BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
LORETA VAIČIULYT-SEMNIEN
Lie u ių kalbos ins i u as
DAIKTAVDIŠKASIS IR POLINKSNIŠKASIS LABUI
WERKENTE LETUVI (RAŠTO) KLABO
ESMINIAI WORDŽIAI: daik a a džio naudininkas, deseman izacija, polinksnis.
ANOTATIJA In diesem A ikel, basie end Daba liche li auische Sp ache Tex yno (DLKT) Ma e ial,
sp ich man übe daik a a diisch und polinksniisch a ojamam labui. Basie end au Hie a chien, aus
de Un e suchung s ell e sich he aus, dass daik a a džio labas Nu zinie no male weise zum Objek
geh ode umybe in solchen Fällen, wenn sein He sche pasakoms Pe sonis me kinčiu daik a a džio
(į a džio) kilmininku (bū inas isuomenės labui; schu sowohl sich, als auch ande e Na ionen gu es).
Toks daik a a diškasis labui ak ualisie bene icien ą, ebenso auch e a liepia ini y ą, pa ien ą,
kon en y ą, pasako būdą. Polinksnio labui mi kilmininku Kons uk ion eigen ümlichs e is ikslo
Bedeu ung. Tippisches objek gehan iges polinksnio zuguns en kilmininko he dinys abs ak us
daik a a dis (bū ina gemeinsames gu es e gun igen), umybe gehan iges
leksiisch unbeg enz .
ĮVADAS
Bigžajame Lie u ių kalbos žodyne (LKŽe) we den d ei män iškosios giminės einaskai inio
1
daik a a džio labas bedeu ungen: (1) ge o ė, nauda (ž . 13 sakinius), (2) u as, lobis, gė ybė (ž . 45
sakinius) und (3) s eikinimas (ž . 6 sakinį). Daba ischen li auischen Sp achen Wodyne (DŽe) und
2
Bend inės li auischen Sp achen Wodyne (BŽe) angebo en zwei e s en ge o ė, nauda (ž . 78
3
Sakinius), u as, lobis, iš eklius (ž . 910 Sakinius) Bedeu ungen.
1) Jum nich gu ,
4
und ihm nich gu S .
1
An asis Lie u ių kalbos žodyno omas (CF), dessen höchs e Redak eu Jonas K uopas, auslei e 1969
Jah en Vilniuje.
2
Plg. DŽe: ge ė gu , e so g das Leben: Ma e ialinė ge o ėje leb alles ko ha .
3
Plg. DŽe: nu zen 1. was nu zlich, we oll, p o ninga: Aus schi u A bei wi d g oße Geld. 2. ge o ė, labas: Di bkime alle
ä ynės nudai. 3. posi i e , güns iges E gebnis: Rung ynės endėsi unse es Teams nudai. 4. eich um: So nu zens noch niekad
ha en wi nich . 5. ja ai, g üdai: Šieme gu zasde ėjo nauds.
4
Abkü igimai als LKŽe.
LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ. Daik a a diškasis i polinksniškasis labui daba inėje lie u ių ( aš o)
kalboje | 2
BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
2) Visa ge iausia <...> mes panaudojame liaudies labui sp.
3) El e n a bei e e ü labo kündikien ih e A1885,6. 5) Abe , mein gi ios labą zu
4) Pilį sug io ė i isą jų labą pasiėmė A1884,335.
besch eiben, e klä en zu müssen, was muss e do e leben š. 6) Fü labą als
Wo es, ale gegy nepeši P LXVII26. 7) All das Leben a bei e e ich Menschen
[ ė ynės] wohl. BŽe 8) Die Regie ung soll e gelei e n, gemeinsam labo s eben.
BŽe
9) To labo genüg ü ein ganzes Leben. BŽe
10) Hie alle unse Wohl. BŽe
11) Spä e ich e s and, dass e gezab ha Se o jägą, une meßame dämos galybe, und
e wende e sie Ha monie, und nich chaosos zuliebe. DLKT
12) Als bald wide s andenes ün es o sich e gab, g adg ou ai beschloss, jog, ha in umeny
ge äh ingą zei s ygiä, bedalo belu mi es lichen kanonie iis paskalbės selbs . DLKT 2 und 7
Sä zen e wende wi d zweckswillen nahims daik a a džio ge o ė Nu ze nku (plg.: Alles
bes es e wi e wende en liaudies ge o ei; Visą gy enimą di bau žmonių ge o ei). Das ande e is
5
11
12 sa nissen, wo labui zu e se zen synonymisch ge o ei da osi keblu (plg.:?Jėgą e wende e
Ha monien, und nich chaoso ge o ei;?Reikalo ge o ei mi üb igen kanonie iis pasikalbės selbs ).
Kann sein, dass lobui daik a a diškumas bedeu m s ge o ė, nauda kla hei e bunden mi dem, ob
seines abhängomuoju dėmeniu gehande e daik a a džio (į a džio) kilminike ma kie gy ą ode
abs ak ų daik ą. Labui mi kilmininku, e wendami 2, 11 und 7, 12 Sä zen, un e scheide nach
no wendinumą Sä zen: E s e mi kilmininku e wendami seman isch besich ie ende labui sind
alen ische eiksmažodžio (pa-)naudo i ak an e, zwei e nich . Nebū inoji labui mi kilmininku
6
kons uk ion 7, 12 Sä zen kann sein ge e inie mi ikslo p ielinksnine wegen kons uk ion 3
Sä zen (plg. Balke ičius 1963: 226). Tikslas eiškiamas daik a a džio labas naudininku 7 sa inyje (plg. 2
sakinį), Vo linksnio wegen kons ukcija 3 sa inyje und sekunda ischen Vo linksnio, genaue
sp achend, polinksnio labui mi kilmininku
7
5
Plg. Beispiel aus Daba ischen li auischen Sp achen eks yno (DLKT): [Pliusnys] wei e a beo ųsi Kū ėjo
žmonių ge o ei.
6
Plg. Nijolės Sližienės (1998: 10) eikiamą naudo i „ a o i kaip p iemonę, į ankį kokiam ikslui, aiky i
eh e und wo junglums besch eibung, wo naudininkas a liepia ini y o ikslo, zwecks unk ionen (ž . Sližienė 1994: 23).
7
,,An iniais (naujybiniais) sogenann en P ielinksniai, die mi Wö e n ande e Sp ach eilen
e bunden we den können, meis ens mi P ä eiksmien (Valiuly ė in: DLKG 2006: 438).
LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ. Daik a a diškasis i polinksniškasis labui daba inėje lie u ių ( aš o)
sp ach | 3
BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
kons uk ion (plg. Šukys 1998: 552; Kazlauskienė, Rimku ė, Bielinskienė 2011: 150151) in 12 Sakinyje (plg.
8
11 Sakinį). Nach 3 und 7 saklichen analogie und in Anbe ach dessen, dass ipiška G ünden (siau ąja
sinnem) aiška p ielinksnio wegen Kons uk ion, und daik a a digs benu ze ku G ünde Bedeu ung
nich eigenig, auch kann man denken, dass polinksnio labui Kons uk ion und (ode ) p ielinksniu
wegen suminin kilku (gali sein) bedeu ima G und. welchen pla z das Zwecklo, G ünden aiškoje nimm
daik a a diškasis und polinksniškasis labui? Sind dami nu diese Bedeu ungen e zähl ? Wie wi d
gesehen, und ande e.
Folliau (z . 2 Kapi eln) such oma An wo an F age, au welchen K i e ien basie end kann g įs i den
daik a a diškąjį und polinksniškąjį labui, ode , ande s, was mach Ein luss und wann
bedeu ungsnische labui wi d (y a) deseman izie und e häl polinksnio s a us. Man kann denken,
k i e ijaus, am į akos u i i g ama inė unkcija: daik a a džio labas naudininkas eina ne ipiško
dass, be minė o gy umo bene icien o objek u (papildiniu), zum Beispiel, sa inyje Alle ζωuliai nü zlich
9
zum menschlichen Beneh (plg.
ge o ei, menschui), polinksnio menschugebui kons uk ion ikslo umybe. Ande e sei s, hie
ielmeh b auch man eden übe ehe daik a a diškuoj und ehe polinksniškuoj lobui
bezeichne im objek i e und Umgebungybine (p iežas ies b ei e e sinn (in e alia Balke ičius 1963)
ode engu ąja sinn ( ealiosios) G ünde und ikslo (in e alia LKG 1971, 1976; DLKG 2006; Labu is 1998))
10
Bedeu ungen.
Dahe dieses A ikels Objek daik a a diisch und polinksniisch e wende wi d lobui. Ziel des A ikels hie a chijų
G undindu zu besp echen labui Funk ionen Sakinyje. Ticklui e eichen en s ehen solche daik a a džio naudininką
užda iniai: nep e enduojan į išsamią li e a ū os apž algą, umpai minė i, kas ašy a apie
und sein Synonym in g ama ischen li auischen Sp achen ap ašuos (ž . 1 sky ių), das heiß beschend in i, was ihm
išanalizuo i (labiau) daik a a diškosios i (labiau) polinksniškosios labui a osenos a ejus i pagal
bezeichne wi d in de heu igen li auischen ( aš o) Sp ach (ž . 2 sky ių, auch apibend inimą und iš adas). Benu z
wi d besch eibomujem analy iniu und in e p e a ions Me hoden. Plg.: Naujybiniais heißen solche p ielinksniai, die
sind gehal enę aiškius e imologischen Ve bindungen mi ais as nie neina o leisnį, ad können sein gehal en
sa a ankiškais žodžiais, iš ku ių jie kilę“ (Valiuly ė in: LKG 1971: 580).
