BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
JŪRATĖ PAJĖDIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
NEAPIBRĖŽIAMIEJI LAIKO PRIEVEIKSMIAI
KAŽKADA IR KADA NORS: REIKŠMĖS SANTYKIS IR VARTOSENA
ESMINIAI ŽODŽIAI: neapib ėžiamieji laiko p ie eiksmiai, į a diniai p ie eiksmiai a ba
į a dis kaip p o o ma, ad e bialai, neapib ėž umo odiklis.
ANOTACIJA
S aipsnyje ap a iamas kažkada a ojimo s e os plė imasis pe einan nuo adicinio modelio,
ski o nusaky i neapib ėž u p aei ies momen u ykusio ( ak y aus) eiksmo laikui, link mažiau įp as o
modelio, kai kažkada pasi enkamas a ei yje galimai yksiančio (i ealaus) eiksmo laikui, adiciškai
apibūdinamam p ie eiksmiu kada no s, nusaky i. Ma ino Haspelma ho (1997) a lik as ipologinis
neapib ėžiamųjų į a džių, apimančių i į a dinės kilmės p ie eiksmius (PRO-ADVERBS), implikacinių
uni e salijų y imas odo, kad kažkada pasi enkan i ealaus eiksmo laikui apibūdin i pažeidžiamas
bend ada bia imo su pašneko u p incipas (angl. he coope a i e p inciple; plg. G ice 1975). Ki a e us,
okį pasi inkimą is dėl o enka sie i i su bend u neapib ėž umo odiklių eikšmių i unkcijų kai os
polinkiu – g e iminę poziciją implikacinių uni e salijų žemėlapyje užimančių neapib ėž umo odiklių
eikšmės pe imamumo am ik a k yp imi galimybe (plg. Haspelma h 1997: 63).
ĮVADAS
P ie eiksmių kažkada i kada no s a osena iš pi mo ž ilgsnio a odo pag įs a
kon as iniu laiko si uacijų išdės ymu (p aei is–a ei is)
1
. Pas a uoju me u is dažnėjan is
p ie eiksmio kažkada, nusakančio laiko si uacijos a ei yje neapib ėž umą, inkimasis ie oj
1
Plg. ienoje in e ne o s e ainėje andamą pas abą: „kada no s a ojama a eičiai apib ėž i, o kažkada – p aeičiai.
Kada no s būsiu u ingas; kažkada bu au u ingas“ (h ps:// ais ininkouz asai.l /skai y oju-klausimai/pas aba-kada-no s-
a ojama; žiū ė a 2020-12-29). Įdomu ai, kad šios s e ainės eks uose esan ys kažkada i kada no s inkamai žymi p aei ies
i a ei ies ski į, odėl kalbinis pamokymas laiky inas am ik a s e ainės eklama.
JŪRATĖ PAJĖDIENĖ. Neapib ėžiamieji laiko p ie eiksmiai kažkada i kada no s:
eikšmės san ykis i a osena | 2
doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.01
BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
laukiamo kada no s odo, kad nyks a kalbančiųjų su okimas, jog šis laiko p ie eiksmis ski as
ik p aei ies si uacijoms apibūdin i, plg.:
1) Kažkada pa ašysiu knygą apie ai, su kokiais žmonėmis y a ekę gy enime di b i.
2
2) mažai ikė ina, kad okios kompiu e inės sis emos kažkada eiks ge iau, nei sugeba
žmogus <...>.
3
3) Bū ina <...> pasaky i kažkada „S op“.
4
4) jei gal ojame apie ekonomikos padė į čia i daba , o ne kažkada po 10 me ų, ai s a biausi
ją lemian ys eiksniai <...> y a a o ojų lūkesčiai bei jų nulem a a ojimo p ekių i
paslaugų paklausa.
5
5) Ka je a nė a p ocesas, ku is p asidės kažkada po s udijų baigimo.
6
6) Tea as y a momen inis menas, jis neišlieka. <...>. Todėl isi scenos menininkai –
dainininkai, ak o iai, ežisie iai – jeigu jau y a p ipažįs ami, ai čia i daba , o ne kažkada
po mi ies.
7
7) Tuos pinigus galima panaudo i i <...> pa amai aikams ki omis p iemonėmis. Ne bandan
pa em i uos, ku ie ik gims kažkada ki ais me ais, be žiū in iš iesų, ku y a socialinių
p oblemų, kokios eikia inansinės pa amos.
8
Lie u ių kalbos no minimo da buose daug dėmesio ebeski iama neapib ėžiamųjų
p ie eiksmių ( a p jų i kažkada, kada no s) samplaikų su ai a ojimo klaidoms
9
. No s okių
samplaikų a ojimas nebė a in ensy us, jų pa yzdžiai s a būs ki u aspek u – jie yškina
įp as us kažkada a ojimo kon eks us. Kalbo y os da buose pas abų apie kažkada i kada no s
2
h ps://www.15min.l /max/naujiena/ e slas/ e smes-sana o ijos-di ek o e-apie-135-a saukimus-pe -sa ai e-
keis a-nes-pas-mus- ik ai-saugiau-nei-uzei i-i-pa duo u e-1224-1409156 (žiū ė a 2020-12-29).
3
h ps://kauno.diena.l /naujienos/nuomones/nuomones/snekamoji-kalba-mi ai- ealybe-i - y imu-galimybes-
870672 (žiū ė a 2020- 12- 29).
4
h ps://m.del i.l /lie u oje/a icle.php?id=86384825 (žiū ė a 2021-02-12).
5
h ps://www.ll i.l /naujienos/ekonomine-poli ika/o-gal-ekonomikos-p ognozuo ojai-ne- aip-jau-i -klydo/l inka
(žiū ė a 2020-12-29).
6
h p://www. p pmc.l /ka je os-ugdymo-cen as/580-ka je os-plano-nauda-siekian -ka je os- iksl.h ml (žiū ė a
2020-12-29).
7
h p://www.lk i.l /apie_mus/knygynas/ ea as/gin a o- a no- ea as.h ml (žiū ė a 2020-12-29).
8
h ps://www.del i.l /news/daily/li huania/maciulis-apie-10- uks -eu u-mokejima-gimusiam- aikui-siulymas-
galin is- u e i-neigiamu-pasekmiu.d?id=86100285 (žiū ė a 2020-12-29).
9
Plg. h p://www. lkk.l /ak ualiausios- emos/didziosios-klaidos/zodyno/ne eik ini- e iniai (žiū ė a 2020-12-29).
