
(pin ys, co alinie polipai) ‘negali mudė i.
Palyginés le isés les dé ini ions de signi ica ion animal dans ous les ois langages, isible qui s
signi ica ion des s a égies de dé ini ion. Les dic ionnai es des Li uiniens (LKŽe e DŽ7i)
gy ūną laikomasi adicinės eikšmės s a egijos. BŽ pi ma šio žodžio eikšmės apib ėž is aip
pa y a adicinė, ačiau an os i ečios eikšmių sky imas i apib ėžimas a spindi kul ū inės
dé inissan l'en i onnemen nulem ée quo idienne, e non une scien i ique ca égo isa ion, aigi
liée a ec kogni y ine s a égie de dé ini ion de signi ica ions. Le même pasaky ile e à p opos des dic ionnai es de langue uses.
WEBSTER žodžio gy ūnas apib ėž is y a adicinė (labiau mokslinė). Ki i anglų kalbos
žodynai (OXFORD, MACMILLAN, COLLINS, CAMBRIDGE), panašiai kaip i BŽ, ski dami
ANŽELIKA GAIDIENĖ, DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Reikšmių apib ėžimo ypa umai Ben d inės lie u ių kalbos
e be: plan es e animaux |19
–––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––
BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
plusieu s animaux signi ica ions e su nomiję ipiškus žinduolius (COLLINS) ien plus cogni i y inės
eikšmės apib ėžimo s a egijos.
5. MÉDI SIGNIFIQUEZ DE DEPRÉZZÉS
Comme au emen dé inis son en plan e e animal ca égo ies en einan s mo s. Compa ons,
comme le dic ionnai e dé ini ois a b es be žą, d ebulę e pušį. Ces a b es choisi pa ce que
y a labai būdingi Lie u os k aš o aizdžiui i ikė ina, kad jų požymiai didžia dalimi o muoja
l'a b e ca égo ies p o o ype dans ce e égion géog aphique, e plus la gemen iman , e de
la même la i ude géog aphique habi an s pa binée conscience. 13 ableau 13 épe o iées dans
lie u ių kalbos žodynuose pa eik os žodžio be žas apib ėž ys.
les p incipaux 13 LENTEL. Le mo be žas dé ini ion dans les dic ionnai es de la langue
Li uanienne Le mo be žas dé ini ion au p in emps pe me an sulą (Be ula) lapuo as medis
bal a ošimi (Be ula) lapuo as medis bal a ošimi (Be ula) BŽ lapuo as medis pp . blanche,
acilemen pelée ošimi, juiisan che inées,
DŽ7i
LKŽe
Dans ous les is es dicynes de dé ini ionse p emiè emen indique que be žas appa ien à
la ca égo ie des a b es, ensui e men ionné à ous econnus un ex é ieu be žo signe,
22
dis inguan le des au es a b es ‘bal a ošis. BŽ dans le mo be žas dé ini ion į enco e inclus
els signes econnus aux Li uaniens ‘ ošis leng ai lupama e il ‘žydi ži giniais. En ou e, BŽ
indique un au e indice que be žas ‘leidžia sulą. Le ableau 14 p ésen e des dé ini ions du mo
examiné dans les dic ionnai es anglais.
14 LENTEL. Dé ini ion du mo be žas dans le dic ionnai e
Žodynas
anglais Le mo be žas (angl. bi ch) dé ini ion is dé in yse
Realijų požymiai, iksuojami
WEBSTER ‘ ienanamis, ‘lapuo is,
he amily
Be ulaceae, he bi ch amily) o
monoecious deciduous ees o sh ubs a bmas, Išo iniais signes son appelés ceux signes, qui
‘medis a any o a genus (Be ula o
son pe cep ibles, jun ami egimuoju, ly ėjimo ou k .
‘lapai su pap as ais lapkočiais’,
22
būdais.
ANŽELIKA GAIDIENĖ, DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Reikšmių apib ėžimo ypa umai Ben d inės lie u ių kalbos
e be: plan es e animaux |20
–––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––
BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
ha ing simple pe ioled lea es and ‘leng ai nusilupan i ošis ba k ha peels eadily ži giniais like
ypically a laye ed memb anous ou e
ee ha has hin ‘liaunas, ‘g ei ai, ‘leng ai MACMILLAN a all ee wi h hin b anches and an
pape nusilupan i ošis ou e co e ing) and hin b anches šakos OXFORD a slende , as -g owing
bal a žie ė, ‘lygi žie ė. Li u ius ce de nie signeis peu combien e n'é onne aien , ca en Li uanie
g andissan be žų žie ė plus sou en es suaižėjusi negu lygi. Égalemen in é essan , que be žo
ba k (o en peeling) and bea s ca kins
kamien blancumą men ionne seulemen un dic ionnai e CAMBRIDGE bien be žų kamienai nebū
nusilupan i ošis’, ‘žydin is
‘auk, ‘plonos šakos, ‘plonos COLLINS is a ype o all ee wi h hin b anches ‘aukš as, ‘plonos
nécessai emen blan i, mais aux Li uaniens cela es dis inguamasse be žų požymis. Ypač hau
comme ce a b e aussi ne le considé ons pas, donc signeis ‘aukš as dans les dic ionnai es de la
ou e laye ha comes o in hin s ips
šakos ou e co e ing WEB e comme les mo s anglais ci és, les mo s scien i iques de la langue
langue Li uanien e n'enu odomas. Compa ons les dic ionnai es de langue uses donnés du mo
( a si popie inėmis juos omis)
be skija son des mo s de la langue anglaise ( is e be juše) dan, les mo s de la langue anglaise,
be žas dé ini ion (ž . 15 ableelę).
CAMBRIDGE
a ee wi h smoo h, o en whi e ba k (=
mais les ypes ex é ieu s de ce bois: plonos iju, ‘plonos šakos. Tolesni be žo ex e nes ai s
‘lygi’, ‘pp . bal a žie ė’, ‘plonos
son minimi seulemen où même dans un mo ydice: ‘liaunas, ‘g ei ai aug, ‘žydi ži giniais, ‘pp .
apib ėž is jau ki okia negu žodžių augalas a gy ūnas. Anglų kalbos žodynuose nu odomi ne
Lie u oje augan ys plaukuo asis i ka po asis be žai
23
pasižymi bū en bal ais kamienais i
24
23
En Li uanie il y a e d'au es be jés de espèces, mais ces son les plus papli é.
24
Plg. ://l .wikipedia.o g/wiki/ h psKa po asis_be %C5%BEas.
