BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
KOJI MORITA
Tokyo Uni e si y o Fo eign S udies, Japan BAŁTYCKO-SŁOWIAŃSKIM Z PERSPECTYWA JZYKA
NIEOSTROŚĆ OKREŚLENIA JĘZYK PROSTY NA POGRANICZU
LITEWSKIEGO SLOW KLUCZOWE: pog anicze bał ycko-słowiańskie, wielojęzyczność,
wielokul u owość, język p os y, p os a kalba, Wielkie Księs wo Li huwskie.
ADNOTACJA
Nėikias s aipsnis susijęs . . kalbos pap as o, ku iuo nuo amžių posėdžiaosi į ai ios au ybės g upės an
pog anicės bał ycko-sla iańskim. Šis swojski i neo iciali kalba eikia a p žemesnių socialinių sluoksnių ik
kaip žodinės komunikacijos į ankis daugiojęziškose bend uomenėse.
Au o as paminėja aip pa apie ai, kad p aei yje egzis a o kalba su panašiu pa adinimu. Nuo XVI amžiaus iki
pusės XVII amžiaus Didžiojoje Księs ėje Lie u skim unkcjonojo kalba pa ašy a adinama pap as ą kalba.
bu o ai uo me u o iciali kalba li e acki, šalia kalbos s a o-ce kiewno-słowiańskiego. Sluokė aip pa kaip
komunikacijos į ankis aukš esniems socialiniams sluoksniams šioje daugiažodinėje als ybėje. Pag indinis
šio s aipsnio ikslas y a uaiškin i nesu oši apib ėžimo kalba p os i an bal icko-sla iańskim pak an ės,
k eipdamas didesnę dėmesį į šios eikšmės in e p e aciją iš lie u iško kalbos pe spek y os.
ABSTRACT
This pape deals wi h he so-called język p os y which has been used o ages by a ious na ional
g oups li ing in he Bal o-Sla ic bo de egion. This homely and uno icial language unc ions among he
lowe social classes only as a ehicle o e bal communica ion wi hin mul ilingual communi ies. The
au ho also men ions he ac ha in he pas he e exis ed a language called by a simila name. F om
he 16 h cen u y o he middle o he 17 h cen u y, in he G and Duchy o Li huania he e om he
KOJI MORITA. Nieos ość ok eślenia język p os y na pog aniczu bał ycko-słowiańskim
pe spec i e o Li huanian language | 2 doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.09
BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
unc ioned a w i en language e e ed o as p os a mo a. I was hen he o icial li e a y language, apa
om Old Chu ch Sla onic. I also se ed as a communica ion ool o he uppe social classes in he mul ilingual
coun y.
The main goal o his pape is o highligh he ambigui y o exp ession simple language in he
Bal o-Sla ic bo de egion, paying mo e a en ion o he in e p e a ion o he meaning om he
pe spec i e o he Li huanian language.
VARDYNIMAS
W świe le do ychczasowych badań e enowych wiadomo, że wś ód Polaków o az
ki ų au ų gy enančių an bal icko-sla iańskim pasienyje papli ęs y a apib ėžimas kalba p os i
(kalba p os a a ki i apib ėžimai naudojami pakai omis). Vie os žmonės naudoja šį e miną sa o
namų kalbai, neo icialiam žemesnių socialinių sluoksnių kalbai. Suku ia ik kasdienį pokalbį i ykdo
komunikacinės unkcijos daugiojęziškos gy en ojų aplinkosje šios e eno. Šioje ie oje ačiau
e a p imin i, kad an šios e i o ijos anksčiau aip egzis a o kalba, ku is dė ėjo panašią
pa adinimą. Nuo XVI amžiaus iki pusės XVII amžiaus an Didžiosios Lie u os Kunigaikš ys ės
e i o ijos unkcjonojo kalba pa ašy a, adinama pap as a kalba. Bu o ji omis laikais o icialiu
li e a ū iniu kalba šalia kalbos ce kiewnosłowiańskiego, o uo pačiu p iemone a pusa io
bend a imois aukš esnių socialinių sluoksnių daugelojęziškos populiacijos. Pag indinis šio
s aipsnio ikslas y a uaiš inimas neso očio apib ėžimo kalba p os i an pak an ės
bał ycko-sla iańskim. Šią emą pakėliau jau anksčiau sa o moksliniuose s a s ymuose (Mo i a
2002, 2004, 2006) i panaši zagadnienia jau bu o analizuojamos daugelio y ėjų, o šiame da be dėl
pag indinio ikslo pasiekimo p adėsiu jį iš naujo, k eipdamas didesnę dėmesį į šios eikšmės
in e p e aciją iš lie u iško kalbos pe spek y os.
