Neapibrėžiamieji laiko prieveiksmiai „kažkada“ ir „kada nors“: reikšmės santykis ir vartosena

JŪRATĖ PAJĖDIENĖ Lietuvių kalbos institutas NEAPIBRĖŽIAMIEJI LAIKO PRIEVEIKSMIAI KAŽKADA IR KADA NORS: REIKŠMĖS SANTYKIS IR VARTOSENA ESMINIAI ŽODŽIAI: neapibrėžiamieji laiko prieveiksmiai, įvardiniai prieveiksmiai arba įvardis kaip proforma, adverbialai, neapibrėžtumo rodyklis. ANOTACIJA Straipsnyje aptariamas kažkada vartojimo sferos plėtimasis pereinant nuo tradicinio modelio, skirto nusakyti neapibrėžtų praeities momentu vykusio (faktyvaus) veiksmo laikui, link mažiau įprasto modelio, kai kažkada pasirenkamas ateityje galimai vyksiančio (irealaus) veiksmo laikui, tradiciškai apibūdinamam prieveiksmiu kada nors, nusakyti. Martino Haspelmatho (1997) atliktas tipologinis neapibrėžiamųjų įvardžių, apimančių ir įvardinės kilmės prieveiksmius (PRO-ADVERBS), implikacinių universalijų tyrimas rodo, kad kažkada pasirenkant iralaus veiksmo laikui apibūdinti pažeidžiamas bendradarbiavimo su pašnekovu principas (angl. the cooperative principle; plg. Grice 1975). Kita vertus, tokį pasirinkimą vis dėlto tenka sieti ir su bendru neapibrėžtumo rodiklių reikšmių ir funkcijų kaitos polinkiu – gretimine pozicija implikacinių universalijų žemėlapyje užimančių neapibrėžtumo rodiklių reikšmės perimamumo tam tikra kryptimi galimybe (plg. Haspelmath 1997: 63). ĮVADAS Prieveiksmių kažkada ir kada nors vartosena iš pirmo žvilgsnio atrodo pagrįsta kontrastiniu laiko situacijų išdėstymu (praeitis–ateitis)1. Pastaruoju metu vis dažnėjantis prieveiksmio kažkada, nusakančio laiko situacijos ateityje neapibrėžtumą, rinkimasis vietoj 1 Plg. vienoje interneto svetainėje randamą pastabą: „kada nors vartojama ateičiai apibrėžti, o kažkada – praeičiai. Kada nors būsiu turtingas; kažkada buvau turtingas“ (https://vaistininkouzrasai.lt/ skaitytoju-klausimai/pastaba-kada-nors-vartojama; žiūrėta 2020-12-29). Įdomu tai, kad šios svetainės tekstuose esantys kažkada ir kada nors tinkamai žymi praeities ir ateities skirtį, todėl kalbinis pamokymas laikytinas tam tikra svetainės reklama. BENDRINĖ KALBA 94 (2021) http://journals.lki.lt/bendrinekalba ISSN 2351-7204 JŪRATĖ PAJĖDIENĖ. Neapibrėžiamieji laiko prieveiksmiai kažkada ir kada nors: reikšmės santykis ir vartosena | 2 doi.org/10.35321/bkalba.2021.94.01 laukiamo kada nors rodo, kad nyksta kalbančiųjų suvokimas, jog šis laiko prieveiksmis skirtas tik praeities situacijoms apibūdinti, plg.: 1) Kažkada parašysiu knygą apie tai, su kokiais žmonėmis yra tekę gyvenime dirbti.2 2) mažai tikėtina, kad tokios kompiuterinės sistemos kažkada veiks geriau, nei sugeba žmogus <...>.3 3) Būtina <...> pasakyti kažkada „Stop“.4 4) jei galvojame apie ekonomikos padėtį čia ir dabar, o ne kažkada po 10 metų, tai svarbiausi ją lemiantys veiksniai <...> yra vartotojų lūkesčiai bei jų nulemta vartojimo prekių ir paslaugų paklausa.5 5) Karjera nėra procesas, kuris prasidės kažkada po studijų baigimo.6 6) Teatras yra momentinis menas, jis neišlieka. <...>. Todėl visi scenos menininkai – dainininkai, aktoriai, režisieriai – jeigu jau yra pripažįstami, tai čia ir dabar, o ne kažkada po mirties.7 7) Tuos pinigus galima panaudoti ir <...> paramai vaikams kitomis priemonėmis. Ne bandant paremti tuos, kurie tik gims kažkada kitais metais, bet žiūrint iš tiesų, kur yra socialinių problemų, kokios reikia finansinės paramos.8 Lietuvių kalbos norminimo darbuose daug dėmesio tebeskiriama neapibrėžiamųjų prieveiksmių (tarp jų ir kažkada, kada nors) samplai­kų su tai vartojimo klaidomis⁹. Nors tokių samplaikų vartojimas nebėra intensyvus, jų pavyzdžiai svarbūs kitu aspektu – jie ryškina įprastus kažkada vartojimo kontekstus. Kalbotyros darbuose pastabų apie kažkada ir kada nors 2 https://www.15min.lt/max/naujiena/verslas/versmes-sanatorijos-direktore-apie-135-atsauk imus-per-savaite-keista-nes-pas-mus-tikrai-saugiau-nei-uzeiti-i-parduotuve-1224-1409156 (žiūrėta 2020-12-29). 3 https://kauno.diena.lt/naujienos/nuomones/nuomones/snekamoji-kalba-mitai-realybe-ir-tyrimu-galimybes-870672 (žiūrėta 2020- 12- 29). 4 https://m.delfi.lt/lietuvoje/article.php?id=86384825 (žiūrėta 2021-02-12). 5 https://www.llri.lt/naujienos/ekonomine-politika/o-gal-ekonomikos-prognozuotojai-ne-taip-jau-ir-klydo/irinka (žiūrėta 2020-12-29). 6 http://www.vpvp mc.lt/karjeros-ugdymo-centras/580-karjeros-plano-nauda-siekiant-karjeros-tiksl1.html (žiūrėta 2020-12-29). 7 http://www.lkti.lt/apie_mus/knygynas/teatras/gintaro-varno-teatras.html (žiūrėta 2020-12-29). 8 https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/maciulis-apie-10-tukst-euru-mokejima-gimusiam-vaikui-siulymas-galintis-tureti-neigiamu-pasekmiu.d?id=86100285 (žiūrėta 2020-12-29). 9 Plg. http://www.vlkk.lt/aktualiausios-temos/didziosios-klaidos/zodyno/neteiktini-vertiniai (žiūrėta 2020-12-29). BENDRINĖ KALBA 94 (2021) http://journals.lki.lt/bendrinekalba ISSN 2351-7204 JŪRATĖ PAJĖDIENĖ. Neapibrėžiamieji laiko prieveiksmiai kažkada ir kada nors: reikšmės santykis ir vartosena | 3 doi.org/10.35321/bkalba.2021.94.01 reikšmių painiojimo atvejus rasti nelengva, todėl šio straipsnio tikslas – išsiaiškinti neapibrėžiamųjų laiko prieveiksmių kažkada ir kada nors tinkamo – su jų semantika susijusio – vartojimo galimybes. Tam keliami trejopi uždaviniai: 1) apžvelgti, kokiomis iliustracijomis paremtos šių prieveiksmių ir jų sinonimų reikšmės pagrindiniuose lietuvių kalbos žodynuose: akademiniame Lietuvių kalbos žodyne (LKŽe), Dabartinės lietuvių kalbos žodyne (DŽ), Bendrinės kalbos žodyne (BŽe)10 bei Sinonimų žodyne (SŽe); 2) aptarti, kaip šių laiko neapibrėžtumo rodiklių gramatinis statusas ir reikšmė aprašomi kalbotyros darbuose; 3) išnagrinėti kažkada vartojimo dažnumo pasiskirstymą Dabartinės lietuvių kalbos tekstyne (DLKT) ir Sakytinės lietuvių kalbos tekstyne (SLKT). Straipsnio struktūra atspindi atsakymų į šiuos uždavinius eiliškumą: 1. Kažkada ir kada nors žodynuose; 2. Kažkada ir kada nors gramatinis statusas ir semantika; 3. Kažkada, kažin kada vartojimas DLKT ir SLKT. Teorinės medžiagos apžvalgai bei empirinės medžiagos tyrimui pasitelkiami analitinis ir lyginamasis metodai. 1. KAŽKADA IR KADA NORS ŽODYNUOSE Minėtoji kažkada ir kada nors vartojimo skirtis praeities arba ateities įvykiams apibūdinti įžvelgiama DŽ ir BŽe pateiktuose šių prieveiksmių reikšmės paaiškinimuose ir iliustruojamuosiuose pavyzdžiuose (žr. 1 lentelėje pateiktą žodynuose randamų kažkada ir kada nors ir galimų jų sinonimų aprašų sugretinimą). DŽ skiriamos dvi kažkada reikšmės: „nežinia kada“ ir „seniai“, kurios iliustruojamos praeityje vykusių veiksmų pavyzdžiais. BŽe prieveiksmių kažkada, kažin kada vartojimas taip pat paremiamas praeities veiksmu (be reikšmės aprašo). LKŽe esantys kažkada ir kažin kada siejami vienas kito nuorodomis: kažkada reikšmė paaiškinama nuoroda į kažin kada, o kažin kada – į nežinia kada ir kažkada. 