ANŽELIKA GAIDIENĖ, DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Reikšmių apib ėžimo ypa umai Ben d inės lie u ių kalbos
e be: plan es e animaux |21
–––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––
BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
15 LENTEL. De ini ion du mo be žas dans les dic ionnai es
Žodynas
Žodžio be žas ( u. берёза) apib ėž is
Realijų požymiai, iksuojami
usses dé in yse liстьями
SÉM lei é a b e ou
a bus e nik сем. ‘lapuo is,
берёзовых с белой (реже тёмной) корой
e a ec cœu ids
‘a b e ou a bus e, ‘bla a
žie ė ( ečiau amsi)’, ‘ši diški lapai’
euille s MAKS lei é
a b e a ec blanлой
ko ay ‘lapuo is, ‘bal a žie ė
ТСОШ лиственное
дерево с белой (реже
тёмной) корой и с сердцевидными
‘lapuo is, ‘bal a жie ė ( ečiau
amsi)’, ‘ši diški lapai’
Kaip iš 15 len elės ma y i, usų kalbos žodynams, kaip i lie u ių kalbos žodynams,
le plus impo an be žo ex é ieu adjec i es ‘bal a žie ė ( ošis), peu -ê e pa ce que ce son
nos paimynes e leu s be žai similaux à nous. Un au e signe, ixé dans les dic ionnai es de langue
lapai’. BŽ šio požymio nė a, kaip i ‘liaunų šakelių’, ku ias mini kai ku ie anglų kalbos žodynai.
usse, es ‘ši diški Taip es seulemen pa ce que BŽ dé ini ie déjà su i de ipiques signes, selon
lesquels se ai possible d'iden i ie be žą, . i. ‘bal a ošis, ‘leng ai lupama ošis e ‘žydi chei giniais.
Fac e, que p esque exclusi emen
25
seulemen be žo žie ė, pp . son dessus, pelamus, couchenis
(no s plg. ošis be žo žie ės kamš inis audinys (VLE XXIV: 50)), dans les pa oles li uaniennes nusipelno
sépa […] ošies dénomina ion (plg. gausybę edinių: ošė i, ošiau i, ošininkas (-ė), oši nė, ošinukas
e k . (LKŽe)), de ai e ec i emen sie i a ec le ošies signi ica ion du adi ionnel li ou iško kaimo
bui yje, plg. : Ka i quand moliniens asus en elopniaien be žo ošimi pou ê e pe du esni (DLKT).
Nous ma chons d'un a ili à l'au e, éme e ions que be žo ošis, il y a qua an e ans pakiš a sous le oi
a ili, enco e nij peu n'i ūnijo <...> (DLKT). Depuis be žo ošies (bu o) pinami di e si ūs k epšiai,
dėžu ės, ab iqué degu , augines subs ances e k . Comme déjà men ionné, BŽ dé ini ie ixe une
au e be žo ca ac é is, don il n'y a dans les dic ionnai es é ange s que p in emps le il ‘ladžia sulą.
Ma y , BŽ dé ini ion men ionné signeis Cependan pa ois selon analogie e des au es a b es žie ė
26
peu ê e in i ulée ošimi, plg. LKŽe en egis é
y a s a bus i a pažįs amas lie u iams, ku ie pa asa į leisda o (a is da leidžia) sulą i ją ge ia,
25
pa yzdį: Vyžikės būda o iš liepos ošų E ž.
26
À la eche che dans les considé és dic ionnai es anglais du mo sap sula seulemen un dic ionnai e CAMBRIDGE (ž .
h p://dic iona y.camb idge.o g/dic iona y/english/sap?a=b i ish) exemplezdyje mini kle ų sulą, qui (y populi) en
Amé ique e au Canada es ku kasa esnė za be žų suląpač. Selon angliškos e okiškos VIKIPEDIJ (ž .
h ps://en.wikipedia.o g/wiki/Bi ch_sap, h ps://de.wikipedia.o gwiki/Bi kensa ), be žų sula es plus la gemen
u ilisée dans nos oisinines pays e en Chine du No d.

ANŽELIKA GAIDIENĖ, DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Reikšmių apib ėžimo ypa umai Ben d inės lie u ių kalbos
e beine: plan es e animaux |22
–––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––
BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
plg. : P ilašėjo kibi as sulos, ce doux du p in emps džiaugsmo J. Ma cin (LKŽe). Sula Li uanien
27
als iečių depuis seno u ilisée pou boi e, ečiau s i ubai i i, bu okams augin i MLTEIII340 (LKŽe).
A. Guda ičius (2007: 22), plg. bal a ošies couleu a, kūginė lapijos o ma, ši dies pa idalo lapeliai,
Nebė žiemų šal ų, nebė nė sul ų saldžių Š s (LKŽe). Šį be žo požymį, kaip i daugelį ki ų, mini i
šakelių liaunumas, būdingumas Li uania k aš o aizdžiui, ce que les gens p in aniį boi son sul is sulą
e . ..
D'ailleu s, deux des abo isseu s dic ionnes WEBSTER e СЕМ dé in yse indiquen que be žas
peu ê e e a bus. B (kaip e likę loodynai) de ce signe ne men ionne pas, bien que en Li uanie
g andisse be Žžas ke užis e liekninis be žas, qui son des a bus es. Cependan moyen du
28
locu eu (li au io) sąsiėje be žas néanmoins es un a b e, donc BŽ au eu s dé ini ion yje
bumo e nemini. Ainsi ici, o ien an dans le moyen pa leu conscience, déjà paisome
kogni y is es cons ammen accen ué du quo idien (bou imen ) nous en ou an éali é
ca égo isa ions disposi ions, selon laquelle le mo signi ica ions desc ip i es des a ibu s
p incipalemen choisis des a ibu s memb es de la ca égo ie p o o ypiques. Excluan
WEBSTER e СЕМ, similai emen ba iamen e discu és dans anglais e usų langues
dic ionnai es. Plus loin ega dez-nous, commen les dic ionnai es Li uiniens, anglais e
usses langues dé inissen au e en Li uanie équen e medį d ebulę (ž . 1618 abelles). 16
LENTEL. Dé ini ion du mo d ebulė dans les dic ionnai es de langue li uanienne Ve odynas Le
mo d ebulė dé ini ion des ėjelio lapais (pp . pap as oji d ebulė, Populus emula); sin. epušė
bois g is ou g isai e chie e e ebančiais lapais (Populus emula), epušė el bois
ebančiais lapais, epušė (Populus emula) BŽ hau es a b es p esque apsk i ais, su ilgo
DŽ7i LKŽe
ko elio, i pan depuis menkiausio
Comme e be žo dé ini ion, dans les dic ionnai es indique- -on que d ebulė es un a b e. Sui an
ixé un dis inc i s ex e nes d ebulées signes de ‘ i pan s (d eban s) euilles. LKŽe dé ini ion
con ien e ap io i se limi e. BZ déc i enco e, commen ces euilles semblen , c'es -à-di e
29
‘beaussi apsk i i, ‘an ilgo ko elio e cela, pou quoi ils ibpaien , c'es -à-di e ‘nuo menkiausio
ėjelio (le signe ex é ieu ). Minė i dé ini ion indique dans un au e d ebulée ex e ne a ibu
požymiai, many ina, y a ipiškiausi i pi miausia asocijuojami su šiuo medžiu (juk i pa ies
medžio pa adinimo mo y acija susijusi su ienu iš minė ų požymiu – ‘d ebėjimu’). DŽ7i
‘žie ės spal a, qui es g iska ou Šal inių i ie o ių ab é ia ions comme LKŽe.
