Autorinis tarminis grafolektas ir jo percepcijos galimybės

48 BENDRINĖ KALBA | 95 DAIVA ALIŪKAITĖ, VIOLETA MEILIŪNAITĖ Lie u ių kalbos ins i u as doi.o g/10.35321/bkalba.2022.95.09 AUTORINIS TARMINIS GRAFOLEKTAS IR JO PERCEPCIJOS GALIMYBĖS ESMINIAI ŽODŽIAI: a minis g a olek as, pe cepcija, dialek o pe aša. ANOTACIJA S aipsnyje p is a omas ašy inio a miškumo y imas. A liekan y imą siek a e in i au o inį g a olek ą saky inio a miškumo pe eikimo i už ašymo sp en- dimų požiū iu. Ta mė y inio disku so pag indas – ienos y ų aukš aičių pane ė- žiškių a s o ės eisbuko į ašai, paskelb i a miniu g a olek u. S aipsnyje pi miau- sia analizuojami au o ės-in o man ės o og a iniai sp endimai pe eik i ski iamąsias y ų aukš aičių pane ėžiškių ypa ybes, paskui p is a omas a minio g a olek o pe cepcijos y imas, analizuojama, kaip pap as iesiems kalbinės bend uomenės na iams y a pe skai omas i sup an amas a miniu g a olek u už ašy as eks as. ABSTRACT This a icle discusses a s udy o w i en dialec icism, conduc ed in o de o assess how he au ho ial g apholec con eys o al dialec icism and o analyse he spelling choices made by he au ho . The dialec al discou se used o his s udy consis s o a numbe o Facebook pos s published in a dialec al g apholec by a emale in o man . The i s pa o he a icle ocuses on speci ic o hog aphic decisions made by he au ho -in o man o con ey he dis inc ea u es o he na i e Eas - e n Aukš ai ian subdialec o Pane ėžys. The second in es iga i e sec ion o he a icle examines he pe cep ion o a dialec al g apholec , looking closely a how o dina y language use s ead and unde s and ex s w i en in i . ĮVADAS Ta mė y ininkai, siekdami pama uo i a minių kodų gy ybingumą, į e in- i jų ęs inumą, is da daugiausia dėmesį su elkia į iš a ą žodį. Pas angos a ski i au en išką aišką i a miškesnes s. mažiau a miškas simuliacijas y ėjus ska ina į ai in i ( egioninių) a ian ų s ebėsenos p incipus i ech- DAIVA ALIUKAITĖ, VIOLETA MEILIūNAITĖ. Au o inis a minis g a olek as i jo pe cepcijos galimybės 49 nologijas (plg. iesioginio i ne iesioginio s ebėjimo me odai, incogni o ech- nika i k .). Žinoma, i iamosios medžiagos (saky inio žodžio) in en o iza- cijos p ieigos už ik ina iek į ai esnius, iek i ikslesnius egioninio a i- an iškumo y imus. Vis dėl o, nepaisan o, kad XXI amžiuje a ms i a miškumo pažinimas y a daugiama is i čia u ima omenyje ne ik a - miškumo duomenų kaupimo p ieigos, be i apsk i ai a miškumo pe se p ipažinimas (plg. Mikulėnienė 2019: 60–61), ien saky inio žodžio s ebė- sena y a nepakankama iksliam (kiek apsk i ai gali bū i ikslus an inis disku sas apie žodį) a mė y iniam na a y ui plė o i. Wal e is J. Ongas y a kėlęs min į, kad ašymas su eikia g a olek ui galią, ge okai i šijančią be ku io žodinio dialek o galią (Ong 2002: 8). Taigi, neabejo ina, kad ašy i- nio a miškumo y imai gali ne ik į eisin i naują a mė y inių duomenų sluoksnį, be i su eik i naujų pe spek y ų, pi ma, e in i pap as ojo pas- ki os bend uomenės na io aidmenį konk e aus a minio kodo gy ybingu- mo is o ijoje, an a, išsiaiškin i ele an ines a minių kodų ypa ybes pačių bend uomenės na ių požiū iu, ečia, apsk i ai į e in i a minio g a olek- o unkcionalumą, ki aip – naujų g a olek ų pe spek y ą i komunikacinę e ę bend uomenėje. Taigi, šiame s aipsnyje su elkiamas dėmesys į ašy- inį a miškumą, . y. p is a omas au o inio a minio g a olek o y imas. P is a ysimo y imo ikslas d iaspek is: pi ma, siek a e in i au o inį g a- olek ą saky inio a miškumo pe eikimo i už ašymo sp endimų požiū iu i , an a, siek a jį e in i pe cepcijos požiū iu, . y. į kokią audi o iją p e- enduojama ašan a miniu g a olek u. Ti iamoji medžiaga – ienos iš y ų aukš aičių pane ėžiškių a s o ių Danu ės Mon ilai ės eisbuko į ašai, paskelb i a miniu g a olek u. Danu- ė Mo ilai ė – Paeže io kaime (Pane ėžio .) gimusi, Vilniaus uni e si e- e biologiją s udija usi, ėliau Joniškėlyje biologiją dėsčiusi, o paskui g į- žusi į Pane ėžį ašy oja. Bend ine kalba y a publika usi po a au obiog a i- nių knygelių (Pakelių žydėjimo š iesa, 2018; P isiminimai apie Be no us; P ie eže ėlio, 2010), eisbuko Suskalbėjimų g upėje ak y iai ašo ak ualiomis isuomeninio i kul ū inio gy enimo, š enčių emomis pane ėžiškių pa- a me. Galima eig i, kad okia au o ė-in o man ė1 a i inka adinamojo ie- inio (angl. indigenes) pa eikėjo cha ak e is ikas (plg. Chambe s 2000: 181, aip pa ž . Aliūkai ė i k . 