162
BENDRINĖ KALBA | 95
KAZIMIERAS GARŠVA
Lie u ių kalbos ins i u as
doi.o g/10.35321/bkalba.2022.95.07
TRADICINIAI IR NETRADICINIAI
RYTŲ LIETUVOS OIKONIMAI
ESMINIAI ŽODŽIAI:
y ų Lie u a, oikonimai, adicinės o mos, susla in i oi-
konimai.
ANOTACIJA
S aipsnyje nag inėjama, kuo ski iasi lie u iškos adicinės y ų Lie u os oikonimų
o mos nuo ėlesnių ne adicinių sla iškų o mų. Nu odomi oikonimų egioniniai
ski umai i pa eikiami duomenys pagal da ybą, sla inimą alsčiuose nuo Šalči-
ninkų iki Daugpilio. Ski iami penki lie u ių kalbos oikonimų sla inimo būdai.
ABSTRACT
The a icle examines he di e ences be ween he adi ional Li huanian o ms o
Eas e n Li huanian oikonyms and he la e non- adi ional Sla ic o ms. Re-
gional di e ences and numbe s o oikonyms acco ding o o ma ion, sla iza ion
in coun ies om Šalčininkai o Dauga pils a e p esen ed. The e a e i e ways o
sla iciza ion o oikonyms o he Li huanian language.
ĮVADAS
2013 m. spalio 28 d. Lie u os Respublikos Seime egis a us Tau inių ma-
žumų įs a ymo p ojek ą N . 13-335-01 i Lie u os Respublikos als ybinės
kalbos įs a ymo 7, 14, 17 s aipsnių pakei imo įs a ymą N . 13-337-01,
Vals ybinė lie u ių kalbos komisija pa eiškė: os nuos a os pažeis ų lie u ių
kalbos kaip als ybinės s a usą. 2022 m. ėl u ėjo bū i eikiamas panašus
Tau inių mažumų įs a ymo p ojek as, pagal ku į „ adiciniai gy enamųjų
ie o ių, ga ių pa adimai, opog a iniai ženklai g e a als ybinės kalbos
a i inkamos sa i aldybės a s o aujamos ins i ucijos sp endimu gali bū i už-
ašomi i os au inės mažumos kalba“. Vilniaus, Šalčininkų ajonų oikonimai
šių sa i aldybių ilgai bu o ašomi d iem kalbomis.
KAZIMIERAS GARŠVA. T adiciniai i ne adiciniai y ų Lie u os oikonimai
163
S aipsnio ikslas – išsiaiškin i, ku ie y ų Lie u os oikonimai y a adi-
ciniai (au en iški) i ku ie – ne adiciniai (neau en iški). S aipsnio užda i-
niai – iš i i adicinių y ų Lie u os oikonimų kilmę, da ybą, nus a y i
s a biausius adicinių i ne adicinių oikonimų sky imo k i e ijus, s a -
besnius y ų Lie u os a dyno egioninius ski umus, galinčius padė i a -
ski i adicinį a dyną nuo ne adicinio. Šia ema engiama au o iaus mo-
nog a ija, odėl čia neskelbiama išsamesnė li e a ū a, y ų Lie u os au inės
sudė ies aidos, ie o a džių sla inimo, k ikščioniško a dyno kilmės ap-
ž algos, oikonimų sanda os len elės pagal alsčius i . . Tai dubliuo ų
ki us au o iaus da bus, nepag įs ai a i auk ų dėmesį nuo pag indinių čia
keliamų klausimų.
No in a ski i lie u išką adicinį a dyną nuo nelie u iško a dyno, čia
nebū ina plačiau aiškin is isos galimos ų žodžių aidos, e imologijos hi-
po ezių, uo labiau kad be išsamių is o inių šal inių, jų apibend inimų i
pa engiamųjų da bų ai sunku, dažnai ne neįmanoma pada y i. Oikonimų
kilmės aiškinimuose au o ius nu odo ne ik asmen a džius, be i bend inius
žodžius, iš ku ių ie asmen a džiai gali bū i kilę. Re ka čiais ap a iamieji
oikonimai galėjo bū i kilę iesiogiai iš bend inių žodžių (ne pe asmen a -
džius). Kai oikonimo eikšmė lie u iams, bal is ams aiški be komen a ų
(žodis y a Daba inės lie u ių kalbos žodyne (DLKŽ 1972)), oikonimų e i-
mologija dažniausiai nede alizuojama.