27
28
Plg. VLE III: 121–122 i h ps://l .wikipedia.o g/wiki/Be %C5%BEas.
29
Čia u ima omenyje lie u iška apib ėž ies dalis. Apie lo yniškus pa adinimus, . y. papildomą
apib ėž ies in o maciją, bus kalbama ėliau.
ANŽELIKA GAIDIENĖ, DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Reikšmių apib ėžimo ypa umai Ben d inės lie u ių kalbos
ocodyne: plan es e animaux |23 Le
–––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––
BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
pilkai žalia. BŽ žie ės spal os požymio apib ėž yje ne eikia, nes šio medžio žie ės spal a jam
augan kin a
30
, ačiau nu odo ki ą išo inį požymį – kad d ebulė y a ‘aukš as’ medis
31
.
17 LENTELĖ. Žodžio d ebulė apib ėž is anglų kalbos žodynuose
Žodynas
mo d ebulée (angl. aspen, quaking
aspen) dé ini ion is dé ini ion yse
Realijų požymiai, iksuojami
WEBSTER ‘auga JAV e Canadoje,
U.S. and Canada wi h small nea ly
ci cula lea es ha ha e la ened
pe ioles and inely se a e ma gins and
ha lu e in he sligh es b eeze
(Populus emuloides) chie ly o he
‘nedideli, ‘beaucoup à
ci conci les lapelils, ‘a ec
é alėjusius lapkočiais e
pak aščiais’, ‘ i pa nuo
‘dan y ais le moinse
OXFORD a popla ee wi h
ounded, long-‘ap alūs dan y i
ypically coa sely oo hed
lea es ha emble in e en a
ėjelio b eeze li le wind
euai ‘ilgais s alked, and
ko eliais, ‘ i pa nuo menkiausio
sligh ėj ha shake e en when
MACMILLAN a all hin
ee ha g ows in No h
Ame ica and Eu ope and has
ha us le (=make a noise as hey ub
agains each o he ) in he wind
‘auga en Amé ique du No d e
lea es en Eu ope, ‘aukš as plonas
(medis), ‘nuo ėjo i pa lapai’
COLLINS an aspen is a all
ee wi h lea es ha
ėjo sanga mo e a lo in
‘aukš as (medis), ‘nuo
he wind i pa lapai
CAMBRIDGE a ee o he popla
amily, wi h lea es ‘nuo
he e is only a lapai
menkiausio ėjelio i pelioan ys
Tipiškiausi d ebulės požymiai, iksuojami minė ų anglų kalbos žodynų šio žodžio
apib ėž yse, bū ų šie: ‘aukš as’, ‘plonas’ (medis), ‘nedideli’, ‘be eik apsk i i lapai’, ‘su
išpla ėjusiais lapkočiais’ i ‘dan y ais pak aščiais’, ‘lapai ilgais ko ais’. Taip pa isose šio žodžio
dé ini ion yse minimas e ‘lapes secpa ion depuis le moind es en . Deux e dyna enco e indiquen , où ce
30
VIKIPEDIJA pa eikia okią in o maciją: „Jaunų medžių kamieno žie ė glo ni, blyški, žals ai pilka su
dėmelėmis, plus a d suaižėja e pa amsėja. Sub endus des a b es jie ée quelques mè es de la e e g iskai
i g uoblė a, da aukščiau glo ni i lygi, žals a a balzganai žalia“ (plačiau ž .
us a, dėmė a h ps://l .wikipedia.o g/wiki/D ebul%C4%97).
31
Gaîne jusqu'à 35 m de hau eu (plg. VLE V: 134).
ANŽELIKA GAIDIENĖ, DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Reikšmių apib ėžimo ypa umai Ben d inės lie u ių kalbos
e beine: plan es e animaux |24
–––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––
BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
le a b e pousse aux USA e au Canada (WEBSTER) ou en Amé ique du No d e en Eu ope
(MACMILLAN). D'ailleu s, en e e ce a b e es épandu non seulemen en Amé ique du No d
e en Eu ope, mais aussi en A ique du No d ainsi qu'En Asie (ž . Lie u os Respublikos e minų
banką da an age LRTB: h p:// e minai. lkk.l /pls/ b/ b. esul ). Deuxièmes dic ionnai es indiquen un indice scien i ique,
kad šis medis p iklauso popla ( amily)
32
.
18 LENTEL. Le mo d ebulė dé ini ionnis dans les dic ionnai es
Žodynas
usses du mo d ebulė ( u. осина) МАКС лиственное дерево
Realijų požymiai, iksuojami
СЕМ liственное дерево,
kinственное ‘lapuo is,
oppoly, s гладкой серой корой и
листьями, постоянно дрожащими на
ines de longues
‘giminingas uopai, ‘pilka
с равной жie ė, ‘lapai ilgais ko eliais,
‘nuola os i pan ys lapai’
рода тополей, с ‘lapuo is, ‘giminingas uopai, ‘žals ai ТСОШ
лиственное дерево, родственное ‘lapuo is, ‘giminingas uopai
che eškach
dé ini ionnis dé ini ion yse
e o naa o-bloy
lisse a ec cou blan a ni eau xie ė oppolyu
Tou d'abo d, les ocabulai es usses indiquen que d ebulė es ‘lapuo is e ‘gimininga uopai
(plg. anglais popla ( amily)). E de ai an d ebulė, an uopa appa ien gluosninių amille. BŽ
dans les dé ini ions de ces mo s, la men ionnée in o ma ion n'es pas indiquée, ca considé ée
ku ią galima susi as i pagal BŽ pa eikiamą lo ynišką pa adinimą. Apie okį, odos, aki aizdų
comme la u ine, ex é ieu ca ac é į ‘ i pančius lapelius pa lez seulemen du dic ionnai e CEM,
dans lequel en géné al d ebulė dé inie celle plus dé aillée des examinés dic ionnai es de langue
požymis nu odoma ‘žie ės spal a’ – iename pilka, ki ame žals ai bal a. Kaip jau minė a, BŽ
usse. Dans deux dic ionnai es comme ipiškas el signe n'exis e, donc e ne nu oodom que ce e
couleu kin a (ž . 30 изнашą). En pa cou an ous les ois langages des dic ionnai es (1618
d ebulė apib ėž is panaši iek į usų, iek į anglų kalbų žodynuose eikiamas apib ėž is i
dažniausiai išsamumu joms nenusileidžia. Da panag inėkime žodžio pušis apib ėž is (ž . 19–21
abelles) on peu a i me que BŽ du mo ables).