2014: 57). Išsky us s udijų me us, in o man ė isą gy enimą p aleido pa a mės a eale. Ne u in papildomos in o macijos 1 Siekian a mė y inio disku so nuoseklumo, s aipsnyje a ojami iek paski i e minai au- o ius, in o man as, iek i au o ius-in o man as. 50 BENDRINĖ KALBA | 95 apie jos ė ų kilmę i gy enamą ie ą, in o man ės egioniškumo indeksas (angl. egionali y index; dėl egioniškumo indekso daugiau ž . Chambe s 2000: 178–181) apibend in inas kaip 1–3, ki aip – ai ik ųjų ie inių s a- usą u in i bend uomenės na ė. Medžiagai kaup i aiky as iesioginio s ebėjimo echnikos in a ian as. Reikia p ipažin i, kad egioninio a ian iškumo y imuose iesioginio s e- bėjimo me odo (angl. di ec me hod) i ne iesioginio s ebėjimo me odo (angl. indi ec me hod) ski is, pažymin y ėjo aidmenį kaupian medžiagą ienu a ki u būdu (plg. pi mu a eju – iesioginio ykdy ojo, an u – am ik o medžiagos kaupimo ins umen o (anke os, užduo yno) kū ėjo i labiau y imo adybininko2), į e inan medžiagos au en iškumo abiem a ejais izikas (plg. pi mu a eju į aukian s ebė ojo pa adokso (angl. obse e ’s pa adox)3 eiksnį, an u a eju – a minių duomenų už ašymo pa ikimumą i pan.), koncep ualizuo a emian is saky inio a miškumo s ebėsenos idė- ja. Vis dėl o pačių y ėjų ykdoma nes anda inės ašybos eks ų paieška, aip pa kaip i a minių kodų a s o ų kalbinimas, in e iu į ašymas, siekian gau i pi minę a mė y inę medžiagą, a i ik ų iesioginio s ebėjimo p ieigą. Taigi, o ien uojan is į ašy inį a miškumą uo aspek u ne gi p aplečiama iesioginio s ebėjimo me odo samp a a, . y. oks medžiagos kaupimo būdas numa o ne ik saky inės, be i ašy inės medžiagos kaupimą. Ti iamoji medžiaga kaup a 2022 m. sausio– ugsėjo mėn. Pe ą laiką a minio g a olek o au o ės-in o man ės paskelb i 39 į ašai. Į ašų medžiaga (pa yzdžius ž . 1 len elėje) y a pag indas plė o i a miškumo pe eikimo i už ašymo sp endimų k i inį disku są. An asis i iamosios medžiagos sluoksnis – au o inio a minio g a olek- o pe cepcijos užduo ies duomenys. Tokia medžiaga e inga, siekian p a- plės i ašy inio a miškumo e inimą i ka u p adė i plė o i disku są dėl a minio g a olek o unkcionalumo. Ž algomoji au o inio a minio g a o- lek o pe cepcijos užduo is sukons uo a me odologiškai pasi emian Ma - bu go ling is inės geog a ijos mokyklos pag indėjo Geo go Wenke io kel- a ne iesioginio s ebėjimo me odo idėja. G. Wenke is, siekdamas su ink i medžiagą a lasui (Sp acha las des Deu schen Reichs), pa engė 404 sakinių 2 Dėl me odų ž .: Seile 2010: 502–506; Van Keymeulen 2018: 49–50. 3 Dėl e mino ž . Labo 2006: 86. 4 P idu ina, kad G. Wenke is, i damas dialek us Šiau ės Vokie ijoje (P ūsų Reino s i yje) 1876 m., pi miausia naudojosi 42 sakiniais. Vėliau ku į laiką y imams ėmė 38 sakinių inkinį i ik 1881 m. išg ynino uos 40 sakinių, ku ie iki šių dienų y a naudojami pi - miausia okiečių dialek ų y imams ne ik Vokie ijoje. DAIVA ALIUKAITĖ, VIOLETA MEILIūNAITĖ. Au o inis a minis g a olek as i jo pe cepcijos galimybės 51 1 LENTELĖ. Au o inio a minio g a olek o pa yzdžiai Į ašo laikas 2022 09 04 Į ašas Į ašo pe - aša Gam su mum a sis eikin ykė, iš palung a. Į ašo laikas 2022 05 22 Į ašas Į ašo pe aša BARAVYKS. Bu a ma y un asa as puse. Kiek ad u ėjo me elių nea a- men, ale api mukyklė da kalbas nebu a. A nu ikims isiškė pa- p as s. Te e baisė mėga g ybau . Ka ik nu aikis kiek liusesnė alundo, ja jo i nė a, un miško išlėkės. Tas mišks panašė už kilome a, gal kiek dagiau. Kiek p ašyda o ai ka , ale nelais- da a, sakyda a - da ne au inai g ybau . Mūsų miškė miš ūs, šlap, žulė , sunk aikščiu . Pask ik pa a gs, nebepais, bus bėd iš ukes g ybau ujes. <...> 52 BENDRINĖ KALBA | 95 s anda ine okiečių kalba (p z.: 1. Im Win e liegen die ockenen Blä e in de Lu he um; 2. Es hö gleich au zu schneien, dann wi d das We e wiede besse ; 3. Tu Kohlen in den O en, dami die Milch bald zu kochen an äng ) (ž .: Chambe s, T udgill 2004: 15–16; Sch ambke 2010: 88–90), ku iuos in o man ai u ėjo iš e s i į gim uosius dialek us. Nesiplė ojan išsamiau dėl G. Wenke io i jo pasekėjų y imų, a k eip inas dėmesys, kad au o inio g a olek o pe cepcijos užduočiai pa eng i eikšminga pa i dialek- o e imo idėja. Tik, ki aip negu ling is inės geog a ijos a s o ų (a ė- liau – apsk i ai dialek ologų) užduo ys, au o inio g a olek o pe cepcijos užduo is pap as iesiems kalbinės bend uomenės na iams y a iš e s i ašy- inio a miškumo a ejus į bend inę kalbą, ki aip – pe ašy i a minį g a- olek ą bend inės kalbos kodu (a lik os užduo ies pa yzdį ž . 