ILONA KULAK

Jogailos universitetas Krokuvoje

ORCID ID: https://orcid.org/0000-0002-4229-6087

TYRIMŲ SRITYS: dialektologija, etnolingvistika, sociolingvistika.

DOI: https://doi.org/10.35321/bkalba.2024.97.04

LIAUDIŠKAS ŽMOGAUS VAIZDINYS, IŠSAUGOTAS TARMINIUOSE AUGALŲ PAVADINIMUOSE. KLAUSIMŲ APŽVALGA¹

RAKTAŽODŽIAI: dialektologija, etnolingvistika, kalbinis pasaulėvaizdis, žmogaus vaizdinys, augalų pavadinimai, Podhalės regiono tarmė.

SANTRAUKA

Straipsnio tikslas – pristatyti liaudišką žmogaus vaizdinį, remiantis augalų pavadinimais, kuriuos vartoja Goraliai iš šiaurės vakarinės Podhalės regiono dalies. Medžiaga surinkta 2016–2017 m. neformalių interviu su devynių kaimų gyventojais metu. Pirmojoje teksto dalyje išsamiai aprašomas taikytas metodologinis požiūris. Be to, pristatomos tyrimo problemos, kylančios dėl surinktos medžiagos specifikos. Antrojoje straipsnio dalyje aptariami kaimo visuomenės bruožai, netiesiogiai išsaugoti liaudiškuose augalų pavadinimuose, pavyzdžiui, antropocentrizmas, aristokratizmas, dvejetainis tikrovės suvokimas, juslinis pasaulio pažinimas, instrumentinis racionalumas, prisirišimas prie katalikybės ir maginiai tikėjimai.

1. ĮVADAS

As Ryszard Tokarski (1993: 335) asserts, vocabulary is a reflection of an individual’s intellectual and emotional stance towards the non-linguistic reality, encompassing objects and human activities within the material world. By analysing the lexis, insights can therefore be gained into the cultural community in question and its modes of perceiving and categorising the world. This assumption serves as the foundation for the present

¹ Straipsnyje ne lenkakalbei akademinei bendruomenei pristatomi klausimai, kuriuos autorė nagrinėjo savo knygoje (Kulak 2022).

76

BENDRINĖ KALBA | 97

Straipsnis, esantis etnolingvistikos² (atsižvelgiant į tyrimo tikslą ir metodologiją) ir dialektologijos (atsižvelgiant į medžiagos pobūdį ir jos rinkimo būdą) paribyje.

Šio straipsnio tikslas – rekonstruoti liaudišką žmogaus vaizdinį, netiesiogiai išsaugotą augalų pavadinimuose, surinktuose keliuose šiaurės vakarinės Podhalės kaimuose. Sąvoka „liaudiškas žmogaus vaizdinys“ vartojama apibūdinti savybių, elgsenos ypatumų ir vertybių rinkinį³ (pavyzdžiui, konkretumą, praktiškumą ir religingumą), būdingą paprastam žmogui – liaudiškos (tradicinės) kultūros nešėjui. Šios ypatybės susiformavo per kartas ir įsitvirtino kalboje. Toks požiūris neapriboja surinktų pavadinimų analizės kaimo gyventojų (administracine prasme) vaizdinio rekonstrukcija, nors jie, žinoma, yra svarbiausi minėto kultūrinio tipo atstovai. Reikėtų pabrėžti, kad dauguma miestuose įsikūrusių lenkų yra kilę iš valstiečių šeimų ir taip pat dalyvauja liaudies kultūroje. Be to, vis stiprėjanti visuomenės globalizacija naikina skirtumą tarp miesto ir kaimo bendruomenių kalbos bei kultūros.

Tyrimas atliktas devyniuose kaimuose, kuriuose gyvena Rabkos⁴ apylinkių goraliai. Šie kaimai priklauso trims valsčiams: Raba Wyżna (jai priklauso Bielanka, Raba Wyżna, Rokiciny, Sieniawa ir Skawa), Rabka-Zdrój (jai priklauso Chabówka, Ponice ir Rdzawka) ir Spytkowice (kuriai priklauso vienintelis kaimas – Spytkowice). Jie yra pietvakarinėje Mažosios Lenkijos dalyje, į šiaurę nuo Nowy Targ apskrities. Minėtų kaimų gyventojai kalba įvairiomis Podhalės tarmės atmainomis. Tiek vyresnės, tiek jaunesnės kartos kalboje galima pastebėti nemažai fonologinių nenuoseklumų. Juos galima sieti su bendrinės lenkų kalbos poveikiu tarmėms. Kalbos, kuria kalbama

² Etnolingvistinių tyrimų tikslas – nustatyti ir apibrėžti konkrečios bendruomenės tapatybės ypatybes. Tam pasitelkiama kalbinio pasaulėvaizdžio sąvoka (Bartmiński, Chlebda 2008: 11–12). Daugiau įžvalgų apie kalbinį pasaulio vaizdą galima rasti, pavyzdžiui, Adamo Głazo (2022) ar Annos Pajdzińskos (2019) darbuose.

³ Žmogaus vaizdinio komponentai nustatomi analizuojant įvardijimo procesą. Ši sąvoka bus išsamiau aptarta tolesniame tekste.

⁴ XIX a. viduryje lenkų poetas ir geografas Wincenty Pol (1851: 122) paminėjo vadinamuosius „Rabkos goralius“ (lenk. „Górale od Rabki“ arba „Rabczanie“), pavadintus pagal Rabkos upę. Tai gyventojų grupė, gyvenanti žemutinėje Podhalės dalyje (regiono šiaurės rytuose).

ILONA KULAK. The Folk Image of a Human Preserved in the Dialectal Plant Names. An Overview of the Issues

77

regioną pirmiausia apibrėžia kartų veiksnys. Vyresnioji karta vartoja tarmę, o jaunesnioji – kodą, būdingą miesto kultūrinei aplinkai.