JŪRATĖ PAJĖDIENĖ. Neapib ėžiamieji laiko p ie eiksmiai kažkada i kada no s:
eikšmės san ykis i a osena | 3
doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.01
BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
eikšmių painiojimo a ejus as i neleng a, odėl šio s aipsnio ikslas – išsiaiškin i
neapib ėžiamųjų laiko p ie eiksmių kažkada i kada no s inkamo – su jų seman ika
susijusio – a ojimo galimybes. Tam keliami ejopi užda iniai: 1) apž elg i, kokiomis
ilius acijomis pa em os šių p ie eiksmių i jų sinonimų eikšmės pag indiniuose lie u ių
kalbos žodynuose: akademiniame Lie u ių kalbos žodyne (LKŽe), Daba inės lie u ių kalbos
žodyne (DŽ), Bend inės kalbos žodyne (BŽe)
10
bei Sinonimų žodyne (SŽe); 2) ap a i, kaip šių
laiko neapib ėž umo odiklių g ama inis s a usas i eikšmė ap ašomi kalbo y os da buose;
3) išnag inė i kažkada a ojimo dažnumo pasiski s ymą Daba inės lie u ių kalbos eks yne
(DLKT) i Saky inės lie u ių kalbos eks yne (SLKT). S aipsnio s uk ū a a spindi a sakymų į
šiuos užda inius eiliškumą: 1. Kažkada i kada no s žodynuose; 2. Kažkada i kada no s
g ama inis s a usas i seman ika; 3. Kažkada, kažin kada a ojimas DLKT i SLKT. Teo inės
medžiagos apž algai bei empi inės medžiagos y imui pasi elkiami anali inis i lyginamasis
me odai.
1. KAŽKADA IR KADA NORS ŽODYNUOSE
Minė oji kažkada i kada no s a ojimo ski is p aei ies a ba a ei ies į ykiams
apibūdin i įž elgiama DŽ i BŽe pa eik uose šių p ie eiksmių eikšmės paaiškinimuose i
ilius uojamuosiuose pa yzdžiuose (ž . 1 len elėje pa eik ą žodynuose andamų kažkada i
kada no s i galimų jų sinonimų ap ašų sug e inimą). DŽ ski iamos d i kažkada eikšmės:
„nežinia kada“ i „seniai“, ku ios ilius uojamos p aei yje ykusių eiksmų pa yzdžiais. BŽe
p ie eiksmių kažkada, kažin kada a ojimas aip pa pa emiamas p aei ies eiksmu (be
eikšmės ap ašo). LKŽe esan ys kažkada i kažin kada siejami ienas ki o nuo odomis:
kažkada eikšmė paaiškinama nuo oda į kažin kada, o kažin kada – į nežinia kada i kažkada.
1 len elės pa yzdžiuose ma y i ne ik SŽe, be i LKŽe, iš dalies i DŽ eikiamos p ie eiksmio
kažkada sąsajos su neapib ėž ą p aei ies eiksmo laiką nu odančiais kažin kad, kadáise, kada
kadà, kadas. P ie eiksmio kada no s eikšmei paaiškin i žodynuose pasi elkiamas
apibūdinimas laiko momen o pasi inkimu a ba (i ) neapib ėž umu, plg.: be ku iuo laiku
10
DŽ i BŽe y a no minamieji žodynai, plg. h p://lkiis.lki.l /lkz-p a a me, h p://lkiis.lki.l /lkz-i adas i h p
//bkz.lki.l /?pg=bend os_zinios.
JŪRATĖ PAJĖDIENĖ. Neapib ėžiamieji laiko p ie eiksmiai kažkada i kada no s:
eikšmės san ykis i a osena | 4
doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.01
BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
(LKŽe), be ku iuo neapib ėž u me u (DŽ), neapib ėž u me u (BŽe). BŽe kada no s a ojimas
ilius uojamas išsamiau: šiuo p ie eiksmiu apibūdinamas ne ien a ei yje yksiančio eiksmo
laikas, be i eiksmo p aei yje galimybė.
1 LENTELĖ. Kažkada, kada no s i kai ku iais eikšmės aspek ais jiems sinonimiškų laiko
p ie eiksmių pa eik ys pag indiniuose lie u ių kalbos žodynuose
LKŽe
DŽ
BŽe
SŽe
kažkad
ž . kažin kada
1. nežinia kada:
Kažkada jis čia
gy eno. 2. seniai:
Mes jau kažkada
baigėme da bus.
Kažkad či bù o
pa duo ù ė.
kadaise
kaži(n)
kad
1. nežinia kada,
kažkada: Kažin
kad aukinys a eis,
nusibos i lauk i. 2.
seniai: Mes jau kažn
kada pabaigėm
bul'bas kas <...>. ǁ
labai seniai: Kažn
kada bėsu bu us
Kupišky. ǁ kadaise:
Kažn kada i aš
mokėjau ši aip
siu inė <...>.
kažkada
Àš kažin kad esù
a sid usi panašiojè
si uãcijoje kaip ù
daba.
–
kadáise
kažkada, seniai,
ki ados: Tilindis
<...> nusišypsojo,
p isiminęs, jog i
pa s kadaise bu o
<...> nenuo ama.
Kadise čia bu o
gi ios. <...>.
Kadise i aš ge ai
daina au. <...>
◊kadų kadaise kadai
kada, labai seniai:
ki ados, seniai:
Kadaise ki aip
gy enome. Kadaise
čia bu o gi ios.
Kadáise s k ãš as
p iklaũsė
ókiečiams.
ne daba , seniai
p aėjusiais
laikais: K. čia
augo ąžuolynas.
kada, ki ads
(Gy eno k.
mies e), ki ad,
k ąsyk, k ąka
(K. gy enęs oks
senelis),
kažkad,
kanakads,
kada kadà
seniai: Kada kad
as bu o,
nebea menu. kada
kdės, kada kdžių
p . šnek. seniai:
Kada kãdės
sug įžau. Kada
kãdžių a e mačiau.
Ta bù o jaũ kada
kadà.
JŪRATĖ PAJĖDIENĖ. Neapib ėžiamieji laiko p ie eiksmiai kažkada i kada no s:
eikšmės san ykis i a osena | 5
doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.01
BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
Bu o kadų kadaise
poe as Mačys.
kada ks p .
seniai, ne daba :
Mūsų kada ks
nupjo ė ugius
senia, senia (S.
čia gi ių snaus a),
no m ais
knyg., kad
kdės <...>.
-
kada(s)
1. ž . kadaise: Tep
kadis ažinėjo.
<...> 2. kada no s:
I mus isus kadais
gi mi siančius ik ai
žinom BPII6.
kada p . 1. seniai:
Kadai a ęs laukiu.
Jau jis kadai namie.
<...> 2. kadaise:
Augo miškas čia
kadaise.
Àš kadas š en a
ikjau méile.
kada p . →
kadaise
ki ad
seniau, ki ą ka ą,
ki ados: <...>
d ylika hadynų,
ku ios ki ada ilgos,
ki ada umpos y a
BPI 232. Slogą
uždes mumus
ki ada Mž 290.
p . ki ą ka ą,
kadaise: Ki ada
gy eno oks žmogus
Negalsiu a e i nei
adà, nei ki adà.
–
ki ads
1. ki ada: <...>
Gy eno ki ados
ka alius. <...> 2.
ka ais: Ki ados jis
nė pa s nežino, ko
no įs
ki ada
Ki adõs šiojè iẽ oje
bù o sẽnos
kapini ės.