1 pa .). Pe cepcijai eik i du ašy inio a miškumo a ejai: Nu i onkij uos ubalėls. Pakėlo gal o pažiū ė a da dauk un medže likė (Nu i ankioj(a) uos obuo- lėlius. Pakėliau gal ą pažiū ė (i), a da daug an medžio likę) iš 2022 m. Į ašo laikas 2022 01 22 Į ašasĮ ašo pe aša Mūsų kaimyns Ladze u ėje baužo ka ė. Nu ėje pa duo . Abud su bubel jo ge okė sep in o dešim y. Pincijėls gaun, kam jiem as klapa s. Kasdien liuob , melž , nieku nea si auk . Už- eks, iska k au u ė nusipi ks. Su saul negi ens. Nu i skelbe skelbe, u ga oje u ga oje. Kupčė is ažia a. Ale pasižiū i saka - ka e kėp ka e, ale nep ip as . Tukes nesam u ėjė, nu ne asons i gana, b ukauly . I iš ažiuoj. Vaka uličio susi iko Ladzienė. Paklausio, gal jo ka ė pa - da e. Saka - is bėd ne dil ka es, ale, kad kupče azumna ne- bu a. Ka e s eik, piening, nesen. Kas iš a asona, g ože, kad naudas, kėp iš ože. Ale du nam azuma su šaukš neįk ės. Tė i pasilikam lig pa asa e. Gal un š iežes žolas a si as azum- nesnių kupčių. DAIVA ALIUKAITĖ, VIOLETA MEILIūNAITĖ. Au o inis a minis g a olek as i jo pe cepcijos galimybės 53 ugpjūčio 24 d. au o ės-in o man ės eisbuko į ašo; Gy enam am laiki ka- a iss me s labjaus laukiam. Gal ne iss me s, a iso gy enimo (Gy enam(e) am(e) laike ka o isus me us labiaus(ia) laukiam(e). Gal ne isus me us, o isą gy enimą) iš 2022 m. bi želio 12 d. au o ės-in o man ės eisbuko į ašo) (ž . 1 pa .). Jie i iamųjų ne ik e s i i pe ašy i bend ine kalba, be i e in i pagal pe cep y iosios dialek ologijos (plg. P es on 1999: XXXIV– XXXV) y imų adicijai būdingus a minio kodo e inimo pa ame us: sup an amumą, es e iką i aisyklingumą. Kaip ma y i iš 1 pa eikslo, aiški- nan is a minio kodo pa ame us, aiky a penkiabalė seman inio balo skalė. Pe cepcijai a ink i sąlygiškai nesudė ingi a minio g a olek o agmen ai, an a, pa enkan sakinius žiū ė a, kad juose bū ų ep ezen uojamos ski ia- mosios y ų aukš aičių ypa ybės (plg. d iga sių an, am, en, em i nosinių balsių ą, ę neišlaikymas), aip pa pa a mės cha ak e is ikos (plg. galūnės balsių edukcija). Au o inio a minio g a olek o pe cepcijos y ime daly a- o 20 s udenčių (21–28 me ų). Homogeniška i iamųjų g upė o muo a ikslingai, ikimasi, kad homogeniškos g upės pe cepcijos ezul a ai bus pag indas pi minėms e inamosioms įž algoms o muluo i. Be jau užsimin ų elemen ų, pe cepcijos duomenims s a s y i y a s a būs i a minio kodo kompe encijos įsi e inimo i aplinkos žymė umo į e i- nimo klausimų-užduočių a sakymai (ž . 2 pa .) 1 PAV. Au o inio a minio g a olek o e imo pa yzdys 54 BENDRINĖ KALBA | 95 S aipsnyje eikiama au o inio g a olek o analizė e in ina kaip koky- binė-ž algomoji. Tikimasi iksuo i bend uosius p incipus – a au o inis a minis g a olek as y a nuoseklus i susi o ma ęs (a besi o muojąs) kaip ien isa o og a ijos sis ema, a oks g a olek as gali bū i sėkmingas komu- nikaciniu požiū iu. Ve inan i iamojo objek o – ašy inio a miškumo plačiąja p asme – iš- i umą, eikia p ipažin i, kad nuoseklių anali inių disku sų adicija lie u ių a mė y oje da ik p adeda o muo is, odėl i pa eikiamasis y imas e - in inas ne kaip baig inis, o labiau kaip modelio p is a ymas – kaip gali bū i į aukiama ašy inio a miškumo, ne gi paski o au o iaus (a a mė y ine e minologija – in o man o), medžiaga į a mė y inę analizę, kodėl okia medžiaga į auk ina, kokios okio objek o apibend inimo izikos i pan. Iš a lik ų y imų galima paminė i Viole os Meiliūnai ės (2015: 248–258; aip pa 2019) da bus, ku iuose y ėja, e indama kai ku iuos An ano Ba anausko už ašy ų eks ų ne ikslumus, y a ap a usi šnekamosios kalbos už ašymo speci iką. Vadinasi, galima p ipažin i, kad iš esmės kel as a mi- nio g a olek o klausimas. Paski ų įž algų dėl a minio kodo au o iksacijos eikė i ki i y ėjai (Balčiūnienė i k . 2019). Šio s aipsnio au o ės ka u y a p adėjusios nuoseklesnį šiuolaikinio a- šy inio a miškumo k i inį disku są. Analizuojan y ų aukš aičių eks us, 2 PAV. Ti iamojo ins umen o agmen as DAIVA ALIUKAITĖ, VIOLETA MEILIūNAITĖ. Au o inis a minis g a olek as i jo pe cepcijos galimybės 55 publikuo us almanachuose Bundan i e smė (2013, 2014), nag inė a, a ašy inis a miškumas y a a minių kodų gy ybingumo i ęs inumo indi- kacija, aip pa apž algiai e in a, kaip a miniuose g a olek uose pe ei- kiamos ski iamosios y ų aukš aičių ypa ybės (Aliūkai ė, Meiliūnai ė 2022). Galima eig i, kad šiuo – au o inio a minio g a olek o – y imu ęsiamas p adė as disku sas, iek plė ojan koncep ualias įž algas dėl ašy inio a - miškumo i jo e ės a mė y inių y imų adicijai, iek i inan am ik as me odologines nuos a as, iek e inan au o inį a minį g a olek ą pe pe cepcijos pe spek y ą, ki aip – komunikaciniu požiū iu. 1. NUO STANDARTINĖS RAŠYBOS IKI NESTANDARTINIŲ UŽRAŠYMO SPRENDIMŲ 1.1. Už ašymo sp endimai Ty ėjų nu odoma, kad esminė nes anda inės ašybos sąlyga – s anda inės o og a ijos egzis a imas (plg. Bowd e 1964: 8). Taigi, iena e us, pozi- cionuojan dialek us, nuk yps ama nuo s anda inės o og a ijos, ki a e us, ku iamas naujas g a olek as. Vadinasi, ai p asmingas des uk y umas, no s y ėjų disku suose pasi aiko, kad nes anda inės o og a ijos a ejai iek g ožinėje li e a ū oje, iek elek oniniame disku se į a dijami kaip klaidin- gas už ašymas (angl. misspelling) a ne aš inga ašyba (angl. an ‘illi e a e’ spelling) (plg. Leech, Sho 2007: 135). Kaip bus ma y i anali inėje s aips- nio dalyje, okia ka ego izacija iš pi mo ž ilgsnio u i pag indo, ypač jei nes anda inę o og a iją e iname pe pe cepcijos pe spek y ą. Be apie ai kiek oliau s aipsnyje. Analizuojan iek egioninių, iek socialinių a- ian ų pe eikimo nes anda inės ašybos sp endimus, dažniausiai aikoma Denniso R. P es ono 1985 m. p is a y a ina ė sakymo už ašymo ipolo- gija, . y. adinamasis alleg o kalbėjimas (angl. alleg o speech), akių ( egi- masis) dialek as (angl. eye-dialec ) i dialek o pe aša (angl. dialec espelling) (P es on 1985: 328–329; daugiau ž . Aliūkai ė, Meiliūnai ė 2022). Pi ma- sis ipas – alleg o kalbėjimas – siejamas su žodžių umpinimo, žodžių a skiemenų suplakimo, pe eikimu (plg. Beal 2006: 84). An asis ipas, kaip aikliai pe eikia į a dijimas akių dialek as, ik izualiai ku ia ski umo nuo s anda inės o og a ijos iliuziją. Pa yzdžiui, angl. ‘sez’ a i inka ‘says’ (lie . sako), adinasi, akių dialek u už ašy os o mos jokios onologinės ski ies 56 BENDRINĖ KALBA | 95 nepe eikia, aigi akių dialek as y a labiau ne aš ingumo poziciona imas s ilis iniais a ki ais sume imais (plg. Adamson 1999: 600). T ečiasis ipas – dialek o pe aša, p iešingai nei akių dialek as, y a pag įs as ak inių ski u- mų pe eikimu. P a ęsian me a o inę e minologiją bū ų galima a dy i, kad dialek o pe aša a i inka ausies dialek ą, . y. pe skaičius dialek o pe - ašos eks ą, ausis gi di (i a pažįs a) ski umus (plg. P es on 1985: 328–329; aip pa ž . Aliūkai ė, Meiliūnai ė 2022). Taigi, akių dialek as ik pe eikia įspūdį, kad a imas nes anda iškas, o ausies dialek u (dialek o pe aša) už iksuo as a ian as de ac o y a ki as. Kadangi nes anda inė o og a ija y a ap ėpus objek as, siejamas ne ik su egioninių a ian ų g a olek ais, y ėjai y a išsky ę i ki okių už ašymo ipų. Be jau paminė ų klaidingo už ašymo a ne aš ingos ašybos ipų (plg. Leech, Sho 2007: 135), y ėjų išski iamas pusiau one inis už ašymas (angl. semi-phone ic spelling), egionalizmų (angl. egionalisms) už ašymas (plg. Beal 2006: 84). A ski ai paminė inas Janniso K. And ou sopoulo a - lik as okiškų anzinų5 y imas, ku iame pa eikiama iena iš de aliausių nes anda inės ašybos ipologijų. Analizuojan anzinus išski iami šeši ne- s anda inės ašybos ipai: one inė ašyba (angl. phone ic spellings), šneka- mosios kalbos ašyba (angl. colloquial spellings), egiolek inė ašyba (angl. egiolec al spellings), p ozodinė ašyba (angl. p osodic spellings), a pkalbinė ašyba (angl. in e lingual spellings), homo oninė ašyba (angl. homophone spellings), apiman i leksinę subs i uciją (leksinius pakai alus; angl. lexical subs i u ions) i g a emų subs i uciją (g a emų pakai alus; angl. g apheme subs i u ions) (daugiau ž . And ou sopoulos 2000: 521–522). Dėl žan o speci iškumo, žinoma, ne isos anzinų eks uose aikomos s a egijos gali bū i e ingos ašy inio a miškumo analizei. Pa yzdžiui, as pasaky ina dėl homo oninės ašybos. Realizuojan leksinę subs i uciją ie oje am ik ų žodžių a žodžių segmen ų už ašomi homo oniški žodžiai a skai menys, p z., okiečių kalba skai muo 1 pakeičia skiemenį /ain/ žodyje ‘Ein i ’ – 1- i (lie . įėjimas) (And ou sopoulos 2000: 522). Vis dėl o kai ku ie okios me odologinės p ieigos elemen ai gali bū i e ingi i pe žiū in au o inį a minį g a olek ą. Žinoma, bū ina p idu i, kad g e inan D. R. P es ono ina ę i J. K. And ou sopoulo šešiana ę nes anda inės ašybos sis emas6 iksuo ina i dalykinė a i ik is, plg., adinamoji dialek o pe aša u i sąsajų 5 Fanzinai – ai specializuo a į ai ių subkul ū ų spauda (plg. Liubinienė 2009: 199–220). 