2016–2017 m. neformalių pokalbių metu iš viso su daugiau kaip 100 kaimo gyventojų, gebėjusių prisiminti augalų pavadinimus ir susieti juos su atitinkamais objektais, surinkti 647 augalų pavadinimai. Šie pavadinimai žymi daugiau kaip 260 augalų rūšių. Duomenis sudaro žolinių augalų (pvz., piktžolių, žolelių, žolių) ir sumedėjusių augalų (pvz., medžių, krūmų), tiek laukinių, tiek kultūrinių, pavadinimai. Ypač svarbu pažymėti, kad į tyrimo medžiagą įtraukti tik tie pavadinimai, kurių motyvacija informantams buvo žinoma. Išsamus tarminei leksikai priklausančių augalų pavadinimų iš šiaurės vakarų Podhalės regiono rinkinys neabejotinai būtų vertingas ir reikšmingas lingvistikos indėlis, tačiau jo surinkimui reikėtų dar kelerių metų tyrimų. Galima pagrįstai manyti, kad tokį rinkinį sudarytų bent 2 000 vienetų, kaip Halinos Pelcowos žodyne (2017), kuriame pateikiami ir motyvuoti, ir nemotyvuoti vienetai (žinoma, tarmės vartotojo požiūriu). Tokia medžiagos apimtis gerokai sulėtintų numatyto darbo tikslo siekimą – parodyti, kad įvardijamųjų žodžių pavadinimai gali būti žinių apie bendruomenės ypatybes šaltinis. Reikia pridurti, kad, atsižvelgiant į pasirinktą darbo tikslą, informantų nebuvo klausiama, kaip jie supranta konkrečius pavadinimus, ir nebuvo sudaromi kognityviniai apibrėžimai pagal Stereotipų ir liaudies simbolių žodyno (SSSL 1996–2022) metodiką. Straipsnyje nagrinėjamas augalų pavadinimuose atsispindintis žmogaus vaizdinys, o ne pačių augalų vaizdiniai. Išsamiai aprašyti atskirų augalų vaizdinius reikėtų atskiro tyrimo.

Lingvistinė medžiaga neapsiribojo vien diferencine leksika. Buvo užrašomi ir bendrieji tarmiški posakiai, ir daugeliui lenkų kalbos atmainų bendra leksika, kuri taip pat vartojama kaimo gyventojų kalboje ir atspindi jų patirtį (Pelcowa 2017: 14; Kąś 2011: 13). Tačiau sujungus šias dvi augalų pavadinimų grupes paaiškėjo, kad tyrimo medžiagoje yra fitonimų, kilusių iš įvairių kalbinių šaltinių: tarmėje sukurtų žodžių, skolinių, kalkių, iš protoslavų laikų paveldėtų pavadinimų ir žodžių, turinčių indoeuropietiškas šaknis (Waniakowa 2012: 139–187). Kaip žinoma, dauguma šių pavadinimų buvo sukurti prieš šimtmečius ar net tūkstantmečius, kartais kitoje kalbinėje aplinkoje, remiantis anuomet pastebėtomis augalų ypatybėmis. Nom-

78

BENDRINĖ KALBA | 97

inuodami daugumą šių pavadinimų, žmonės vadovavosi anuomet pastebėtomis augalų ypatybėmis. Šiandienos kaimo gyventojai fitonimų motyvaciją iš naujo atranda pagal bendruomenėje vyraujančius įsitikinimus ir prietarus, taip pat savo bendrąsias žinias ir tam tikrus gamtos dėsnius (Waniakowa 2012: 115–116).

2. METODOLOGINIAI KLAUSIMAI

Konkrečios vietovės gyventojų vartojamų augalų pavadinimų etimologija kelia įvairių metodologinių klausimų. Lenkų etnolingvistai sutaria, kad tarmiškų augalų pavadinimų analizė gali padėti atkurti kaimo bendruomenės pasaulėvaizdį. Šiai nuomonei, be kitų, pritaria Halina Pelcowa (2002: 140) ir Halina Kurek (2004a: 129). Vis dėlto gerai žinoma, kad nemaža dalis tarmiškų augalų pavadinimų atsirado ne kaimo aplinkoje. Todėl liaudiški botaniniai pavadinimai ne visada atspindi konkrečios bendruomenės pasaulėvaizdį. Jadwiga Waniakowa (2006: 493) teigia, kad svarbiausia kalbininko užduotis turėtų būti atskirti konkrečioje kaimo vietovėje atsiradusius vietinius pavadinimus nuo perimtų arba nuo senosios lenkų kalbos laikų išlikusių pavadinimų. Minėta tyrėja tvirtina, kad lenkų tarmių tyrimų literatūroje apie liaudiškus fitonimus klaidingai leidžiama suprasti, jog šie pavadinimai atsirado lenkų tarmėje. Autoriai paprastai laiko su augalais susijusias tarmiškas leksemas kaimo gyventojų kūrybiškos kalbinės raiškos pavyzdžiais. Tačiau toks aiškinimas nevisiškai atitinka tikrovę (Waniakowa 2006: 503).

Autentiškų tarmiškų augalų pavadinimų atskyrimas nuo kitų vienetų (pvz., skolinių ar kalkių), kaip siūlo Jadwiga Waniakowa, pareikalautų plataus ir kruopštaus etimologinio tyrimo, kurio rezultatai peržengtų vieno mokslinio tyrimo ribas. Net jei būtų įmanoma išskirti lenkų tarmėje susiformavusią leksiką iš visos vietovės gyventojų kalboje vartojamos botaninės leksikos, pavyzdžiui, iš keliolikos kaimų ar regiono, gautas leksikos korpusas veikiausiai būtų nepakankamas, kad būtų galima nustatyti dėsningumus, leidžiančius atkurti įvardijantį subjektą – kaimo bendruomenę. Išsamesnis autentiškų tarmiškų pavadinimų rinkinys iš visos lenkų kalbos teritorijos arba, alternatyviai, iš vieno iš

ILONA KULAK. The Folk Image of a Human Preserved in the Dialectal Plant Names. An Overview of the Issues

79

makroregionų galėtų tapti pasaulėvaizdžio arba bendruomenės vaizdinio atkūrimo pagrindu. Tačiau, kaip jau minėta, šią užduotį įgyvendinti, regis, būtų itin sunku. Be to, neaišku, ar išskirta lingvistinė medžiaga būtų pakankamai įvairi, kad leistų atkurti išsamų ir neiškreiptą kaimo gyventojų vaizdinį.

