Neapibrėžiamieji laiko prieveiksmiai „kažkada“ ir „kada nors“: reikšmės santykis ir vartosena

BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 JŪRATĖ PAJĖDIENĖ Lie u ių kalbos ins i u as NEAPIBRĖŽIAMIEJI LAIKO PRIEVEIKSMIAI KAŽKADA IR KADA NORS: REIKŠMĖS SANTYKIS IR VARTOSENA ESMINIAI ŽODŽIAI: neapib ėžiamieji laiko p ie eiksmiai, į a diniai p ie eiksmiai a ba į a dis kaip p o o ma, ad e bialai, neapib ėž umo odiklis. ANOTACIJA S aipsnyje ap a iamas kažkada a ojimo s e os plė imasis pe einan nuo adicinio modelio, ski o nusaky i neapib ėž u p aei ies momen u ykusio ( ak y aus) eiksmo laikui, link mažiau įp as o modelio, kai kažkada pasi enkamas a ei yje galimai yksiančio (i ealaus) eiksmo laikui, adiciškai apibūdinamam p ie eiksmiu kada no s, nusaky i. Ma ino Haspelma ho (1997) a lik as ipologinis neapib ėžiamųjų į a džių, apimančių i į a dinės kilmės p ie eiksmius (PRO-ADVERBS), implikacinių uni e salijų y imas odo, kad kažkada pasi enkan i ealaus eiksmo laikui apibūdin i pažeidžiamas bend ada bia imo su pašneko u p incipas (angl. he coope a i e p inciple; plg. G ice 1975). Ki a e us, okį pasi inkimą is dėl o enka sie i i su bend u neapib ėž umo odiklių eikšmių i unkcijų kai os polinkiu – g e iminę poziciją implikacinių uni e salijų žemėlapyje užimančių neapib ėž umo odiklių eikšmės pe imamumo am ik a k yp imi galimybe (plg. Haspelma h 1997: 63). ĮVADAS P ie eiksmių kažkada i kada no s a osena iš pi mo ž ilgsnio a odo pag įs a kon as iniu laiko si uacijų išdės ymu (p aei is–a ei is) 1 . Pas a uoju me u is dažnėjan is p ie eiksmio kažkada, nusakančio laiko si uacijos a ei yje neapib ėž umą, inkimasis ie oj 1 Plg. ienoje in e ne o s e ainėje andamą pas abą: „kada no s a ojama a eičiai apib ėž i, o kažkada – p aeičiai. Kada no s būsiu u ingas; kažkada bu au u ingas“ (h ps:// ais ininkouz asai.l /skai y oju-klausimai/pas aba-kada-no s- a ojama; žiū ė a 2020-12-29). Įdomu ai, kad šios s e ainės eks uose esan ys kažkada i kada no s inkamai žymi p aei ies i a ei ies ski į, odėl kalbinis pamokymas laiky inas am ik a s e ainės eklama. JŪRATĖ PAJĖDIENĖ. Neapib ėžiamieji laiko p ie eiksmiai kažkada i kada no s: eikšmės san ykis i a osena | 2 doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.01 BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 laukiamo kada no s odo, kad nyks a kalbančiųjų su okimas, jog šis laiko p ie eiksmis ski as ik p aei ies si uacijoms apibūdin i, plg.: 1) Kažkada pa ašysiu knygą apie ai, su kokiais žmonėmis y a ekę gy enime di b i. 2 2) mažai ikė ina, kad okios kompiu e inės sis emos kažkada eiks ge iau, nei sugeba žmogus <...>. 3 3) Bū ina <...> pasaky i kažkada „S op“. 4 4) jei gal ojame apie ekonomikos padė į čia i daba , o ne kažkada po 10 me ų, ai s a biausi ją lemian ys eiksniai <...> y a a o ojų lūkesčiai bei jų nulem a a ojimo p ekių i paslaugų paklausa. 5 5) Ka je a nė a p ocesas, ku is p asidės kažkada po s udijų baigimo. 6 6) Tea as y a momen inis menas, jis neišlieka. <...>. Todėl isi scenos menininkai – dainininkai, ak o iai, ežisie iai – jeigu jau y a p ipažįs ami, ai čia i daba , o ne kažkada po mi ies. 7 7) Tuos pinigus galima panaudo i i <...> pa amai aikams ki omis p iemonėmis. Ne bandan pa em i uos, ku ie ik gims kažkada ki ais me ais, be žiū in iš iesų, ku y a socialinių p oblemų, kokios eikia inansinės pa amos. 8 Lie u ių kalbos no minimo da buose daug dėmesio ebeski iama neapib ėžiamųjų p ie eiksmių ( a p jų i kažkada, kada no s) samplaikų su ai a ojimo klaidoms 9 . No s okių samplaikų a ojimas nebė a in ensy us, jų pa yzdžiai s a būs ki u aspek u – jie yškina įp as us kažkada a ojimo kon eks us. Kalbo y os da buose pas abų apie kažkada i kada no s 2 h ps://www.15min.l /max/naujiena/ e slas/ e smes-sana o ijos-di ek o e-apie-135-a saukimus-pe -sa ai e- keis a-nes-pas-mus- ik ai-saugiau-nei-uzei i-i-pa duo u e-1224-1409156 (žiū ė a 2020-12-29). 3 h ps://kauno.diena.l /naujienos/nuomones/nuomones/snekamoji-kalba-mi ai- ealybe-i - y imu-galimybes- 870672 (žiū ė a 2020- 12- 29). 4 h ps://m.del i.l /lie u oje/a icle.php?id=86384825 (žiū ė a 2021-02-12). 5 h ps://www.ll i.l /naujienos/ekonomine-poli ika/o-gal-ekonomikos-p ognozuo ojai-ne- aip-jau-i -klydo/l inka (žiū ė a 2020-12-29). 6 h p://www. p pmc.l /ka je os-ugdymo-cen as/580-ka je os-plano-nauda-siekian -ka je os- iksl.h ml (žiū ė a 2020-12-29). 7 h p://www.lk i.l /apie_mus/knygynas/ ea as/gin a o- a no- ea as.h ml (žiū ė a 2020-12-29). 8 h ps://www.del i.l /news/daily/li huania/maciulis-apie-10- uks -eu u-mokejima-gimusiam- aikui-siulymas- galin is- u e i-neigiamu-pasekmiu.d?id=86100285 (žiū ė a 2020-12-29). 