BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
JŪRATĖ PAJĖDIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
NEAPIBRĖŽIAMIEJI LAIKO PRIEVEIKSMIAI
KAŽKADA IR KADA NORS: REIKŠMS SANTYKIS IR VARTOSENA ESMINIAI VOZŽIAI:
neapib ėžiamieji empo p e eiksmiai, į a diniai p ie eiksmiai o į a dis come
p o o ma, ad e bialai, neapib ėž umo indiclis.
ANOTATIA
L'a icolo discu e qualche ol a l'espansione della s e a di consumo passando dal adizionale modello,
des ina o a unsaki i inde ini o momen o passa o dell'azione ( a i aus) a enu o nel u u o, e so meno
usuas o modello, quando qualche ol a pasce kamas possibilmen e e olksiancio (i ealaus) dell'azione al
empo, adizionalmen e desc i o p ie eiksmiu mai, unsaki i. Ma ino Haspelma ho (1997) esegui o
ipologico dei p e ìggi non de inìbili, comp enden i e in e be ine di o igine (PRO-ADVERBS), implici acinių
uni e salijų esame indica che qualche ol a s'ele endo i e azione empo ale a desc i e e iola o il
p incipio di coope azione con pašneko o (angl. he coope a i e p inciple; plg. G ice 1975). Dall'al a pa e,
ale scel a do e an u a ia conne e e e con comune polinkiu di cai os signi ica i i e unzioni degli
indica o i di inde e minazione g e iminę posizione sulla mappa delle implicicacinii uni e salji occupan i
indice di inde e minazione signi ica i i pe imamumo da una ce a di ezione possibili à (plg. Haspelma h 1997: 63).
ĮVADAS
P ie eiksmių qualche ol a e qualche ol a a osena da p ima is a semb a onda a
kon as iniu laiko si uacijų išdės ymu (p aei is–a ei is)
1
. Pas a uoju me u is dažnėjan is
p ie eiksmio qualche ol a, nusakančio empo si uazioni nel u u o neap inėž umą, elezione in eceis
1
Plg. in uno si o in e ne o a a no a o: kada no s u ilizza a a eičiai de ini i, o kažkada p aeičiai. Qualche ol a sa ò icco;
kažkada bu au u ingas (h ps:// ais ininkouz asai.l /skai y oju-klausimai/pas aba-kada-no s a ojama; žiū ė a 2020-12-29).
In e essan e è che i es i di ques o si o esis en i qualche ol a e mai adegua amen e segna passa o e u u o di e enį, quindi il
lingubinis insegnamen o conside a ei ino a un ce o si o pubblici à.
JŪRATĖ PAJĖDIENĖ. Neapib ėžiamieji laiko p ie eiksmiai kažkada i kada no s:
signi ica o appo ois e
a osena | 2 doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.01
BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
laukiamo kada no s odo, kad nyks a kalbančiųjų su okimas, jog šis laiko p ie eiksmis ski as
solo si uazioni passa e desc i e e, plg. :
1) Kažkada sc i e ò un lib o su ques o, con che ipo di pe sone è ekę la o a e nella i a.
2
2) è poco p obabile che ali sis emi compu e is ici un gio no unzionino meglio, di quan o
possa l'uomo <...>.
3
3) È necessa io <...> di e qualche ol a S op.
4
4) se pensiamo alla si uazione economica qui e o a, e non qualche ol a a 10 anni, ques o sono
i più impo an i a o i che la de e minano <...> sono le aspe a i e dei consuma o i e le lo o de e min a consumo di beni e
paslaugų paklausa.
5
5) Ka je a nė a p ocesas, ku is p asidės kažkada po s udijų baigimo.
6
6) Il ea o è un'a e momen anea, non imane. <...>. Pe an o u i gli a is i di
dainininkai, ak o iai, ežisie iai – jeigu jau y a p ipažįs ami, ai čia i daba , o ne kažkada
scena dopo la mo e.
7
7) Quelli soldi possono esse e u ilizza i e <...> sos egno ai bambini in al i mezzi. Non
ce cando di sos ene e quelli che solo nasce anno qualche ol a negli anni successi i, ma
gua dando di e i à, do e sono socialinių p oblemi, quale bisogno di sos egno inanzia io.
8
Nei la o i di no mminamen o della lingua Li ua ia mol o a enzione ebeski iama neapib ėžiamųjų
p ie eiksmių ( ap lo o e kažkada, kada no s) samplaikų con ques o consumo e o iom. Anche ali
9
soli i qualche ol a consumo con ex s us. Kalbo y os nei la o i no e di qualche ol a e quando mai
samplaikų a ojimas nebė a in ensy us, jų pa yzdžiai s a būs ki u aspek u – jie yškina
keis a-nes-pas-mus- ik ai-saugiau-nei-uzei i-i-pa duo u e-1224-1409156 ( edu a 2020-12-29).
2
h ps://www.15min.l /max/naujiena/ e slas/ e smes-sana o ijos-di ek o e-apie-135-a saukimus-pe -sa ai e-
3
h ps://kauno.diena.l /naujienos/nuomones/nuomones/snekamoji-kalba-mi ai- ealybe-i - y imu-galimybes-
8672 ( edu a 2020- 12- 29).
4
h ps://m.del i.l /lie u oje/a icle.php?id=86384825 (žiū ė a 2021-02-12).
5
h ps://www.ll i.l /naujienos/ekonomine-poli ika/o-gal-ekonomikos-p ognozuo ojai-ne- aip-jau-i -klydo-l inka
(žiū ė a 2020-12-29).
6
h p://www. p pmc.l /ka je os-ugdymo-cen as/580-ka je os-plano-nauda-siekian -ka je os- iksl.h ml ( edu a)
2020-12-29).
7
://www.lk i.l / h papie_mus/knygynas/ ea as/gin a o- a no- ea as.h ml ( edu a 2020-12-29).
8
h ps://www.del i.l /news/daily/li huania/maciulis-apie-10- uks -eu u-mokejima-gimusiam- aikui-siulymas-
galin is- u e i-neigiamu-pasekmiu.d?id=86100285 (žiū ė a 2020-12-29).
9
Plg. h pwww. lkk.l /ak ualiausios- emos/didziosios-klaidos/zodyno/ne eik ini- e iniai ( edu a 2020-12-29).