Tyrėjas, norintis, remdamasis liaudiškais fitonimais, pristatyti kaimo bendruomenės vaizdinį, tam tikra prasme privalo atsižvelgti į visą pasirinktos vietovės gyventojų vartojamą augalų pavadinimų leksiką. Šiuo atveju naudinga etnolingvistinė metodika, nes ji leidžia analizuoti surinktą medžiagą sinchroniniu požiūriu, nesigilinant į nagrinėjamų pavadinimų raidą. Užrašytą leksiką reikia traktuoti kaip vientisą visumą ir analizuoti siekiant padaryti išvadas apie konkrečios kalbinės ir kultūrinės bendruomenės pasaulio konceptualizavimą. Atliekant šią analizę atsižvelgiama į liaudies etimologiją, o ne į mokslinę kiekvieno pavadinimo etimologiją. Žmogaus vaizdinį, remiantis pasirinkto regiono fitonimais, galima atkurti darant prielaidą, kad liaudies kultūra yra universali, o visai kaimo bendruomenei būdingas tas pats mentalitetas (SSSL 1996, vol 1, no. 1: 19). Be to, reikia pabrėžti, kad iš vartosenos nykstantys augalų pavadinimai suteikia vertingos informacijos apie ankstesnę lenkų tarmių būklę (Wierzbicka 2002: 52).

Liaudiškos botaninės leksikos analizė neatmeta galimybės, kad atkurtame vaizdinyje atsiras lenkų, slavų ar net Europos bendruomenei būdingų elementų. Akivaizdu, kad kaimo mikrobendruomenių nariai yra platesnės visuomenės dalis. Nagrinėjama leksika suponuoja „įvairius matymo būdus, būdingus skirtingoms kultūroms ir skirtingiems istoriniams laikotarpiams“⁵ (Bartmiński 1989: 49). Vis dėlto būtų klaidinga kaimo gyventojų vaizdinį sutapatinti su bendruomenės, priklausančios mūsų kultūros ratui, vaizdiniu. Norint atkurti pastarąjį vaizdinį, reikėtų atlikti lyginamąją analizę. Tik „skirtingų komunikacinių bendruomenių pasaulio kalbinių vaizdinių tyrimas leidžia nustatyti pasaulio konceptualizavimo panašumus ir skirtumus“ (Niebrzegowska-Bartmińska 2013: 270). Šie panašumai atskleidžia, kaip suvokiama ir vertinama vienos makrobendruomenės tikrovė.

⁵ Autorės vertimas (čia ir toliau).

80

BENDRINĖ KALBA | 97

Atsakymas į klausimą, kokią tikrovės konceptualizaciją įtvirtina augalų pavadinimai, priklauso nuo pasirinktos tyrimo sampratos. Etimologai veikiau mėgins atkurti apskritai žmogaus vaizdinį. Etnolingvistinių priemonių taikymas atrinktoje vietovėje surinktiems fitonimams analizuoti, priešingai, turėtų padėti rekonstruoti tam tikros kultūrinės bendruomenės vaizdą. Taigi, pavyzdžiui, Rabkos kalniečių kalboje vartoti žodžiai galėtų pasitarnauti kaimo gyventojų vaizdiniui iliustruoti. Tačiau, atsižvelgiant į anksčiau aptartus svarstymus, galima teigti, kad fitonimai įtvirtina liaudišką žmogaus vaizdinį. Žodis folk iš tiesų siejamas su tradicine kaimo kultūra, tačiau jo konotacijos peržengia šio konteksto ribas. Šis žodis apima ir sena, ir nauja, t. y. tai, ką sukūrė praeities ir dabarties kartos (skirtingai nuo siauresnę reikšmę turinčio būdvardžio rural). Tokia prielaida pasirinkta dėl specifinio fitonimų, kaip medžiagos, pobūdžio: dauguma jų atsirado ne lenkų tarmių aplinkoje, o svarbiausia – neatsiranda joje ir šiandien. Didelę šiuolaikinių kaimo gyventojų vartojamo augalų leksikono dalį sudaro ikislavų leksikos elementai, sukurti prieš šimtmečius ir kintantys.

3. SURINKTŲ AUGALŲ PAVADINIMŲ SKIRSTYMAS KAIP ANALIZĖS PAGRINDAS

Tiriant liaudiško žmogaus vaizdinio rekonstrukciją pagal augalų pavadinimus, svarbus ir leksinių vienetų grupavimo būdas. Žinoma, grupuojama siekiant nustatyti dėsningumus semantinės-kultūrinės motyvacijos lygmeniu. Juk, kaip rašo Ryszard Tokarski (2012: 249), kalbinės nominacijos aktus lemia bendruomenės vykdomi pasaulio tvarkymo arba jo „prijaukinimo“ procesai.

Kaip daugumos leksikos vienetų (t. y. pavadinimų, motyvuotų objektų ypatybėmis ir jų naudingumu) skirstymo pagrindas pasirinktos patirtinės kategorijos (lenk. kategorie doświadczieniowe). Małgorzata Brzozowska jas apibrėžia kaip „kategorijas, atsirandančias tam tikros kultūros konceptualiojoje sistemoje ir nulemtas jos atstovų patirties“ (Brzozowska 2000: 144–145). Jos gali būti taikomos onomasiologiniams (asociaciniams) vediniams analizuoti; šie sudaromi „remiantis ypatybėmis, patirtomis ir pripažintomis reikšmingomis pažinimo akto metu“ (Brzozowska 2000: 144). Skirtingai nuo semantinių vedinių, onomasiologiniai vediniai

ILONA KULAK. The Folk Image of a Human Preserved in the Dialectal Plant Names. An Overview of the Issues

81

yra įvardijimo mechanizmas, grindžiamas ypatybių, kurios nebūtinai yra ryškios, tačiau įvardijimo momentu suvokiamos kaip dominuojančios, vartojimu. Todėl pamatinio žodžio reikšmė neįeina į vedinio leksinę reikšmę, o tampa socialiai nusistovėjusio asociacinio ryšio, kurį jaučia kalbėtojai, dalimi ir taip nurodo ypatybę, kurią kalbėtojai sieja su vedinio reikšme (Brzozowska 2000: 143).

Šie dariniai paprastai laikomi semantiškai nereguliariais ir nepriskiriamais kategorijoms, tačiau Małgorzatos Brzozowskos atlikta grybų, drugelių ir mėnesių pavadinimų analizė šią nuostatą paneigė. Net ir šiais atvejais gana lengva išskirti vedinių tipus (plg. Brzozowska 2000: 143, 149). Medžiagoje taip pat esama pavadinimų, kurių onomasiologinį pagrindą sudaro liaudies maginiai tikėjimai, religiniai įsitikinimai ir kultūrinės asociacijos, pagrįstos tikromis augalų ypatybėmis. Tokie fitonimai priskirti kultūrinėms kategorijoms⁶.