1 lentelės pavyzdžiuose matyti ne tik SŽe, bet ir LKŽe, iš dalies ir DŽ teikiamos prieveiksmio kažkada sąsajos su neapibrėžtą praeities veiksmo laiką nurodančiais kažin kada, kadaise, kadai kadà, kadais. Prieveiksmio kada nors reikšmei paaiškinti žodynuose pasitelkiamas apibūdinimas laiko momento pasirinkimu arba (ir) neapibrėžtumu, plg.: bet kuriuo laiku 10 DŽ ir BŽe yra norminamieji žodynai, plg. http://lkiis.lki.lt/lkz-pratarme, http://lkiis.lki.lt/lkz-ivadas ir http://bkz.lki.lt/?pg=bendros_zinios. BENDRINĖ KALBA 94 (2021) http://journals.lki.lt/bendrinekalba ISSN 2351–7204 JŪRATĖ PAJĖDIENĖ. Neapibrėžiamieji laiko prieveiksmiai kažkada ir kada nors: reikšmės santykis ir vartosena | 4 doi.org/10.35321/bkalba.2021.94.01 (LKŽe), bet kuriuo neapibrėžtu metu (DŽ), neapibrėžtu metu (BŽe). BŽe kada nors vartojimas iliustruojamas išsamiau: šiuo prieveiksmiu apibūdinamas ne vien ateityje vyksiančio veiksmo laikas, bet ir veiksmo praeityje galimybė. 1 LENTELĖ. Kažkada, kada nors ir kai kuriais reikšmės aspektais jiems sinonimiškų laiko prieveiksmių pateiktys pagrindiniuose lietuvių kalbos žodynuose LKŽe DŽ BŽe ŠŽe kažkadà žr. kažin kada 1. nežinia kada: Kažkada jis čia gyveno. 2. seniai: Mes jau kažkada baigėme darbus. Kažkada čia buvo parduotuvė. kadaise kaži(n) kadà 1. nežinia kada, kažkada: Kažin kadà traukinys ateis, musibos ir laukti. 2. seniai: Mes jau kažin kadà pabaigėm bul'bas kast <...>. ‖ labai seniai: Kažin kadà bėsu buvus Kupišky. ‖ kadaise: Kažin kada ir aš mokėjau šitaip siuvinėt <...>. kažkada Àš kažin kadà esù atsidūrusi panašioje situacijoje kaip tū dabar. – kadaise kažkada, seniai, kitados: Tilindis <...> nusišypsójo, prisiminęs, jog ir pats kadaise buvo <...> nenuorama. Kadaise čia buvo girios. <...>. Kadaise ir aš gerai dainavau. <...> ◊kadų kadaise kadai kada, labai seniai: kitados, seniai: Kadaise kitaip gyvenome. Kadaise čia buvo girios. Kadaise tas kraštas priklausė vokiečiams. ne dabar, seniai praėjusiais laikais: K. čia augo ąžuolynas. kadaĩ kadà Kadaise čia buvo girios. <...>. Kadaise ir aš gerai dainavau. <...> ◊kadų kadaise kadai kada, labai seniai: seniai: Kadaĩ kadà tas buvo, nebeatmenu. kadaĩ kãdės, kadaĩ kadžių prv. šnek. seniai: Kadaĩ kãdės sugrįžau. Kadaĩ kadžių tave mačiau. Taĩ buvo jau kadaĩ kadà. kadãi, kitadõs (Gyveno k. mieste), kitadà, kìtasyk, kìtakart (K. gyvenęs toks senelis), kažkada, kanakadõs, BENDRINĖ KALBA 94 (2021) http://journals.lki.lt/bendrinekalba ISSN 2351–7204 JŪRATĖ PAJĖDIENĖ. Neapibrėžiamieji laiko prieveiksmiai kažkada ir kada nors: reikšmės santykis ir vartosena | 5doi.org/10.35321/bkalba.2021.94.01 Buvo kadų kadaise poetas Mačys. kadaĩ kąs prv. seniai, ne dabar: Mūsų kadaĩ kąs nupjovė rugius seniai, seniau (S. čia girių snausta), tvāno mėtais knyg., kadà kãdės <...>. – kadaĩ(s) 1. žr. kadaise: Tep kadaĩs važinėjo. <...> 2. kada nors: Ir mus visus kadaĩs gi mirsiančius tikrai žinom BPII6. kadaĩ prv. 1. seniai: Kadai tavęs laukiu. Jau jis kadai namie. <...> 2. kadaise: Augo miškas čia kadaise. Àš kadaĩs šventai tikėjau meile. kadaĩ prv. → kadaise kitadà seniau, kitą kartą, kitados: <...> dvylika hadynų, kurios kitada ilgos, kitada trumpos yra BPI 232. Slogą uždest mumus kitada Mž 290. prv. kitą kartą, kadaise: Kitada gyveno toks žmogus Negalėsiu ateiti nei tadà, nei kitadà. – kitadõs 1. kitada: <...> Gyveno kitados karalius. <...> 2. kartais: Kitados jis nė pats nežino, ko norįs kitada Kitadõs šioje vietoje būvo sėnos kapinaitės. – kada nórs bet kuriuo laiku: Ir tu atvažiuok kada nors. J. Jabl. bet kuriuo neapibrėžtu metu: Kada nórs gal susitiksim. Ateik kada nórs. neapibrėžtu metu: Ar kada nórs esate pirkęs ką nórs internete? Àš taĩp nóriu dár kada nórs nuvykti į Paryžių. Taĩ galingiausias kada nórs susp rogdintas užtaisas. – BENDRINĖ KALBA 94 (2021)http://journals.lki.lt/bendrinekalbaISSN 2351-7204 JŪRATĖ PAJĖDIENĖ. Neapibrėžiamieji laiko prieveiksmiai kažkada ir kada nors: reikšmės santykis ir vartosena | 6 doi.org/10.35321/bkalba.2021.94.01 Taigi, DŽ pateikiami pavyzdžiai teikia tik kontrastiškai suvokiamą (neapibrėžtas laikas praeityje : neapibrėžtas laikas ateityje) kažkada ir kada nors vartojimą; BŽe šių laiko neapibrėžtumo rodiklių reikšmės spektras pristatomas išsamiau: kažkada siejamas su tikromis (faktinėmis) praeities situacijomis, o kada nors – ne tik su ateityje vyksiančio, bet ir su tam tikroje laiko atkarpoje galimai vykusio veiksmo momentu. Prieš pradedant kalbėti apie šių žodžių gramatinį statusą ir semantiką svarbu aptarti, su kuriomis veiksmažodžių modalumo ir nuosakos kategorijomis yra susiję minėtieji tikrovėje vykusio (faktyvaus) veiksmo ir galimo (nefaktyvaus) veiksmo apibūdinimai. Faktyvius (realius / įvykusius) veiksmus paprastai nusakome epistem inio (vertinamojo11) modalumo veiksmažodžiais. Nuosakos kategorijos požiūriu jie siejami su tiesiogine nuosaka: „Episteminis modalumas yra susijęs su žmonių žiniomis apie pasaulį <...>. Episteminiai predikatai modifikuoja teiginius, kuriuos galima vertinti teisingumo požiūriu, o šios operacijos rezultatas taip pat yra teiginys, kurio teisingumą galima nustatyti“ (Holvoet, Judžentis 2004: 82, 85). Nefaktyvius veiksmus nusakome deontinio (irealiojo12) modalumo veiksmažodžiais. Nefaktyvūs deontinio modalumo veiksmažodžiai pasirenkami perteikiant su ateitimi – ketinimais, raginimais, liepimais, poreikiais – susijusius veiksmus: „Deontiniu modalumu – skirtingai nei episteminiu – apibūdinami ne teiginiai, o abstrakčios propozicijos, reiškiančios kokių nors subjektų veiksmus arba poelgius“ (Holvoet, Judžentis 2004: 83). Modalumo požiūriu išskirtinis yra būsimasis laikas13. Juo nusakomi ateities veiksmai, todėl šio laiko veiksmažodžių formomis „reiškiami teiginiai kalbėjimo momentu nėra verifikuojami: išsipildyti, todėl ir būti patikrinti, jie gali tik tam tikru momentu ateityje“ (Holvoet, Pajėdienė 2004: 123). Ateitis yra siejama su ketinimais14, kurie paprastai pateikiami kaip planai, nes suprojektuotų ateities įvykių seka gali būti suardyta, ir prognozuojamas įvykis gali neįvykti. Todėl būsimų dalykų įvardijimas negali būti siejamas vien su laiko raiška – ateities dalykai turi ir numatymo (pranašavimo) elementą, ir tam tikrą su modalumu susijusią 11 Plg. Vladimiro Plungiano teikiamą vertinamojo modalumo apibrėžtį: „tai kalbėtojo teikiamas situacijos tikroviškumo (ar tikėtinumo laipsnio) vertinimas“ (Plungian 2011: 192). 12 V. Plungiano teigimu, kognityviniu ir komunikaciniu požiūriu vienomis svarbiausių reikšmių laikytinos irrealiojo modalumo reikšmės, vartojamos nusakant irrealias situacijas – „kai modaliniai rodikliai apibūdina tam tikrą „alternatyvų pasaulį“, pranešimo metu egzistuojantį kalbėtojo sąmonėje“ (Plungian 2011: 193). 13 Daugiau apie būsimojo laiko sampratos problematiką bei nuorodas į literatūrą žr. Holvoet, Pajėdienė 2004: 122–124. 14 Apie ketinimų interpretaciją žr. Lyons 1993: 814tt. BENDRINĖ KALBA 94 (2021) http://journals.lki.lt/bendrinekalba ISSN 2351-7204 JŪRATĖ PAJĖDIENĖ. Neapibrėžiamieji laiko prieveiksmiai kažkada ir kada nors: reikšmės santykis ir vartosena | 7 doi.org/10.35321/bkalba.2021.94.01 reikšmę (plg. Lyons 1993: 677). Lietuvių kalboje būsimojo laiko veiksmažodžių formomis reiškiamus teiginius15 galima laikyti modalumo požiūriu nežymėtais (plg. Holvoet, Pajėdienė 2004: 123). 