KOJI MORITA. Nieos ość ok eślenia język p os y na pog aniczu bał ycko-słowiańskim
iš lie u iško kalbos pe spek y os | 3
doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.09
BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
1. JZIKLAS PROSTY NA PALTYCKO-SLAOVIAŃSKIM PRIEMIŽU Językoznowcy i e onolodžiai mano, kad
lenkai an bał ycko-sla iańskim pasienio kasdieniniame gy enime pasi elkiaisi iš esmės dažniau
ie inę bal ą gwa o uską, ai y a kalba pap as a nei polščišką. Šis kalba iš pak ančių
bal icko-slo iaško da nė a kalbkozinojais iena eikšmiškai iden i ikuo a, o daugelio y ėjų
pa eikia ik bend niko paaiškinimus. Pa yzdžiui, p adžioje knygos pa eng os I enos bu usių K esų
šiau ės- y inių duo a y a okia apib ėž is: mo a p os ą a kalbėjimu pap asčiausiai adiname
Ma yniakową, I ydę G ek-Pabisową i Annę Zielińską p . Polskie eks y gwa owe z obsza u
ie inę gwa ą bal o uską, ku ią pasi elkia pasėkin i polonizmomis i li uanizmomis
šiau ės- aka inis bal o uski dialek (Bedna čuk 1999: 6), o Alojzy Adamaniukiewicz sa o knygoje.
Polacy“ (Ma yniakowa e al. 1996: 8). Leszek Bedna czuk pisze, że „ zw. p os a mowa,
Gwa a Łopa owszczyzny sako, kad ak adinamasis kalba pap as as y a na eksas kalbos
bal o uskieg (Zdaniukiewicz 1972: 5). Mikołaj Sawicz i ina, kad p os aja kalba suda o sa e
dialek ą белорусского
языка“ (Савич 1990: 47)
1
.
Už kaimo gy en ojus an bal icko-sla onijos pasienio pap as ą kalbą y a žmonių nekilnojamojo,
žemesnių socialinių sluoksnių kalba. Kaip aip i ina Rysza d Radzik: Biało uszczyzna
ak uojama bu o žmonių kaip kalba p os y, chłopski, ne p i aičian is se į iš aižani wzniosłych
uczuć, posługiwania się nim in owa zys wo ludzi kul u alnych, niekinis spaudos (Radzik 2000: 178).
Pasak I onos Kabziškos unkciona imas pap as o kalbos u i ie ą ik e balinėje komunikacijoje.
ai y a kalba kalbama, ne u in is ašos, li e a ū os (Kabzińska 1999: 66). Lie u iškas kalkozinojas
P anas Kniūkš a pab ėžia o pap as os kalbos pa ogumą aip:
1
Au o ius p ideda: Dlia šio dialek o cha ak e ni аканье-яканье, цеканье-дзеканье; ego iš
морфология, синтаксис и лексический состав типичны для северо-западных белорусских говоров.“
KOJI MORITA. Nieos ość ok eślenia język p os y na pog aniczu bał ycko-słowiańskim
lie u iško kalbos pe spek y os | 4 doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.09
BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
Język šis bu o pa ogus, nes leidžia suda ė galimybę bend au i się iek su kalbančiais po lenku, kaip
i po usyjsku, leidžiaė lawi ować a p šių d iejų kalbų. Kalbančio į lie u išką kalbą niekas
neno ėjo išgi s i nei pan, nei pleban, o po bal o usku sup a o isi (Kniūkš a 1990: 12). Biało uski
li e a acki kalba y a o laikomas als iečių populiacija už žmonių išsila inusių kalbą. liudija apie ai
sekan i mano in o ma o ės (g. 1935), ku ią už iksa au lauko y imų me u Naliboki kaime Biało usi:
Niek ó iai ik po beła usku (li e acki kalba bal o uski K. M.) kalbasi, no ai eikia, kad i žmogus
bū ų labai išmin ingas (Mo i a 2001: 250).
