JŪRATĖ PAJĖDIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
PRITARIMAS PASNEKOVU ŽEMAIČI KASDIENYBS DISCURRSE:
FUNKCIJOS IR RAIŠKA (REMIANTIS XX A. II PUSĖS ŠALTINIAIS)
ANOTATIA
L'a icolo p esen a uno s udio esplo a i o, che ha ce ca o di s abili e gli elemen i di appoggio pašneko io
aiškos e la lo o equenza apposizionamen o ejopo ipo zemai iškame disco so (įcomuno disco so, nelle
na azioni e nelle ele ona e con e sazioni). Ty imui pasi el a o in qualche on i pubblica o XX a. II pa ės
no ds zemaičių pa lamen o pa imonio. Rici endosi lexicog a iche on i (ž . Aleksand a ičius 2011, Vanagienė
20142015) da a si ilius acine ma e iale discussiamo subjec i i alu azione basa e basa e žemaičiams
adeguamo comunicazione pe cezione, lega o spesso con ha nos ice ca. P i a imo aiškos elemen i e la lo o
ela i a equenza appisca si nel eale žemaičių kalbėjime alu a o analizzando i da i del ses o dei es i di
con e sazione quo idieni au en ico elšiškių šiau ės žemaičių Taip šneka i kšliškiai (ž . Gi denis 1996).
ESMINIAI VOZŽIAI: kasdieniška zemaičių kalba, spon aniškas dialogas, p i a imas pašneko ui,
ipe jimas.
ĮVADAS Žemaičių come g uppo e ninė
esis enza basa a pa lėjimosi, piu os o
1
che sc i o pa i imi.
Con on ando saky inės bend inės lie u ių kalbos i žemai iško kalbėjimo ypa ybės, ques 'ul imo ha
non pochi sa i ų b uožų, che sie ini e con onologiche di e enziazioni dei sis emi linguis ici, e con
di e si cul u ali s anda d di modelli comuni, nonché con ne ienoda s u u a sin aksinių lie u ių i
žemaičių kalbų no mmiškumo samp a a. Schede di comuni à dei li uani di lingua pa lamosa gene almen e
2
inizializzano ce cando s a is icalmen e onda e spesso solo median e osse azione cap a e
3
schnekamosa e sc i i ine di e enze della lingua (Dabašinskienė 2009: 14). Con il modo di osse azione
s abili i zeemai iško e li e iško linguino modelli di comunicazioni aiškos di e enze sono lega e
1
Ci ca gli s o zi e ealijas dello s iluppo del sis ema di sc i u a della lingua žemaičių m . Pab ėža 2017.
2
Ci ca delle e diale o ski į e delle come a ealo, comp imanzio dialek ų a ealus, koncep ą plg. Aliūkai ė 2013: 4;
di e enziandosi dal linguaggio bend inese e di al i a mii ondamen iamo la žemaičių kalbos, comp endící ją
a mes i šnek as, su okimą ž . Pab ėža 2017: 47–48.
3
suda ančias Šnekamajai linguba ca a e is ica s u u inis peculia i à nulimi a la sua na u a di ice che e
eikala imus, okius kaip bū inybė a siž elg i į pokalbio si uaciją, daly ius, jų skaičių, emą i ki us ling is inius i
esckelia specialius neling is inius segni, plg. Dabašinskienė 2009: 14.
JŪRATĖ PAJĖDIENĖ. P i a imas pašneko ui žemaičių kasdienybės disku se: unkcijos i aiška
( emian is XX a. II pusės šal iniais) | 2
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.14
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
e qui p esen a a idea dello s udio esplo a o io ( im esne analisi basa a sudde e linguis iche
sis emi sug e azione di a manamen i sagi ini sa ebbe anche piu os o condizionale, pe ché
disponibili e aici con e sazione asc izioni e saky inės (šnekamosios) comun ines lingue,
4
app esen an izian i p i a ųjį communica imo modelį, es s ai p is a o p esen is di di e so
pe iodo e si uazioni di con e sazione).
5
Lo a icolo in ende a is a e uno žemai iškam dialogui ca a e is ica pa icola i à, g ei no a imą
gim akalbių bend inės lie u ių kalbos a o ojų, apusių žemai iško pokalbio disku so (i dialogo, i
liudininkais, aip pa yškiai k en ančiu į akis i pažindinan is su au en iško žemaičių kasdienybės
polilogo) pe ašų eks ais. Ques o appoggio al pa ne di dialogo (o ai pa ne ) esp esska.