6 J. K. And ou sopoulas kaip i D. R. P es onas ik pa eikė sis emas, ačiau ai ne jų au o iniai modeliai, y ėjai apibend ino y imų adicijas i a ejus. DAIVA ALIUKAITĖ, VIOLETA MEILIūNAITĖ. Au o inis a minis g a olek as i jo pe cepcijos galimybės 63 3 PAV. Ta minio kodo a osenos i pe cepcijos pa i ies galimybės A ski ai pas ebė ina dėl aisyklingumo į e čių. Reikia p ipažin i am ik ą me odologinę klaidą o muluojan šią užduo į. Ti iamosioms nepa- ikslin a, a jos p ašomos e in i už ašymo aisyklingumą, odėl ypač šis į e is gali bū i siejamas iek su p incipine nuos a a dėl a minio kodo apsk i ai, iek su nuos a a dėl nes anda inės ašybos. Taigi, galima ik 64 BENDRINĖ KALBA | 95 samp o au i, kad i iamosios aip k i iškai e in i eks us galėjo i dėl, Geo ey’iaus Leecho, Micko Sho o e minais a ian (Leech, Sho 2007: 135), ne aš ingos ašybos. Tęsian s aipsnio 2.1 sky iuje p adė ą disku są dėl a miniu g a olek u už ašy ų eks ų paskai omumo i sup a imo, is dėl o eikia p ipažin i, kad dialek o pe aša, pe eikian i a miškumą, ne u inčiam a minio kodo pa- i ies a u inčiam nedidelę pe cepcinę pa i į y a į eikiama ik iš dalies. Žinoma, kaip y a pas ebėjusi Gladis Massini-Caglia i, „[K]iek ienas kalbė- ojas bū inai y a sa o gim osios kalbos „poliglo as“ (Massini-Caglia i 2004: 16)8. Vis dėl o, no s holis iniu požiū iu sakinių p asmė sup as a, e imai iš dialek o į bend inę kalbą nė a isiškai ikslūs (ž . 2 len elę). Dialek o e imo ikslumas s. ne ikslumas į e in as pe paski ų ski ia- mųjų i būdingųjų pane ėžiškių ypa ybių pe spek y ą (ž . 3 len elę). Taigi, e s uose sakiniuose s ebė a a ian iška dialek o pe ašos ekons ukcija į bend inę kalbą. 8 Taip ašo mokslininkė, y usi kalbinę si uaciją B azilijoje – analiza usi po ugalų kalbos i 200 ki ų gy uojančių kalbelių ( a p ku ių 170 ie inių kalbelių-dialek ų) san ykius: kiek ienas gim akalbis, išmokęs sa o kalbą, išmoks a ski i i kalbos a ian us, kiek ienas kalbė ojas bū- inai y a gim osios kalbos „poliglo as“, be o, gim akalbis žino, ku ie posakiai p iklauso jauniems asmenims, ku ie inka ik neo icialioms si uacijoms i . . (Massini-Caglia i 2004: 3–23). 4 PAV. Ta miniu g a olek u už ašy ų eks ų e inimas DAIVA ALIUKAITĖ, VIOLETA MEILIūNAITĖ. Au o inis a minis g a olek as i jo pe cepcijos galimybės 65 2 LENTELĖ. Dialek o e imai į bend inę kalbą Ti iamojiPi mas agmen as. Nu i onkij uos ubalėls. Pa- kėlo gal o pažiū ė a da dauk un medže likė (Nu i an- kioj(a) uos obuolėlius. Pa- kėliau gal ą pažiū ė (i), a da daug an medžio likę). An as agmen as. Gy enam am laiki ka a iss me s labjaus laukiam. Gal ne iss me s, a iso gy enimo (Gy enam(e) am(e) laike ka o isus me us labiaus(ia) laukiam(e). Gal ne isus me us, o isą gy enimą). 1. 2. 3. ADG_M01 Renku obuolius. Pakėliau gal ą pažiū ė i, a da daug an medžio liko. Gy ename okiais laikais, kai kie- k ienų me ų is labiau laukiam. Gal ne me ų, o iso gy enimo. ADG_M02 Na i enka uos obuoliu- kus. Pakėlė gal ą pažiū ė i, a da daug an medžio liko. Gy enam ame laike, ku io isus me us labiausiai laukiam. Gal ne isus me us, o isą gy enimą. ADG_M03 Na i enku uos obuolė- lius. Pakeliu gal ą pažiū ė i a da daug liko. Gy enam uo laiku, kai kiek ienų me ų is labiau laukiam. Gal ne isų me ų, o iso gy enimo. ADG_M04 Na i enki uos abalėlius. Pakėlė gal ą pažiū ė i, a da daug an medžių likę. Gy ename laiku, ku io isus me us labiausia laukėm. Gal ne isus me- us, o isą gy enimą. ADG_M05 Nu imk į anką uos obuo- lėlius. Pakėlė gal ą pažiū ė a da daug an medžio likę. Gy enam am laike, ku io isus me us labiausiai laukiam. Gal ne isus me us, o isą gy enimą. ADG_M06 Nu i inki uos obuolius. Pakelk gal ą, pažiū ėk a da daug an medžio likę. Gy enam am laike kuome isus me us y ojaus laukiam. Gal ne isų me ų, o iso gy enimo. ADG_M07 Pakėliau gal ą pažiū ė i a da daug an medžio likę. Gy ename ame laike, ku io is me- ai iš me ų labiausiai laukėme. Gal ne isus me us, o isą gy enimą. ADG_M08 Na i enku uos obuolius. Pakėliau gal ą pažiū ė a da daug an medžio liko. Gy enam ame laike, ku isus me us labai laukiam. Gal ne isų me ų, o iso gy enimo. ADG_M09 Nu i ankioja uos obuo- lius. Pakėliau gal ą pažiū- ė a daug da an medžio likę. Gy ename ame laike, ku iame laukiam me ų is labiau. Gal ne iso me o, o iso gy enimo. 66 BENDRINĖ KALBA | 95 1. 2. 