9 Plg. h p://www. lkk.l /ak ualiausios- emos/didziosios-klaidos/zodyno/ne eik ini- e iniai (žiū ė a 2020-12-29). JŪRATĖ PAJĖDIENĖ. Neapib ėžiamieji laiko p ie eiksmiai kažkada i kada no s: eikšmės san ykis i a osena | 3 doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.01 BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 eikšmių painiojimo a ejus as i neleng a, odėl šio s aipsnio ikslas – išsiaiškin i neapib ėžiamųjų laiko p ie eiksmių kažkada i kada no s inkamo – su jų seman ika susijusio – a ojimo galimybes. Tam keliami ejopi užda iniai: 1) apž elg i, kokiomis ilius acijomis pa em os šių p ie eiksmių i jų sinonimų eikšmės pag indiniuose lie u ių kalbos žodynuose: akademiniame Lie u ių kalbos žodyne (LKŽe), Daba inės lie u ių kalbos žodyne (DŽ), Bend inės kalbos žodyne (BŽe) 10 bei Sinonimų žodyne (SŽe); 2) ap a i, kaip šių laiko neapib ėž umo odiklių g ama inis s a usas i eikšmė ap ašomi kalbo y os da buose; 3) išnag inė i kažkada a ojimo dažnumo pasiski s ymą Daba inės lie u ių kalbos eks yne (DLKT) i Saky inės lie u ių kalbos eks yne (SLKT). S aipsnio s uk ū a a spindi a sakymų į šiuos užda inius eiliškumą: 1. Kažkada i kada no s žodynuose; 2. Kažkada i kada no s g ama inis s a usas i seman ika; 3. Kažkada, kažin kada a ojimas DLKT i SLKT. Teo inės medžiagos apž algai bei empi inės medžiagos y imui pasi elkiami anali inis i lyginamasis me odai. 1. KAŽKADA IR KADA NORS ŽODYNUOSE Minė oji kažkada i kada no s a ojimo ski is p aei ies a ba a ei ies į ykiams apibūdin i įž elgiama DŽ i BŽe pa eik uose šių p ie eiksmių eikšmės paaiškinimuose i ilius uojamuosiuose pa yzdžiuose (ž . 1 len elėje pa eik ą žodynuose andamų kažkada i kada no s i galimų jų sinonimų ap ašų sug e inimą). DŽ ski iamos d i kažkada eikšmės: „nežinia kada“ i „seniai“, ku ios ilius uojamos p aei yje ykusių eiksmų pa yzdžiais. BŽe p ie eiksmių kažkada, kažin kada a ojimas aip pa pa emiamas p aei ies eiksmu (be eikšmės ap ašo). LKŽe esan ys kažkada i kažin kada siejami ienas ki o nuo odomis: kažkada eikšmė paaiškinama nuo oda į kažin kada, o kažin kada – į nežinia kada i kažkada. 1 len elės pa yzdžiuose ma y i ne ik SŽe, be i LKŽe, iš dalies i DŽ eikiamos p ie eiksmio kažkada sąsajos su neapib ėž ą p aei ies eiksmo laiką nu odančiais kažin kad, kadáise, kada kadà, kadas. P ie eiksmio kada no s eikšmei paaiškin i žodynuose pasi elkiamas apibūdinimas laiko momen o pasi inkimu a ba (i ) neapib ėž umu, plg.: be ku iuo laiku 10 DŽ i BŽe y a no minamieji žodynai, plg. h p://lkiis.lki.l /lkz-p a a me, h p://lkiis.lki.l /lkz-i adas i h p //bkz.lki.l /?pg=bend os_zinios. JŪRATĖ PAJĖDIENĖ. Neapib ėžiamieji laiko p ie eiksmiai kažkada i kada no s: eikšmės san ykis i a osena | 4 doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.01 BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 (LKŽe), be ku iuo neapib ėž u me u (DŽ), neapib ėž u me u (BŽe). BŽe kada no s a ojimas ilius uojamas išsamiau: šiuo p ie eiksmiu apibūdinamas ne ien a ei yje yksiančio eiksmo laikas, be i eiksmo p aei yje galimybė. 1 LENTELĖ. Kažkada, kada no s i kai ku iais eikšmės aspek ais jiems sinonimiškų laiko p ie eiksmių pa eik ys pag indiniuose lie u ių kalbos žodynuose LKŽe DŽ BŽe SŽe kažkad ž . kažin kada 1. nežinia kada: Kažkada jis čia gy eno. 2. seniai: Mes jau kažkada baigėme da bus. Kažkad či bù o pa duo ù ė. kadaise kaži(n) kad 1. nežinia kada, kažkada: Kažin kad aukinys a eis, nusibos i lauk i. 2. seniai: Mes jau kažn kada pabaigėm bul'bas kas <...>. ǁ labai seniai: Kažn kada bėsu bu us Kupišky. ǁ kadaise: Kažn kada i aš mokėjau ši aip siu inė <...>. kažkada Àš kažin kad esù a sid usi panašiojè si uãcijoje kaip ù daba. – kadáise kažkada, seniai, ki ados: Tilindis <...> nusišypsojo, p isiminęs, jog i pa s kadaise bu o <...> nenuo ama. Kadise čia bu o gi ios. <...>. Kadise i aš ge ai daina au. <...> ◊kadų kadaise kadai kada, labai seniai: ki ados, seniai: Kadaise ki aip gy enome. Kadaise čia bu o gi ios. Kadáise s k ãš as p iklaũsė ókiečiams. ne daba , seniai p aėjusiais laikais: K. čia augo ąžuolynas. kada, ki ads (Gy eno k. mies e), ki ad, k ąsyk, k ąka (K. gy enęs oks senelis), kažkad, kanakads, kada kadà seniai: Kada kad as bu o, nebea menu. kada kdės, kada kdžių p . šnek. seniai: Kada kãdės sug įžau. Kada kãdžių a e mačiau. Ta bù o jaũ kada kadà. JŪRATĖ PAJĖDIENĖ. Neapib ėžiamieji laiko p ie eiksmiai kažkada i kada no s: eikšmės san ykis i a osena | 5 doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.01 BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 Bu o kadų kadaise poe as Mačys. kada ks p . seniai, ne daba : Mūsų kada ks nupjo ė ugius senia, senia (S. čia gi ių snaus a), no m ais knyg., kad kdės <...>. - kada(s) 1. ž . kadaise: Tep kadis ažinėjo. <...> 2. kada no s: I mus isus kadais gi mi siančius ik ai žinom BPII6. kada p . 1. seniai: Kadai a ęs laukiu. Jau jis kadai namie. <...> 2. kadaise: Augo miškas čia kadaise. Àš kadas š en a ikjau méile. kada p . → kadaise ki ad seniau, ki ą ka ą, ki ados: <...> d ylika hadynų, ku ios ki ada ilgos, ki ada umpos y a BPI 232. Slogą uždes mumus ki ada Mž 290. p . ki ą ka ą, kadaise: Ki ada gy eno oks žmogus Negalsiu a e i nei adà, nei ki adà. – ki ads 1. ki ada: <...> Gy eno ki ados ka alius. <...