Surinkti augalų pavadinimai priskirti dešimtims patirtinių ir kultūrinių kategorijų⁷, tokių kaip forma, spalva, skonis, gydomosios savybės ar magija. Kai kuriose kategorijose išskirtos subkategorijos, siekiant nustatyti papildomus vidinius skirtumus (pvz., žiedų, vaisių ir sėklų, lapų spalva). Tai lėmė surinktos medžiagos specifika ir vienetų skaičius.

Kategorijos suskirstytos į keturias aukštesnio lygmens grupes: (1) referentą identifikuojančios ypatybės, (2) augalų pasirodymo laikas ir vieta, (3) augalų naudingumas ir nenaudingumas ir (4) kultūrinės nuorodos bei asociacijos⁸. Kaip matyti, pirmąsias tris grupes sudarė patirtinės kategorijos, o paskutiniąją – kultūrinės. Kategorijų priskyrimą šioms keturioms grupėms lėmė pavadinimų motyvacija. Pavyzdžiui, tokios kategorijos kaip spalva, forma ar lytėjimu suvokiamos ypatybės priskirtos pirmajai grupei (referentą identifikuojančios ypatybės), nes joms priklauso pavadinimai, kuriuos kalbos vartotojas sukūrė remdamasis ribotu, siauru požiūriu ir sutelkdamas dėmesį tik į įvardijamo objekto ypatybes (plg. pagal išvaizdą, skonį, kvapą motyvuotus fitonimus). Antroji grupė (augalų pasirodymo laikas ir vieta) sudaryta augalų pavadinimams, nurodantiems žydėjimo, sėjos ir kvapo skleidimo laiką bei vietą, apibūdinti

⁶ Terminas kultūrinės kategorijos yra analogiškas terminui patirtinės kategorijos.

⁷ Panašų skirtumą aptaria Stanisława Niebrzegowska-Bartmińska (2010). Tyrėja rašė apie patirtinę ir kultūrinę augalų pavadinimų motyvaciją.

⁸ Siūloma tipologija atitinka kitų tyrėjų taikytą skirstymą (pvz., Pelcowa 2002).

82 BENDRINĖ KALBA | 97

paplitimo arba kilmės. Kurdamas pavadinimą, jį suteikiantis asmuo aprėpė platų vaizdą, apimantį ir referentą, ir jį supantį pasaulį. Trečiajai grupei priskirti pavadinimai, nurodantys rūšies naudingumą (pvz., gydomąsias savybes) ir nenaudingumą (pvz., nuodingas, svaiginamąsias ir dirginamąsias savybes). Taigi šiame rinkinyje susibūrė fitonimai, kurių struktūroje įtvirtintas teigiamas arba neigiamas poveikis žmogaus gyvenimui ir jo aplinkai. Paskutinę grupę sudaro pavadinimai, susiję su magija, religija, tikėjimais, taip pat asociacijų pagrindu susiformavę vienetai.

Fitonimų skirstymas sudarė analizės pagrindą: ji pradėta nuo pavadinimų, motyvuotų išvaizda ir savybėmis, pereita prie paplitimo vietos bei laiko ir augalų naudojimo būdo, o vėliau – prie fitonimų, susijusių su tradicinės bendruomenės kultūra⁹. Taigi galima teigti, kad analizė prasidėjo nuo „mikroskopinio žvilgsnio“ (lenk. mikrospojrzenie), t. y. nuo paviršinių, konkrečių, objektyvių ir lengviausiai suvokiamų dalykų, o tada pereita prie neapčiuopiamų vertybių ir santykio, siejančio referentą su žmogumi. Be to, išskirtos grupės atskleidžia tris skirtingus požiūrio taškus: percepcinį (grupės: referentą apibūdinantys požymiai, augalo laikas ir vieta), funkcinį (grupė: augalų naudingumas ir nenaudingumas) ir kultūrinį (grupė: kultūrinės nuorodos ir asociacijos).

Kaip ir semantinių laukų atveju, nebuvo galima išvengti skirtingų patirtinių ir kultūrinių kategorijų ribų nepastovumo problemos. Daugiausia sunkumų kėlė kelių dėmenų pavadinimai, kurių struktūroje įtvirtinta daugiau nei viena informacija. Pavyzdžiui, panagrinėkime pavadinimą borówka czarna¹⁰ [juodoji uoga]¹¹ ‘Vaccinium myrtillus’¹². Pavadinimas teikia informacijos apie juodą vaisių spalvą (czarny¹³) ir augalo paplitimą miške (bór → borówka). O pavadinimas koniczyna biała [baltasis dobilas] ‘Trifolium repens’ nurodo baltus žiedus (biała) ir praktinę naudą gyvūnams – daugiausia arkliams (koń → koniczyna). Tokius fitonimus buvo būtina įtraukti

⁹ Išsami analizė pateikiama kitame autorės straipsnyje. Bibliografiniai duomenys bus pateikti gavus straipsnio recenziją.

¹⁰ Originalūs augalų pavadinimai užrašyti laikantis standartinės lenkų ortografijos, neatsižvelgiant į tarmės ypatybes, kad straipsnį būtų lengviau suprasti.

¹¹ Pažodinis originalaus pavadinimo vertimas į anglų kalbą pateikiamas laužtiniuose skliaustuose. Jei pavadinimą sunku išversti, pateikiama trumpa liaudies etimologinė užuomina. Išsamius motyvacijos paaiškinimus autorė pateikia kitame tyrime (Kulak 2022).

¹² Lotyniškas augalo rūšies pavadinimas pateikiamas viengubose kabutėse.

¹³ Vardo etimologija pateikiama skliaustuose.

ILONA KULAK. The Folk Image of a Human Preserved in the Dialectal Plant Names. An Overview of the Issues

83

įvairių kategorijų pavadinimai. Informantų teigimu, pavadinimas taip pat buvo priskiriamas skirtingoms kategorijoms, kai jo motyvacija buvo nevienoda. Pavyzdžiui, pavadinimas krakowiak [kažkas panašaus į Krokuvos gyventoją] „Pelargonium zonale“ buvo grindžiamas žiedų spalva, primenančia Krokuvos tautinį kostiumą, bet taip pat ir tuo, kad augalas kilęs iš Krokuvos apylinkių.