8
Plg.: „Kai ku ie p ie eiksmiai aip pa gali bū i a ojami kaip polinksniai, pa yzdžiui, labui, me u i k . Jie
polinksniais, beispielsweise. : Alliską a ich nu deines Bes en (Kazlauskienė, Rimku ė, Bielinskienė 2011: 150151).
Ha man eines Beispiels, wo lobui e wende wi d wie p ielinksnis: Kad s aa ssacheni p as ėja und dass ohne seine
Einmischung bü ge liche K ieg, alle p o ingų und ge ne Menschen ongelagei, nesiliaus pe amžius. E eingeg i en
nu zum Wohle jene Romiών, die in jede Ums ände nüch en nu uhig a bei en A bei und genießen zu können
ein ache häumynine Glücke (DLKT). Tokai p ielinksnizlich labui a osenai Ein lussu mach sei u ische pažyminis Sa zins dėmuo.
9
Bene icien en unk ion eigen ümlich lebendem Wesenhei en, besonde s Pe sonen, de en Nu ze ode nich nu ze was
passie , geschieh . Ka es und o e Dinge sowie abs ak e Dinge beg ei en sich als bene icien as, beispielsweise.:
sudėjo g ėbliui zan i, ūkymas kenkia s eika i (ž . Sližienė 1994: 21)
10
Vaida Našlėnai ė-Ebe ha d (2002: 1718) sp ich übe sechs G ünde-Subka ego ien: eale G ünde (kauza i ), hypo e ischen
G ünde (sąlygos), als in die Zukun ge ich e e G ünde ( ikslo), nich ealen G ünde Beziehungen zuzuo dne sie eale
(nuolaidos), mo y o ( . y. ska inančios p iežas ies), pada inio (pasekmės, ezul a o). P iežas ies seman iniams
G ünde, Mo i und pada inen Subka ego ien und behaup e , dass hypo e ische G ünde sich zeichnen.
(sąlygos), kaip į a ei į nuk eip os p iežas ies ( ikslo), ne ealiosios p iežas ies (nuolaidos) san ykiai y a sa a ankiški,
LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ. Daik a a diškasis i polinksniškasis labui daba inėje lie u ių ( aš o)
sp ach | 4
BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
Siehend Zwecklo basiamasi Ma e ial, gesammel aus Vy au as G oßjojo Uni e si ä s
Kompuu e inės ling is ikos Cen e suda y o Daba inės lie u ių kalbos eks yno ( oliau DLKT),
suda o ašy inės, dažnai edaguo os, ski ingų žan ų (publicis ikos, g ožinės, neg ožinės a
dessen g oßen Teil adminis a i en Li e a u es) Sp ach ex ai. Saky ische Sp ache Beispiele DLKT
dalį. S aipsnyje emiamasi 1250 pa yzdžių, ku a ojamas labui. Tokie sakiniai, neski s an pagal
žan us, eiliškumo a ka a ink i į DLKT išplės inės paieškos laukelį į ašius žodį labui (naudojamas
bilden ge ings es pauschliches K i e ium zu ampa).
1. NAUDININKAS IR JO SINONIMAI GRAMATINIUOSE LIETUVI KLABUS APRAŠUOSE
Umins Sukonk e isie en labui Funk ionen im Sa z, o allem wich ig ku z zu e wähnen, wie
in G amma iken e s anden wi d daik a a digs Nu znehme und kokie kann sein seine Synonyme.
1.1. Adelė Laigonai ė, ap a dama daik a a džio naudininką Lie u ių kalbos g ama ikoje
( oliau LKG) (LKG 1965: 193 ), behaup e , dass eiksmažodžių waldomas naudininkas bedeu e Pe sonį
ode Daik ą, dem bes imm wi d, dessen in e esais du chge üh wi d, den einig ode ande s be üh
sp achamasse Handlung. Tokį daik a a džių nu niken kann genann we den Objek onu ininku. Sakinyje
e üll e zusä zlichen Funk ionen (ž . 13 sakinį). In jenen Fällen, wenn eiksmažodžių gehaldes
Nu znehme Funk ionen zeig , dem Zweckem was ge an wi d, zu i , e e üll das Zwecklo Ums and
(ž . 14 sakinį). 13) Fab ikan a p iszie en zu e heben A bei nehme n Ve gü ung. (zi ie aus LKG 1965: 193)
14) Das dėdė lånijo noch ih keliu und paa a ublių geld. (ci ie aus LKG 1965: 194) Elena Valiuly ė,
g amma ikos (LKG 1976: 29 ; DLKG 2006: 513 ; plg. Šukys 1998: 147) ap a dandich we kmazjodine
Ve bindungen mi Nu zininku, sag , dass naudininkas meis zeig e Objek i e (aukojasi), ečiau ikslo
( uošiasi s), k an ybische (dingo amžiam) sowie Zei (ich ažiuos win e ) Beziehungen. Objek o
Nu zenaa mi anzi y inigen Wi kmachodžiais u i zwei yškesnes Bedeu ungen
Maßnahmenad essa o und Maßnahmenzwecks. Diese Bedeu ungen un e scheiden sich besonde s
deu lich dann, wenn beide Nu zniki pau ojami g e a mi demselben Wi kmažodžiu, z. B., nupi ko
duk e iai (ad essa as) siūlų megz iniui (paski is). Ad esa ą bedeu e no male weise Pe sonis (o
ande es lebes Wesenhei en) me kinčių daik a a džių (o ihn e s ojenden einwa džių) Nu znehme .
<...> Paski ie Bedeu ung ha no male weise daik us me kinches daik a a džių Nu znehme . E
ma kie , wem e geben wi d ande em on demselben Wi kmawodem abhängom Lindniu (galininku ode
kilmininku) pasaki as daik as (Valiuly ė in: LKG 1976: 31 ; noch sieh DLKG 2006: 513 ) (plg. 1516 sakinius).
Abs akčios bedeu ungen (dažnai eiksmažodinės kilmės) daik a a džių naudininkas 1718 saknissen
LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ. Daik a a diškasis i polinksniškasis labui daba inėje lie u ių ( aš o)
zeig eiksmažodžiu ma kiimo alb e | 5
BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
Maßnahmenzweck (Valiuly ė in: LKG 1976: 34). Ki aiplingend, E. Valiuly ės Meinung nach, 1516 sakinių
naudininkas is (ad esa o, paski ies) komplemen inys, und 1718 sakiniuose ( ikslo) Umgebung.
Albe as Ružė LKG (1976: 517) be ei ges ell e, zum Beispiel, Sa zins Be žo ošes pasidžiauk p aku ui
daik a a džio p aku as naudininką Zei ikslo umybe (plg. 16 sa inį). Ähnliche Ansich en gib es und
Vi as Labu is, de 1618 Sa znissen benu zem das Daik a o des benu ze e s eh als Ziels genaue ,
des Bes immungsziels (paski ies) Umgebung, du ch die wi odigen ge ä ischem Besich igungs
11
Zweck, de zugleich o kennzeichne und Handlung ode zusä zlich gesag em Dinge 176). Jonas
Balke ičius (1963: 226) sp achlichen Saknungen Nu zininkus auch behandel dislo Umgebung einschließ
paski į“ (Labu is 1998: 302; panašiai Ružė in: LKG 1976: 517; Šukys 1998: 168 ; da ž . . p.: 147,
in b ei ich wah ogiames G ünden Ums änden Beg i ü. Wie sag Jonas Schukys (1998: 169), ums änden
aplinkybių sky iuje. Tačiau jis (Balke ičius 1963: 219), ski ingai nei V. Labu is a A. Ružė, ikslo
nu zennehme 16 sen enscha ka u zeig und indi ek isches Objek e , und 1718 saknissen, wo es
abs ak e es Dings a a dis is , e ha no male weise ein k ä ige es Ziel a spal į (plg. Ružė in: LKG
12
1976: 517;
13
plg. . p.: 34, 87).