–
kada n s
be ku iuo laiku: I
u a ažiuok kada
no s. J. Jabl.
be ku iuo
neapib ėž u me u:
Kada n s gal
susi iksim. A eik
kada n s.
neapib ėž u me u:
A kada nó s ẽsa e
pikęs ką nó s
in e ne è? Àš ap
nó iu dá kada nó s
nu ỹk i  Pa ỹžių.
Ta galingiáusias
kada nó s
susp ogdn as
ùž aisas.
-

JŪRATĖ PAJĖDIENĖ. Neapib ėžiamieji laiko p ie eiksmiai kažkada i kada no s:
eikšmės san ykis i a osena | 6
doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.01
BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
Taigi, DŽ pa eikiami pa yzdžiai eikia ik kon as iškai su okiamą (neapib ėž as laikas
p aei yje : neapib ėž as laikas a ei yje) kažkada i kada no s a ojimą; BŽe šių laiko
neapib ėž umo odiklių eikšmės spek as p is a omas išsamiau: kažkada siejamas su ik omis
( ak inėmis) p aei ies si uacijomis, o kada no s – ne ik su a ei yje yksiančio, be i su am
ik oje laiko a ka poje galimai ykusio eiksmo momen u.
P ieš p adedan kalbė i apie šių žodžių g ama inį s a usą i seman iką s a bu ap a i, su
ku iomis eiksmažodžių modalumo i nuosakos ka ego ijomis y a susiję minė ieji ik o ėje
ykusio ( ak y aus) eiksmo i galimo (ne ak y aus) eiksmo apibūdinimai. Fak y ius
( ealius / į ykusius) eiksmus pap as ai nusakome epis eminio ( e inamojo
11
) modalumo
eiksmažodžiais. Nuosakos ka ego ijos požiū iu jie siejami su iesiogine nuosaka:
„Epis eminis modalumas y a susijęs su žmonių žiniomis apie pasaulį <...>. Epis eminiai
p edika ai modi ikuoja eiginius, ku iuos galima e in i eisingumo požiū iu, o šios
ope acijos ezul a as aip pa y a eiginys, ku io eisingumą galima nus a y i“ (Hol oe ,
Judžen is 2004: 82, 85). Ne ak y ius eiksmus nusakome deon inio (i ealiojo
12
) modalumo
eiksmažodžiais. Ne ak y ūs deon inio modalumo eiksmažodžiai pasi enkami pe eikian su
a ei imi – ke inimais, aginimais, liepimais, po eikiais – susijusius eiksmus: „Deon iniu
modalumu – ski ingai nei epis eminiu – apibūdinami ne eiginiai, o abs akčios p opozicijos,
eiškiančios kokių no s subjek ų eiksmus a ba poelgius“ (Hol oe , Judžen is 2004: 83).
Modalumo požiū iu išski inis y a būsimasis laikas
13
. Juo nusakomi a ei ies eiksmai, odėl
šio laiko eiksmažodžių o momis „ eiškiami eiginiai kalbėjimo momen u nė a
e i ikuojami: išsipildy i, odėl i bū i pa ik in i, jie gali ik am ik u momen u a ei yje“
(Hol oe , Pajėdienė 2004: 123). A ei is y a siejama su ke inimais
14
, ku ie pap as ai pa eikiami
kaip planai, nes sup ojek uo ų a ei ies į ykių seka gali bū i sua dy a, i p ognozuojamas į ykis
gali neį yk i. Todėl būsimų dalykų į a dijimas negali bū i siejamas ien su laiko aiška –
a ei ies dalykai u i i numa ymo (p anaša imo) elemen ą, i am ik ą su modalumu susijusią
11
Plg. Vladimi o Plungiano eikiamą e inamojo modalumo apib ėž į: „ ai kalbė ojo eikiamas si uacijos
ik o iškumo (a ikė inumo laipsnio) e inimas“ (Plungian 2011: 192).
12
V. Plungiano eigimu, kogni y iniu i komunikaciniu požiū iu ienomis s a biausių eikšmių laiky inos i ealiojo
modalumo eikšmės, a ojamos nusakan i ealias si uacijas – „kai modaliniai odikliai apibūdina am ik ą „al e na y ų
pasaulį“, p anešimo me u egzis uojan į kalbė ojo sąmonėje“ (Plungian 2011: 193).
13
Daugiau apie būsimojo laiko samp a os p oblema iką bei nuo odas į li e a ū ą ž . Hol oe , Pajėdienė 2004: 122–
124.
14
Apie ke inimų in e p e aciją ž . Lyons 1993: 814 .
JŪRATĖ PAJĖDIENĖ. Neapib ėžiamieji laiko p ie eiksmiai kažkada i kada no s:
eikšmės san ykis i a osena | 7
doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.01
BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
eikšmę (plg. Lyons 1993: 677). Lie u ių kalboje būsimojo laiko eiksmažodžių o momis
eiškiamus eiginius
15
galima laiky i modalumo požiū iu nežymė ais (plg. Hol oe , Pajėdienė
2004: 123).
2. KAŽKADA IR KADA NORS GRAMATINIS STATUSAS IR SEMANTIKA
2.1. Kalbo y os da buose kažkada i kada no s (i jų a ian ai bei sinonimai
16
) gali bū i
apibūdinami kaip p iklausan ys ims ski ingiems g ama iniams poklasiams – p ie eiksmių
(plg. Senn 1966; Ul ydas 1971, 2006; Paulauskienė 1976; Fo ssman 2003), ad e bialų
(plg. Makauskai ė 2016, 2019) a ba neapib ėžiamųjų į a džių (plg. Haspelma h 1997). Šiuos
klasi ika imo ne ienodumus lemia i iamosios medžiagos g upa imo apim ies pobūdis.
T adiciškai įp as à kažkada i kada no s ski s sa a ankiška kalbos dalimi laikomam
p ie eiksmiui, ku iam būdingas „leksinės eikšmės sa a ankiškumas“ (plg. Ul ydas 1971:
425; 2000: 1; 2006: 410), y a g indžiama unkcija ody i „ eiksmažodžiu iš eikš o eiksmo a
būsenos aplinkybes“ (plg. Ul ydas 2006: 410). Ad e bialo są oka pasi enkama ap ašan
ski ingos kilmės (da ybos) ipų laiko eikšmės p iemones
17
. Ind ės Makauskai ės a lik ame
daba inės lie u ių kalbos laiko ad e bialų pozicinių galimybių y ime ad e bialams
p iski iami „laiko p ie eiksmiai i o maliai p ie eiksmiais nelaikomi jų seman iniai
a i ikmenys, aip pa be eik sup ie eiksmėję žodžiai a žodžių junginiai“ (Makauskai ė 2019:
76). A k eip inas dėmesys, kad An anas Sme ona i Au elija Usonienė, au o iai, pi mieji
p akalbę apie po eikį ski i ad e bialų klasę ap ašan kai ku iuos lie u ių kalbos eiškinius
18
,
pab ėžia, kad seman inė- unkcinė ad e bialų klasė „nė a apa inama su p ie eiksmiais kaip
adicine kalbos dalimi g ama ikoje a aplinkybėmis kaip adicine sakinio dalimi sin aksėje“
i okiu pasi inkimu „nė a k es ionuojamas ap a iamų kalbos eiškinių s a usas kalbos dalių
a sakinio dalių požiū iu“ (Sme ona, Usonienė 2012: 124).
