Kalbinės nuostatos ir kalbinis elgesys: kieno poveikis stipresnis? Tarptautinio įvaikinimo situacijos tyrimas ir sąsajos su emigracija

BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 JOGILĖ TERESA RAMONAITĖ Lie u ių kalbos ins i u as KALBINĖS NUOSTATOS IR KALBINIS ELGESYS: KIENO POVEIKIS STIPRESNIS? TARPTAUTINIO ĮVAIKINIMO SITUACIJOS TYRIMAS IR SĄSAJOS SU EMIGRACIJA ESMINIAI ŽODŽIAI: kalbinės nuos a os, lie u ių kalbos išlaikymas, a p au inis į aikinimas, kalbinis elgesys. ANOTACIJA Kalbinės nuos a os i kalbinis elgesys y a s a būs kalbos išlaikymo d iejų kalbų ienoje e d ėje aplinkybėmis eiksniai, ypač kai iena iš ų kalbų y a dominuojan i aplinkos kalba, o ki a – mažumos a ik namų aplinkos kalba, pa yzdžiui, emig acijoje. S aipsnyje nag inėjamos kalbinės nuos a os ne ipiškomis – a p au inio į aikinimo – aplinkybėmis. Analizuojami socioling is inės apklausos, ku ią ykdan apklaus os iš Lie u os į I aliją aikus į aikinusios šeimos, duomenys. Ti iamoje si uacijoje nuos a os negali pa eik i ealaus kalbinio elgesio, o ai su eikia galimybę ma y i, kaip kalba neišlaikoma i kaip g ei ai ai į yks a, nepaisan eigiamai eikiančių į ė ių kalbinių nuos a ų. ABSTRACT Language a i udes and language beha iou a e impo an ac o s o language main enance in a si ua ion o wo languages in one space, especially when one o hose languages is he domina ing language o he en i onmen and he o he is a mino i y o only a home language, o ins ance, in case o emig a ion. The pape deals wi h language a i udes in an a ypical si ua ion o in e na ional adop ion. I analyses da a om a sociolinguis ic su ey o I alian amilies who ha e adop ed child en om Li huania. In he si ua ion unde s udy he a i udes canno in luence he language beha iou and his gi es a possibili y o obse e how he language is no main ained and how apid he p ocess is, despi e he posi i e language a i udes o he adop i e pa en s. JOGILĖ TERESA RAMONAITĖ. Kalbinės nuos a os i kalbinis elgesys: kieno po eikis s ip esnis? | 2 doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.04 BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 ĮVADAS Kalbos išlaikymo iš ykus gy en i į užsienį klausimas nag inėjamas jau seniai, ypač pas a aisiais dešim mečiais globalizacijos kon eks e, o lie u iams jis apo i in ak ualus dėl išski inai didelio emig acijos mas o Lie u ai a kū us Nep iklausomybę. Kalbiniai su emig acija susiję klausimai domina Lie u os kalbininkus, y a a liekama nemažai į ai aus pobūdžio y imų, siekian išsiaiškin i lie u ių diaspo os kalbines nuos a as, elgesį, šeimų kalbos poli iką i k . Du dideli diaspo os y imo p ojek ai ykdy i Vilniaus uni e si e o mokslininkų 2011–2013 i 2015– 2017 m. (Ramonienė 2015, 2019a), nag inė i kalbos įsisa inimo emig acijoje aspek ai i d ikalbys ės klausimai (Blažienė 2016; Hilbig 2020; Vaisė ai ė 2020). Minė uose lie u ių diaspo os y imuose i iš ki ų šal inių (p z., žiniasklaidos) ma y i, kad a kū us Nep iklausomybę iš Lie u os iš ykę s e u gy en i žmonės ne e ai ben iš p adžių lie u ių kalbą laiko a si sa aiminiu dalyku. Naujausiesiems emig an ams ji išlieka a ima i pap as ai a ojama dėl echnologinių galimybių, ku ios leidžia ne ik dažnai ga so i aizdo yšiu bend au i su Lie u oje likusiais giminėmis a d augais, be i sek i Lie u os naujienas, žiū ė i į ai ias laidas i pan. Taigi, pi majai emig a usiai ka ai kalbos išlaikymo klausimas dažniausiai ne nekyla. Tai ampa ak ualu kalban apie naują ka ą, ki aip a ian , ka u iš ykusius mažus a ba jau emig acijoje gimusius aikus. Jie gy ena sąlygomis, kai aplinkos kalbos kiekis dažniausiai daugelį ka ų i šija lie u ių kalbos kiekį, ad okios sąlygos lie u ių kalbai įsisa in i a ją išlaiky i nė a palankios, am į akos galė ų u ė i ki i eiksniai. Kalbos išlaikymą i ian ys kalbininkai su a ia, kad didelę s a bą u i asmens i bend uomenės kalbinės nuos a os. Jos susideda iš kele o komponen ų i eikia kalbinį elgesį, ačiau iksliai nus a y i, kaip i kiek, nė a leng a. Šiame s aipsnyje no ima panag inė i nuos a as, a ski ian jas nuo elgesio, ki aip a ian , a ejus, kai nuos a os elgesio eik i negali, nes kalbos iesiog nemokama. Tokia ne ipinė, ne ekspe imen ą p imenan i si uacija susiklos o a p au inio į aikinimo a eju, kai šeimos įsi aikina aikus iš ki os šalies i jos kalbos nemoka. Iš Lie u os į užsienį jau kone po ą dešim mečių y a į aikinama aikų, ku iems ne andama šeimų pačioje Lie u oje. A ykę susipažin i su aiku, dėl pa ies į aikinimo emocinės s a bos i JOGILĖ TERESA RAMONAITĖ. Kalbinės nuos a os i kalbinis elgesys: kieno po eikis s ip esnis? | 3 doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.04 BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 mo y ų, aip pa dėl į aikinimo p ocedū os ku į laiką p aleidę Lie u oje užsieniečiai dažnai ampa ik ais Lie u os ge bėjais i , no s niekas o da y i neįpa eigoja, domisi lie u iškais pap očiais, Lie u os is o ija i ki ais klausimais, be kalbos, sup an ama, neišmoks a. Šiame s aipsnyje analizuojami okiems į ė iams pa eik os kiekybinės socioling is inės apklausos duomenys i siekiama išsiaiškin i, kaip susijusios į ė ių kalbinės nuos a os i į aikių gim osios kalbos išlaikymas. A k eip inas dėmesys, kad su į aikinimu susijusius duomenis gau i ypač sunku, nes į aikinimo paslap į saugo įs a ymai. Todėl i užsienyje be kokie y imai, susiję su į aikin ais aikais, galimi ik k iečian sa ano iškai k eip is juos į aikinusius asmenis, dažniausiai dėl aikų kalbos su ikimų, a ba k iečian jau suaugusius į aikius, pa yzdžiui, a lik i neu oling is inių y imų (plg.: Glennen 2002; Ge en i k . 2005; Hyl ens am i k . 2009; Gau hie , Genesee 2011; Pallie i k . 2003; be aip pa ž . Schmid 2012 1 ; DiG ego io 2009 2 ; V obel i k . 2020 3 ). Šiame s aipsnyje naudo a empi inė medžiaga y a dalis pla esnio socioling is inio y imo, ku iame daly a ę esponden ai bu o įp as os aidos, be speci inių kalbos su ikimų aikus į aikinę ė ai. Be o, apklausiamieji įsi aikinę palygin i neseniai, odėl kalbinė aida da ge ai p isimenama. S aipsnio ikslas y a paž elg i į kalbines nuos a as, kai jos a sijusios nuo įmanomo kalbinio elgesio, i pa eik i įž algų, ku ios bū ų ak ualios ne ik kalbos y ėjams, be i emig acijoje gy enan iems lie u iams. To bus siekiama pi miausia umpai ap a ian kalbines nuos a as i a p au inio į aikinimo si uaciją apsk i ai bei konk ečią apklausą į ė iams, o ėliau analizuojan apklausos užda uosius klausimus, susijusius su ap a iama ema, i ap a ian a ski as si uacijas, aiškėjančias iš a sakymų į a i uosius apklausos klausimus. Apibend inan pa eikiama įž algų, ak ualių ipinėms diaspo os si uacijoms. 1 Apie K1 a iciją ypa ingomis sąlygomis. 2 E nog a inis y imas iš edukologinės pe spek y os. 3 Plačiai a pdalykinis eikalas apie Jung inių Ame ikos Vals ijų si uaciją, daugiausia iš socialinių mokslų pe spek y os. JOGILĖ TERESA RAMONAITĖ. Kalbinės nuos a os i kalbinis elgesys: kieno po eikis s ip esnis? | 4 doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.04 BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 1. KALBINĖS NUOSTATOS IR KALBINIS ELGESYS EMIGRACIJOS IR ĮVAIKINIMO SITUACIJOSE Kalbinės nuos a os, no s apie jas dažnai kalbama, nė a pap as os i i. Tai kompleksinis eiškinys, ku į y ėjai s engiasi nus a y i iek iesioginiais, iek ne iesioginiais būdais. Nuos a ų y ėjų eigimu, kalbines nuos a as galima ak uo i kaip kogni y inių, jausminių i elgesio komponen ų sis emą (Ga e i k . 2003; Ga e 2010). Kogni y inis komponen as y a susijęs su am ik ų ik o ės iesų žinojimu, a kime, kad mokėdamas kalbą gausiu ge esnį da bą. Jausminis komponen as susijęs su jausmais nuos a ų objek o klausimu, pa yzdžiui, mėgs ama klausy is dainų a kalba. Jie abu gali da y i po eikį elgesio komponen ui, a kime, dėl okių paska ų nu a iama moky is kalbos (plg. Ga e i k . 2003: 3). Kalbinis elgesys gali bū i sup an amas i kaip kalbinė p ak ika, kalbų a ojimas. Apie sa o kalbos išlaikymą emig acijoje gy enan ys žmonės pap as ai ypač susimąs o uome , kai gims a aikai a kai jie ampa mokyklinio amžiaus. Pi masis, gimimo, momen as y a s a bus nu a i, kokia kalba su aikais bus kalbama, o ai ypač ak ualu miš iose šeimose. An asis, mokyklinis, momen as dažnai būna susijęs su ilgalaike pe spek y a, ki aip a ian , emig acijoje gy enan i jauna šeima gali nu a i g įž i p ieš aikams p adedan lanky i mokyklą. Ki u a eju, ikė ina, šeima liks emig acijoje, iki aikai baigs mokyklą. Sup an ama, šeimų gy enimai gali susiklos y i į ai iai, be o, pas a aisiais dešim mečiais žmonių mobilumas y a daug in ensy esnis, ačiau šie du momen ai išlieka s a būs. Pas ebė a, kad ne e ai emig an ai ik gimus aikams p adeda gal o i apie sa o gim osios kalbos s a bą. Sup an ama, kad eigiamos nuos a os am ik os kalbos a ž ilgiu gali u ė i eigiamos į akos kalbos mokymuisi a išlaikymui, o neigiamos – neigiamos į akos. Tačiau nė a leng a nus a y i, kiek kogni y inis i jausminis komponen ai iš ies eikia asmenų kalbinį elgesį. Šiame s aipsnyje apsi ibojama ik kalbos išlaikymo klausimu. Iš anks esnių y imų, ku iuos a liekan in e iu būdu apklaus i a kū us Nep iklausomybę iš Lie u os iš ykę žmonės, galima susida y i aizdą, kad kogni y inis i jausminis nuos a ų komponen ai y a eigiami lie u ių kalbos a ž ilgiu i , ypač jausminis, y a gana s a bus ben jau iems žmonėms, ku