Kasdienišku in bassoici chiacchie i è consue o che passy ią ascol a o e posizione occupan e
6
pa ecipan e disco so in a i i ųjį pa lan e o accon jan į memb o del disco so eagisce
abbas anza equnu e a iamen e esp esso appoggio. Ques a ca a e is ica disco so žemaičiams
cambia i codice della lingua gene almen e nonūna au oma icamen e as e i a in bend inę lie u ių
kalbą. Poiché ques o non è di pe sé p onos icabile, in ce e si uazioni ques o appoggio può esse e
conside a o indispensinu elemen o della comun a imo cul u a, a cui comun inessa pa boje žemaičiai
adeguamo co ispondenza non o a. Può esse e, che comunicando comunine lingua p ecisamen e a
causa di ali o simili di e enze cul u ali kylan is incapaci à co e amen e in e p e a e ylėjimą o
nonsape e, con cosa adegua amen e sos i ui e pause, c ea ylaičiams noniacuos colloquio
imp essione e con empo aneamen e a o za l'immagine del lowaicio. Na ū aliam bend inè del
linguaggio consuma o e di enu o žemai iško dialogo es imonininku spesso siika e an i o cos an e
aiška di appoggio semb a come pe eklinė e ale si be ibimen o. Spesso e in a i modi mos a a
l'app o azione pašneko ui aišką žemai iškame discou se si può lega e con o emen e
esp esseškiamu e adizionalmen e deside ujamu communicicino eguamo (plg. Edwa ds 2008: 335)
ice ca oppu e okš amo in e pasmenino iconoscimen o ealizazione modelli (plg. Weigand 2010:
232), che ela i i con modo gen agumo in pa icola e comuni à pe cepim e ealizzo del p incipio.
P agma ica mandagumu pe me e di spiega e due con addi o ie implicazioni del silenzio: a seconda
della con e sazione si uazione e della sua pa ecipazione compos i il silenzio può esse e pe cepi o e
come con un ce o umo e (amžiaus, socialinu) s a us lega o deside a o mandagumo aiška e come
7
p op io i akib okš as (plg. Leech 1999: 141). Įp as o in con e sazione si uazioni (kai dialogo, polilogo
pa ecipan i socialis s a usos panašus, e la comunicazione equen e e
4
Ci ca conce i di saky inė kalba i šnekamoji kalba possibile sinonimiškumą i ski į, quando saky inė kalba
su okiama plačiau, a šnekamoji può esse e collega a con bui inio s ile della lingua s . Nauckūnai ė 2003: 7980; Kamanduly ė-
Me eldienė 2014: 1.
5
Ad esempio, Saky inės lie u ių kalbos eks yno pa i Spon aninė p i a kalba ipo a i da i si può alu a e
come umpas abi ino s ilius pa lamen o a ka pas.
6
Qui si asi ibisce dal con a azione pašneko ui eazioni aiškos. Sull'app o azione e dell'opposizione ilokucinius a i come
ela i i a una de e mina a posizione in pokalby (esse e possibili solo come eazione a p ima di ques o exusį pašneko o pasakymą)
ž . Sa kauskai ė 2011: 56–57.
7
Ci ca e icalųjį (hie a chinį) e ho izon alųjį socialinį nuo olį edi Leech 1999: 126.
JŪRATĖ PAJĖDIENĖ. P i a imas pašneko ui žemaičių kasdienybės disku se: unkcijos i aiška
(basa o su XX a. II pa e delle on i) |
3 doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.14
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
deside a o) po eikis e i a e il silos e maiky i lacomun acimen o con il disco so pa ne è sie ino con
comuni àne a ine unzione della lingua (ž . Leech 1999: 141). Dialogo eo e ikè Edda Weigand, linguà
pe cepen e come dialogo (ž . Weigand 2009), e dialogą come a iea ūšį gioco (ž . Weigand 2010), sos iene che
la comunicazione basa a sul dialogo iene ealizza a sulla base di ce i esecu i i p incipi, che lo pa lan e
consape olmen e o incoscien emen e si sceglie pe seguendo e pokalbį iniziaojan i, e del ispondi di
eazioni congiusio, che pe me ano pe cepi e l'insieme del pokalbio e pa ecipa e e icacemen e (plg.
Weigand 2010: 113). Gli essenziali p incipi esecu i i de e minano i modi di pa ecipazione al dialogo e possono
di en a e s a egie (quando il pa la o e mi a a una ce a di ezioneme pasuk i dialogo ėkmę). Tali
s a egie pe me ono di modi ica e la sequenza di con e sazione, alu azioni e esp essione emozionali,
pe me e qualche cosa e i a e o qualche cosa addispo e oppu e i ela il ole e dell'in e locu o e
coope a e o oppose si (ž . Weigand 2010: 113, 118). Dialogo ėkmėje le pe sone possono ada a si al
pašneko o (s a egia di coope azione) o sceglie e sudopposizione (kon on azione s a egia), e qualche
ol a e neu alią posizione, spesso consape olmen e non lo sapendo nemmeno (Weigand 2010: 121122). Con
ale nesąmoningu ada amen o alla scel a del pašneko o e piace e pa ecipa e in comune chiacchie a a
ques o mos ando de e mina a eazione più sie inas zemai iškasis acce imo p iimškos modeliazione,
quando a o abili à al pašneko e esamai chiacchie o ėkmei può esse e esp essiamo non solo in dipend u
posi i a app o azione, ma e di de e mina e aziì del pašneko o lo opù ipe ojim, pa a azie o
8
ne i e pim nel aiojamo sakas o, ques o cos uendo come (non o ensi an e) no ma di comunicazione.