2. KAŽKADA IR KADA NORS GRAMATINIS STATUSAS IR SEMANTIKA 2.1. Kalbotyros darbuose kažkada ir kada nors (ir jų variantai bei sinonimai16) gali būti apibūdinami kaip priklausantys trims skirtingiems gramatiniams poklasiams – prieveiksmių (plg. Senn 1966; Ulvydas 1971, 2006; Paulauskienė 1976; Forssman 2003), adverbialų (plg. Makauskaitė 2016, 2019) arba neapibrėžiamųjų įvardžių (plg. Haspelmath 1997). Šiuos klasifikavimo nevienodumus lemia tiriamosios medžiagos grupavimo apimties pobūdis. Tradiciškai įprasta kažkada ir kada nors skirtis savarankiška kalbos dalimi laikomam prieveiksmiui, kuriam būdingas „leksinės reikšmės savarankiškumas“ (plg. Ulvydas 1971: 425; 2000: 1; 2006: 410), yra grindžiama funkcija rodyti „veiksmažodžiu išreikšto veiksmo ar būsenos aplinkybes“ (plg. Ulvydas 2006: 410). Adverbialo sąvoka pasirenkama aprašant skirtingos kilmės (darybos) tipų laiko reikšmės priemones17. Indrės Makauskaitės atliktame dabartinės lietuvių kalbos laiko adverbialų pozicinių galimybių tyrime adverbialams priskiriami „laiko prieveiksmiai ir formaliai prieveiksmiais nelaikomi jų semantiniai atitikmenys, taip pat beveik suprieveiksmėję žodžiai ar žodžių junginiai“ (Makauskaitė 2019: 76). Atkreiptinas dėmesys, kad Antanas Smetona ir Aurelija Usonienė, autoriai, pirmieji prakalbę apie poreikį skirti adverbialų klasę aprašant kai kuriuos lietuvių kalbos reiškinius18, pabrėžia, kad semantinė-funkcinė adverbialų klasė „nėra tapatinama su prieveiksmiais kaip tradicine kalbos dalimi gramatikoje ar aplinkybėmis kaip tradicine sakinio dalimi sintaksėje“ ir tokiu pasirinkimu „nėra kvestionuojamas aptariamų kalbos reiškinių statusas kalbos dalių ar sakinio dalių požiūriu“ (Smetona, Usonienė 2012: 124). 15 Plg.: „Lietuvių kalba turi nuo modalinės sistemos ryškiai atskirtas laiko formas, todėl deiktinio laiko kategorijai priskirtinos trys vertės – esamasis, būtasis, būsimasis laikai“ (Holvoet, Pajėdienė 2004: 124). 16 Plg. kalbotyros darbuose nurodomus kažin kada, kažin kuomet, kažkuomet, kuomet nors (Ulvydas 1971: 454; 2000: 30) ar kažkadais, kaž(i)n kada, kaž(i)n kuomet ir kuomet nors (Makauskaitė 2019: 77, 91, 107, 108). 17 Apie lietuvių kalbos laiko raiškos priemonių, laikytinų adverbialais, semantinius tyrimus žr. Makauskaitė 2016. 18 Žr. Smetona, Usonienė 2012: 124, 128–131, 136. BENDRINĖ KALBA 94 (2021) http://journals.lki.lt/bendrinekalba ISSN 2351–7204 JŪRATĖ PAJĖDIENĖ. Neapibrėžiamieji laiko prieveiksmiai kažkada ir kada nors: reikšmės santykis ir vartosena | 8 doi.org/10.35321/bkalba.2021.94.01 Svarstant tinkamo kažkada ir kada nors pasirinkimo galimybes svarbu atsižvelgti ir į tipologinius tyrimus. Šiems lietuvių kalbos neapibrėžtumo rodikliams specialaus dėmesio skiriama Martino Haspelmatho darbe Indefinite Pronouns (1997), kuriame pristatomi 140 kalbų neapibrėžiamųjų įvardžių implikacinių universaliųjų tyrimo rezultatai. M. Haspelmathas įvardžio sampratą vartoja ne vien etimologine (PRO-NOUN), bet ir platesne – pradinės formos (PRO-FORMA) – prasme, kaip terminą, apibūdinantį įvairius įvardinės kilmės darinius, tarp jų ir įvardinius prieveiksmius (angl. pronominal adverbs; plg. Haspelmath 1997: 10–11). Pasirinkimo vertinti kažkada ir kada nors kaip įvardžiams priskirtinų žodžių visumos vienetus poreikį rodo ir lietuvių kalbos gramatiniuose aprašuose, kur šie žodžiai bei jų sinoniminiai ar darybiniai variantai pristatomi kaip prieveiksmiai, pabrėžiama įvardinė kilmė, samplaikinis susidarymo iš kelių įvardžių būdas ir pateikiami kiti panašūs apibūdinimai (plg. Senn 1966: 313; Paulauskienė 1976: 202, 204; Valeckienė 1979: 13019; Kniūkšta 2001: 16120; Forssman 2003: 284). Prieš pereinant prie Haspelmatho tyrime išryškintų kažkada ir kada nors (ir jiems sinonimiškų variantų) reikšmės ir vartojimo galimybių svarbu paminėti ankstesniuose (Ulvydas 1971, 1985) ir naujausiuose (Forssman 2003; Makauskaitė 2019) lituanistinės medžiagos tyrimuose pateikiamus šių laiko neapibrėžtumo rodiklių reikšmės apibūdinimus. 2.2. Lietuvių kalbos gramatikoje (LKG) pateiktame prieveiksmių reikšminių grupių apraše kažkada, kažkuomet21 ir kada nors, kuomet norint yra priskiriami aplinkybinių laiko prieveiksmių, žyminčių „dabartį ar šiaip bendrąsias laiko sąvokas“ (Ulvydas 1971: 454; 2000: 19 Adelė Valeckienė (1979: 131–133) aptaria kada etimologijas, taip pat mini ir kartūna „kada nors“ (ten pat, 130), kuris LKŽe šia reikšme iliustruojamas tarminiais pavyzdžiais (plg.: Kartūnta gal ir aš būsiu laimingas; Kartūnta tu paprašysi manęs). 20 Plg.: „Dabar pamirstama nežymimųjų įvardžių ir juos atitinkančių prieveiksmių įvairovė ir pradedama tenkintis vien formomis su kaž-: kažkas, kažkoks, kažkada… A. Vienuolis formas su kaž- ir kazin vartoja taip, kaip įprasta gyvojoje kalboje – kai pasakomas vienas koks nelabai aiškus dalykas: <...>. Kur kalbama apie vieną iš kelių nežinomų dalykų, rašytojas subtiliai parenka kitą žodį: <...> Kiekvienas prisiminė, kad ir jam kada nors (anksčiau ar vėliau) reiks mirt (R II 84). Iš dabartinės literatūros galėtume pririnkti šimtus sakinių, kur ir tokiais atvejais jau kišami kažkoks ir kažkada. Apsivėlusios reikšmės žodžio kažkada A. Vienuoliui iš viso nereikia, – neapibrėžtą praeities laiką jis nusako prieveiksmiais kadaise ir kitados <...>“ (Kniūkšta 2001: 161). 21 Plg. LKG nuorodą, kad „bendresnę praeities reikšmę“ turi prieveiksmiai „<...> kadaise, <...>, kitada, kitados <...>“ (Ulvydas 1971: 455; 2000: 31). BENDRINĖ KALBA 94 (2021) http://journals.lki.lt/bendrinekalba ISSN 2351-7204 JŪRATĖ PAJĖDIENĖ. Neapibrėžiamieji laiko prieveiksmiai kažkada ir kada nors: reikšmės santykis ir vartosena | 9 doi.org/10.35321/bkalba.2021.94.01 30)22, pogrupiui, nors teiginį paremti turintys pavyzdžiai to nerodo: kažkada iliustruojamas sakiniais su būtojo laiko, o kada nors, kuomet norint – sakiniais su būsimojo laiko veiksmažodžių formomis, plg.: 8) Kažkuomet <...> užumnė ant numesto dalgio <...>. 9) Kažin kada ir aš mokėjau šitaip siuvinėti <...>. 10) Kada nors aš tau papasakosiu apie Damulienę. 11) Vis kuomet norint turės paleisti <...>. Dabartinės lietuvių kalbos gramatikoje (DLKG) matyti tokio aprašymo patikslinimas: „dabartį ar šiaip bendrąsias laiko sąvokas“ nurodančių aplinkybinių prieveiksmių pogrupyje beminimas tik kada nors, o praeitį nurodančių prieveiksmių pogrupyje – iš jų minėtų nurodomas tik kadaise23 (plg. Ulvydas 2006: 426). Naujausiuose tyrimuose atkreipiamas dėmesys į šių žodžių deiktiškumą. Bertholdas Forssmanas (2003: 51, 264) kažin kada / kažkada / kažkuomet „irgendwann“ (aprašymo kontekstas leidžia manyti, kad ir kada nors24) priskiria punktiniams, bet nedeiktiniams25 neapibrėžiamiesiems laiko prieveiksmiams, o I. Makauskaitė (2019) – deiktiniams laiko adverbialams. Vertinimo skirtumai sietini su medžiagos tyrimo būdų nulemta deiktiškumo apibrėžtimi: pirmuoju atveju – morfosemantiniame prieveiksmių sistemos apraše – tiriamieji elementai vertinti kaip anaforinė (t. y. savo vietą bendrame diskurso suvokime turinti) nuoroda, o antruoju – pagal aprašomų elementų semantiką realiame diskurse arba subjektyviąją deiksę26. Laiko adverbialus aprašant pagal trinarį – deiktinės, intrinsi­nės ir 22 Dar plg. kitame darbe samplaikai kuomet norint netinkamai priskirtą reikšmę „bet kada“, iliustruojamą sakiniu Oi, klius jam nuo manęs kuomet norint (Ulvydas 1974: 23; 2000: 320). 