15
Plg.: „Lie u ių kalba u i nuo modalinės sis emos yškiai a ski as laiko o mas, odėl deik inio laiko ka ego ijai
p iski inos ys e ės – esamasis, bū asis, būsimasis laikai“ (Hol oe , Pajėdienė 2004: 124).
16
Plg. kalbo y os da buose nu odomus kažin kad, kažin kuomè , kažkuomè , kuomè nó s (Ul ydas 1971: 454; 2000:
30) a kažkadais, kaži(n) kada, kaži(n) kuome i kuome no s (Makauskai ė 2019: 77, 91, 107, 108).
17
Apie lie u ių kalbos laiko aiškos p iemonių, laiky inų ad e bialais, seman inius y imus ž . Makauskai ė 2016.
18
Ž . Sme ona, Usonienė 2012: 124, 128–131, 136.
JŪRATĖ PAJĖDIENĖ. Neapib ėžiamieji laiko p ie eiksmiai kažkada i kada no s:
eikšmės san ykis i a osena | 8
doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.01
BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
S a s an inkamo kažkada i kada no s pasi inkimo galimybes s a bu a siž elg i i į
ipologinius y imus. Šiems lie u ių kalbos neapib ėž umo odikliams specialaus dėmesio
ski iama Ma ino Haspelma ho da be Inde ini e P onouns (1997), ku iame p is a omi
140 kalbų neapib ėžiamųjų į a džių implikacinių uni e salijų y imo ezul a ai.
M. Haspelma has į a džio samp a ą a oja ne ien e imologine (PRO-NOUN), be i pla esne
– p adinės o mos (PRO-FORMA) – p asme, kaip e miną, apibūdinan į į ai ius į a dinės
kilmės da inius, a p jų i į a dinius p ie eiksmius (angl. p onominal ad e bs; plg. Haspelma h
1997: 10–11). Pasi inkimo e in i kažkada i kada no s kaip į a džiams p iski inų žodžių
isumos iene us po eikį odo i lie u ių kalbos g ama iniuose ap ašuose, ku šie žodžiai bei
jų sinoniminiai a da ybiniai a ian ai p is a omi kaip p ie eiksmiai, pab ėžiama į a dinė
kilmė, samplaikinis susida ymo iš kelių į a džių būdas i pa eikiami ki i panašūs apibūdinimai
(plg. Senn 1966: 313; Paulauskienė 1976: 202, 204; Valeckienė 1979: 130
19
; Kniūkš a 2001:
161
20
; Fo ssman 2003: 284). P ieš pe einan p ie Haspelma ho y ime iš yškin ų kažkada i
kada no s (i jiems sinonimiškų a ian ų) eikšmės i a ojimo galimybių s a bu paminė i
anks esniuose (Ul ydas 1971, 1985) i naujausiuose (Fo ssman 2003; Makauskai ė 2019)
li uanis inės medžiagos y imuose pa eikiamus šių laiko neapib ėž umo odiklių eikšmės
apibūdinimus.
2.2. Lie u ių kalbos g ama ikoje (LKG) pa eik ame p ie eiksmių eikšminių g upių
ap aše kažkada, kažkuome
21
i kada no s, kuome no in y a p iski iami aplinkybinių laiko
p ie eiksmių, žyminčių „daba į a šiaip bend ąsias laiko są okas“ (Ul ydas 1971: 454; 2000:
19
Adelė Valeckienė (1979: 131–133) ap a ia kada e imologijas, aip pa mini i ka u a „kada no s“ ( en pa , 130),
ku is LKŽe šia eikšme ilius uojamas a miniais pa yzdžiais (plg.: Ka un a gal i aš būsiu laimingas; Ka u a u
pap ašysi manęs).
20
Plg.: „Daba pami š ama nežymimųjų į a džių i juos a i inkančių p ie eiksmių į ai o ė i p adedama enkin is
ien o momis su kaž-: kažkas, kažkoks, kažkada... A. Vienuolis o mas su kaž- i kažin a oja aip, kaip įp as a gy ojoje
kalboje – kai pasakomas ienas koks nelabai aiškus dalykas: <...>. Ku kalbama apie ieną iš kelių nežinomų dalykų, ašy ojas
sub iliai pa enka ki ą žodį: <...> Kiek ienas p isiminė, kad i jam kada no s (anksčiau a ėliau) eiks mi (R II 84). Iš
daba inės li e a ū os galė ume p i ink i šim us sakinių, ku i okiais a ejais jau kišami kažkoks i kažkada. Apsi ėlusios
eikšmės žodžio kažkada A. Vienuoliui iš iso ne eikia, – neapib ėž ą p aei ies laiką jis nusako p ie eiksmiais kadaise i
ki ados <...>“ (Kniūkš a 2001: 161).
21
Plg. LKG nuo odą, kad „bend esnę p aei ies eikšmę“ u i p ie eiksmiai „<...> kadaise, <...>, ki ada, ki ados
<...>“ (Ul ydas 1971: 455; 2000: 31).
JŪRATĖ PAJĖDIENĖ. Neapib ėžiamieji laiko p ie eiksmiai kažkada i kada no s:
eikšmės san ykis i a osena | 9
doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.01
BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
30)
22
, pog upiui, no s eiginį pa em i u in ys pa yzdžiai o ne odo: kažkada ilius uojamas
sakiniais su bū ojo laiko, o kada no s, kuome no in – sakiniais su būsimojo laiko
eiksmažodžių o momis, plg.:
8) Kažkuome <...> užmynė an numes o dalgio <...>.
9) Kažin kada i aš mokėjau ši aip siu inė <...>.
10) Kada no s aš au papasakosiu apie Damulienę.
11) Vis kuome no in u ės paleis i <...>.
Daba inės lie u ių kalbos g ama ikoje (DLKG) ma y i okio ap ašymo pa ikslinimas:
„daba į a šiaip bend ąsias laiko są okas“ nu odančių aplinkybinių p ie eiksmių pog upyje
beminimas ik kada no s, o p aei į nu odančių p ie eiksmių pog upyje – iš jau minė ų
nu odomas ik kadaise
23
(plg. Ul ydas 2006: 426).