> 2. ka ais: Ki ados jis nė pa s nežino, ko no įs ki ada Ki adõs šiojè iẽ oje bù o sẽnos kapini ės. – kada n s be ku iuo laiku: I u a ažiuok kada no s. J. Jabl. be ku iuo neapib ėž u me u: Kada n s gal susi iksim. A eik kada n s. neapib ėž u me u: A kada nó s ẽsa e pikęs ką nó s in e ne è? Àš ap nó iu dá kada nó s nu ỹk i  Pa ỹžių. Ta galingiáusias kada nó s susp ogdn as ùž aisas. - JŪRATĖ PAJĖDIENĖ. Neapib ėžiamieji laiko p ie eiksmiai kažkada i kada no s: eikšmės san ykis i a osena | 6 doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.01 BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 Taigi, DŽ pa eikiami pa yzdžiai eikia ik kon as iškai su okiamą (neapib ėž as laikas p aei yje : neapib ėž as laikas a ei yje) kažkada i kada no s a ojimą; BŽe šių laiko neapib ėž umo odiklių eikšmės spek as p is a omas išsamiau: kažkada siejamas su ik omis ( ak inėmis) p aei ies si uacijomis, o kada no s – ne ik su a ei yje yksiančio, be i su am ik oje laiko a ka poje galimai ykusio eiksmo momen u. P ieš p adedan kalbė i apie šių žodžių g ama inį s a usą i seman iką s a bu ap a i, su ku iomis eiksmažodžių modalumo i nuosakos ka ego ijomis y a susiję minė ieji ik o ėje ykusio ( ak y aus) eiksmo i galimo (ne ak y aus) eiksmo apibūdinimai. Fak y ius ( ealius / į ykusius) eiksmus pap as ai nusakome epis eminio ( e inamojo 11 ) modalumo eiksmažodžiais. Nuosakos ka ego ijos požiū iu jie siejami su iesiogine nuosaka: „Epis eminis modalumas y a susijęs su žmonių žiniomis apie pasaulį <...>. Epis eminiai p edika ai modi ikuoja eiginius, ku iuos galima e in i eisingumo požiū iu, o šios ope acijos ezul a as aip pa y a eiginys, ku io eisingumą galima nus a y i“ (Hol oe , Judžen is 2004: 82, 85). Ne ak y ius eiksmus nusakome deon inio (i ealiojo 12 ) modalumo eiksmažodžiais. Ne ak y ūs deon inio modalumo eiksmažodžiai pasi enkami pe eikian su a ei imi – ke inimais, aginimais, liepimais, po eikiais – susijusius eiksmus: „Deon iniu modalumu – ski ingai nei epis eminiu – apibūdinami ne eiginiai, o abs akčios p opozicijos, eiškiančios kokių no s subjek ų eiksmus a ba poelgius“ (Hol oe , Judžen is 2004: 83). Modalumo požiū iu išski inis y a būsimasis laikas 13 . Juo nusakomi a ei ies eiksmai, odėl šio laiko eiksmažodžių o momis „ eiškiami eiginiai kalbėjimo momen u nė a e i ikuojami: išsipildy i, odėl i bū i pa ik in i, jie gali ik am ik u momen u a ei yje“ (Hol oe , Pajėdienė 2004: 123). A ei is y a siejama su ke inimais 14 , ku ie pap as ai pa eikiami kaip planai, nes sup ojek uo ų a ei ies į ykių seka gali bū i sua dy a, i p ognozuojamas į ykis gali neį yk i. Todėl būsimų dalykų į a dijimas negali bū i siejamas ien su laiko aiška – a ei ies dalykai u i i numa ymo (p anaša imo) elemen ą, i am ik ą su modalumu susijusią 11 Plg. Vladimi o Plungiano eikiamą e inamojo modalumo apib ėž į: „ ai kalbė ojo eikiamas si uacijos ik o iškumo (a ikė inumo laipsnio) e inimas“ (Plungian 2011: 192). 12 V. Plungiano eigimu, kogni y iniu i komunikaciniu požiū iu ienomis s a biausių eikšmių laiky inos i ealiojo modalumo eikšmės, a ojamos nusakan i ealias si uacijas – „kai modaliniai odikliai apibūdina am ik ą „al e na y ų pasaulį“, p anešimo me u egzis uojan į kalbė ojo sąmonėje“ (Plungian 2011: 193). 13 Daugiau apie būsimojo laiko samp a os p oblema iką bei nuo odas į li e a ū ą ž . Hol oe , Pajėdienė 2004: 122– 124. 14 Apie ke inimų in e p e aciją ž . Lyons 1993: 814 . JŪRATĖ PAJĖDIENĖ. Neapib ėžiamieji laiko p ie eiksmiai kažkada i kada no s: eikšmės san ykis i a osena | 7 doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.01 BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 eikšmę (plg. Lyons 1993: 677). Lie u ių kalboje būsimojo laiko eiksmažodžių o momis eiškiamus eiginius 15 galima laiky i modalumo požiū iu nežymė ais (plg. Hol oe , Pajėdienė 2004: 123). 2. KAŽKADA IR KADA NORS GRAMATINIS STATUSAS IR SEMANTIKA 2.1. Kalbo y os da buose kažkada i kada no s (i jų a ian ai bei sinonimai 16 ) gali bū i apibūdinami kaip p iklausan ys ims ski ingiems g ama iniams poklasiams – p ie eiksmių (plg. Senn 1966; Ul ydas 1971, 2006; Paulauskienė 1976; Fo ssman 2003), ad e bialų (plg. Makauskai ė 2016, 2019) a ba neapib ėžiamųjų į a džių (plg. Haspelma h 1997). Šiuos klasi ika imo ne ienodumus lemia i iamosios medžiagos g upa imo apim ies pobūdis. T adiciškai įp as à kažkada i kada no s ski s sa a ankiška kalbos dalimi laikomam p ie eiksmiui, ku iam būdingas „leksinės eikšmės sa a ankiškumas“ (plg. Ul ydas 1971: 425; 2000: 1; 2006: 410), y a g indžiama unkcija ody i „ eiksmažodžiu iš eikš o eiksmo a būsenos aplinkybes“ (plg. Ul ydas 2006: 410). Ad e bialo są oka pasi enkama ap ašan ski ingos kilmės (da ybos) ipų laiko eikšmės p iemones 17 . Ind ės Makauskai ės a lik ame daba inės lie u ių kalbos laiko ad e bialų pozicinių galimybių y ime ad e bialams p iski iami „laiko p ie eiksmiai i o maliai p ie eiksmiais nelaikomi jų seman iniai a i ikmenys, aip pa be eik sup ie eiksmėję žodžiai a žodžių junginiai“ (Makauskai ė 2019: 76). A k eip inas dėmesys, kad An anas Sme ona i Au elija Usonienė, au o iai, pi mieji p akalbę apie po eikį ski i ad e bialų klasę ap ašan kai ku iuos lie u ių kalbos eiškinius 18 , pab ėžia, kad seman inė- unkcinė ad e bialų klasė „nė a apa inama su p ie eiksmiais kaip adicine kalbos dalimi g ama ikoje a aplinkybėmis kaip adicine sakinio dalimi sin aksėje“ i okiu pasi inkimu „nė a k es ionuojamas ap a iamų kalbos eiškinių s a usas kalbos dalių a sakinio dalių požiū iu“ (Sme ona, Usonienė 2012: 124). 