BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
JOGILĖ TERESA RAMONAITĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
KALBINĖS NUOSTATOS IR KALBINIS ELGESYS: KIENO
POVEIKIS STIPRESNIS?
TARPTAUTINIO ĮVAIKINIMO SITUACIJOS TYRIMAS IR SĄSAJOS
SU EMIGRACIJA
ESMINIAI ŽODŽIAI: kalbinės nuos a os, lie u ių kalbos išlaikymas, a p au inis į aikinimas,
kalbinis elgesys.
ANOTACIJA
Kalbinės nuos a os i kalbinis elgesys y a s a būs kalbos išlaikymo d iejų kalbų ienoje e d ėje
aplinkybėmis eiksniai, ypač kai iena iš ų kalbų y a dominuojan i aplinkos kalba, o ki a – mažumos a
ik namų aplinkos kalba, pa yzdžiui, emig acijoje. S aipsnyje nag inėjamos kalbinės nuos a os
ne ipiškomis – a p au inio į aikinimo – aplinkybėmis. Analizuojami socioling is inės apklausos, ku ią
ykdan apklaus os iš Lie u os į I aliją aikus į aikinusios šeimos, duomenys. Ti iamoje si uacijoje
nuos a os negali pa eik i ealaus kalbinio elgesio, o ai su eikia galimybę ma y i, kaip kalba neišlaikoma
i kaip g ei ai ai į yks a, nepaisan eigiamai eikiančių į ė ių kalbinių nuos a ų.
ABSTRACT
Language a i udes and language beha iou a e impo an ac o s o language main enance in a
si ua ion o wo languages in one space, especially when one o hose languages is he domina ing language
o he en i onmen and he o he is a mino i y o only a home language, o ins ance, in case o
emig a ion. The pape deals wi h language a i udes in an a ypical si ua ion o in e na ional adop ion. I
analyses da a om a sociolinguis ic su ey o I alian amilies who ha e adop ed child en om Li huania.
In he si ua ion unde s udy he a i udes canno in luence he language beha iou and his gi es a
possibili y o obse e how he language is no main ained and how apid he p ocess is, despi e he posi i e
language a i udes o he adop i e pa en s.
JOGILĖ TERESA RAMONAITĖ. Kalbinės nuos a os i kalbinis elgesys: kieno po eikis s ip esnis? | 2
doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.04
BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
ĮVADAS
Kalbos išlaikymo iš ykus gy en i į užsienį klausimas nag inėjamas jau seniai, ypač
pas a aisiais dešim mečiais globalizacijos kon eks e, o lie u iams jis apo i in ak ualus dėl
išski inai didelio emig acijos mas o Lie u ai a kū us Nep iklausomybę. Kalbiniai su emig acija
susiję klausimai domina Lie u os kalbininkus, y a a liekama nemažai į ai aus pobūdžio y imų,
siekian išsiaiškin i lie u ių diaspo os kalbines nuos a as, elgesį, šeimų kalbos poli iką i k . Du
dideli diaspo os y imo p ojek ai ykdy i Vilniaus uni e si e o mokslininkų 2011–2013 i 2015–
2017 m. (Ramonienė 2015, 2019a), nag inė i kalbos įsisa inimo emig acijoje aspek ai i
d ikalbys ės klausimai (Blažienė 2016; Hilbig 2020; Vaisė ai ė 2020).
Minė uose lie u ių diaspo os y imuose i iš ki ų šal inių (p z., žiniasklaidos) ma y i, kad
a kū us Nep iklausomybę iš Lie u os iš ykę s e u gy en i žmonės ne e ai ben iš p adžių
lie u ių kalbą laiko a si sa aiminiu dalyku. Naujausiesiems emig an ams ji išlieka a ima i
pap as ai a ojama dėl echnologinių galimybių, ku ios leidžia ne ik dažnai ga so i aizdo yšiu
bend au i su Lie u oje likusiais giminėmis a d augais, be i sek i Lie u os naujienas, žiū ė i
į ai ias laidas i pan. Taigi, pi majai emig a usiai ka ai kalbos išlaikymo klausimas dažniausiai
ne nekyla. Tai ampa ak ualu kalban apie naują ka ą, ki aip a ian , ka u iš ykusius mažus a ba
jau emig acijoje gimusius aikus. Jie gy ena sąlygomis, kai aplinkos kalbos kiekis dažniausiai
daugelį ka ų i šija lie u ių kalbos kiekį, ad okios sąlygos lie u ių kalbai įsisa in i a ją išlaiky i
nė a palankios, am į akos galė ų u ė i ki i eiksniai.
Kalbos išlaikymą i ian ys kalbininkai su a ia, kad didelę s a bą u i asmens i
bend uomenės kalbinės nuos a os. Jos susideda iš kele o komponen ų i eikia kalbinį elgesį,
ačiau iksliai nus a y i, kaip i kiek, nė a leng a. Šiame s aipsnyje no ima panag inė i nuos a as,
a ski ian jas nuo elgesio, ki aip a ian , a ejus, kai nuos a os elgesio eik i negali, nes kalbos
iesiog nemokama. Tokia ne ipinė, ne ekspe imen ą p imenan i si uacija susiklos o a p au inio
į aikinimo a eju, kai šeimos įsi aikina aikus iš ki os šalies i jos kalbos nemoka.