Pag indinis s aipsnio šal inis – 1944 m. g upės li uanis ų iš esmės baig-
as eng i i su kliū imis išspausdin as An ano Salio 1920–1939 m. Lenki-
jos okupuo os y ų Lie u os gy enamųjų ie ų a dų (oikonimų) žodynas
su suno min omis lie u iškomis i bu usiomis lenkiškomis o momis (Sa-
lys 1983). Gy enamųjų ie ų a dai p ieš 80 me ų p o esionalių Lie u os
kalbininkų bu o pa ik in i a siž elgian į ie os gy en ojų kalbą, is o inius
dokumen us i suno min i. Dėl ka o i okupacijos dalies a dyno no mi-
nimo dokumen ų, už ašų neišliko. Nė a i smulkesnių ie os gy en ojų
apklausos duomenų, is o inių žinių apie senesnes oikonimų o mas.
Šiame s aipsnyje išsamiai ap ašy a y ų Lie u os oikonimų kilmė, mo-
y acija, da yba: lie u iškų oikonimų šaknys, sudu iniai oikonimai, p ie-
sagos, p iešdėliai, kalbų kon ak ai. Iš iso i os 7455 oikonimų o mos. Tai
p ieš 100 i mažiau me ų maždaug a p Za asų i Va ėnos išsilaikiusių 3720
gy enamųjų ie ų a dų o mos: 3720 jų bu o už ašy os lie u ių kalba i
3735 – lenkų kalba. Nedidelė dalis oikonimų ka ojasi, nes e ka čiais uo
pačiu a du bu o už ašy as ne ik kaimas (mies as), be i g e a bu ęs senas
164
BENDRINĖ KALBA | 95
d a as, pali a kas i . . Žodyne lenkiškai už ašy i y ų Lie u os oikonimai
iki šiol bu o nepakankamai naudojami i komen uojami. Lie u iškai už a-
šy i y ų Lie u os oikonimai pa eko į Lie u ių kalbos ins i u o gy osios
kalbos ie o a džių ka o eką i minimi Lie u os ie o a džių žodyne.
Ty inėjime naudojami a ealinis, g e inamasis, ap ašomasis moksliniai me-
odai. Au o ius ieško naujų būdų i duomenų adiciniam y ų Lie u os a -
dynui iš i i i s engiasi obulin i onomas ikos au o i e ų naudo ą me odiką.
S aipsnis nuo kolegės Ma ijos Razmukai ės (1998) e ingos dise aci-
jos ski iasi uo, kad abiejuose da buose naudojamasi ski ingais šal iniais,
ne ienodas y inėjimo objek as, me odai. Au o ius plačiau naudojosi ben-
d osios kalbo y os, dialek ologijos, socioling is ikos y imo būdais. M. Raz-
mukai ės dise acijoje i i ne y inės, o isos Lie u os oikonimai i jie im i
iš ki o šal inio – Lie u os TSR adminis acinio- e i o inio suski s ymo žinyno
(LATSŽ), a spindinčio padė į po 50 me ų, kai dalis oikonimų bu o išnykę.
Sky ėsi i adminis acinis suski s ymas: ie oj alsčių 1972 m. bu o smul-
kesni adminis aciniai iene ai – apylinkės. Nė ienas mokslininkas iki šiol
nebu o smulkiau y inėjęs lenkiškai už ašy ų y ų Lie u os ie o a džių,
nė a jų g e inęs su au en iškais lie u iškais ie o a džiais. Šį da bą p adė i
i ęs i au o ių ska ino i Aleksand o Vanago (1993) s aipsnis. Lie u os
ie o a džių žodyno u ė ų išei i 12–15 omų, o kol kas išspausdin i ik
4 omai, odėl ki ų omų s aipsnyje da neįmanoma nu ody i.