32
Popla lie u iškai y a uopa, amily – šeima. Lie u oje d ebulė p iski iama gluosninių šeimai (ž .
LRTB: h p e minai. lkk.l /pls/ b:// b. esul ).
ANŽELIKA GAIDIENĖ, DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Reikšmių apib ėžimo ypa umai Ben d inės lie u ių kalbos
e beine: plan es e animaux |25
–––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––
BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
19 LENTEL. Le mo pušis dé ini dans les dic ionnai es de la langue li uanienne Le mo DŽ7i medis
uda žie e, ilgais spygliais e a ondisiais kanko ėžiais (Pinus) LKŽe oujou s e liègean a b e
Žodžio pušis apib ėž is
kanko ėžiais, išski ian is daug sakų (Pinus)
a ec longues spygliais e a ondisiais kanko ė de ini ion yse aluable imbe ees and
o namen als u pen ine BŽ isžalis spygliuo as medis ilgais, kuokš ais susi elkusiais spiais,
a ondisiais Žyglų pušis ois des ois mo s li uaniens (ž 19 len elę) indique que c'es a an
ou un […] is e lis[…] (un a b e oujou s e liège). Pa la sui e les dic ionnai es ixen ous
‘isc i e beaucoup sakų.
20 LENTEL. Le mo pušis dé ini ys dans dic ionnai es anglais
Žodynas
Le mo pušis (angl. pine, pine ee)
apib ėž is
Realijų požymiai, iksuojami
econnaissables ex e nes pušies ai s ‘longgi spygliai e ‘ap alūs kanko ėžiai. BŽ indique un
WEBSTER ‘ isžalis,
any o a genus (Pinus o he amily
Pinaceae, he pine amily) o coni e ous
e e g een ees ha ha e slende
some needles ha do no all o in
au e a ibu ex e ne ‘spygliai susi elkę kuokš ais e en ajou an l'a ibu
‘b andina kanko ėžius,
‘longgi honi spygliai,
‘ aluable boisena, ‘kai don
les espèces de bois déco a i es
OXFORD
an e e g een coni e ous ee ha has
clus e s o long needle-shaped
Many kinds a e g own o hei so
imbe , which is widely used o
u ni u e and pulp, o o a and
‘ isžalis’, ‘b andina kanko ėžius’,
lea es. ‘spygliai susi elkę kuokš ais,
‘ e inga mediena’, ‘išgaunama
de a, e pen inas’
MACMILLAN a all ee wi h hin sha p
lea es called ‘ isžalis, ‘aukš as, ‘ploni
win e , spygliai, ‘ udi kanko ėžiai
and ha d b own ui s called cones
aš ūs elonga ed needles and include
COLLINS
a pine ee o a pine is a all ee which
has e y hin, sha p lea es and a esh
smell. Pine ees ha e lea es all yea
ound mo sodyne: plan es e animaux
‘ isžalis’, ‘aukš as’, ‘ploni aš ūs
spygliai’, ‘gai us k apas’
ANŽELIKA GAIDIENĖ, DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Reikšmių apib ėžimo ypa umai Ben d inės lie u ių kalbos
|32
–––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––
BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
2. any ge aniaceous plan o he genus Ge anium, such as c anesbill and
he b Robe , ha ing di ided lea es and pink o pu plish lowe s
AMERICAN
HERITAGE
1. Any o a ious plan s o he genus Pela gonium, na i e chie ly o sou he n
A ica and widely cul i a ed o hei ounded, o en a iega ed lea es and
showy clus e s o ed, pink, o whi e i egula lowe s. An essen ial oil is
ob ained om he lea es o some species. Also called pela gonium, s o ksbill.
2. Any o a ious plan s o he genus Ge anium, ha ing palma ely di ided
lea es and pink o pu plish egula lowe s. Also called c anesbill. <…>
INFOPLEASE
1. any o nume ous plan s o he genus Ge anium, which comp ises he
c ane's-bills.
2. he wild ge anium, G. macula um44, o eas e n No h Ame ica, ha ing
loose clus e s o la ende lowe s.
3. Also called any o a ious plan s o he allied genus Pela gonium, na i e o sou he n
A ica, ha ing showy lowe s o ag an lea es, donc widely aki aizdu, que les
cul i a ed in ga dens and as houseplan s. <…>
nomina ions la yniques dans ce ains cas peu en ê e ai ées même pas comme
supplémen ai e, mais comme in o ma ion nécessai e.
9. SAVŲ / SVETIMŲ REALIJŲ APIBRĖŽTYS
Pa lan su l'aspec des dé ini ions nau iques A. Guda ičius (2009: 85) p é end que le mo signi ica i s
nau inę speci iką lème e les ela ions du nommable d'é ique e ou phénomène a ec ou le ma é iel
e spi i uel la ie du peuple, le mo sužadinamas émo ions e imagdinia. Selonan Tau iškumo p incipe,
selon A. Guda ičiaus (2009: 86), a imų mo s de (a ec qui la na ion i ai e i ) signi ica ions de ai
a oi plus dé aillées, plus la ges dé ini ions que les cul u es é ange s. E en se basan DŽ exemples
p é end que dans ce dic ionnai e e dans beaucoup de langues usses d'explica i s dic ionnai es le
plus sou en isible a i kščias image, e les dic ionnai es anglais uni o mémen dé ail dé inissen
e sa as, e nesa as ealijas (Guda ičius 2009: 8688). Passionnons-nous, commen les men ionnieux
ois mo s de langues Li uanies dé inissen les plan es, qui son enues de Li uanie (sa a ealija), e
les plan es, qui en Li uanie son en ées pas si e il y a long emps (s e ima ealija).
44
Dėmė asis snapu is.

ANŽELIKA GAIDIENĖ, DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Reikšmių apib ėžimo ypa umai Ben d inės lie u ių kalbos
e beine: plan es e animaux |33
–––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––
BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
9.1. Tou d'abo d discu ons de leu s ealijs (įp as ų Lie u oje augalų) obuolio, e škė uogės,
pom ės e unkelio dé ini ion (ž . ableelę 26). Puisque les mo s bul ė e unkelis son deux
signi ica ions − le plan lui-même e gumbas šakniagumbis − se a compa ées seulemen la de niè e.