15) Ich ihm be nen pyliau, e mi duobę kasė. (zi ie aus Schukys, 1998: 148) 16) Ich selbs pasida iau namui
enus. (zi ie aus LKG 1976: 32) 17) Vai o ykš ė ih e Schönhei sep inžiedžius enka? (zi ie aus LKG
1976: 34) 18) Seinen Gewal en einzuse zen pik am nega biga. (zi ie aus LKG 1976: 34) Aldona Paulauskienė
(1994: 120, auch siehe . p.: 123, 173) häl de Meinung, dass in allen diesen [zuildigen, ums änden]
Ve b auchs ällen de Nu znehme die gemeinsame (in a ian ine) Zweck- und
14
Nu zos/nenaudosbedeu ung behäl (siehe auch Šukys 1998: 147). Aiškėja, dass daik a o digs Nu zenaa s
in e p e a ion be uhig se nis eilen (g ama ischen unk ionen) zusä zinys (ne iesiognis objek ) esp.
umgebung und konk us (li as esp. nich as) esp. abs ak us daik as ski imi. Zusä zlich is
konk e es lebendus ode nich lebensus Dinge bezeichnende daik a a džio Nu znehme (Valiuly ė);
umgebung konk e e nich lebus ode abs akčius daik us bezein is daik a a džio naudininkas (Labu is,
Balke ičius, Šukys). Basie end so e nennendem
11
Tiklo umgebung das is an ininké Sa z eil, de zeig namen liches, pe spek i ie gehal imu G und, welche
Da lei, an die angewende end sich zeichne is, e zähl mi dem Geschich en (Labu is 1998: 300). Plg.: Tikslo
umgebung kennzeichne Handlungs ode Bewohnungs Zweck das und Bes immung, indem sie an F agen
an wo e was, de en ends gegangen, gewickel wi d, e eich ode wem, dem Zweckem was is ode was ge an wi d (Balke ičius 1963: 225).
12
No male weise is solch ein Objek gemeiskie ech konk e em Dik a a džiu (Šukys 1998: 168).
13
Ryškiausią ikslo Bedeu ung ha eiksmažodinių daik a a džių naudininkas, z. Dujinei Cemen aie ung
e wende e e schiedene K osnys (LKG 1976: 517).
14
Aplinkenscha en Nu znehme behal en denselben Haup haup zweckbedeu ung. […]...> Tikslo
umgebung is auch e wandel mi de Bes immungs Bedeu ung (Paulauskienė 2001: 173).

LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ. Daik a a diškasis i polinksniškasis labui daba inėje lie u ių ( aš o)
sp ach | 6
BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
indi ek ins Objek und Ums ands Nu zininku, muss man sagen, dass daik a a digs Nu znehme is
indi ek ins Objek kons uk ionen opojasi Kinde n, nupi ko öch e iai siūlų, ihm kalną pyliau und
un e scheide on he umybe einančio kons uk ionen opojasi aikų labui (plg. ge o ei), nupi ko
duk e s labui siūlų, seinem labui kalną pyliau. Ebenso hie wich ig ach el die gleiche aiška me kimi
seman iniai un e sumai: kons uk ionen opojasi Kinde n, nupi ko öch e iai siūlų, ihm kalną pyliau is
bene icien o, a opojasi aikų labui, nupi ko duk e s labui siūlų, seinem labui kalną pyliau ikslo
naudininkas. Sind die le z e en Nu znehme un e schiedlich? Visaip kann sein. Abe , zum Beispiel, im
Sa z Bičiuliai, seine E ah ung noch pass e naus unse em Nu zen (DLKT), nu ze ehe is a imas
bene icien o indi ek em Objek , kennimam (d. i. pasi a naus unse em Nu zen uns; plg.:?pasi a naus
uns unse em Nu zen; noch plg.: Nupi ko duk e s labui siūlų megz iniui; Paskolijo da ih es nu ze
kelionei und Geld) (ž wei e . Hinsich lich, labui un e summen zu e klä en b auch zu suchen noch
ande e K i e ien. Axelis Hol oe as und Lo e a Semėnienė (2004) humo nien zusch eib g a iškumo
G ade. Remdamiesi Vesla os Čižik (2003) o läu ig es ges ell linksnių hie a chie: a dininkas >
galininkas > naudininkas > kilmininkas (ode kilmininkas > naudininkas) > įnagininkas, au o iai
(Hol oe , Semėnienė 2004: 33) behaup e , dass linksniai aussidės o skalėje nach dem, ob sie kodie en
zen ale ode pe i e ische Sa z unk ionen; linksnių bedeu ungen y a seh abs ak igen und schwe zu
such umulie en linksnių hie a chie hoch e be indenden linksnių Fall, abe geschäbi dem konk e esnės je
niede e linksnie posi ion in hie a chie. Nach Bezugkinigem G a iškumo (kinnlichkei Sa zens B anduoliu)
ode Seman iškumo (pe i e iškumo) G adem un e scheide linksnių Hie a chie e bunden und mi
synaksischen Zugehö omkei en (waldinys > modi ika o ius) G undlage un e scheide g amma ikalische
15
Funk ionen Hie a chie: Subjek > di ek es Objek > indi ek es Objek > olimesni Objek e (engl. oblique)
( umpiau, Subjek > Objek e) > Umgebung (plačiau 2009 oe 2009a, Holb). Wie sch eib A. Hol oe as (2009a:
18), a dažodžių hie a chie, aus ikiuojende wi kmachwo dens palydo us gewiss a niede ėjančia o de nach
ih e pe i e ilichkei , ode a sie ums on p ag indliche p edika ions g ad, e laub o zus ellen
g aduiisches wi kmachwo ðs komplemen en übe gang in modi ika o ių ka ego i, gleichzei ig o gesehend
und zwischen liche übe gangs älle. Dahe hie a chiza ionsg undundu Nu znehme is meh seman ische
(mähige g amma ische ) humo nis, ma kie end meh pe i e ine g amma ische Funk ionen.
Hie a chischen Un e schieden können g įs en und labui a oseną: nach synaksische
Zugehö omkei ihm ma kiimi Objek e > ums änden (pasiš enčia allgemeinem gu em > pasi a naus
unse gu em > a bei e Menschen gu em > schönes gu em sep ynziedžius enka). Es handel sich und mi wah em Bes u daik a a diškumu >
15
Übe synaksischen Ve bindungen Ve wal ung und Modi ika ion, aldinio esp. modi ika o iaus, he dan iges Wo es esp.
modi ikuojamojo žodžio samp a ą, ku ia čia emiamasi, plačiau ž . Hol oe , Judžen is (2003: 11–35; 2005: 11–38). Ten
pa plg. i adicinę sin aksinių yšių ipų apž algą. Apie papildinių i aplinkybių sky imo k i e ijus, ku iais s aipsnyje
naudojamasi, plačiau ž . Hol oe , Čižik-P okaše a (2005: 66–70).
LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ. Daik a a diškasis i polinksniškasis labui daba inėje lie u ių ( aš o)
sp ach | 7
BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
polinksniškumu (pasi a naus unse em wohl (plg. unse en ge o ei) > g ožio labui (*g ožio ge o ei)
sep ynziedžius enka). Nach seman ischen Funk ionen indi ek inem Objek gehende daik a a diškasis
labui ko elie end mi bene icien u, und umybe gehende polinksnio labui kons uk ion mi ini y u, . y.
16
ikslo aiška. Wie wa gesehen, neben solchen daik a a diisch ode polinksnich ig benu ig en gabu, sind
Fälle, wo labui is (labige ) daik a a diškasis, abe nach synaksische abhängomigkei gib es P edika o
he dinys (seines labui (plg. jam, sein ge o ei) kalnen pyliau), und a i kščiai: labui is ehe polinksnis, abe
p edika o he dinys (nü ze Ha monien, und nich Chaos labui). A. Hol oe as und V. Čižik-P okaše a (2005:
8192) synaksiisch einen Nu ze , de nich ges ü z a gumen posi ionen, d. i. kein P eda behe dinig is ,
nenn eiwuchem und un e scheide ie seine Typen: da i us commodi (Jonas a Onaėi ynešno),
da i us sympa he icus (Jonas paspaude e de ganze šeimininkui die Hand), da i us e hicus (Jis du
o beizus!), da i us iudican is (Schis wi d mi schön schmecken). Au o en in e p e ie en da i us
commodi als bene icien o Umgebung (plg.: jam kalną pyliau), da i us sympa he icus als
A gumen e eilungsge älle, da i us e hicus e binde mi disku su und Zei den Sa z umybe, und
da i us iudican is is seman isch e langujamas und synak iisch geldomas (Hol oe , Čižik P okaše a: 90:
2005, 83, 86, 88, 90). Le z e eie Nu znehme bezieh sich ne mi dem ganzen Sa zin (kau Sa zin
umgebung), sonde n nu mi konk e en Wö ze s synaksischen Eigenscha en ( . p.: 91). Agnieszka
Rembiałkowska, diska die end eie Nu zininken, schläg o , klasi izie end <...> au zuweisen ih e
umėp ies (engl. scope) k i e iumi. Konk e e Sp echen, eies Nu ze ypen we den bes imm o allem
nach dem, mi welche Sa zpunkpe sie beziehen, d. h. mi welche P edika ionsebene sie bilden enge e
Einhei und mi welche P edika ionsebene beg enz sich die Wi kung ih e bedeu samen P edika ionen
(Rembiałkowska 2009: 149150). Ih G undindu da i us sympa he icus kodie en posesy ines éikšmės
pasi eiškia še dinės p edikacijos lygmeniu (plg. 16 sakinį), da i us commodi incommodi kodie en
bene iecien inės male icien inės eikšmės ( . p.: 167 168) u ė ų gehö en zu išplės inės p edikacijos
lygmeni ( . p.: 162) (plg. sakinį), da i us lygmeniu ( .: p. 168). A. Rembiałkowska (2009: 161162, 168) basie
somi au dem K i e ium de E wei e p es hie a chie: da i us sympa he icus > da i us commodi ode
iudican is eikšmės [koduojamos] p opozicijos lygmeniu, da i us e hicus – šnekos ak o (sakinio)
den Nu ze n, die in Umgebungen gehen. Aus dem, was lig šiol gesag wu de, kla , dass (gali sein)
su p edika u iesiogiai nesusijusių lais ųjų naudininkų hie a chizuo us ski umus. Kaip (a ) okią
besch änk wi d labui Ve b auchung pag echiui da i us sympa he icus (plg.: pasida iau namui
incommodi > da i us iudican is > da i us e hicus, a liepia ap a iamas labui, bus kalbama oliau (ž . 2
langus,?pasida iau namo labui langus, abe : pasida iau domu labui ( . y. namams als lebamai ie ai) langus)
(ž wei e ).