Ry ų Lie u os oikonimai s aipsnyje nag inėjami dėl o, kad y inės Lie-
u os dalies likimas 1920 m. bu o ki oks negu likusios Lie u os Respublikos
dalies i La ijos Respublikos. 1920 m. spalio 9 d. y ų Lie u a Lenkijos
bu o okupuo a i ai 1921 m. ko o 18 d. Rygoje į i in a adinamąja Len-
kijos aikos su a imi su Rusija i Uk aina. Bu ęs Lie u os als ybės cen as
su ilgaamže is o ine sos ine Vilniumi 19 me ų ne u ėjo als ybinės lie u ių
kalbos i ken ė didžiausią p iespaudą: bu o užda inėjamos lie u iškos mo-
kyklos, skai yklos, o ganizacijos, laik aščiai, oliau sla inami asmen a džiai,
ie o a džiai, lie u iai p ie a a e čiami lenkais i nepaklusę kalinami, žu-
domi (ž . RL 1980; Zinke ičius 1993, 2013; Maceika 2020). P ie a inę
polonizaciją i sla inimą ik iš dalies galima adin i kalbų kon ak ais.
Didžiojoje lie u ių kalbos plo o dalyje gy ųjų bal ų kalbų a dynas sla in-
as labiau dėl o, kad Lie u os Didžiojoje Kunigaikš ys ėje (LDK) nuo XIV a.
o iciali aš edybos kalba bu o kancelia inė sla ų kalba. Po 1569 m. Liublino
unijos os kalbos ie ą LDK is labiau užėmė ki a sla ų kalba – lenkų kalba.
Šiame s aipsnyje kaip pag indinis į ai iais moksliniais požiū iais nag inėjamas
KAZIMIERAS GARŠVA. T adiciniai i ne adiciniai y ų Lie u os oikonimai
165
lie u ių e ninių žemių plo as, ku is 1919–1939 m. Lenkijos bu o okupuo as
i ku iame isas a dynas ada ašy as als ybine lenkų kalba.
Ki as bal ų kalbų plo as – likusi Lie u os e i o ija i g e imi La ijos,
Gudijos als ybių plo eliai su e ninėmis lie u ių žemėmis. Oikonimų p ie-
sagos -išk- papli imas isame šiame plo e lyginamas su jos papli imu y ų
Lie u oje. Skaičius p ocen ais nus a omas, oikonimų skaičių su p iesaga
-išk- alsčiuose dalinan iš isų alsčiaus oikonimų skaičiaus.
Kai ku ie is o iniai dokumen ai ody ų, kad pi miausia o icialiai bu o
susla in i didesnio į ai iakalbių žmonių skaičiaus a ojami gy enamųjų
ie ų a dai, o gy en ojų pa a džių, ne a dų, mik o oponimų lie u iškos
o mos e ka čiais išlikda o. Pa yzdžiui, 1622 m. Vilniaus ekonomijos in-
en o iuje (LVIŠ 2014: 70–128) bu o ašomos pa a dės D u elay is „D ū-
elai is“, Rugielis „Rugelis“, a dai Jonas, Ju gis, No ilškių pali a ko miškas
Plinakolnis „Plynakalnis“, Mẽdininkų ienkiemis (užusienis, zascianek)
Rukłaycis „Ruklai is“ (LVIŠ 2014: 98, 126).
OIKONIMŲ KILMĖ IR SANDARA
Kiek ieno i o alsčiaus dauguma suno min ų i lie u ių kalba paskelb ų
oikonimų y a lie u iškos o mos, o lenkiškai ašy i oikonimai bu o į ai iai
sla inami ( ie o a džių pa yzdžius ž . Salys 1983: 571–667).
Iš lenkų kalba už ašy ų y ų Lie u os oikonimų daugiau kaip pusė a-
dicinių ie o a džių (išsky us Rudaminos lsč.) iki 1940 m. išliko lie u iš-
kos kilmės: Maišiagalos alsčiuje jų išliko 88,4 p oc., Dūkš o – 81,9, Ne-
menčinės – 76,3, Ignalinos – 74,8, Š enčionėlių – 74,3, Rūdiškių – 70,4,
Jašiūnų – 68,6, T akų – 68,5, Pabe žės – 67,4, Šumsko – 66,7, Riešės – 60,1,
Eišiškių – 58,4, Tu gelių – 52,1, Mickūnų – 51,0, Rudaminos – 39,3 p oc.
