48
BENDRINĖ KALBA | 95
DAIVA ALIŪKAITĖ, VIOLETA MEILIŪNAITĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
doi.o g/10.35321/bkalba.2022.95.09
AUTORINIS TARMINIS GRAFOLEKTAS
IR JO PERCEPCIJOS GALIMYBĖS
ESMINIAI ŽODŽIAI:
a minis g a olek as, pe cepcija, dialek o pe aša.
ANOTACIJA
S aipsnyje p is a omas ašy inio a miškumo y imas. A liekan y imą siek a
e in i au o inį g a olek ą saky inio a miškumo pe eikimo i už ašymo sp en-
dimų požiū iu. Ta mė y inio disku so pag indas – ienos y ų aukš aičių pane ė-
žiškių a s o ės eisbuko į ašai, paskelb i a miniu g a olek u. S aipsnyje pi miau-
sia analizuojami au o ės-in o man ės o og a iniai sp endimai pe eik i ski iamąsias
y ų aukš aičių pane ėžiškių ypa ybes, paskui p is a omas a minio g a olek o
pe cepcijos y imas, analizuojama, kaip pap as iesiems kalbinės bend uomenės
na iams y a pe skai omas i sup an amas a miniu g a olek u už ašy as eks as.
ABSTRACT
This a icle discusses a s udy o w i en dialec icism, conduc ed in o de o assess
how he au ho ial g apholec con eys o al dialec icism and o analyse he spelling
choices made by he au ho . The dialec al discou se used o his s udy consis s
o a numbe o Facebook pos s published in a dialec al g apholec by a emale
in o man . The i s pa o he a icle ocuses on speci ic o hog aphic decisions
made by he au ho -in o man o con ey he dis inc ea u es o he na i e Eas -
e n Aukš ai ian subdialec o Pane ėžys. The second in es iga i e sec ion o he
a icle examines he pe cep ion o a dialec al g apholec , looking closely a how
o dina y language use s ead and unde s and ex s w i en in i .
ĮVADAS
Ta mė y ininkai, siekdami pama uo i a minių kodų gy ybingumą, į e in-
i jų ęs inumą, is da daugiausia dėmesį su elkia į iš a ą žodį. Pas angos
a ski i au en išką aišką i a miškesnes s. mažiau a miškas simuliacijas
y ėjus ska ina į ai in i ( egioninių) a ian ų s ebėsenos p incipus i ech-
DAIVA ALIUKAITĖ, VIOLETA MEILIūNAITĖ. Au o inis a minis g a olek as i jo pe cepcijos galimybės
49
nologijas (plg. iesioginio i ne iesioginio s ebėjimo me odai, incogni o ech-
nika i k .). Žinoma, i iamosios medžiagos (saky inio žodžio) in en o iza-
cijos p ieigos už ik ina iek į ai esnius, iek i ikslesnius egioninio a i-
an iškumo y imus. Vis dėl o, nepaisan o, kad XXI amžiuje a ms i
a miškumo pažinimas y a daugiama is i čia u ima omenyje ne ik a -
miškumo duomenų kaupimo p ieigos, be i apsk i ai a miškumo pe se
p ipažinimas (plg. Mikulėnienė 2019: 60–61), ien saky inio žodžio s ebė-
sena y a nepakankama iksliam (kiek apsk i ai gali bū i ikslus an inis
disku sas apie žodį) a mė y iniam na a y ui plė o i. Wal e is J. Ongas y a
kėlęs min į, kad ašymas su eikia g a olek ui galią, ge okai i šijančią be
ku io žodinio dialek o galią (Ong 2002: 8). Taigi, neabejo ina, kad ašy i-
nio a miškumo y imai gali ne ik į eisin i naują a mė y inių duomenų
sluoksnį, be i su eik i naujų pe spek y ų, pi ma, e in i pap as ojo pas-
ki os bend uomenės na io aidmenį konk e aus a minio kodo gy ybingu-
mo is o ijoje, an a, išsiaiškin i ele an ines a minių kodų ypa ybes pačių
bend uomenės na ių požiū iu, ečia, apsk i ai į e in i a minio g a olek-
o unkcionalumą, ki aip – naujų g a olek ų pe spek y ą i komunikacinę
e ę bend uomenėje. Taigi, šiame s aipsnyje su elkiamas dėmesys į ašy-
inį a miškumą, . y. p is a omas au o inio a minio g a olek o y imas.
P is a ysimo y imo ikslas d iaspek is: pi ma, siek a e in i au o inį g a-
olek ą saky inio a miškumo pe eikimo i už ašymo sp endimų požiū iu
i , an a, siek a jį e in i pe cepcijos požiū iu, . y. į kokią audi o iją p e-
enduojama ašan a miniu g a olek u.
Ti iamoji medžiaga – ienos iš y ų aukš aičių pane ėžiškių a s o ių
Danu ės Mon ilai ės eisbuko į ašai, paskelb i a miniu g a olek u. Danu-
ė Mo ilai ė – Paeže io kaime (Pane ėžio .) gimusi, Vilniaus uni e si e-
e biologiją s udija usi, ėliau Joniškėlyje biologiją dėsčiusi, o paskui g į-
žusi į Pane ėžį ašy oja. Bend ine kalba y a publika usi po a au obiog a i-
nių knygelių (Pakelių žydėjimo š iesa, 2018; P isiminimai apie Be no us; P ie
eže ėlio, 2010), eisbuko Suskalbėjimų g upėje ak y iai ašo ak ualiomis
isuomeninio i kul ū inio gy enimo, š enčių emomis pane ėžiškių pa-
a me. Galima eig i, kad okia au o ė-in o man ė1 a i inka adinamojo ie-
inio (angl. indigenes) pa eikėjo cha ak e is ikas (plg. Chambe s 2000: 181,
aip pa ž . Aliūkai ė i k . 2014: 57). Išsky us s udijų me us, in o man ė
isą gy enimą p aleido pa a mės a eale. Ne u in papildomos in o macijos
1 Siekian a mė y inio disku so nuoseklumo, s aipsnyje a ojami iek paski i e minai au-
o ius, in o man as, iek i au o ius-in o man as.