16
Fini y as „būdingas daik ams bei eiškiniams, ku ių siekiama, ku iems ski iamas eiksmažodžio žymimas
ak ion, z. B.: die Teams konku ie en um den e s en Pla z, Landa bei e n be ei e sich sėjai (Sližienė 1994: 23).
LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ. Daik a a diškasis i polinksniškasis labui daba inėje lie u ių ( aš o)
sp ach | 8
BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
Ju gi a Ke e ičienė (2008: 117 ), angewendend kogni y inės g amma ikes heo e ische o läu e und
Me hoden, bie e Nu znieka Funk ionen zu bes immen nich nach synaksischen (waldomas esp.
newaldomas), abe nach seman ischen K i e ien. Kalbininkė Nu zniken in e p e ie als eine A
mi einande e bundenen un e schiedlichen Bedeu ungen Ne z (angl. ne wo k, se o meanings). In
diesem A ikel in daik a a džio Nu znik zu be ach e wie in hie a chijų, ski ų minė ų au o ių
(Hol oe as, Semėnienė, Čižik-P okaše a, Rembiałkowska), na į. Basie end au ihnen, sp ich man, wann
labui e wende wi d (labiau) daik a a diisch ( u i bedeu ung), wann polinksniisch (kaip
deseman izuo as). Dies disku ie sich ach end seine synaksischen abhängigkei en: be ücksich ig
wi d an dem, ob e is eines handmawo ds gewaldomas ode nich . Veiksmazwo ds aldiniu gehende
polinksnio labui kons ukcija su kilmininku y a objek as (papildinys) (ž . 2, 11 sakinius),
daik a a džio labas naudininkas ode modi ika o iumi einan ys Umgebung (ž . 7, 12 Sakinius) (plačiau ž . 2
sky ių). Wei e , im Hinblick au Vy au as Amb azas (2006: 307) Gedanken, dass p ielinksnis wegen(ei) mi
kilmininku du chb ei e in das Zweck- und Bes immungsnu enaa s a osenes Gebie , besonde s dann
wenn es übe konk e e Themen im Zusammenhang mi dem Zweck sp ich , z. B. → lieko bul es sėklai wegen
Säklos, pasidės pieną → wegen Kinde n, <...> auss umia und eiksmažodžių abs ak ais eiškiamą
Bes immungsnu nik, z. 1.2. : Au g und Essymo genug s (plg. Balke ičius 1963: 226 und 1718 Sakinius), ku z
17
e wähn , womi noch, beides Nu znieka, ma kiima ikslo Umgebung und wie sie e bunden mi ipiška
G ünde aiška p ielinksnio wegen Kons uk ionen.
Pa yzdžiui, A. Ružės nuomone, be jau minė o naudininko, ikslo aplinkybe eina
p ie eiksmis, daik a a džio kilmininkas, ilia i , kilmininkas mi p ielinksniu wegen, galininkas mi
p ielinksniais į, už, eiksmažodžio bend a is, siekinys, azeologizmas i žodžių junginys (LKG
1976: 514 ; plg. Balke ičius 1963: 221 ), o G ünden umybe p ie eiksmis, daik a a džio įnagininkas,
18
kilmininkas mi wegen, aus, on und dankka, galininkas mi p ielinksniais pe , ü , įnagininkas mi
p ie a ų išsižadėjau g ažiausio jausmo ljuba i (plg. 3 sakinį) (LKG 1976: 516517; noch siehe. LKG
p ielinksniu su, azeologizmas i žodžių junginys, p z.: Dėl ė ų įno io, dėl amsuolių ana ikų
galininkui mi p ielinksniu ü ode Nu zininkui, plg. :, Ma du noch in de Schule seiend, schon
1965: 194). Kilmininkas su p ielinksniu dėl dažnai būna sinonimiškas ikslo unkciją u inčiam
kämp e du ü li auiskhei (plg. wegen li a ilichkei ); Ko ai gejag we den wegen kepsnio (plg.
19
kepsniui) (Ružė in: LKG 1976:
518).
17
Plg. (199 Šukio8: 169) Meinung in diese F age: Vie oj zwecks [ . y. ikslo] Nu zne n no male weise nelabai pas a
P ielinksnio wegen Kons uk ion, z..: wegen Samenos pasilikom; wegen B o ü si e bsiu; beso gen Sie ü die Reise.
18
P iežas ies Beziehungen besch eibung in wich igs en li auischen sp acho y os A bei en siehe. Našlėnai ė-Ebe ha d (2002: 8
12).
19
Tikslo P ielinksni ü Kons uk ionen e wende en p ie eiksmažodžių, de en eiksmu gesag wi d
i gendeine S eibung (komma , zū i, s e ben, kel i und so.) (Ružė in: LKG 1976: 518).
LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ. Daik a a diškasis i polinksniškasis labui daba inėje lie u ių ( aš o)
spoken | 9
BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
E. Valiuly ė, DLKG (2006: 543) behanda dend G ünde Bedeu ungs Geschmawdnisse pe , mi įnagininku
junginius, eigia, kad „p iežas į žymi junginiai su p ielinksniais iš, nuo, dėl, už, ečiau – su dėka,
ohne P ielinksnio, mi P ä eiksmiais (da sieh Valiuly ė 1998: 337410). Wie wei e ma kie kilmininkas
nag inėdama ikslo aišką, ji (DLKG 2006: 551) laikosi nuomonės, kad „ eiksmo ikslą bei paski į
und naudininkas (alene ode mi bend a imi), bend a is, p ielinksnių [dėl, bei, in mi kilmininku]
kons uk ionen, beispielsweise.: kämpja ü eihei , age e neugie um dėlei (da plg. Labu is 1998:
302). P ielinksnis dėl, a ojamas „ eiškian eiksmo ikslą, dažnai susipina su p iežas ies eikšmės
a spal iu (LKG 1971: 590; ähnlich Ružė in: LKG 1976: 518; auch siehe Valiuly ė 2001: 201, 222).
20
21
Išsamiai ap ašiusi daba inės lie u ių kalbos sin aksinius sinonimus, kalbininkė apibend ina:
g ündliche U sache Ve häl nissen Ausd ucksmi el sind Kons uk ionen ausKilm, onKilm und
wegenKilm (Valiuly ė 1998: 406), und cen ische S elle im Sys em de Zielo [konk ečiau, Sikinio]
Bedeu ungsmi el nimm bend a is eine und mi kilmininku, und p ielinksninės [į, bei, wegen]
Kons uk ionen bilden jene Sys ems pe i e iją (Valiuly ė 2001: 222; ähnliche Meinung siehe auch. 300
Labu is 1998: 300). J. Schukio (1998: 380; noch siehe 1978: 31) de Meinung nach, gemeins e P ielinksnio
wegen Bedeu ung G und mi Bes immungs a spal iu genug aiški und ohne Sakinio. Kai p ielinksnio wegen
Kons uk ion bedeu e genug aiškią paski į [ . y. zielą], ih is naheims zwecks naudininkas, jedoch ihm
keis i nebū ina, noch willima hal en g unde a spal į. Mama wegen seines Kindes (plg. seinem Kind zu)
B ooną pasku inę aiko. Alle dings s a in solche Bes immung signie ende P ielinksnio wegen
Kons uk ion, wo man nich insehen da G ünde a spal io, besse pass gewöhnliche Zweck
Nu znehme . Kaukom Ka o enen ü die Samen (Šukys 1998: 380 ). E. Valiuly ė (1998: 376) behaup e ,
dass P ielinksnio wegen g unde, ikslo, objek i e, nuolaidos eikšmės sind seh a imos: sie e ein ein
gemeinsames seman isches Zeichen, den bedingungsweise kann genann we den loginiu pag indu. <...>
Es kommen solche Ve b auchs älle o , dass schwie ig zu sagen, welchem Bedeu ung zuzuo dnen
22
besag e Kons uk ion.
Aus dem Gesag en sieh es sich, dass, o z ypische Vo liebscha wegen Kons uk ion G ünde
Bedeu ungen, sie is meh ia eikšmė: sie pasakomi und ande e nep iežas ies ( ikslo, objek i e ode e c.)
20
,,P ielinks wegen, dėlei e wende we den bedeukiend Handlungs (sowie auch Zus ens, eiksmines Eigenscha en) U sache
(Valiuly ė in LKG 1971: 590), Ziel, nuolaidą, Denks ode Sp acheobjek , e s ä kend die Bedeu ung eines ande en Wo es, z. B.