Anna Engelking akże – na pods awie własnych badań e nog a icznych na
G odzieńszczyźnie i ina:
Kalboje bend u isam kaimo gy en ojui y a čia gwa a bal o uska, Ok eślenie ai
zwana p zez jej uży kowników językiem p os ym lub mies nym (‘miejscowym’).
eiškia iek, kas ‘kalba pap as ų žmonių, neiš ys y ų; gwa a i y a p iešs a iamos
š a ioms kalboms: usų, lenkų i bal o usių li e a u iniam, ku iais pasi elkiami y a
žmonės išmin ingi, in eligen iniai i šlachie ni
(Engelking 1996: 178).
Todėl galima da y i iš adą, kad kalba pap as as y a žmonių, p iklausančių žemesniems socialiniams
sluoksniams, kalba, ku i p iešinasi li e a ū inėms kalboms (bal a uskų, polskiem i usyjskiem)
išsila inusių žmonių. Žodis pap as as u i žemesnį socialinį s a usą kon on acijoje su mies ų
gy en ojų, eli ų, in eligencijos kalba (Radzik 2000: 74). da eikė ų pažymė i, kad a p mažiau
išsila inusios gy en ojų į Biało usi dažniau pasi aiko miš i kalba, suda an is iš į ai ių elemen ų
bal o uskių i usyškių, . . asianka (Smułkowa 2000: 91), o Uk ainoje . . su žyk, jungan is
elemen us uk aiški i usyški (Masalska 1999: 224). jie y a ano ma y ūs, a si anda i eikia
elemen iškai, iš lie u iško kalbos pe spek y os | 5 doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.09
KOJI MORITA. Nieos ość ok eślenia język p os y na pog aniczu bał ycko-słowiańskim
BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
ealizuojasi ik žodinėje komunikacijoje, daugiausia mies o socialinėse si uacijose (ТДМ 1999: 9).
A odo, kad abi miš ios kalbos užima idu inę ie ą kalbinėje hie a chijoje, a p kalbomis
li e ackimi (biało uski, uk aińskim i usyjskim) i gwa ami liaudies.
2. PRAŠTA MOKLA VYRAKIM KARSTVIE LITAVSKIM
Anksčiau an Didžiosios Lie u os Kunigaikš ys ės e i o ijos unkcjona o d i li e a ū inės kalbos:
šalia ce kiewnoslo iańskiego kalbos pasi odė . y. p as a kalba (Успенский 1994: 65; ГЛЗ 2000: 4) ( ak
bu o plačiai adinama uome inių a o ojų, panašiai adin a pa yzdžiui. Lie u os Didžiosios
Kunigaikš ys ės kancela yjinė kalba, s a obiało uski, s a ouk aiški, k ywicki, zachodnio uski,
kancela yjno-slo iański i k . ), ski iaosi aiškiai iek sa o g ama ine sis ema, iek i žodynu nuo
ce kiewnoslo iaško kalbos. Tačiau a p kalkoznojų nė a iena eikšmės nuomonės, kuo ak iškai bu o
pap as a kalba, kadangi ai y a są oka daugiažodinė (Ge ka 2012: 20). P as a kalba (p as a kalba), ku i
a si ado kaip al e na y a p ieš kalbą ce kiewnoslo iański, iš p adžių (an oje pusėje XVI amžiaus)
a na o isų pi ma p ia ženiu iš ikimams eligijno-poleminių kū inių, odėl unkcjona o kaip
swois a a ian a ašy inės kalbos eliginės s e os į ski umą nuo . . uskiej kalbos ( uška
Kniež ės Lie u os (Мякишев 2008: 3340). Žinoma iš daugelio paminklų gaunančių iš laiko a pio nuo
an osios pusės XVI amžiaus iki XVII amžiaus pabaigos. Tu ėjo į ai ias dialek ines sa ybes
мова), k ó a już od XIV wieku odg ywała olę języka kancela yjnego na ziemiach Wielkiego
w zależności od egionu i uży kownika.