Iš Lie u os į užsienį jau kone po ą dešim mečių y a į aikinama aikų, ku iems ne andama
šeimų pačioje Lie u oje. A ykę susipažin i su aiku, dėl pa ies į aikinimo emocinės s a bos i
JOGILĖ TERESA RAMONAITĖ. Kalbinės nuos a os i kalbinis elgesys: kieno po eikis s ip esnis? | 3
doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.04
BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
mo y ų, aip pa dėl į aikinimo p ocedū os ku į laiką p aleidę Lie u oje užsieniečiai dažnai
ampa ik ais Lie u os ge bėjais i , no s niekas o da y i neįpa eigoja, domisi lie u iškais
pap očiais, Lie u os is o ija i ki ais klausimais, be kalbos, sup an ama, neišmoks a. Šiame
s aipsnyje analizuojami okiems į ė iams pa eik os kiekybinės socioling is inės apklausos
duomenys i siekiama išsiaiškin i, kaip susijusios į ė ių kalbinės nuos a os i į aikių gim osios
kalbos išlaikymas. A k eip inas dėmesys, kad su į aikinimu susijusius duomenis gau i ypač sunku,
nes į aikinimo paslap į saugo įs a ymai. Todėl i užsienyje be kokie y imai, susiję su į aikin ais
aikais, galimi ik k iečian sa ano iškai k eip is juos į aikinusius asmenis, dažniausiai dėl aikų
kalbos su ikimų, a ba k iečian jau suaugusius į aikius, pa yzdžiui, a lik i neu oling is inių
y imų (plg.: Glennen 2002; Ge en i k . 2005; Hyl ens am i k . 2009; Gau hie , Genesee 2011;
Pallie i k . 2003; be aip pa ž . Schmid 2012
1
; DiG ego io 2009
2
; V obel i k . 2020
3
). Šiame
s aipsnyje naudo a empi inė medžiaga y a dalis pla esnio socioling is inio y imo, ku iame
daly a ę esponden ai bu o įp as os aidos, be speci inių kalbos su ikimų aikus į aikinę ė ai.
Be o, apklausiamieji įsi aikinę palygin i neseniai, odėl kalbinė aida da ge ai p isimenama.
S aipsnio ikslas y a paž elg i į kalbines nuos a as, kai jos a sijusios nuo įmanomo
kalbinio elgesio, i pa eik i įž algų, ku ios bū ų ak ualios ne ik kalbos y ėjams, be i
emig acijoje gy enan iems lie u iams. To bus siekiama pi miausia umpai ap a ian kalbines
nuos a as i a p au inio į aikinimo si uaciją apsk i ai bei konk ečią apklausą į ė iams, o ėliau
analizuojan apklausos užda uosius klausimus, susijusius su ap a iama ema, i ap a ian a ski as
si uacijas, aiškėjančias iš a sakymų į a i uosius apklausos klausimus. Apibend inan pa eikiama
įž algų, ak ualių ipinėms diaspo os si uacijoms.
1
Apie K1 a iciją ypa ingomis sąlygomis.
2
E nog a inis y imas iš edukologinės pe spek y os.
3
Plačiai a pdalykinis eikalas apie Jung inių Ame ikos Vals ijų si uaciją, daugiausia iš socialinių mokslų
pe spek y os.
JOGILĖ TERESA RAMONAITĖ. Kalbinės nuos a os i kalbinis elgesys: kieno po eikis s ip esnis? | 4
doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.04
BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
1. KALBINĖS NUOSTATOS IR KALBINIS ELGESYS EMIGRACIJOS IR ĮVAIKINIMO
SITUACIJOSE
Kalbinės nuos a os, no s apie jas dažnai kalbama, nė a pap as os i i. Tai kompleksinis
eiškinys, ku į y ėjai s engiasi nus a y i iek iesioginiais, iek ne iesioginiais būdais. Nuos a ų
y ėjų eigimu, kalbines nuos a as galima ak uo i kaip kogni y inių, jausminių i elgesio
komponen ų sis emą (Ga e i k . 2003; Ga e 2010). Kogni y inis komponen as y a susijęs
su am ik ų ik o ės iesų žinojimu, a kime, kad mokėdamas kalbą gausiu ge esnį da bą.
Jausminis komponen as susijęs su jausmais nuos a ų objek o klausimu, pa yzdžiui, mėgs ama
klausy is dainų a kalba. Jie abu gali da y i po eikį elgesio komponen ui, a kime, dėl okių
paska ų nu a iama moky is kalbos (plg. Ga e i k . 2003: 3). Kalbinis elgesys gali bū i
sup an amas i kaip kalbinė p ak ika, kalbų a ojimas.
Apie sa o kalbos išlaikymą emig acijoje gy enan ys žmonės pap as ai ypač susimąs o
uome , kai gims a aikai a kai jie ampa mokyklinio amžiaus. Pi masis, gimimo, momen as y a
s a bus nu a i, kokia kalba su aikais bus kalbama, o ai ypač ak ualu miš iose šeimose. An asis,
mokyklinis, momen as dažnai būna susijęs su ilgalaike pe spek y a, ki aip a ian , emig acijoje
gy enan i jauna šeima gali nu a i g įž i p ieš aikams p adedan lanky i mokyklą. Ki u a eju,
ikė ina, šeima liks emig acijoje, iki aikai baigs mokyklą. Sup an ama, šeimų gy enimai gali
susiklos y i į ai iai, be o, pas a aisiais dešim mečiais žmonių mobilumas y a daug in ensy esnis,
ačiau šie du momen ai išlieka s a būs. Pas ebė a, kad ne e ai emig an ai ik gimus aikams
p adeda gal o i apie sa o gim osios kalbos s a bą.
Sup an ama, kad eigiamos nuos a os am ik os kalbos a ž ilgiu gali u ė i eigiamos
į akos kalbos mokymuisi a išlaikymui, o neigiamos – neigiamos į akos. Tačiau nė a leng a
nus a y i, kiek kogni y inis i jausminis komponen ai iš ies eikia asmenų kalbinį elgesį. Šiame
s aipsnyje apsi ibojama ik kalbos išlaikymo klausimu. Iš anks esnių y imų, ku iuos a liekan
in e iu būdu apklaus i a kū us Nep iklausomybę iš Lie u os iš ykę žmonės, galima susida y i
aizdą, kad kogni y inis i jausminis nuos a ų komponen ai y a eigiami lie u ių kalbos a ž ilgiu
i , ypač jausminis, y a gana s a bus ben jau iems žmonėms, ku ie su iko daly au i okio
JOGILĖ TERESA RAMONAITĖ. Kalbinės nuos a os i kalbinis elgesys: kieno po eikis s ip esnis? | 5
doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.04
BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
pobūdžio y ime. Tačiau nebū inai šie du komponen ai pa eikia kalbinį elgesį. Ki aip a ian ,
be eik isi emig acijoje gy enan ys lie u iai no ė ų, kad jų aikai mokė ų lie u ių kalbą, ačiau
ne isi imasi eiksmų, o dalis ne nemano, kad jų u ė ų im is, a ba su ukdo ki i eiksniai
(Jakai ė-Bulbukienė 2015a, b; Ramonienė 2019b; Guda ičienė 2019; Hilbig 2019, 2020).