Au g und Gu e is e (Gu e hei is e gu ) (Valiuly ė in DLKG: 2006 441). E. Valiuly ės Meinungen (1998: 381), Ve bindungen mi
ak i ius, alingus Handlungen ma ke inčiais eiksmažodžiais p ielinksnio wegen kons ukcija, ha und ikslo Bedeu ung, z..:
a jojo wegen me gelės (plačiau siehe LKG 1976: 87). Solche Ve bindungen können ans o mie we den in
zusammengese z e Zielsa zungen, plg.: a jojo, um gesehen zu sehen me gelę.
21
P ielinksninė [dėl mi kilmininku] Kons uk ion ikslo Ums ands Bedeu ung li e a ische Sp ache nelabai
būdinga. Be o, kilmininko su p ielinksniu dėl ikslo eikšmė ne isada aiškiai a ibojama nuo p iežas ies eikšmės“,
beispielsweise., Du ch Kühnhei hiel e sich um das Gü žo seines Va e s langą Damasko du klą, nahm lazdą und ging
aus; Wegen smaglichkei einen kann sichikeh en, abe meh nich s (LKG 1976: 518).
22
Labu is (1963: 225; auch siehe . p.: 22 ähnliche Meinung siehe Labu is 1998: 293, 300) sag , dass iksloumgebung on weikianches
G ünden ums änden un e scheide ein andokses G und und Zei e häl nis mi dem Sa zenspo nien: weikianches
G ündenumgebung in eale Wi klichkei en s eh ü ühe das Ta inen ode geh zusammen mi dem Ta inen, und das
Ziel umgebung is nu ein mögliche ode e wa e e E gebnis de a ienischen Handlung ode des Zus ands, ode , nach
den Wo en on Nashlna-Ebe ha d (2006: 17) ein linguis ische Zweck .
LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ. Daik a a diškasis i polinksniškasis labui daba inėje lie u ių ( aš o)
sp ach | 16
BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
und ak ualisie wi d poseso ium gedanken nu zen bene icien ische in e p e a ion. Toks
daik a a diškasis labui a imas da i us commodi, besonde s in den Fällen, wo labui mi kilmininku
ge enn wi d on galininku bezeichnenden posesum und ges ell in den Sa zbeginn, wie 52 Sä zen (plg.
Vaičiuly ė-Semėnienė 2006: 171172). Tokien wie 5052 Saknisse un e e ügba en DLKT Beispielen gib es
nich . Ne u ima und sakinių, wo labui e wende wi d wie male icien o Umgebung (plg. Rembiałkowska
2009: 154). 53 sen inio male icien o (nesėkmės) Nu znehme (mamai) wechsel 54 sen inyje in kons uk ion
mamas labui suponuo en sie als da i us commodi in e p e a ionen: mamai gu pasisekė, dass diesmal
pi agas nenusisekė /; sie so und woll e (plg. : Mamas bes ui (plg. naudai) Kuagas nenusisekė). Wegen
de selben Belange als nauda, ge o ė In e p e a ionen pass e nich Saknissen mi da i us iudican is,
dem bezeichne e subjek i us Beu eilung (plg. Rembiałkowska 2009: 156157, 163; siehe 55 sakinį). Ande ein
sp echend, da i us iudican is is e bunden mi pe cipien o (ž . Sližienė 1994: 2021), und labui mi
bene icien o Funk ion. Ande e sei s, 56 Sa zinie, wo eiwasis Nu znehme kann we den e s anden
sowohl als da i us iudican is, sowohl und als da i us commodi (Rembiałkowska 2009: 157), wä e es möglich
zu e wa en und bene icien ü ak ualisie ende labui mi kilmininku kons uk ionen. 50) Numazgojo
Passagie em Beines. (zi ie aus DLKG 2004: 514)
51) Numazgojo kelei io labui (plg. naudai) kojas. 52) Kelei io labui (plg. kelei io
naudai, kelei iui) Schaimininkas numazgojo kojas. 53) Diesen Mal kuagas mamai
nich usieke e. (ci ie e aus Rembiałkowska 2009: 154) 54) Diesmal Kuagas mamas
labui nenusisekė. 55) Das di (plg.? a o behel ) ielleich moni o ius is
bildungsklis noch? (zi ie aus
Rembiałkowska 2009: 155)
56) S udijas man (plg. mein labui) wu de dem, was a ba inuks A bei en al em Kinum.
(zi ie aus Rembiałkowska 2009: 156)
Gül iglich übe Baudo ode Bedeu ung, ma kie ung daik a a diškuoju labui, e laub
sp echen 57 Sa zins Kon ex .
57) Die En scheidung wi d angenommen ein ache s imsa usiųjų Meh hei nach dem, wenn už
und p ieš pasisakė po zwei depu a us. Wi können diese F age je z lösen (KAIP?) zu Ih em
Vo eil (plg. Ih em Vo eil; Ihnen o züglich). DLKT

LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ. Daik a a diškasis i polinksniškasis labui daba inėje lie u ių ( aš o)
sp ach | 17
BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
Aus dem, was übe labui als daik a a džio o mą gesag wu de, e klä sich, dass e mi seinem
abhängimueu dėmeniu ( e ai) de inamuoju būd a džiu ode (no male weise) nede inamuoju
daik a a džio (į a džio) kilmininku e wende wi d als p edika o aldinys ode modi ika o ius.
Daik a a diškasis labui mi de inamu einem pažyminiu Sa zinie geh objek u ode umybe. Wegen
seines leksischen Bedeu ungs abs ak hei Objek gehende labas Nu znehme a liepia ne ipišką
bene icien ą (pasiš enčia allgemeinem gu em) ode pa ien ą ( y inėjimai hil allgemeinem gu em).
Aplinkybe gehančiu daik a o zis labs benu ze ku mi de inamuoju ma kiim ziel (geme am lobui
sujudo). Tikslo Nu znehme naheims Vo lieksnio wegen Kons uk ion (dėl bend o labo (ge o ės)
sujudo).
Daik a a diškojo lobui aldiniu no male weise geh leb us (pe spenis) ode ( a eie ) abs akčius
daik us ma ke inčio daik a a džio kilmininkas (pasi a nau i hochokos und amilien lobui). Angesich s de
Kla hei des eigen lichen Dich wo es labas leksischen Bedeu ungs und au g und seines
nich ininie enden abhängigen Dämeniums kann man besch eiben wie olg : Gegens and gehende
Dik a u labas Nu znehme ak ualisie bene icien ą (bū inas isuomenės labui) ode a liepia pa ien ą,
kon en y ą (p ieš a auja asmens labui), ini y ą (nu ze Menschen labui), he umgehende Me hode
en sp ich no male weise ak ualizuo ą bene icien ą (sukū ė ne sebe, o na odų labui), manchmal mi ihm
ausged ück (isp ach zu deinem labui). Daik a a diisch e wendebam Gu e eigen liche und synk e ische
(bene icien o und ikslo) Bedeu ungen (pa ūpin i Lūšio gu , a ich alles das dein gu ). In solchen Fällen,
wenn um eibliche lob ü mi Pe sonen bezeinčiu daik a a džio (į a džio) kilmininku kons uk ion
e s anden wi d als ikslo, eigens lob ü bedeu ung wi d blankesnė (plg. sendchia mi meinem labui) (ž . wei e ).
2.2. Polinksniškasis labui
DLKT esma und meh Beispielen, wo daik a a digs labas Bedeu ungen sind wenige auškios und da si
achich lich, dass labui mi kilmininku e wende wi d (labiau) als polinksnio kons uk ion. Das
be e en mi labui aldinio, ma kiimo kilmininku, abs ak um. Beispielsweise, basie end 58 Sa zlinie,
wo abs ac us Daik a o zis Nu znehme (s eika ai) geh bene icien e Objek , kann man denken,
dass bene icien as können we den ak ualisie abs ac us Daik a o zis labs Nu ze nku, ähnlich wie
Bloga lao aika kenkia dein labui ( au). Alle dings aus 59 Sa z sieh man, dass lobui mi abs ak us
Daik a o zis kilmininku e wenden da osi kebliau (?kenkia gesundhei s lobui). A ode en, dass das
Objek gehendes abs ak us daik a a dis silpnina daik a a diškąjį labui. Abe es wi d e wende 60
Sa z in, wo geh ini i o Objek. 6164 Saknissen bene icien o ode ini y o Objek ma kie polinksnio
lobui mi abs ak us daik a a digs kilmininku Kons uk ion, die synonymiska eiksmažodžio ode
būdwa džio geholdam Nu ze nkui.
LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ. Daik a a diškasis i polinksniškasis labui daba inėje lie u ių ( aš o)
sp ach | 18
BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
58) Bloga nuo aika, susie zinimas kenkia s eika ai. (ci uojama iš Sližienė 1994: 343)
59) ?Bloga nuo aika, susie zinimas kenkia s eika os labui (plg. ?s eika os ge o ei).