15 Plg.: „Lie u ių kalba u i nuo modalinės sis emos yškiai a ski as laiko o mas, odėl deik inio laiko ka ego ijai p iski inos ys e ės – esamasis, bū asis, būsimasis laikai“ (Hol oe , Pajėdienė 2004: 124). 16 Plg. kalbo y os da buose nu odomus kažin kad, kažin kuomè , kažkuomè , kuomè nó s (Ul ydas 1971: 454; 2000: 30) a kažkadais, kaži(n) kada, kaži(n) kuome i kuome no s (Makauskai ė 2019: 77, 91, 107, 108). 17 Apie lie u ių kalbos laiko aiškos p iemonių, laiky inų ad e bialais, seman inius y imus ž . Makauskai ė 2016. 18 Ž . Sme ona, Usonienė 2012: 124, 128–131, 136. JŪRATĖ PAJĖDIENĖ. Neapib ėžiamieji laiko p ie eiksmiai kažkada i kada no s: eikšmės san ykis i a osena | 8 doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.01 BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 S a s an inkamo kažkada i kada no s pasi inkimo galimybes s a bu a siž elg i i į ipologinius y imus. Šiems lie u ių kalbos neapib ėž umo odikliams specialaus dėmesio ski iama Ma ino Haspelma ho da be Inde ini e P onouns (1997), ku iame p is a omi 140 kalbų neapib ėžiamųjų į a džių implikacinių uni e salijų y imo ezul a ai. M. Haspelma has į a džio samp a ą a oja ne ien e imologine (PRO-NOUN), be i pla esne – p adinės o mos (PRO-FORMA) – p asme, kaip e miną, apibūdinan į į ai ius į a dinės kilmės da inius, a p jų i į a dinius p ie eiksmius (angl. p onominal ad e bs; plg. Haspelma h 1997: 10–11). Pasi inkimo e in i kažkada i kada no s kaip į a džiams p iski inų žodžių isumos iene us po eikį odo i lie u ių kalbos g ama iniuose ap ašuose, ku šie žodžiai bei jų sinoniminiai a da ybiniai a ian ai p is a omi kaip p ie eiksmiai, pab ėžiama į a dinė kilmė, samplaikinis susida ymo iš kelių į a džių būdas i pa eikiami ki i panašūs apibūdinimai (plg. Senn 1966: 313; Paulauskienė 1976: 202, 204; Valeckienė 1979: 130 19 ; Kniūkš a 2001: 161 20 ; Fo ssman 2003: 284). P ieš pe einan p ie Haspelma ho y ime iš yškin ų kažkada i kada no s (i jiems sinonimiškų a ian ų) eikšmės i a ojimo galimybių s a bu paminė i anks esniuose (Ul ydas 1971, 1985) i naujausiuose (Fo ssman 2003; Makauskai ė 2019) li uanis inės medžiagos y imuose pa eikiamus šių laiko neapib ėž umo odiklių eikšmės apibūdinimus. 2.2. Lie u ių kalbos g ama ikoje (LKG) pa eik ame p ie eiksmių eikšminių g upių ap aše kažkada, kažkuome 21 i kada no s, kuome no in y a p iski iami aplinkybinių laiko p ie eiksmių, žyminčių „daba į a šiaip bend ąsias laiko są okas“ (Ul ydas 1971: 454; 2000: 19 Adelė Valeckienė (1979: 131–133) ap a ia kada e imologijas, aip pa mini i ka u a „kada no s“ ( en pa , 130), ku is LKŽe šia eikšme ilius uojamas a miniais pa yzdžiais (plg.: Ka un a gal i aš būsiu laimingas; Ka u a u pap ašysi manęs). 20 Plg.: „Daba pami š ama nežymimųjų į a džių i juos a i inkančių p ie eiksmių į ai o ė i p adedama enkin is ien o momis su kaž-: kažkas, kažkoks, kažkada... A. Vienuolis o mas su kaž- i kažin a oja aip, kaip įp as a gy ojoje kalboje – kai pasakomas ienas koks nelabai aiškus dalykas: <...>. Ku kalbama apie ieną iš kelių nežinomų dalykų, ašy ojas sub iliai pa enka ki ą žodį: <...> Kiek ienas p isiminė, kad i jam kada no s (anksčiau a ėliau) eiks mi (R II 84). Iš daba inės li e a ū os galė ume p i ink i šim us sakinių, ku i okiais a ejais jau kišami kažkoks i kažkada. Apsi ėlusios eikšmės žodžio kažkada A. Vienuoliui iš iso ne eikia, – neapib ėž ą p aei ies laiką jis nusako p ie eiksmiais kadaise i ki ados <...>“ (Kniūkš a 2001: 161). 21 Plg. LKG nuo odą, kad „bend esnę p aei ies eikšmę“ u i p ie eiksmiai „<...> kadaise, <...>, ki ada, ki ados <...>“ (Ul ydas 1971: 455; 2000: 31). JŪRATĖ PAJĖDIENĖ. Neapib ėžiamieji laiko p ie eiksmiai kažkada i kada no s: eikšmės san ykis i a osena | 9 doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.01 BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 30) 22 , pog upiui, no s eiginį pa em i u in ys pa yzdžiai o ne odo: kažkada ilius uojamas sakiniais su bū ojo laiko, o kada no s, kuome no in – sakiniais su būsimojo laiko eiksmažodžių o momis, plg.: 8) Kažkuome <...> užmynė an numes o dalgio <...>. 9) Kažin kada i aš mokėjau ši aip siu inė <...>. 10) Kada no s aš au papasakosiu apie Damulienę. 11) Vis kuome no in u ės paleis i <...>. Daba inės lie u ių kalbos g ama ikoje (DLKG) ma y i okio ap ašymo pa ikslinimas: „daba į a šiaip bend ąsias laiko są okas“ nu odančių aplinkybinių p ie eiksmių pog upyje beminimas ik kada no s, o p aei į nu odančių p ie eiksmių pog upyje – iš jau minė ų nu odomas ik kadaise 23 (plg. Ul ydas 2006: 426). Naujausiuose y imuose a k eipiamas dėmesys į šių žodžių deik iškumą. Be holdas Fo ssmanas (2003: 51, 264) kažin kada / kažkada / kažkuome „i gendwann“ (ap ašymo kon eks as leidžia many i, kad i kada no s 24 ) p iski ia punk iniams, be nedeik iniams 25 neapib ėžiamiesiems laiko p ie eiksmiams, o I. Makauskai ė (2019) – deik iniams laiko ad e bialams. Ve inimo ski umai sie ini su medžiagos y imo būdų nulem a deik iškumo apib ėž imi: pi muoju a eju – mo oseman iniame p ie eiksmių sis emos ap aše – i iamieji elemen ai e in i kaip ana o inė ( . y. sa o ie ą bend ame disku so su okime u in i) nuo oda, o an uoju – pagal ap ašomų elemen ų seman iką ealiame disku se a ba subjek y iąją deiksę 26 . Laiko ad e bialus ap ašan pagal ina į – deik inės, in insinės i 22 Da plg. ki ame da be samplaikai kuome no in ne inkamai p iski ą eikšmę „be kada“, ilius uojamą sakiniu Oi, klius jam nuo manęs kuome no in (Ul ydas 1974: 23; 2000: 320). 