Į okią ski į šiame s aipsnyje no ima paž elg i iš ki os pe spek y os. Ta p au inio
į aikinimo a eju į ė iai im is konk ečių eiksmų ne u i galimybės, nes nemoka lie u ių kalbos.
Tačiau, kaip jau užsimin a, į aikinimo p oceso me u jie susipažįs a su Lie u a, jaučiasi su ja susiję,
nes ai į aikių ė ynė, ne e ai ne ampa Lie u os ge bėjais, išmoks a kele ą žodžių a azių
lie u iškai. Tai jie da o iek iš asmeninio in e eso, iek sąmoningai am, kad galė ų papasako i
apie Lie u ą į aikiams, kai jie paaugę p adės klausinė i. Taigi, sąlygos susi o muo i kogni y iniam
i jausminiam nuos a ų komponen ams susida o, ačiau ečiasis – ealaus kalbinio elgesio –
komponen as dėl o ne ampa įmanomas. Tiesa, eikia paminė i, kad kai ku iais a ejais įmanomas
am ik as ne iesioginis kon ak as, pa yzdžiui, palaikomi yšiai su lie u iais užsienyje.
2. ĮTĖVIŲ APKLAUSA IR NUOSTATŲ TYRIMAS
Į aikinimo ak as y a įs a ymais saugoma paslap is, odėl su ink i y imo duomenis nė a
leng a. S aipsnyje analizuojami apklausos duomenys bu o enkami anke ą į ė iams siunčian ne
iesiogiai, o anonimiškai, pe Lie u oje ak edi uo as o ganizacijas, ku ios jiems a s o auja dėl
į aikinimo p ocedū ų. Apklausa ykdy a 2010 m. Ji y a pla esnio y imo dalis (ž . Ramonai ė
2011). Su ink i duomenys iš 74 I alijos šeimų, ku ios iš Lie u os į aikino 117 aikų. A sakymai
apdo o i p og ama SPSS. 1 len elėje pa eikiami duomenys apie į aikin us aikus pagal amžiaus
g upes
4
i pagal ai, a aikas į aikin as ienas, a su b oliais (sese imis).
4
Amžiaus eiksnys nė a šio s aipsnio objek as, odėl de aliai ap a iamas nebus, ačiau čia pa eikiama
apibend in a in o macija apie aikus leidžia ma y i bend us duomenis apie į aikin ų aikų amžių, aip pa ai, kad
aikų skaičius g upėse gana panašus.

JOGILĖ TERESA RAMONAITĖ. Kalbinės nuos a os i kalbinis elgesys: kieno po eikis s ip esnis? | 6
doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.04
BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
1 LENTELĖ. Apibend in i duomenys apie į aikin us aikus: amžius i aikų g upės
Amžius
Vaikų g upės
Iš iso
Į aikin as
ienas
Į aikin as su
b oliu / sese imi
Į aikin as su 2
b oliais /
sese imis
Iki 4,5 me ų
12
10
1
23
Nuo 5 iki 6,5 me ų
8
16
7
31
Nuo 7 iki 8,5 me ų
9
16
6
31
Nuo 9 me ų
10
12
10
32
Iš iso
39
54
24
117
Iš 1 len elės duomenų ma y i, kad du ečdaliai aikų į aikin i ka u su ben ienu b oliu
a sese imi, aigi jie galėjo u ė i pašneko ą gim ąja kalba. Taip pa ma y i, kad 80 p oc. aikų
į aikin i y esni nei penke ių me ų, o okio amžiaus kalbos sis ema jau būna p ak iškai
susi o ma usi. No s globos įs aigų auklė inių, ypač jose augančių nuo gimimo, kalbos aida
dažnai ėluoja, a ėjan a ba p ia ėjus p ie mokyklinio amžiaus ji pap as ai pasiekia pa enkinamą
lygį. Taip pa ma y i, kad apie pusė aikų į aikin i mokyklinio amžiaus, aigi jau įgiję ašymo
lie u ių kalba pag indus.
Anke oje bu o pa eik a iek užda ųjų klausimų su a sakymų a ian ais, iek a i ųjų
klausimų, į ku iuos a sakydami į ė iai galėjo pa eik i paaiškinimų a komen a ų (anke a suda y a
laikan is bend ųjų klausimynų suda ymo eikala imų, ž .: B own 2001; Mil oy, Go don 2003).
Kalbinėms nuos a oms i nuos a oms lie u ių kalbos a ž ilgiu išsiaiškin i bu o o muluojami
ne iesioginiai klausimai. Visa anke a suda y a iš 19 į ai ios ema ikos i ne ienodo ilgio klausimų,
į ė iams ji pa eik a i alų kalba (apie ki us aspek us ž . Ramonai ė 2011, 2013). Šiame s aipsnyje
emiamasi a sakymais į is pag indinius klausimus apie nuos a as, jie anke oje su o muluo i aip:
A s a bu, jūsų nuomone, kad jūsų aikas ( aikai) mokė ų užsienio kalbų?
A labai s a bu B s a bu C nė a ypač s a bu D isai nes a bu
JOGILĖ TERESA RAMONAITĖ. Kalbinės nuos a os i kalbinis elgesys: kieno po eikis s ip esnis? | 7
doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.04
BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
Kodėl?………………………………
A kada no s mėgino e susisiek i su I alijoje gy enančiomis lie u ių šeimomis / asmenimis a
palaiky i yšį su Lie u a kokiu no s ki u būdu?