50
BENDRINĖ KALBA | 95
apie jos ė ų kilmę i gy enamą ie ą, in o man ės egioniškumo indeksas
(angl. egionali y index; dėl egioniškumo indekso daugiau ž . Chambe s
2000: 178–181) apibend in inas kaip 1–3, ki aip – ai ik ųjų ie inių s a-
usą u in i bend uomenės na ė.
Medžiagai kaup i aiky as iesioginio s ebėjimo echnikos in a ian as.
Reikia p ipažin i, kad egioninio a ian iškumo y imuose iesioginio s e-
bėjimo me odo (angl. di ec me hod) i ne iesioginio s ebėjimo me odo
(angl. indi ec me hod) ski is, pažymin y ėjo aidmenį kaupian medžiagą
ienu a ki u būdu (plg. pi mu a eju – iesioginio ykdy ojo, an u – am
ik o medžiagos kaupimo ins umen o (anke os, užduo yno) kū ėjo i labiau
y imo adybininko2), į e inan medžiagos au en iškumo abiem a ejais
izikas (plg. pi mu a eju į aukian s ebė ojo pa adokso (angl. obse e ’s
pa adox)3 eiksnį, an u a eju – a minių duomenų už ašymo pa ikimumą
i pan.), koncep ualizuo a emian is saky inio a miškumo s ebėsenos idė-
ja. Vis dėl o pačių y ėjų ykdoma nes anda inės ašybos eks ų paieška,
aip pa kaip i a minių kodų a s o ų kalbinimas, in e iu į ašymas, siekian
gau i pi minę a mė y inę medžiagą, a i ik ų iesioginio s ebėjimo p ieigą.
Taigi, o ien uojan is į ašy inį a miškumą uo aspek u ne gi p aplečiama
iesioginio s ebėjimo me odo samp a a, . y. oks medžiagos kaupimo būdas
numa o ne ik saky inės, be i ašy inės medžiagos kaupimą.
Ti iamoji medžiaga kaup a 2022 m. sausio– ugsėjo mėn. Pe ą laiką
a minio g a olek o au o ės-in o man ės paskelb i 39 į ašai. Į ašų medžiaga
(pa yzdžius ž . 1 len elėje) y a pag indas plė o i a miškumo pe eikimo i
už ašymo sp endimų k i inį disku są.
An asis i iamosios medžiagos sluoksnis – au o inio a minio g a olek-
o pe cepcijos užduo ies duomenys. Tokia medžiaga e inga, siekian p a-
plės i ašy inio a miškumo e inimą i ka u p adė i plė o i disku są dėl
a minio g a olek o unkcionalumo. Ž algomoji au o inio a minio g a o-
lek o pe cepcijos užduo is sukons uo a me odologiškai pasi emian Ma -
bu go ling is inės geog a ijos mokyklos pag indėjo Geo go Wenke io kel-
a ne iesioginio s ebėjimo me odo idėja. G. Wenke is, siekdamas su ink i
medžiagą a lasui (Sp acha las des Deu schen Reichs), pa engė 404 sakinių
2 Dėl me odų ž .: Seile 2010: 502–506; Van Keymeulen 2018: 49–50.
3 Dėl e mino ž . Labo 2006: 86.
4 P idu ina, kad G. Wenke is, i damas dialek us Šiau ės Vokie ijoje (P ūsų Reino s i yje)
1876 m., pi miausia naudojosi 42 sakiniais. Vėliau ku į laiką y imams ėmė 38 sakinių
inkinį i ik 1881 m. išg ynino uos 40 sakinių, ku ie iki šių dienų y a naudojami pi -
miausia okiečių dialek ų y imams ne ik Vokie ijoje.
DAIVA ALIUKAITĖ, VIOLETA MEILIūNAITĖ. Au o inis a minis g a olek as i jo pe cepcijos galimybės
51
1 LENTELĖ. Au o inio a minio g a olek o pa yzdžiai
Į ašo laikas 2022 09 04
Į ašas
Į ašo
pe -
aša
Gam su mum a sis eikin ykė, iš palung a.
Į ašo laikas 2022 05 22
Į ašas
Į ašo pe aša
BARAVYKS.
Bu a ma y un asa as puse. Kiek ad u ėjo me elių nea a-
men, ale api mukyklė da kalbas nebu a. A nu ikims isiškė pa-
p as s. Te e baisė mėga g ybau . Ka ik nu aikis kiek liusesnė
alundo, ja jo i nė a, un miško išlėkės. Tas mišks panašė už
kilome a, gal kiek dagiau. Kiek p ašyda o ai ka , ale nelais-
da a, sakyda a - da ne au inai g ybau . Mūsų miškė miš ūs,
šlap, žulė , sunk aikščiu . Pask ik pa a gs, nebepais, bus bėd
iš ukes g ybau ujes. <...>
52
BENDRINĖ KALBA | 95
s anda ine okiečių kalba (p z.: 1. Im Win e liegen die ockenen Blä e
in de Lu he um; 2. Es hö gleich au zu schneien, dann wi d das We e
wiede besse ; 3. Tu Kohlen in den O en, dami die Milch bald zu kochen
an äng ) (ž .: Chambe s, T udgill 2004: 15–16; Sch ambke 2010: 88–90),
ku iuos in o man ai u ėjo iš e s i į gim uosius dialek us. Nesiplė ojan
išsamiau dėl G. Wenke io i jo pasekėjų y imų, a k eip inas dėmesys, kad
au o inio g a olek o pe cepcijos užduočiai pa eng i eikšminga pa i dialek-
o e imo idėja. Tik, ki aip negu ling is inės geog a ijos a s o ų (a ė-
liau – apsk i ai dialek ologų) užduo ys, au o inio g a olek o pe cepcijos
užduo is pap as iesiems kalbinės bend uomenės na iams y a iš e s i ašy-
inio a miškumo a ejus į bend inę kalbą, ki aip – pe ašy i a minį g a-
olek ą bend inės kalbos kodu (a lik os užduo ies pa yzdį ž . 1 pa .).
Pe cepcijai eik i du ašy inio a miškumo a ejai: Nu i onkij uos ubalėls.
Pakėlo gal o pažiū ė a da dauk un medže likė (Nu i ankioj(a) uos obuo-
lėlius. Pakėliau gal ą pažiū ė (i), a da daug an medžio likę) iš 2022 m.
Į ašo laikas 2022 01 22
Į ašasĮ ašo pe aša
Mūsų kaimyns Ladze u ėje baužo ka ė. Nu ėje pa duo .