23 Plg. Грамматика литовского языка pateiktą vertimą į rusų kalbą: kada nors „когда-либо“, kadaise „некогда, когда-то“ (Ulvydas 1985: 341). 24 Kada nors priskyrimas šiai punktinių nedeiktinių neapibrėžiamųjų prieveiksmių grupei numanomas iš vokiečių kalba nurodomos reikšmės, plg.: kadanorint (kadanonts, kadanorįs, kadanōrs) „irgendwann“ (Forssman 2003: 200). Čia galima prisiminti Alfredo Senno (1966: 313) teikiamus aptariamų prieveiksmių vertimus, plg.: kažkada, kažkuomet, kaž(n) kada, kaž(i)n kuomet verčiama ‘irgendwann einmal, vor langer Zeit einmal, wer weiß wann’, o kada nors – ‘je, einmal’. 25 B. Forssmano teigimu, nedeiktiniai laiko prieveiksmiai žymi pasaulio pažinimu grindžiamą absoliučią poziciją, kurią galima klasifikuoti kaip ankstesnę, vėlesnę ar sutampančią su nurodytu atskaitos laiku, arba žymi poziciją, kurioje veiksmo laikas sąmoningai laikomas atviru arba nesvarbiu (plg. Forssman 2003: 51). 26 Apie deiksę ir anaforą dar plg. Lyons 1993 [1977]: 673tt; Levinson 1983: 54–55. BENDRINĖ KALBA 94 (2021) http://journals.lki.lt/bendrinekalba ISSN 2351-7204 JŪRATĖ PAJĖDIENĖ. Neapibrėžiamieji laiko prieveiksmiai kažkada ir kada nors: reikšmės santykis ir vartosena | 10 doi.org/10.35321/bkalba.2021.94.01 ekstrinsinės laiko referencijos – modelį, deiktiniams adverbialams buvo priskirti nuo stebėtojo pozicijos priklausantys laiko konceptai (plg. Makauskaitė 2019: 12, 37, 39, 40). I. Makauskaitė (2019: 82) adverbialą kažkada vadina daugiazoṅiu27: juo gali būti nusakoma tolima praeitis, nežinomas laikas praeityje bei ateityje. Tyrėja adverbialą kada nors apibūdina kaip galintį nurodyti nežinomą laiką praeityje ir ateityje, kuriuo realizuojami leksiniai konceptai NEŽINOMAS LAIKAS PRAEITYJE ir NEŽINOMAS LAIKAS ATEITYJE, bet daugiazoṅiu jo nevadina (plg. Makauskaitė 2019: 91, 107–109, 228–229). Remdamasi DLKT užfiksuotos vartosenos pavyzdžiais, autorė teigia, kad ir kada nors, ir kažkada būna pasirenkami leksiniams konceptams NEŽINOMAS LAIKAS PRAEITYJE ir NEŽINOMAS LAIKAS ATEITYJE28 perteikti, o adverbialais kažkada, kažkuomet (kaip ir adverbialais kadaise, kitados, kitąkart, kitąsyk, seniai ir senokai bei jų variantais) dar gali būti realizuojamas ir leksinis konceptas TOLIMA PRAEITIS (plg. Makauskaitė 2019: 230–231). Taigi, naujausiame tyrime pateiktas kada nors semantinių galimybių apibūdinimas atitinka įprastą vartoseną (kuri atspindima ir BŽe pateiktuose pavyzdžiuose), o kažkada, kažkuomet ir jų variantų reikšmės aprašai skiriasi. Tai skatina pažvelgti ne vien į DLKT pasitaikančius paskirus kažkada vartojimo atvejus pasirenkamam leksiniam konceptui NEŽINOMAS LAIKAS ATEITYJE realizuoti, bet ir nustatyti santykinį tokių atvejų dažnumą tiek visame tekstyne, tiek jo dalyse (žr. šio straipsnio 3 sk.). 2.3. Martino Haspelmatho (1997) atliktas tipologinis neapibrėžiamųjų įvardžių implikacinių universaliųjų tyrimas leidžia pamatyti skirtingose kalbose įvardžiais kaip proformomis išreiškiamo neapibrėžtumo sistemas ir prognozuoti neapibrėžiamųjų įvardžių raiškos keitimosi galimybes29. M. Haspelmatho teigimu, neapibrėžiamiesiems įvardžiams būdingą rūšinį pobūdį (angl. SERIES) lemia du dėmenys: ONTOLOGINĘ KATEGORIJĄ nurodantis kamienas (šiuo atveju tai būtų laiko kategoriją žymintys kada ir kuomet, plg.: kada nors, 27 Pagal Renaato Declercko pasiūlytą ketveriopo laiką nurodančių adverbialų skirstymo modelį (plg. Declerck 2006: 590), adverbialas, kuriuo gali būti nusakomas laiko tarpas dabartyje, ateityje ir praeityje, laikomas daugiazoṅiu (plg. Declerck 2006: 593; Makauskaitė 2019: 85). 28 I. Makauskaitė nurodo, kad šis leksinis konceptas realizuojamas „tais pačiais adverbialais, kuriais gali būti nusakomas ir nežinomas laikas praeityje. Patys savaime šie adverbialai nurodo tik temporalinį neapibrėžtumą ir būtent kontekstas lemia, ar jais nurodoma praeitis, ar ateitis“ (Makauskaitė 2019: 107–108). 29 Apie šį tyrimą žr. Croft 2003: 133–138. Apie proformomis perteikiamo apibrėžtumo ar neapibrėžtumo semantinę ir pragmatinę skirtį žr. Bhat 2007: 201–202. BENDRINĖ KALBA 94 (2021) http://journals.lki.lt/bendrinekalba ISSN 2351-7204 JŪRATĖ PAJĖDIENĖ. Neapibrėžiamieji laiko prieveiksmiai kažkada ir kada nors: reikšmės santykis ir vartosena | 11 doi.org/10.35321/bkalba.2021.94.01 kuomet nors; kažkada, kažkuomet) ir šalia esantis afiksas (prefiksas arba postfiksas), atliekantis neapibrėžtumo žymiklio (angl. INDEFINITENESS MARKER) funkciją – tai būtų kaž(i(n)) arba nors / norįs / norint(s), plg.: kada nor(int)s / kuomet nor(int)s, kaž((i)n)kada, kaž(i)n))kuomet (Haspelmath 1997: 21–22). Neapibrėžiamieji įvardžiai gali būti susiję su neiginio, negatyvaus poliariškumo frazėmis, specifiškumo ir nespecifiškumo nuorodomis, kalbančiojo žinojimo ir laisvo pasirinkimo raiška (plg. Haspelmath 1997: 31–52). Aptariamieji lietuvių kalbos laiko neapibrėžtumo rodikliai, sudaryti su kaž- ir nors30, susiję vartojimo galimybių kontrastu pagrįstu santykiu: dariniams su kaž- yra būdinga specifinio, o dariniams su nors – nespecifinio neapibrėžtumo raiška (plg. Haspelmath 1997: 38–39). Specifiškumo ar nespecifiškumo nuorodą lemia atitikmens tikrovėje buvimas ar trūkumas: specifinė nuoroda susijusi su atitikmenimis tikrovėje – tai žinojimo arba fakto erdvė; specifiškumo neperteikiančios nuorodos siejamos su noro arba irealiąja erdve, kuri nusakoma galėjimo, privalėjimo, būsimojo laiko, imperatyvo konstrukcijomis, sąlygos sakiniais ir klausimais (plg. Haspelmath 1997: 108, 109)31. Kalbant apie lietuvių kalboje pasirenkamas laiko neapibrėžtumo nuorodas pabrėžtina, kad specifiškumas perteikiamas prieveiksminiais įvardžiais, kilusiais iš veiksmažodžio žinoti kamieno: kažkada / kažkuomet (<-- kažin kada / kuomet <-- kas žino kada / kuomet), o nespecifiškumas – kilusiais iš veiksmažodžio norėti kamieno32 prieveiksminiais įvardžiais: kada / kuomet nors (kada / kuomet norįs / norint(is). M. Haspelmatho teigimu, neapibrėžtumo įvardžiais perteikiama specifiškumo ir nespecifiškumo priešybė gali būti realizuojama daugelyje kontekstų, bet ypač ryškiai pastebima renkantis fakt yvaus ir irealaus veiksmo apibūdinimų galimybes (Haspelmath 1997: 39). Realis situacijas nusakančiuose kontekstuose pasirenkami tik specifiniai neapibrėžiamieji įvardžiai – tai būtų kažkada vartojimas laiko neapibrėžtumui praeityje žymėti. Tam tikruose irrealis kontekstuose33 galimas ir specifinio, ir nespecifinio neapibrėžtumo rodiklio vartojimas. 30 Alberto Rosino teigimu, lietuvių bendrinėje kalboje ir tarmėse vartojami dviejų tipų nežymimieji (daiktavardiškieji ir būdvardiškieji) įvardžiai, sudaromi su kaž(in) (prepoziciniu) ir su nors (postpoziciniu), tarp kurių egzistuoja ne kontrastinės, bet papildomosios distribucijos santykis (plg. Rosinas 1988: 114–115; 1996: 116). Šio tipo su kaž- ir nors sudaryti įvardžiai priskiriami egzistavimo (‘nebendr umo’) įvardžių grupei, turinčiai diferencinį požymį ‘nežymimasis’ (indefinite), nes nurodo ar žymi adresantui nežinomus, neapibrėžtus elementus (plg. Rosinas 1988: 113, 253). 31 Apie ireali ojo modalumo sritį sudarančias galimybes / būtinybes ir noro posritės žr. Plungian 2011: 199–200. 32 Dar plg. Forssman 2003: 200. 