A aip B ne Pas abos: ..............................
Jei ne, a bū umė e no ėję ai pada y i? ..................................
A sa o šeimoje kalba e apie Lie u ą?
A niekada B ka ais C dažnai Pas abos: ......................................
Taip pa a siž elgiama į po ą konk e esnių klausimų, susijusių su ė ų e inamais
aikų kalbiniais gebėjimais. Jei į aikin i keli aikai, apie kiek ieną p ašy a pa eik i a sakymą
a ski ai. Šie klausimai o muluo i aip:
Tuo a eju, jei ka u į aikin a b olių / sese ų g upė, a aikai oliau a pusa yje bend auja
lie u iškai? Jei ne, kada nus ojo?
A aip B ne C ka ais D sako kai ku iuos žodžius Pas abos: ...................
A aikas ( aikai) da kalba / sup an a lie u iškai? (Du a ski i klausimai anke oje)
o kalba / sup an a
o kalba sunkiai / šiek iek sup an a
o sako kelis žodžius
o nebekalba / nebesup an a
o neaišku, nes nepasi aikė p ogos
Be o, bu o klausiama apie pačių ė ų užsienio kalbų mokėjimą i a ojimą. A sakymai
į šiuos klausimus pasi odė u in ys į akos iek į ė ių kalbinėms nuos a oms, iek nusi eikimui
im is eiksmų dėl aikų kalbų mokymosi a lie u ių kalbos išlaikymo.
JOGILĖ TERESA RAMONAITĖ. Kalbinės nuos a os i kalbinis elgesys: kieno po eikis s ip esnis? | 8
doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.04
BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
2.1. Kalbinės nuos a os i san ykis su Lie u a
Aiškinan is kalbines nuos a as bu o klausiama, a į ė iams y a s a bu, kad jų aikas
mokė ų užsienio kalbų. Be eik isiems (96 p oc.) į ė iams a odė, kad užsienio kalbų mokėjimas
y a labai s a bus a ba s a bus. Tik kele as nu odė, kad jis nė a labai s a bus, i niekas nepasi inko
a ian o „ isiškai nes a bus“. Pag indinės nu odomos p iežas ys bu o ai, kad kalbos su eikia
galimybę bend au i su daugiau žmonių, kad jų eikia da bo, kul ū os pažinimo a kelionių
ikslais, aip pa kad eikia mokė i ben d i Eu opos kalbas. Tačiau šios eigiamos nuos a os kalbų
a ž ilgiu nebū inai pa eikia ealų elgesį bū en lie u ių kalbos išlaikymo klausimu, nes ik kiek
daugiau nei ečdalis šeimų iš ies palaikė yšį su kalbančiais lie u ių kalba. Apie am į akos
u inčius eiksnius bus ašoma ėliau.
No ė a pasiaiškin i, a esama objek y ių eiksnių, ku ie da o į aką yšių su Lie u a a
lie u iais palaikymui. Kadangi į ė iai nė a lie u iai, aigi Lie u oje ne u i giminys ės yšių ( ai
galė ų eik i kaip objek y us eiksnys, jis dažnas lie u ių diaspo oje), pamėgin a analizuo i ki us
u imus duomenis i įž elg i galimas ko eliacijas. Nuos a os dėl kalbų e ės pap as ai es i
susijusios su sa a kalbine p ak ika. Ki aip a ian , žmonės, ku ie pa ys moka užsienio kalbų i jas
a oja, ge iau e ina iek kalbų naudą, iek kalbų mokymąsi i ma o didesnę p asmę jų moky is.
Tė ams pap as ai būna s a bu pe duo i okį sup a imą aikams i (a ) im is eiksmų aip juos
ugdy i (Dö nyei i k . 2006). Todėl pamėgin a paž elg i, a y a susiję į ė ių užsienio kalbų
a ojimo p ak ika i kon ak ų su lie u iais palaikymas. Susiejus komen a us p ie klausimo, kokiu
būdu į ė iai mėgino palaiky i yšį su Lie u a a bend au i lie u iais, i a sakymus į klausimą, a
jie bū ų no ėję yšį palaiky i i bend au i, suda y os i 2 len elėje pa eikiamos okios a sakymų
g upės: no ėjo i bend a o; no ėjo, be nebend a o; no ė ų bend au i, be ai da ys galbū
a ei yje; nebend a o. P ie pas a osios g upės p iski i i ie į ė iai, ku ie nu odė palaikę yšį ik
su ki omis iš Lie u os į I aliją į aikinusiomis šeimomis.
JOGILĖ TERESA RAMONAITĖ. Kalbinės nuos a os i kalbinis elgesys: kieno po eikis s ip esnis? | 9
doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.04
BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
2 LENTELĖ. Tė ų užsienio ( . y. ne i alų) kalbų mokėjimas, a ojimas i yšio su lie u iais
palaikymas
Bend a imas su
lie u iais
Tė ų užsienio kalbų mokėjimas
Nė ienas
nemoka,
p oc.
Ben ienas moka,
be ne a oja, p oc.
Ben ienas moka i a oja¸
p oc.
No ėjo i bend a o
0
43
50
No ėjo, be nebend a o
8
16
0
Galbū ėliau
8
13
36
Iš esmės ne
84
28
14
Ma y i, kad ie ė ai, ku ių nė ienas nemoka jokios užsienio kalbos (12 aikų ė ai), y a
mažiausiai linkę palaiky i yšius su lie u iais (84 p oc.). O ie, iš ku ių ben ienas moka i dažnai
a oja ben ieną užsienio kalbą, labiausiai suin e esuo i palaiky i yšį (50 p oc.). Tik nedidelė
jų dalis (14 p oc.) yšio palaiky i nema o didelio eikalo. Daugiau kaip ečdalis okių ė ų
(36 p oc.) i be eik ečdalis (16 i 13 p oc.) ė ų, ku ie no s i moka užsienio kalbą, be jos
ne a oja, iš eiškė no ą bend au i su lie u iais a ba il į ai pada y i a ei yje. Taigi, a p ė ų
užsienio kalbų mokėjimo i jų pas angų palaiky i yšius su Lie u a i (a ) lie u iais esama są yšio.