JŪRATĖ PAJĖDIENĖ. Neapib ėžiamieji laiko p ie eiksmiai kažkada i kada no s:
signi ica o appo ois e
a osena | 3 doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.01
BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
casi di con usione dei signi ica i o a e non è acile, quindi lo scopo di ques o a icolo chia i e il
neapib ėžiamųjų laiko p ie eiksmių kažkada i kada no s inkamo – su jų seman ika
lega o possibili à di consumo. Tam pa ei ejopi compi i: 1) a isa e, con quali illus azioni
basa e ques i p e eiksmių e le lo o sinonimí signi icanze p incipali nei dizzyne Li uanei (DŽ),
kalbos žodynuose: akademiniame Lie u ių kalbos žodyne (LKŽe), Daba inės lie u ių kalbos
Bend inės kalbos dizzyne (BŽe) e Sinonimų dizzyne (SŽe); 2) discu e e, come ques i empi indice di
10
inde e minazione g amma icale s a us e signi ica o sono desc i i in la o i linguo y os; 3)
isnag ina e qualche ol a la di usione della equenza di consumo Daba inės lie u ių kalbos
eks yne (DLKT) e Saky inės lie u ių kalbos eks yne (SLKT). La s u u a dell'a icolo i le e
le ispos e a ques e p oblema iche: 1. Caz ol a e mai nei diziona i; 2.Qual ol a e quando mai
g amma icale s a us e seman ica; 3. Kažkada, kažin kada consumo DLKT e SLKT. Teo iche
medžiagos apž algai bei empi inės medžiagos y imui pasi elkiami anali inis i lyginamasis
me odai.
1. KAZKADA E KADA NORS VOODYNUOSE
Menzi a oji qualche ol a e qualche ol a consumo di e is passa o o a enimen i u u i agli
apibūdin i įž elgiama DŽ i BŽe pa eik uose šių p ie eiksmių eikšmės paaiškinimuose i
esempi illus azioniosi (ž . 1 abelle a da a la diziona i o a i qualche ol a e qualche ol a e
possibili lo o sinonimi desc ì sug e imen o). DŽ assegna i due qualche ol a signi icazioni:
nežinia kada e seniai, che si illus e anno in passa o esempi di azioni a enu i. BŽe p e eiksmių
kažkada, kažin kada uso è anche sos en a o pas e bum (senza signi ica o opiso). LKŽe
esan ys kažkada e kažin kada si collegano uno dell'al o i e imen i: kažkada signi ica o
spieginama i e imen o a kažin kada, a kažin kada in igninia kada e kažkada. Tabella 1 negli
esempi si ede non solo SŽe, ma e LKŽe, in pa e e DŽ o ni e p ie eiksmio kadà, kadas.
kažkada sąsajos su neapib ėž ą p aei ies eiksmo laiką nu odančiais kažin kad, kadáise, kada
P ie eiksmio mai signi ica omi spiega e nei diziona i appos acibiamo desc izione empo
momen o scel a o (i ) neap ebėž umu, plg.: in qualsiasi empo
10
DŽ e BŽe sono no minamieji e odynai, plg. h p://lkiis.lki.l /lkz-p a a me, h p://lkiis.lki.l /lkz-i adas e h p
//bkz.lki.l /?pg=bend os_zinios.
JŪRATĖ PAJĖDIENĖ. Neapib ėžiamieji laiko p ie eiksmiai kažkada i kada no s:
signi icazioni i a osena | 4 doi.o g/10.35321/bkalba.012021.94.01
BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
(LKŽe), qualsiasi empo inde e mina o (DŽ), empo inde e mina o (BŽe). BŽe mai uso ilus a o
più de aglia o: ques o p ie eiksmiu desc i o non solo empo di azione s ksianzio u u o, ma
e azione in passa o possibili à. 1 LENTEL. Kažkada, kada i i kai ku iais eikšmės aspek ais
jiems sinonimiškų laiko p ie eiksmių pa eik ys pag indiniuose lie u ių kalbos žodynuose
LKŽe BŽe
DŽ
SŽe kažkad
z . kažin kada
1. non sa kada:
Kažkad či
Kažkada jis čia
Kažn kada i aš
Noi già un empo
baigėme da bus.
bù o kadaise
pa duo ù ė.
i o. 2. aniai:
quando, kažkada Àš
kad aukinys a eis,
kažin kad esù kad
si uãzione come ù
na u a.
ecchia: Noi già kažn
quando pabaigammo
bul'bas kas <...>.
mol o a: Kažn
quando bėsu bu us
Kupišky. kadaise:
Kadaise
mokėjau ši aip
siu inė <...>.
kažkada: Kažin
a sid usi panašiojè
nusibos i a i. 2.
–
kadáise
kažkada, lungi, non
Tilindis p aėjusiais
<...> nusišipsojo,
ico dés, jog e
pa s kadaise e a
<...>
Kadise qui e a
ki ad, gi ios.
Kadise e io bene
daina au. <...>
kadaise kadai
mol o seniai:
ki ados, seniai:
al imen i
i e amo. Kadaise
čia bu o gi ios.
Kadáise s k ãš as
p iklaũsė
ókiečiams. i o nai.
o a, lungi al ados:
empiis: K. qui
augo ąžuolynas.
kada, ki ads
nenuo ama. (Gi eno k.
nella ci à),
<...>. k ąsyk, k ąka
(K. issesso così
senelis), kadų
kažkad, kada,
kanakads, kada
kadà seniai: Kada
kad Ta bù o jaũ
kadà.
o maia menu. quando
kdės, quando kdžių
p . šnek. seniai:
Kada kãdės
Kada kaži(n) 1. non sa
kãdžių a e mačiau.
kada as e a,
JŪRATĖ PAJĖDIENĖ. Neapib ėžiamieji laiko p ie eiksmiai kažkada i kada no s:
signi ica o appo ois e
a osena | 5 doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.01
BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
Fu kadų kadaise
poe a Mačys.
kada ks p .
empo a, non
o ada lunghe,
m ais nupjo ė
senia, senia (S.
o a: qui gi ių
Mūsų kadas no
ugius knyg., kad
jis kdės <...>.
conoscia-
kada(s) 1. z .
kadaise: Tep
p . → kadis
<...> 2. quando
E ci u i kadais
gi mi siančius ik ai
mo BPII6.
kada p . 1. aniai:
ažinėjo. Kadai
no s: Gia jis kadai namie.
<...> 2. kadaise: kada
Augo miškas čia
kadaise.
Àš quandos
e ho aspe a o.
š en a quando
anniu, al a ol a,
p . p ossima ol a,
Nonalsiu eni e i ne
ki ados: <...>
umpos è uždes
snaus a), che
igno a, co ki ads 1.
BPI 232. Slogą
ki ada: <...> ki ada
al o
dodica hadynų, i eo
kadaise: Ki ada
mumus nė s esso
ale uomo ki ada
adà, nei ki adà.
–
iẽ oje
Vi o ki ados
ealius. <...> 2.
czasem: Ki ados
Ki adõs di ques o
Madaž
bù o sẽnos
kapini ės.