33 Apie terminų realis ir irrealis reikšmes ir vartojimą nuosakų tipams žymėti žr. Holvoet, Judžentis 2004: 88tt. BENDRINĖ KALBA 94 (2021) http://journals.lki.lt/bendrinekalba ISSN 2351-7204 JŪRATĖ PAJĖDIENĖ. Neapibrėžiamieji laiko prieveiksmiai kažkada ir kada nors: reikšmės santykis ir vartosena | 12 doi.org/10.35321/bkalba.2021.94.01 Galimybė rinktis arba kažkada, arba kada nors matyti ir iš kai kurių DLKT sakinių, nusakančių hipotetiškas praeities situacijas, plg.: 12) kai kurios vaikų dainos kažkada galėjusios būti svarbia žynių, vaidilų repertuaro dalimi. 13) Kad apibrėžtas plotas kažkada galėjo būti kur kas didesnis, rodytų paminėjimai <...>. 14) Dabar sunku patikėti, kad žmonės kada nors galėjo taip nuostabiai <...> dvoibeždžiauti. Pasak M. Haspelmatho (1997: 41), kai kuriuose irrealis kontekstuose dera tik nespecifinis neapibrėžtumo rodiklis. Specifinių neapibrėžiamųjų įvardžių netinkamumą imperatyvo konstrukcijoms M. Haspelmathas (1997: 42) grindžia bendradarbiavimo principo (angl. the cooperative principle; žr. Grice 1975) pažeidimu, šiam teiginiui iliustruoti pateikdamas ir lietuviško sakinio variantus su kada nors ir kažkada34 kaip tinkamo ir netinkamo vartojimo parinktis, plg.: 15) (a) Aplankykite mane kada nors. (b) *Aplankykite mane kažkada. Prašydamas paslaugos neapibrėžtoje ateityje, kalbantysis jai įvardyti turi rinktis kada nors. Pasirinkdamas kažkada jis nesidalytų su pašnekovu svarbia informacija, nes laiko nuorodą koduotų ne vien kaip neapibrėžtą, bet ir kaip turinčią specifiškumo bruožų (jie būtų suvokiami kaip žinomi kalbančiajam, bet slepiami nuo pašnekovo)35. Pasak M. Haspelmatho, bendradarbiavimo principas taip pat būtų pažeistas neapibrėžiamuosius įvardžius pasirinkus klausiamuosiuose ar sąlygos sakiniuose, nes specifinių neapibrėžiamųjų įvardžių įterpimas juose taip pat sudarytų sąlygas bendradarbiavimo principui pažeisti (Haspelmath 1997: 42, 44). Tokias prašymo situacijas (perteikiamas klausiamaisiais sakiniais) ir žadėjimo arba galimybės situacijas (perteikiamas sąlygos sakiniais)36 būtų galima iliustruoti 15 (a ir b) sakinių perfrazavimu į klausiamuosius ar sąlygos sakinius, plg.: 16) (a) Ar aplankysite mane kada nors? (b) *Ar aplankysite mane kažkada? 17) (a) Parodyčiau tą knygą, jeigu aplankytumėte mane kada nors. (b) *Parodyčiau tą knygą, jeigu aplankytumėte mane kažkada. 34 M. Haspelmathas sakinio variantus cituoja remdamasis Alfonso Pilkos tyrimu (Pilka 1984: 56). 35 Platesnį aiškinimą ir nuorodas į literatūrą žr. Haspelmath 1997: 42. Apie bendradarbiavimo principą bei konvencinę ir nekonvencinę implikatūras dar žr. Satkauskaitė 2011: 29–42. 36 Apie tariamosios nuosakos vartojimą sąlygos sakiniuose ir galimybės reikšmę žr. Holvoet, Judžentis 2004: 99t. BENDRINĖ KALBA 94 (2021) http://journals.lki.lt/bendrinekalba ISSN 2351-7204 JŪRATĖ PAJĖDIENĖ. Neapibrėžiamieji laiko prieveiksmiai kažkada ir kada nors: reikšmės santykis ir vartosena | 13 doi.org/10.35321/bkalba.2021.94.01 M. Haspelmatho teigimu, kalbančiojo žinojimas yra tas semantinis veiksnys, kuris lemia pasirinkimą identifikuoti neapibrėžiamuoju įvardžiu nusakomą referentą arba jo neidentifikuoti (Haspelmath 1997: 45). F aktyvumas yra susijęs su veiksmo / objekto unikalumu ir žinojimu. Lietuvių kažkada (kaip ir kiti kaž- porūšio neapibrėžtumo rodikliai) etimologiškai kilęs iš žinojimo klausimą keliančių konstrukcijų: kaž- (< kažin < kas žino37) kada (plg. Haspelmath 1997: 275). Irrealis situacijų apibūdinimuose veiksmai / objektai siejami su galimai buvusiu, esamu ar būsimu, bet dar nepatvirtintu ar neįvykusiu unikalumu (kol objektas dar nėra suvokiamas kaip esantis, jis nėra unikalus, todėl jo savybės yra nespecifinės) ir pasirinkimo galimybe, kuri lietuvių kalboje perteikiama neapibrėžtumo rodikliais, kilusiais iš samplaikų su nefinitinėmis (neasmenuojamosiomis) veiksmažodžio norėti formomis38 (plg. Haspelmath 1997: 71, 159). Neapibrėžiamiesiems įvardžiams būdingas daugiafunkciškumas tam tikrais atvejais lemia ir daugiareikšmiškumą: tos pačios funkcijos (specifiško žinomo, specifiško nežinomo, nespecifiško (irealaus) veiksmo ar objekto nuorodos ir pan.) skirtingose kalbose – kiekvienos kalbos vartojimo galimybių modelis unikalus – gali būti realizuojamos vieno ar kelių porūšių neapibrėžtumo įvardžiais (plg. Haspelmath 1997: 59, 76). Tam tikrų užsienio kalbų, ypač tų, kurių vartojimas – mokymasis ir mokėjimas – pageidaujamas valstybiniu lygmeniu ir (ar) tampa prestižinis, neapibrėžtumo rodiklių vartosenos modeliai kartais suvokiami kaip pavyzdys. Tai gali būti paskata turimus gimtosios kalbos neapibrėžtumo rodiklių vartojimo modelius išlaikyti (kai tam tikros glaudesnės sąveikos kalbų funkcinės neapibrėžtumo raiškos galimybės sutampa) arba palengva keisti (jei neapibrėžtumo raiškos galimybės skiriasi). Vertinant neapibrėžiamųjų įvardžių (plačiąja prasme) su kaž- vartojimo bendrinėje lietuvių kalboje tendencijas, galima teigti, kad rusų 37 Apie junginio kas žino redukcijos variantus žemaičių ir aukštaičių tarmėse arba samplaikinę *kas žina + nežymimasis įvardis (indefinite pronoun) kilmę žr. Rosinas (1981: 25–26; 1988: 220–223; 253). Apie dvejopą neapibrėžiamųjų įvardžių kilmę iš KLAUSIAMŲJŲ ĮVARDŽIŲ arba iš BENDRĄJĄ ONTOLOGINĘ KATEGORIJĄ ŽYMINČIŲ DAIKTAVARDŽIŲ žr. Haspelmath 1997: 26tt. 38 Apie „dar prielietuvių epochoje iš nežymimųjų įvardžių ir paprastai postpoziciškai einančio veikiamojo dalyvio *narins“ pradėjusiais formuotis samplaikas, turinčias požymį „nežymimasis“, kaip pozicinį samplaikų, turinčių reikšmę „kažkas“, variantą žr. Rosinas 1988: 223–224. BENDRINĖ KALBA 94 (2021) http://journals.lki.lt/bendrinekalba ISSN 2351-7204 JŪRATĖ PAJĖDIENĖ. Neapibrėžiamieji laiko prieveiksmiai kažkada ir kada nors: reikšmės santykis ir vartosena | 14 doi.org/10.35321/bkalba.2021.94.01 kalbos neapibrėžtumo rodiklių sistema39 tam tikru laikotarpiu40 padėjo išlaikyti šių neapibrėžtumo rodiklių tradicinę – su specifinio nežinojimo nuorodos perteikimu susijusią – vartoseną. M. Haspelmatho sudaryti implikacinių universaliųjų žemėlapi ai rodo sutampančias rusų kalbos neapibrėžtumo rodiklio -to ir lietuvių kalbos neapibrėžtumo rodiklio kaž-vartojimo galimybių erdves, nes abiejose kalbose šie neapibrėžtumo rodikliai atlieka tas pačias funkcijas (plg. Haspelmath 1997: 71, 273, 275–276). Pasikeitęs užsienio kalbų prioritetiškumas ir siekiamybė (realybė) tampantis anglų kalbos mokėjimas, tikėtina, kažkiek gali skatinti tam tikrus neapibrėžtumo rodiklių (tarp jų ir laiko neapibrėžtumo) vartojimo pokyčius. Tikėtina, kad anglų kalbos some porūšio neapibrėžtumo rodikliai, skirti ir specifiškam nežinomam, ir nespecifiškam nežinomam neapibrėžtumui nurodyti, gali41 kiek skatinti lietuviško kaž- eilės neapibrėžtumo rodiklių vartojimo sferos plėtimąsi nuo specifinio nežinomo neapibrėžtumo link nespecifinio nežinomo neapibrėžtumo nusakymo (apie gretiminę poziciją implikacinių universaliųjų žemėlapyje užimančių neapibrėžtumo rodiklių reikšmės perimamumą tam tikra kryptimi galimybę žr. Haspelmath 1997: 63). Kažkada pavartojimą vietoj įprasto kada nors gali skatinti ne tik anglų kalbos, bet ir kitų kalbų – lenkų, vokiečių, latvių – pavyzdys. Bet, žinoma, šiai temai reikia atskiro tyrimo. 