Man a odo, kad apibūdinimas pap as as esančios an pa adinimo lapų Ka echizmo
Šimono Budno iš 1562 me ų: už pap as hę žmonių usų kalbos bu o pi mu
2
2
Nakładem Kobe Ci y Uni e si y o Fo eign S udies bu o paskelb i d ieju omų eks ai Ka echizmo Šimono
Budno iš 1562 me ų zaopa ę komen a u: Shimon Budoni, Kyō i-mondō (1562-nen), dai-ichibu.

KOJI MORITA. Nieos ość ok eślenia język p os y na pog aniczu bał ycko-słowiańskim
iš lie u iško kalbos pe spek y os | 6
doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.09
BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
signalau sukū imo apib ėžimo pap as a kalba. Oma iany Ka echism y a ienin elis išsaugo as
kū inys Budny pa ašy as senobela uski kalba, ku iame ik biblijos ci a os p ie ačane bu o
ce kiewnoslo iańskim kalba. Todėl galima eig i, kad Šimono Budnio Ka echizmas y a ienas iš
s a biausių šal inių pap as os kalbos XVI amžiuje. No s XVI amžiuje Didžiosios Lie u os
Kunigaikš ys ės ašmenys ėje naudojamos aip pa ki os kalbos (m.in. lo inų i polskio), o icialiu
als ybiniu kalba liko pap as a kalba (Lazu ka 1997: 33). Ji u ėjo s a usą kancela yjnego kalbos iki
1696 me ų, kai ai Seimo Va ša os sp endimu bu o į es as kalba polinė i iš dalies la ininę
(G ekPabisowa 1997: 146). Nuo šio momen o kalbai polskiam bu o su eik as als ybinės kalbos
s a usas, o pap as a kalba išgy eno su į ai iausiais dialek ais Rusijos gy en ojų
Didžiosios Lie u os Kunigaikš ys ės.
XVI i XVII amžiuose, siekian nus a y i no mų g ama inių ce kiewnoslo iaško kalbos, jo g ama iką pa engė du
mokslininkai (ГЛЗ 2000) Waw zyniec Zyzani (1596) (Зизанiй 1980) i Melecjusz Smo ycki (1619) (Смотрицький 1979), o iš
ik ųjų nė a ikslio no mų ap ašo g ama inės pap as os kalbos ( . y. li e a ū os kalbos senobelo usko XVI i XVII
amžiuose naudojamo als ybinėse u duose i eismuose Didžiojoje Lie u os Kunigaikš ys ėje). Bandymą pa ody i
sa a ankišką kalbinę sis emą sep yniolik o amžiaus pap as os kalbos kaip a ski o kalbos pa eikia du a ian ai
ankkopišmieninės Slo iaškos G ama ikos I ano Użewiczo (Pa yž 1643; A as 1645) (ГС 1970). Użewicz ope a o
g ama yką senobelo uskio kalbos, ai y a als ybinės kalbos Didžiosios Lie u os Kunigaikš ys ės (Jaške ič 2001: 51).
P zeważnie p iimama si, kad kalba as laiku, kai žemės os įeida o į dalį Didžiojo Kunigaikš ys ės Lie u os (Ba dach
1988: 20), Tekisu o oyobi kaise su [Shimon Budny, Ka echizm (Rok 1562), dalis pi ma. Teks i komen a z], Kobe:
Ins i u e 56); Shimon Budoni, Kyō i-mondō (1562-nen), dai-nibu, dai-sanbu, dai-yonbu. Tekisu o oyobi kaise su [Shimon
u o mował się na pods awie języka s a o uskiego, wspólnego dla ludności Biało usi i Uk ainy
Budny, Ka echizm (Rok 1562), dalis an oji, dalis ečioji, dalis ke i a. Teks as i komen a as], Kobe: Ins i u e o
o Fo eign S udies, Kobe Ci y Uni e si y o Fo eign S udies, 2002, ii + 148 pp. (Annals o Fo eign S udies Vol.