4. LIAUDIŠKO ŽMOGAUS VAIZDINIO ELEMENTAI

Surinktų fitonimų analizė, kurios tikslas buvo atskleisti augalų pavadinimų darybos dėsningumus, leido išskirti keliolika bruožų, elgsenos ypatybių ar vertybių, sudarančių liaudišką žmogaus vaizdinį. Svarbiausiais, t. y. labiausiai įsitvirtinusiais botaniniame leksikone, laikomi šie elementai: antropocentrizmas, antropomorfizmas, aristokratizmas, tikrovės vertinimas pagal juodos ir baltos priešpriešą, juslinis pasaulio suvokimas, instrumentinis racionalumo tipas, konkretumas, praktiškumas, prisirišimas prie katalikų religijos ir tikėjimas magija.

Antropocentrinė perspektyva fitonimuose atsiskleidžia daugiausia užuominomis į žmogų arba žmogaus kūną, pvz., panienka [mergelė] „Phlox paniculata“, sierotka [našlaitėlė] „Bellis perennis“, modre oczka [ryškiai mėlynos mažos akelės] „Myosotis palustris arba Myosotis sylvatica“, język teściowej [anytos liežuvis] „Sansevieria trifasciata“. Į žmogų orientuotą požiūrį taip pat iliustruoja pavadinimai, nurodantys ligas ar negalavimus, taip pat tie, kurie atspindi žmogaus egzistencinius poreikius – tiek pagrindinius (pvz., maistą), tiek aukštesnio lygmens, tokius kaip gerovės, sveikatos, meilės ir saugumo jausmo siekis. Plg. anginka [mažoji angina] „Pelargonium graveolens“, bieguniec [< biegunka, angliškai diarrhea] „Ailanthus altissima“, olejnik [< olej, angliškai oil] „Ricinus communis“, kiełbaśnik [< kiełbasa, angliškai sausage] „Origanum majorana“, miłosne ziele [meilės žolė] „Levisticum officinale“, drzewko szczęścia [laimės medelis] „Crassula ovata“, grzmotnik [< grzmot, angliškai thunder] „Alchemilla pastoralis“). Antropocentrizmą taip pat liudija fitonimai, žymintys augalo kenksmingumą ar netinkamumą, pvz., parzenica [tai, kas nudegina] „Urtica dioica“, trujaki [tai, kas nuodija] „Digitalis purpurea arba Digitalis grandiflora“.

Ypatinga antropocentrizmo forma yra antropomorfizmas, kurį galima apibrėžti kaip „tendenciją apibūdinti gamtą ir aiškinti fizinius reiškinius pasitelkiant žmogaus savybių ir elgesio modelį“ (Piątek 1988: 12). Analizė parodė, kad šis pasaulio vaiz-

84

BENDRINĖ KALBA | 97

dinys pasireiškia dviem pagrindiniais būdais: pirma, dieviškosios būtybės vaizduojamos kaip žmonės, antra, augalams priskiriamos žmogiškosios savybės. Tokia motyvacija pastebima, pavyzdžiui, etiologinėse legendose, kuriomis siekiama paaiškinti fitonimų kilmę; plg. Boże drzewko [Dievo medelis] „Artemisia abrotanum“ (Dievas, būdamas šeimininkas, pasodino savo medį), drzewo Pana Jezusa [Viešpaties Jėzaus medis] „Betula pendula“ (medis parodo kelią išminčiams pas Jėzų) arba wierzba płacząca [verkiantis gluosnis] „Salix sepulcralis“ (gluosnis aprauda Šventosios Šeimos likimą). Žmogaus emocinės ir afektinės būsenos taip pat tampa atskaitos tašku įvardijant objektus, pavyzdžiui, płaczące dzbanki [verkiančios mažos ąsotėlės] „Geum rivale“ (augalui būdingi nulinkę stiebai, laikomi augalo liūdesio ženklu), arba gniewosz [piktas asmuo] ir uraźnik [įsižeidęs asmuo] „Impatiens nolitangere“ (augalui būdingi atgrasūs „pojūčiai“, kai jį paliečia žmogus, gali sukelti metaforines pykčio ar nuoskaudos emocijas).

Aristokratizmas, t. y. žmogaus pranašumo prieš gyvūnus nuostata, deranti su antropocentrizmu (Kempf 1985: 126), daugiausia pasireiškia fitonimuose, kuriuose yra gyvūnų pavadinimų komponentas. Tokie pavadinimai kaip wilcza borówka [vilko uoga] „galbūt Daphne mezereum“ arba wilcze ziele [vilko žolė] „galbūt Echium vulgare“ paprastai nurodo nuodingus augalus. Šių pavadinimų perspėjamoji funkcija kyla iš asociacijų su pavojingu gyvūnu. Tokie fitonimai kaip kobylak [tai, kas skirta kumelei, lenk. kobyła] „Rumex hydrolapathum“, świniocha [tai, kas skirta kiaulei, lenk. świnia] „Aegopodium podagraria“ arba gęsie ziele [žąsų žolė] „Potentilla anserina“ nurodo rūšis, tinkamas vartoti tik gyvūnams. O fitonimai psia trawa [šuns žolė] „Nardus stricta“, psie mleko [šuns pienas] „Euphorbia cyparissias arba Euphorbia esula“, psiara, psiarka, psica [menkinamieji pavadinimai, < pies, angliškai dog] „Nardus stricta“ ir pan. įtvirtina visišką augalui priskiriamą menkavertiškumą dėl asociacijos su neigiamu šuns stereotipu.

Dichotominis (arba juoda ir balta priešprieša grindžiamas) tikrovės vertinimas atsispindi, be kita ko, augalus vertinant iš kaimo bendruomenės praktinio gyvenimo perspektyvos. Taigi jie gali būti skirstomi į naudingus arba nenaudingus, valgomus arba nevalgomus, tikrus arba netikrus, kultūrinius arba laukinius, nekenksmingus arba kenksmingus ir t. t. Pavyzdžiui, dzwonek [mažasis varpelis] „pvz., Hypericum perforatum, Hosta tradiflora“ ir prawdziwy dzwonek [tikrasis mažasis varpelis] „pvz., Campanula rapunculoides, Campanula rotundifolia“, t. y. tas, kuris labiausiai primena varpelį – „metalinį daiktą, skleidžiantį skambų garsą“.