23 Plg. Грамматика литовского языка pa eik ą e imą į usų kalbą: kada no s „когда-либо“, kadaise „некогда, когда-то“ (Ul ydas 1985: 341). 24 Kada no s p isky imas šiai punk inių nedeik inių neapib ėžiamųjų p ie eiksmių g upei numanomas iš okiečių kalba nu odomos eikšmės, plg.: kadano in (kadanon s, kadano s, kadanõ s) „i gendwann“ (Fo ssman 2003: 200). Čia galima p isimin i Al edo Senno (1966: 313) eikiamus ap a iamų p ie eiksmių e imus, plg.: kažkada, kažkuome , kaž(n) kada, kaži(n) kuome e čiama ‘i gendwann einmal, o lange Zei einmal, we weiβ wann’, o kada no s – ‘je, einmal’. 25 B. Fo ssmano eigimu, nedeik iniai laiko p ie eiksmiai žymi pasaulio pažinimu g indžiamą absoliučią poziciją, ku ią galima klasi ikuo i kaip anks esnę, ėlesnę a su ampančią su nu ody u a skai os laiku, a ba žymi poziciją, ku ioje eiksmo laikas sąmoningai laikomas a i u a ba nes a biu (plg. Fo ssman 2003: 51). 26 Apie deiksę i ana o ą da plg. Lyons 1993 [1977]: 673 ; Le inson 1983: 54–55. JŪRATĖ PAJĖDIENĖ. Neapib ėžiamieji laiko p ie eiksmiai kažkada i kada no s: eikšmės san ykis i a osena | 16 doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.01 BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 3 LENTELĖ. Bend as san ykinis kažkada a ojimo dažnumas DLKT kažkada nu odo neapib ėž ą eiksmo, ykusio p aei yje, laiką nu odo neapib ėž ą eiksmo, galimai ykusio p aei yje, laiką nu odo neapib ėž ą eiksmo, galimai yksiančio a ei yje, laiką bend as pa a ojimo DLKT kiekis i jo san ykinė aiška (p i alėjimo i sąlygos kon eks uose) (būsimojo laiko kaip no o, galėjimo aiška) DLKT dalys Publicis ika 2 904 (~59,1 %) 10 (~0,2 %) 19 (~0,39 %) 68 (~1,38 %) 3 001 (~61,1 %) G ožinė li e a ū a 1 376 (~28 %) 2 (~0,04 %) 5 (~0,1 %) 11 (~0,22 %) 1 394 (~28,37 %) Neg ožinė li e a ū a 314 (~6,4 %) 3 (~0,06 %) 1 (~0,02 %) 2 (~0,04 %) 320 (~6,51 %) Adminis acinė li e a ū a 81 (~1,65 %) – 15 (~0,3 %) 12 (~0,24 %) 108 (~2,2 %) Saky inė kalba 74 (~0,08 %) – 5 (~0,1%) 12 (~0,24 %) 91 (~1,85 %) Visame eks yne 4 749 (~96,64 %) 15 (~0,3 %) 45 (~0,92 %) 105 (~2,14 %) 4 914 (100 %) 4 764 (~96,95 %) 150 (~3,05 %) Palyginus d iejų kažkada a ojimo a ejų san ykinį dažnumą ski ingose eks yno dalyse ma y i, kad nespeci iškoms, su a ei ies į ykių apibūdinimu susijusioms si uacijoms nusaky i kažkada ašy inėje kalboje a ojamas ku kas ečiau nei saky inę kalbą pe eikiančiose DLKT dalyse (ž . 4 i 5 len eles). Rašy inės kalbos eks uose iš 4 715 n . ( ai DLKT suda o 95,95 % isos kažkada im ies) a ei ies si uacijas nusako 106 n . (~2,25 %): 87 n . (~2,9 %) andami publicis ikoje, 16 n . (~1,1 %) – g ožinės li e a ū os i 3 n . (~0,9 %) – neg ožinės li e a ū os eks us pe eikiančiose DLKT dalyse. Saky inės kalbos eks us pa eikiančiose DLKT dalyse iš 199 n . ( ai DLKT suda o 4,05 % isos kažkada im ies) a ei ies si uacijoms nusaky i ski i 44 n . (~22,11 %) kažkada: 27 n . (25 %) andami DLKT dalyje Adminis acinė li e a ū a i 17 n . (~18,7 %) dalyje Saky inė kalba. JŪRATĖ PAJĖDIENĖ. Neapib ėžiamieji laiko p ie eiksmiai kažkada i kada no s: eikšmės san ykis i a osena | 17 doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.01 BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 4 LENTELĖ. P ie eiksmio kažkada a ojimo a ejų pasiski s ymas saky inę i ašy inę kalbą pa eikiančiose DLKT dalyse kažkada nu odo neapib ėž ą p aei ies eiksmo laiką nu odo neapib ėž ą eiksmo, galimai yksiančio a ei yje, laiką bend as pa a ojimo DLKT kiekis i jo san ykinė aiška DLKT dalys Publicis ika 4 609 (97,75 %) 106 (~2,25 %) 4 715 (100 %) G ožinė li e a ū a Neg ožinė li e a ū a Adminis acinė li e a ū a 155 (77,89 %) 44 (~22,11 %) 199 (100 %) Saky inė kalba Visame eks yne 4 764 (~96,95 %) 150 (~3,05 %) 4 914 (100 %) 5 LENTELĖ. P ie eiksmio kažkada a ojimo modelių san ykinis dažnumas DLKT dalyse kažkada nu odo neapib ėž ą p aei ies eiksmo laiką nu odo neapib ėž ą eiksmo, galimai yksiančio a ei yje, laiką bend as pa a ojimo DLKT kiekis i jo san ykinė aiška DLKT dalys Publicis ika 2 914 (~97,1 %) 87 (~2,9 %) 3 001 (100 %) G ožinė li e a ū a 1 378 (~98,9 %) 16 (~1,1 %) 1 394 (100 %) Neg ožinė li e a ū a 317 (~99,1 %) 3 (~0,9 %) 320 (100 %) Adminis acinė li e a ū a 81 (~75 %) 27 (~25 %) 108 (100 %) Saky inė kalba 74 (~81,3 %) 17 (~18,7 %) 91 (100 %) Visame eks yne 4 764 (~96,95 %) 150 (~3,05 %) 4 914 (100 %) SLKT 44 p ie eiksmio kažkada pa a ojimo a ejų nė a daug (kažin kada, kažkuome neuž iksuo a), nedaug i jo a ojimo būsimojo laiko kon eks uose – 3 a ejai (7,3 %) iš 44 Ty imo šal inis – mo ologiškai ano uo as Vy au o Didžiojo uni e si e e kaupiamas SLKT (saky inis eks ynas. du.l ). Teks yno kū imą ėmė Lie u os als ybinis mokslo i s udijų ondas (2006–2008 m.), Lie u os JŪRATĖ PAJĖDIENĖ. Neapib ėžiamieji laiko p ie eiksmiai kažkada i kada no s: eikšmės san ykis i a osena | 18 doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.01 BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 41 (ž . 