Fo eign S udies, Kobe Ci y Uni e si y o Fo eign S udies, 2008, iii + 131 pp. (Annals o Fo eign S udies Vol.
71).
KOJI MORITA. Nieos ość ok eślenia język p os y na pog aniczu bał ycko-słowiańskim
iš lie u iško kalbos pe spek y os | 7
doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.09
BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
. y. šiame užeigoje pap as a kalba y a kū inys i š egioniniu, bend as Biało usinams i
Uk aińsams (Ge ka 2012: 21). Od ębnie ys ėsi als ybėje moskie skim kalba schodnio uski, iš
ku io e oluoja kalba osyjski. Bo is Uspienski umpai piešia bend as pap as os kalbos
sa ybes:
Проста мова противопоставляется как церковнославянскому языку, так
и диалектной украинской или белорусской речи. Однако, в отличие от
церковнославянского языка этот язык обнаруживает несомненный
разговорный субстрат, который подвергается искусственному окнижнению за
счет, во-первых, славянизации и, во-вторых, полонизации. Соотвественно
могут быть выделены два варианта простой мовы – украинский и
белорусский: украинский вариант более славянизирован, белорусский в
большей степени полонизирован (Успенский 1994: 68).
Manau, kad sunku iki galo su ik i siuo aukščiau pa eik a eza Bo iso Uspieńskio, o ik as y a ik ai,
kad pap as a kalba bu o labai ski s oma egionaliai. Visuomeninė s e os pasi odymo pap as os
kalbos bu o daug didesnė nei kalbos ce kiewnoslo iańskiego, ku is isų pi ma a na o eliginiams
ikslams, o mažesniu laipsniu li e a u inių. Język plaokų socialinių a ų, ypač už žemesnes
ce kiewnosłowiański, ba dzo odległy od ealiów ówczesnego życia, był już niez ozumiały dla
sluoksnius (Успенский 1994: 252). Pap as a kalba, nepaisan ūkumo abs akcinio žodynų iš eklio,
ku ie unkcjonojo pasaulie inėje kalboje (p. k oniki, dokumen ai als ybiniai, knygos eisės,
ce kiewnosłowiańskim, s anowiła za ówno uży eczne na zędzie wó czości eligijnej, jak i
uchwały sejmowe, ko espondencje p i a ne) (Wi kowski 1969 8). Žodžio šiuo ašy a isų pi ma
Me yką Li e ską (ak a kancela ii didoksiążęcej nuo XV amžiaus) i ga sūs S a u y Li huaniawskie
(I: 1529, II: 1566, III: 1588). Nežinoma ačiau, a uo me u ais laikais pap as os kalbos ling is inė
sis ema ( ipo G ama ikos Użewicza) bu o plačiai papli ęs isoje Lie u os Didžiosios
Kunigaikš ys ės e i o ijoje, a ik jo ibo oje e i o ijoje. Głównymi iš lie u iško kalbos
pe spek y os | 8 doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.09
KOJI MORITA. Nieos ość ok eślenia język p os y na pog aniczu bał ycko-słowiańskim
BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
naudo ojais šios kalbos bu o aukš esnės, ge iau išsila inusios Rusijos isuomenės sluoksniai, ne zaś
žemesnės isuomenės sluoksniai. Galima hūd įneš i, kad pap as a kalba kalbos hie a chijoje s o ėjo
žemiau nei kalba ce kiewnosłowiański, be aukščiau nei gwa y ludowe. Už usijos kul ū os žmones
kalbą ce kiewnoslo iański bu o š a us, o sukū imas pap as os kalbos eiškė jiems, kaip pab ėžia
Te esa Chynczewska-Hennel, ikslo ūšies amalgama usko-polski kaip konsek encija suside inimo
się kul ū os polsko-la ininės su adicija bizan ijsko-sla iańska (Chynczewska-Hennel 1985: 57). Hąd
galima da y i iš adą, kad pap as a kalba bu o kalba mišiniu p iešingai į g yną kalbą
ce kiewnoslo iańskiego.