39 M. Haspelmathas pabrėžia, kad rusų kalbos neapibrėžiamųjų įvardžių sistema kiekybiškai ir kokybiškai turtingesnė nei anglų kalbos (Haspelmath 1997: 64–65) 40 Apie bilingvizmą sovietinėje Lietuvoje ir galimas atsparumo jam priežastis plg. Toyota 2010: 132–133. 41 Apie anglų kalbos įtaką neapibrėžiamųjų įvardžių kažkas ir kas nors reikšmės sferų painiojimui žr. Rosinas 1996: 116. BENDRINĖ KALBA 94 (2021) http://journals.lki.lt/bendrinekalba ISSN 2351–7204 JŪRATĖ PAJĖDIENĖ. Neapibrėžiamieji laiko prieveiksmiai kažkada ir kada nors: reikšmės santykis ir vartosena | 15 doi.org/10.35321/bkalba.2021.94.01 3. KAŽKADA, KAŽIN KADA VARTOJIMAS TEKSTYNUOSE 3.1. DLKT užfiksuota ne vien kažkada, kada nors, bet ir jiems sinonimiškų kažin kada, kuomet nors42 vartojimo atvejų (dviejų pastarųjų laiko neapibrėžtumo rodiklių nėra sakytinėje kalbą perteikiančiose tekstyno dalyse – Sakytinė kalba ir Administracinė literatūra43), žr. 2 lentelę. 2 LENTELĖ. Laiko neapibrėžtumą perteikiančių prieveiksmių kažkada, kada nors, kažin kada, kuomet nors vartojimo dažnumas DLKT kažkada | kažin kada | kada nors | kuomet norsDLKT dalys | Publicistika | 3 001 (61,1 %) | 29 (53,7 %) | 3 478 (53,25 %) | 7 (63,6 %) | Grožinė literatūra | 1 394 (28,4 %) | 21 (38,9 %) | 1 957 (29,96 %) | 1 (9,1 %) | Negrožinė literatūra | 320 (6,5 %) | 4 (7,4 %) | 955 (14,62 %) | 3 (27,3 %) | Administracinė literatūra | 108 (2,2 %) | – | 113 (1,73 %) | – | Sakytinė kalba | 91 (1,8 %) | – | 29 (0,44 %) | – | 4 914 (100 %) | 54 (100 %) | 6 532 (100 %) | 11 (100 %) Kaip matyti iš 3 lentelėje pateikiamų duomenų, kažkada leksiniam konceptui NEŽINOMAS LAIKAS ATEITYJE perteikti DLKT yra pasirenkamas ne per dažniausiai – tokie atvejai sudaro tik ~3,05 % visų vartojimo atvejų. 42 Prieveiksmių kažkuomet, kaži(n) kuomet DLKT neužfiksuota. 43 Pagrindinis šioje DLKT dalyje esančių kažkada ir kada nors pateikčių šaltinis – Lietuvos Respublikos Seimo posėdžių stenogramos. BENDRINĖ KALBA 94 (2021) http://journals.lki.lt/bendrinekalba ISSN 2351-7204 JŪRATĖ PAJĖDIENĖ. Neapibrėžiamieji laiko prieveiksmiai kažkada ir kada nors: reikšmės santykis ir vartosena | 16 doi.org/10.35321/bkalba.2021.94.01 3 LENTELĖ. Bendras santykinis kažkada vartojimo dažnumas DLKT kažkada nurodo neapibrėžtą veiksmą, vykusio praeityje, laiką | nurodo neapibrėžtą veiksmą, galimai vykusio praeityje, laiką | nurodo neapibrėžtą veiksmo, galimai vykstančio ateityje, laiką | (privalėjimo ir sąlygos kontekstuose) | (būsimojo laiko kaip noro, galėjimo raiška) | bendras pavartojimo DLKT kiekis ir jo santykinė raiška | DLKT dalys | Publicistika | 2 904 (~59,1 %) | 10 (~0,2 %) | 19 (~0,39 %) | 68 (~1,38 %) | 3 001 (~61,1 %) | Grožinė literatūra | 1 376 (~28 %) | 2 (~0,04 %) | 5 (~0,1 %) | 11 (~0,22 %) | 1 394 (~28,37 %) | Negrožinė literatūra | 314 (~6,4 %) | 3 (~0,06 %) | 1 (~0,02 %) | 2 (~0,04 %) | 320 (~6,51 %) | Administracinė literatūra | 81 (~1,65 %) | – | 15 (~0,3 %) | 12 (~0,24 %) | 108 (~2,2 %) | Sakytinė kalba | 74 (~0,08 %) | – | 5 (~0,1 %) | 12 (~0,24 %) | 91 (~1,85 %) | Visame tekstyne | 4 749 (~96,64 %) | 15 (~0,3 %) | 45 (~0,92 %) | 105 (~2,14 %) | 4 914 (100 %) | 4 764 (~96,95 %) | 150 (~3,05 %) Palyginus dviejų kažkada vartojimo atvejų santykinį dažnumą skirtingose tekstyno dalyse matyti, kad nespecifiškoms, su ateities įvykių apibūdinimu susijusioms situacijoms nusakyti kažkada rašytinėje kalboje vartojamas kur kas rečiau nei sakytinę kalbą perteikiančiose DLKT dalyse (žr. 4 ir 5 lenteles). Rašytinės kalbos tekstuose iš 4 715 vnt. (tai DLKT sudaro 95,95 % visos kažkada imties) ateities situacijas nusako 106 vnt. (~2,25 %): 87 vnt. (~2,9 %) randami publicistikoje, 16 vnt. (~1,1 %) – grožinės literatūros ir 3 vnt. (~0,9 %) – negrožinės literatūros tekstus perteikiančiose DLKT dalyse. Sakytinės kalbos tekstus pateikiančiose DLKT dalyse iš 199 vnt. (tai DLKT sudaro 4,05 % visos kažkada imties) ateities situacijoms nusakyti skirti 44 vnt. (~22,11 %) kažkada: 27 vnt. (25 %) randami DLKT dalyje Administracinė literatūra ir 17 vnt. (~18,7 %) dalyje Sakytinė kalba. BENDRINĖ KALBA 94 (2021) http://journals.lki.lt/bendrinekalba ISSN 2351-7204 JŪRATĖ PAJĖDIENĖ. Neapibrėžiamieji laiko prieveiksmiai kažkada ir kada nors: reikšmės santykis ir vartosena | 17 doi.org/10.35321/bkalba.2021.94.01 4 LENTELĖ. Prieveiksmio kažkada vartojimo atvejų pasiskirstymas sakytinę ir rašytinę kalbą pateikiančiose DLKT dalyse kažkada nurodo neapibrėžtą praeities veiksmo laiką nurodo neapibrėžtą veiksmo, galimai vykstančio ateityje, laiką bendras pavartojimo DLKT kiekis ir jo santykinė raiška DLKT dalys Publicistika Grožinė literatūra Negrožinė literatūra 4 609 (97,75 %) 106 (~2,25 %) 4 715 (100 %) Administracinė literatūra 155 (77,89 %) 44 (~22,11 %) 199 (100 %) Sakytinė kalba Visame tekstyne 4 764 (~96,95 %) 150 (~3,05 %) 4 914 (100 %) 5 LENTELĖ. Prieveiksmio kažkada vartojimo modelių santykinis dažnumas DLKT dalyse kažkada nurodo neapibrėžtą praeities veiksmo laiką nurodo neapibrėžtą veiksmo, galimai vykstančio ateityje, laiką bendras pavartojimo DLKT kiekis ir jo santykinė raiška DLKT dalys Publicistika 2 914 (~97,1 %) 87 (~2,9 %) 3 001 (100 %) Grožinė literatūra 1 378 (~98,9 %) 16 (~1,1 %) 1 394 (100 %) Negrožinė literatūra 317 (~99,1 %) 3 (~0,9 %) 320 (100 %) Administracinė literatūra 81 (~75 %) 27 (~25 %) 108 (100 %) Sakytinė kalba 74 (~81,3 %) 17 (~18,7 %) 91 (100 %) Visame tekstyne 4 764 (~96,95 %) 150 (~3,05 %) 4 914 (100 %) SLKT44 prieveiksmio kažkada pavartojimo atvejų nėra daug (kažin kada, kažkuomet neužfiksuota), nedaug ir jo vartojimo būsimojo laiko kontekstuose – 3 atvejai (7,3 %) iš 44 Tyrimo šaltinis – morfologiškai anotuotas Vytauto Didžiojo universitete kaupiamas SLKT (sakytinistekstas.vdu.lt). Tekstyno kūrimą rėmė Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas (2006–2008 m.), Lietuvos BENDRINĖ KALBA 94 (2021) http://journals.lki.lt/bendrinekalba ISSN 2351-7204 JŪRATĖ PAJĖDIENĖ. Neapibrėžiamieji laiko prieveiksmiai kažkada ir kada nors: reikšmės santykis ir vartosena | 18 doi.org/10.35321/bkalba.2021.94.01 41 (žr. 6 lentelę). Atkreiptinas dėmesys į šių atvejų situacinį kontekstą: tai komunikacija žiniasklaidoje – 1 televizijos laidos dalyvės sakinys (2,4 %) ir spontaninė institucinė kalba – 2 banko darbuotojų pasakyti sakiniai (4,9 %). 6 LENTELĖ. Prieveiksmio kažkada vartojimo modelių santykinis dažnumas SLKT kažkada nurodo neapibrėžtą veiksmo, vykusio praeityje, laiką nurodo neapibrėžtą veiksmo, galimai vykstančio ateityje, laiką (būsimojo laiko raiška) pavartojimo atvejų skaičius SLKT dalis Akademinė komunikacija (bendras žodžių skaičius 50 714) 4 (9,8 %) – 4 (9,8 %) Komunikacija žiniasklaidoje (bendras žodžių skaičius 68 493) 2 (4,9 %) 1 (2,4 %) 3 (7,3 %) Teologinė komunikacija (bendras žodžių skaičius 2 100) – – – Spontaninė privati kalba (bendras žodžių skaičius 121 788) 27 (65,9 %) – 27 (65,9 %) Spontaninė institucinė kalba (bendras žodžių skaičius 40 478) 5 (12,2 %) 2 (4,9 %) 7 (17,1 %) Visame tekstyne (bendras žodžių skaičius 297 798) 38 (92,7 %) 3 (7,3 %) 41 (100 %) Taigi, DLKT dalys Administracinė literatūra ir Sakytinė kalba rodo, kad leksinio koncepto NEŽINOMAS LAIKAS ATEITYJE nuorodai kažkada pasirenkamas kur kas dažniau nei mokslo taryba pagal Nacionalinę lituanistikos plėtros 2009–2015 m. programą (LIT-9-11) ir pagal Valstybinę lituanistinių tyrimų ir sklaidos 2016–2024 m. programą (LIP-085/2016). BENDRINĖ KALBA 94 (2021) http://journals.lki.lt/bendrinekalba ISSN 2351-7204 JŪRATĖ PAJĖDIENĖ. Neapibrėžiamieji laiko prieveiksmiai kažkada ir kada nors: reikšmės santykis ir vartosena | 19 doi.org/10.35321/bkalba.2021.94.01 rašant: kalbant viešai tokie atvejai sudaro 25 %, o bendraujant privačiai – 18,7 % (žr. 5 lentelę). SLKT fiksuoja kažkada vartojimą būsimojo laiko kontekstuose tik viešoje aplinkoje – 7,3 % (žr. 6 lentelę). 