ILONA KULAK. The Folk Image of a Human Preserved in the Dialectal Plant Names. An Overview of the Issues

85

Liaudiški augalų pavadinimai taip pat patvirtina, kad tradicinė bendruomenė tikrovę suvokia pagal juslinius įspūdžius. Pagrindinis žmogaus pažinimo šaltinis yra regimasis suvokimas. Todėl kalbos vartotojai linkę sutelkti dėmesį į žiedų ir vaisių spalvą bei formą (arba bendrą išvaizdą), plg. modry kwiatek [intensyviai mėlynas, mažas žiedas] ‘Centaurea cyanus’, czernica [< czarny, angl. black] ‘įvairios Rubus rūšys’, dzwoneczek [mažas varpelis] ‘pvz., Campanula rapunculoides, Campanula rotundifolia’, pantofelnik [< pantofel, angl. slipper] ‘Cypripedium calceolus’, świńskie uszy [kiaulės ausys] ‘tikriausiai Anthurium rūšys’, koniki [maži arkliukai] ‘Aconitum firmum’. Kiti pojūčiai, būtent lytėjimas, skonis, uoslė ir klausa, pavadinimų kūrimo procese pasitelkiami gerokai rečiau, plg. suchar [džiūvėsis] ‘Helichrysum bracteatum’, kwaśne ziele [rūgščia žolė] ‘Rumex acetosa’, smrodki [< smród, angl. stench] ‘įvairios Tagetes rūšys’, skrzyp [< skrzypieć, angl. to squeak] ‘Equisetum arvense’. Tam tikrais atvejais, kurdamas fitonimus, subjektas vienu metu pasitelkia kelis pojūčius, plg. sadełko [< sadło, angl. fat] ‘Sedum maximum’ (rega, lytėjimas), waciki [vatos pagaliukai] ‘Eriophorum angustifolium’ (rega, lytėjimas), sucze mleko [kalės pienas] ‘Euphorbia esula; Euphorbia cyparissias’ (rega, lytėjimas, skonis, uoslė).

Netiesioginis instrumentinio racionalumo požymis – augalų pavadinimuose išlikusios nuorodos į sveikatą atkuriančias praktikas, plg. wrzodowiec [< wrzód, angl. ulcer] ‘galbūt Arnica montana’, płucnik [< płuco, angl. lung] ‘tikriausiai Hepatica nobilis’, zrost [< zrastać, angl. to bond] ‘Symphytum officinale’, urocznik [< urok, angl. charm] ‘Lysimachia vulgaris’. Toks racionalumas taip pat atsiskleidžia formuojant erdvę pagal savo vietinę aplinką, kaip matyti iš etiologinių legendų, plg. wierzba płacząca [svyruoklinis gluosnis] ‘Salix sepulcralis’ (gluosnis uždengė nuo Erodo kariuomenės bėgančią Šventąją šeimą), drzewo Pana Jezusa [Viešpaties Jėzaus medis] ‘Betula pendula’ (medis parodo kelią pas Jėzų trims išminčiams). Biblijos istorijos pritaikymas pažįstamai aplinkai paprastiems žmonėms daro ją prieinamesnę, padeda jiems įsitraukti į supančią tikrovę ir geriau suprasti pasaulį (Kurek 2003: 46). Be to, instrumentinis racionalumas siejamas su konkrečiu tikrovės vaizdiniu. Toks konceptualizavimo būdas įpareigojo subjektą, kurdamas pavadinimą, atkreipti dėmesį į reikšmingą referento detalę, kuri buvo įtvirtinta pavadinime. Todėl fitonimai nurodo konkretų augalo kvapą, skonį, spalvą

86

BENDRINĖ KALBA | 97

arba formą, plg. śmierdziele [smirdalai] ‘įvairios Tagetes rūšys’, groszek pachnący [kvapusis žirnis] ‘Lathyrus odoratus’, gorczyca [< gorycz, angl. bitterness] ‘Sinapis alba’, kwaśnica [< gorycz, angl. sour] ‘Vaccinium vitis-idaea’, bieluń [< biały, angl. white] ‘Datura stramonium’, modrak [< modry, angl. intensive blue] ‘Centaurea cyanus’, złotnik [< złoty, angl. gold] ‘Solidago virgaurea’, grubosz [< gruby, angl. thick] ‘Crassula ovata’, serduszka [mažos širdelės] ‘Dicentra spectabilis’. Pavadinami objektai taip pat suvokiami griežtai apibrėžtoje erdvėje ir tiksliai apibrėžtu laiku (Kurek 2004b: 153), plg. leszczak [< las, angl. forest] ‘Corylus avellana’, przylaszczka [< przy lesie, angl. beside the forest] ‘Hepatica nobilis’, grudnik [< grudzień, angl. December] ‘Schlumbergera truncata’, jesienniak [< jesień, angl. autumn] ‘įvairios Aster rūšys’, marcówka [< marzec, angl. March] ‘Galanthus nivalis’. Konkrečiam pasaulio vaizdiniui orientuota kognityvinė nuostata atsispindi ir augalų, siejamų su gydymu, maginėmis praktikomis ar vartojimu, pavadinimuose, plg. anginka [< angina, angl. angina] ‘Pelargonium graveolens’, glistnik [< glista, angl. daugiskaita worm] ‘Chelidonium majus’, grzmotnik [grzmot, angl. thunder] ‘Alchemilla pastoralis’, lubczyk [< lubić, angl. to like] ‘Levisticum officinale’, urocznik [< urok, angl. charm] ‘Lysimachia vulgaris’, kobylak [< kobyła, angl. mare] ‘Rumex hydrolapathum’, świniocha [< świnia, angl. pig] ‘Aegopodium podagraria’.

Be to, surinkta tyrimų medžiaga rodo, kad kaimo gyventojams būdingas praktinis ir utilitarinis požiūris. Tai liudija daugybė fitonimų, bylojančių apie įvairias augalų panaudojimo kasdieniame gyvenime galimybes, plg. herbatnik [< herbata, angl. tea] ‘Hypericum perforatum’, kiełbaśnik [< kiełbasa, angl. sausage] ‘Origanum majorana’, olejnik [< olej, angl. oil] ‘Ricinus communis’. Praktinis-utilitarinis kaimo bendruomenės požiūris atsispindi pavadinimuose, susijusiuose su gydymu ar įspėjančiuose apie nuodingumą, plg. krwiściąg [< krew, ściągać, angl. blood, to draw] ‘Sanguisorba officinalis’, żywokost [< żywy, kość, angl. alive, bond] ‘Symphytum officinale’, mordownik [< mordować, angl. to murder] ‘Aconitum firmum’, trujak [< truć, angl. to poison] ‘tikriausiai krūmas su raudonais pavieniais vaisiais’.