Naujausiuose y imuose a k eipiamas dėmesys į šių žodžių deik iškumą. Be holdas
Fo ssmanas (2003: 51, 264) kažin kada / kažkada / kažkuome „i gendwann“ (ap ašymo
kon eks as leidžia many i, kad i kada no s
24
) p iski ia punk iniams, be nedeik iniams
25
neapib ėžiamiesiems laiko p ie eiksmiams, o I. Makauskai ė (2019) – deik iniams laiko
ad e bialams. Ve inimo ski umai sie ini su medžiagos y imo būdų nulem a deik iškumo
apib ėž imi: pi muoju a eju – mo oseman iniame p ie eiksmių sis emos ap aše – i iamieji
elemen ai e in i kaip ana o inė ( . y. sa o ie ą bend ame disku so su okime u in i)
nuo oda, o an uoju – pagal ap ašomų elemen ų seman iką ealiame disku se a ba
subjek y iąją deiksę
26
. Laiko ad e bialus ap ašan pagal ina į – deik inės, in insinės i
22
Da plg. ki ame da be samplaikai kuome no in ne inkamai p iski ą eikšmę „be kada“, ilius uojamą sakiniu Oi,
klius jam nuo manęs kuome no in (Ul ydas 1974: 23; 2000: 320).
23
Plg. Грамматика литовского языка pa eik ą e imą į usų kalbą: kada no s „когда-либо“, kadaise „некогда,
когда-то“ (Ul ydas 1985: 341).
24
Kada no s p isky imas šiai punk inių nedeik inių neapib ėžiamųjų p ie eiksmių g upei numanomas iš okiečių
kalba nu odomos eikšmės, plg.: kadano in (kadanon s, kadano s, kadanõ s) „i gendwann“ (Fo ssman 2003: 200). Čia
galima p isimin i Al edo Senno (1966: 313) eikiamus ap a iamų p ie eiksmių e imus, plg.: kažkada, kažkuome , kaž(n)
kada, kaži(n) kuome e čiama ‘i gendwann einmal, o lange Zei einmal, we weiβ wann’, o kada no s – ‘je, einmal’.
25
B. Fo ssmano eigimu, nedeik iniai laiko p ie eiksmiai žymi pasaulio pažinimu g indžiamą absoliučią poziciją,
ku ią galima klasi ikuo i kaip anks esnę, ėlesnę a su ampančią su nu ody u a skai os laiku, a ba žymi poziciją, ku ioje
eiksmo laikas sąmoningai laikomas a i u a ba nes a biu (plg. Fo ssman 2003: 51).
26
Apie deiksę i ana o ą da plg. Lyons 1993 [1977]: 673 ; Le inson 1983: 54–55.
JŪRATĖ PAJĖDIENĖ. Neapib ėžiamieji laiko p ie eiksmiai kažkada i kada no s:
eikšmės san ykis i a osena | 16
doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.01
BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
3 LENTELĖ. Bend as san ykinis kažkada a ojimo dažnumas DLKT
kažkada
nu odo
neapib ėž ą
eiksmo,
ykusio
p aei yje,
laiką
nu odo
neapib ėž ą
eiksmo,
galimai
ykusio
p aei yje,
laiką
nu odo neapib ėž ą eiksmo,
galimai yksiančio a ei yje, laiką
bend as
pa a ojimo
DLKT kiekis
i jo
san ykinė
aiška
(p i alėjimo i
sąlygos
kon eks uose)
(būsimojo
laiko kaip
no o, galėjimo
aiška)
DLKT dalys
Publicis ika
2 904
(~59,1 %)
10 (~0,2 %)
19 (~0,39 %)
68
(~1,38 %)
3 001
(~61,1 %)
G ožinė
li e a ū a
1 376
(~28 %)
2 (~0,04 %)
5 (~0,1 %)
11
(~0,22 %)
1 394
(~28,37 %)
Neg ožinė
li e a ū a
314
(~6,4 %)
3 (~0,06 %)
1 (~0,02 %)
2
(~0,04 %)
320
(~6,51 %)
Adminis acinė
li e a ū a
81
(~1,65 %)
–
15 (~0,3 %)
12
(~0,24 %)
108
(~2,2 %)
Saky inė kalba
74
(~0,08 %)
–
5 (~0,1%)
12
(~0,24 %)
91
(~1,85 %)
Visame eks yne
4 749
(~96,64 %)
15 (~0,3 %)
45 (~0,92 %)
105
(~2,14 %)
4 914
(100 %)
4 764 (~96,95 %)
150 (~3,05 %)
Palyginus d iejų kažkada a ojimo a ejų san ykinį dažnumą ski ingose eks yno
dalyse ma y i, kad nespeci iškoms, su a ei ies į ykių apibūdinimu susijusioms si uacijoms
nusaky i kažkada ašy inėje kalboje a ojamas ku kas ečiau nei saky inę kalbą
pe eikiančiose DLKT dalyse (ž . 4 i 5 len eles). Rašy inės kalbos eks uose iš 4 715 n . ( ai
DLKT suda o 95,95 % isos kažkada im ies) a ei ies si uacijas nusako 106 n . (~2,25 %):
87 n . (~2,9 %) andami publicis ikoje, 16 n . (~1,1 %) – g ožinės li e a ū os i 3 n .
(~0,9 %) – neg ožinės li e a ū os eks us pe eikiančiose DLKT dalyse. Saky inės kalbos
eks us pa eikiančiose DLKT dalyse iš 199 n . ( ai DLKT suda o 4,05 % isos kažkada
im ies) a ei ies si uacijoms nusaky i ski i 44 n . (~22,11 %) kažkada: 27 n . (25 %)
andami DLKT dalyje Adminis acinė li e a ū a i 17 n . (~18,7 %) dalyje Saky inė kalba.

JŪRATĖ PAJĖDIENĖ. Neapib ėžiamieji laiko p ie eiksmiai kažkada i kada no s:
eikšmės san ykis i a osena | 17
doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.01
BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
4 LENTELĖ. P ie eiksmio kažkada a ojimo a ejų pasiski s ymas saky inę i ašy inę
kalbą pa eikiančiose DLKT dalyse
kažkada
nu odo neapib ėž ą
p aei ies eiksmo laiką
nu odo neapib ėž ą
eiksmo, galimai
yksiančio a ei yje,
laiką
bend as
pa a ojimo DLKT
kiekis i jo
san ykinė aiška
DLKT dalys
Publicis ika
4 609 (97,75 %)
106 (~2,25 %)
4 715 (100 %)
G ožinė li e a ū a
Neg ožinė li e a ū a
Adminis acinė
li e a ū a
155 (77,89 %)
44 (~22,11 %)
199 (100 %)
Saky inė kalba
Visame eks yne
4 764 (~96,95 %)
150 (~3,05 %)
4 914 (100 %)
5 LENTELĖ. P ie eiksmio kažkada a ojimo modelių san ykinis dažnumas DLKT dalyse
kažkada
nu odo neapib ėž ą
p aei ies eiksmo
laiką
nu odo neapib ėž ą
eiksmo, galimai
yksiančio a ei yje,
laiką
bend as pa a ojimo
DLKT kiekis i jo
san ykinė aiška
DLKT dalys
Publicis ika
2 914 (~97,1 %)
87 (~2,9 %)
3 001 (100 %)
G ožinė li e a ū a
1 378 (~98,9 %)
16 (~1,1 %)
1 394 (100 %)
Neg ožinė li e a ū a
317 (~99,1 %)
3 (~0,9 %)
320 (100 %)
Adminis acinė
li e a ū a
81 (~75 %)
27 (~25 %)
108 (100 %)
Saky inė kalba
74 (~81,3 %)
17 (~18,7 %)
91 (100 %)
Visame eks yne
4 764 (~96,95 %)
150 (~3,05 %)
4 914 (100 %)
SLKT
44
p ie eiksmio kažkada pa a ojimo a ejų nė a daug (kažin kada, kažkuome
neuž iksuo a), nedaug i jo a ojimo būsimojo laiko kon eks uose – 3 a ejai (7,3 %) iš
44
Ty imo šal inis – mo ologiškai ano uo as Vy au o Didžiojo uni e si e e kaupiamas SLKT
(saky inis eks ynas. du.l ). Teks yno kū imą ėmė Lie u os als ybinis mokslo i s udijų ondas (2006–2008 m.), Lie u os
JŪRATĖ PAJĖDIENĖ. Neapib ėžiamieji laiko p ie eiksmiai kažkada i kada no s:
eikšmės san ykis i a osena | 18
doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.01
BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
41 (ž . 6 len elę). A k eip inas dėmesys į šių a ejų si uacinį kon eks ą: ai komunikacija
žiniasklaidoje – 1 ele izijos laidos daly ės sakinys (2,4 %) i spon aninė ins i ucinė kalba –
2 banko da buo ojų pasaky i sakiniai (4,9 %).