60) „Šiuo pak i uoju, kad maloningasis U enos d a o ponas Balce ičius lenkų e oliucijos
labui (plg. lenkų e oliucijos ge o ei; lenkų e oliucijai) spende e d ei hunde Rublių. 61) Jam
a lygins Die as i lais oji Žečpospoli a. Pasi ašė e oliucijos pasiun inys Smilga“. DLKT
S aa ene is und Handa bei e be ei end ma e ielle Gü e , Geis liche gebda und eligiösen
Ze igungen, und jede klasė pe o mend sein A bei . Fü das gemeinsame Gu es (plg.
allgeme am Gu en) no wendig, dass ein solches Sys em hä e he schende Teil, wie dass Seele
behe sch einen Kö pe ode höhe e Na u is he sch nied ige e. DLKT
62) Vielinanzende poli ischen Gie und Ve b e imü de Op e , de Mach die Mach benu zen
nich de allgemeinen Wohl ah (plg. bend ajai ge o ei), und welche auch Pa eien ode sel same Füh ung de Wohl ah .
DLKT
63) T o z dessen, was wolle man jemand, nich mal zu e gessen, denn wi , Menschen, können jus das
un, s ille en, ü ch en, denken zu zahlen, op e n Mi el zum Zwecke (plg. Zielen, wegen Zielen),
unwillig d ehen wi mi Blu unse e Hände, abe wenn es jemand ande e u unse Namen, hinwenken
wi die Augen in das Land ode schandue n wi Zuschaus šūksnius. DLKT 64) Lieben Ih , Ih
Kunigenscha is ein Geschenk Go es, ü das Heiligen Wohl Ih es Volkes (plg.?selbes Volkes
Heiligungse we o ei Nu ze; selbes Volkes Heiligung/). DLKT Labui abhängigem dėmeniu einan iges
Daik a o des Abs ak hei e lie seine un e scheidungs (daik a a diškasis > polinksniškasis)
K a in denen Fällen, wenn labui mi kilmininku geh ziel des Umybe ode so kann in e p e ie we den
(plg. 4749 Sakinius). 6368 Saknissen e wendamos polinksnio liebe kilmininko waldinys leksiisch
unbeg enz : pasakomas konk e ečius ((ne)gy us) und abs akčius daik us žyminčiu daik a a džiu.
Tokios ikslo bedeu ungen polinksnio labui mi kilmininku kons uk ionen, pasak V. Ap esiano (1995: 18),
in e p e e uo inos als kad P as ųsi. Tikslas pasakomas kondensuo ai (plg. Valiuly ė 1998: 369): nach
wi scha lichkei sp inzip zu polinksnio lobui kons uk ion gewähl asi ans elle sei lu igen sa zes
(plg.: (67) Tie ausgießchen am wenigs en schwi i o kos enlosen mobilen Tele ono lobui ausgießchen am
wenigs en schwi i o dami , dass bekä ig en kos enlosen mobilen Tele on). Diese polinksnio lobui
Kons uk ionen synymimischs ikslo wegen mi kilmininku Kons uk ionen.
Abgesehen solche aiškie Fälle, esama und d i eikšmių: 71 Sa zinyje e wende e he umybe gehende
labui kann we den in e p e ie und als daik a a diškasis, . y. ak ualizuojan is bene icien ą (da ykime
LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ. Daik a a diškasis i polinksniškasis labui daba inėje lie u ių ( aš o)
ne sich kalboje | 19
BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
[B], und de Guns en de Menschen den Menschen), und wie ehe polinksniškasis, d. h.
a askai oms [Fin], o žmonių labui ≈ dėl žmonių) (da ž . 46–47 sakinius).
bedeu in is ziel (da ykime nich 65) Go lung leudaue mi Menschen: Ab aham s e ende
sūnų op e e Go , abe ihm b auch e e nich zu s e ben; ja Go den uns e blichen Sūnų
a ida e e s e čiai Menschen wohl (plg. *žmonėms;?žmonių ge o ei; wegen Menschen). Was wi
da zu sagen haben? DLKT 66) Va ge du, a ge, juk konn e noch begi en i Menschen und de
ge o ei; dėl žmonių i mies o), be gi a, nebūna aip, kaip u no i. Be galgi Die as susimils i
S ad zuliebe (?žmonių und de S ad e pas eiks. DLKT
67) Nusiun ė „špa galką“. Tad ie, ku ie sekė paskui ausinėmis apsi ūpinusį akcijos daly į,
ausgieb e am wenigs en schwi z e kos enlosen Mobil ele ons willen. Nioko ojai ho ch en sich sumaiš ii.
DLKT
68) Menschen, die zusammengewo en in den Na ą, en s eh nu solchis po eikis
o zus ellen ih en Lebens e ns umą: gehen in wissenscha lu, ausbildans, Kinde machen,
a bei en na o behü e, nach essen iinumä sp echen zwei Sp achen buchs äne und
pe kel ine sinn. DLKT 69) Sie egie en un e Be ücksich igung on dem, was das Bes e ü
das S aa und alle ih Angehö igen is , und wenn die Meh hei egi zum gemeinsamen
Nu zen, [ okia san a ka] heiß die Gemeinscha alle san a ks namens poli ėja. DLKT
70) Wa um ih mich ge u en hab , O i ai? Mi is das nich so seh ge äll . Da įsau zu bi en Sie,
monsieu , denn imme a bei e ich ü unse Cause. Ih nich usäulsi e. Ho e ich. DLKT 71)
Re o men machen wi nich ü sich [B], nich Be ich en [Fin], abe ü das Wohl de Menschen
Aplinkybinė polinksnio labui kons ukcija su konk ečių i abs akčių daik a a džių
[B/Fin]. DLKT kilmininku ha synk e ischen Bedeu ungen und 7275 saknissen: 7273 saknissen Ziel
e sipynęs mi P iežas imi, 7475 saknissen mi P iežas imi und Bedingung. 72) Paauskin i, aus was
e zusammengese z is , abe p e de galų endlich selbs beschließe, wann wi d Zei a sige n.
Būke e wach ūs und nu z nich Zwangs. Ih es Kindes Bes uui (plg. wegen Ih es Kindes)
neskü inki e E eignisse. Die Zei selbs on selbs nich heilen e ek ich en Ve lus emosionale
Zie d, dahe müssen wi Kinde n e lauben ih e Emo ionen indi iduell ikie . DLKT 73) Visoke iopa
s aa liche Un e s ü zung jugimhausbaubesellscha en. Nau os und des Landes Wohl ah s Lobui
e gischem ambi ionen, e gischem posakį du li au iai d ei Pa eien, junkimės in Koali ion. DLKT
sp ach | 20
LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ. Daik a a diškasis i polinksniškasis labui daba inėje lie u ių ( aš o)
BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
74) Jau e lo ęs, denn selbs seines no u ihn aus a ė, min yse nann e sich idio u und pano o skel i
sich an ausį. Abe Schüss e nach Mi agen, nich s wechsels du. Fü den Wohl de Wah hei (plg.
Se zenden de Wah hei ; Wenn wi wollen die Wah hei ) müssen wi sagen, dass obwohl e lo en
jis gana g ei ai kompensa o p a as į. DLKT
schönes Kö pe bild und schude e Edua dą, 75) Neudaus, siche schaus ai, e e leb e ech e
Todėl žmogaus s eika os i kišenės labui (plg. dėl žmogaus s eika os i kišenės; jei no ime,
Sch eckung gesehnß leščią chilly u ą! dass...) we wä e so iel wie möglich zu zeigen lė o galabymo
ilmü, und nich aukš aukš ! Üb igens, iele Schöp e das pe e s anden und uch lich
aūschen allein in diese Rich ung. DLKT Tikslas mi P iežas imi pasakomas und in solchen Fällen,
wenn polinksnio lobui abhängomuoju dėmeniu geh ka a o iisch e wendames pa odomojo
einge ü zichs das kilminink. Apibend in o Angabenens Bedeu ungs į a dis, wie gesehen aus 76 ode 77
Sa z, subadue b ei e n Zusammenhang zu. 78 Sa zens Kon ex e laub eden übe polinksnio lobui
kons uk ion ma kiim das G ünde Bedeu ung. 76) Lem ingą Ein luss zu li u giei mach e Renaissance,
heiligkei su elia i indandams dem, was schönžu menschlichen augen, zuliebe. Manns Gaikigkei ha
ihn e üh : e so e ns lich sich selbs schä z , daß e gess , dass das Leben ha Spielenschwanhį.