3. ADG_M10 Na i ankiok uos obuolius. Pakėlė gal ą pažiū ė a da daug an medžio likę. Gy enam am laike ka ą isus me us labiausiai laukiam. Gal ne isus me us, o isą gy enimą. ADG_M11 Na i b ęs a ie obuolėliai. Pakėliau gal ą pažiū ė i, a da daug an medžio liko. Gy ename uo laiku, ku io isais laikais labiausiai laukiame. Gal ne isais laikais, be isą gy enimą. ADG_M12 Na i enki uos obuoliu- kus. Pakėlė gal ą pažiū ė i a da daug an medžio likę. Gy ename ame laike, kuome i- sada kažko laukiame. Gal ne isus me us, o isą gy enimą. ADG_M13 Na i enki uos obuolius. Pakelk gal ą pažiū ė a da daug an medžių liko. Gy ename okiame laike, ku iame is labiau me ų laukiame (?) Gal ne isų me ų, o iso gy enimo. ADG_M14 Na i ink i uos obuolius. Pakėlė gal ą pažiū ė i a daug an medžio likę. Gy ename ame laike, ku io isais me ais labiausiai laukėm. Gal ne isais me ais, o isą gy enimą. ADG_M15 Na i ankoj as gabalėlis. Pakėliau gal ą pažiū ė a da daug an medžio likę. Gy enam am laike, isais me ais labiau laukiam. Gal ne isais me- ais, o isą gy enimą. ADG_M16 Na i inko uo obuolėlius. Pakėlė gal ą pažiū ė i, a da daug an medžio likę. Gy ename am ik ame laike, ku io isus me us labiausiai laukiam. Gal ne isus me us, o isą gy enimą. ADG_M17 Nu inkau uo obuolėlius. Pakėliau gal ą pažiū ė i, da daug an medžių likę. Gy ename uo laiku, ku io isus me us labiausiai laukiame. Gal ne isus me us, o isą gy enimą. ADG_M18 Na i enka ( ankioja) obuolėlius. Pakėlė gal ą apžiū ė i, a da daug an medžio liko. Gy enam ame laike, ku io isus me us labiausiai laukiame. Gal ne isus me us, o isą gy enimą. ADG_M19 Na i enku uos obuolė- lius. Pakėliau gal ą pažiū- ė i, a da daug an me- džio likę. Gy ename ame laike, ku io la- biausiai laukiame isus me us. Gal ne isus me us, o isą gy enimą. ADG_M20 Na i enka uos obuolius. Pakėlė gal ą pasižiū ė i, a da daug an medžio likę. Gy ename ame laike, ku iame i- sus me us labiausiai laukiame. Gal ne isus me us, o isą gy enimą. DAIVA ALIUKAITĖ, VIOLETA MEILIūNAITĖ. Au o inis a minis g a olek as i jo pe cepcijos galimybės 67 3 LENTELĖ. Au o iniu dialek o g a olek u pe eik ų ski iamųjų ypa ybių pe cep- cija i e imas Ti iamoji onkij ← ankioj(a) gal- o ← gal ą likė ← likę iso gy enimo ← isą gy enimą iss me s ← isus me us ADG_M01 enku gal ą liko iso gy enimo is me ų ADG_M02 enku gal ą liko isą gy enimą isus me us isus me us ADG_M03 enku gal ą liko iso gy enimo kiek ie- nų me ų isų me ų ADG_M04 enki gal ą likę isą gy enimą isus me us isus me us ADG_M05 anką gal ą likę isą gy enimą isus me us isus me us ADG_M06 inki gal ą likę iso gy enimo isus me us isų me ų ADG_M07 – gal ą likę isą gy enimą is me ai iš me ų isus me us ADG_M08 enku gal ą liko iso gy enimo isus me us isų me ų ADG_M09 ankioja gal ą likę iso gy enimo me ų is iso me o ADG_M10 ankiok gal ą likę isą gy enimą isus me us isus me us ADG_M11 b ęs a gal ą liko isą gy enimą isais laikais isais laikais ADG_M12 enki gal ą likę isą gy enimą isada (?) isais laikais ADG_M13 enki gal ą liko iso gy enimo is labiau me ų isų me ų ADG_M14 ink i gal ą likę isą gy enimą isais me ais isais me ais ADG_M15 ankoj gal ą likę isą gy enimą isais me ais isais me ais 68 BENDRINĖ KALBA | 95 Ti iamoji onkij ← ankioj(a) gal- o ← gal ą likė ← likę iso gy enimo ← isą gy enimą iss me s ← isus me us ADG_M16 inko gal ą likę isą gy enimą isus me us isus me us ADG_M17 nu inkau gal ą likę isą gy enimą isus me us isus me us ADG_M18 enka ( an- kioja) gal ą liko isą gy enimą isus me us isus me us ADG_M19 enku gal ą likę isą gy enimą isus me us isus me us ADG_M20 enka gal ą likę isą gy enimą isus me us isus me us Galima apibend in i, kad ski iamosios y ų aukš aičių ypa ybės – d i- ga sio an pane ėžiškiams būdingo a liepinio on – dialek o pe ašą į bend i- nę kalbą iksliai iš e ė ys i iamosios. Tiksliausiai – ADG_M09 i iamo- ji, pe ašiusi ankioja; ADG_M18 už ašė su pasi ikslinimu: enka ( ankioja). Ve inan ADG_M10 i iamosios už ašymą ankiok, galima p idu i, kad, no s a liepinio on ekons ukcija nepasi odė sudė inga, dėl nea pažin os a miniu g a olek u už ašy os eiksmažodžio o mos i iamoji šiek iek ne iksliai sup a o sakinį. Many ina, kad i ekons ukciniai a ian ai anką (ADG_M05) a ankoj (ADG_M15) odo a liepinio an→on ikslų pe skai- ymą, ačiau už ašymas onkij iems, ku ie nė a i iamojo a minio kodo a s o ai, y a neį eikiamas. Minė a, kad ašan a miniu g a olek u ikimasi, kad ad esa as bus pakankamai kompe en ingas, o jei aip nė a, pe skai ymas būna kiek klaidus. Many ina, kad aip nu ik a i šiuo a eju. Sup a imo požiū iu nelaiky ini klaidingais i a ian ai enku, enki, ink i, many ina, kad ai labiau holis inės pe cepcijos dalykas, žodis a pažįs amas kaip isuma. G a olek o au o ė-in o man ė ą i ę a miniams a liepiniams – susiau ė- jusiems ga sams – pe eik i naudoja g a emas o i ė, pe cepcijai eik uose sakiniuose i iamosios sup as i i bend ine kalbą pe ašy i u ėjo šiuos žodžius: gal o, likė i iso gy enimo. Visos y imo daly ės iksliai ekons a o ą iš a minio a ian o o – gal ą←gal o. 65 p oc. i iamųjų ekons a o iksliai – likę, 35 p oc. i iamųjų už ašė liko. 95 p oc. aip pa iksliai už ašė bend ine DAIVA ALIUKAITĖ, VIOLETA MEILIūNAITĖ. Au o inis a minis g a olek as i jo pe cepcijos galimybės 69 kalba isą gy enimą, ik iena i iamoji paliko iso gy enimo. ADG_M13 i iamoji apsk i ai nesup a o an o e in o agmen o (ž . 