3. Apib ėžimas pap as a iš LŽIVKLŽIEKO PERSPEKTYVOS
Šiuolaikinėje pap as oje kalboje naudojam ik kasdienios pokalbio ikslu, e minas pap as as
y a a ojamas pagal su žodyniniu eikšmingumu šiuolaikinio lenkų kalbos. Tačiau čia e a
pas ebė i, kad p ie aisnikas pap as as po liudy as lenkų kalboje nuo XIV amžiaus u ėjo nuo
3
sa o egzis a imo p adžios cha ak e į daugiažodžius, pasi odojo iek eikšmėse konk ečių, iek
i pe duodamų. Zigmas Zinke ičius duoda kele ą a ian ų lie u skojęzykinio apib ėžimo
4
pap as as kalba, Зинкявичюс 1996: 304), o pap as as kalba po lie u išku dažniau adinama się m.in.
gudų
np. (pa)p as à kalbà, p ãs as liežiù is o az po p os u, np. pap as aĩ (Zinke ičius 1993: 246;
3
Słownik języka polskiego PWN z włączonym suplemen em pod edakcją Mieczysława Szymczaka, . II,
Va šu a: PWN, 1998, 898-899. Slap a p os y: 1. ne a silenkan is į jokią pusę, ne sukėlinan is į šalį; lygus, ne išk aipy as,
nek ę as, ne išlenk as, ne zlenk as, 2. o žmonėmis: s o in ys an žemo laipsnio in elek ualaus ys ymosi, kul ū os,
išsila inimo, obicia i p. ; s o in is žemai kažkokioje hie a chijoje, 3. o objek ų: ne išski inisis nieko, nuosaikus,
neukin nas, pap as as, pospoli y, neapdo o as, neišsikin as, 4. neskomplikuo as, neza iely, niezłożony, aki aizdūs,
z ozumiały, 5. pap as as, na ū alus.
4
E ymologinis žodisnikas lenkų kalbos po edakcijos And zejo Bańkowskiego, . II, Va šu a: PWN, 2000, 788. Au o as
pab ėžia, kad žodis ai y a nuo p adžios daugiažodis i eikalauja olesnių s udijų i š seman inio ys ymosi.
KOJI MORITA. Nieos ość ok eślenia język p os y na pog aniczu bał ycko-słowiańskim
iš lie u iško kalbos pe spek y os | 9
doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.09
BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
kalba, gudiškai (Zinke ičius 1996: 306307). Šiuolaikinėje lie u iškame kalboje gudas y a sinonimas
bal a usis, eikia ačiau a k eip i dėmesį į ai, kad gudas u i da papildomą eikšmę, ku io nė a
bal a usis. Pa adinimas gudas y a adiciniu Biało usino pa adinimu, plačiai papli usiu
lie u szczyźnie p ieška inėje (Čekmonienė, Čekmonas 1993: 352). Tai y a šiuo me u o icialus
Biało usina pa adinimas. E ymologiniame lie u iško kalbos žodynyje y a apib ėžimas oks: 1.
‘Bela usin, 2. ‘Polak, Rosjanin (Smoczyński 2007: 207). Pagal 20- ominį lie u iško kalbos žodyną,
gudas ai pi miausia bal a usis (ka ais lenkas a usas), ai y a ‘Biało usin (ka ais Polak a
Rusjanin). Reikė ų ačiau paaiškin i, kodėl ka ais Polakas a Rusjanin?
5
Gudas kadaise Lie u os gy en ojas neeli ų kilmės ai isų pi ma y ų slo ianin Rusin
(Biało usin); ečiau kalbė a aip apie Polakus i Rusjanus. po ocznie, ai iš esmės y a ono
Najczęściej oznacza: ‘człowieka niemówiącego po li ewsku’. Obecnie, jeśli się używa ego słowa
elgiamasi pažemliai, a gudas-em galima pa adin i ne ik Biało usina, be aip pa Polako i
Rusjanina.
Podsumowując, gudų kalba ma nieos e znaczenie: ‘język używany na e enie Li wy
daugiausia pe populiaciją bal o uską, lenkų i usų, ku i nekalba po lie u iškai. Lie u ių
gwa uose a das gudas ulega apela i iza imui i gali eikš i: ‘žmogukas kalbančio inną gwa ą
(li aušką) (Smoczyński 2007: 208).