3.2. Peržiūrėjus prieveiksmių kažkada, kada nors, kažin kada, kuomet nors vartojimo DLKT modelius galima daryti dar vieną hipotetinę prielaidą: kažkada ir kada nors reikšmės suartėjimą gali skatinti ir kažkada sutapdinimas su mažiau sugramatintu samplaikiniu prieveiksmiu kažin kada, tinkamu ir praeityje vykusio (faktyvaus), ir ateityje vykstančio (irealaus) veiksmo laiko momentui nusakyti45. Samplaikinio kažin kada vartojimas DLKT santykinai negausus (54 vnt.). Jis aptinkamas tik rašytinę kalbą perteikiančiose tekstyno dalyse (21 vnt. grožinės, 4 vnt. negrožinės literatūros ir 29 vnt. publicistikos tekstuose)46. 44 atvejai (81,5 %) nusako įvykusio (specifinio) veiksmo laiko neapibrėžtumą ir 10 atvejų (18,5 %) – galimo (nespecifinio) ateities veiksmo laiko neapibrėžtumą (žr. 7 lentelėje DLKT duomenis). Faktývaus veiksmo kontekstuose vartojamo kažin kada reikšmė „seniai“ gali būti paryškinta pabrėžiamąja dalelyte jau, o reikšmė „nežinia kada“ – frazėmis su skirtingais kaž- tipo rodikliais (žr. 20–21 sakinius). Būsimo (irealaus) veiksmo kontekstuose kažin kada dar tebeturi išlikusią etimologinę klausiamąją reikšmę „kas žino, kada“, tinkamą ir leksiniam konceptui NEŽINOMAS LAIKAS ATEITYJE nusakyti (žr. 22–23 sakinius), plg.: 18) Povilas jau kažin kada sūnaus akyse nebuvo matęs. DLKT 19) Juk jau Kazio kažin kada nematei. DLKT 20) Vieną saloną puošė turkiška palapinė, kažin kada kažin kieno pargabenta. DLKT 21) Tėvas buvo kažin kada kažin ką sakęs <...>. DLKT 22) jo eilės galas jau čia pat, o pušies dar kažin kada. DLKT 23) pažadais nenori tenkintis – ji laukinti pagalbos dabar, bet ne kažin kada. DLKT Taigi, nors DLKT kažin kada vartosena 91 kartą retesnė nei kažkada (plg.: 4914 : 54), bet vartojimo kontekstai rodo, kad mažiau sugramatintas kažin kada daug dažniau (~18,5 %) 45 Tokį vartojimo modelį rodo ir LKG pateikiami pavyzdžiai, plg.: Ir jį kaži kada buvau sutikęs mieste; Aniolus (=angelus) kažin kada pamatysma <...> (Ulvy das 1971: 454). 46 DLKT randami 55 kažin kada pavartojimo atvejai, bet vienu atveju ši samplaika yra tiesioginio klausimo dalis, plg.: Ponia, kažin kada aš galėsiu tą televiziją parsinešti namo? Klausiamoji frazė, sudaryta iš gretiminėje pozicijoje atsirandančių kažin kada, dažniau sietina su būsimojo laiko kontekstais (kaip matyti iš cituoto pavyzdžio), bet gali būti pasitelkiama ir bandant išsiaiškinti jau atlikto veiksmo laiką, plg. tokį sakinį: Kažin kada čia ta kuprinė atsirado? Apie klausiamųjų ir neapibrėžiamųjų įvardžių vartojimo skirtį ir panašumus žr. Bhat 2007: 231–232. BENDRINĖ KALBA 94 (2021) http://journals.lki.lt/bendrinekalba ISSN 2351–7204 JŪRATĖ PAJĖDIENĖ. Neapibrėžiamieji laiko prieveiksmiai kažkada ir kada nors: reikšmės santykis ir vartosena | 20 doi.org/10.35321/bkalba.2021.94.01 nei kažkada (~3,05 %) pasirenkamas su ateities situacijomis susijusiems (irealaus veiksmo) kontekstams apibūdinti. 7 LENTELĖ. Semantiniai prieveiksmio kažin kada vartojimo modeliai DLKT kažin kada nurodo nežinomą veiksmo, vykusio praeityje, laiką nurodo nežinomą veiksmo, galimai vykstančio ateityje, laiką Iš viso Tekstyno dalis Publicistika 21 (38,9 %) 8 (14,8 %) 29 (53,7 %) Grožinė literatūra 19 (35,2 %) 2 (3,7 %) 21 (38,9 %) Negrožinė literatūra 4 (7,4 %) – 4 (7,4 %) Administracinė literatūra – – – Sakytinė kalba – – – Visame tekstyne 44 (81,5 %) 10 (18,5 %) 54 (100 %) IŠVADOS Sugretinus pagrindiniuose lietuvių kalbos žodynuose teikiamus prieveiksmių kažkada ir kada nors aprašus matyti, kad šių neapibrėžiamųjų laiko rodiklių reikšmės spektrą išsamiausiai pateikia Bendrinės kalbos žodynas: jame teikiami pavyzdžiai rodo, kad kažkada vartojimas siejamas tik su tikromis (faktinėmis) praeities situacijomis, o kada nors – ne vien tik su ateityje vykstančio, bet ir su tam tikroje laiko atkarpoje galimai vykusio veiksmo momentu. Kalbotyros darbuose randamos trejopos šių laiko neapibrėžtumo rodiklių gramatinio statuso prieskyros – prieveiksmių, adverbialų ar neapibrėžiamųjų įvardžių (plačiąja prasme) klasėms. Klasifikavimo nevienodumus lemia tik skirtinga tiriamosios medžiagos grupavimo apimtis. Šių žodžių reikšmė taip pat aprašoma nevienodai. Esama ir klaidinančio (pavyzdžiuose teikiamų sakinių semantikai prieštaraujančio) kažkada ir kada nors reikšmės aprašymo, kai jie priskiriami prieveiksmiams, žymintiems „dabartį ar šiaip bendrąsias laiko sąvokas“ (Ulvy das 1971: 454), ir vien vartojimo DLKT faktiškumu pagrįsto (neaptariant tokio BENDRINĖ KALBA 94 (2021) http://journals.lki.lt/bendrinekalba ISSN 2351-7204 JŪRATĖ PAJĖDIENĖ. Neapibrėžiamieji laiko prieveiksmiai kažkada ir kada nors: reikšmės santykis ir vartosena | 21 doi.org/10.35321/bkalba.2021.94.01 vartojimo modelio santykinio dažnumo) kažkada reikšmės aprašymo, leidžiančio šį žodį priskirti daugiažodžiams, t. y. ir praeities, ir ateities situacijas nusakantiems, adverbialams (plg. Makauskaitė 2019: 82). Išsiaiškinti su neapibrėžiamųjų laiko prieveiksmių kažkada ir kada nors semantika susijusio vartojimo modelį padeda M. Haspelmatho (1997) atliktas tipologinio neapibrėžiamųjų įvardžių, apimančių ir įvardinės kilmės prieveiksmius, implikacinių universalijų tyrimas. Remiantis juo, tinkama gali būti laikoma tik kažkada, skirto faktyvių (specifiškumo ypatybėmis pasižyminčių) situacijų laiko neapibrėžtumui nusakyti, vartosena. Kažkada pasirinkus ir realiam (nespecifiškam) veiksmo laikui apibūdinti, būtų pažeidžiamas bendradarbiavimo su pašnekovu principas. Skirtingų gramatinio-semantinio kažkada vartojimo atvejų dažnumo Dabartinės lietuvių kalbos tekstyne tyrimas rodo, kad kažkada, nurodantis neapibrėžtą galimai ateityje vyksiančio veiksmo laiką, sudaro ~3,05 % (bendra vartojimo atvejų imtis – 4 914 vnt.). Palyginus tokių atvejų dažnumą skirtingose tekstyno dalyse matyti, kad irealaus (nespecifiško) veiksmo laikui apibūdinti kažkada kur kas dažniau vartojamas sakytinės kalbos tekstuose (~22,11 %), o ne rašytinėje kalboje (~2,25 %). Sakytinės lietuvių kalbos tekstyno teikiamų duomenų (bendra vartojimo atvejų imtis tik 41 vnt.) analizė rodo, kad kažkada irealaus (nespecifiško) veiksmo laikui apibūdinti pasirinktas kalbant ne privačiai, bet viešoje erdvėje: negausi vartosena užfiksuota šio tekstyno dalyse Komunikacija žiniasklaidoje (2,4 %) ir Spontaninė institucinė kalba (4,9 %). Priežastys, skatinančios irealaus (nespecifiško) veiksmo laiką nusakančio kažkada rinkimąsi vietoj kada nors, gali būti įvairios: ir kai kurių užsienio kalbų neapibrėžiamųjų įvardžių vartojimo modeliai, ir lietuvių kalbos neapibrėžtumo rodiklių sistema ar bendros neapibrėžtumo rodiklių vartojimo raidos tendencijos. Tačiau joms išsiaiškinti reikia papildomų tyrimų. ŠALTINIAI BŽe – Bendrinės lietuvių kalbos žodynas (rengiamas), vyr. red. D. Liutkevičienė, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Prieiga internete: http://bkz.lki.lt. DLKT – Dabartinės lietuvių kalbos tekstynas. Prieiga internete: http://tekstynas.vdu.lt [žiūrėta 2021-02-15] BENDRINĖ KALBA 94 (2021) http://journals.lki.lt/bendrinekalba ISSN 2351-7204 JŪRATĖ PAJĖDIENĖ. Neapibrėžiamieji laiko prieveiksmiai kažkada ir kada nors: reikšmės santykis ir vartosena | 22 doi.org/10.35321/bkalba.2021.94.01 DŽ – Dabartinės lietuvių kalbos žodynas (internetinis), vyr. red. St. Keinys. 