Abud su bubel jo ge okė sep in o dešim y. Pincijėls gaun, kam
jiem as klapa s. Kasdien liuob , melž , nieku nea si auk . Už-
eks, iska k au u ė nusipi ks. Su saul negi ens. Nu i skelbe
skelbe, u ga oje u ga oje. Kupčė is ažia a. Ale pasižiū i
saka - ka e kėp ka e, ale nep ip as . Tukes nesam u ėjė, nu
ne asons i gana, b ukauly . I iš ažiuoj.
Vaka uličio susi iko Ladzienė. Paklausio, gal jo ka ė pa -
da e. Saka - is bėd ne dil ka es, ale, kad kupče azumna ne-
bu a. Ka e s eik, piening, nesen. Kas iš a asona, g ože, kad
naudas, kėp iš ože. Ale du nam azuma su šaukš neįk ės. Tė
i pasilikam lig pa asa e. Gal un š iežes žolas a si as azum-
nesnių kupčių.

DAIVA ALIUKAITĖ, VIOLETA MEILIūNAITĖ. Au o inis a minis g a olek as i jo pe cepcijos galimybės
53
ugpjūčio 24 d. au o ės-in o man ės eisbuko į ašo; Gy enam am laiki ka-
a iss me s labjaus laukiam. Gal ne iss me s, a iso gy enimo (Gy enam(e)
am(e) laike ka o isus me us labiaus(ia) laukiam(e). Gal ne isus me us,
o isą gy enimą) iš 2022 m. bi želio 12 d. au o ės-in o man ės eisbuko
į ašo) (ž . 1 pa .). Jie i iamųjų ne ik e s i i pe ašy i bend ine kalba, be
i e in i pagal pe cep y iosios dialek ologijos (plg. P es on 1999: XXXIV–
XXXV) y imų adicijai būdingus a minio kodo e inimo pa ame us:
sup an amumą, es e iką i aisyklingumą. Kaip ma y i iš 1 pa eikslo, aiški-
nan is a minio kodo pa ame us, aiky a penkiabalė seman inio balo skalė.
Pe cepcijai a ink i sąlygiškai nesudė ingi a minio g a olek o agmen ai,
an a, pa enkan sakinius žiū ė a, kad juose bū ų ep ezen uojamos ski ia-
mosios y ų aukš aičių ypa ybės (plg. d iga sių an, am, en, em i nosinių
balsių ą, ę neišlaikymas), aip pa pa a mės cha ak e is ikos (plg. galūnės
balsių edukcija). Au o inio a minio g a olek o pe cepcijos y ime daly a-
o 20 s udenčių (21–28 me ų). Homogeniška i iamųjų g upė o muo a
ikslingai, ikimasi, kad homogeniškos g upės pe cepcijos ezul a ai bus
pag indas pi minėms e inamosioms įž algoms o muluo i.
Be jau užsimin ų elemen ų, pe cepcijos duomenims s a s y i y a s a būs
i a minio kodo kompe encijos įsi e inimo i aplinkos žymė umo į e i-
nimo klausimų-užduočių a sakymai (ž . 2 pa .)
1 PAV. Au o inio a minio g a olek o e imo pa yzdys
54
BENDRINĖ KALBA | 95
S aipsnyje eikiama au o inio g a olek o analizė e in ina kaip koky-
binė-ž algomoji. Tikimasi iksuo i bend uosius p incipus – a au o inis
a minis g a olek as y a nuoseklus i susi o ma ęs (a besi o muojąs) kaip
ien isa o og a ijos sis ema, a oks g a olek as gali bū i sėkmingas komu-
nikaciniu požiū iu.
Ve inan i iamojo objek o – ašy inio a miškumo plačiąja p asme – iš-
i umą, eikia p ipažin i, kad nuoseklių anali inių disku sų adicija lie u ių
a mė y oje da ik p adeda o muo is, odėl i pa eikiamasis y imas e -
in inas ne kaip baig inis, o labiau kaip modelio p is a ymas – kaip gali bū i
į aukiama ašy inio a miškumo, ne gi paski o au o iaus (a a mė y ine
e minologija – in o man o), medžiaga į a mė y inę analizę, kodėl okia
medžiaga į auk ina, kokios okio objek o apibend inimo izikos i pan.
Iš a lik ų y imų galima paminė i Viole os Meiliūnai ės (2015: 248–258;
aip pa 2019) da bus, ku iuose y ėja, e indama kai ku iuos An ano
Ba anausko už ašy ų eks ų ne ikslumus, y a ap a usi šnekamosios kalbos
už ašymo speci iką. Vadinasi, galima p ipažin i, kad iš esmės kel as a mi-
nio g a olek o klausimas. Paski ų įž algų dėl a minio kodo au o iksacijos
eikė i ki i y ėjai (Balčiūnienė i k . 2019).
Šio s aipsnio au o ės ka u y a p adėjusios nuoseklesnį šiuolaikinio a-
šy inio a miškumo k i inį disku są. Analizuojan y ų aukš aičių eks us,
2 PAV. Ti iamojo ins umen o agmen as
DAIVA ALIUKAITĖ, VIOLETA MEILIūNAITĖ. Au o inis a minis g a olek as i jo pe cepcijos galimybės
55
publikuo us almanachuose Bundan i e smė (2013, 2014), nag inė a, a
ašy inis a miškumas y a a minių kodų gy ybingumo i ęs inumo indi-
kacija, aip pa apž algiai e in a, kaip a miniuose g a olek uose pe ei-
kiamos ski iamosios y ų aukš aičių ypa ybės (Aliūkai ė, Meiliūnai ė 2022).
Galima eig i, kad šiuo – au o inio a minio g a olek o – y imu ęsiamas
p adė as disku sas, iek plė ojan koncep ualias įž algas dėl ašy inio a -
miškumo i jo e ės a mė y inių y imų adicijai, iek i inan am
ik as me odologines nuos a as, iek e inan au o inį a minį g a olek ą
pe pe cepcijos pe spek y ą, ki aip – komunikaciniu požiū iu.