Žemai iškam dialogu ca a e is i di e si elemen i dei p e e imen i pašneko ui aiškos e le lo o ela i a
equenza (o ela i a consumis pasis izione ecip ocamen e) žemai iško pokalbio a manhe (dialoge e
poliloge) in ques o a icolo discussi sulla base di qualche on i pubblica e žemai iško linguaggio pe ezdu.
Jį cos i uisce qualche ansk ipcija za ašy ieji na u alealaus e (a ) quan o isp o oca o žemai iško
kalbėjimo(si) liudijimų są adai, ixuojan ys XX a. II pusės šiau ės žemaičių ( elšiškių i k e ingiškių)
kasdieniško kalbėjimo(si) si uacije. P i a imo aiškai nag inė i pa icola men e pa ankūs knygoje Taip
9
šneka i kšliškiai: šiau ės žemaičių elšiškių a mės eks ai su komen a ais (Gi denis 1996,
ul e io men e TŠT) es au en ian ysški polilogo i dialogo,
ep ezen uojamo ele oniniu pokalbiu, pe ašai
10
. Žemai išką inkamo kalbėjimosi su okimą
8
Il a o che la collabo azione nel dialogo non necessa iamen e debba coincide e solo con la soli a posi i a
a e mazione, a con on azione non solo con nega i iu isaku c . Weigand 2010: 122.
9
Ci ca la scissione della e ma dei zemaici e le peculia i à della lingua dei se en ionali zemaici c . Zinke ičius 1994:
8587; su esminį s e n zemaičių elšiškių di e enza ispe o k e ingiškių, g indziamo u, i // ọ, ẹ kai a negalūniniuose
skiemenyse, s . Zinke ičius 1994: 114.
10
Ta minių eks ų knygoje Taip šneka i kšliškiai: šiau ės žemaičių elšiškių a mės eks ai su komen a ais pa eik i
19681985 m. seg e u mik o onu egis a i Mažeikių . Ti kšlių apylinkėje gy enusių Alekso Gi denio šeimynykščių i
kaimynų pokalbiai. Qualche di ques e sono ele oniche. La con e sazione ele onica può esse e desc i a come non
s anda da ina si uazione di comunicazione (plg. Gi denis 1996: 142) pe a ie agioni (p.g., incapaci à, lega a a
JŪRATĖ PAJĖDIENĖ. P i a imas pašneko ui žemaičių kasdienybės disku se: unkcijos i aiška
(basa o su XX a. II pa e delle on i) |
4 doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.14
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
pe eikiančių desc üde imų esama K e ingas a mės ocabule (Aleksand a ičius 2011, ul e io e KTŽ) e occiden ali
in e io i ocabule: Ylakių, Lenkimų, Mosėdžio, Skuodo, Šačių apylinkių šnek os AO, PŽ (Vanagienė, 20142015, ul e io e
11
ŠVŽŽ I, II). Mol o impo an e so olinea e che nelle indica e on i ipo a a ilius acinė ma e iale è e au en iška, e
mol o ipiška. Ques a au en ici à e ipi o mi à da na pe me e da un ambien e zemai iškos usci a i a zemaichi,
12
qui ančiam TŠT, KTŽ o ŠVŽŽ, pasen a si a si i o ciu iam in passėjusì empo. A aipsnyje žemai iško kalbėjimo
azės записаны стремясь насколько подобнее повторить источниковных ansk ipciju (pasce el ua e on i
usano ce ezzei niuansais besis i ian i modelli di isc izione) g e a pe ašo p esen ando anspona imui a imą
žemai iško kalbėjimo a ka pą bend ine kalba.
13
PRITARIMO RAIŠKA ŽEMAIČI KASDIENYBS PASIKALBJIMUOSE Žemai iškoji pe cepcija del co e o pa la e e i suoi modelli
educa i i P ima cominciando a esamina e le peculia i à dell'app o imo aiškos žemaičių dialoge de a discu e e e ques o,
l'a eggiamen o ai žemaičius può esse e con o a guico, essi possono esse e conside a i come ėksmingi
koks pokalbis žemaičiams a odo esąs inkamas
14
. Pap as ojo kalbos bend uomenės na io
iukšmada iai o come silenni. Così con addi o iamen e alu a a più p obabilmen e a causa di e se con e sazione(si)
15
si uazioni ci cos anze. Būnan insieme con sa iškiais (kalban is įgim a (p igim a) kalba) žemaičiams pap as ai nebūdinga
pa la e né yliai, né kul ū ingai (plg.: ka p ãded s lal e ẹ, negalėjimu pašneko ą alu a e isualmen e, e pe la necessi à
pa la e i in chia amen e), ma p ecisamen e in esso mol o i acamen e a sc i e a p i a imo aiškos bū inumas, ik ame
16
pokalbyje ealizuojamas glimgsniu, linkčio, di cui non possono esse e pe ixia i pe ansc izioni.
17
11
KTŽ ilius acinei ma e ialeaga ca a e is ico dialogiškumu si con addis ingue au en iškas šiau ės žemaičių
k e ingiškių kalbėjimas, o dino sumany ojo k uopščiai за ašinė as ci ca 60 anni (ka o eca accol a dal XX a. 5-o
decennicio mezzo ino al 2004 m., e diziona io inizia o a p epa a e dal 2006 m., plg. Aleksand a ičius: 4; Mikulėnienė 2011:
XII; Vaišnienė 2011: XX). Più sulle possibili à di in e p e azione del ma e iale o ni o KTŽ edi. Pajėdienė 2018b; 2019.
12
In ques a dizzyne gausu e kasdieniško žemaičių disku so (19601990 m. Bi u ė Vanagienė cos an emen e isc i a a i
p op i più icini ambien e pašnekesius), e 19891996 m. ykusių dialek ologických ekspedi ions du an e za ikso i
pokalbių ma e iali (plg. Subačius 2014: XII; XIVXVII), con enen i e nemenką ep ezen ac linguinio s osnį.
13
Ci ca TŠT ansk ipzione c . Gi denis 1996: 810; quan o più de aglia amen e A. Gi denio a o o ansk ipzione
modelis è spiega o n no d zemaičių kalbėjimo pe ašų są aduose Žemaičių dzūkai e Šiau ės žemaičių Skuodo zona, c .
Gi denis 1996: 810; 2008: 17 ; 2012: 21 ; igua do KTŽ c . Aleksand a ičius 2011: 1718, Vaišnienė 2011: XXIII
XXIX; igua do ŠVŽŽ c . Vanagienė 2014: XXVIII.
14
Pe i pe cepcini modelli di idonei à del disco so in e linio e il lo o iconoscimen o c . Aliūkai ė 2019;
Mikulėnienė 2019.
15
comun inè lingua a e a o pe cepzione e concezione onda ą a minių peculia i à alu azione Ci ca c. Aliūkai ė
2019: 87; su del semplice linguaggio comuni à della ma io alu azione come sogge i ųjį a miškumą c. Aliūkai ė 2019:
66, 67.
16
Plg.: a sã ẹs ọkộujamûos gm ó kãlb ( a p sa ęs okuojamės įgim a kalba) ŠVŽŽ I 218; b a p gm à a
kãlbà (bu o p igim a a lingua) ŠVŽŽ I 186.
17
Ques o indica e TŠT palik ų (nekupiū uo ų) d as iškų eplikų (plg. Gi denis 1996: 8) gausa.
JŪRATĖ PAJĖDIENĖ. P i a imas pašneko ui žemaičių kasdienybės disku se: unkcijos i aiška
(basa o su XX a. II pa i on i) | 5
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.14
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
negãl ni apsẹklaus ẹ ‚kai comincia u i lalė i, negal[ima] ni apsiklausy i‘ ŠVŽŽ I 369). Il silenzio o
nekalbumą lo o soli amen e associano con d o ėjimusi e s a o in un ambien e insoli o, nella
18
quale è necessa io nekasdieniamen e agi e e pa la e (daz maggio pa e negim ąja kalba).
Pe an o pa lėjimosi semplici à e successo la žemaičiai endę sie i con iden išku p op io e
con e sazione pa ne io e niškumu (plg. pasakymą žemãi ộu su žèmãi a ũodà jộu k m
‚žemaičiui su žemaičiu a oda juo (‚labiau‘) k en a‘ ŠVŽŽ
19
II 152). Kasdienybėje žemaičiai anche non semp e noisymigi. In ce e si uazioni (pa . ascol ando
au o i e ingo accon a o e) essi possono esse e pa icola men e silūs, esclusi amen e a en i
pa ecipan i al disco so. Il ylin indica e TŠT es i di ascol a o e (klausy ojų) di accon i lunghi come
capaci à di pa ecipa e a un al o accon o di pe sona, nei quali engono p esen a i abb e ia o M.
segnala i lunghi na a i i. Ques o modello di accon o e il suo ascol o iconosciu o come
20
ca a e is ico žemai iškai ambien e ( iene c edu o che non solo come s a o, ma e come anco a
esis en e), quando y iausias o senio au o i e ingas pasako ojas (pa yりに, ma ina, nonelė, e a, e
o se quan o čiau ė as, senelis, dėdė) accon a s o ie passa e. Tokių acconjimen i ascolomasi
suscupus e ylin .