6 LENTELĖ. P ie eiksmio kažkada a ojimo modelių san ykinis dažnumas SLKT
kažkada
nu odo neapib ėž ą
eiksmo, ykusio
p aei yje, laiką
nu odo neapib ėž ą
eiksmo, galimai
yksiančio a ei yje,
laiką (būsimojo
laiko aiška)
pa a ojimo
a ejų skaičius
SLKT dalis
Akademinė komunikacija
(bend as žodžių skaičius
50 714)
4 (9,8 %)
–
4 (9,8 %)
Komunikacija
žiniasklaidoje
(bend as žodžių skaičius
68 493)
2 (4,9 %)
1 (2,4 %)
3 (7,3 %)
Teologinė komunikacija
(bend as žodžių skaičius
2 100)
–
–
–
Spon aninė p i a i kalba
(bend as žodžių skaičius
121 788)
27 (65,9 %)
–
27 (65,9 %)
Spon aninė ins i ucinė
kalba
(bend as žodžių skaičius
40 478)
5 (12,2 %)
2 (4,9 %)
7 (17,1 %)
Visame eks yne
(bend as žodžių skaičius
297 798)
38 (92,7 %)
3 (7,3 %)
41 (100 %)
Taigi, DLKT dalys Adminis acinė li e a ū a i Saky inė kalba odo, kad leksinio
koncep o NEŽINOMAS LAIKAS ATEITYJE nuo odai kažkada pasi enkamas ku kas dažniau nei
mokslo a yba pagal Nacionalinę li uanis ikos plė os 2009–2015 m. p og amą (LIT-9-11) i pagal Vals ybinę li uanis inių
y imų i sklaidos 2016–2024 m. p og amą (LIP-085/2016).
JŪRATĖ PAJĖDIENĖ. Neapib ėžiamieji laiko p ie eiksmiai kažkada i kada no s:
eikšmės san ykis i a osena | 19
doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.01
BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
ašan : kalban iešai okie a ejai suda o 25 %, о bend aujan p i ačiai – 18,7 % (ž .
5 len elę). SLKT iksuoja kažkada a ojimą būsimojo laiko kon eks uose ik iešoje
aplinkoje – 7,3 % (ž . 6 len elę).
3.2. Pe žiū ėjus p ie eiksmių kažkada, kada no s, kažin kada, kuome no s a ojimo
DLKT modelius galima da y i da ieną hipo e inę p ielaidą: kažkada i kada no s eikšmės
sua ėjimą gali ska in i i kažkada su apdinimas su mažiau sug ama in u samplaikiniu
p ie eiksmiu kažin kada, inkamu i p aei yje ykusio ( ak y aus), i a ei yje yksiančio
(i ealaus) eiksmo laiko momen ui nusaky i
45
. Samplaikinio kažin kada a ojimas DLKT
san ykinai negausus (54 n .). Jis ap inkamas ik ašy inę kalbą pe eikiančiose eks yno dalyse
(21 n . g ožinės, 4 n . neg ožinės li e a ū os i 29 n . publicis ikos eks uose)
46
: 44 a ejai
(81,5 %) nusako į ykusio (speci inio) eiksmo laiko neapib ėž umą i 10 a ejų (18,5 %) –
galimo (nespeci inio) a ei ies eiksmo laiko neapib ėž umą (ž . 7 len elėje DLKT duomenis).
Fak y aus eiksmo kon eks uose a ojamo kažin kada eikšmė „seniai“ gali bū i pa yškin a
pab ėžiamąja dalely e jau, o eikšmė „nežinia kada“ – azėmis su ski ingais kaž- ipo
odikliais (ž . 20–21 sakinius). Būsimo (i ealaus) eiksmo kon eks uose kažin kada da
ebe u i išlikusią e imologinę klausiamąją eikšmę „kas žino, kada“, inkamą i leksiniam
koncep ui NEŽINOMAS LAIKAS ATEITYJE nusaky i (ž . 22–23 sakinius), plg.:
18) Po ilas jau kažin kada sūnaus akyse nebu o ma ęs. DLKT
19) Juk jau Kazio kažin kada nema ei. DLKT
20) Vieną saloną puošė u kiška palapinė, kažin kada kažin kieno pa gaben a. DLKT
21) Tė as bu o kažin kada kažin ką sakęs <...>. DLKT
22) jo eilės galas jau čia pa , o pušies da kažin kada. DLKT
23) pažadais neno i enkin is – ji laukian i pagalbos daba , be ne kažin kada. DLKT
Taigi, no s DLKT kažin kada a osena 91 ka ą e esnė nei kažkada (plg.: 4914 : 54),
be a ojimo kon eks ai odo, kad mažiau sug ama in as kažin kada daug dažniau (~18,5 %)
45
Tokį a ojimo modelį odo i LKG pa eikiami pa yzdžiai, plg.: I jį kaži kada bu au su ikęs mies e; Aniolus
(=angelus) kažin kada pama ysma <...> (Ul ydas 1971: 454).
46
DLKT andami 55 kažin kada pa a ojimo a ejai, be ienu a eju ši samplaika y a iesioginio klausimo dalis,
plg.: Ponia, kažin kada aš galėsiu ą ele iziją pa sineš i namo? Klausiamoji azė, suda y a iš g e iminėje pozicijoje
a si andančių kažin kada, dažniau sie ina su būsimojo laiko kon eks ais (kaip ma y i iš ci uo o pa yzdžio), be gali bū i
pasi elkiama i bandan išsiaiškin i jau a lik o eiksmo laiką, plg. okį sakinį: Kažin kada čia a kup inė a si ado? Apie
klausiamųjų i neapib ėžiamųjų į a džių a ojimo ski į i panašumus ž . Bha 2007: 231–232.