1. NUO STANDARTINĖS RAŠYBOS
IKI NESTANDARTINIŲ UŽRAŠYMO SPRENDIMŲ
1.1. Už ašymo sp endimai
Ty ėjų nu odoma, kad esminė nes anda inės ašybos sąlyga – s anda inės
o og a ijos egzis a imas (plg. Bowd e 1964: 8). Taigi, iena e us, pozi-
cionuojan dialek us, nuk yps ama nuo s anda inės o og a ijos, ki a e us,
ku iamas naujas g a olek as. Vadinasi, ai p asmingas des uk y umas, no s
y ėjų disku suose pasi aiko, kad nes anda inės o og a ijos a ejai iek
g ožinėje li e a ū oje, iek elek oniniame disku se į a dijami kaip klaidin-
gas už ašymas (angl. misspelling) a ne aš inga ašyba (angl. an ‘illi e a e’
spelling) (plg. Leech, Sho 2007: 135). Kaip bus ma y i anali inėje s aips-
nio dalyje, okia ka ego izacija iš pi mo ž ilgsnio u i pag indo, ypač jei
nes anda inę o og a iją e iname pe pe cepcijos pe spek y ą. Be apie
ai kiek oliau s aipsnyje. Analizuojan iek egioninių, iek socialinių a-
ian ų pe eikimo nes anda inės ašybos sp endimus, dažniausiai aikoma
Denniso R. P es ono 1985 m. p is a y a ina ė sakymo už ašymo ipolo-
gija, . y. adinamasis alleg o kalbėjimas (angl. alleg o speech), akių ( egi-
masis) dialek as (angl. eye-dialec ) i dialek o pe aša (angl. dialec espelling)
(P es on 1985: 328–329; daugiau ž . Aliūkai ė, Meiliūnai ė 2022). Pi ma-
sis ipas – alleg o kalbėjimas – siejamas su žodžių umpinimo, žodžių a
skiemenų suplakimo, pe eikimu (plg. Beal 2006: 84). An asis ipas, kaip
aikliai pe eikia į a dijimas akių dialek as, ik izualiai ku ia ski umo nuo
s anda inės o og a ijos iliuziją. Pa yzdžiui, angl. ‘sez’ a i inka ‘says’ (lie .
sako), adinasi, akių dialek u už ašy os o mos jokios onologinės ski ies
56
BENDRINĖ KALBA | 95
nepe eikia, aigi akių dialek as y a labiau ne aš ingumo poziciona imas
s ilis iniais a ki ais sume imais (plg. Adamson 1999: 600). T ečiasis ipas –
dialek o pe aša, p iešingai nei akių dialek as, y a pag įs as ak inių ski u-
mų pe eikimu. P a ęsian me a o inę e minologiją bū ų galima a dy i,
kad dialek o pe aša a i inka ausies dialek ą, . y. pe skaičius dialek o pe -
ašos eks ą, ausis gi di (i a pažįs a) ski umus (plg. P es on 1985: 328–329;
aip pa ž . Aliūkai ė, Meiliūnai ė 2022). Taigi, akių dialek as ik pe eikia
įspūdį, kad a imas nes anda iškas, o ausies dialek u (dialek o pe aša)
už iksuo as a ian as de ac o y a ki as.
Kadangi nes anda inė o og a ija y a ap ėpus objek as, siejamas ne ik
su egioninių a ian ų g a olek ais, y ėjai y a išsky ę i ki okių už ašymo
ipų. Be jau paminė ų klaidingo už ašymo a ne aš ingos ašybos ipų
(plg. Leech, Sho 2007: 135), y ėjų išski iamas pusiau one inis už ašymas
(angl. semi-phone ic spelling), egionalizmų (angl. egionalisms) už ašymas
(plg. Beal 2006: 84). A ski ai paminė inas Janniso K. And ou sopoulo a -
lik as okiškų anzinų5 y imas, ku iame pa eikiama iena iš de aliausių
nes anda inės ašybos ipologijų. Analizuojan anzinus išski iami šeši ne-
s anda inės ašybos ipai: one inė ašyba (angl. phone ic spellings), šneka-
mosios kalbos ašyba (angl. colloquial spellings), egiolek inė ašyba (angl.
egiolec al spellings), p ozodinė ašyba (angl. p osodic spellings), a pkalbinė
ašyba (angl. in e lingual spellings), homo oninė ašyba (angl. homophone
spellings), apiman i leksinę subs i uciją (leksinius pakai alus; angl. lexical
subs i u ions) i g a emų subs i uciją (g a emų pakai alus; angl. g apheme
subs i u ions) (daugiau ž . And ou sopoulos 2000: 521–522). Dėl žan o
speci iškumo, žinoma, ne isos anzinų eks uose aikomos s a egijos gali
bū i e ingos ašy inio a miškumo analizei. Pa yzdžiui, as pasaky ina dėl
homo oninės ašybos. Realizuojan leksinę subs i uciją ie oje am ik ų
žodžių a žodžių segmen ų už ašomi homo oniški žodžiai a skai menys,
p z., okiečių kalba skai muo 1 pakeičia skiemenį /ain/ žodyje ‘Ein i ’ –
1- i (lie . įėjimas) (And ou sopoulos 2000: 522). Vis dėl o kai ku ie okios
me odologinės p ieigos elemen ai gali bū i e ingi i pe žiū in au o inį
a minį g a olek ą. Žinoma, bū ina p idu i, kad g e inan D. R. P es ono
ina ę i J. K. And ou sopoulo šešiana ę nes anda inės ašybos sis emas6
iksuo ina i dalykinė a i ik is, plg., adinamoji dialek o pe aša u i sąsajų
5 Fanzinai – ai specializuo a į ai ių subkul ū ų spauda (plg. Liubinienė 2009: 199–220).
6 J. K. And ou sopoulas kaip i D. R. P es onas ik pa eikė sis emas, ačiau ai ne jų au o iniai
modeliai, y ėjai apibend ino y imų adicijas i a ejus.
DAIVA ALIUKAITĖ, VIOLETA MEILIūNAITĖ. Au o inis a minis g a olek as i jo pe cepcijos galimybės
63
3 PAV. Ta minio kodo a osenos i pe cepcijos pa i ies galimybės
A ski ai pas ebė ina dėl aisyklingumo į e čių. Reikia p ipažin i am
ik ą me odologinę klaidą o muluojan šią užduo į. Ti iamosioms nepa-
ikslin a, a jos p ašomos e in i už ašymo aisyklingumą, odėl ypač šis
į e is gali bū i siejamas iek su p incipine nuos a a dėl a minio kodo
apsk i ai, iek su nuos a a dėl nes anda inės ašybos. Taigi, galima ik

64
BENDRINĖ KALBA | 95
samp o au i, kad i iamosios aip k i iškai e in i eks us galėjo i dėl,
Geo ey’iaus Leecho, Micko Sho o e minais a ian (Leech, Sho 2007:
135), ne aš ingos ašybos.