21
Be į in e e dimen o p oibigianzia disposizione e ylų dėmesingumą žemaičiai s en a ad educa e nuo
mažens. Žemai iško quo idiani à di disco so pa epas p esen an i nei diziona i anche c'è asiä,
quando al bambino è p oibi o in ome e si in con e sazione degli adul i o in e ompe lo; analoghe
osse azioni possono esse e des ina e anche agli adul i, eg. :
(1) abibúdâms k nešis/ nak škis idẹdũju ũoda! // KTŽ 188 ( ebebūdamas k i nešis
nekiškis į didžiųjų odą ‚kalbėjimąsi‘)
(2) našmáižûokis idẹdũju â pa! // KTŽ 422 (nešmaižiokis į didžiųjų a pą) (3) nọ be ka
ũškiši, nèbišẽi mûms n kũok ũodà ŠVŽŽ I 308 (na, ma quando u užkiši (‚įsi e pi‘),
nebeišeina ci né qualche oda) Al a ol a, ylėjimas può anche esse e alu a o
nepalangiamen e e pe sino p ile ina o alla incapaci à, например. :
(4) anbelis ès kana ọkuj s ẹn eka mộn nasakâ // KTŽ 253 (a nebylys esi, che
nesi okuoji i nieko man nesakai) /
18
Plg. azėje nesa iškiui (da un'al a lingua di ambien e a i a aam pašneko ui) ad eso ą pasakymą ned mès
dlê jãu odl (mes nelabai già odly i ‚kalbūs/šnekūs‘) ŠVŽŽ II 153.
19
odà (sl.) ‚šneka, pokalbis, pašnekesys‘ KTŽ 347.
20
Tai B onisla os Gedgaudai ės-Gi denienės accon imi, dei quali no malmen e nonpe aukia, nesu ikdo
nessuna ascol a o e (klausy ojų) no a o in a pas. Plg. TŠT appellinimen i San uoka, mo is, i a TŠT 95105,
Paka uokliai, nek ikš ai, aikažudės TŠT 116127 e Ponai a gdieniai TŠT 155163 inse i i na a y ų unico
eseguėją.
21
Ques o modello app esen a il menziona o social dis an e d ejopą ho izon aliąją e e icaliąją aišką.

JŪRATĖ PAJĖDIENĖ. P i a imas pašneko ui žemaičių kasdienybės disku se: unkcijos i aiška
( emian is XX a. II pusės šal iniais) | 6
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.14
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
Menė i nelle on i è зафиксирована e al eokiх говорėjimosi adeguami à pa eikčių, ad esempio,
equisi oimas pa ecipando a pokalbyje pa lando e ascol an gua da e pašneko ui in occhio,
plg. :
(5) ọkudamûos eiz ek isê ak s ọnanai kis šal s // KTŽ 249 ( okuodamasis eizėk
22
di e amen e in occhi, e non nai ykis į šalis) /
23
(6) san u ũodas naẹš si // ànũo nãi mûos ệns KTŽ 249 (su anuo (‚juo‘) odos
neiš esi, [iš] ano nai ymasis uno /
24
ọkujẹn ệis ẽk ak s eiz e ẹ ọnaž a g ệis // KTŽ 348 ( okuojan is eikia į akis eizė i, a ne
ž algy is) L'esp essione dei memb i della comuni à onda i sulla adizione ocale è il più impo an e
modo di ecip oco susižinojimo, quindi dagli a ikens ugdomos, ichiedendo non solo aiškios e
signi icamos inkuliacijos (ž . 8107 esempi), ma anche u ini, u mei e nuo aikai (ž . 1116 esempi), plg. :
ko âuzgi (8) ọkộukis kãp žm og s // KTŽ 256 (ko u niauzgi, okuokis kā
cil ēks) /
(9) sak k âiškê, nemọ m ek ŠVŽŽ I 455 (sayyk aiškiai, nemu mėk)
(10) k o pọ slúoj s kapàsakûoji? // KTŽ 327 (co u pu slojies,
25
kai acconi)
(11) ko čè úomâuji ûo us n ekùs! // KTŽ
26
265 (co u qui omauji ali niekus)
ọžèbe ûoji ûo us n ekùs // papàsakûok kũnûo s m a KTŽ 497 ( u žebelioji okius
niekus, papasakok ką no s im o) (13) na a šk ek n eku (13) KTŽ 441 (ne a škėkų niek)
(14) ni uodas ni pasaka su ou makalu // KTŽ 224 (nei pa eu s, ni pasakos con quel
makalu)
(15) s‿pẹjuok k p‿dọ n / nẽ ũodas / nẽ p sakas // KTŽ 347 (su pijoku kaip [su] du nu
né mos i, né a ole)
(16) k p ûmpi n ekùs/ gèãu papàsakûok // kãp g enėjimas KTŽ 308 (ką u
niekus, ge iau papasakok, kaip gy eni)
22
Plg. okã imos (hib .) – ‚kalbėjimasis‘ KTŽ 347.