–
quando n s in
qualsiasi empo: E
u ienižiuok
nó s ẽsa e no s. J.
in qualsiasi
quando inde inėž u
Jabl. n s Kada gal
susi iksim. A eik
quando n s. nó
inde inėž u empo:
empo: A quando
pikęs cosa nó s
in e ne è? Àš ap
dá iu kada nó s
ikjau méile. nu ỹk i Pa ỹžių.
Ta po en iá più
nó s kadaise ki ad
susplosn a o
290. no įs ùž aisas.
-

JŪRATĖ PAJĖDIENĖ. Neapib ėžiamieji laiko p ie eiksmiai kažkada i kada no s:
eikšmės san ykis i a osena | 6
doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.01
BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
Pe an o, DŽ o ni i esempi o niscono solo con as iamen e pe cepibile (neapde ini o empo in
passa o: unde ini o empo u u o) qual ol a e quando mai consumo; BŽe ques i indica o i di
inde inibili à del empo lo spe o signi ica i o iene p esen a o più de aglia o: qualche ol a
lega o con ik omis ( a iniene) si uazioni passa e, e qualche ol a non solo con u u o
yksian ico, ma e con de e mina a in a ka p del empo po enzia s ol oso momen o dell'azione.
P ima cominciando pa la e di ques e pa ole g amma icale s a usà e seman ica è impo an e
discu e e, con cui modalumo e sedaca ca ego ie di azionimaodzii sono associa e menė iei in eal à
ykusio ( a y aus) azione e possibile (ne a y aus) azione desc üdinazioni. Fak y ius ( ealius
a enu i) azioni no malmen e nasakome epis eminio ( alina i o) modalumo eiksmažodžiais. Dal
11
pun o di is a della ca ego ia nuosaca essi si collegano con di e aine nuosaka: Epis emico
modalumas è lega o con le conoscenze delle pe sone sul mondo <...>. Epis eminiai p edica i
modi icano a e mazioni che possono esse e alu a e dal pun o di is a della gius izia, e il
isul a o di ques a ope azione è anche un'a e mazione il cui gius ezza può esse e de e mina a
(Hol oe , Judžen is 2004: 82, 85). Ne a y ius azioni desc i iamo modalumu del deon inio (i ealejo)
modalumo di e samen e da epis eminio desc übi i non asse zioni, ma abs ac e p opozizioni,
12
eiškian i delle azioni di qualche subjek a o poelgius (Hol oe , Judžen is 2004: 83). Dal pun o di is a
eiksmažodžiais. Ne ak y ūs deon inio modalumo eiksmažodžiai pasi enkami pe eikian su
a ei imi – ke inimais, aginimais, liepimais, po eikiais – susijusius eiksmus: „Deon iniu
modalumo esclusi o è il empo u u o. In esso s'insegnano azioni u u e, quindi o me di
azionimažodžių di ques o empo eiškiami a e mazioni momen o del pa lamen o non sono
e i icabili: espielli i, quindi e esse e e i ica i, essi possono solo in un ce o momen o come piani,
13
pe ché suppos i piani di e en i u u i possono esse e scon a i, e l'e en o p e is o
(Hol oe , Pajėdienė 2004: 123). A ei is y a siejama su ke inimais
14
, ku ie pap as ai pa eikiami
gali neį yk i. Todėl būsimų dalykų į a dijimas negali bū i siejamas ien su laiko aiška –
a ei ies dalykai u i i numa ymo (p anaša imo) elemen ą, i am ik ą su modalumu susijusią
11
Plg. Vladimi o Plungiano o ni a della modali à alu a i a de ini ì: ai o a o e o ni i si uazioni
ik o iškumo (a ikė inumo laipsnio) e inimas“ (Plungian 2011: 192).
12
V. Plungian sos ene a, dal pun o di is a cogni i o e comuniccinio, da uno dei signi ica i più impo an i conside a ei ine
i eale modalumo signi icazioni, usa e desc i endo i eali si uazioni cai modali indica o i desc i ono una ce a al e na i ù
mondo, esis en e al momen o del messaggio nella coscienza del pa lan e (Plungian 2011: 193).
13
Più sulla p oblema ica del conce o di empo u u o e i e imen i in le e a u a c. Hol oe , Pajėdienė 2004: 122
124.
14
Ci ca in inimen i in e p e azione c . Lyons 1993: 814 .
JŪRATĖ PAJĖDIENĖ. Neapib ėžiamieji laiko p ie eiksmiai kažkada i kada no s:
signi ica o appo ois e
a osena | 7 doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.01
BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
signi ica o (plg. Lyons 1993: 677). Nel linguaggio Li uaneo del u u o empo azionimažodžių
o me eiškiamus eiginii si possono conside a e modumo pun o di is a nežymė ais
15
(plg. Hol oe , Pajėdienė
2004: 123).
2. KAJKADA E KAJKA NORS GRAMATINIS STATUS AND SEMANTICA
2.1. Nei la o i di Kalbo y os qualche ol a e quando mai (e le lo o a ian i e sinonimi) possono
16
esse e desc i i come appa enen i a im di e si poklasi g amma icali p ie eiksmių (plg. Senn
1966; Ul ydas 1971, 2006; Paulauskienė 1976; Fo ssman 2003), ad e bial classi ica dispa odumus
lemia della po a a del g uppo di ma e ia s udia a. T adizionalmen e usuas à qualche ol a e
(plg. Makauskai ė 2016, 2019) a ba neapib ėžiamųjų į a džių (plg. Haspelma h 1997). Šiuos
quando mai ski s sa a ankiška pa e della lingua conside am 425; 2000: 1; 2006: 410), è basi a a
unzione mos a e eiksmažodžiu es eikš o azione o s a o di ci cos anze (plg. Ul ydas 2006:
p ie eiksmiui, ku iam būdingas „leksinės eikšmės sa a ankiškumas“ (plg. Ul ydas 1971:
410). Ad e bialo sąwoka pascelkama desc i endo di e sa o igine (da ybos) ipi di empo
signi ica o mezzi. Ind ės Makauskai ė condo a in a uale della lingua li uana empo s udi delle
possibili à posicinii ad e bialų ad e bialam co ispondmen i, anche quasi sup ie eiksmėję
17
pa ole o combinazioni di pa ole (Makauskai ė 2019: 76). Rilie o a che An anas Sme ona e Au elija
Usonienė, au o i, i p imi so olineano che seman inė- unkcinė ad e bialų klasė nė a
p iski iami „laiko p ie eiksmiai i o maliai p ie eiksmiais nelaikomi jų seman iniai
iden i icabile con p e eikmiai come adizionale pa e del linguaggio g amma icale o
ci cos anzeim come adizionale pa e del e bo sin asse ica e ale scel a nė a k es ione ole
p akalbę apie po eikį ski i ad e bialų klasę ap ašan kai ku iuos lie u ių kalbos eiškinius
18
,
lo s a us dei enomini in ques ione dal pun o di is a delle pa i del linguaggio o del e bo
(Sme ona, Usonienė, 2012: 124).