a) Sa ų ealijų apib ėžimas
26 LENTEL. cul i an s Li uanie da gé iés e aisies dé ini ys
Mo BŽ dé ini ion DŽ7i dé ini ion LKŽe dé ini ion pe i es
g aines obuolys a allus du e as, sul ingas obelies aisius
obelies aisius obels aisius e lia, jauno a ou ougeona e
(Solanum ube osum)); e škė uogė e škėčio (1 .) aisius
ouge ou o anginė i amininga, saldžia ūgš ė uoga a ec
beaucoup de celles da žo ės g aines sa chakniagumbis
45 g ammes de g aines comes ibles a des acines ouges ou
d'une plan e ci culai e minga, bal a, gels, iole , ouges ou
e škėčio aisius, uoga e škėčio aisius, uoga pailga ou onde
šakniagumbis bul ė onde ou o ales (da žo ė, laquelle
(da žo ė, don unk b, gels ou somb es (baland k isiaca s o a,
chakniagumbis ès abondan es)
(Solanum ube osum); e u ilisé pou la nou i u e, l'alimen a ion e comme
sou ce de suc e šaknia aisiu (Be a); ) šakniagumbis son šaknia aisis bu okas
(Be a); ) ses mo s obuolys e e škė uogė DŽ7i e LKŽe dé inis son ès
laconiquemen , à leu suje
sužinoma ik iek, kokio augalo jie y a aisiai. BŽ šių žodžių apib ėž is isai ki okia, joje
45
An a ce mo signi ie es da žų plan ez šako u s iebu, edan els bumbus (pp . la plan e comes ible
bul ė, Solanum ube osum)“. BŽ okie a ejai (augalas i jo aisius) isu sis emiškai bu o a ski i į d i eikšmes –
e son ui .
ANŽELIKA GAIDIENĖ, DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Reikšmių apib ėžimo ypa umai Ben d inės lie u ių kalbos
žodyne: augalai i gy ūnai |34
–––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––
BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
nu odoma, ne ik, kokio augalo ai aisiai, be i išsamiai apibūdinami ipiškiausi šių aisių
išo iniai požymiai – o ma (obuolys – ‘ap alus’; e škė uogė – ‘pailga’ i ‘ap ali’), spal a
(obuolys ‘žalia, ‘gel ona ou ‘ audona žie ele; e škė uogė ‘ audona ou ‘o anžinė), ainsi que les
pa eikiami i idiniai
46
aisių požymiai – skonis, konsis encija (obuolys – ‘kie as’, ‘sul ingas’;
e škė uogė – ‘saldžia ūgš ė’).
Žodžių bul ė i unkelis apib ėžčių schema BŽ y a iš esmės okia pa i, . y. minimi
ai s ex e nes o me (bul ė ‘ap ali e ‘o ali; unkelis ap alus e ‘pailgas), couleu unkelis
(bul ė – ‘bal a’, ‘gels a’, ‘ audona’ a ‘ iole ine’ žie ele), idinis požymis (bul ės) –
‘k akmolingumas’, ik da nu odoma, kam jie a ojami (bul ė – ‘ algoma kaip da žo ė’,
‘u ilisé pou la nou i u e, le ou age e comme sou ce de suc e). Ce de nie signe es ou ni
47
en lieu e place du goû , ca les da žo ės son géné alemen consommées di e ses pa ales
c ues, kep es, bou ies, oškin os e pan. Depuis le mode de p épa a ion co espond e change le
goû de l'ha zau e.
Si nous compa ions ou es qua e des mo s dé ini ions DŽ7i e LKŽe, il es é iden que les
unkelio apib ėž ys išsamesnės. Tačiau i pas a ųjų d iejų apib ėžčių schema ski iasi: unkelio
pommes e indiqués ex e nes signes (iš aizda), e pommes in e ne signeis, i.e. sa
‘k akmolingumas, ai iemise donc nenuoseklemen . D7Ži e LKŽe dé ini s du BŽ di è en enco e
e en ce que šaknia aisio ou šakniagumbio p op ié és dans ces deux dicyns ajou ées déc û inan
plan e, i. i. les p op ié és d'un obje expliqués à un au e obje .
48
b) S e imų ealijų apib ėžimas
Apibūdinan é imas ealijas (Li uoue sous condi ions habi uelles neaugančius plan es), comme
e déc û inan sa as ealijas, es ou nie non pas p op e plan e, mais ses aisies dé ini ion
(ž . 27 ableelę).
46
Les signes in e nes ceux signes, qui nesoien pas liés a ec egimueux plan es de la o me, e
é èle leu s in é ieu es, a ec gooniu, consis encia e e c. liées pa icula i és.
47
P ie žodžių bul ė i unkelis nenu odoma, koks augalas juos eda, nes ai aišku iš an os eikšmės:
bul ė <...> 2. da žų plan e šako u s iebu, edan els boumbs (pp . algomoji bul ė, Solanum ube osum);
unkelis <...> 2. da žų plan e a ec de g andes euilles, ég oussan el shaknia aisį (Be a).
48
Analogiškais a ejais, kai kalbama apie augalą i jo aisių, DŽ7i i LKŽe aip dažniausiai i elgiamasi, o
BŽ aisiaus (šaknia aisio, gumbo i pan.) apib ėžimas eikiamas en, ku jis logiškai i u ė ų bū i – apibūdinan
chaknia aisį ou gumbą.
ANŽELIKA GAIDIENĖ, DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Reikšmių apib ėžimo ypa umai Ben d inės lie u ių kalbos
žodyne: augalai i gy ūnai |35
–––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––
BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
27 LENTEL. en Li uanie neaugančių da žo ių i aisių apib ėž ys
Mo BŽ apib ėž is DŽ7i apib ėž is LKŽe apib ėž is son aisius
djio in as baklažanas cilind o, k iaušės a (bul inių šeimos
šil ųjų (bul inių šeimos blizgančia, pp . amsiai pailgus ou
k iaušės agu kus consommomais iole ine odele, pâ alo aisius
u ulio pa idalo aisius
algomas kaip da žo ė
k aš ų augalas, edan is
(Solanum melongena); )
consommé ses ui s
augalas su panašiais į
en ui s (Solanum
melongena)); desseu
augalo aisius
ab ikosas ap alus
mėsingas, (šil ųjų
e škė inių šeimos
kaula aisis gels ai
o anžine dažnai
k aš ų saldžia ūgš is
ab ikosmedžio aisius
aismedis, edan is
sul ingus aisius su
(A meniaca));
ab icosmedis (1. 2.)
iga minkš as,
da ulė nedidelis, o alus,
(palmė, edan i (palmė
consommomus une sėkla
saldus iniko aisius su
dac yli e a)); ses aisius
a ec des edables amsus,
aisius (Phoenix
aisiais (Phoenix a gio
aisius saldus s ogūno ou
mėsingas saldžius
šil ųjų k aš ų aismedis,
dac yli e a)); o
a og ąžų k aš ų medis
mėsingas, (šilkmedinių
šeimos pūkuo a odele,
algomus aisius (Ficus
k iaušės pa idalo
skiau ėlapio ikuso
aisius, pp .