Tęsian s aipsnio 2.1 sky iuje p adė ą disku są dėl a miniu g a olek u
už ašy ų eks ų paskai omumo i sup a imo, is dėl o eikia p ipažin i, kad
dialek o pe aša, pe eikian i a miškumą, ne u inčiam a minio kodo pa-
i ies a u inčiam nedidelę pe cepcinę pa i į y a į eikiama ik iš dalies.
Žinoma, kaip y a pas ebėjusi Gladis Massini-Caglia i, „[K]iek ienas kalbė-
ojas bū inai y a sa o gim osios kalbos „poliglo as“ (Massini-Caglia i 2004:
16)8. Vis dėl o, no s holis iniu požiū iu sakinių p asmė sup as a, e imai
iš dialek o į bend inę kalbą nė a isiškai ikslūs (ž . 2 len elę).
Dialek o e imo ikslumas s. ne ikslumas į e in as pe paski ų ski ia-
mųjų i būdingųjų pane ėžiškių ypa ybių pe spek y ą (ž . 3 len elę). Taigi,
e s uose sakiniuose s ebė a a ian iška dialek o pe ašos ekons ukcija į
bend inę kalbą.
8 Taip ašo mokslininkė, y usi kalbinę si uaciją B azilijoje – analiza usi po ugalų kalbos i 200
ki ų gy uojančių kalbelių ( a p ku ių 170 ie inių kalbelių-dialek ų) san ykius: kiek ienas
gim akalbis, išmokęs sa o kalbą, išmoks a ski i i kalbos a ian us, kiek ienas kalbė ojas bū-
inai y a gim osios kalbos „poliglo as“, be o, gim akalbis žino, ku ie posakiai p iklauso jauniems
asmenims, ku ie inka ik neo icialioms si uacijoms i . . (Massini-Caglia i 2004: 3–23).
4 PAV. Ta miniu g a olek u už ašy ų eks ų e inimas
DAIVA ALIUKAITĖ, VIOLETA MEILIūNAITĖ. Au o inis a minis g a olek as i jo pe cepcijos galimybės
65
2 LENTELĖ. Dialek o e imai į bend inę kalbą
Ti iamojiPi mas agmen as.
Nu i onkij uos ubalėls. Pa-
kėlo gal o pažiū ė a da dauk
un medže likė (Nu i an-
kioj(a) uos obuolėlius. Pa-
kėliau gal ą pažiū ė (i), a
da daug an medžio likę).
An as agmen as.
Gy enam am laiki ka a iss me s
labjaus laukiam. Gal ne iss me s, a
iso gy enimo (Gy enam(e) am(e)
laike ka o isus me us labiaus(ia)
laukiam(e). Gal ne isus me us, o
isą gy enimą).
1. 2. 3.
ADG_M01 Renku obuolius. Pakėliau
gal ą pažiū ė i, a da daug
an medžio liko.
Gy ename okiais laikais, kai kie-
k ienų me ų is labiau laukiam.
Gal ne me ų, o iso gy enimo.
ADG_M02 Na i enka uos obuoliu-
kus. Pakėlė gal ą pažiū ė i,
a da daug an medžio liko.
Gy enam ame laike, ku io isus
me us labiausiai laukiam. Gal ne
isus me us, o isą gy enimą.
ADG_M03 Na i enku uos obuolė-
lius. Pakeliu gal ą pažiū ė i
a da daug liko.
Gy enam uo laiku, kai kiek ienų
me ų is labiau laukiam. Gal ne
isų me ų, o iso gy enimo.
ADG_M04 Na i enki uos abalėlius.
Pakėlė gal ą pažiū ė i, a
da daug an medžių likę.
Gy ename laiku, ku io isus me us
labiausia laukėm. Gal ne isus me-
us, o isą gy enimą.
ADG_M05 Nu imk į anką uos obuo-
lėlius. Pakėlė gal ą pažiū ė
a da daug an medžio likę.
Gy enam am laike, ku io isus
me us labiausiai laukiam. Gal ne
isus me us, o isą gy enimą.
ADG_M06 Nu i inki uos obuolius.
Pakelk gal ą, pažiū ėk a
da daug an medžio likę.
Gy enam am laike kuome isus
me us y ojaus laukiam. Gal ne
isų me ų, o iso gy enimo.
ADG_M07 Pakėliau gal ą pažiū ė i a
da daug an medžio likę.
Gy ename ame laike, ku io is me-
ai iš me ų labiausiai laukėme. Gal
ne isus me us, o isą gy enimą.
ADG_M08 Na i enku uos obuolius.
Pakėliau gal ą pažiū ė a
da daug an medžio liko.
Gy enam ame laike, ku isus
me us labai laukiam. Gal ne isų
me ų, o iso gy enimo.
ADG_M09 Nu i ankioja uos obuo-
lius. Pakėliau gal ą pažiū-
ė a daug da an medžio
likę.
Gy ename ame laike, ku iame
laukiam me ų is labiau. Gal ne
iso me o, o iso gy enimo.
66
BENDRINĖ KALBA | 95
1. 2. 3.
ADG_M10 Na i ankiok uos obuolius.
Pakėlė gal ą pažiū ė a da
daug an medžio likę.
Gy enam am laike ka ą isus
me us labiausiai laukiam. Gal ne
isus me us, o isą gy enimą.
ADG_M11 Na i b ęs a ie obuolėliai.
Pakėliau gal ą pažiū ė i, a
da daug an medžio liko.
Gy ename uo laiku, ku io isais
laikais labiausiai laukiame. Gal ne
isais laikais, be isą gy enimą.
ADG_M12 Na i enki uos obuoliu-
kus. Pakėlė gal ą pažiū ė i
a da daug an medžio
likę.
Gy ename ame laike, kuome i-
sada kažko laukiame. Gal ne isus
me us, o isą gy enimą.
ADG_M13 Na i enki uos obuolius.
Pakelk gal ą pažiū ė a
da daug an medžių liko.