6 len elę). A k eip inas dėmesys į šių a ejų si uacinį kon eks ą: ai komunikacija žiniasklaidoje – 1 ele izijos laidos daly ės sakinys (2,4 %) i spon aninė ins i ucinė kalba – 2 banko da buo ojų pasaky i sakiniai (4,9 %). 6 LENTELĖ. P ie eiksmio kažkada a ojimo modelių san ykinis dažnumas SLKT kažkada nu odo neapib ėž ą eiksmo, ykusio p aei yje, laiką nu odo neapib ėž ą eiksmo, galimai yksiančio a ei yje, laiką (būsimojo laiko aiška) pa a ojimo a ejų skaičius SLKT dalis Akademinė komunikacija (bend as žodžių skaičius 50 714) 4 (9,8 %) – 4 (9,8 %) Komunikacija žiniasklaidoje (bend as žodžių skaičius 68 493) 2 (4,9 %) 1 (2,4 %) 3 (7,3 %) Teologinė komunikacija (bend as žodžių skaičius 2 100) – – – Spon aninė p i a i kalba (bend as žodžių skaičius 121 788) 27 (65,9 %) – 27 (65,9 %) Spon aninė ins i ucinė kalba (bend as žodžių skaičius 40 478) 5 (12,2 %) 2 (4,9 %) 7 (17,1 %) Visame eks yne (bend as žodžių skaičius 297 798) 38 (92,7 %) 3 (7,3 %) 41 (100 %) Taigi, DLKT dalys Adminis acinė li e a ū a i Saky inė kalba odo, kad leksinio koncep o NEŽINOMAS LAIKAS ATEITYJE nuo odai kažkada pasi enkamas ku kas dažniau nei mokslo a yba pagal Nacionalinę li uanis ikos plė os 2009–2015 m. p og amą (LIT-9-11) i pagal Vals ybinę li uanis inių y imų i sklaidos 2016–2024 m. p og amą (LIP-085/2016). JŪRATĖ PAJĖDIENĖ. Neapib ėžiamieji laiko p ie eiksmiai kažkada i kada no s: eikšmės san ykis i a osena | 19 doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.01 BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 ašan : kalban iešai okie a ejai suda o 25 %, о bend aujan p i ačiai – 18,7 % (ž . 5 len elę). SLKT iksuoja kažkada a ojimą būsimojo laiko kon eks uose ik iešoje aplinkoje – 7,3 % (ž . 6 len elę). 3.2. Pe žiū ėjus p ie eiksmių kažkada, kada no s, kažin kada, kuome no s a ojimo DLKT modelius galima da y i da ieną hipo e inę p ielaidą: kažkada i kada no s eikšmės sua ėjimą gali ska in i i kažkada su apdinimas su mažiau sug ama in u samplaikiniu p ie eiksmiu kažin kada, inkamu i p aei yje ykusio ( ak y aus), i a ei yje yksiančio (i ealaus) eiksmo laiko momen ui nusaky i 45 . Samplaikinio kažin kada a ojimas DLKT san ykinai negausus (54 n .). Jis ap inkamas ik ašy inę kalbą pe eikiančiose eks yno dalyse (21 n . g ožinės, 4 n . neg ožinės li e a ū os i 29 n . publicis ikos eks uose) 46 : 44 a ejai (81,5 %) nusako į ykusio (speci inio) eiksmo laiko neapib ėž umą i 10 a ejų (18,5 %) – galimo (nespeci inio) a ei ies eiksmo laiko neapib ėž umą (ž . 7 len elėje DLKT duomenis). Fak y aus eiksmo kon eks uose a ojamo kažin kada eikšmė „seniai“ gali bū i pa yškin a pab ėžiamąja dalely e jau, o eikšmė „nežinia kada“ – azėmis su ski ingais kaž- ipo odikliais (ž . 20–21 sakinius). Būsimo (i ealaus) eiksmo kon eks uose kažin kada da ebe u i išlikusią e imologinę klausiamąją eikšmę „kas žino, kada“, inkamą i leksiniam koncep ui NEŽINOMAS LAIKAS ATEITYJE nusaky i (ž . 22–23 sakinius), plg.: 18) Po ilas jau kažin kada sūnaus akyse nebu o ma ęs. DLKT 19) Juk jau Kazio kažin kada nema ei. DLKT 20) Vieną saloną puošė u kiška palapinė, kažin kada kažin kieno pa gaben a. DLKT 21) Tė as bu o kažin kada kažin ką sakęs <...>. DLKT 22) jo eilės galas jau čia pa , o pušies da kažin kada. DLKT 23) pažadais neno i enkin is – ji laukian i pagalbos daba , be ne kažin kada. DLKT Taigi, no s DLKT kažin kada a osena 91 ka ą e esnė nei kažkada (plg.: 4914 : 54), be a ojimo kon eks ai odo, kad mažiau sug ama in as kažin kada daug dažniau (~18,5 %) 45 Tokį a ojimo modelį odo i LKG pa eikiami pa yzdžiai, plg.: I jį kaži kada bu au su ikęs mies e; Aniolus (=angelus) kažin kada pama ysma <...> (Ul ydas 1971: 454). 46 DLKT andami 55 kažin kada pa a ojimo a ejai, be ienu a eju ši samplaika y a iesioginio klausimo dalis, plg.: Ponia, kažin kada aš galėsiu ą ele iziją pa sineš i namo? Klausiamoji azė, suda y a iš g e iminėje pozicijoje a si andančių kažin kada, dažniau sie ina su būsimojo laiko kon eks ais (kaip ma y i iš ci uo o pa yzdžio), be gali bū i pasi elkiama i bandan išsiaiškin i jau a lik o eiksmo laiką, plg. okį sakinį: Kažin kada čia a kup inė a si ado? Apie klausiamųjų i neapib ėžiamųjų į a džių a ojimo ski į i panašumus ž . Bha 2007: 231–232. JŪRATĖ PAJĖDIENĖ. Neapib ėžiamieji laiko p ie eiksmiai kažkada i kada no s: eikšmės san ykis i a osena | 20 doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.01 BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 nei kažkada (~3,05 %) pasi enkamas su a ei ies si uacijomis susijusiems (i ealaus eiksmo) kon eks ams apibūdin i. 7 LENTELĖ. Seman iniai p ie eiksmio kažin kada a ojimo modeliai DLKT kažin kada nu odo nežinomą eiksmo, ykusio p aei yje, laiką nu odo nežinomą eiksmo, galimai yksiančio a ei yje, laiką Iš iso Teks