15
Plg.: Lie u ių kalba ha dal sis ema modalinės spicca amen e sepa a e o me di empo, quindi al deik ino empo ca ego ia
p iski inos ys e ės – esamasis, bū asis, būsimasis laikai“ (Hol oe , Pajėdienė 2004: 124).
16
Plg. kalbo y os la o i indicomus kažin kad, kažin kuomè , kažkuomè , kuomè nó s (Ul ydas 1971: 454; 2000:
30) a kažkadais, kaži(n) kada, kaži(n) kuome i kuome no s (Makauskai ė 2019: 77, 91, 107, 108).
17
Ci ca delle lingue li uanee dei empi aiškos s umen i, conside a einų ad e bialais, seman ini ice che c . Makauskai ė 2016.
18
Ž . Sme ona, Usonienė 2012: 124, 128131, 136.
JŪRATĖ PAJĖDIENĖ. Neapib ėžiamieji laiko p ie eiksmiai kažkada i kada no s:
signi ica o appo ois e
a osena | 8 doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.01
BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
Conside ando del gius o qualche ol a e quando mai possibili à di scel a è impo an e
conside a e e in ice che ipologiche. A ques i indica o i dell'inde iniezza delle lingue li uane
speciale a enzione iene assegna a ma ino Haspelma ho la o o Inde ini e P onouns (1997), nel
quale engono p esen a i isul a i di 140 lingue imp e inėbili ing anaggi implicikacinių
uni e salijų. M. Haspelma has ing anaggio samp a à usa a non solo e imologine (PRO-NOUN), ma
e pla esne iniziali o me (PRO-FORMA) senso, come e minò, desc i en e a i a i de i ini
ing anis ici di o igine, a lo o e ing animen i p e eiksmius (angl. p onominal ad e bs; plg.
1997: 10–11). Pasi inkimo e in i kažkada i kada no s kaip į a džiams p iski inų žodžių
isumos iene us po eikį odo i lie u ių kalbos g ama iniuose ap ašuose, ku šie žodžiai bei
Haspelma h i lo o sinonimi o da ybiniai a ian i engono p esen a i come p ie eiksmie,
en a izza a į a dinė kilmė, samplaikinis del compos i da di e si į a džių būdas e engono p esen a i al i simili desc i ümen i
(plg. Senn 1966: 313; Paulauskienė 1976: 202, 204; Valeckienė 1979: 130
19
; Kniūkš a 2001:
161; Fo ssman 2003: 284). P ima passando a Haspelma ho s udiano esal a i qualche ol a e
20
quando mai (e lo o sinonimiche a i) signi ica i e possibili à di consumo impo an e
menziona e anks esni (Ul ydas 1971, 1985) e più ecen i (Fo ssman 2003; Makauskai ė 2019)
s udi li uanis ine ma e iali o ni i desc i u e signi ica i i di ques i indica o i di
inde inibili à del empo.
2.2. Lie u ių kalbos g ama ikoje (LKG) pa eik ame p ie eiksmių eikšminių g upių
ap aše qualche ol a, kažkuome e mai che, quandoe ogliono sono a ibui i ci cos ybinių
21
empo p e eiksmių, žyminčių daba į o pu ei gene ali empi conce i (Ul ydas 1971: 454; 2000:
19
Adelė Valeckienė (1979: 131133) discu e kada e imologijas, anche mini e ka o a kada no s ( enpa , 130), pap ašysi
ku is LKŽe šia eikšme ilius uojamas a miniais pa yzdžiais (plg.: Ka un a gal i aš būsiu laimingas; Ka u a u
manęs).
20
Plg.: „Daba pami š ama nežymimųjų į a džių i juos a i inkančių p ie eiksmių į ai o ė i p adedama enkin is
con o me con kaž-: qualcosa, kažkoks, kažkada... A. Vienuolis o me con kaži kažin a oja così, come abi uale i o nella
pa ola quando iene de o uno quale nonl'ampiamen e chia o cosa: <...>. Do e si pa la di uno delle di e se sconosciu e cose, lo
sc i o e so ilmen e sceglie al a pa ola: <...> Kiek ienas ico daè, che e lui qualche ol a (an e i o più a di) eiks mi (R II 84).
Dalla a uale le e a u a po emmo p i in i cen inaia sakinių, do e e okie occasioni già kišami kažkoks e kažkada. Apsi el usi
il signi ica o della pa ola kažkada A. Vienuoliui di u o bisogno, neapde inėž ą p aei empo egli nusco p e eiksmiais kadaise ed
e ados <...> (Kūkniš a 2001: 161).
21
Plg. LKG indicodò che bend esnę passa o signi ica o ha p e eiksmiai <...> kadaise, <...>, ki ada, ki ada
<...> (Ul ydas 1971: 455; 2000: 31).
JŪRATĖ PAJĖDIENĖ. Neapib ėžiamieji laiko p ie eiksmiai kažkada i kada no s:
signi ica o appo ois e a osena | 9 doi.o g.0.35321/bkalba.20/121.94.01
BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
30), pog upiu, sebbene eiginì sos ene e u in ys esempi lo non indicano: qualche
22
ol a ilus uojamo asei con del u u o empo, e qualche ol a, quandoe ole
asei con del u u o empo azionimažodžių o me, plg. :
8) Kažkuome <...> zamynė su numes o dalgio <...>. 9)
Kažin quando e io mokėjau ši aip siu inė <...>. 10)
Qualche ol a io i accon e ò di Damulienè.
11) Vis quande pe ole a pa i e <...>.
P esen ine g amma iciche della lingua li uane (DLKG) si ede ale p ecisazione di desc izione:
daba į o comunque gene ali cose di empo indican i nel pog upio dei p e eiksmen i
ambien ibini bemina ion solo quandounque, e nel pog upio dei p e eiksmen i che indicano il
passa o da già menzioni iene indica o solo kadaise (plg. Ul ydas 2006: 426).
23
Nelle più ecen i ice che a ende i iene all'a enzione al deik iškumo di ques e pa ole.
Be holdas Fo ssmann (2003: 51, 264) kažin kada kažkada kažkuome i gendwann (il con es o
della desc izione pe me e di suppo e che e mai) a ibuisce punk iniams, ma nedeik iniams
24
neapib ėžiamiesiems empo p e eiksmiam, e I. Makauskai ė (2019) deik iniams ad e bialam.