ie su iko daly au i okio JOGILĖ TERESA RAMONAITĖ. Kalbinės nuos a os i kalbinis elgesys: kieno po eikis s ip esnis? | 5 doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.04 BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 pobūdžio y ime. Tačiau nebū inai šie du komponen ai pa eikia kalbinį elgesį. Ki aip a ian , be eik isi emig acijoje gy enan ys lie u iai no ė ų, kad jų aikai mokė ų lie u ių kalbą, ačiau ne isi imasi eiksmų, o dalis ne nemano, kad jų u ė ų im is, a ba su ukdo ki i eiksniai (Jakai ė-Bulbukienė 2015a, b; Ramonienė 2019b; Guda ičienė 2019; Hilbig 2019, 2020). Į okią ski į šiame s aipsnyje no ima paž elg i iš ki os pe spek y os. Ta p au inio į aikinimo a eju į ė iai im is konk ečių eiksmų ne u i galimybės, nes nemoka lie u ių kalbos. Tačiau, kaip jau užsimin a, į aikinimo p oceso me u jie susipažįs a su Lie u a, jaučiasi su ja susiję, nes ai į aikių ė ynė, ne e ai ne ampa Lie u os ge bėjais, išmoks a kele ą žodžių a azių lie u iškai. Tai jie da o iek iš asmeninio in e eso, iek sąmoningai am, kad galė ų papasako i apie Lie u ą į aikiams, kai jie paaugę p adės klausinė i. Taigi, sąlygos susi o muo i kogni y iniam i jausminiam nuos a ų komponen ams susida o, ačiau ečiasis – ealaus kalbinio elgesio – komponen as dėl o ne ampa įmanomas. Tiesa, eikia paminė i, kad kai ku iais a ejais įmanomas am ik as ne iesioginis kon ak as, pa yzdžiui, palaikomi yšiai su lie u iais užsienyje. 2. ĮTĖVIŲ APKLAUSA IR NUOSTATŲ TYRIMAS Į aikinimo ak as y a įs a ymais saugoma paslap is, odėl su ink i y imo duomenis nė a leng a. S aipsnyje analizuojami apklausos duomenys bu o enkami anke ą į ė iams siunčian ne iesiogiai, o anonimiškai, pe Lie u oje ak edi uo as o ganizacijas, ku ios jiems a s o auja dėl į aikinimo p ocedū ų. Apklausa ykdy a 2010 m. Ji y a pla esnio y imo dalis (ž . Ramonai ė 2011). Su ink i duomenys iš 74 I alijos šeimų, ku ios iš Lie u os į aikino 117 aikų. A sakymai apdo o i p og ama SPSS. 1 len elėje pa eikiami duomenys apie į aikin us aikus pagal amžiaus g upes 4 i pagal ai, a aikas į aikin as ienas, a su b oliais (sese imis). 4 Amžiaus eiksnys nė a šio s aipsnio objek as, odėl de aliai ap a iamas nebus, ačiau čia pa eikiama apibend in a in o macija apie aikus leidžia ma y i bend us duomenis apie į aikin ų aikų amžių, aip pa ai, kad aikų skaičius g upėse gana panašus. JOGILĖ TERESA RAMONAITĖ. Kalbinės nuos a os i kalbinis elgesys: kieno po eikis s ip esnis? | 6 doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.04 BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 1 LENTELĖ. Apibend in i duomenys apie į aikin us aikus: amžius i aikų g upės Amžius Vaikų g upės Iš iso Į aikin as ienas Į aikin as su b oliu / sese imi Į aikin as su 2 b oliais / sese imis Iki 4,5 me ų 12 10 1 23 Nuo 5 iki 6,5 me ų 8 16 7 31 Nuo 7 iki 8,5 me ų 9 16 6 31 Nuo 9 me ų 10 12 10 32 Iš iso 39 54 24 117 Iš 1 len elės duomenų ma y i, kad du ečdaliai aikų į aikin i ka u su ben ienu b oliu a sese imi, aigi jie galėjo u ė i pašneko ą gim ąja kalba. Taip pa ma y i, kad 80 p oc. aikų į aikin i y esni nei penke ių me ų, o okio amžiaus kalbos sis ema jau būna p ak iškai susi o ma usi. No s globos įs aigų auklė inių, ypač jose augančių nuo gimimo, kalbos aida dažnai ėluoja, a ėjan a ba p ia ėjus p ie mokyklinio amžiaus ji pap as ai pasiekia pa enkinamą lygį. Taip pa ma y i, kad apie pusė aikų į aikin i mokyklinio amžiaus, aigi jau įgiję ašymo lie u ių kalba pag indus. Anke oje bu o pa eik a iek užda ųjų klausimų su a sakymų a ian ais, iek a i ųjų klausimų, į ku iuos a sakydami į ė iai galėjo pa eik i paaiškinimų a komen a ų (anke a suda y a laikan is bend ųjų klausimynų suda ymo eikala imų, ž .: B own 2001; Mil oy, Go don 2003). Kalbinėms nuos a oms i nuos a oms lie u ių kalbos a ž ilgiu išsiaiškin i bu o o muluojami ne iesioginiai klausimai. Visa anke a suda y a iš 19 į ai ios ema ikos i ne ienodo ilgio klausimų, į ė iams ji pa eik a i alų kalba (apie ki us aspek us ž . Ramonai ė 2011, 2013). Šiame s aipsnyje emiamasi a sakymais į is pag indinius klausimus apie nuos a as, jie anke oje su o muluo i aip: A s a bu, jūsų nuomone, kad jūsų aikas ( aikai) mokė ų užsienio kalbų? A labai s a bu B s a bu C nė a ypač s a bu D isai nes a bu JOGILĖ TERESA RAMONAITĖ. Kalbinės nuos a os i kalbinis elgesys: kieno po eikis s ip esnis? | 7 doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.04 BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 Kodėl?