yno dalis Publicis ika 21 (38,9 %) 8 (14,8 %) 29 (53,7 %) G ožinė li e a ū a 19 (35,2 %) 2 (3,7 %) 21 (38,9 %) Neg ožinė li e a ū a 4 (7,4 %) – 4 (7,4 %) Adminis acinė li e a ū a – – – Saky inė kalba – – – Visame eks yne 44 (81,5 %) 10 (18,5 %) 54 (100 %) IŠVADOS Sug e inus pag indiniuose lie u ių kalbos žodynuose eikiamus p ie eiksmių kažkada i kada no s ap ašus ma y i, kad šių neapib ėžiamųjų laiko odiklių eikšmės spek ą išsamiausiai pa eikia Bend inės kalbos žodynas: jame eikiami pa yzdžiai odo, kad kažkada a ojimas siejamas ik su ik omis ( ak inėmis) p aei ies si uacijomis, o kada no s – ne ien ik su a ei yje yksiančio, be i su am ik oje laiko a ka poje galimai ykusio eiksmo momen u. Kalbo y os da buose andamos ejopos šių laiko neapib ėž umo odiklių g ama inio s a uso p iesky os – p ie eiksmių, ad e bialų a neapib ėžiamųjų į a džių (plačiąja p asme) klasėms. Klasi ika imo ne ienodumus lemia ik ski inga i iamosios medžiagos g upa imo apim is. Šių žodžių eikšmė aip pa ap ašoma ne ienodai. Esama i klaidinančio (pa yzdžiuose eikiamų sakinių seman ikai p ieš a aujančio) kažkada i kada no s eikšmės ap ašymo, kai jie p iski iami p ie eiksmiams, žymin iems „daba į a šiaip bend ąsias laiko są okas“ (Ul ydas 1971: 454), i ien a ojimo DLKT ak iškumu pag įs o (neap a ian okio JŪRATĖ PAJĖDIENĖ. Neapib ėžiamieji laiko p ie eiksmiai kažkada i kada no s: eikšmės san ykis i a osena | 21 doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.01 BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 a ojimo modelio san ykinio dažnumo) kažkada eikšmės ap ašymo, leidžiančio šį žodį p iski i daugiazoniams, . y. i p aei ies, i a ei ies si uacijas nusakan iems, ad e bialams (plg. Makauskai ė 2019: 82). Išsiaiškin i su neapib ėžiamųjų laiko p ie eiksmių kažkada i kada no s seman ika susijusio a ojimo modelį padeda M. Haspelma ho (1997) a lik as ipologinio neapib ėžiamųjų į a džių, apimančių i į a dinės kilmės p ie eiksmius, implikacinių uni e salijų y imas. Remian is juo, inkama gali bū i laikoma ik kažkada, ski o ak y ių (speci iškumo ypa ybėmis pasižyminčių) si uacijų laiko neapib ėž umui nusaky i, a osena. Kažkada pasi inkus i ealiam (nespeci iškam) eiksmo laikui apibūdin i, bū ų pažeidžiamas bend ada bia imo su pašneko u p incipas. Ski ingų g ama inio-seman inio kažkada a ojimo a ejų dažnumo Daba inės lie u ių kalbos eks yne y imas odo, kad kažkada, nu odan is neapib ėž ą galimai a ei yje yksiančio eiksmo laiką, suda o ~3,05 % (bend a a ojimo a ejų im is – 4 914 n .). Palyginus okių a ejų dažnumą ski ingose eks yno dalyse ma y i, kad i ealaus (nespeci iško) eiksmo laikui apibūdin i kažkada ku kas dažniau a ojamas saky inės kalbos eks uose (~22,11 %), o ne ašy inėje kalboje (~2,25 %). Saky inės lie u ių kalbos eks yno eikiamų duomenų (bend a a ojimo a ejų im is ik 41 n .) analizė odo, kad kažkada i ealaus (nespeci iško) eiksmo laikui apibūdin i pasi ink as kalban ne p i ačiai, be iešoje e d ėje: negausi a osena už iksuo a šio eks yno dalyse Komunikacija žiniasklaidoje (2,4 %) i Spon aninė ins i ucinė kalba (4,9 %). P iežas ys, ska inančios i ealaus (nespeci iško) eiksmo laiką nusakančio kažkada inkimąsi ie oj kada no s, gali bū i į ai ios: i kai ku ių užsienio kalbų neapib ėžiamųjų į a džių a ojimo modeliai, i lie u ių kalbos neapib ėž umo odiklių sis ema a bend os neapib ėž umo odiklių a ojimo aidos endencijos. Tačiau joms išsiaiškin i eikia papildomų y imų. ŠALTINIAI BŽe – Bend inės lie u ių kalbos žodynas ( engiamas), y . ed. D. Liu ke ičienė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. P ieiga in e ne e: h p://bkz.lki.l . DLKT – Daba inės lie u ių kalbos eks ynas. P ieiga in e ne e: h p:// eks ynas. du.l [žiū ė a 2021-02-15] JŪRATĖ PAJĖDIENĖ. Neapib ėžiamieji laiko p ie eiksmiai kažkada i kada no s: eikšmės san ykis i a osena | 22 doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.01 BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 DŽ – Daba inės lie u ių kalbos žodynas (in e ne inis), y . ed. S . Keinys. 7-as pa ais. i papild. leid., Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2015 (a naujin a e sija, 2017). P ieiga in e ne e: h p://lkiis.lki.l . LKŽe – Lie u ių kalbos žodynas, . 1–20, 1941–2002 (elek oninis a ian as 2005, a naujin a e sija 2017), y . ed. G. Nak inienė. P ieiga in e ne e: www.lkz.l . SLKT – Saky inės lie u ių kalbos eks ynas. P ieiga in e ne e: h p://saky inis eks ynas. du.l [žiū ė a 2021-05-26]. SŽe – Sinonimų žodynas (elek oninis a ian as). A. Lybe is. 2-asis pa ais. leid., Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2015. P ieiga in e ne e: h p://lkiis.lki.l /sinonimu. LITERATŪRA Bha Da bhe Na ayana Shanka a 2007: P onouns, Ox o d: Ox o d Uni e si y P ess. C o William 2003: Typology and Uni e sals, Camb idge: Camb idge Uni e si y P ess. Decle ck Renaa 2006: The G amma o he English Ve b Ph ase 1: The G amma o he English Tense Sys em. A Comp ehensi e Analysis, Be lin, New Yo k: Mou on de G uy e . Fo ssman Be hold 2003: Das bal ische ad e b: Mo phoseman ik und Diach onie, Heidelbe g: Uni e si ä s e lag Win e GmbH. G