Pla esnė oikonimų analizė i daugiau pa yzdžių šia ema pa eik a ki ame
au o iaus s aipsnyje (Ga š a 2022: 4–10).
Lenkiškomis aidėmis už ašy uose oikonimuose dažnai laikomasi ilniš-
kių i pie ų aukš aičių a mių dėsnių: dzūkuojama, kie inamas p iebalsis l,
d iga siai am, an, em, en a iami um, un, im, in. Žodžių kamienai, isiškai
su ampan ys su lie u ių kalba, y a lie u ių kalbos dalis i padeda i i a-
dicinį lie u ių a dyną.
Lie u ių kalbos plo e a o os lie u iškos oikonimų šaknys (kamienai) su
ėliau p idė omis sla iškomis p iesagomis, p iešdėliais a į sla ų kalbas iš e s-
os oikonimų šaknys (kamienai) su išlikusiomis lie u iškomis p iesagomis
166
BENDRINĖ KALBA | 95
(p iešdėliais) y a lie u ių kalbos subs a as. Lenkiškai už ašy us Lie u os oi-
konimus lie u iškos kilmės laikome okius, ku ie u i ben ieną lie u išką
oikonimo da ybos dalį. Lie u iškai už ašy us oikonimus lie u iškais laikome
okius, ku ių dauguma dalių (šaknis, p iesaga, p iešdėlis, galūnė) y a lie u iš-
kos kilmės, . y. ku ie one iškai, da ybiškai, leksiškai in eg uo i į lie u ių
kalbą. 1939–1945 m. ie o a džiai bu o ge ai suno min i i , su inkus pakan-
kamai duomenų, ik nedaugelio jų o mas gal bū ų pag indo ikslin i.
Bu o penki oikonimų sla inimo būdai – nuo ienos žodžio mo emos
pakei imo iki e imo į lenkų kalbą a ba žodžio mo y acijos i o mos
isiško pakei imo sla išku žodžiu (panašiai kaip 1946 m. Ka aliaučiaus s i-
yje). Taigi, pi mą ka ą pakliu ęs į iesioginę Lenkijos adminis aciją i
specialiai lenkinamas, lenkiškomis aidėmis už ašy as Lie u os a dynas
bu o penkių ipų: 1) neapsižiū ėjus e ka čiais išlaiky as isiškai au en iškas
(plg. Ankš à, a miškai Unkš à – lenk. Unksz a; Dublė, a m. Dubla –
Dumbła i . .); 2) iš dalies apsla in as, pakeičian oikonimų balsius, p ie-
balsius, galūnes, p iesagas, p iešdėlius, šaknis (plg. G ąž ẽliai, a miškai
G uš ẽliai – G usz ele; G úodžiai – G odze); 3) susla in as (Meka – Miecho-
wo); 4) iš e s as (Naujãkiemis – Nowosiółki; Obelynė – Jablonówka; Paąžuolia –
Poddębie; Pabé žė – Podb zezie); 5) pakeis as (Pe ūnai – Dąb owo) ( isi šie
oikonimai y a iš Vilniaus ajono Pabe žės alsčiaus).
Oikonimus sla inan , p iesagos -išk- skaičius mažėjo nuo 6 p oc. (Igna-
linos .) iki 13,8 p oc. (Vilniaus .), p iešdėlio pa- edinių mažėjo nuo
1,3 p oc. (Ignalinos .) iki 9,3 p oc. (Vilniaus .), lie u iškų sudu inių
oikonimų – nuo 2,9 p oc. (Šalčininkų .) iki 4,5 p oc. (T akų .). Ti ian
oikonimus išsiaiškin a, kad Šalčininkų, T akų, Vilniaus ajonuose bu o
papli ę p iesagos -išk- oikonimai su galūne -ės, o nuo Pab adės iki Za asų
bei e ninėse lie u ių žemėse La ijoje, Gudijoje – su galūne -ė. Lie u os
Respublikos plo e į šiau ę nuo Pab adės p iesagos -išk- oikonimai su ga-
lūne -ė suda ė 28,9 p oc., su -ės – 2,3 p oc.; p iesagos -išk- oikonimų su
galūnėmis -iai i -is bu o apie 2 p oc.