……………………………… A kada no s mėgino e susisiek i su I alijoje gy enančiomis lie u ių šeimomis / asmenimis a palaiky i yšį su Lie u a kokiu no s ki u būdu? A aip B ne Pas abos: .............................. Jei ne, a bū umė e no ėję ai pada y i? .................................. A sa o šeimoje kalba e apie Lie u ą? A niekada B ka ais C dažnai Pas abos: ...................................... Taip pa a siž elgiama į po ą konk e esnių klausimų, susijusių su ė ų e inamais aikų kalbiniais gebėjimais. Jei į aikin i keli aikai, apie kiek ieną p ašy a pa eik i a sakymą a ski ai. Šie klausimai o muluo i aip: Tuo a eju, jei ka u į aikin a b olių / sese ų g upė, a aikai oliau a pusa yje bend auja lie u iškai? Jei ne, kada nus ojo? A aip B ne C ka ais D sako kai ku iuos žodžius Pas abos: ................... A aikas ( aikai) da kalba / sup an a lie u iškai? (Du a ski i klausimai anke oje) o kalba / sup an a o kalba sunkiai / šiek iek sup an a o sako kelis žodžius o nebekalba / nebesup an a o neaišku, nes nepasi aikė p ogos Be o, bu o klausiama apie pačių ė ų užsienio kalbų mokėjimą i a ojimą. A sakymai į šiuos klausimus pasi odė u in ys į akos iek į ė ių kalbinėms nuos a oms, iek nusi eikimui im is eiksmų dėl aikų kalbų mokymosi a lie u ių kalbos išlaikymo. JOGILĖ TERESA RAMONAITĖ. Kalbinės nuos a os i kalbinis elgesys: kieno po eikis s ip esnis? | 8 doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.04 BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 2.1. Kalbinės nuos a os i san ykis su Lie u a Aiškinan is kalbines nuos a as bu o klausiama, a į ė iams y a s a bu, kad jų aikas mokė ų užsienio kalbų. Be eik isiems (96 p oc.) į ė iams a odė, kad užsienio kalbų mokėjimas y a labai s a bus a ba s a bus. Tik kele as nu odė, kad jis nė a labai s a bus, i niekas nepasi inko a ian o „ isiškai nes a bus“. Pag indinės nu odomos p iežas ys bu o ai, kad kalbos su eikia galimybę bend au i su daugiau žmonių, kad jų eikia da bo, kul ū os pažinimo a kelionių ikslais, aip pa kad eikia mokė i ben d i Eu opos kalbas. Tačiau šios eigiamos nuos a os kalbų a ž ilgiu nebū inai pa eikia ealų elgesį bū en lie u ių kalbos išlaikymo klausimu, nes ik kiek daugiau nei ečdalis šeimų iš ies palaikė yšį su kalbančiais lie u ių kalba. Apie am į akos u inčius eiksnius bus ašoma ėliau. No ė a pasiaiškin i, a esama objek y ių eiksnių, ku ie da o į aką yšių su Lie u a a lie u iais palaikymui. Kadangi į ė iai nė a lie u iai, aigi Lie u oje ne u i giminys ės yšių ( ai galė ų eik i kaip objek y us eiksnys, jis dažnas lie u ių diaspo oje), pamėgin a analizuo i ki us u imus duomenis i įž elg i galimas ko eliacijas. Nuos a os dėl kalbų e ės pap as ai es i susijusios su sa a kalbine p ak ika. Ki aip a ian , žmonės, ku ie pa ys moka užsienio kalbų i jas a oja, ge iau e ina iek kalbų naudą, iek kalbų mokymąsi i ma o didesnę p asmę jų moky is. Tė ams pap as ai būna s a bu pe duo i okį sup a imą aikams i (a ) im is eiksmų aip juos ugdy i (Dö nyei i k . 2006). Todėl pamėgin a paž elg i, a y a susiję į ė ių užsienio kalbų a ojimo p ak ika i kon ak ų su lie u iais palaikymas. Susiejus komen a us p ie klausimo, kokiu būdu į ė iai mėgino palaiky i yšį su Lie u a a bend au i lie u iais, i a sakymus į klausimą, a jie bū ų no ėję yšį palaiky i i bend au i, suda y os i 2 len elėje pa eikiamos okios a sakymų g upės: no ėjo i bend a o; no ėjo, be nebend a o; no ė ų bend au i, be ai da ys galbū a ei yje; nebend a o. P ie pas a osios g upės p iski i i ie į ė iai, ku ie nu odė palaikę yšį ik su ki omis iš Lie u os į I aliją į aikinusiomis šeimomis. JOGILĖ TERESA RAMONAITĖ. Kalbinės nuos a os i kalbinis elgesys: kieno po eikis s ip esnis? | 9 doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.04 BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 2 LENTELĖ. Tė ų užsienio ( . y. ne i alų) kalbų mokėjimas, a ojimas i yšio su lie u iais palaikymas Bend a imas su lie u iais Tė ų užsienio kalbų mokėjimas Nė ienas nemoka, p oc. Ben ienas moka, be ne a oja, p oc. Ben ienas moka i a oja¸ p oc. No ėjo i bend a o 0 43 50 No ėjo, be nebend a o 8 16 0 Galbū ėliau 8 13 36 Iš esmės ne 84 28 14 Ma y i, kad ie ė ai, ku ių nė ienas nemoka jokios užsienio kalbos (12 aikų ė ai), y a mažiausiai linkę palaiky i yšius su lie u iais (84 p oc.). O ie, iš ku ių ben ienas moka i dažnai a oja ben ieną užsienio kalbą, labiausiai suin e esuo i palaiky i yšį (50 p oc.). Tik nedidelė jų dalis (14 p oc.) yšio palaiky i nema o didelio eikalo. Daugiau kaip ečdalis okių ė ų (36 p oc.) i be eik ečdalis (16 i 13 p oc.) ė ų, ku ie no s i moka užsienio kalbą, be jos ne a oja, iš eiškė no ą bend au i su lie u iais a ba il į ai pada y i a ei yje. Taigi, a p ė ų užsienio kalbų mokėjimo i jų pas angų palaiky i yšius su Lie u a i (a ) lie u iais esama są yšio. Čia eikė ų umpai paminė i kele ą su į aikinimu