6
Senas pap as a kalba o žymiai ski iasi nuo šiuolaikinės, nes ji p iklauso į li e a ū os kalbos
ka ego iją, o jos a o ojai y a žmonės iš aukš esnių socialinių sluoksnių. Bo is Uspienski mano,
kad: Sa o pa adinimas проста ni koem a eju negalima sup as i iesioginai, kadangi iš aiška
проста kalba восходит к лат. lingua us ica (Успенский
1994: 66).
Uspienski ak uoja seną pap as ą kalbą kaip lingua us ica. Ap ašydamasis į G ama ikos
5
Lie u ių kalbos žodynas, . III: GH, Vilnius: Vals ybinė poli inės i mokslinės li e a ū os leidykla,
1956, p. 692.
6
Be o Słownik e ymologinis lie u iškos kalbos (Smoczyński 2007: 208) duoda kele ą de i a ų nuo pa adinimo gudas:
gudijá ‘miejsce, ku gy ena daug Biało usinų, gùdiškas ‘biało uski, gùdiškai ‘po bal o usku i . .
KOJI MORITA. Nieos ość ok eślenia język p os y na pog aniczu bał ycko-słowiańskim
iš lie u iško kalbos pe spek y os | 16
doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.09
BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
THE AMBIGUITY OF EXPRESSION SIMPLE LANGUAGE IN THE BALTO-SLAVIC
BORDER REGION FROM THE PERSPECTIVE OF THE LITHUANIAN LANGUAGE
Summa y
This pape deals wi h he so-called język p os y which has been used o ages by a ious
na ional g oups li ing in he Bal o-Sla ic bo de egion. This homely and uno icial language
unc ions among he lowe social classes only as a ehicle o e bal communica ion wi hin
mul ilingual communi ies.
The au ho also men ions he ac ha in he pas he e exis ed a language called by a simila name.
F om he 16 h cen u y o he middle o he 17 h cen u y, in he G and Duchy o Li huania he e
unc ioned a w i en language e e ed o as p os a mo a. I was hen he o icial li e a y language,
apa om Old Chu ch Sla onic. I also se ed as a communica ion ool o he uppe social classes in
he mul ilingual coun y. Pag indinis goal o his pape is o highligh he ambigui y o exp ession
simple language in he Bal o-Sla ic bo de egion, paying mo e a en ion o he in e p e a ion o he
meaning om he pe spec i e o he Li huanian language.
The e a e ac ually wo di e en languages, while he ci cums ances o hei c ea ion a e
simila . The au ho enume a es he simila i ies be ween język p os y and p os a mo a: 1. They
can be con as ed wi h languages o highe s a us in he linguis ic hie a chy: in he pas i was
Old Chu ch Sla onic, whe eas nowadays hese a e he Polish, he Russian, he Bela usian and he
Li huanian li e a y languages. A he same ime, hey indica e he posi ion in he social hie a chy
o hei use s; 2. They a e hyb ids c ea ed so as o enable communica ion wi hin mul ilingual
communi ies, in he pas as a w i en language, and oday as a spoken language; 3. Wi hou being
di ec ly ela ed o any na ionali y, hey allow o he main enance o he ambigui y o linguis ic
and iden i y bounda ies in dispu es be ween di e en na ionali ies. The communica i e g oup
using nume ous languages which de eloped ou o he

KOJI MORITA. Nieos ość ok eślenia język p os y na pog aniczu bał ycko-słowiańskim
iš lie u iško kalbos pe spek y os | 17
doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.09
BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
G and Duchy o Li huania exis s ill oday and is con inued in he Bal o-Sla ic bo de egion
by he s ill used exp ession p os y. In he condi ions o he mul ilingualism and
mul icul u alism, he ambigui y o language and iden i y bounda ies plays an ex emely
impo an ole.
KEYWORDS: Bal o-Sla ic bo de egion, mul ilingualism, mul icul u alism, kalba p os i,
p os a mo a, G and Duchy o Li huania.
KOJI MORITA
Tokyo Uni e si y o Fo eign S udies 3-11-1
Asahi-cho, Fuchu-shi, Tokyo 183-8534, Japan
mo i a@ u s.ac.jp