išilgine agu e, ap aliu
ca ica)); son ui
edan is minkš us,
emenan pe siką
(Ficus ca ica)); bei jo
aisius
BŽ les mo s baklažanas, ab ikosas, da ulė e iga dé inisen essen iellemen de la même açon
que e de leu s éali és soule és leu s signes ex é ieu s o me (baklažanas ‘cilind o, k iaušės
u ulio pa idalo’; ab ikosas – ‘ap alus’; da ulė – ‘nedidelė, o ali’; iga – ‘k iaušės pa idalo’),
ou couleu (baklažanas ‘blizgan i, pp . amsiai iole inė odelė; ab ikosas ‘gels ai o anžinė
dažnai pūkuo a odelė’; da ulė – ‘ amsi’), aip pa pab ėžiami idiniai požymiai – skonis
(ab ikosas ‘saldžia ūgš is; da ulė ‘saldi; iga ‘saldi) ou paski is (baklažanas ‘consommé comme
da žo ė; iga ‘pp . consommé djio in a). DŽ7i ou es qua e des mo s dé inis gana dic ionne:
ANŽELIKA GAIDIENĖ, DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Reikšmių apib ėžimo ypa umai Ben d inės lie u ių kalbos
plan es e animaux |36
–––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––
BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
dé aillées, mais basées su des c i è es di é en s: baklažano é aizda (p ésen a ion
ex é ieu e), ap ico oso é aizda (p ésen a ion ex é ieu e) e consis encia (‘sul ingas indice
in e ne), da ulès e igos goû ou consis encia (‘saldus, ‘minkš as indices in é ieu s). LKŽe
baklažaną dé ini selon l'é aizdą e indique que c'es un ui consommable, cependan ab ikosas,
da ulė e iga dé inis ès laconémen , selon la même schemą que obuolys ou e škė uogė ( . y.
kieno aisius). Ainsi isnag inėjus men ionnés mo s dé ini ions des signi ica ions dans ijues
Li u iškuos dic ionnai es (27 ableelė) oi , que BŽ dans ous les cas egiamasi uni o mémen
sa a a s e ima ealija, apib ėžiama pagal am ik ą schemą: kieno aisius (šaknia aisis a pan.),
dé in is dé aillées, neski iama é aizda ( o me, couleu ), ca ac é ingnaises in é ieu es quali és
(skonis, consis ance e e c.) e (a ) (y comp is aup ès da žo ių) des ini is. D7Ži à ce éga d es
eikšmės apib ėžiamos pakankamai išsamiai i panašiai, sa ų aisių eikšmės apib ėžiamos i in
ai oisjope: ses e é ange s da jo ies laconiquemen , e é ange s aisies plus dé aillé,
mais selon di é en s c i è es ce ains selon l'appa ence e goû , d'au es seulemen selon goû
e pan. LKŽe egiamié sys éškiau, bien que a sys ème aussi pose des ques ions: da žo ių (sa ų i
s e imų) signi ica ions dé iniees assez dé aillémen , a aisių (sa ų i s e imų) ès lakoniškai.
Bien sû , au a oi en comp e, que de els p ésupposi ions on é é ai es seulemen panag inés
quelques échan illons. 9.2. Il es possible de ce poin de ue de ega de aussi à une au e ca égo ie animaux.
a) Sa ų ealijų apib ėžimas
Tableau 28 p ésen een ses ealijs (Lie u oje i an an s animaux) dé ini ions
lie u ių kalbos žodynuose.
28 LENTELĖ. Lie u oje gy enančių gy ūnų apib ėž ys
Mo BŽ dé ini ion DŽ7i dé ini ion LKŽe dé ini ion ulpes) uodega (pp . udoji lapė,
Vulpes ž ė elis (Vulpes) beusemen k en ančiais ka čiais e animauxlys, lequel
es a aillé, uodega, u ilisé loquiems mo ne: plan es e animaux |37
lapė
plėš us b angiakailis ž ė is su
smailiu snukiu i ilga, pu ia
plėš us b angiakailis
ž ė elis
plėš us šunų šeimos
a klys
didelis s ip us naminis gy ulys
da binis gy ulys
naminis ienanagis
ažiuojama, jojama (Equus
ANŽELIKA GAIDIENĖ, DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Reikšmių apib ėžimo ypa umai Ben d inės lie u ių kalbos
–––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––
BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
des choses pou anspo e , jo i e pan.
(Equus caballus)49 snapu
des chauds ype des
domes ique ou domes ique
oiseau d'eau ilguinis le
(pp . ik oji žąsis, Anse )
g and e le g and oiseau
(Anse ) Anse
BŽ, comme e dans d'au es dic ionnai es, les dé ini ions des mo s considé és indiquen a an
ou la classe à laquelle appa ien l'animal animal, plg.: lapė ‘ž ė is, che al ‘naminis animale,
žąsis ‘ e en ou domes ique oiseau d'eau, e les dis inc i s ai s, plg.: lapė ‘plėš us
b angiakailis, a klys ‘ ‘didelis o us, žąsis ‘ ‘g elis, bien nageu . Cependan la plus g ande
a en ion BŽ dé ini ion yse es ad essée à l'iden i ica ion impo an e à l'animūno é aisdą
(appa enis signes), pa ce que p incipalemen il le oyons, plg.: lapė ‘su smailiu snukiu e ilga,
a klys – ‘g ažiai k en ančiais ka čiais i uodega’, žąsis – ‘ilgu kaklu i plačiu snapu’.
pu ia uodega, Apibūdinan des domes iques animaux enco e indique e leu des ina ion, plg.
a klys ‘u ilisé pou des choses lou des po e , jo i e e c..
b) S e imų ealijų apib ėžimas
ableelée 29 p ésen en des dé ini ions de é ange s ealijų (au es k aš ų gy ūnų,
Li uanie i an an es seulemen zoologijos sodues ou e c.) dans les dic ionnai es des
langues Li uaniennes. 29 LENTEL. D'au es pays animaux dé ini ions éléphan éno me
Mo BŽ dé ini ion is DŽ7i
dé ini ion is LKŽe
dé ini ion is Loxodon a)
caballus) lamingas blanc
d'A ique e du Sud g and s aublinis g and chaudes pays
Animal asia ique a ec
manduolis s aubliu e deux il imis
(Loxodon a)
longgu chaudųjų
manduille (Elephas e
ose des chauds blanc ose
bo du es s aublinis
(Elephas) pays d'eau
chauds gésis d'eau g and,
bien nageu g and
oiseau des pays
sau agein e g and
d'eau oiseau de
sau agein d'eau
aus omis
49
BŽ o ganisa eu s n'es enco e pas complè emen clai , si el nom la innique e de ai pe du e . LRTB Equus
caballus signi ie sau age cheklį. VLE déc i an des che aux domes iques éc i qu'ils son issus de sau ins
(eukausiai du P že alskio che al e a pano), mais le nom la inien n'enu odomas (VLE I: 779). WEBSTER che al (ho se)
dé ini ion p ésen e dans le même nom la in Equus caballus e a i me que les che illes on é é p ijaukin i ès
anciennemen , indique leu des ina ion, aie peu comp end e que il s'agi de naminį, e non pas de sau inį cheklį.