23
nai  ies, na os, na ės – ‚sukinė is, dai y is iš paniū ų, padilbų‘ KTŽ 249.
24
pliumpi na ymos ,sukinis, dai ymasis‘ KTŽ 249.
25
pu sló i, ~ója, ~ójė ‚ ašky i seilėmis‘ KTŽ 327.
26
ómau i,~auja, ~a o ‚nesąmones pa la e, ėkau i‘ KTŽ 265.
JŪRATĖ PAJĖDIENĖ. P i a imas pašneko ui žemaičių kasdienybės disku se: unkcijos i aiška
(basa o su XX a. II pa e delle on i) |
7 doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.14
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
S udi seleziona i nelle on i p esen i au ope cepcinie con e me indicano, che zemaičiai sa iono
esclusi inumù g indžia lingu e abi ui peculia i umu. Ta įgim oji (p igim oji) žemaičių kalba gali bū i
apibūdinama kaip neg aži, be im š a i, pasiimi i aiškiu i leng u a imu (plg. azę nė a p is ilusi),
p z.: (17) nọ žemãi ê kãlbà sk as, pàp o ẽ sk as ŠVŽŽ II 20 (na, žemaičiai kalba ski iasi, pap očiai
ski iasi)
danceo nèg až kãlbà žemai u ŠVŽŽ I 252 ( o, neg aži kalba y a žemaičių) (19) žemãi u k lbà
n e pis lọsi // KTŽ 403 (žemaičių kalba nė a p[ ]is ilusi) Žemaičiai sa ąjį (e niniu požiū iu)
pa laggio spesso collega con iesmukiškumu come no ma (plg. saky i s ačiai, pak au i
paksaky i ies žemaičiai į akisâ), plg (20) plãi ė s ka s à ê unčiai pakgančiai // KTŽŽ 389
(18): zemai s ačiai, pak ačiai i pak auna
Vis solo pe sonalmen e nei pas amen i si s o za es yškin i kieno anche con ogyniazione e
iesmukiškumą come non idoneam p op ie à, quindi pe sone, bea odai iškai dokazinėjančius p op io
e i à, p e e i a desc i e e come nenuo okius e nesukalbamus e en a ēza a, che bisogna iusci e
a conco da e con un al o asmeniu, plg. :
ns) n kuo ũos nù ûokas na ộ ọkudamûos s žmuog ùjãu ižeidẹn e p šingàujẹs // KTŽ 21
263 (ans ni kokios nu okos ne u i okuodamasis su žmogu[mi], u[o]jau įžeidinė[ja],
p iešujingia si)
(22) jê nûo i ọkộukis kãp žm og s ònakàbẹn ekis // KTŽ 137 (sei uole, okuokis
come uomo, e non kabinėkis) /
(23) sna a žm og nipas ọkộusi dúo ã nisọsẹ ã si // KTŽ 251 (su na a u
27
žmogu[mi] né compa ukuosi do ai, né con ensi) (24) àš nisọ ệinò žm og nanûoọ
p klī iso iu// KTŽ 320 (aš ne uno žmogui nen p ikly is)
28
ẽk p isi âik ma, jê nûo i sọgi. ên ẹ ŠVŽŽ II 99 ( eik[ia] ada amen o, se uole
coabi a e) na ã as, ~à (sl.) užsispy ęs, g ei susie zinąs (25 KTŽ 251).
27
28
kly is, ~ijas, ~ijės (sl.) ‚ba is, colp is, al i dis u b i KTŽ 320.
JŪRATĖ PAJĖDIENĖ. P i a imas pašneko ui žemaičių kasdienybės disku se: unkcijos i aiška
(basa o su XX a. II pa e delle on i) |
8 doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.14
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
Non solo dichia a i disposizioni, ma anche la s essa pa lėjimosi manie a indicano, che uno dei più
semplici modi di i ela e il p op io ilankumo pa ne io è pa lando esse e a eningam e P i a imo
ai pa ody i į ai iais būdais iš eiškiamu p i a imu.