Čia eikė ų umpai paminė i kele ą su į aikinimu susijusių ypa umų. Pi ma, pagal
įs a ymus ke e ius me us po į aikinimo šeimos i aiko in eg acijos si uacija y a s ebima į ai ių
specialis ų i pa eikiamos g įž amojo yšio a askai os į aiko kilmės šalį, ačiau šiame s aipsnyje
ai ne e inama kaip yšių palaikymas. An a, į aikinami aikai y a išgy enę ė ų palikimo, o
ne e ai i ki okių aumų, ad ne e ai isą sa o p aei į iki į aikinimo sieja su šia neigiama pa i imi
i dėl šios p iežas ies g iež ai a sisako u ė i be kokių yšių su kilmės šalimi a jos žmonėmis. O
aiko psichologinė ge o ė naujiesiems ė ams i aikus s ebin iems specialis ams y a ypač s a bu.
JOGILĖ TERESA RAMONAITĖ. Kalbinės nuos a os i kalbinis elgesys: kieno po eikis s ip esnis? | 16
doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.04
BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
Iš apklausos duomenų ma y i, kad galbū ne isos, be ik ai didelė dalis šeimų Lie u ą
e ina eigiamai i s engiasi šias nuos a as įdieg i i sa o lie u ių kilmės aikams. No s, kaip jau
minė a, į aikinimo a eju pasi aiko si uacijų, kai kilmės šalies neno i p isimin i pa ys aikai dėl
sa o neigiamos pa i ies, šeimos, padedamos specialis ų, s engiasi padė i jiems palaipsniui p iim i
sa o šaknis, nes ai s a bu i psichologinei aiko s eika ai.
2.4. Kas lieka iš lie u ių kalbos p aėjus daugiau nei me ams?
Iki šiol ap a os į ė ių nuos a os užsienio kalbų i Lie u os a ž ilgiu odo, kad didžioji
dalis jų y a nusi eikę labai a labiau eigiamai. Dalis šeimų mėgina ieško i aikams gim akalbių
pašneko ų a ki aip s engiasi, kad jie palaiky ų san ykį su kalba i yšius su Lie u a. Tai pada y i
nė a leng a. Jau ap a ian b olių i sese ų g upių į aikinimą išaiškėjo, kad lie u iškai naujoje
šalyje pasišnekama ge iausiu a eju kelis mėnesius. Anke oje bu o pa eik as i klausimas apie ai,
kaip į ė iai e ina aikų u imus lie u ių kalbos kalbėjimo i šios kalbos sup a imo gebėjimus.
Sup an ama, ė ai, nemokan ys kalbos i galbū ne u ėję jokių galimybių susi ik i su lie u ių
kilmės žmonėmis, o negali iksliai į e in i, ad bu o į auk as i a sakymo a ian as „neaišku,
nes nepasi aikė p ogos“. Tie, ku ie isgi pasi inko ki us a sakymo a ian us, ikė ina, u i am
pag indo. Vis dėl o pab ėž ina, kad ai dekla uojami aikų kalbiniai gebėjimai.
Toliau pa eikiamuose 2 i 3 pa . neį auk i duomenys apie uos aikus, ku ie į aikin i
neseniai, . y. nuo į aikinimo nė a p aėję me ai
6
. Duomenys pa eikiami pagal as pačias aikų
amžiaus g upes, ai absoliu ieji skaičiai. Kaip ma y i iš 2 pa ., ik kelių y esnių į aikių į ė iai
nu odė, kad jie p aėjus daugiau nei me ams po į aikinimo lie u iškai „kalba“ (N = 2) a ba „kalba
sunkiai“ (N = 3). Absoliu i dauguma isų amžiaus g upių aikų (N = 65) nebekalba lie u iškai.
P ie jų, many ina, galima p iski i i uos, ku ie „sako kele ą žodžių“ (N = 17), nes ai iš ies ik
kele as elemen a ių žodžių, pa yzdžiui, duona, pienas, a ba a, ku iuos į aikinimo laiko a piu da
6
Pagal apklausos ezul a us, y a 18 aikų, ku ie bu o į aikin i p ieš mažiau nei me us (į 9 šeimas), 12 iš jų
mokyklinio amžiaus. Kiekybiškai ai nė a labai ep ezen a y u, ačiau apie 5 aikus nu ody a, kad jie lie u iškai
kalba, apie 6 – kad nebekalba.

JOGILĖ TERESA RAMONAITĖ. Kalbinės nuos a os i kalbinis elgesys: kieno po eikis s ip esnis? | 17
doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.04
BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
Lie u oje išmoko į ė iai i ku iuos oliau šeimoje a oja. Na ū alu, kad a p uos kelis žodžius
emokančių aikų y a i y esnių, ku ie į aikinimo me u ge ai mokėjo lie u iškai.
2 PAV. A sakymai į klausimą „A aikas kalba lie u iškai?“ (p aėjus daugiau nei me ams po
į aikinimo, pagal amžiaus g upes, absoliu ieji skaičiai)
Tė ų e inimą, kiek aikai lie u ių kalbą sup an a, galima ma y i 3 pa . Sup a imo
gebėjimus ė ai e ina ge ėliau nei kalbėjimo, ačiau iš esmės labai panašiai. Absoliu i dauguma
(N = 59) isų amžiaus g upių aikų po daugiau nei me ų nuo į aikinimo lie u ių kalbos
nebesup an a. Kiek daugiau i į ai esnio amžiaus aikų, ė ų manymu, lie u iškai „sup an a“
(N = 10) a „ upu į sup an a“ (N = 13). Didesnė dalis, lyginan su kalbos p oduka imu,
ne u ėjo p ogos pa ik in i pasy aus kalbos mokėjimo (N = 17).