Kazimie as Būga, Janas Sa a e ičius, Aleksand as Vanagas, Zigmas Zin-
ke ičius i ki i mokslininkai oikonimus su p iesaga -išk- laikė li uanizmais
i manė, kad ose apylinkėse lie u ių kalba bus išnykusi neseniai (plg.
Sa a ewicz 1956: 15–60; RL 1980: 164–169; Zinke ičius 2013: 221–246,
258–259, 267). Pagal šiuos duomenis isų alsčių i i oikonimai liudija
lie u ių gy en ą plo ą: Ignalinos alsčiuje su p iesaga -išk- bu o 43,7 p oc.

KAZIMIERAS GARŠVA. T adiciniai i ne adiciniai y ų Lie u os oikonimai
167
oikonimų, už ašy ų lie u ių kalba, i 35,6 p oc., už ašy ų lenkų kalba, Mai-
šiagalos i Mickūnų alsčiuose – po 34,8 p oc. (lenkiškų – 29 % i 26,7 %),
Pabe žės alsčiuje – a i inkamai 31,9 p oc. i 25,8 p oc., Nemenčinės –
30 p oc. i 23,1 p oc., T akų – 29,6 p oc. i 17 p oc., Dūkš o – 29,5 p oc.
i 23,8 p oc., Š enčionėlių – 25 p oc. i 17,4 p oc., Jašiūnų – 23 p oc. i
15,7 p oc., Rudaminos – 21 p oc. i 6,2 p oc., Šumsko – 17,9 p oc. i
12,8 p oc. Va ėnos alsčiuje ada bu o 26 p oc. okių oikonimų.
Pagal p iesagos -išk- nume imą lenkiškuose už ašymuose susida ė ys
alsčių g upės: 15–12 p oc. likusių su p iesaga -išk- oikonimų bu o Ru-
daminos, T akų alsčiuose, 10–7 p oc. – Š enčionėlių, Ignalinos, Mickūnų,
Nemenčinės, 6–4 p oc. – Pabe žės, Maišiagalos, Dūkš o, Šumsko alsčiuo-
se. Šie ski umai a spindi ne egioninius ski umus, o di b inį oikonimų
sla inimą.
Oikonimų sanda a odo čia iš ik o bu us senas lie u ių e nines žemes,
ku iose kalbė a lie u iškai i išlaiky as adicinis lie u ių a dynas. Oikoni-
mų su p iesaga -išk- mažė a iš šiau ės į pie us ( am ik a išim is – Vilniaus .).
Tai pa i ina i 1974 m. skelb i duomenys (LATSŽ 1974: 42–365): uome-
iniame Za asų ajone už ašy a 37,2 p oc. oikonimų su p iesaga -išk-, Igna-
linos – 33,7, Š enčionių – 28, Vilniaus – 31,6, T akų – 25, Šalčininkų –
22,5 p oc. Einan iš y ų į aka us, oikonimų su p iesaga -išk- da mažiau
negu iš šiau ės į pie us: U enos ajone bu o 27,7 p oc. okių oikonimų,
Vilka iškio – 18,2, Klaipėdos – 7,4 p oc.
Bu usiame Lie u os Didžiosios Kunigaikš ys ės šiau iniame plo e susi-
da ė e i o ija, ku oikonimai su p iesaga -išk- bu o ypač papli ę. Daba
as plo as p iklauso ims als ybėms – Lie u ai, La ijai i Gudijai (Bal-
a usijai).
Pagal ypa ingą oikonimų p iesagos -išk- papli imą galima nub ėž i ben
is linijas. Ne pe 50 p oc. isų oikonimų su p iesaga -išk- bu o daba -
iniame Daugpilio (Dauga pils) ajone a p Sk udėlynės (o ic. Sk udalie-
nos) i Demenės (Būga 1961: 565). An asis plo as, ku bu o pe 30 p oc.
oikonimų su p iesaga -išk-, ęsėsi nuo Daugpilio iki Vilniaus (plg. Būga
1961: 565–568; Zeps 1984: 86–560; Salys 1983: 571–660). T ečiąjį plo ą
su 20 p oc. (i kiek daugiau) oikonimų su p iesaga -išk- juosė linija Be-
b inė (o ic. Beb ene, Alūks os .), Malino a (Daugpilio .), B eslauja,
Šalčininkai, U ena (Būga 1961: 565–568; Salys 1983: 571–670; Adamko-
ich 2013: 100).