DLKT 77) Aske ismus neu bewe e wi d on dem, was als g undlegends en Lebens o ausse zungen
angesehen wi d, zu Guns en. DLKT
78) Dahe is o ensich lich, dass, ie ein ode ün e Jah en übe dieses Al e hinaus, schon
no wendig is zu e zich en Kinde zu gebä en und wei e zusammen zu leben nu aus G ünden de Gesundhei (plg. wegen Gesundhei ) ode wegen welche
ki os panašios p iežas ies. DLKT
Aus dem, was gesag wu de, zeig , dass (meh ) polinksniškai labui e wende wi d in denen Fällen,
objek u i jo kilmininko aldinys pasakomas abs akčiu daik a a džiu (bū ina bend o gė io labui).
wo geh Aplinkybe einendes polinksnio labui kons uk ions ipiška bedeu ung ziel, manchmal
su ki omis eikšmėmis. Polinksnio labui kons ukcija pasakoma i p iežas is.
e spiennęs und Galiausiai 7980 saklichen g undindu kann man eden und übe labui, a imą da i us
„ a ojamas eikš i kalbančiojo gy ą emocinį san ykį su ap a iamais dalykais“ (Hol oe , Čižik-
e hicus, de P okaše a 2005: 87). Sin aksiell solche mi Disku s e bundene labui mi 2-ohen
Pe son einwandžių Nu zinikku is Sa zinis, und nich P eda o Umgebung (plg. Hol oe ,
LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ. Daik a a diškasis i polinksniškasis labui daba inėje lie u ių ( aš o)
Čižik-P okaše a 2005: 88). De a sp ach | 21
BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
p ipažin i, kad šis a o labui gali bū i in e p e uojamas i kaip a imas da i us commodi (plg.: (79)
nich ge ane dein gu es di ).
79) Pala, was gi Anup as noch nich ge an ha deine Label (plg. a gi was di Anup as noch nich
ge ana ė), Kollega? De Kop nich we ke e. E ausg abė aus pochenes ženšenio bo eliuką, nusuko übe šelį und gu kš elėjo...
Ligi Bo no. DLKT
80) Seimas uoj in a lapus kibs wegen Ūkininkų gese zens, Regie ung dein gu ui (plg. di )
ku ą e b angina und so o en schädig (g ažus šmugelis!) plok ka u e, zwmogau,
he schenden und denen, die g acingai auko nasis. DLKT
APBENDRINIMAS Und IŠVADOS
Aus de Un e suchung s elle e sich, dass in de heu igen li auischen ( aš o) Sp ache o ma labui
sowohl als daik a a dis, sowohl als polinksnis e wende wi d. In einen Fällen Dik a o digs labas
Nu zne s Bedeu ung is aiški (dienau i dem allgemeinen Gu ; zusammen handel ü das gemeinsame
Gu alle ), ande en blankesnė (siunčia mi meinem Gu ). Ähnlich is und mi polinksnio lobui
Kons uk ionen: ohne Zwei el nich elihenden Fällen (bū ine gemeinsames Gu es lobei), gib es solche ,
wo labui e s ehen kann und als abs ak us Dik a o des Fo m, und als polinksnį (alles das a ich
deines Lobes). Rüh end au kla en und ane kenn end wenige aiškius (pe einamuosius) Fälle,
daik a a diškojo und polinksniškojo labui a osena g ünde hie a chijų G undingu, wo
bes imm amam Mi gliedum ep äsen ie kla us ( ipiškas) daik a a diškasis ode polinksniškasis labui.
Labui a osenai aiškin i bedeu ende is lebumo k i e ijus, . y. pe son > abs ak us
daik as. Das sind mi Michaelio Sil e s eins (1976) ode Robe o Dixons (1979: 85) e bunden (i)
Zi umo-hie a chie, in de zugewiesene Zi umo-Zeichnungen ko eliuoja mi (ii) seman ischen,
27
(iii) g ama ischen Funk ionen und ih en (i ) mo osyn aksischen Bedeu ungs e hie a chijen
28
(Hen schel 1992; plg. Gi ón 1984:
239 ; Dik 1989: 269270; Hol oe 2009a, 2009b).
(i) Pe son > lebendiges Geschöp (neasmuo) > o es konk us daik as > abs ac us daik as
(ii) A > P > Rec
29 > Ben >
I > L > T
27
Gebumshie a chie in spä e en A bei en un e eil sich in (i) pe sönlichen (komunika ions eil ių), (ii) gy umo
(siau ąja sinnem) und (iii) bekannumshie a chien (plg. C o 1990: 111; 127; Com ie 1989: 128, 185). Alanas Timbe lakes
(1986) nach Ži umo (siau ąja sinnme), de ini umo, zahlenus, konk e umo und ande e Zeichenus un e eil
indi idualismus (angl. indi idua ion) hie a chiją. 28 K i ische Meinung eine Hie a chie de seman ischen Funk ionen zu
de F age zu e mi eln siehe. C o (2012: 175 ) und do besp ochene Li e a u .
29
,,Die mo phosyn ak ische Ma kie ung de seman ischen Rolle Rezipien is die p o o ypische
Da i unk ion. <...> Ein ypische Rezipien is eingebunden in eine T ans e handlung. Ein Objek wechsel den

LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ. Daik a a diškasis i polinksniškasis labui daba inėje lie u ių ( aš o)
spange | 22
BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
(iii) Subjek > Objek > Supplemen (aplinkigkei ). (i ) Nom > Acc > Da > p ielinksninės kons uk ionen.
G ama ische (ode s uk u alische) Namnieka und Galnieka linksniai pass en sich synaksiell und
seman isch auskils igs en (engl. salien ) Sa zmi gliede n agen o subjek u und pa ien o di ek em
Objek em žymė i (Jonas [A] s a o namą [P]), ande e linksniai wenige auskilien (g ama ischen und
seman ischen) Funk ionen. In diesem A ikel behandel abs ac us daik a a džio labas naudininkas
ko eliuoja mi wenige auskiliemen Sa zens b anduoli ode Sa zens e lichen Mi glied suplemen en ( . y.
p edika o ode Sa zens Ums änden) Funk ionen. Nach be ach e em daik a a diškojo und
polinksniškojo labui a oseną, g ama ischen Funk ionen hie a chiją (iii) kann papildy i eiwige
Nu ze n hie a chija (Rembiałkowska 2009) und übe sp echen das, dass daik a a diškojo labui esp.
polinksniškojo labui a osena ko eliuoja mi solche g ama ischen Funk ionen hie a chia: supplemen as
> objek as (aplink): da i us sympa he icus > da i us commodi > ande e ums ände ( ikslas) > da i us
e hicus. Das a liepia und hie a chische synaksische abhängomkei en (waldinys > modi ika o ius)
un e schiedum. Ma y i hie a chien pe son > abs ac us daik as und daik a a diškasis labui >
polinksniškasis labui ko eliacija, wenn labui geh objek : daik a a džio labas naudininkas ypisch
behe sch pe sonenis ma kiin į daik a a džio (ode ihn s ell e e enden in ožio) kilmininką (bū inas
isuomenės labui), polinksnis labui abs akčių daik a a džių kilmininką (bū ina ü das gemeinsame gu ;
können die nu zen ü das gemeinsame wohl). Obwohl es meh s y a ie ungen zwischen daik a a diškojo
und polinksniškojo labui gib , ähnliche ko ela ionen is es und in denen Fällen, wo labui is ums and:
daik a a diškasis labui no male weise e wende wi d mi Pe sonen pasakan iem daik a a džio
(į a džio) kilmininku (lebnisem paš ęs i ü sich und das olk gu ), polinksnio labui kilmininkojo aldinys o
eiški e s a e in abs ak iem daik a a džiu (a s andischem) (kündigenden ih e ü schöne e
kün igen labui; labui sep ynji enka), abe au g und de synaksi ischen Kondensa ion kilmin und daik
gyp us
(a ida ė s e čiai Menschen zuliebe).
Gegens and gehenden Dik a o des labas Nu znehme en sp ich bene icien o ode ini y o Funk ion; gib es Fälle,
wo e ko elie e mi Pa ien en ode Kon en y . Daik a a džio labas naudininkas, gehan is umybe, no male weise
ma kie bene icien ą, manchmal būdą. Polinksnio labui mi Besi ze , om Vo Possesso zum NachPossesso . De
Rezipien is NachPossesso nach eine e olg eichen T ans e handlung. Die Ve ben des ‘geben nehmenFeldes
bilden den Hin e g und ü diese p o o ypische Bes immung on Rezipien en um: Klaus gab seinem B ude ein Buch
(Ba els 2005: 105; plg. Hen schel 2001: 181 , a dininku. Als ecipien as wi d no male weise wah genommen Pe son,
196–197).
Plg.: Valeckienė (1998: 36): ,,Recipien as [Rec] y a ko no s ga ėjo, ėmėjo unkcija. Jis dažniausiai pasakomas
z. : Kind [Rec] e hiel go anů [Con] (plg. : Kindu [B] gabė kilmininku kons uk ionen, gehandes objek , ma kie ini y ą
do anų [Con]).“
LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ. Daik a a diškasis i polinksniškasis labui daba inėje lie u ių ( aš o)
kalboje | 23
BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
ode bene icien ą, gehandes umybe
– ipiškai ikslą.
Polinksnio zuliebe Kons uk ionen synymische Nu ze nku und (ode ) p ielksnio wegen
Kons uk ionen (bū inas ü das gemeinsame Gu (plg. dem gemeinsamen Gu ) Zielen zu Guns en
op e n (plg. Zielen, wegen Zielen); a beojasi eikalo zuliebe (plg. wegen eikalo)). Daik a a diškasis
lieb mi Pe sonen bezein iges Daik a o digs ode Eingebni z Kilmininku un e scheide on
bene icien o Nu znieka: lieb be ä ig seman inis Nu zus gu Da mens Pe sonu Zeichenis (bū ina
sabied ības liebi (plg. ö en omenei); ande e en wickel e Na ionen de Nu zen (plg. ande en Na ionen).