Neabejotinai tikėjimas magija yra itin ryškus liaudiškojo žmogaus vaizdinio bruožas, persmelkiantis visus tradicinių bendruomenių gyvenimo aspektus. Vis dėlto dialektiniuose fitonimuose atsispindi tik keletas šio reiškinio elementų, pavyzdžiui, tikėjimas

ILONA KULAK. The Folk Image of a Human Preserved in the Dialectal Plant Names. An Overview of the Issues

87

augalų magiškąja galia. Manyta, kad augalai gali grąžinti sveikatą, apsaugoti nuo pavojingų gamtos reiškinių ir atnešti meilę bei laimę, plg. dziewięćsił [< dziewięć, siła, angl. nine, strength] ‘Carlina acaulis’, przywrotnik [< przywracać, angl. to restore] ‘Alchemilla pastoralis’, piorunica [< piorun, angl. lightning] ‘Alchemilla pastoralis’, miłosne ziele [meilės žolė] ‘Levist icum officinale’, drzewko szczęścia [laimės medelis] ‘Crassula ovata’. Be to, surinkta medžiaga patvirtina tikėjimą kerais ir paslaptingų, destruktyvių jėgų egzistavimu, plg. urocznik [< urok, angl. charm] ‘Lysimachia vulgaris’, nietota [< to nie ta, angl. this (is) not the one] ‘Lycopodium clavatum’, diabelski kwiatek [velnio gėlelė] ‘Agrostemma githago’.

Kita vertus, surinkti augalų pavadinimai liudija prisirišimą prie katalikybės. Krikščioniškasis tikėjimas atsispindi, pavyzdžiui, kai kurių botaninių rūšių sakralizavime, plg. Boże drzewko [Dievo medelis] ‘Artemisia abrotanum’, drzewo Pana Jezusa [Viešpaties Jėzaus medis] ‘Betula pendula’. Liaudiškumą rodo ir augalų pavadinimai, kilę iš dieviško ar šventojo asmens vardo, atsiradę dėl įvairių referento išvaizdos ir šios figūros atributų sąsajų, plg. kluczyki Świętego Piotra [šventojo Petro rakteliai] ‘Primula officinalis, Primula elatior’, Boże liczko [Dievo veidelis] ‘Tussilago farfara’, sukienka Matki Boskiej [Dievo Motinos suknelė] ‘Gentiana pneumonanthe’, pantofelki Matki Bożej [Švenčiausiosios Mergelės Marijos šlepetėlės] ‘Aconitum firmum’. Aptariami fitonimai taip pat netiesiogiai atspindi įprastas pamaldumo formas, tokias kaip šventųjų garbinimas ir jų atvaizdų kultas, plg. lilia Świętego Józefa [šventojo Juozapo lelija] ‘Lilium candidum’, lilia Świętego Antoniego [šventojo Antano lelija] ‘Lilium candidum’.

Be to, augalų leksika atskleidžia kaimo gyventojų paprastumą, susijusį su tiesmukumu, gašliu humoro jausmu ir įžvalgumu, taip pat polinkį vartoti stereotipus. Paprastumas akivaizdus, pavyzdžiui, spontaniškame ir nesudėtingame pavadinimų kūrimo būde. Nominacijos akto subjektas nesistengia pasitelkti įmantrių metaforų; fitonimai kuriami paprasčiausiomis intuityviomis asociacijomis, plg. cegłarka [< cegła, angl. brick] ‘Pelargonium zonale’, mordownik [< mordować, angl. to murder] ‘Aconitum firmum’, pantofelek [< pantofel, angl. slipper] ‘Cypripedium calceolus’. Kaimo gyventojų tiesmukumą iliustruoja vienetai, pasižymintys savita motyvacine

88

BENDRINĖ KALBA | 97

reikšme: jie tiesmukai ir vienareikšmiškai atspindi augalo savybę ar vietą, plg. suchar [džiūvėsis] ‘Helichrysum bracteatum’, żółciec [< żółty, angl. yellow] ‘Rudbeckia laciniata’, grudniaczek [< grudzień, angl. December] ‘Schlumbergera truncata’, borówka [< bór, angl. forest] ‘Vaccinium myrtillus’. Tiesmukumo pavyzdžiais taip pat laikytinos didelio ekspresyvumo leksinės formos, pavyzdžiui, įvardijančios intymias kūno dalis ar gėdingus negalavimus, plg. stulidupa [< stulić, dupa, angl. to shut down, ass] ‘Capsella bursa-pastoris’, korcipka [< cipka, angl. cunt] ‘Prunus padus’, księże jajka [kunigų kiaušiniai] ‘Polygonatum multiflorum’, bieguniec [< biegunka, angl. diarrhea] ‘Ailanthus altissima’, bździoch [< bździć, angl. to fart] ‘Polygonum hydropiper’. Minėti pavadinimai rodo gašlų humoro jausmą, kuriuo kvestionuojamas intymiajai gyvenimo sričiai primestas tabu.

Įžvalgų kaimo bendruomenės tikrovės stebėjimą dar labiau atskleidžia fitonimai, susiję su sudėtingų biologinių reiškinių suvokimu. Tarp jų – žiedų sukimasis saulės kryptimi, pvz., słonecznik [< słońce, angl. sun] ‘Helianthus annuus’, žiedlapių susiglaudimas temstant, pvz., tulipan [tulpė] ‘Narcissus jonquilla’, zawilec [< zawijać, angl. to wrap] ‘Anemone nemorosa’, sėklų sklaida vėjui pučiant, pvz., wiatrowe ziele [vėjo žolė] ‘Spergula arvensis’, ir vystymosi periodiškumas, pvz., siedmiolatka [septynerių metų augalas] ‘Allium fistulosum’.