168
BENDRINĖ KALBA | 95
Tokie adicinių lie u iškų gy enamųjų ie ų a dų duomenys odo, kad
lie u ių kalbos ypa ybių iš dalies gausėjo einan nuo Šalčininkų, Vilniaus
link Š enčionių, . y. nuo labiausiai XVIII–XX a. susla ėjusio Aukš ai ijos
e ninių lie u ių žemių plo o link iki šiol be pe ūkių išlikusių lie u ių
kalbos plo ų. Iš pie ų į šiau ę laipsniškai didėja lenkiškai už ašy ų oikonimų
lie u iškumas (išlikusios jų šaknys, p iešdėliai, iš dalies i p iesagos). Kiek
ski iasi ik p iesagos -išk- papli imas, ku is p iklauso i nuo egiono ie os.
Pab adės alsčiuje, kaip i ki u , y a oikonimų, kilusių iš lie u ių kalbos
bend inių žodžių a iš bend inių žodžių pag indu a si adusių lie u iškų
pa a džių. Taip dažnai būna, ypač su p a a dėmis, ku ios ėliau į eisinamos
kaip pa a dės. Tokios kilmės y a i Pab adės alsčiaus oikonimai Bend ó ė
(Bind awe, iš lie . bend ó ė ‘bend a pie a, ku ią isi ka u pjauna i paskui
šieną dalijasi’; okių ie o a džių už ašy a apie 150), Da niai (Da ynie, iš
lie . da inỹs ‘da omas, pada y as a susida ęs daik as; oks ūgš us algis;
nuda y a d obė’, da inia ‘dažai; kas da oma, dažoma’), Gùžiai (Guże, iš lie .
*gùžis > *Gùžis, plg. gùžas ‘1. gand as; 2. iškilimas, gumbas, guzas’), Kóp-
a (Kap a, plg. lie . kóp a ‘b as a, pe ėja; p ieplauka; kupe a’ Š nč, kóp ai
‘kopėčios, laip ai; pas oliai apie s a omą namą’ LKŽ 1962: 350), Móliai
(Male, iš lie . mólis > a d. Mólis), Skadžiai (Ska dzie, iš lie . skadžius
‘ska dininkas’, ska dùs ‘skambus, ga sus’ > Skadžius LPŽ 1989: 731, skadis
‘s a us šlai as’), Speñglas (Spingla, iš eže o a do Speñglas, plg. speñg i ‘skam-
bė i, ūž i ausyse; dūgz i’), Veblia (Weble, iš lie . eblỹs ‘š eplys’, asmen a -
dis *Veblỹs). Pab adės alsčiuje bu o i Baláičiai (Bałajcie), Bãliškė (Bo-
lesławowo), Baliùliai (Balule). Baláičių Lie u oje už ašy a keliolika, Baliùliai
bu o ieni. Mik o oponimai gali bū i susiję su lie . balà ‘klampi ie a;
pelkė, ais as; klanas’, o minė as oikonimas kilo iš asmen a džio Baliùlis.
Dalis Lie u os oikonimų a si ado ne iš asmen a džių, da ne apusių pa-
a dėmis, o iš bend inių žodžių. Senesnės als ybės cen o ie o ės is o i-
niuose šal iniuose paliudy os jau XIV a. (Die ẽniškės, Ešiškės, Mẽdininkai
i ki i – ž . Vanagas 1993: 35–39). Mẽdininkai į k yžiuočių o dino k oniką
pakliu o 1320 m., aigi jie įsikū ė ben XIII a., o gal i anksčiau. Lie u os
gy en ojų pa a dės galėjo p adė i o muo is ik po 200–300 me ų. P a a -
dinės kilmės asmen a džiai dokumen uose paplin a XVI a., ada susida o
i kilmingųjų asmenų pa a dės. Daugiausia lie u ių als iečių pa a džių
a si ado XVIII a. (LKE 2008: 398–399).