susijusių ypa umų. Pi ma, pagal įs a ymus ke e ius me us po į aikinimo šeimos i aiko in eg acijos si uacija y a s ebima į ai ių specialis ų i pa eikiamos g įž amojo yšio a askai os į aiko kilmės šalį, ačiau šiame s aipsnyje ai ne e inama kaip yšių palaikymas. An a, į aikinami aikai y a išgy enę ė ų palikimo, o ne e ai i ki okių aumų, ad ne e ai isą sa o p aei į iki į aikinimo sieja su šia neigiama pa i imi i dėl šios p iežas ies g iež ai a sisako u ė i be kokių yšių su kilmės šalimi a jos žmonėmis. O aiko psichologinė ge o ė naujiesiems ė ams i aikus s ebin iems specialis ams y a ypač s a bu. JOGILĖ TERESA RAMONAITĖ. Kalbinės nuos a os i kalbinis elgesys: kieno po eikis s ip esnis? | 16 doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.04 BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 Iš apklausos duomenų ma y i, kad galbū ne isos, be ik ai didelė dalis šeimų Lie u ą e ina eigiamai i s engiasi šias nuos a as įdieg i i sa o lie u ių kilmės aikams. No s, kaip jau minė a, į aikinimo a eju pasi aiko si uacijų, kai kilmės šalies neno i p isimin i pa ys aikai dėl sa o neigiamos pa i ies, šeimos, padedamos specialis ų, s engiasi padė i jiems palaipsniui p iim i sa o šaknis, nes ai s a bu i psichologinei aiko s eika ai. 2.4. Kas lieka iš lie u ių kalbos p aėjus daugiau nei me ams? Iki šiol ap a os į ė ių nuos a os užsienio kalbų i Lie u os a ž ilgiu odo, kad didžioji dalis jų y a nusi eikę labai a labiau eigiamai. Dalis šeimų mėgina ieško i aikams gim akalbių pašneko ų a ki aip s engiasi, kad jie palaiky ų san ykį su kalba i yšius su Lie u a. Tai pada y i nė a leng a. Jau ap a ian b olių i sese ų g upių į aikinimą išaiškėjo, kad lie u iškai naujoje šalyje pasišnekama ge iausiu a eju kelis mėnesius. Anke oje bu o pa eik as i klausimas apie ai, kaip į ė iai e ina aikų u imus lie u ių kalbos kalbėjimo i šios kalbos sup a imo gebėjimus. Sup an ama, ė ai, nemokan ys kalbos i galbū ne u ėję jokių galimybių susi ik i su lie u ių kilmės žmonėmis, o negali iksliai į e in i, ad bu o į auk as i a sakymo a ian as „neaišku, nes nepasi aikė p ogos“. Tie, ku ie isgi pasi inko ki us a sakymo a ian us, ikė ina, u i am pag indo. Vis dėl o pab ėž ina, kad ai dekla uojami aikų kalbiniai gebėjimai. Toliau pa eikiamuose 2 i 3 pa . neį auk i duomenys apie uos aikus, ku ie į aikin i neseniai, . y. nuo į aikinimo nė a p aėję me ai 6 . Duomenys pa eikiami pagal as pačias aikų amžiaus g upes, ai absoliu ieji skaičiai. Kaip ma y i iš 2 pa ., ik kelių y esnių į aikių į ė iai nu odė, kad jie p aėjus daugiau nei me ams po į aikinimo lie u iškai „kalba“ (N = 2) a ba „kalba sunkiai“ (N = 3). Absoliu i dauguma isų amžiaus g upių aikų (N = 65) nebekalba lie u iškai. P ie jų, many ina, galima p iski i i uos, ku ie „sako kele ą žodžių“ (N = 17), nes ai iš ies ik kele as elemen a ių žodžių, pa yzdžiui, duona, pienas, a ba a, ku iuos į aikinimo laiko a piu da 6 Pagal apklausos ezul a us, y a 18 aikų, ku ie bu o į aikin i p ieš mažiau nei me us (į 9 šeimas), 12 iš jų mokyklinio amžiaus. Kiekybiškai ai nė a labai ep ezen a y u, ačiau apie 5 aikus nu ody a, kad jie lie u iškai kalba, apie 6 – kad nebekalba. JOGILĖ TERESA RAMONAITĖ. Kalbinės nuos a os i kalbinis elgesys: kieno po eikis s ip esnis? | 17 doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.04 BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 Lie u oje išmoko į ė iai i ku iuos oliau šeimoje a oja. Na ū alu, kad a p uos kelis žodžius emokančių aikų y a i y esnių, ku ie į aikinimo me u ge ai mokėjo lie u iškai. 2 PAV. A sakymai į klausimą „A aikas kalba lie u iškai?“ (p aėjus daugiau nei me ams po į aikinimo, pagal amžiaus g upes, absoliu ieji skaičiai) Tė ų e inimą, kiek aikai lie u ių kalbą sup an a, galima ma y i 3 pa . Sup a imo gebėjimus ė ai e ina ge ėliau nei kalbėjimo, ačiau iš esmės labai panašiai. Absoliu i dauguma (N = 59) isų amžiaus g upių aikų po daugiau nei me ų nuo į aikinimo lie u ių kalbos nebesup an a. Kiek daugiau i į ai esnio amžiaus aikų, ė ų manymu, lie u iškai „sup an a“ (N = 10) a „ upu į sup an a“ (N = 13). Didesnė dalis, lyginan su kalbos p oduka imu, ne u ėjo p ogos pa ik in i pasy aus kalbos mokėjimo (N = 17). kalba kalba sunkiai sako kele ą žodžių nebekalba neaišku, nes nepasi aikė p ogos nuo 9 me ų 2 2 9 8 2 nuo 7 iki 8,5 me ų 0 1 6 14 4 nuo 5 iki 6,5 me ų 0 0 2 23 1 iki 4,5 me ų 0 0 0 20 2 0 10 20 30 40 50 60 70 JOGILĖ TERESA RAMONAITĖ. Kalbinės nuos a os i kalbinis elgesys: kieno po eikis s ip esnis? | 18 doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.04 BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 3 PAV. A sakymai į klausimą „A aikas sup an a lie u iškai?