ice Paul H. 1975: Logic and Con e sa ion. – Syn ax and Seman ics 3: Speech a s, 41–58. P ieiga in e ne e: h ps://www.ucl.ac.uk/ls/s udypacks/G ice-Logic.pd . Haspelma h Ma in 1997: Inde ini e P onouns, Ox o d: Ox o d Uni e si y P ess. Hol oe Axel, Judžen is A ū as 2004: Nuosakos ka ego ijos s uk ū a. – Axel Hol oe , Lo e a Semėnienė, ed., Lie u ių kalbos g ama ikos da bai 2: G ama inių ka ego ijų y imai, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 77–104. Hol oe Axel, Pajėdienė Jū a ė 2004: Laiko ka ego ija i laiko o mos. –Axel Hol oe , Lo e a Semėnienė, ed., Lie u ių kalbos g ama ikos da bai 2: G ama inių ka ego ijų y imai, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 121–140. Kniūkš a P anas 2001: Kalbos a osena i a kyba, Vilnius: LKI leidykla. Le inson S ephen C. 2005: [1983]. P agma ics, Camb idge: Camb idge Uni e si y P ess. Lyons John 1993 [1977]: Seman ics 2, Camb idge: Camb idge Uni e si y P ess. JŪRATĖ PAJĖDIENĖ. Neapib ėžiamieji laiko p ie eiksmiai kažkada i kada no s: eikšmės san ykis i a osena | 23 doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.01 BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 Makauskai ė Ind ė 2016: Lie u ių kalbos laiko ad e bialai: pozicija laiko aiškos p iemonių sis emoje i seman inių y imų apž alga. – Lie u ių kalba 10. P ieiga in e ne e: h p://www.lie u iukalba.l /index.php/lie u iu-kalba/a icle/ iew/209/163. Makauskai ė Ind ė 2019: Lie u ių kalbos laiko ad e bialų seman inė s uk ū a (humani a inių mokslų dak a o dise acija), Vilnius: Vilniaus uni e si e as. Paulauskienė Aldona 1976: P ie eiksmis. – Lie u ių kalbos mo ologija, Vilnius: Mokslas, 201–211. Pilka Al onsas 1984: Lie u ių kalbos nežymimieji de e mina y ai (g e inan su anglų kalba) ( ilologijos mokslų kandida o dise acija), Vilnius: Vilniaus uni e si e as. Plungian Vladimi as 2011: G ama inių ka ego ijų ipologija 2, Vilnius: Vilniaus uni e si e as, asociacija „Academia Salensis“. Rosinas Albe as 1981: Kelios pas abos pa odomųjų i nežymimųjų į a džių e oliucijos klausimu. – Bal is ika 17(1), 16–27. Rosinas Albe as 1988: Bal ų kalbų į a džiai, Vilnius: Mokslas. Rosinas Albe as 1996: Lie u ių bend inės kalbos į a džiai, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidykla. Sa kauskai ė Danguolė 2011: Ling is inė p agma ika. P ieiga in e ne e: h ps://www.kn . u.l / dokumen ai/ ailai/ka ed u/ge manu/Sa kauskai e_LINGVISTINE_PRAGMATIKA_e lek onine.pd . Sme ona An anas, Usonienė Au elija 2012: Au o iaus pozicijos ad e bialai i ad e bializacija lie u ių mokslo kalboje. – Kalbo y a 64(3), 124–139. Toyo a Junichi 2010: Iden i y- ela ed Issues in Con ac -induced His o ical Changes. – Iden i y Issues – Li e a y and Linguis ic Landscapes, Camb idge Schola s publisching, 127–138. Ul ydas Kazys 1971: P ie eiksmis. – Lie u ių kalbos g ama ika 2, y . ed. Kazys Ul ydas, Vilnius: Min is, 425–576. Ul ydas Kazys 1974: Iš lie u ių kalbos p ie eiksmio y inėjimų. – Lie u ių kalbo y os klausimai 15, 7–28. Ul ydas Kazys 1985: Наречие. – Грамматика литовского языка, y . ed. Vy au as Amb azas. Vilnius: Mokslas, 327–414. JŪRATĖ PAJĖDIENĖ. Neapib ėžiamieji laiko p ie eiksmiai kažkada i kada no s: eikšmės san ykis i a osena | 24 doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.01 BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 Ul ydas Kazys 2000: Lie u ių kalbos p ie eiksmiai, sud. Elena Valiuly ė, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as. Ul ydas Kazys 2006: P ie eiksmis. – Daba inės lie u ių kalbos g ama ika, y . ed. Vy au as Amb azas, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as, 410–431. Valeckienė Adelė 1979: Tada, kada, šiada, andai, idan . – Bal is ika 15(2), 130–134. Gau a 2021 02 24 P iim a 2021 05 18 JŪRATĖ PAJĖDIENĖ. Neapib ėžiamieji laiko p ie eiksmiai kažkada i kada no s: eikšmės san ykis i a osena | 25 doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.01 BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 INDEFINITE TEMPORAL ADVERBS KAŽKADA AND KADA NORS: RELATIONSHIP OF MEANING AND USAGE Summa y The a icle discusses he shi in he usage o kažkada ‘some ime’ om he adi ional model unde which he ime o he speci ic ( eal) ac ion, which ook place a an inde ini e momen in he pas , is desc ibed owa ds a less usual model whe e kažkada is used o desc ibe he ime o he non-speci ic (i eal) ac ion, which may po en ially occu in he u u e and which is adi ionally exp essed by he ad e b kada no s ‘some ime’. Re e ing o Ma in Haspelma h’s (1997) ypological esea ch add essing he implica ional uni e sals o inde ini e p onouns, which also include p onominal ad e bs, he a icle a emp s o explain his shi and an icipa es he u he shi in he usage o kažkada. The analysis o kažkada usage pa e ns is based on he da a p o ided by wo ex co puses – he Co pus o he Mode n Li huanian Language and he Co pus o Spoken Li huanian. KEYWORDS: inde ini e empo al ad e bs, p onominal ad e bs o p onoun as p o- o ma, ad e bials, inde ini eness ma ke . JŪRATĖ PAJĖDIENĖ Lie u ių kalbos ins i u as Pe o Vileišio g. 5, 10308 Vilnius [email p o ec ed]