7-as patais. ir papild. leid., Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2015 (atnaujinta versija, 2017). Prieiga internete: http://lkiis.lki.lt. LKŽe – Lietuvių kalbos žodynas, t. 1–20, 1941–2002 (elektroninis variantas 2005, atnaujinta versija 2017), vyr. red. G. Naktinienė. Prieiga internete: www.lkz.lt. SLKT – Sakytinės lietuvių kalbos tekstynas. Prieiga internete: http://sakytinistekstynas.vdu.lt [žiūrėta 2021-05-26]. ŠŽe – Sinonimų žodynas (elektroninis variantas). A. Lyberis. 2-asis patais. leid., Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2015. Prieiga internete: http://lkiis.lki.lt/sinonimu. LITERATŪRA Bhat Darbhe Narayana Shankara 2007: Pronouns, Oxford: Oxford University Press. Croft William 2003: Typology and Universals, Cambridge: Cambridge University Press. Declerck Renaat 2006: The Grammar of the English Verb Phrase 1: The Grammar of the English Tense System. A Comprehensive Analysis, Berlin, New York: Mouton de Gruyter. Forssman Berthold 2003: Das baltische adverb: Morphosemantik und Diachronie, Heidelberg: Universitätsverlag Winter GmbH. Grice Paul H. 1975: Logic and Conversation. – Syntax and Semantics 3: Speech arts, 41–58. Prieiga internete: https://www.ucl.ac.uk/ls/studypacks/Grice-Logic.pdf. Haspelmath Martin 1997: Indefinite Pronouns, Oxford: Oxford University Press. Holvoet Axel, Judžentis Artūras 2004: Nuosakos kategorijos struktūra. – Axel Holvoet, Loreta Semėnienė, red., Lietuvių kalbos gramatikos darbai 2: Gramatinių kategorijų tyrimai, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 77–104. Holvoet Axel, Pajėdienė Jūratė 2004: Laiko kategorija ir laiko formos. –Axel Holvoet, Loreta Semėnienė, red., Lietuvių kalbos gramatikos darbai 2: Gramatinių kategorijų tyrimai, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 121–140. Kniūkšta Pranas 2001: Kalbos vartosena ir tvarkyba, Vilnius: LKI leidykla. Levinson Stephen C. 2005: [1983]. Pragmatics, Cambridge: Cambridge University Press. Lyons John 1993 [1977]: Semantics 2, Cambridge: Cambridge University Press. BENDRINĖ KALBA 94 (2021) http://journals.lki.lt/bendrinekalba ISSN 2351-7204 JŪRATĖ PAJĖDIENĖ. Neapibrėžiamieji laiko prieveiksmiai kažkada ir kada nors: reikšmės santykis ir vartosena | 23 doi.org/10.35321/bkalba.2021.94.01 Makauskaitė Indrė 2016: Lietuvių kalbos laiko adverbialai: pozicija laiko raiškos priemonių sistemoje ir semantinių tyrimų apžvalga. – Lietuvių kalba 10. Prieiga internete: http://www.lietuviukalba.lt/index.php/lietuviu-kalba/article/view/209/163. Makauskaitė Indrė 2019: Lietuvių kalbos laiko adverbialų semantinė struktūra (humanitarinių mokslų daktaro disertacija), Vilnius: Vilniaus universitetas. Paulauskienė Aldona 1976: Prieveiksmis. – Lietuvių kalbos morfologija, Vilnius: Mokslas, 201–211. Pilka Alfonsas 1984: Lietuvių kalbos nežymimieji determinatyvai (gretinant su anglų kalba) (filologijos mokslų kandidato disertacija), Vilnius: Vilniaus universitetas. Plungian Vladimiras 2011: Gramatinių kategorijų tipologija 2, Vilnius: Vilniaus universitetas, asociacija „Academia Salensis“. Rosinas Albertas 1981: Kelios pastabos parodomųjų ir nežymimųjų įvardžių evoliucijos klausimu. – Baltistika 17(1), 16–27. Rosinas Albertas 1988: Baltų kalbų įvardžiai, Vilnius: Mokslas. Rosinas Albertas 1996: Lietuvių bendrinės kalbos įvardžiai, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. Satkauskaitė Danguolė 2011: Linguistinė pragmatika. Prieiga internete: https://www.knf.vu.lt/dokumentai/failai/katedru/germanu/Satkauskaite_LINGVISTINE_PRAGMATIKA_elektronine.pdf Smetona Antanas, Usonienė Aurelia 2012: Autoriaus pozicijos adverbialai ir adverbializacija lietuvių mokslo kalboje. – Kalbotyra 64(3), 124–139. Toyota Junichi 2010: Identity-related Issues in Contact-induced Historical Changes. – Identity Issues – Literary and Linguistic Landscapes, Cambridge Scholars publishing, 127–138. Ulvydas Kazys 1971: Prieveiksmis. – Lietuvių kalbos gramatika 2, vyr. red. Kazys Ulvydas, Vilnius: Mintis, 425–576. Ulvydas Kazys 1974: Iš lietuvių kalbos prieveiksmio tyrinėjimų. – Lietuvių kalbotyros klausimai 15, 7–28. Ulvydas Kazys 1985: Наречие. – Грамматика литовского языка, vyr. red. Vytautas Ambrazas. Vilnius: Mokslas, 327–414. BENDRINĖ KALBA 94 (2021) http://journals.lki.lt/bendrinekalba ISSN 2351-7204 JŪRATĖ PAJĖDIENĖ. Neapibrėžiamieji laiko prieveiksmiai kažkada ir kada nors: reikšmės santykis ir vartosena | 24 doi.org/10.35321/bkalba.2021.94.01 Ulvydas Kazys 2000: Lietuvių kalbos prieveiksmiai, sud. Elena Valiulytė, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. Ulvydas Kazys 2006: Prieveiksmis. – Dabartinės lietuvių kalbos gramatika, vyr. red. Vytautas Ambrazas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 410–431. Valeckienė Adelė 1979: Tada, kada, šiada, andai, idant. – Baltistika 15(2), 130–134. Gauta 2021 02 24 Priimta 2021 05 18 BENDRINĖ KALBA 94 (2021) http://journals.lki.lt/bendrinekalba ISSN 2351–7204 JŪRATĖ PAJĖDIENĖ. Neapibrėžiamieji laiko prieveiksmiai kažkada ir kada nors: reikšmės santykis ir vartosena | 25 doi.org/10.35321/bkalba.2021.94.01 INDEFINITE TEMPORAL ADVERBS KAŽKADA AND KADA NORS: RELATIONSHIP OF MEANING AND USAGE Summary The article discusses the shift in the usage of kažkada ‘sometime’ from the traditional model under which the time of the specific (real) action, which took place at an indefinite moment in the past, is described towards a less usual model where kažkada is used to describe the time of the non-specific (irreal) action, which may potentially occur in the future and which is traditionally expressed by the adverb kada nors ‘sometime’. Referring to Martin Haspelmath’s (1997) typological research addressing the implicational universals of indefinite pronouns, which also include pronominal adverbs, the article attempts to explain this shift and anticipates the further shift in the usage of kažkada. The analysis of kažkada usage patterns is based on the data provided by two text corpuses – the Corpus of the Modern Lithuanian Language and the Corpus of Spoken Lithuanian. KEYWORDS: indefinite temporal adverbs, pronominal adverbs or pronoun as pro-forma, adverbials, indefiniteness marker. JŪRATĖ PAJĖDIENĖ Lietuvių kalbos institutas Petro Vileišio g. 5, 10308 Vilnius [email protected] BENDRINĖ KALBA 94 (2021) http://journals.lki.lt/bendrinekalba ISSN 2351-7204