“ (p aėjus daugiau nei me ams po į aikinimo, pagal amžiaus g upes, absoliu ūs skaičiai) Sup an ama, kad apklausos duomenys pa odo į ė ių nuomonę, jų dekla uojamus aikų kalbos gebėjimus, o ik osios aikų kalbinės kompe encijos nebu o ik inamos. Vis dėl o labai panašūs a sakymai gau i iš ski ingų šeimų: į aikinusių ne ienodą skaičių aikų; į aikinusių ski ingo amžiaus aikus; eikusių a sakymus nuo į aikinimo p aėjus ski ingam laikui. Kaip aiškėja, esminiai pokyčiai į yks a pe pi muosius kelis gy enimo ki oje šalyje mėnesius, daugiausia – pe me us. Po me ų im is eiksmų, ku ie padė ų išsaugo i aiko gim ąją kalbą, jau pe ėlu. Tai puikiai odo i šis ienos šeimos pa eik as a sakymas: Po pi mųjų mokslo me ų sužinojome, kad mokykloje y a galimybė moky is gim osios kalbos, moky oja – lie u ė. Su ikome, be , deja, bu o pe ėlu, nes aikas nieko nebep isiminė. I iki šiol nep isimena <...>. Jei lie u ių kalbos bū ų p adėjęs moky is nuo pi mųjų gy enimo I alijoje me ų, g eičiausiai nebū ų isko pami šęs i šiandien sa o gim ąją kalbą ik ai mokė ų. Gaila!!! (amžius į aikinimo me u 7 m.; be eik 3 me ai po į aikinimo) sup an a upu į sup an a nebesup an a neaišku, nes nepasi aikė p ogos nuo 9 me ų 4 7 12 1 nuo 7 iki 8,5 me ų 4 1 14 8 nuo 5 iki 6,5 me ų 1 3 18 4 iki 4,5 me ų 1 2 15 4 0 10 20 30 40 50 60 70 JOGILĖ TERESA RAMONAITĖ. Kalbinės nuos a os i kalbinis elgesys: kieno po eikis s ip esnis? | 19 doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.04 BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 APIBENDRINIMAS IR DISKUSIJA Vaikus iš Lie u os į aikinusių ė ų apklausos ezul a ai odo, kad kalbinių nuos a ų kogni y inis komponen as iš esmės eikia – be eik isos šeimos kalbos mokėjimą laiko s a biu. Veikia i jausminis eiksnys – aikus į aikinusių į ė ių nuos a os lie u ių kalbos a ž ilgiu y a labai eigiamos. Kaip a skleidžia a sakan į ne iesioginius klausimus pa eik i komen a ai, jausminis komponen as ne i in s ip us – į aikinusios šeimos y a nea siejamai susijusios su Lie u a, šiam k aš ui jaučia paga bą i dėkingumą. Kalbinio elgesio komponen as a p au inio į aikinimo a eju negali eik i, ki aip a ian , į ė iai negali kalbė is su į aikin ais aikais jų kilmės kalba. Visgi ma y i, kad pi mieji du komponen ai – kogni y inis i jausminis – okie s ip ūs, jog kai ku iais a ejais šeimos imasi am ik ų eiksmų, ku ie leis ų palaiky i aiko kilmės kalbą: ieško bend uomenių a lie u ių sa o gy enamosiose ie o ėse, y esnius aikus agina p isimin i Lie u ą i lie u iškus žodžius, mažesniesiems apie Lie u ą pasakoja pa ys. Apsk i ai į ai labiau linkę ki ų užsienio kalbų mokan ys i jas a ojan ys ė ai. Tačiau, nepaisan ge ų no ų i pas angų, aikai pe mažiau nei me us laiko kalbą pami š a. Ne jei u i lie u iškai kalbė i geban į pašneko ą, . y. y a į aikin i ka u su b oliais a sese imis, iška a ba po kelių mėnesių nebesišneka lie u iškai a pusa yje. Ne e ai aikai a sisako u ė i ką no s bend a su kilmės šalimi, aigi i su lie u ių kalba, o ai lemia p aei yje pa i os psichologinės aumos. Tikė ina, kad pagaliau pa ekus į amią šeimos aplinką i gaunan eikiamą specialis ų pagalbą aumos gali bū i ben iš dalies į eik os, ačiau ai unka ne ienus me us i pe ą laiką kalbos įgūdžiai isiškai p a andami. Šie apklausos ezul a ai u i am ik ų panašumų su diaspo oje gy enančių lie u ių aikų si uacija. Čia analizuo i duomenys apie aikus, ku ie iš ykdami iš Lie u os mokėjo lie u ių kalbą (kelių mažesnių aikų kalbos aida nesiekė amžiaus no mos), apie pusę jų ne bu o išmokę lie u iškai ašy i. Taigi daugiausia bu o kalbama apie mokė os kalbos įgūdžių išlaikymą, be jis ki os kalbos apsup yje, pasi odo, y a labai umpalaikis. Lie u ių diaspo os y imai odo, kad ne i iena au ėse lie u ių šeimose, gy enančiose s e u , b oliai a sese ys ne e ai a pusa yje ima a o i aplinkos kalbą, no s šeimose i kalbama lie u iškai (Hilbig 2020). Taigi iš yks an gy en i JOGILĖ TERESA RAMONAITĖ. Kalbinės nuos a os i kalbinis elgesys: kieno po eikis s ip esnis? | 20 doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.04 BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 s e u ne su mokyklinio amžiaus aikais e ė ų pamąs y i apie sąlygas i šeimos kalbų adybą, ku i padė ų jiems kalbą išlaiky i, jei no ima ai pada y i. Vien palankaus ė ų nusi eikimo lie u ių kalbos a apsk i ai kalbų a ž ilgiu, . y. eigiamai eikiančių kogni y inio i jausminio nuos a ų komponen ų, nepakanka. Jei ė ai i e ina p ak inę kalbų mokėjimo naudą, sup an a gim osios kalbos išlaikymo s a bą aiko apa ybės o ma imuisi, y a labai eigiamai nusi eikę Lie u os i lie u ių kalbos a ž ilgiu i ne imasi am ik ų eiksmų