25
Di e enumai di alu azione sie ini con la de inizione di deik ibili à nulem a dei me odi di ma e ia
di s udio: p imo caso mo oseman iniame p ie eiksmių sis ema ap aše i iamieji elemen i
alu a i come ana o inė (i. e. luogo nella p op ia comune pe cezione del disco so u in i)
i e imen o, e secondo secondo desc i i elemen i seman iką ealiame disku se o
subjek i iąją deiksę. Taiko ad e bialus desc i endo secondo ina į deik inės, in insinės e
26
22
Da plg. in un al o la o o samplaikai kuome pe ole imp op iamen e a ibui à signi ica o be kada, ilus uojamą
saginiu Oi, klius gli da manęs kuome pe (Ul ydas 1974: 23; 2000: 320).
23
Plg. G amma icaka li uo sky lingu da o la e imà in ussi lingua: quando mai coгда-либо, kadaise некогда,
когда-то (Ul ydas 1985: 341).
24
Kadaunque l'assegnazione a ques o pun ini nedeik ini neap inėžiamųjų p e eiksmių g uppoe numanos dal okiechi lingua
indica e signi icazioni, plg.: kadano in (kadanon s, kadano s, kadanõ s) i gendwann (Fo ssman 2003: 200). Qui si può
ico da e Al edo Senno (1966: 313) o ni i discussi p e eiksmių e imus, plg.: kažkada, kažkuome , kaž(n) kada, kaži(n)
kuome e čiama ‘i gendwann einmal, o lange Zei einmal, we weiβ wann, e quando mai ‘je, einmal.
25
B. Fo ssman sos ene a, nedeik iniai empi p e eiksmiai segna la posizione assolu a basa a sulla conoscenza del mondo, la
quale può esse e classi ica a come an e io e, a delsnę o coinciden e con indica o empo di i e imen o, o segna la
posizione, nella quale il empo dell'azione è conside a o consape olmen e ape o o nes e biu (plg. Fo ssman 2003: 51).
26
Deiksę e ana o ą anco a Plg. Lyons 1993 [1977]: 673 ; 1983 Le inson: 5455.
JŪRATĖ PAJĖDIENĖ. Neapib ėžiamieji laiko p ie eiksmiai kažkada i kada no s:
signi ica o appo ois e a osena
| 16 doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.01
BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
3 LENTEL. La ela i a equenza o ale di consumo qualche ol a
DLKT qualche ol a indica possibilmen e la o ale inde ini a azione di
aiška 15 (~0,3 45 (~0,92%) indica un'azione inde ini a, a enu a in
(~6,01%%) (~2,87%) li e a u a (~6,37%) (~6,85%) li e a u a (~0,24%
3⁄4% (~1,39%) 3⁄4%)
spesa, DLKT quan i à a enu o e il suo passa o, ela i o empo
passa o, Adminis acinė 81 12 108 74 12 91 4 749 105 (~59,1%) (~1,38%)
(~2,08%) (~0,04%) (~1,14%) G ožina (~1,14%), una azione inde ini a, 1
(p i ilegio e
condizioni nei
con es i)
( ussimo
empo come
no o, galėjimo
aiška)
Dis anze DLKT
Publicis i-
2 904
ka 10 (~0,2
%) 19 (~0,39 %)
68
3 001
2 (~0,04 %)
5 (~0,1 %)
3 (~0,06 %)
1 (~0,02 %)
15 (~0,3 %)
Saky inė
kalba 5
(~0,1%)
Visame es uyne
4 914
(100 %)
4 764 (~96,95 %)
150 (~3,05 %)
Con on ando due qualche ol a casi di uso ela i a equenza in di e se pa i del es o si
ede che nespeci iškoms, con la desc izione di e en i u u i ela i e alle si uazioni
nasc i e e qualche ol a nel linguaggio sc i o è usa o ben cosí iché che la lingua o a o ia
asme e eche pa i DLKT (ž . abelle 4 e 5). Rašy inės kalbos eks uose iš 4 715 n . ( ai
DLKT cos i uisce 95,95 % u e kažkada im ies) a ei ies si uacijas nusako 106 n . (~2,25 %): 87
n . (~2,9 %) andami publicis ikoje, 16 n . (~1,1 %) g ožinės li e a ū os i 3 n . (~0,9 %)
neg ožinės li e a ū os eks us dalyikianči DLKT pe ese. Saky inės kalbos eks us
pa eikianči DLKT pa i di 199 n . (ques a DLKT cos i uisce 4,05 % u e kažkada im ie) alle
si uazioni u u e p esc i e e des in 44 n . (~22,11 %) kažkada: 27 n . %) (25 si o ano nella
pa e DLKT Adminis acinė li e a u a e 17 n . (~18,7 %) Saky inė kalba.

JŪRATĖ PAJĖDIENĖ. Neapib ėžiamieji laiko p ie eiksmiai kažkada i kada no s:
eikšmės san ykis i a osena | 17
doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.01
BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
4 LENTEL. P ie eiksmio qualche ol a casi di consumo appo zionamen o o ale e sc i a
linguò p esen an i nelle pa i DLKT qualche ol a indica unde inėž ą azione, possibilmen e
pa o ojimo u u o DLKT passa o empo dell'azione yksiančio, quan i à e suo
Adminis acinė indica unde inėž ą o ale empo ela i a aiška le e a u a empo
le e a u a
DLKT
Publicis ika
4 609 (97,75 %)
106 (~2,25 %)
4 715 (100 %)
G ožinė
Neg ožinė le e a u a
155 (77,89 %)
44 (~22,11 %)
199 (100 %)
li e a ū a
Saky inė
kalba Visame
eks yne 4
764 (~96,95%)
5 LENTEL. P ie eiksmio kažkada la equenza ela i a dei modelli di consumo DLKT
pa eise kažkada passa o dell'azione DLKT quan i à e il suo indica inde inėž ą o ale
empo di spessa o ela i a aiška yksiančio u u e, Neg ožinė li e a u a 317 (~99,1%) 3
nu odo neapib ėž ą
eiksmo, galimai
(~0,9%) 320 (100%)
azioni DLKT azioni
150 (~3,05%) 4
914 (100%)
Publicis ika 2
914 (~97,1%) 87
(~2,9%) 3 001
(100%)
G ožinė
li e a ū a 1
Adminis acinė
81 (~75 %)
27 (~25 %)
108 (100 %)
378 (~98,9 16%)
(~1,1%) 1 39
(100%)
Saky inė
kalba 74
(~81,3%) (~7%)
100 91 91 17 64
4 7 (~96,05%) 150 (~3,18%) 4 914 (100%)
SLKT p ie eiksmio kažkada
44
pe comodazione non ci sono mol i casi (kažin kada, kažkuome
neuž iksuo a), nedaug i jo a ojimo būsimojo laiko kon eks uose – 3 a ejai (7,3 %) iš
44
Riso se dello s udio mo ologicamen e anno a o Vy au as Didžiojo uni e si e caupiamas
(saky inis eks ynas. du.l ). Teks yno kū imą ėmė Lie u os als ybinis mokslo i s udijų ondas (2006–2008 m.), Lie u os
JŪRATĖ PAJĖDIENĖ. Neapib ėžiamieji laiko p ie eiksmiai kažkada i kada no s:
SLKT signi ica i i appo ois i a osena | 18 doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.01
BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
41 (c . Tabellę 6). A enzione 'è a e a a al con es o si uacinì di ques i casi: ques o
comunicazione mediaje 1 ase del p og amma ele isi o (2,4 %) e spon aninė ins i ucinė kalba
2 dipenden i della banca di e sakiniai (4,9 %).