Papildomas eiksnys asmen a džio bei asmen a dinio oikonimo kilmei
nus a y i y a papli imas. Dauguma minė ų oikonimų papli ę ne ne isoje
KAZIMIERAS GARŠVA. T adiciniai i ne adiciniai y ų Lie u os oikonimai
169
bu usioje Lie u os Didžiojoje Kunigaikš ys ėje, o ik e ninėse lie u ių že-
mėse. Pa yzdžiui, pa a dė Bčius > Bčis XX a. už ašy a šiau ės Lie u os
pasienyje su La ija (LPŽ 1985: 2182), ku a i auk inio ki čio pozicijoje
balsis i e čiamas ẹ, plg. B.č‘s‘ „Bičius“ < bčius ‘bi ininkas, bi ė’, ns. įn.
a iamas Bẹč‘ „Bičiù“, dgs. gal. Bẹč‘s‘ „Bičiùs“ i uo p imena Bčių. Bčius
už ašy as os pačios Lie u os Žiemgalos aka inėje dalyje, ku balsis  ečiau
e čiamas ẹ. O panašūs oikonimai už ašy i Lie u os pie yčiuose, ku okių
pa a džių nebu o išlikusių: Bčiai (Pab adės, Vep ių apyl.), Bėčiónys,
Bčiakelniai (Šalčininkų, Ignalinos .). Šios pa a dės kilmę sudė inga į o-
dy i, nes jos yšys su šiau ės Lie u a abejo inas.
Š enčionėlių alsčiuje lie u ių kalbos žodžių šaknys a sispindėjo oiko-
nimuose Bù bos (lenk. Bu by < Bù ba < bu b i; dgs. a d. galūne -os iš-
saugo a y ų aukš aičių galūnė), Dėm (Demo iš upės a do Dėm < lie .
dėm ‘su ep a ie a’ (LVŽ 2014: 202), Ga nỹs (Gie nie < ga nỹs ‘už gand ą
smulkesnis paukš is’ > asmen a dis Ga nỹs; jei oikonimas bū ų kilęs iš
pa a dės, g eičiau u ė ų bū i *Ga nškė), Lūšnià (Łusznia, plg. lūšnà ‘p as-
a oba’), Sù ė (Su yszki < aukš aičių sù os ‘s u os, skys i neš a umai,
skys as mėšlas’, Šakalia (Szakale > Šakalỹs < šakalỹs ‘nedidelis pagalys’).
Pab adės alsčiuje išsaugo i sudu iniai oikonimai Didžiãlaukė – Dzie-
dzielówka, Gùga ais is – Gugo ojście, Káis upis – Kajs upie, Skas ašilis –
Skajs oszyle, o bu usiame Š enčionėlių alsčiuje Aukš ãgi is ašy as Auksz-
ogi a (paga siui dėsningai a s ačius į lie u ių kalbą bū ų Aukš agi ià; iks-
liai už ašy a i žodžio šaknis aukš -), Jaunãda is – Jawnoda y, Júodaupis –
Jodoupie, Ki akõjis – Kie ukaje.
Tuome ine o icialiąja lenkų kalba lie u iški sudu iniai oikonimai pa-
eik i i gi penkiais būdais. Taikan pi mąjį, lie u iški oikonimai bu o pe -
eikiami iksliausiai, juos dažnai bu o įmanoma sup as i i a ku i au en iš-
ką lie u išką o mą be ypa ingo pasi engimo i g e inimo su lie u iška
o ma, plg.: Kajs upie – Káis upis; Auksz ogi a – Aukš ãgi is.
Pe eikian sudu inį oikonimą an uoju būdu, ienas jo komponen as
(pi masis a ba an asis) labiau i leng iau bu o p i aikomas p ie lenkiško
a imo one iškai. Jo p asmė lenkų kalba lieka nesup an ama, o lie u iškai
leng iau i iksliau galima sup as i „lenkišką“ o mą sug e inus ją su lie u-
iška o ma, plg.: Kiełnob ydzie – Kálnab idžiai Nmč; Dziedzielówka (mo-
kan iems dzūkų a mę pi mąją dalį a ku i nesunku) – Didžiãlaukė Pb d.