Polinksnio liebe Kons uk ion mi Kilmininku, wie Tu ni wenige Bedeu ungen, . i. kla e e (engl.
anspa en ), sk e biasi (du chi meh o he sehba e (engl. p edic able)) in Objek o nu zen aišką
( adinasi, in alen ine P ädika o S uk u wegen sa nis b anduolį), schumia umbiehende Zwecklieb e
Nu ze in aus solchen Menschen Tad: Tegu s ändige nau a, s a de neuen und en wickelnden Kul u
ü das Leben (DLKT), egu alle und solida ischen Zweck on den Kons uk ionen nu wegen de
pas o ia ischen Viel al .
ŠALTINIAI
DLKT – Daba inės lie u ių kalbos eks ynas, sud. Kauno Vy au o Didžiojo uni e si e o
Kompiu e inės ling is ikos cen as. P ieiga in e ne e: h p://donelai is. du.l .
BŽe – engiamas Bend inės lie u ių kalbos žodynas. Redak o ių kolegija: Danu ė Liu ke ičienė ( y .
edak o ė), Ge ūda Nak inienė, Ri u ė Pe okienė, Do ilė S e ikienė, Klemen ina
Vosyly ė, Jolan a Zaba skai ė. P og amuo ojas Vikis Sa ke ičius. D. 1: Į adas, B, C, H, J,
O. – Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2013. D. 3: Č, E, Ę, Ė, F, Z. – Vilnius: Lie u ių
kalbos ins i u as, 2014. P ieiga in e ne e: h p://bkz.lki.l .
DŽe – Daba inės lie u ių kalbos žodynas. Vy iausiasis edak o ius S asys Keinys. – 7-as pa ais. i
papild. leid. – Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2012, XXVI, 969 p.; elek oninis
a ian as, 2015. P ieiga in e ne e: h p://lkiis.lki.l .
LKŽe – Lie u ių kalbos žodynas ( . I–XX, 1941–2002): elek oninis a ian as. Redak o ių kolegija:
Ge ūda Nak inienė ( y . edak o ė), Jonas Paulauskas, Ri u ė Pe okienė, Vy au as
Vi kauskas, Jolan a Zaba skai ė. – Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2005 (a naujin a
e sija, 2008). P ieiga in e ne e: www.lkz.l .
LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ. Daik a a diškasis i polinksniškasis labui daba inėje lie u ių ( aš o)
kalboje | 24
BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
LITERATŪRA
Amb azas V. 2006: Lie u ių kalbos is o inė sin aksė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
Ap esian V. J. 1995: Апресян В. Ю. Для и ради: сходства и различия. – Вопросы языкознания
3, 17–27.
Balke ičius J. 1963: Daba inės lie u ių kalbos sin aksė, Vilnius: Vals ybinė poli inės i mokslinės
li e a ū os leidykla.
Ba els H. 2005: Da i ode P äposi ion: Zu Ma kie ungs a ian ion im Kon ex adjek i ische
P ädika e im Deu schen, Russischen und Polnischen. Oldenbu g (S udia Sla ica
Oldenbu gensia 12).
Com ie B. 1989: Language Uni e sals and Linguis ic Typology. Syn ax and Mo phology, 2 edi ion.
Ox o d: Basil Blackwell Basil Blackwell.
C o W. 1990: Typology and Uni e sals. Camb idge e c.: Camb idge Uni e si y P ess.
C o W. 2012: Ve bs: Aspec and Causal S uc u e. Ox o d: Ox o d Uni e si y P ess.
Čižik V. 2003: Linksnių a akcija lyginamosiose kons ukcijose. – Ac a Linguis ica Li huanica 48,
1–17.
Dik S. C. 1989: The Theo y o Func ional G amma 1. Be lin e c.: Moun on de G uy e .
Dixon R. M. W. 1979: E ga i i y. – Language 55 (1), 59–138.
DLKG 2006: Daba inės lie u ių kalbos g ama ika, ed. V. Amb azas. Vilnius: Mokslo i
enciklopedijų leidykla.
Gai enis K., Keinys S . 1990: Kalbo y os e minų žodynas, Kaunas: Š iesa.
Gi ón T. 1984: Syn ax. A unc ional– ypological in oduc ion 1. Ams e dam; Philadelphia: John
Benjamins.
Hen schel G. 1992: Kons an en de Kasus a ia ion. Zum Nomina i –Ins umen al– und
Akkusa i –Geni i –Wechsel im Russischen. Habili a ionssch i . Gö ingen ( ank aš is).
Hen schel G. 2001: Da i e o p eposi ional ma king o noun ph ases in he con ex o Russian
adjec i al expe encie p edica es. – Va iie ende Ma kie ungen on Nominalg uppen in
Sp achen un e schiedlichen Typs, H sg. Win ied Boede , Ge d Hen schel. Oldenbu g
(S udia Sla ica Oldenbu gensia 4), 171–200.
Hol oe A., Čižik-P okaše a V. 2005: Papildiniai i aplinkybės. – G ama inių unkcijų
y imai (Lie u ių kalbos g ama ikos da bai 3), ed. Axel Hol oe , Rolandas Mikulskas.
Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 65–92.
Hol oe A., Judžen is A. 2003: Sin aksinių yšių ipai. – Sin aksinių yšių y imai (Lie u ių
kalbos g ama ikos da bai 1), ed. Axel Hol oe , A ū as Judžen is. Vilnius: Lie u ių kalbos
ins i u as, 11–35.
LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ. Daik a a diškasis i polinksniškasis labui daba inėje lie u ių ( aš o)
kalboje | 25
BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
Hol oe A., Judžen is A. 2005: Sin aksinės p iklausomybės ipai: papildymai i pa ikslinimai.
– G ama inių unkcijų y imai (Lie u ių kalbos g ama ikos da bai 3), ed. Axel Hol oe ,
Rolandas Mikulskas. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 11–38.
Hol oe A., Semėnienė L. 2004: Linksnio eo ijos pag indai. – G ama inių ka ego ijų y imai
(Lie u ių kalbos g ama ikos da bai 2), ed. Axel Hol oe , Lo e a Semėnienė. Vilnius:
Lie u ių kalbos ins i u as, 11–31.
Hol oe , A. 2009a: A gumen ų hie a chijos i g ama inės unkcijos. – G ama inių unkcijų
p igim is i aiška (Ac a Salensia 3), ed. Axel Hol oe , Rolandas Mikulskas. Vilnius:
Vilniaus uni e si e as, asociacija „Academia Salensis“, 1–36.
Hol oe , A. 2009b: Di uziniai subjek ai i objek ai. – G ama inių unkcijų p igim is i aiška (Ac a
Salensia 3), ed. Axel Hol oe , Rolandas Mikulskas. Vilnius: Vilniaus uni e si e as,
asociacija „Academia Salensis“, 37–67.
Kazlauskienė A., Rimku ė E., Bielinskienė A. 2011: Bend oji i specialybės kalbos kul ū a,
Kaunas: Vy au o Didžiojo uni e si e as. P ieiga in e ne e
h ps://el alpykla. du.l /bi s eam/handle/1/219/ISBN9789955126553.pd ?sequence=1
& isAllowed=y
Ke e ičienė J. 2008: The Li huanian Da i e and i s English Coun e pa s (a Case S udy in Cogni i e
G amma ). Doc o al disse a ion, Kaunas.
Labu is V. 1998: Lie u ių kalbos sin aksė, Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla.
LKG 1965: Lie u ių kalbos g ama ika 1. Fone ika i mo ologija. Red. K. Ul ydas, Vilnius: Min is.
LKG 1971: Lie u ių kalbos g ama ika 2. Mo ologija. Red. K. Ul ydas, Vilnius: Min is.
LKG 1976: Lie u ių kalbos g ama ika 3. Sin aksė. Red. K. Ul ydas, Vilnius: Min is.
Našlėnai ė-Ebe ha d V. 2002: P iežas ies san ykiai į ai iose lie u ių kalbos sin aksės pakopose.
Dak a o dise acija, Vilnius.
Paulauskienė A. 1994: Lie u ių kalbos mo ologija. Paskai os li uanis ams, Vilnius: Mokslo i
enciklopedijų leidykla.
Paulauskienė A. 2001: Lie u ių kalbos kul ū a, Kaunas: Kauno echnologijos uni e si e as.
Rembiałkowska A. 2009: Lie u ių kalbos lais ieji naudininkai i p edikacijos lygmenys. –
G ama inių unkcijų p igim is i aiška (Ac a Salensia 3), ed. Axel Hol oe , Rolandas
Mikulskas. Vilnius: Vilniaus uni e si e as, asociacija „Academia Salensis“, Asociacija
„Academia Salensis“, 147–168.
Sil e s ein M. 1976: Hie a chie o ea u es and e ga i i y. – G amma ical ca ego ies in Aus alian
languages, ed. Robe M. W Dixon. Canbe a, 112–171.
Sližienė N. 1994: Lie u ių kalbos eiksmažodžių junglumo žodynas 1, Vilnius: Mokslo i