6 LENTEL. P ie eiksmio kažkada equenza ela i a dei modelli di consumo SLKT
kažkada dell'azione, a enu a dello yksiančio u u o, indica unde inėž ą
dell'azione, possibilmen e in passa o, empo empo ( ascia di empo u u o) 50
nu odo neapib ėž ą
714) 68 493) 2 100) 78 121 40 478) 297 798) nume o di casi
pa a ojimo
pa e SLKT
Akademinė komunikacija
( o as nume o di pa ole
4 (9,8 %)
–
4 (9,8 %)
Komunik-
žiniasklaidoje
( o as nume o di pa ole
acija 2
(4,9 %) 1
(2,4 %) 3 (7,3 %)
Teologinė komunikacija
( o as nume o di pa ole
–
–
–
Spon aninė
( o as nume o di pa ole
p i a a
pa la 27
(65,9 %) 27 (65,9 %)
Spon aninė
kalba
( o as nume o di pa ole
ins i ucinė
5 (12,2 %) 2
(4,9 %) 7 (17,1 %)
Visame eks yne
( o as nume o di pa ole
38 (92,7 %)
3 (7,3 %)
41 (100 %)
Pe an o, DLKT pa i Adminis acina le e a u a e Saky inė kalba indicano che il lessinio conce o NEŽINOMAS LAIKAS
ATEITYJE i e odai qualche ol a si sceglia mol o che piú spesso che consiglio di scienza secondo la Nazionale
li uanis ikos s iluppo 20092015 m. p og amma (LIT-9-11) e secondo la S a ale li uanis ines ice che e scamidas 20162024 m.
p og amma (LIP-201-0856).
JŪRATĖ PAJĖDIENĖ. Neapib ėžiamieji laiko p ie eiksmiai kažkada i kada no s:
signi ica o appo ois e a osena
| 19 doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.01
BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
sc i endo: pe pa la e in pubblico ali casi app esen ano 25 %, o pe comunica e
p i a amen e 18,7 % (ž . abelę 5). SLKT issa il consumo qualche ol a in con es i di
empo u u o solo in ambien e pubblico 7,3 % (ž . Tabelę 6).
3.2. Pe žiū ėjus p e eiksmių kažkada, kada no s, kažin kada, ku ie no s consumo
DLKT modelli si può a e anco a una ipo e ica assunzione: qualche ol a e qualche ol a
sua ėjimą gali ska in i i kažkada su apdinimas su mažiau sug ama in u samplaikiniu
signi icazioni p ie eiksmiu kažin quando, adeguamu e in passa o s ol oso ( a y aus), e in u u o s ksianzio
(i ealaus) l'azione empo momen o pe unseca e. Samplaikinio kažin kada l'uso DLKT ela i amen e
45
negausus (54 n .). Egli si i o a solo in pa yno sc i a che lingua asme ano (21 n . g ožinės,
4 n . neg ožinės li e a ū as e 29 n . publicis ikos es i): 44 casi
46
(81,5%) p escindono empo non de inėž umà dell'azione (speci ica) a enu a e 10 casi (18,5%)
empo non de inėž umà di una possibile (non speci ica a) azione u u a (c . da i 7 abellessa
DLKT). Con es i di azione e e i a usa oamo kažin kada il signi ica o seniai può esse e
pa yškin a en ėziamąja delely e già, e signi ica o nežinia kada azee con di e en ii kaž ipo
odikliais (ž . 20–21 sakinius). Būsimo (i ealaus) eiksmo kon eks uose kažin kada da
anco abu i sop a issu a e imologica quesiamąja signi ica o chi sa, quando, idoma e leksiniam
conce o NEŽINOMAS LAIKAS ATEITYJE nusaky iž ( . 2223 sen ini), plg. :
18) Po ilas jau kažin kada sūnaus akyse nebu o ma ęs. DLKT
19) Juk già Kazio kažin kada non a e e. DLKT
20) Una saloną puošė u kiška palapinė, kažin kada kažin kieno pa gaben a. DLKT 22) la sua ila
21) Tė as bu o kažin kada kažin ką sakęs <...>. DLKT
inas già qui pa , o pušies anco a kažin kada. DLKT Pe an o, sebbene DLKT kažin kada
23) pažadais neno i enkin is – ji laukian i pagalbos daba , be ne kažin kada. DLKT
a osena 91 ol e meno equen e di kažkada (plg.: 4914: 54), ma i con es i di consumo indicano
che menoig ama in kažin kada mol o più equen emen e (~18,5 %)
45
Tokį modello di consumo indica e LKG engono o ni i esempi, plg. : E lo cazi quando e o incon a o in ci à;
Aniolus (=angelus) kažin kada edysma <...> (Ul ydas 1971: 454).
46
DLKT i o a i 55 kažin kada pa a ojimo casi, ma un caso ques a samplaika è pa e del di e o domando, plg. : Monia,
qualchein quando io po ò quella ele isione pa sineš i casa? Klausiamoji azė, o ma a da g e iminėje posizione
eme gen i kažin kada, più spesso sie ina con i con es i del empo u u o (com'esse e is o da ci a o esempio), ma può
esse e appoggia a e ce cando di scop i si il empo di un'azione già esegui a, plg. ale sen inio: Kažin quando qui a kup inė
klausiamųjų i neapib ėžiamųjų į a džių a ojimo ski į i panašumus ž . Bha 2007: 231–232.
JŪRATĖ PAJĖDIENĖ. Neapib ėžiamieji laiko p ie eiksmiai kažkada i kada no s:
appa so? Relazione di signi ica o e a osena | 20 doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.01
BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
che qualche ol a (~3,05%) si sceglie pe desc i e e i con es i lega i con si uazioni u u e
(i ealaus azionemo).