T ečiajai g upei p iklauso okie oikonimai, ku ių pi masis a ba an asis
komponen as iš e čiamas į lenkų kalbą: Žaliãklonis Jšn – Zielonokłań, Auksz-
170
BENDRINĖ KALBA | 95
odwo y – Aukš ad a ia Mšg. Lie u ių kalbos balsį a lenkų kalboje a i in-
ka o, lie u ių kalbos balsį o – lenkų i ki ų sla ų a, odėl komponen ą -kłan
lie u ių kalboje a i inka klon-, o sla išką komponen ą dwo - a i inka lie u-
ių kalbos d a -. Ke i ojoje sudu inių oikonimų g upėje lieka ienai
ku iai no s kalbai aiškiai sup an amas ik ienas žodžio komponen as, p z.,
Lepalaukis Nmč – Lipoławki. Pi masis komponen as (lip(a) sup an amesnis
sla ams (be gali jį „išsi e s i“ i lie u iai), o an ojo komponen o (ławk(a))
nė a bend inėse lie u ių i lenkų kalbose. Penk ajai sudu inių oikonimų
g upei p iklauso naujesnieji a dai, ku ių abu komponen us bu o nesunku
iš e s i į lenkų kalbą, plg. Š enčionėlių (i daugumos ki ų alsčių)
Naujãkiemis apo Nowosiólki, Naujãlaukis – Nowy Dzial (Nowopole) i . .
Y a i am ik ų ie o a džių sla inimo dėsningumų: juos aldininkai ga-
lėjo ben iš dalies „uni ikuo i“, dėl o ski inguose alsčiuose ie o a džiai
sla in i ienodai.
Didžiausia y a p iesaginių oikonimų į ai o ė. Ta p jų bu o daugybė
lie u ių kalbos bend inių žodžių šaknų i lie u iškų p iesagų. Pab adės
alsčiuje isiškai lie u iški žodžiai (su pa umpin a galūne, ka ais i adap-
uo u balsiu) bu o Ąžuolškiai (Užaliszki), Bù bliškės (Bu bliszki), Čýpliškė
(Cypliszki), Ei niškė (Aj uniszki), Guõbiškiai (Gobiszki), Liaudškės (Lau-
dyszki), Melenškės (Mieleniszki), Pu inškiai (Pu winiszki), Šá kiškė (Sza -
kiszki), Še šùliškė (Sze szuliszki), Šukẽliškė (Szukieliszki), Važẽliškė (Waże-
liszki). Oikonimus suda ė lie u iškos pa a dės, ka ais jau u ėjusios p ie-
sagas -el-, -en-, -in-, -ūn-, -ul- (jos pe im os i iš pama inių žodžių). P ie
jų naujai p idė a p iesaga -išk-.
Palygin i su p iesaga -išk-, isos ki os oikonimų p iesagos (-el-, -ėn-,
-yn-, -in-, -on-, -ūn-, -u - i ki os) y a daug e esnės, plg.: Ža dẽliai (Ża -
dele) i k .; A gi dnai (O gi dany), Noselnai (Nasielany), Maleiknai
(Małejkiańce), Ski lnai (Ski lany); A ie ỹnė (Malinowka), Kle ỹnė (Klonów-
ka), Ž y ỹnė (Żwi ynie); Eše nė (Osza ynie), Kaklinė (Ka klina), Lepinė
(Lipowo), Meške nė (Mieszk ynka), Naujniai (Nowicze), Šešknė (Szaszkinie),
T ãkinė (T akinie), Ungu nė (Ungo yno); A niónys (O niany), Mečiónys
(Mieczanka); Kločinai (Kłaczuny), Magnai (Maguny); Abejùčiai (Obiejucie),
T obùčiai (T abucie).
Š enčionėlių alsčiuje panašios p iesagos bu o okiuose oikonimuose:
Pempẽlė (Pimpełka), Ži nẽliškė (Ża noliszki); Dubinlė (Dubinela), Kampuo lė
(Kompocie), Miežionliai (Mieżanele); Do innai (Da uniany), D ūs nai
(D uściany), Laužnai (Łowżiany); Dėlỹnė (Dolina), Kumelỹnė (Kumielino),