2–3 len eles). Balsių edukcijos a ejus iss me s a ku i į bend inę kalbą iksliai pa- yko 55 p oc. i iamųjų (2–3 len eles). Many ina, kad ki oms i iamosios p i ūko kokio no s žymė umo. Galima da y i p ielaidą, kad ais a ejais, kai bend inės kalbos aš o sis ema galima em is nuosekliai, a minis g a- olek as sup an amas iksliau, o o negalima pasaky i apie galūnių edukci- jos a ejus. Vis dėl o apibend in ai e inan eikia p ipažin i, kad komu- nikaciniu požiū iu i uoju a eju au o inio a minio g a olek o agmen ai i iamosioms bu o in o ma y ūs. IŠVADOS A likus au o inio a minio g a olek o y imą saky inio a miškumo pe ei- kimo i už ašymo sp endimų i pe cepcijos požiū iu, o muluo inos okios apibend inamosios įž algos: 1. Ry ų aukš aičių pane ėžiškių pa a mės au o ės-in o man ės a minis g a- olek as y a gana sis emingas – pe ašoma dažniausiai emian is one iniu p incipu, mo ologiniu p incipu emiamasi ais a ejais, kai kalbama apie pozicinius kiekybinius balsių pokyčius; a ski ose žodžio o mose a si- andan is į ai a imas aš e nė a iksuojamas. Au o ė-in o man ė emia- si bend inei kalbai būdingu g a emų in en o iumi – speci iniams pane- ėžiškių ga sams a spindė i naujų g a emų nei ku iama, nei skolinama- si iš ki ų kalbų o og a ijos inkinių. 2. Au o ės-in o man ės kalbinėje gim inėje ki čio a i aukimas dažnai y a iena iš galūnių edukcijos p iežasčių, ačiau kai aš e nežymimas nei ki is, nei nuk i us balsiui likusi p iebalsio pala alizacija, skai y ojui, ypač a s o aujančiam ki am lie u ių kalbos a ian ui ( a miniam a bend inės kalbos), ampa pe nelyg sunku aiškiai nus a y i, kokia g ama inė o ma au o ės-in o man ės iksuo a. Tai a skleidė i pe cepcijos y imas. Au- o inio a minio g a olek o pe cepcijos y imo daly ėms, e inan jų socioling is inius po e us, ak y ios a osenos požiū iu a minis kodas y a labiau s e imas nei sa as, ačiau bū a galimybių įgy i pe cepcinės saky inio a minio kodo pa i ies. Vis dėl o, no s au o inis a minis g a- olek as joms holis iniu požiū iu i bu o sup an amas, jo iš e s i į bend- inę kalbą isiškai iksliai nepa yko. Dialek o pe ašos ( iek pi mo, iek 70 BENDRINĖ KALBA | 95 i an o i o agmen o) a ian iškas e imas į bend inę kalbą a skleidžia ašy inio a miškumo komunikacinį ibo umą. Bū ina pab ėž i, kad ai nė a k i inis au o inio a minio g a olek o į e inimas, nes komunika- cinis ibo umas u i ne ik ūkumų, be i p anašumų. Ta minis g a o- lek as a ski damas pažymi, ki aip a ian , nesup as as a iš dalies sup as- as a minis g a olek as už a ian o bend uomenės ibų, bend uomenė- je eikia (gali eik i) kaip isa e is kodas, ku iam ne gi būdinga sa o- iška sa i eguliacija. Žinoma, šiuo aspek u ašy inio a miškumo y imas plės inas i gilin inas. 3. Ti ojo a ejo pa yzdžiu galima g įs i įž algas dėl pap as ojo paski os bend uomenės na io aidmens konk e aus a minio kodo gy ybingumo is o ijoje. Tam ik u au o ės-in o man ės o og a iniu sp endimu „su- s ingdy as“ pane ėžiškių a miškumas, ep ezen uojąs i ski iamąsias, i būdingąsias ypa ybes, nebū inai y a s ebimojo laiko a minio kodo gy- ybingumo paliudijimas, no s okį e inimą g įs ų ame pačiame dis- ku so agmen e koegzis uojančios a minės i ne a minės ypa ybės, nes ašoma aip, kaip a iama, o a iama į ai iai. Be kokiu a eju eikia p ipažin i, kad lokalus, . y. pasiekiamas bend uomenėje (kad i dalies jo na ių), i uoju a eju – skai an eisbuke, a minių ypa ybių „kon- se a imas“, ki aip nei kokie no s a mių žodynai, gali u ė i po eikį ypa ybių sklaidai. Žinoma, siekian okių p ielaidų pa i inimo, eika- lingi didesnės ap ėp ies y imai. LITERATūRA Adamson Syl ia 1999: Li e a y Language. – The Camb idge His o y o he English Language 4, ed. S. Romaine, Camb idge, UK: Camb idge Uni e - si y P ess, 589–692. Aliūkai ė Dai a, Ja osla ienė Ju gi a, Meiliūnai ė Viole a 2014: Teo iniai medžiagos inkimo pag indai. Anke ų (klausimynų) suda- ymo p incipai. – XXI a. p adžios lie u ių a mės: geoling is inis i socioling- is inis y imas (žemėlapiai i jų komen a ai), sud. D. Mikulėnienė, V. Mei- liūnai ė, Vilnius: B iedis, 49–62. Aliūkai ė Dai a, Meiliūnai ė Viole a 2022: Ta miniai g a olek ai XXI amžiaus p adžioje kaip a minių kodų gy ybingumo i ęs inumo ap- aiška. – Ve bum 13, 1–15. And ou sopoulos Jannis K. 2000: Non-S anda d Spellings in Media Tex s: The Case o Ge man Fanzines. – Jou nal o Sociolinguis ics 4, 514–533. DAIVA ALIUKAITĖ, VIOLETA