Gy ename okiame laike, ku iame
is labiau me ų laukiame (?) Gal
ne isų me ų, o iso gy enimo.
ADG_M14 Na i ink i uos obuolius.
Pakėlė gal ą pažiū ė i a
daug an medžio likę.
Gy ename ame laike, ku io isais
me ais labiausiai laukėm. Gal ne
isais me ais, o isą gy enimą.
ADG_M15 Na i ankoj as gabalėlis.
Pakėliau gal ą pažiū ė a
da daug an medžio likę.
Gy enam am laike, isais me ais
labiau laukiam. Gal ne isais me-
ais, o isą gy enimą.
ADG_M16 Na i inko uo obuolėlius.
Pakėlė gal ą pažiū ė i, a
da daug an medžio likę.
Gy ename am ik ame laike, ku io
isus me us labiausiai laukiam. Gal
ne isus me us, o isą gy enimą.
ADG_M17 Nu inkau uo obuolėlius.
Pakėliau gal ą pažiū ė i,
da daug an medžių likę.
Gy ename uo laiku, ku io isus
me us labiausiai laukiame. Gal ne
isus me us, o isą gy enimą.
ADG_M18 Na i enka ( ankioja)
obuolėlius. Pakėlė gal ą
apžiū ė i, a da daug an
medžio liko.
Gy enam ame laike, ku io isus
me us labiausiai laukiame. Gal ne
isus me us, o isą gy enimą.
ADG_M19 Na i enku uos obuolė-
lius. Pakėliau gal ą pažiū-
ė i, a da daug an me-
džio likę.
Gy ename ame laike, ku io la-
biausiai laukiame isus me us. Gal
ne isus me us, o isą gy enimą.
ADG_M20 Na i enka uos obuolius.
Pakėlė gal ą pasižiū ė i, a
da daug an medžio likę.
Gy ename ame laike, ku iame i-
sus me us labiausiai laukiame. Gal
ne isus me us, o isą gy enimą.
DAIVA ALIUKAITĖ, VIOLETA MEILIūNAITĖ. Au o inis a minis g a olek as i jo pe cepcijos galimybės
67
3 LENTELĖ. Au o iniu dialek o g a olek u pe eik ų ski iamųjų ypa ybių pe cep-
cija i e imas
Ti iamoji onkij ←
ankioj(a)
gal-
o ←
gal ą
likė ←
likę
iso gy enimo ←
isą gy enimą
iss me s ← isus
me us
ADG_M01 enku gal ą liko iso gy enimo is me ų
ADG_M02 enku gal ą liko isą gy enimą isus
me us
isus
me us
ADG_M03 enku gal ą liko iso gy enimo kiek ie-
nų me ų
isų
me ų
ADG_M04 enki gal ą likę isą gy enimą isus
me us
isus
me us
ADG_M05 anką gal ą likę isą gy enimą isus
me us
isus
me us
ADG_M06 inki gal ą likę iso gy enimo isus
me us
isų
me ų
ADG_M07 – gal ą likę isą gy enimą is me ai
iš me ų
isus
me us
ADG_M08 enku gal ą liko iso gy enimo isus
me us
isų
me ų
ADG_M09 ankioja gal ą likę iso gy enimo me ų is iso
me o
ADG_M10 ankiok gal ą likę isą gy enimą isus
me us
isus
me us
ADG_M11 b ęs a gal ą liko isą gy enimą isais
laikais
isais
laikais
ADG_M12 enki gal ą likę isą gy enimą isada (?) isais
laikais
ADG_M13 enki gal ą liko iso gy enimo is labiau
me ų
isų
me ų
ADG_M14 ink i gal ą likę isą gy enimą isais
me ais
isais
me ais
ADG_M15 ankoj gal ą likę isą gy enimą isais
me ais
isais
me ais
68
BENDRINĖ KALBA | 95
Ti iamoji onkij ←
ankioj(a)
gal-
o ←
gal ą
likė ←
likę
iso gy enimo ←
isą gy enimą
iss me s ← isus
me us
ADG_M16 inko gal ą likę isą gy enimą isus
me us
isus
me us
ADG_M17 nu inkau gal ą likę isą gy enimą isus
me us
isus
me us
ADG_M18 enka
( an-
kioja)
gal ą liko isą gy enimą isus
me us
isus
me us
ADG_M19 enku gal ą likę isą gy enimą isus
me us
isus
me us
ADG_M20 enka gal ą likę isą gy enimą isus
me us
isus
me us
Galima apibend in i, kad ski iamosios y ų aukš aičių ypa ybės – d i-
ga sio an pane ėžiškiams būdingo a liepinio on – dialek o pe ašą į bend i-
nę kalbą iksliai iš e ė ys i iamosios. Tiksliausiai – ADG_M09 i iamo-
ji, pe ašiusi ankioja; ADG_M18 už ašė su pasi ikslinimu: enka ( ankioja).
Ve inan ADG_M10 i iamosios už ašymą ankiok, galima p idu i, kad,
no s a liepinio on ekons ukcija nepasi odė sudė inga, dėl nea pažin os
a miniu g a olek u už ašy os eiksmažodžio o mos i iamoji šiek iek
ne iksliai sup a o sakinį. Many ina, kad i ekons ukciniai a ian ai anką
(ADG_M05) a ankoj (ADG_M15) odo a liepinio an→on ikslų pe skai-
ymą, ačiau už ašymas onkij iems, ku ie nė a i iamojo a minio kodo
a s o ai, y a neį eikiamas. Minė a, kad ašan a miniu g a olek u ikimasi,
kad ad esa as bus pakankamai kompe en ingas, o jei aip nė a, pe skai ymas
būna kiek klaidus. Many ina, kad aip nu ik a i šiuo a eju. Sup a imo
požiū iu nelaiky ini klaidingais i a ian ai enku, enki, ink i, many ina,
kad ai labiau holis inės pe cepcijos dalykas, žodis a pažįs amas kaip isuma.