kalba kalba sunkiai sako kele ą žodžių nebekalba
neaišku, nes
nepasi aikė
p ogos
nuo 9 me ų 2 2 9 8 2
nuo 7 iki 8,5 me ų 0 1 6 14 4
nuo 5 iki 6,5 me ų 0 0 2 23 1
iki 4,5 me ų 0 0 0 20 2
0
10
20
30
40
50
60
70
JOGILĖ TERESA RAMONAITĖ. Kalbinės nuos a os i kalbinis elgesys: kieno po eikis s ip esnis? | 18
doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.04
BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
3 PAV. A sakymai į klausimą „A aikas sup an a lie u iškai?“ (p aėjus daugiau nei me ams po
į aikinimo, pagal amžiaus g upes, absoliu ūs skaičiai)
Sup an ama, kad apklausos duomenys pa odo į ė ių nuomonę, jų dekla uojamus aikų
kalbos gebėjimus, o ik osios aikų kalbinės kompe encijos nebu o ik inamos. Vis dėl o labai
panašūs a sakymai gau i iš ski ingų šeimų: į aikinusių ne ienodą skaičių aikų; į aikinusių
ski ingo amžiaus aikus; eikusių a sakymus nuo į aikinimo p aėjus ski ingam laikui. Kaip
aiškėja, esminiai pokyčiai į yks a pe pi muosius kelis gy enimo ki oje šalyje mėnesius,
daugiausia – pe me us. Po me ų im is eiksmų, ku ie padė ų išsaugo i aiko gim ąją kalbą, jau
pe ėlu. Tai puikiai odo i šis ienos šeimos pa eik as a sakymas:
Po pi mųjų mokslo me ų sužinojome, kad mokykloje y a galimybė moky is gim osios kalbos, moky oja
– lie u ė. Su ikome, be , deja, bu o pe ėlu, nes aikas nieko nebep isiminė. I iki šiol nep isimena
<...>. Jei lie u ių kalbos bū ų p adėjęs moky is nuo pi mųjų gy enimo I alijoje me ų, g eičiausiai nebū ų
isko pami šęs i šiandien sa o gim ąją kalbą ik ai mokė ų. Gaila!!!
(amžius į aikinimo me u 7 m.; be eik 3 me ai po į aikinimo)
sup an a upu į sup an a nebesup an a neaišku, nes
nepasi aikė p ogos
nuo 9 me ų 4 7 12 1
nuo 7 iki 8,5 me ų 4 1 14 8
nuo 5 iki 6,5 me ų 1 3 18 4
iki 4,5 me ų 1 2 15 4
0
10
20
30
40
50
60
70
JOGILĖ TERESA RAMONAITĖ. Kalbinės nuos a os i kalbinis elgesys: kieno po eikis s ip esnis? | 19
doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.04
BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
APIBENDRINIMAS IR DISKUSIJA
Vaikus iš Lie u os į aikinusių ė ų apklausos ezul a ai odo, kad kalbinių nuos a ų
kogni y inis komponen as iš esmės eikia – be eik isos šeimos kalbos mokėjimą laiko s a biu.
Veikia i jausminis eiksnys – aikus į aikinusių į ė ių nuos a os lie u ių kalbos a ž ilgiu y a
labai eigiamos. Kaip a skleidžia a sakan į ne iesioginius klausimus pa eik i komen a ai,
jausminis komponen as ne i in s ip us – į aikinusios šeimos y a nea siejamai susijusios su
Lie u a, šiam k aš ui jaučia paga bą i dėkingumą. Kalbinio elgesio komponen as a p au inio
į aikinimo a eju negali eik i, ki aip a ian , į ė iai negali kalbė is su į aikin ais aikais jų kilmės
kalba. Visgi ma y i, kad pi mieji du komponen ai – kogni y inis i jausminis – okie s ip ūs, jog
kai ku iais a ejais šeimos imasi am ik ų eiksmų, ku ie leis ų palaiky i aiko kilmės kalbą: ieško
bend uomenių a lie u ių sa o gy enamosiose ie o ėse, y esnius aikus agina p isimin i
Lie u ą i lie u iškus žodžius, mažesniesiems apie Lie u ą pasakoja pa ys. Apsk i ai į ai labiau
linkę ki ų užsienio kalbų mokan ys i jas a ojan ys ė ai.
Tačiau, nepaisan ge ų no ų i pas angų, aikai pe mažiau nei me us laiko kalbą pami š a.
Ne jei u i lie u iškai kalbė i geban į pašneko ą, . y. y a į aikin i ka u su b oliais a sese imis,
iška a ba po kelių mėnesių nebesišneka lie u iškai a pusa yje. Ne e ai aikai a sisako u ė i ką
no s bend a su kilmės šalimi, aigi i su lie u ių kalba, o ai lemia p aei yje pa i os psichologinės
aumos. Tikė ina, kad pagaliau pa ekus į amią šeimos aplinką i gaunan eikiamą specialis ų
pagalbą aumos gali bū i ben iš dalies į eik os, ačiau ai unka ne ienus me us i pe ą laiką
kalbos įgūdžiai isiškai p a andami.
Šie apklausos ezul a ai u i am ik ų panašumų su diaspo oje gy enančių lie u ių aikų
si uacija. Čia analizuo i duomenys apie aikus, ku ie iš ykdami iš Lie u os mokėjo lie u ių kalbą
(kelių mažesnių aikų kalbos aida nesiekė amžiaus no mos), apie pusę jų ne bu o išmokę
lie u iškai ašy i. Taigi daugiausia bu o kalbama apie mokė os kalbos įgūdžių išlaikymą, be jis
ki os kalbos apsup yje, pasi odo, y a labai umpalaikis. Lie u ių diaspo os y imai odo, kad ne
i iena au ėse lie u ių šeimose, gy enančiose s e u , b oliai a sese ys ne e ai a pusa yje ima
a o i aplinkos kalbą, no s šeimose i kalbama lie u iškai (Hilbig 2020). Taigi iš yks an gy en i
JOGILĖ TERESA RAMONAITĖ. Kalbinės nuos a os i kalbinis elgesys: kieno po eikis s ip esnis? | 20
doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.04
BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
s e u ne su mokyklinio amžiaus aikais e ė ų pamąs y i apie sąlygas i šeimos kalbų adybą,
ku i padė ų jiems kalbą išlaiky i, jei no ima ai pada y i.