MEILIūNAITĖ. Au o inis a minis g a olek as i jo pe cepcijos galimybės 71 Balčiūnienė As a, Meiliūnai ė Viole a, Rinkauskienė Re- gina 2019: Kupiškėnų, u eniškių i pane ėžiškių pa ibio šnek os XXI amžiu- je, Klaipėda: Klaipėdos uni e si e o leidykla. Ba on Da id 2007: Li e acy: An In oduc ion o he Ecology o W i en Language, 2nd ed., Ox o d, UK: Blackwel. Beal Joan C. 2006: Language and Region, London, New Yo k: Rou ledge. Blanche Philippe, A ms ong Nigel 2006: The Sociolinguis ic Si ua ion o ‘Con empo a y Dialec s o F ench’ in F ance Today: An O e - iew o Recen Con ibu ions on he Dialec alisa ion o S anda d F ench. – F ench Language S udies 16, 251–275. Bowd e Paul Hull J ., 1964: A S udy o Eye Dialec : dak a o dise acija, Flo ida: Uni e si y o Flo ida. Chambe s Jack K. 2000: Region and Language Va ia ion. – English Wo ld- Wide 21, 169–199. Chambe s Jack K., T udgill Pe e 2004: Dialec ology, 2nd ed., Camb idge: Camb idge Uni e si y P ess. Gi denis Aleksas 2001: Visa lie u ių kalba! – Kalbo y os da bai 3, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as, 456–469. Inoue Fumio 2022: S yle, P es ige, and Salience in Language Change in P og ess. – Handbook o Japanese Sociolinguis ics 8, eds. Y. Asahi, M. Usa- mi, F. Inoue, Be lin, Bos on: De G uy e Mou on, 113–149. Labo William 2006: The Social S a i ica ion o English in New Yo k Ci y, 2nd ed., Camb idge: Camb idge Uni e si y P ess. Leech Geo ey, Sho Mick 2007: S yle in Fic ion: A Linguis ic In- oduc ion o English Fic ional P ose, 2nd ed. Ha low: Pea son Longman. Liubinienė Ne inga 2009: Me alo muzikos ge bėjų anzinai: subkul ū- inės g upės apa ybės kodai. – G upės i aplinkos: a pdisciplininis mokslo da bų 1, Kaunas: Vy au o Didžiojo uni e si e o leidykla, 199–220. Massini-Caglia i Gladis 2004: Language Policy in B azil: Monolin- gualism and Linguis ic P ejudice. – Language Policy 3, 3–23. Meiliūnai ė Viole a 2015: An ano Ba anausko a mių eks ai – k a- ziau en iškų eks ų ch es oma ija. – Kalbos is o ijos i dialek ologijos p oble- mos 4, sud. V. Ragaišienė, V. Meiliūnai ė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u- as, 248–258. Meiliūnai ė Viole a 2019: Ta mių gy ybingumo ma menys XXI a. p adžioje. – Res Humani a iae 26, 50–59. Mikulėnienė Danguolė 2019: Ta miškumo b uožų nomenkla ū a: nuo a minių požymių p ie a miškumo žymenų. – Respec us Philologicus 35(40), 51–62. Ong Wal e J. 2002: O ali y and Li e acy: The Technologizing o he Wo d, London, New Yo k: Rou ledge. 72 BENDRINĖ KALBA | 95 P es on Dennis R. 1985: The Li’l Abne Synd ome: W i en Rep esen- a ions o Speech. – Ame ican Speech 60(4), 328–336. P es on Dennis R. 1999: In oduc ion. – Handbook o Pe cep ual Dia- lec ology 1, ed. D. R. P es on, Ams e dam, Philadelphia: John Benjamins Publishing Company, XXXIV–XXXV. Redling E ik 2006: “Speaking o Dialec ”: T ansla ing Cha les W. Chesnu ’s Conju e Tales In o Pos mode n Sys ems o Signi ica ion, Wü zbu g: König- shausen. Sanko Gillian 2006: Age: Appa en Time and Real Time. – Else ie Encyclopedia o Language and Linguis ics 1, ed. K. B own, 2nd ed., Ox o d: Else ie , 110–116. Sch ambke Rena e 2010: Language and Space: T adi ional Dialec Ge- og aphy. – Language and Space. An In e na ional Handbook o Linguis ic Va ia ion, Volume 1: Theo ies and Me hods. HSK Handbüche zu Sp ach- und Kommunika ionswissenscha , eds. P. Aue , J. E. Schmid , Be lin, New Yo k: Wal e de G uy e , 87–101. Seile Guido 2010: In es iga ing Language in Space: Ques ionnai e and In e iew. – Language and Space: An In e na ional Handbook o Linguis ic Va ia ion 1: Theo ies and Me hods. HSK Handbüche zu Sp ach- und Kom- munika ionswissenscha , eds. P. Aue , J. E. Schmid , Be lin, New Yo k: Wal e de G uy e , 512–527. Unse h Pe e 2005: Sociolinguis ic Pa allels Be ween Choosing Sc ip s and Languages. – W i en Language & Li e acy 8(1), 19–42. Van Keymeulen Jacques 2018: The Dialec Dic iona y. – The Handbook o Dialec ology (Blackwell Handbooks in Linguis ics), eds. Ch. Bobe g, J. Ne - bonne, D. Wa , Hoboken NJ: John Wiley & Sons, 39–56. Gau a 2022 11 25 P iim a 2022 12 30 DAIVA ALIŪKAITĖ, VIOLETA MEILIŪNAITĖ THE AUTHORIAL DIALECT GRAPHOLECT AND THE POSSIBILITIES OF ITS PERCEPTION Summa y This a icle discusses a s udy o w i en dialec icism, conduc ed in o de o assess how he au ho ial g apholec con eys o al dialec icism and o analyse he spelling choices made by he au ho . The dialec al discou se used o his s udy consis s o a numbe o Facebook pos s published in a dialec al g apholec by a emale