G a olek o au o ė-in o man ė ą i ę a miniams a liepiniams – susiau ė-
jusiems ga sams – pe eik i naudoja g a emas o i ė, pe cepcijai eik uose
sakiniuose i iamosios sup as i i bend ine kalbą pe ašy i u ėjo šiuos žodžius:
gal o, likė i iso gy enimo. Visos y imo daly ės iksliai ekons a o ą iš
a minio a ian o o – gal ą←gal o. 65 p oc. i iamųjų ekons a o iksliai –
likę, 35 p oc. i iamųjų už ašė liko. 95 p oc. aip pa iksliai už ašė bend ine

DAIVA ALIUKAITĖ, VIOLETA MEILIūNAITĖ. Au o inis a minis g a olek as i jo pe cepcijos galimybės
69
kalba isą gy enimą, ik iena i iamoji paliko iso gy enimo. ADG_M13
i iamoji apsk i ai nesup a o an o e in o agmen o (ž . 2–3 len eles).
Balsių edukcijos a ejus iss me s a ku i į bend inę kalbą iksliai pa-
yko 55 p oc. i iamųjų (2–3 len eles). Many ina, kad ki oms i iamosios
p i ūko kokio no s žymė umo. Galima da y i p ielaidą, kad ais a ejais,
kai bend inės kalbos aš o sis ema galima em is nuosekliai, a minis g a-
olek as sup an amas iksliau, o o negalima pasaky i apie galūnių edukci-
jos a ejus. Vis dėl o apibend in ai e inan eikia p ipažin i, kad komu-
nikaciniu požiū iu i uoju a eju au o inio a minio g a olek o agmen ai
i iamosioms bu o in o ma y ūs.
IŠVADOS
A likus au o inio a minio g a olek o y imą saky inio a miškumo pe ei-
kimo i už ašymo sp endimų i pe cepcijos požiū iu, o muluo inos okios
apibend inamosios įž algos:
1. Ry ų aukš aičių pane ėžiškių pa a mės au o ės-in o man ės a minis g a-
olek as y a gana sis emingas – pe ašoma dažniausiai emian is one iniu
p incipu, mo ologiniu p incipu emiamasi ais a ejais, kai kalbama apie
pozicinius kiekybinius balsių pokyčius; a ski ose žodžio o mose a si-
andan is į ai a imas aš e nė a iksuojamas. Au o ė-in o man ė emia-
si bend inei kalbai būdingu g a emų in en o iumi – speci iniams pane-
ėžiškių ga sams a spindė i naujų g a emų nei ku iama, nei skolinama-
si iš ki ų kalbų o og a ijos inkinių.
2. Au o ės-in o man ės kalbinėje gim inėje ki čio a i aukimas dažnai y a
iena iš galūnių edukcijos p iežasčių, ačiau kai aš e nežymimas nei
ki is, nei nuk i us balsiui likusi p iebalsio pala alizacija, skai y ojui, ypač
a s o aujančiam ki am lie u ių kalbos a ian ui ( a miniam a bend inės
kalbos), ampa pe nelyg sunku aiškiai nus a y i, kokia g ama inė o ma
au o ės-in o man ės iksuo a. Tai a skleidė i pe cepcijos y imas. Au-
o inio a minio g a olek o pe cepcijos y imo daly ėms, e inan jų
socioling is inius po e us, ak y ios a osenos požiū iu a minis kodas
y a labiau s e imas nei sa as, ačiau bū a galimybių įgy i pe cepcinės
saky inio a minio kodo pa i ies. Vis dėl o, no s au o inis a minis g a-
olek as joms holis iniu požiū iu i bu o sup an amas, jo iš e s i į bend-
inę kalbą isiškai iksliai nepa yko. Dialek o pe ašos ( iek pi mo, iek
70
BENDRINĖ KALBA | 95
i an o i o agmen o) a ian iškas e imas į bend inę kalbą a skleidžia
ašy inio a miškumo komunikacinį ibo umą. Bū ina pab ėž i, kad ai
nė a k i inis au o inio a minio g a olek o į e inimas, nes komunika-
cinis ibo umas u i ne ik ūkumų, be i p anašumų. Ta minis g a o-
lek as a ski damas pažymi, ki aip a ian , nesup as as a iš dalies sup as-
as a minis g a olek as už a ian o bend uomenės ibų, bend uomenė-
je eikia (gali eik i) kaip isa e is kodas, ku iam ne gi būdinga sa o-
iška sa i eguliacija. Žinoma, šiuo aspek u ašy inio a miškumo y imas
plės inas i gilin inas.
3. Ti ojo a ejo pa yzdžiu galima g įs i įž algas dėl pap as ojo paski os
bend uomenės na io aidmens konk e aus a minio kodo gy ybingumo
is o ijoje. Tam ik u au o ės-in o man ės o og a iniu sp endimu „su-
s ingdy as“ pane ėžiškių a miškumas, ep ezen uojąs i ski iamąsias, i
būdingąsias ypa ybes, nebū inai y a s ebimojo laiko a minio kodo gy-
ybingumo paliudijimas, no s okį e inimą g įs ų ame pačiame dis-
ku so agmen e koegzis uojančios a minės i ne a minės ypa ybės, nes
ašoma aip, kaip a iama, o a iama į ai iai. Be kokiu a eju eikia
p ipažin i, kad lokalus, . y. pasiekiamas bend uomenėje (kad i dalies
jo na ių), i uoju a eju – skai an eisbuke, a minių ypa ybių „kon-
se a imas“, ki aip nei kokie no s a mių žodynai, gali u ė i po eikį
ypa ybių sklaidai. Žinoma, siekian okių p ielaidų pa i inimo, eika-
lingi didesnės ap ėp ies y imai.
LITERATūRA
Adamson Syl ia 1999: Li e a y Language. – The Camb idge His o y o he
English Language 4, ed. S. Romaine, Camb idge, UK: Camb idge Uni e -
si y P ess, 589–692.
Aliūkai ė Dai a, Ja osla ienė Ju gi a, Meiliūnai ė Viole a
2014: Teo iniai medžiagos inkimo pag indai. Anke ų (klausimynų) suda-
ymo p incipai. – XXI a. p adžios lie u ių a mės: geoling is inis i socioling-
is inis y imas (žemėlapiai i jų komen a ai), sud. D. Mikulėnienė, V. Mei-
liūnai ė, Vilnius: B iedis, 49–62.
Aliūkai ė Dai a, Meiliūnai ė Viole a 2022: Ta miniai g a olek ai
XXI amžiaus p adžioje kaip a minių kodų gy ybingumo i ęs inumo ap-
aiška. – Ve bum 13, 1–15.