7 LENTEL. Seman iniai p ie eiksmio kažin kada modelli di consumo DLKT
kažin kada azione, s inci o Del u o indica ignominą in passa o, empo
indica ignominą yksiančio u u o empo, Adminis acinė li e a u a
eiksmo, galimai
Pa e Teks yno
Publicis -
ika 21
(38,9 %) 8
(14,8 %) 29
(53,7 %)
G ožinė
li e a ū-
a 19 (35,2
%) 2 (3,7
%) 21 (38,9
%)
Neg oži-
nė
li e a ū-
a 4 (7,4
%) 4 (7,4 %) Saky inė kalba
Visame
eks yne
44 (81,5 %) 10
(18,5 %) 54 (100 %)
IŠVADOS
Sug e inus nei p incipali diziona i della lingua li uani o ni i p ie eiksmių qualche ol a e mai
desc i us ede e, che ques i non de inėgiabili empi indiciklių signi ica o spek ą più de aglia o
pa eikia Bend inės kalbos žodynas: jame eikiami pa yzdžiai odo, kad kažkada a ojimas
lega o solo con ce omis ( a ionali) si uazioni passa e, e mai mai non solo solo con un momen o che
yksiancio, ma e con un ce o ce o pe iodo di empo o se a enu o in u u o. Nei la o i di
Kalbo y os si o ano ejopos ques i empi inde in i udine indiciklii g amma icale s a usus
p esesky os p ie eiksmių, ad e bialų o neapib ėžiamųjų į a džių (plačiąja p asme) classi.
Classi icazione desiguodumus l de e mina solo di e sa ma e ia di s udio agg uppamen o po a a.
Gli di ques i pa ole il signi ica o è anche desc i o incomoda. Esis e e uo ian e (nelle immagini
o ni e asi seman ica oppos oujancio) qualche ol a e quando mai della desc izione del
signi ica o, quando essi sono a ibui i ad a e mazioni, con assegna i daba į o comunque
gene iche nozioni di empo (Ul ydas 1971: 45/4), e solo basa o sul consumo DLKT (neap a ian ale
JŪRATĖ PAJĖDIENĖ. Neapib ėžiamieji laiko p ie eiksmiai kažkada i kada no s:
appo o di signi ica o e a osena | doi.o g/10.3532109bkalba2021.014.
BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
modello di equenza ela i a del consumo) qualche ol a della desc izione signi ica o, che
pe me a ques o e mine a ibui si plu iazoniam, i. i. e passa o, e u u o si uazioni nusakan iem,
ad e bial (plg. Makauskai ė 2019: 82). Esplicškin i con non de inėgiabili empo p e eiksmių qualche
ol a e quando mai seman ica connesso modello di consumo aiu a M. Haspelma ho (1997) esegui o
ypologinio non de inėgiabili į a džių, comp imančių e į a dinės kilmės p e eiksmius, implicikacinių
uni e salijų y imas. Sulla base di esso, adegua a può esse e conside a a solo qualche ol a,
sca a o ak y ių (speci iškumo ypa ybėmis pasižyminčių) si uazioni di empo neap edėž umui
nusaky i, a osena. Kažkada scel ous i ealiam (nespeci iškam) a o a empo desc i e e,
sa ebbe iola o coope azione con pašneko u p incipio.
Vi ingų g amma icalo-seman ico qualche ol a uso casi di equenza S udi nella Texyne della
Lingua Li uana P esen e indica che qualche ol a, indican e non de ini a a possibile empo d'azione
che si s iluppi in u u o, cos i uisce ~3,05 % (bend a uso casi 4 914 n .). Alligando ale equenza a
di e se pa i del es o si ede che i ealaus (nespeci iško) a o a empo desc i e e qualcas mol o
di più spesso iene usa o in es i della lingua saky inė (~22,11%), che non sc i i inėje lingua (~2,25%).
Saky inės lie u ių kalbos eks yno o ni i da i (bend a casi di uso p ende e solo 41 n .) analisi
indica che qualche ol a i ealaus (nespeci iško) a o a empo desc i e e scel o pa lando non
p i a amen e, ma in spazio pubblico: negausi a osena зафиксирована этого текyno dalyseunica
Komcija žiniasklaidoje (2,4%) e Spon aninė ins i ucinė kalba (4,9%).
Cause, s imolan i i ealaus (nespeci iško) empo dell'azione nsakan i o qualche ol a
scegliimusi in ece qualche ol a, può esse e a ie: e alcuni linguaggi s anie i non
de inėgiabili į a džių consumo modelli, e lingue Li uanee sis ema indiciklius o indiciklius di
unde inėž umo o gene ale inde inėž umo consumo endenze. Tu a ia c'è bisogno di
ul e io i ice che pe chia i li.
ŠALTINIAI
BŽe – Bend inės lie u ių kalbos žodynas ( engiamas), y . ed. D. Liu ke ičienė, Vilnius:
Lie u ių kalbos ins i u as. P ieiga in e ne e: h p://bkz.lki.l .
DLKT – Daba inės lie u ių kalbos eks ynas. P ieiga in e ne e: h p:// eks ynas. du.l [žiū ė a
2021-02-15]

JŪRATĖ PAJĖDIENĖ. Neapib ėžiamieji laiko p ie eiksmiai kažkada i kada no s:
eikšmės san ykis i a osena | 22
doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.01
BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
DŽ – Daba inės lie u ių kalbos žodynas (in e ne inis), y . ed. S . Keinys. 7-as pa ais. i
papild. leid., Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2015 (a naujin a e sija, 2017). P ieiga
in e ne e: h p://lkiis.lki.l .
LKŽe – Lie u ių kalbos žodynas, . 1–20, 1941–2002 (elek oninis a ian as 2005, a naujin a
e sija 2017), y . ed. G. Nak inienė. P ieiga in e ne e: www.lkz.l .
SLKT – Saky inės lie u ių kalbos eks ynas. P ieiga in e ne e: h p://saky inis eks ynas. du.l
[žiū ė a 2021-05-26].
SŽe – Sinonimų žodynas (elek oninis a ian as). A. Lybe is. 2-asis pa ais. leid., Vilnius:
Lie u ių kalbos ins i u as, 2015. P ieiga in e ne e: h p://lkiis.lki.l /sinonimu.
LITERATŪRA
Bha Da bhe Na ayana Shanka a 2007: P onouns, Ox o d: Ox o d Uni e si y P ess. C o William
2003: Typology and Uni e sals, Camb idge: Camb idge Uni e si y P ess. Decle ck Renaa 2006:
The G amma o he English Ve b Ph ase 1: The G amma o he English Tense Sys em. A
Comp ehensi e Analysis, Be lin, New Yo k: Mou on de G uy e . Fo ssman Be hold 2003: Das
bal ische ad e b: Mo phoseman ik und Diach onie, Heidelbe g:
Uni e si ä s e lag Win e GmbH.