JŪRATĖ PAJĖDIENĖ. Neapib ėžiamieji laiko p ie eiksmiai kažkada i kada no s:
eikšmės san ykis i a osena | 20
doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.01
BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
nei kažkada (~3,05 %) pasi enkamas su a ei ies si uacijomis susijusiems (i ealaus eiksmo)
kon eks ams apibūdin i.
7 LENTELĖ. Seman iniai p ie eiksmio kažin kada a ojimo modeliai DLKT
kažin kada
nu odo nežinomą
eiksmo, ykusio
p aei yje, laiką
nu odo nežinomą
eiksmo, galimai
yksiančio a ei yje,
laiką
Iš iso
Teks yno dalis
Publicis ika
21 (38,9 %)
8 (14,8 %)
29 (53,7 %)
G ožinė li e a ū a
19 (35,2 %)
2 (3,7 %)
21 (38,9 %)
Neg ožinė li e a ū a
4 (7,4 %)
–
4 (7,4 %)
Adminis acinė
li e a ū a
–
–
–
Saky inė kalba
–
–
–
Visame eks yne
44 (81,5 %)
10 (18,5 %)
54 (100 %)
IŠVADOS
Sug e inus pag indiniuose lie u ių kalbos žodynuose eikiamus p ie eiksmių kažkada i
kada no s ap ašus ma y i, kad šių neapib ėžiamųjų laiko odiklių eikšmės spek ą išsamiausiai
pa eikia Bend inės kalbos žodynas: jame eikiami pa yzdžiai odo, kad kažkada a ojimas
siejamas ik su ik omis ( ak inėmis) p aei ies si uacijomis, o kada no s – ne ien ik su a ei yje
yksiančio, be i su am ik oje laiko a ka poje galimai ykusio eiksmo momen u.
Kalbo y os da buose andamos ejopos šių laiko neapib ėž umo odiklių g ama inio
s a uso p iesky os – p ie eiksmių, ad e bialų a neapib ėžiamųjų į a džių (plačiąja p asme)
klasėms. Klasi ika imo ne ienodumus lemia ik ski inga i iamosios medžiagos g upa imo
apim is. Šių žodžių eikšmė aip pa ap ašoma ne ienodai. Esama i klaidinančio
(pa yzdžiuose eikiamų sakinių seman ikai p ieš a aujančio) kažkada i kada no s eikšmės
ap ašymo, kai jie p iski iami p ie eiksmiams, žymin iems „daba į a šiaip bend ąsias laiko
są okas“ (Ul ydas 1971: 454), i ien a ojimo DLKT ak iškumu pag įs o (neap a ian okio
JŪRATĖ PAJĖDIENĖ. Neapib ėžiamieji laiko p ie eiksmiai kažkada i kada no s:
eikšmės san ykis i a osena | 21
doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.01
BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
a ojimo modelio san ykinio dažnumo) kažkada eikšmės ap ašymo, leidžiančio šį žodį
p iski i daugiazoniams, . y. i p aei ies, i a ei ies si uacijas nusakan iems, ad e bialams (plg.
Makauskai ė 2019: 82). Išsiaiškin i su neapib ėžiamųjų laiko p ie eiksmių kažkada i kada
no s seman ika susijusio a ojimo modelį padeda M. Haspelma ho (1997) a lik as ipologinio
neapib ėžiamųjų į a džių, apimančių i į a dinės kilmės p ie eiksmius, implikacinių
uni e salijų y imas. Remian is juo, inkama gali bū i laikoma ik kažkada, ski o ak y ių
(speci iškumo ypa ybėmis pasižyminčių) si uacijų laiko neapib ėž umui nusaky i, a osena.
Kažkada pasi inkus i ealiam (nespeci iškam) eiksmo laikui apibūdin i, bū ų pažeidžiamas
bend ada bia imo su pašneko u p incipas.
Ski ingų g ama inio-seman inio kažkada a ojimo a ejų dažnumo Daba inės lie u ių
kalbos eks yne y imas odo, kad kažkada, nu odan is neapib ėž ą galimai a ei yje yksiančio
eiksmo laiką, suda o ~3,05 % (bend a a ojimo a ejų im is – 4 914 n .). Palyginus okių
a ejų dažnumą ski ingose eks yno dalyse ma y i, kad i ealaus (nespeci iško) eiksmo laikui
apibūdin i kažkada ku kas dažniau a ojamas saky inės kalbos eks uose (~22,11 %), o ne
ašy inėje kalboje (~2,25 %). Saky inės lie u ių kalbos eks yno eikiamų duomenų (bend a
a ojimo a ejų im is ik 41 n .) analizė odo, kad kažkada i ealaus (nespeci iško) eiksmo
laikui apibūdin i pasi ink as kalban ne p i ačiai, be iešoje e d ėje: negausi a osena
už iksuo a šio eks yno dalyse Komunikacija žiniasklaidoje (2,4 %) i Spon aninė ins i ucinė
kalba (4,9 %).
P iežas ys, ska inančios i ealaus (nespeci iško) eiksmo laiką nusakančio kažkada
inkimąsi ie oj kada no s, gali bū i į ai ios: i kai ku ių užsienio kalbų neapib ėžiamųjų
į a džių a ojimo modeliai, i lie u ių kalbos neapib ėž umo odiklių sis ema a bend os
neapib ėž umo odiklių a ojimo aidos endencijos. Tačiau joms išsiaiškin i eikia
papildomų y imų.
ŠALTINIAI
BŽe – Bend inės lie u ių kalbos žodynas ( engiamas), y . ed. D. Liu ke ičienė, Vilnius:
Lie u ių kalbos ins i u as. P ieiga in e ne e: h p://bkz.lki.l .
DLKT – Daba inės lie u ių kalbos eks ynas. P ieiga in e ne e: h p:// eks ynas. du.l [žiū ė a
2021-02-15]

JŪRATĖ PAJĖDIENĖ. Neapib ėžiamieji laiko p ie eiksmiai kažkada i kada no s:
eikšmės san ykis i a osena | 22
doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.01
BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
DŽ – Daba inės lie u ių kalbos žodynas (in e ne inis), y . ed. S . Keinys. 7-as pa ais. i
papild. leid., Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2015 (a naujin a e sija, 2017). P ieiga
in e ne e: h p://lkiis.lki.l .
LKŽe – Lie u ių kalbos žodynas, . 1–20, 1941–2002 (elek oninis a ian as 2005, a naujin a
e sija 2017), y . ed. G. Nak inienė. P ieiga in e ne e: www.lkz.l .
SLKT – Saky inės lie u ių kalbos eks ynas. P ieiga in e ne e: h p://saky inis eks ynas. du.l
[žiū ė a 2021-05-26].
SŽe – Sinonimų žodynas (elek oninis a ian as). A. Lybe is. 2-asis pa ais. leid., Vilnius:
Lie u ių kalbos ins i u as, 2015. P ieiga in e ne e: h p://lkiis.lki.l /sinonimu.