And ou sopoulos Jannis K. 2000: Non-S anda d Spellings in Media
Tex s: The Case o Ge man Fanzines. – Jou nal o Sociolinguis ics 4, 514–533.
DAIVA ALIUKAITĖ, VIOLETA MEILIūNAITĖ. Au o inis a minis g a olek as i jo pe cepcijos galimybės
71
Balčiūnienė As a, Meiliūnai ė Viole a, Rinkauskienė Re-
gina 2019: Kupiškėnų, u eniškių i pane ėžiškių pa ibio šnek os XXI amžiu-
je, Klaipėda: Klaipėdos uni e si e o leidykla.
Ba on Da id 2007: Li e acy: An In oduc ion o he Ecology o W i en
Language, 2nd ed., Ox o d, UK: Blackwel.
Beal Joan C. 2006: Language and Region, London, New Yo k: Rou ledge.
Blanche Philippe, A ms ong Nigel 2006: The Sociolinguis ic
Si ua ion o ‘Con empo a y Dialec s o F ench’ in F ance Today: An O e -
iew o Recen Con ibu ions on he Dialec alisa ion o S anda d F ench. –
F ench Language S udies 16, 251–275.
Bowd e Paul Hull J ., 1964: A S udy o Eye Dialec : dak a o dise acija,
Flo ida: Uni e si y o Flo ida.
Chambe s Jack K. 2000: Region and Language Va ia ion. – English Wo ld-
Wide 21, 169–199.
Chambe s Jack K., T udgill Pe e 2004: Dialec ology, 2nd ed.,
Camb idge: Camb idge Uni e si y P ess.
Gi denis Aleksas 2001: Visa lie u ių kalba! – Kalbo y os da bai 3, Vilnius:
Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as, 456–469.
Inoue Fumio 2022: S yle, P es ige, and Salience in Language Change in
P og ess. – Handbook o Japanese Sociolinguis ics 8, eds. Y. Asahi, M. Usa-
mi, F. Inoue, Be lin, Bos on: De G uy e Mou on, 113–149.
Labo William 2006: The Social S a i ica ion o English in New Yo k Ci y,
2nd ed., Camb idge: Camb idge Uni e si y P ess.
Leech Geo ey, Sho Mick 2007: S yle in Fic ion: A Linguis ic In-
oduc ion o English Fic ional P ose, 2nd ed. Ha low: Pea son Longman.
Liubinienė Ne inga 2009: Me alo muzikos ge bėjų anzinai: subkul ū-
inės g upės apa ybės kodai. – G upės i aplinkos: a pdisciplininis mokslo
da bų 1, Kaunas: Vy au o Didžiojo uni e si e o leidykla, 199–220.
Massini-Caglia i Gladis 2004: Language Policy in B azil: Monolin-
gualism and Linguis ic P ejudice. – Language Policy 3, 3–23.
Meiliūnai ė Viole a 2015: An ano Ba anausko a mių eks ai – k a-
ziau en iškų eks ų ch es oma ija. – Kalbos is o ijos i dialek ologijos p oble-
mos 4, sud. V. Ragaišienė, V. Meiliūnai ė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u-
as, 248–258.
Meiliūnai ė Viole a 2019: Ta mių gy ybingumo ma menys XXI a.
p adžioje. – Res Humani a iae 26, 50–59.
Mikulėnienė Danguolė 2019: Ta miškumo b uožų nomenkla ū a: nuo
a minių požymių p ie a miškumo žymenų. – Respec us Philologicus 35(40),
51–62.
Ong Wal e J. 2002: O ali y and Li e acy: The Technologizing o he Wo d,
London, New Yo k: Rou ledge.
72
BENDRINĖ KALBA | 95
P es on Dennis R. 1985: The Li’l Abne Synd ome: W i en Rep esen-
a ions o Speech. – Ame ican Speech 60(4), 328–336.
P es on Dennis R. 1999: In oduc ion. – Handbook o Pe cep ual Dia-
lec ology 1, ed. D. R. P es on, Ams e dam, Philadelphia: John Benjamins
Publishing Company, XXXIV–XXXV.
Redling E ik 2006: “Speaking o Dialec ”: T ansla ing Cha les W. Chesnu ’s
Conju e Tales In o Pos mode n Sys ems o Signi ica ion, Wü zbu g: König-
shausen.
Sanko Gillian 2006: Age: Appa en Time and Real Time. – Else ie
Encyclopedia o Language and Linguis ics 1, ed. K. B own, 2nd ed., Ox o d:
Else ie , 110–116.
Sch ambke Rena e 2010: Language and Space: T adi ional Dialec Ge-
og aphy. – Language and Space. An In e na ional Handbook o Linguis ic
Va ia ion, Volume 1: Theo ies and Me hods. HSK Handbüche zu Sp ach- und
Kommunika ionswissenscha , eds. P. Aue , J. E. Schmid , Be lin, New Yo k:
Wal e de G uy e , 87–101.
Seile Guido 2010: In es iga ing Language in Space: Ques ionnai e and
In e iew. – Language and Space: An In e na ional Handbook o Linguis ic
Va ia ion 1: Theo ies and Me hods. HSK Handbüche zu Sp ach- und Kom-
munika ionswissenscha , eds. P. Aue , J. E. Schmid , Be lin, New Yo k:
Wal e de G uy e , 512–527.
Unse h Pe e 2005: Sociolinguis ic Pa allels Be ween Choosing Sc ip s
and Languages. – W i en Language & Li e acy 8(1), 19–42.
Van Keymeulen Jacques 2018: The Dialec Dic iona y. – The Handbook
o Dialec ology (Blackwell Handbooks in Linguis ics), eds. Ch. Bobe g, J. Ne -
bonne, D. Wa , Hoboken NJ: John Wiley & Sons, 39–56.
Gau a 2022 11 25
P iim a 2022 12 30
DAIVA ALIŪKAITĖ, VIOLETA MEILIŪNAITĖ
THE AUTHORIAL DIALECT GRAPHOLECT
AND THE POSSIBILITIES OF ITS PERCEPTION
Summa y
This a icle discusses a s udy o w i en dialec icism, conduc ed in o de o assess
how he au ho ial g apholec con eys o al dialec icism and o analyse he spelling
choices made by he au ho . The dialec al discou se used o his s udy consis s
o a numbe o Facebook pos s published in a dialec al g apholec by a emale