G ice Paul H. 1975: Logic and Con e sa ion. – Syn ax and Seman ics 3: Speech a s, 41–58.
P ieiga in e ne e: h ps://www.ucl.ac.uk/ls/s udypacks/G ice-Logic.pd .
Haspelma h Ma in 1997: Inde ini e P onouns, Ox o d: Ox o d Uni e si y P ess. Hol oe Axel,
Judžen is A ū as 2004: S u u a ca ego ie Nuosako. Axel Hol oe , Lo e a Semėnienė, ed.,
Li u ians kalbos g ama ikkos da bai 2: G ama inių ka ego ijų y imai, Vilnius: Lie u ių kalbos
ins i u as, 77104. Hol oe Axel, Pajėdienė Jū a ė 2004: La ca ego ia del empo e le o me del
empo. Axel Hol oe , Lo e a Semėnienė, ed., Li u ians kalbos g ama ikos da bai 2: G ama inių
ka ego ijų y imai,
Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 121–140.
Kniūkš a P anas 2001: Kalbos a osena i a kyba, Vilnius: LKI pubblicykla. Le inson
S ephen C. 2005: [1983]. P agma ics, Camb idge: Camb idge Uni e si y P ess.
Lyons John 1993 [1977]: Seman ics 2, Camb idge: Camb idge Uni e si y P ess.
JŪRATĖ PAJĖDIENĖ. Neapib ėžiamieji laiko p ie eiksmiai kažkada i kada no s:
elazione di signi ica o e a osena
| 23 doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.01
BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
Makauskai ė Ind ė 2016: Ve bali del empo delle Li uanie: posizione del empo aiškos mezzi
sis ema e seman inių ice che apž alga. Lie u ių kalba 10. Accesso in e ne :
h pwww.lie u iukalba.l index.php://lie u iu-kalba/a icle/ iew/209/163. Makauskai ė Ind ė 2019:
Lie u ių kalbos laiko ad e bialų seman inė s uk ū a (humani a inių mokslų dak a o
dise acija), Vilnius: Vilniaus uni e si e as. Paulauskienė Aldona 1976: P ie eiksmis. Lie u ių
kalbos mo ologija, Vilnius: Mokslas, ( ilologijos mokslų kandida o dise acija), Vilnius: Vilniaus
201–211.
Pilka Al onsas 1984: Lie u ių kalbos nežymimieji de e mina y ai (g e inan su anglų kalba)
uni e si e as. associazione Academia Salensis.
Plungian Vladimi as 2011: G ama inių ka ego ijų ipologija 2, Vilnius: Vilniaus uni e si e as,
Rosinas Albe as 1981: Kelios no izie pa odomųjų e nežymimųjų į a džių e oliucijos
klausimu. – Bal is ika 17(1), 16–27.
Rosinas Albe as 1988: Bal ų kalbų į a džiai, Vilnius: Mokslas. Rosinas Albe as 1996: Lie u ių
bend inės kalbos į a džiai, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidykla.
Sa kauskai ė Danguolė 2011: Ling is inė p agma ika. Accesso in e ne :
h ps:www.kn . u.l
documen ai/ ailai://ka ed u/ge manu/Sa kauskai e_LINGVISTINE_PRAGMATIKA_e
lek onine.pd .
Sme ona An anas, Usonienė Au elija 2012: Au o iaus pozicijos ad e bialai i ad e bializacija
lie u ių mokslo kalboje. Kalbo y a 64(3), 124139. Iden i y Issues Li e a y and Linguis ic
Toyo a Junichi 2010: Iden i y- ela ed Issues in Con ac -induced His o ical Changes. –
Landscapes, Camb idge Schola s publisching, Vilnius: Min is, 425576.
127–138.
Ul ydas Kazys 1971: P ie eiksmis. – Lie u ių kalbos g ama ika 2, y . ed. Kazys Ul ydas,
Ul ydas Kazys 1974: Da lie u ių kalbos p ie eiksmio y inėjimų. Li uanski jeziko y os
domande 15, 728.
Ul ydas Kazys 1985: Наречие. G amma icika li uano sky lingua, y . ed. Vy au as
Amb azas. Vilnius: Mokslas, 327414.
JŪRATĖ PAJĖDIENĖ. Neapib ėžiamieji laiko p ie eiksmiai kažkada i kada no s:
appo o di signi ica o e a osena | 24 doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.01
BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
Ul ydas Kazys 2000: Lie u ių kalbos p ie eiksmiai, sud. Elena Valiuly ė, Vilnius: Mokslo e
encyclopedijų leidybos ins i u as.
Ul ydas Kazys 2006: P ie eiksmis. Daba inės lie u ių kalbos g ama ika, y . ed. Vy au as
Amb azas, Vilnius: Mokslo e encyclopedijų publishing ins i u e, 410431. Valeckienė Adelė 1979:
Tada, kada, šiada, andai, idan . Bal is ika 15(2), 130134.
Rice u o 2021 02 24
Ado a o 2021 05 18
JŪRATĖ PAJĖDIENĖ. Neapib ėžiamieji laiko p ie eiksmiai kažkada i kada no s:
signi ica o appo ois e a osena
| 25 doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.01
BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
INDEFINITE TEMPORAL ADVERBS KAŽKADA AND KADA NORS:
RELATIONSHIP OF MEANING AND USAGE
Summa y
L'a icolo discu e he shi in he usage o kažkada ‘some ime om he adi ional momen in
model unde which he ime o he speci ic ( eal) ac ion, which ook place a an inde ini e
he pas , is desc ibed owa ds a less usual model whe e kažkada is used o desc ibe he ime o
he non-speci ic (i eal) ac ion, which may po en ially occu in he u u e and Haspelma hs (1997)
which is adi ionally exp essed by he ad e b kada no s ‘some ime’. Re e ing o Ma in
ypological esea ch add essing he implica ional uni e sals o inde ini e p onouns, which also
include p onominal ad e bs, he a icle a emp s o explain his shi and an icipa es he
u he shi in he usage o kažkada. The analysis o kažkada usage pa e ns is based on he
da a p o ided by wo ex co puses he Co pus o he Mode n Li huanian Language and he
Co pus o Spoken Li huanian. KEYWORDS: inde ini e empo al ad e bs, p onominal ad e bs o
p onoun as p o- o ma, ad e bials, inde ini eness ma ke .
JŪRATĖ PAJĖDIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
Pe o Vileišio g. 5, 10308 Vilnius
[email p o ec ed]