yšiui su lie u iais palaiky i, be neda o į akos aikų kalbai sa o elgesiu ( a p au inio į aikinimo a eju kalbos nemoka), kalbos išlaiky i neįmanoma. Ne y esnio mokyklinio amžiaus aikų, ku iems lie u ių kalba y a gim oji, ki os kalbos apsup yje pe me us laiko kalbinės kompe encijos kone isiškai sunyks a. Bū en kalbinio elgesio komponen as y a bū inas, kad emig acijoje gy enančios iena au ės, o i miš ios, šeimos su eik ų aikui do aną kalbė i lie u iškai i bū i d ikalbiam, o ne ienakalbiam, kalbančiam ki a nei ė ų gim oji kalba. LITERATŪRA Blažienė Agnė 2016: Lie u ių kalbos g ama inių ypa ybių įsisa inimo anglų kalbos aplinkoje sunkumai. – Bend inė kalba 89. P ieiga in e ne e: h p://jou nals.lki.l /bend inekalba/a icle/ iew/176/193. B own James Dean 2001: Using Su eys in Language P og ams, Camb idge: Camb idge Uni e si y P ess. DiG ego io Daniela 2009: The Phenomenon o In e na ional Adop ion wi h a Focus on Second Language Acquisi ion: A Case S udy o In e na ionally Adop ed Child en and Adolescen s om Russia: PhD hesis, Indiana Uni e si y o Pennsyl ania. Dö nyei Zol án, Csizé Ka a, Néme h Nó a 2006: Mo i a ion, Language A i udes and Globalisa ion: A Hunga ian Pe spec i e, B is ol, Blue Ridge Summi : Mul ilingual Ma e s. Ga e Pe e 2010: A i udes o Language, Camb idge: Camb idge Uni e si y P ess. Ga e Pe e , Nikolas Coupland, Angie Williams 2003: In es iga ing Language A i udes, Ca di : Uni e si y o Wales P ess. JOGILĖ TERESA RAMONAITĖ. Kalbinės nuos a os i kalbinis elgesys: kieno po eikis s ip esnis? | 21 doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.04 BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 Gau hie Ka in, Genesee F ed 2011: Language De elopmen in In e na ionally Adop ed Child en: AA Special Case o Ea ly Second Language Lea ning. – Child De elopmen 82(3), 887–901. Ge en Joy, Snedeke Jesse, Ax Lau a 2005: S a ing O e : A P elimina y S udy o Ea ly Lexical and Syn ac ic De elopmen in In e na ionally Adop ed P eschoole s. – Semina s in Speech and Language 26(1), 44–53. Glennen Sha on 2002: Language De elopmen and Delay in In e na ionally Adop ed In an s and Toddle s. A Re iew – Ame ican Jou nal o Speech-Language Pa hology 11, 333–339. Guda ičienė Eglė 2019: Oslo lie u ių kalbų mokėjimas i kalbinis elgesys. – Emig an ai: kalba i apa ybė II, sud. M. Ramonienė, Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla, 149–182. Hilbig Inga 2019: D ikalbys ė Oslo lie u ių šeimose. – Emig an ai: kalba i apa ybė II, sud. M. Ramonienė, Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla, 183–241. Hilbig Inga 2020: Neda nioji aikų d ikalbys ė miš iose emig an ų šeimose. – Taikomoji kalbo y a 14, 1–20. DOI: h ps://doi.o g/10.15388/T. Hyl ens am Kenne h, Bylund Emanuel, Ab ahamsson Niclas 2009: Dominan -language Replacemen : The Case o In e na ional adop ees. – Bilingualism: Language and Cogni ion 12(2), 121–140. Jakai ė-Bulbukienė K is ina 2015a: Lie u ių kalbos išlaikymą emig an ų šeimoje lemian ys eiksniai: JAV a ejis. – Taikomoji kalbo y a 7. P ieiga in e ne e: h ps://www.zu nalai. u.l / aikomojikalbo y a/a icle/ iew/17495. Jakai ė-Bulbukienė K is ina 2015b: Šeimos kalbų poli ika i adyba. – Emig an ai: kalba i apa ybė, sud. M. Ramonienė, Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla, 67–114. Mil oy Lesley, Go don Ma hew 2003: Sociolinguis ics: Me hod and In e p e a ion, Ox o d: Blackwell Publishing. Pallie Ch is ophe, Dehaene S anislas, Poline Jean-Bap is e, LeBihan Denis, A gen i Anne Ma ie, Dupoux Emmanuel, Mahle Jacques 2003: B ain Imaging o Language Plas ici y in Adop ed Adul s: Can A Second Language Replace he Fi s ? – Ce eb al Co ex 13, 155–161. JOGILĖ TERESA RAMONAITĖ. Kalbinės nuos a os i kalbinis elgesys: kieno po eikis s ip esnis? | 22 doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.04 BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 Ramonai ė Jogilė Te esa 2011: Į I aliją į aikin ų aikų kalba į ė ių ž ilgsniu. – Kalbo y a 63(3), 40–58. Ramonai ė Jogilė Te esa 2013: An osios kalbos įsisa inimas na ū alioje aplinkoje: į aikinimo I alijoje a ejis. – Taikomoji kalbo y a 2. P ieiga in e ne e: h ps://www.zu nalai. u.l / aikomojikalbo y a/a icle/ iew/17262/16428. Ramonienė Meilu ė (sud.) 2015: Emig an ai: kalba i apa ybė, Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla. Ramonienė Meilu ė (sud.) 2019a: Emig an ai: kalba i apa ybė. II, Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla. Ramonienė Meilu ė 2019b: Family and he Main enance o he He i age Language: The Case o Li huanian Diaspo a. – Poli ique Linguis ique amiliale/Family Language Policy. Enjeux dynamiques de