Vien palankaus ė ų nusi eikimo lie u ių kalbos a apsk i ai kalbų a ž ilgiu, . y. eigiamai
eikiančių kogni y inio i jausminio nuos a ų komponen ų, nepakanka. Jei ė ai i e ina
p ak inę kalbų mokėjimo naudą, sup an a gim osios kalbos išlaikymo s a bą aiko apa ybės
o ma imuisi, y a labai eigiamai nusi eikę Lie u os i lie u ių kalbos a ž ilgiu i ne imasi am
ik ų eiksmų yšiui su lie u iais palaiky i, be neda o į akos aikų kalbai sa o elgesiu
( a p au inio į aikinimo a eju kalbos nemoka), kalbos išlaiky i neįmanoma. Ne y esnio
mokyklinio amžiaus aikų, ku iems lie u ių kalba y a gim oji, ki os kalbos apsup yje pe me us
laiko kalbinės kompe encijos kone isiškai sunyks a. Bū en kalbinio elgesio komponen as y a
bū inas, kad emig acijoje gy enančios iena au ės, o i miš ios, šeimos su eik ų aikui do aną
kalbė i lie u iškai i bū i d ikalbiam, o ne ienakalbiam, kalbančiam ki a nei ė ų gim oji kalba.
LITERATŪRA
Blažienė Agnė 2016: Lie u ių kalbos g ama inių ypa ybių įsisa inimo anglų kalbos aplinkoje
sunkumai. – Bend inė kalba 89. P ieiga in e ne e:
h p://jou nals.lki.l /bend inekalba/a icle/ iew/176/193.
B own James Dean 2001: Using Su eys in Language P og ams, Camb idge: Camb idge
Uni e si y P ess.
DiG ego io Daniela 2009: The Phenomenon o In e na ional Adop ion wi h a Focus on Second
Language Acquisi ion: A Case S udy o In e na ionally Adop ed Child en and Adolescen s
om Russia: PhD hesis, Indiana Uni e si y o Pennsyl ania.
Dö nyei Zol án, Csizé Ka a, Néme h Nó a 2006: Mo i a ion, Language A i udes and
Globalisa ion: A Hunga ian Pe spec i e, B is ol, Blue Ridge Summi : Mul ilingual Ma e s.
Ga e Pe e 2010: A i udes o Language, Camb idge: Camb idge Uni e si y P ess.
Ga e Pe e , Nikolas Coupland, Angie Williams 2003: In es iga ing Language A i udes, Ca di :
Uni e si y o Wales P ess.
JOGILĖ TERESA RAMONAITĖ. Kalbinės nuos a os i kalbinis elgesys: kieno po eikis s ip esnis? | 21
doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.04
BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
Gau hie Ka in, Genesee F ed 2011: Language De elopmen in In e na ionally Adop ed
Child en: AA Special Case o Ea ly Second Language Lea ning. – Child De elopmen
82(3), 887–901.
Ge en Joy, Snedeke Jesse, Ax Lau a 2005: S a ing O e : A P elimina y S udy o Ea ly Lexical
and Syn ac ic De elopmen in In e na ionally Adop ed P eschoole s. – Semina s in
Speech and Language 26(1), 44–53.
Glennen Sha on 2002: Language De elopmen and Delay in In e na ionally Adop ed In an s and
Toddle s. A Re iew – Ame ican Jou nal o Speech-Language Pa hology 11, 333–339.
Guda ičienė Eglė 2019: Oslo lie u ių kalbų mokėjimas i kalbinis elgesys. – Emig an ai: kalba i
apa ybė II, sud. M. Ramonienė, Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla, 149–182.
Hilbig Inga 2019: D ikalbys ė Oslo lie u ių šeimose. – Emig an ai: kalba i apa ybė II, sud.
M. Ramonienė, Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla, 183–241.
Hilbig Inga 2020: Neda nioji aikų d ikalbys ė miš iose emig an ų šeimose. – Taikomoji
kalbo y a 14, 1–20. DOI: h ps://doi.o g/10.15388/T.
Hyl ens am Kenne h, Bylund Emanuel, Ab ahamsson Niclas 2009: Dominan -language
Replacemen : The Case o In e na ional adop ees. – Bilingualism: Language and Cogni ion
12(2), 121–140.
Jakai ė-Bulbukienė K is ina 2015a: Lie u ių kalbos išlaikymą emig an ų šeimoje lemian ys
eiksniai: JAV a ejis. – Taikomoji kalbo y a 7. P ieiga in e ne e:
h ps://www.zu nalai. u.l / aikomojikalbo y a/a icle/ iew/17495.
Jakai ė-Bulbukienė K is ina 2015b: Šeimos kalbų poli ika i adyba. – Emig an ai: kalba i
apa ybė, sud. M. Ramonienė, Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla, 67–114.
Mil oy Lesley, Go don Ma hew 2003: Sociolinguis ics: Me hod and In e p e a ion, Ox o d:
Blackwell Publishing.
Pallie Ch is ophe, Dehaene S anislas, Poline Jean-Bap is e, LeBihan Denis, A gen i Anne
Ma ie, Dupoux Emmanuel, Mahle Jacques 2003: B ain Imaging o Language Plas ici y
in Adop ed Adul s: Can A Second Language Replace he Fi s ? – Ce eb al Co ex 13,
155–161.

JOGILĖ TERESA RAMONAITĖ. Kalbinės nuos a os i kalbinis elgesys: kieno po eikis s ip esnis? | 22
doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.04
BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
Ramonai ė Jogilė Te esa 2011: Į I aliją į aikin ų aikų kalba į ė ių ž ilgsniu. – Kalbo y a 63(3),
40–58.