abi uale cosdienybės discu se Raiška Įp as ame dialoge, quando pašneko è da an i agli occhi,
acconsen imo a lui aiška può esse e: a ques o bas e à semplici à, mos a o cos an e con a o
ocula e e una ce a nea sainia, ma e non zužgožiančia co po al san ysena e linkū elėjimu o
ges ikulia imu. Žemai iško pa lamen o a ka pų są adues si possono o a e de e mina i
accuominų su ale appoggio ealizazione modi e i lo o signi ica i, ecc. :
// àš, sãka, bepakinknûojau, ma àš <...> n eka nesakâu ŠVŽŽ I 303 (aš, dice, bepakinknojau
(‚ ik palinkčiojau‘), ma aš <...> nieko nesakiau) (26) jê kinknûoji gâl aoj šẽ ộn kas
inke // KTŽ 162 (jei kinknoji gal a, išei , kad su inki) (28) úo ãuo edâms m m m m m m
èk lǎu nsaš
s û kkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėk-
ėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėk-
ėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėkėk
Lessicog a ici nelle on i del pa la e žemaičių è a issa a e įga sin a e bali p i a imo aiškos
elemen ų. Più spesso ques o umpos p onunciamen o di appoggio, quando lo s esso elemen o iene
ipe u o una o mol e ol e. Pe esempio, a con e ma e il con enu o p opozicinio degli asse i del
pašneco o e p omuo e e la con inui à dello s esso accon o possono esse e u ilizza e ‚ aip,
aigi‘ signi icanza delle dalely es ahà, jè, o za; (plg. ahà KTŽ 22; ŠVŽŽ I 3; jè oppu e jè jè KTŽ 131, j
e, j e ŠVŽŽ I 235; jó KTŽ 13 app o a imo aiškos jaus ukai ái, nù (ai), ŠVŽŽ I 3; n; nea Š nVŽŽ I 47; KTŽ
261), signi icazioni di con e ma simili eiksmiai á Šiškiai (âiškê VŽŽ I 4), ik a ( k án VŽŽŽ II 343) e š š s
s s s Š lbio 132 in aspe i di coo dinamen o del con enu o e i mi anno àme ai, pl.:g (30) Š è pē a
è KTŽ (il così e così) (31) e j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j
j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j
j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j
j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j
j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j j ŠVŽ I 3 (ai, e ano ge ų žydų, amen (‚labai‘)!) (33) nọ n, ka·p k j dộm pa ọme ọ ŠVŽŽ I 477 (no no, kap ik judum (‚jud iem‘) nello s esso mie u (‚pa s as‘))
JŪRATĖ PAJĖDIENĖ. P i a imas pašneko ui žemaičių kasdienybės disku se: unkcijos i aiška
(basa o su XX a. II pa e delle on i) |
9 doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.14
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
Iš isinio žemai iško discou so pa eikčių są ado Taip šneka i kšliškiai eks ai indicano che nel soli o
žemaičių disku se p i a ia non solo ques a signi icazione con enen i pa oleeliais (jaus ukais,
dalely ėmis, p ie eiksmiais), ma e ipe endo am ce o pašneko o sakinių a azių a ka pas o le
pa a asando, plg. :
(34) // V. nọju ẹk è ẽk ž blienê // sak s giàkãl s · nui adb eg(a)jau pàsmùn(i) // M. nọin i TŠT
77 (V. Nu an o juk e eik Ž i blienei, sakys že inas y [a] a bėgo gia pas mene. M. Nui.)
E. […]...> kume nũ (i)s bọumšẹsệis an d(ó) M. b.u b.u // TŠT 67 (E. […]>e kuom bu o
mušęsi anuodu. M. Bu o.) e a (356) no s M. […]> àkũsa.k. a adèš m s · <...> D. […] · ! //
u àkũ è··· u m i (ẹ) · kẹikànũ ! / // M. // · · panâu s kûoks // E. à e žn(a) kàsanu ž ·n
V. kẹik upanâu u · a e s anuž ·n TŠT 77 (M. <...> aikų, dice, a[ ] dešim is y [a] <...> D.
Y [a] y [a] T! Jėų, [a]u Ma ija, kiek anų y [a]! M. Y [a] i anus aną žino pan.)
(‚me gau inis‘) koks. E. O el[nias] žino, kas aną žin[o]. V. Kiek ų panau ų y [a], o elnias
(37) M. nê ọn(s)s (k)/ kọ ašẽ (ó) // da.msl s kaàš kãl ses(ó) k(a)ašẽ (ó) do e io and ei, anco a
// V. a škê⭛! // pa kau‿pagalwûosꜛ / kad⁀àš⭛ kãl s! // TŠT 77 (M. Ne, an(s) sako,
penslis, che io colpe ole sono, quando io and ei. V. Aiškiai! Poi pense anno che sono io il
colpe.)
// // J. <...> n ẹ (n)s a i(ẹ) pàsmun uoksnusim n(ẹ)s uoksnusim n(ẹ)s <...> K. ukâ i à bọ âu
J. bò â â // <...> TŠT (J. aš <...> nu i ans enu o a me, oks nusiminęs, oks nusiminęs...> Kimin
Tuoka i J < Bu ai bu ai <...>) (39) Jû nebmûnebokimûnûn(i)s uopûnn(a)u
nebûnûngûngûngûngûngûngûngûn (M. M. M. M. Mûn. M. M. M. M. M. M. M. M. M. M. M. M. M. M. M.