la ansmission linguis ique dans un con ex e mig a oi e. Dynamics in Language T ansmission Unde a Mig a o y Con ex , sud. Sh. Haque, F. Le Liè e, Munich: LINCOM, 135–158. Schmid Monika S. 2012: The Impac o Age and Exposu e on Bilingual De elopmen in In e na ional Adop ees and Family Mig an s: A Pe spec i e om Holocaus Su i o s. – Linguis ic App oaches o Bilingualism 2(2), 177–208. DOI: h ps://doi.o g/10.1075/lab.2.2.03sch. Snedeke Jesse, Ge en Joy, Sha o Ca isssa L. 2007: S a ing O e : In e na ional Adop ion As Ana u al Expe imen in Language De elopmen . – Psychological Science 18(1), 79–87. Vaisė ai ė Eglė 2020: Ai ijos lie u ių gim osios kalbos žodyno dydis i a icijos požymiai. – Taikomoji kalbo y a 14, 116–132. DOI: h ps://doi.o g/10.15388/Taikalbo .2020.14.9. V obel G e chen Mille , Emily Helde , Elisha Ma (eds.) 2020: The Rou ledge Handbook o Adop ion, Abingdon, Oxon–New Yo k, NY: Rou ledge. Gau a 2021 04 19 P iim a 2021 09 07 JOGILĖ TERESA RAMONAITĖ. Kalbinės nuos a os i kalbinis elgesys: kieno po eikis s ip esnis? | 23 doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.04 BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 LANGUAGE ATTITUDE AND LANGUAGE BEHAVIOUR: THE IMPACT OF WHICH IS STRONGER? STUDY OF INTERNATIONAL ADOPTION SITUATION AND LINKS WITH EMIGRATION Summa y Language a i udes ha a e conside ed o be an impo an ac o in language main enance as hey impac language beha iou . The pape analyses language a i udes in a pa icula se ing o in e na ional adop ion and his gi es an oppo uni y o sepa a e he cogni i e and a ec i e componen s o language a i udes om he beha iou al componen as he adop i e pa en s do no know he mo he - ongue o hei child en. The da a is aken om a sociolinguis ic su ey o he adop i e I alian pa en s o Li huanian child en. The esponden s a e 74 amilies and he in o ma ion p o ided conce ns 117 child en adop ed om Li huania a di e en ages, he g ea majo i y o e he age o 5, he e o e wi h ully de eloped i s language skills, abou hal also li e a e in hei L1. Two hi ds o he child en we e adop ed oge he wi h a leas one sibling. The pape analyses he decla ed language a i udes, he language p ac ices (knowledge and use o o eign languages) o he adop i e pa en s and he ela ion o e o s o main aining some kind o link o Li huanian. The esul s show ha amilies whe e a leas one pa en knows and uses a leas one o eign language a e mo e likely o ake ini ia i e in main aining links. Howe e , in he si ua ion o adop ion, i. e. child en wi h expe ience o abandonmen auma, his is some imes pos poned due o psychological well-being o he child. Ano he aspec ha is conside ed is he main enance o Li huanian in g oups o siblings. The da a shows ha only g oups o h ee siblings o olde age (abou 10 yea s old) main ain Li huanian speaking among hemsel es o longe han a couple o mon hs a e he a i al o he coun y o he new li e. In his case when no in e locu o s in he mo he - ongue a e a ailable o he child en wi hin he amily, he adop i e pa en s pu o he e o s o main ain a leas some links. Fo ins ance, con ac ing local Li huanian communi ies o a leas alking o he child en abou Li huania. The open ques ions o he su ey e eal g ea ly posi i e a i udes o he adop i e JOGILĖ TERESA RAMONAITĖ. Kalbinės nuos a os i kalbinis elgesys: kieno po eikis s ip esnis? | 24 doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.04 BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 pa en s owa ds Li huania, hey conside his coun y o be o g ea impo ance in hei li es ia adop ion. Despi e he gene al e y posi i e language a i udes o he adop i e pa en s bo h owa ds languages in gene al and owa ds Li huanian and Li huania as hey hold i pa icula ly dea , he child en do no main ain he Li huanian language. This shows in a e y e iden way how he cogni i e and a ec i e componen s o language a i udes, no ma e how s ong and posi i e hey migh be, when sepa a ed om he beha iou al componen , i. e. no speaking he language o he child en, esul in comple e language loss wi hin a such sho pe iod o ime as one yea . The si ua ions desc ibed ha e esemblance wi h some language si ua ions in case o emig a ion, a opic o g ea impo ance o Li huanians in he ecen decades, ba ing exac ly his di e ence ha he emig a ed Li huanian pa en s do ha e he abili y o speak hei mo he - ongue o he child en bu some imes a e eluc an o do so o gi e up ying. KEYWORDS: language a i udes, main enance o Li huanian, in e na ional adop ion, language beha iou . JOGILĖ TERESA RAMONAITĖ Lie u ių kalbos ins i u as Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius jogile- e esa. a[email p o ec ed]