Ramonai ė Jogilė Te esa 2013: An osios kalbos įsisa inimas na ū alioje aplinkoje: į aikinimo
I alijoje a ejis. – Taikomoji kalbo y a 2. P ieiga in e ne e:
h ps://www.zu nalai. u.l / aikomojikalbo y a/a icle/ iew/17262/16428.
Ramonienė Meilu ė (sud.) 2015: Emig an ai: kalba i apa ybė, Vilnius: Vilniaus uni e si e o
leidykla.
Ramonienė Meilu ė (sud.) 2019a: Emig an ai: kalba i apa ybė. II, Vilnius: Vilniaus uni e si e o
leidykla.
Ramonienė Meilu ė 2019b: Family and he Main enance o he He i age Language: The Case o
Li huanian Diaspo a. – Poli ique Linguis ique amiliale/Family Language Policy. Enjeux
dynamiques de la ansmission linguis ique dans un con ex e mig a oi e. Dynamics in
Language T ansmission Unde a Mig a o y Con ex , sud. Sh. Haque, F. Le Liè e, Munich:
LINCOM, 135–158.
Schmid Monika S. 2012: The Impac o Age and Exposu e on Bilingual De elopmen in
In e na ional Adop ees and Family Mig an s: A Pe spec i e om Holocaus Su i o s.
– Linguis ic App oaches o Bilingualism 2(2), 177–208. DOI:
h ps://doi.o g/10.1075/lab.2.2.03sch.
Snedeke Jesse, Ge en Joy, Sha o Ca isssa L. 2007: S a ing O e : In e na ional Adop ion As
Ana u al Expe imen in Language De elopmen . – Psychological Science 18(1), 79–87.
Vaisė ai ė Eglė 2020: Ai ijos lie u ių gim osios kalbos žodyno dydis i a icijos požymiai. –
Taikomoji kalbo y a 14, 116–132. DOI: h ps://doi.o g/10.15388/Taikalbo .2020.14.9.
V obel G e chen Mille , Emily Helde , Elisha Ma (eds.) 2020: The Rou ledge Handbook o
Adop ion, Abingdon, Oxon–New Yo k, NY: Rou ledge.
Gau a 2021 04 19
P iim a 2021 09 07
JOGILĖ TERESA RAMONAITĖ. Kalbinės nuos a os i kalbinis elgesys: kieno po eikis s ip esnis? | 23
doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.04
BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
LANGUAGE ATTITUDE AND LANGUAGE BEHAVIOUR:
THE IMPACT OF WHICH IS STRONGER?
STUDY OF INTERNATIONAL ADOPTION SITUATION AND LINKS WITH EMIGRATION
Summa y
Language a i udes ha a e conside ed o be an impo an ac o in language main enance
as hey impac language beha iou . The pape analyses language a i udes in a pa icula se ing
o in e na ional adop ion and his gi es an oppo uni y o sepa a e he cogni i e and a ec i e
componen s o language a i udes om he beha iou al componen as he adop i e pa en s do
no know he mo he - ongue o hei child en. The da a is aken om a sociolinguis ic su ey o
he adop i e I alian pa en s o Li huanian child en. The esponden s a e 74 amilies and he
in o ma ion p o ided conce ns 117 child en adop ed om Li huania a di e en ages, he g ea
majo i y o e he age o 5, he e o e wi h ully de eloped i s language skills, abou hal also
li e a e in hei L1. Two hi ds o he child en we e adop ed oge he wi h a leas one sibling.
The pape analyses he decla ed language a i udes, he language p ac ices (knowledge
and use o o eign languages) o he adop i e pa en s and he ela ion o e o s o main aining
some kind o link o Li huanian. The esul s show ha amilies whe e a leas one pa en knows
and uses a leas one o eign language a e mo e likely o ake ini ia i e in main aining links.
Howe e , in he si ua ion o adop ion, i. e. child en wi h expe ience o abandonmen auma,
his is some imes pos poned due o psychological well-being o he child.
Ano he aspec ha is conside ed is he main enance o Li huanian in g oups o siblings.
The da a shows ha only g oups o h ee siblings o olde age (abou 10 yea s old) main ain
Li huanian speaking among hemsel es o longe han a couple o mon hs a e he a i al o
he coun y o he new li e. In his case when no in e locu o s in he mo he - ongue a e a ailable
o he child en wi hin he amily, he adop i e pa en s pu o he e o s o main ain a leas some
links. Fo ins ance, con ac ing local Li huanian communi ies o a leas alking o he child en
abou Li huania. The open ques ions o he su ey e eal g ea ly posi i e a i udes o he adop i e
JOGILĖ TERESA RAMONAITĖ. Kalbinės nuos a os i kalbinis elgesys: kieno po eikis s ip esnis? | 24
doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.04
BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
pa en s owa ds Li huania, hey conside his coun y o be o g ea impo ance in hei li es ia
adop ion.
Despi e he gene al e y posi i e language a i udes o he adop i e pa en s bo h owa ds
languages in gene al and owa ds Li huanian and Li huania as hey hold i pa icula ly dea , he
child en do no main ain he Li huanian language. This shows in a e y e iden way how he
cogni i e and a ec i e componen s o language a i udes, no ma e how s ong and posi i e hey
migh be, when sepa a ed om he beha iou al componen , i. e. no speaking he language o
he child en, esul in comple e language loss wi hin a such sho pe iod o ime as one yea . The
si ua ions desc ibed ha e esemblance wi h some language si ua ions in case o emig a ion, a
opic o g ea impo ance o Li huanians in he ecen decades, ba ing exac ly his di e ence
ha he emig a ed Li huanian pa en s do ha e he abili y o speak hei mo he - ongue o he
child en bu some imes a e eluc an o do so o gi e up ying.
KEYWORDS: language a i udes, main enance o Li huanian, in e na ional adop ion, language
beha iou .
JOGILĖ TERESA RAMONAITĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius
jogile- e esa. a[email p o ec ed]