LITERATŪRA
Bha Da bhe Na ayana Shanka a 2007: P onouns, Ox o d: Ox o d Uni e si y P ess.
C o William 2003: Typology and Uni e sals, Camb idge: Camb idge Uni e si y P ess.
Decle ck Renaa 2006: The G amma o he English Ve b Ph ase 1: The G amma o he English
Tense Sys em. A Comp ehensi e Analysis, Be lin, New Yo k: Mou on de G uy e .
Fo ssman Be hold 2003: Das bal ische ad e b: Mo phoseman ik und Diach onie, Heidelbe g:
Uni e si ä s e lag Win e GmbH.
G ice Paul H. 1975: Logic and Con e sa ion. – Syn ax and Seman ics 3: Speech a s, 41–58.
P ieiga in e ne e: h ps://www.ucl.ac.uk/ls/s udypacks/G ice-Logic.pd .
Haspelma h Ma in 1997: Inde ini e P onouns, Ox o d: Ox o d Uni e si y P ess.
Hol oe Axel, Judžen is A ū as 2004: Nuosakos ka ego ijos s uk ū a. – Axel Hol oe ,
Lo e a Semėnienė, ed., Lie u ių kalbos g ama ikos da bai 2: G ama inių ka ego ijų
y imai, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 77–104.
Hol oe Axel, Pajėdienė Jū a ė 2004: Laiko ka ego ija i laiko o mos. –Axel Hol oe , Lo e a
Semėnienė, ed., Lie u ių kalbos g ama ikos da bai 2: G ama inių ka ego ijų y imai,
Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 121–140.
Kniūkš a P anas 2001: Kalbos a osena i a kyba, Vilnius: LKI leidykla.
Le inson S ephen C. 2005: [1983]. P agma ics, Camb idge: Camb idge Uni e si y P ess.
Lyons John 1993 [1977]: Seman ics 2, Camb idge: Camb idge Uni e si y P ess.
JŪRATĖ PAJĖDIENĖ. Neapib ėžiamieji laiko p ie eiksmiai kažkada i kada no s:
eikšmės san ykis i a osena | 23
doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.01
BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
Makauskai ė Ind ė 2016: Lie u ių kalbos laiko ad e bialai: pozicija laiko aiškos p iemonių
sis emoje i seman inių y imų apž alga. – Lie u ių kalba 10. P ieiga in e ne e:
h p://www.lie u iukalba.l /index.php/lie u iu-kalba/a icle/ iew/209/163.
Makauskai ė Ind ė 2019: Lie u ių kalbos laiko ad e bialų seman inė s uk ū a (humani a inių
mokslų dak a o dise acija), Vilnius: Vilniaus uni e si e as.
Paulauskienė Aldona 1976: P ie eiksmis. – Lie u ių kalbos mo ologija, Vilnius: Mokslas,
201–211.
Pilka Al onsas 1984: Lie u ių kalbos nežymimieji de e mina y ai (g e inan su anglų kalba)
( ilologijos mokslų kandida o dise acija), Vilnius: Vilniaus uni e si e as.
Plungian Vladimi as 2011: G ama inių ka ego ijų ipologija 2, Vilnius: Vilniaus uni e si e as,
asociacija „Academia Salensis“.
Rosinas Albe as 1981: Kelios pas abos pa odomųjų i nežymimųjų į a džių e oliucijos
klausimu. – Bal is ika 17(1), 16–27.
Rosinas Albe as 1988: Bal ų kalbų į a džiai, Vilnius: Mokslas.
Rosinas Albe as 1996: Lie u ių bend inės kalbos į a džiai, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų
leidykla.
Sa kauskai ė Danguolė 2011: Ling is inė p agma ika. P ieiga in e ne e:
h ps://www.kn . u.l /
dokumen ai/ ailai/ka ed u/ge manu/Sa kauskai e_LINGVISTINE_PRAGMATIKA_e
lek onine.pd .
Sme ona An anas, Usonienė Au elija 2012: Au o iaus pozicijos ad e bialai i ad e bializacija
lie u ių mokslo kalboje. – Kalbo y a 64(3), 124–139.
Toyo a Junichi 2010: Iden i y- ela ed Issues in Con ac -induced His o ical Changes. –
Iden i y Issues – Li e a y and Linguis ic Landscapes, Camb idge Schola s publisching,
127–138.
Ul ydas Kazys 1971: P ie eiksmis. – Lie u ių kalbos g ama ika 2, y . ed. Kazys Ul ydas,
Vilnius: Min is, 425–576.
Ul ydas Kazys 1974: Iš lie u ių kalbos p ie eiksmio y inėjimų. – Lie u ių kalbo y os
klausimai 15, 7–28.
Ul ydas Kazys 1985: Наречие. – Грамматика литовского языка, y . ed. Vy au as
Amb azas. Vilnius: Mokslas, 327–414.
JŪRATĖ PAJĖDIENĖ. Neapib ėžiamieji laiko p ie eiksmiai kažkada i kada no s:
eikšmės san ykis i a osena | 24
doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.01
BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
Ul ydas Kazys 2000: Lie u ių kalbos p ie eiksmiai, sud. Elena Valiuly ė, Vilnius: Mokslo i
enciklopedijų leidybos ins i u as.
Ul ydas Kazys 2006: P ie eiksmis. – Daba inės lie u ių kalbos g ama ika, y . ed. Vy au as
Amb azas, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as, 410–431.
Valeckienė Adelė 1979: Tada, kada, šiada, andai, idan . – Bal is ika 15(2), 130–134.
Gau a 2021 02 24
P iim a 2021 05 18
JŪRATĖ PAJĖDIENĖ. Neapib ėžiamieji laiko p ie eiksmiai kažkada i kada no s:
eikšmės san ykis i a osena | 25
doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.01
BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
INDEFINITE TEMPORAL ADVERBS KAŽKADA AND KADA NORS:
RELATIONSHIP OF MEANING AND USAGE
Summa y
The a icle discusses he shi in he usage o kažkada ‘some ime’ om he adi ional
model unde which he ime o he speci ic ( eal) ac ion, which ook place a an inde ini e
momen in he pas , is desc ibed owa ds a less usual model whe e kažkada is used o desc ibe
he ime o he non-speci ic (i eal) ac ion, which may po en ially occu in he u u e and
which is adi ionally exp essed by he ad e b kada no s ‘some ime’. Re e ing o Ma in
Haspelma h’s (1997) ypological esea ch add essing he implica ional uni e sals o inde ini e
p onouns, which also include p onominal ad e bs, he a icle a emp s o explain his shi
and an icipa es he u he shi in he usage o kažkada. The analysis o kažkada usage
pa e ns is based on he da a p o ided by wo ex co puses – he Co pus o he Mode n
Li huanian Language and he Co pus o Spoken Li huanian.
KEYWORDS: inde ini e empo al ad e bs, p onominal ad e bs o p onoun as p o- o ma,
ad e bials, inde ini eness ma ke .
JŪRATĖ PAJĖDIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
Pe o Vileišio g. 5, 10308 Vilnius
[email p o ec ed]