VIKIPEDIJOJON déc i an naminį a klį éc i le nom la inien Equus e us caballus (plačiau oi
h ps://l .wikipedia.o g/wikiNaminis_a klys).

ANŽELIKA GAIDIENĖ, DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Reikšmių apib ėžimo ypa umai Ben d inės lie u ių kalbos
e beine: plan es e animaux |38
–––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––
BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
longues pa es, longs
(Phoenicop e us)
(Equus zeb a)
oiseaux plunksnomis
(Phoenicop e us)
cou, snapu au bas lincu
(Phoenicop e us oseus)
zeb as à a klį
anašus A icains
gy ūnas bal ais e
bū io juodais
d yžuo as A icains
gy ūnas, anašus à la
gy ūnas a klį (Equus zeb a)
d yžuo as a klinių
amille liekanagių
d yžiais ienanagis
S e imi animaux BŽ son dé inis de la même açon que e sa i, i.e. de alizée épaisda, plg.:
d amblys ‘su ilgu s aubliu e d iem il imis, lamingas ‘bal ai ožinis, ‘longomis cojusiu, ilgu
kaklu, basom zalink snapu, zeb as ‘panašus į a klį, ‘bal ais e noodais d yžiais. BŽ au
enco e addi ionnellemen indique où ces animaux i en , plg.: éléphan s ‘En A ique e Sud
50
En Asie, lamingos en con ées chaudes, zeb as en A ique. D7i ces animaux son dé inis ès
similai emen (pou an ê e ou nis une appa ence assez laconiška e le lieu d'habi a ion). LKŽe
se compo e similai emen . Cependan si LKŽe du mo zeb as dé ini ion ne se ai indiqué un
a ibu ex e ne ‘d yžuo as, guè e, ou nespecialis es comp as es, su quel animalne pa le, plg.
zeb o dé ini ionnée donnée la classi ica ion scien i ique: a klinių šeima, liekanagių bū ys,
ienanagis gy ūnas. De même si appa aî des homme, n'ayan pas u un éléphan , à peine si lui
aide ai l'in o ma ion que l'éléphan es s aublinis manduolis (ci a dé ini le pe çu e DŽ7i). On
peu suppose que le mo s aublinis signi ie su s aubliu, cependan DŽ7i el mo en géné al
n'exis e, e LKŽe s aublinis, -ė signi ie 1. appa enan au oupe des s aubliniens mammi è es; 2.
appa enan aux s aublins abals bū iu. Eh, e le mo s aublinemen se in e p è e comme 1. des
hau es mammi è es bu ys; 2. abalų bū ys. Ainsi une ois enco e nous a ons pu nous assu e que
la plus app op iée e au locu eu moyen la plus clai e se ai pas celle qui ou ni des
connaissances encyclopediques, mais celle qui se base à la pe cep ion domes ique, cons i uan la
base de ca égo isa ion du quo idien nous en ou an . Ainsi, comme on oi , BŽ o ganisa eu s
dé inieždami animaux (gy enančius e negy enančius Li uanie) en subs ance epose la même
aukš esnei kasdienio ka ego iza imo klasei, p o o ipiniu požiū iu apibūdinama gy ūno iš aizda
(ki i lie u ių kalbos žodynai gy ūno iš aizdos dažnu a eju iš is nemini), jeigu ai naminis
schéma: ixué animal appa enance à ce ain animal, indiqué sa des inée. La dé ini ion des animaux
gy ena.
50
Taip pa da oma i apibūdinan s e imus augalus (ž . ab ikosas, ci inmedis).
ANŽELIKA GAIDIENĖ, DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Reikšmių apib ėžimo ypa umai Ben d inės lie u ių kalbos
d'o igine é angima men ionne le lieu où ils dic onne: plan es e animaux |39
–––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––
BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
IŠVADOS
1. Išnag inėjus plusieu s mo s, nominan i s plan es e animaux, dé ini ion signi ica i s
ma y i, kad Bend inės lie u ių kalbos žodyno ( oliau – BŽ) au o iai dažnai de ina adicinę
(labiau mokslinę) i kogni y inę žodžio eikšmės apib ėž is.
2. BŽ au o iai aiškindami bend as ka ego ijas pa adinančių žodžių augalas i gy ūnas
( u ima omenyje pi moji žodžio gy ūnas eikšmė) eikšmes pasi inko adicinę (labiau
scien i ique) mo s signi ica i s dé ini ionn: ixués ipiškiausi égalo e animal signes, . i. que
augalai i gy ūnai y a ‘o ganizmai’, kad augalai min a ‘neo ganinėmis medžiagomis’, gy ūnai –
‘o ganinėmis medžiagomis’, kad augalams bū ina ‘š iesos ene gija’, kad gy ūnai ‘pp . gali
mouė i d'une place à au e. Puisque des espèces de plan es e d'animaux connues dans la na u e
ès beaucoup, se ai di icile ces mo s de dé ini pa , pa exemple, les ékiles es leu s memb es
p o o ypiques des a ibu s elle dé ini ion iné i ablemen se ai scheminė, nonin o ma i e
dic ionnai e a icle à peine, ou su isan e. Cependan la deuxième e oisième pa ole animal
signi ica ions alloca ion e dé ini ys BŽ déjà sie ini a ec kogni y ine signi ica ions s a égie de
dé ini ion. 3. App éhendan des plan es e des animaux appa enan à des ca égo ies de mo s, pa
bul ė, lapė, žąsis, eikšmes BŽ au o iai pi miausia nu odo, kokiai klasei p iklauso ap ašomas
exemple: be jas, pušis, mo , ci-ap ès géné alemen nommen quelques ipiq les, plus acilemen
econnus les ai s ex e nes e (ou) in é ieu s de ces plan es e animaux ai iomsi adhomsi les
s a égies de dé ini ion des signi ica ions cogni y ines. N'es sou en indiquée les plan es e
animaux des ina ion, leu p ésence ou lieu de c oissance, su ou si ces signes aiden é abli
deno a ą. Il au di e que les aisk ūmiai e aismedžiai BŽ son dé inis di é emmen , c'es -à-di e non selon les ypiques aspec s ex e nes e (ou) in e nes de leu s ai s, mais selon
edamus aisius, pagal ku iuos jie pap as ai žmonių y a a pažįs ami.