M. M. M. M. M. M. M. M. M. M. M. M. M. M. M. M. M. M. M. M. M. M. M. M. M. M. M. M. M. M. M. M. M. M.
M. M. M. M. M. M. M. M. M. M. M. M. M. M. M. M. M. M. M. M. M. M. M. M. M. M. M. M. M. M. M. M. M. M.
M. M. M. M. M. M. M. M. M. M. M. M. M. M. M. M. M. M. M. M. M. M. M. M. M. M. M. // J. pama s(ẹ) id
ẽ(a) bûs // b usm ẽ šim M. j j // TŠT 110 (J. Neb[e]moka hose žmonys o Pono Ka aliaus giedo i. M. Nebemoka, nebemoka. J. I nebemoka, i jėo i. M. Nebeno i! J. Pama ysi i sa à la punizione di Dio ques o nebenmėme . M..)
A ol e ip oducendo pašneko o azè a ka pą iene c ea i e non del u o s anda dis ico
modello doppubo au o ys ės sakiniai, quando ip ojamo azè quale pa e solo ascol a o e
29
s a o pa ecipan e del disco so in asi e zia in pašneko o asinio s u u a, plg. :
29
Più su ali asi edi. Pajėdienė (2018a: 94).
JŪRATĖ PAJĖDIENĖ. P i a imas pašneko ui žemaičių kasdienybės disku se: unkcijos i aiška
(basa o su XX a. II pa e delle on i) |
16 doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.14
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
Zinke ičius Z.1994: Li u ians kalbos dialek ologija. Vilnius: Mokslo e encyclopedijų pubblica o ia.
Rice u o 2019 12 10
Ado a o 2019 12 30

JŪRATĖ PAJĖDIENĖ. P i a imas pašneko ui žemaičių kasdienybės disku se: unkcijos i aiška
( emian is XX a. II pusės šal iniais) | 17
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.14
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
AGREEMENT WITH INTERLOCUTOR IN SAMOGITIAN DAILY DISCOURSE:
FUNCTIONS AND EXPRESSION (BASED ON THE SOURCES OF THE 2ND
HALF OF THE 20TH CENTURY)
Summa y
In he con ex o Samogi ian in e pe sonal communica ion one in e locu o s ag eemen wi h
ano he in e ms o he con en o speaking and/o emo ional suppo is mos ly conce ned wi h
amilia i y and he social pha ic unc ion o language. The s udy made use o he collec ions ha
eco d he Samogi ian language o he 2nd hal o he 20 h cen u y. Il ma e iale o ni o dalle
collezioni di passaggi illus ando Samogi ian au hen ic speaking mos a he link be ween he
app op ia eness o communica ion and he a ou able a i ude owa ds he in e locu o (se
consen i o by a communica i e si ua ion and con en ). The p ope exp ession o a en i eness is
associa ed wi h he uni e sal a i udes o app op ia e ( ac ul) communica ion, which a e ealized
by a calm body pos u e, eye con ac , a en ion o he in e locu o s beha iou , and he con en o
speaking. Samogi ians endono a pe cepi e he a ou able app oach owa ds he in e locu o s
con en o speaking and i s way o p esen a ion as poli eness and y o show i by a ied
exp ession o ag eemen .
The analysis o he discou ses o h ee ypes con ained in he collec ion o ex s illus a ing
Samogi ian au hen ic speaking Taip šneka i kšliškiai (c . Gi denis 1996) e eals di e en p ac ices o
he lis ene s ag eemen wi h he speake . The na a ion o a ue o ic i ious bu in e es ing s o y
is usually no in e up ed by he lis ene . In a usual con e sa ion o se e al indi iduals he ag eemen
o one in e locu o wi h ano he (p o iding new in o ma ion) is mo e commonly exp essed by he
epe i ion o he in e locu o s ph ase o i s pa (~65%) a he han he sho wo ds exp essing
ag eemen (~35%). The s uc u e o phone con e sa ions demons a es a conside ably mo e equen
usage o elemen s o ag eemen wi h he in e locu o , which is explained by he inabili y o he
in e locu o s isual e alua ion. In he phone con e sa ions unde analysis ag eemen was
ela i amen e mo e commonly exp essed by he sho wo ds o ag eemen , which we e p onounced by
u ilizing di e en oice modula ions (~78%), compa ed o he epe i ion o he in e locu o s ph ases
(~22%).
JŪRATĖ PAJĖDIENĖ. P i a imas pašneko ui žemaičių kasdienybės disku se: unkcijos i aiška
(basa o su XX a. II pa e delle on i) |
18 doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.14
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
KEYWORDS: Samogi ian daily language, spon aneous dialogue, ag eemen wi h he
in e locu o , epe i ion.
JŪRATĖ PAJĖDIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius
[email p o ec ed]