4. Le choix des Tipiškiausių signes dé inissan les plan es e animaux nominances mo s dépend
sou en de la na ion spéci ique, . i. mo s dé in iesse ixés signes peu en ê e liés a ec les
ac i i és des gens, aux habi udes e aux cou umes, a ec le pays k aš o aizdžiu e pan. Pa
conséquen ce ains signes de plan es e d'animaux, ixés BŽ dans ces dé ini ions de mo s,
nécessai emen ou nis anglais ou usses dic ionnés menés dans les dé ini ions de mo s e ice
e sa. 5. BŽ, di é emmen des au es a icle discu ables aiškinamųjų Li uiniens langue dicynų,
apib ėžian daik a a džių, pa adinančių gy ūnus i augalus, eikšmes nenu odomos jų
aksonominės g upės, . y. šeimos, gen ys i pan. Taip elgiamasi odėl, kad idu iniam
pa lė oju (pas bo anik e zoologu) ce e in o ma ion es peu quoi u ile. 6. BŽ, comme e dans
ce ains au es dans les langues Li uanies expliquamuosies dic ionnai es, econ econnaî e
eikiami lo yniški augalų i gy ūnų e minai. BŽ au o ių manymu, lo yniškų e minų
ANŽELIKA GAIDIENĖ, DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Reikšmių apib ėžimo ypa umai Ben d inės lie u ių kalbos
žodyne: augalai i gy ūnai |40
–––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––
BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
pa eikimas žodyno s aipsniuose naudingas ais a ejais, kai pagal žodžio apib ėž į sunku
panašius plan es ou animaux. di é emmen des au es in e p é a i s de la langue li uanienne,
7. Išnag inėjus kai ku ių aisių i da žo ių eikšmių apib ėž is pas ebė a, kad BŽ,
déc û inan sa as e é imas ealijas egiamasi uni o mémen des mo s dé in ys dé aillées,
dé iniezi selon une semblable schemą, exemple., kieno aisius (šaknia aisis ou pan.), déc ūdinama
é aizda ( o me, couleu ), ca ac é ingnées des idines sakan , dé inissan ealijas neda oma en e
sa ybės (skonis, konsis encija i pan.) i (a ) (ypač p ie da žo ių) nu odoma paski is. Ki aip
son e é imas, mais déc ūdinama uni o mémen dé aillée.
8. Išnag inėjus BŽ i anglų bei usų kalbų aiškinamuosiuose žodynuose pa eik as
plan es e animaux nominan des mo s dé ini ion cla i ié, que BŽ dé in is comple umu e
sis emiškumu neusileidžia mené és des dicynes dé in ims. 9. Apibend inan , on peu a i me
que BŽ au eu s a dąsiau cogni i y iniu chemin, i. e. sou en e use à l'expliqué aux
dic ionnai es p op es aux scien i iques ou encyclopediques dé ini ions, dé inieždan (s aips
ku ios pap as am bend inės kalbos a o ojui y a mažai kuo naudingos. BŽ au o iai
dans examinéus) les mo s acco de plus d'a en ion aux ca ac é is iques les plus ypiques,
ca ac é ingues, plus aciles à econnaî e des eali és, qui son pe cep ibles, in o mées,
egimuoju, ly ėjimu i k . būdais. Tokiu būdu žodžių apib ėž ys žodyno skai y ojams ampa
comp a amesnées, jun a esnées e non-ambigué miques. 10. Išanaliza an seulemen
quelques exemples de deux ca égo ies (plan es e animaux) se ai di icile de ai e quelque
so e de conclusions non con es ačijables su ou e BŽ. Pa conséquen , il se ai app op ié
e ec ue analogiquemen une au e (au es) ca égo ie (ca égo ies) d'enquê e e ob enu des
ésul a s compa és a ec ce e enquê e. Cela pe me ai de ai e des conclusions plus pesan es e de p é oi d'au es amélio a ions du ocabulai e
pe spek y as.
ŠALTINIAI
AMERICAN HERITAGE – The Ame ican He i age® Dic iona y o he English Language.
P ieiga in e ne e: h ps://www.ahdic iona y.com/wo d/sea ch.h ml.
ANGLONAS2 – B. Piesa skas. Kompiu e inis anglų – lie u ių kalbų žodynas, UAB „Fo onija“.
BŽ – Bend inės lie u ių kal bos žodynas. Redak o ių kolegija: D. Liu ke ičienė ( y . edak o ė),
G. Nak inienė, R. Pe okienė, D. S e ikienė, K. Vosyly ė, J. Zaba skai ė. ( engiamas). –
Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. P ieiga in e ne e: h p://bkz.lki.l .
ANŽELIKA GAIDIENĖ, DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Reikšmių apib ėžimo ypa umai Ben d inės lie u ių kalbos
žodyne: augalai i gy ūnai |41
–––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––
BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
CAMBRIDGE – Camb idge Dic iona y. P ieiga in e ne e:
h p://dic iona y.camb idge.o g/dic iona y/english/.
COLLINS – Collins English Dic iona y. P ieiga in e ne e:
h ps://www.collinsdic iona y.com/dic iona y/english/.
DLKT – Daba inės lie u ių kalbos eks ynas. P ieiga in e ne e:
h p:// eks ynas. du.l / eks ynas/.
DŽ6p – Daba inės lie u ių kalbos žodynas: 6-as pa ais. i papild. leid., kompak inė plokš elė.
Vy . ed. S asys Keinys, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2006.
DŽ7i – Daba inės lie u ių kalbos žodynas: 7-as pa ais. i papild. leid. Vy . ed. S asys Keinys,
Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2012; elek oninis a ian as, 2015 (a naujin a e sija,
2017). P ieiga in e ne e: h p://lkiis.lki.l /daba inis.
INFOPLEASE – In oplease Dic iona y. P ieiga in e ne e:
h ps://www.in oplease.com/dic iona y.
LKŽe – Lie u ių kalbos žodynas ( . I–XX, 1941–2002): elek oninis a ian as. Redak o ių
kolegija: Ge ūda Nak inienė ( y . edak o ė), Jonas Paulauskas, Ri u ė Pe okienė,
Vy au as Vi kauskas, Jolan a Zaba skai ė.Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2005
(a naujin a e sija, 2008). P ieiga in e ne e: www.lkz.l .
LRTB – Lie u os Respublikos e minų bankas. P ieiga in e ne e: h p:// e minai. lkk.l .
LTE I – Lie u iškoji a ybinė enciklopedija 1, Vilnius: Mokslas, 1976.
MACMILLAN – Macmillan Dic iona y. P ieiga in e ne e:
h p://www.macmillandic iona y.com/.
OXFORD – Ox o d Dic iona ies. P ieiga in e ne e: h ps://en.ox o ddic iona ies.com/.
VIKIPEDIJA – Lais oji enciklopedija. P ieiga in e ne e:
h ps://l .wikipedia.o g/wiki/Pag indinis_puslapis.
VLE I – Visuo inė lie u ių encikl opedija 1, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as,
2001.
VLE II – Visuo inė lie u ių enciklopedija 2, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as,
2002.
VLE III – Visuo inė lie u ių enciklopedija 3, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as,
2003.
VLE V – Visuo inė lie u ių enciklopedija 5, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as,
2004.
VLE X – Visuo inė lie u ių enciklopedija 10, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos
ins i u as, 2007.