Tarmių augalų pavadinimai dažnai sukelia tiek teigiamus, tiek neigiamus žmonių vaizdinius, įsitvirtinusius paprasto žmogaus sąmonėje. Taigi šie pavadinimai atskleidžia kaimo gyventojų polinkį stereotipizuoti ir supaprastinti tikrovę, plg. panienka [mergelė] ‘Phlox paniculata’, sierotka [našlaitėlė] ‘Bellis perennis’, wdówka [našlė] ‘maybe Scabiosa lucida or Scabiosa canescens’, dziad [elgeta] ‘Arctium lappa’, pijanica [< pijany, angl. drunk] ‘Vaccinium uliginosum’, żydowska wiśnia [žydiška vyšnia] ‘Physalis alkekengi’. Gyvūninį komponentą turinčios liaudiškos leksikos vartojimas taip pat liudija scheminių gyvūnų vaizdinių įtaką socialinei sąmonei, plg. wilcze ziele [vilko žolė] ‘perhaps Echium vulgare’, gadzi mlecz [< gadzi, mleko, angl. reptilian, milk] ‘Chelidonium majus’, psiarka [menkinamasis pavadinimas, < pies, angl. dog] ‘Nardus stricta’.

Mažesniu mastu fitonimuose atsiskleidžia šios savybės: liaudiška etiologija, laiko nuotolio nesuvokimas, sociomorfizmas ir stebuklinis jautrumas. Liaudiškos etiologijos apraiška, t. y.

ILONA KULAK. The Folk Image of a Human Preserved in the Dialectal Plant Names. An Overview of the Issues

89

paprasčiausia forma – vardo kilmės ar kokio nors dalyko istorijos aiškinimas per mitų ir legendų prizmę (Serafin 2002: 120) – yra tokie pavadinimai kaip Boże drzewko [Dievo mažasis medelis] ‘Artemisia abrotanum’ arba rdest plamisty [dėmėtoji rūgtis] ‘Polygonum persicaria’. Esą augalą, vadinamą Boże drzewko, pasodino pats Dievas, o pavadinimas rdest plamisty aiškinamas tuo, kad dėmės ant lapų atsirado, vietos gyventojų įsitikinimu, juos palietus Mergelei Marijai. Respondentų papasakotos legendos rodo, kad nesuvokiamas sugretintų įvykių ir veikėjų chronologinis nuotolis (Zowczak 2013: 23). Šį reiškinį galima pastebėti kai kurių pavadinimų liaudiškose etimologijose, pavyzdžiui, wierzba płacząca [svyruoklinis gluosnis] ‘Salix sepulcralis’ arba drzewo Pana Jezusa [Viešpaties Jėzaus medis] ‘Betula pendula’. Minimi bibliniai įvykiai perkeliami į Lenkijos kaimui būdingą aplinką. Tai leidžia manyti, kad Jėzaus ir Marijos gyvenimas perkeltas į neapibrėžtą dabartį.

Sociomorfizmas, t. y. polinkis įsivaizduoti Dangaus karalystėje vyraujančią hierarchiją pagal baudžiavinio kaimo tvarką (Zowczak 2013: 52), atsiskleidžia legendoje, aiškinančioje pavadinimo Boże drzewko [Dievo mažasis medelis] ‘Artemisia abrotanum’ kilmę. Pasakojime apie pavadinimo kilmę kūrėjas vaizduojamas kaip geranoriškas šeimininkas. Su religingumu siejamas stebuklingumo poreikis – tai yra troškimas patirti stebuklus (Hemka, Olędzki 1990: 9) – atsiskleidė tokių pavadinimų kaip drzewo Pana Jezusa [Viešpaties Jėzaus medis] ‘Betula pendula’ (beržas parodė kelią trims karaliams pas naujagimį Jėzų) arba rdest plamisty [dėmėtoji rūgtis] ‘Polygonum persicaria’ (ant lapo atsiradusi dėmė atsirado Mergelei Marijai jį palietus) motyvuose.

Be to, augalų pavadinimai išreiškia glaudų žmogaus ryšį su gamta. Šis ryšys atsispindi augalų pavadinimuose, kilusiuose iš vietos, kurioje jie randami, arba metų laiko, kada žydi, plg. bagno [< bagno, anglų k. swamp] ‘Caltha palustris’, przylaszczka [< przy lesie, anglų k. beside the forest] ‘Hepatica nobilis’, majowniczka [< maj, anglų k. May] ‘Maianthemum bifolium’, zimowit [< zima, witać, anglų k. winter, to greet] ‘Colchicum autumnal’.

Tarminei botaninei leksikai taip pat būdingi, nors ir gana fragmentiškai, keli pamatiniai liaudiškos pasaulėžiūros principai, įskaitant etnocentrizmą, šeimos pirmumą ir darbo svarbą, taip pat praeities suformuotą tikrovės suvokimą.

90

BENDRINĖ KALBA | 97

Taip pat tikrovės suvokimą, kurį formuoja praeitis. Subjekto patiriamas atskirumo jausmas, grindžiamas priešprieša „sava“ ir „svetima“, ypač akivaizdus kilme motyvuotuose augalų pavadinimuose, plg. amerykanka [amerikietiška] ‘Solanum tuberosum’, węgierka [vengriška] ‘Prunus domestica’, szwabka [švabiška] ‘Solanum tuberosum’. Pavadinimai, tokie kaip język teściowej [uošvienės liežuvis] ‘Sansevieria trifasciata’, wdówka [našlė] ‘galbūt Scabiosa lucida arba Scabiosa canescens’, sierotka [našlaitė] ‘Bellis perennis’, nurodo socialinius ryšius arba jų nebuvimą. Darbą įkūnija leksiniai vienetai, primenantys gyvūnus ar žemės ūkio aplinkos objektus, plg. gęsiówka [< gęś, anglų k. goose] ‘Echinochloa crusgalli’, wołe oczy [jaučio akys] ‘Aster alpinus’, kosy [dalgiai] ‘Iris sibirica’, widłak [< widły, anglų k. pitchforks] ‘Lycopodium annotinum; Lycopodium clavatum’, miotła [šluota] ‘Apera spica-venti’. Daug informacijos apie praėjusią epochą galima gauti iš augalų pavadinimų etimologijos, kai jie siejami su senovišku maistu, ligomis, pinigų sistema ir vaistažolių medicina, plg. trędownik [< trąd, anglų k. leprosy] ‘Scrophularia nodosa’, talary [taleriai] ‘Lunaria annua’.

5. IŠVADOS

Akivaizdu, kad išvardyti žmogaus vaizdinio elementai apima tiek Lenkijos kaimo bendruomenėms būdingus bruožus, tiek universalius požymius, priskirtinus visoms slavų ir net Europos kultūrinio rato bendruomenėms. Iš analizės išvestų bruožų neįmanoma aiškiai suskirstyti į dvi atskiras kategorijas – kaimiškus ir ne kaimiškus. Taip yra todėl, kad kalbinę medžiagą, kaip minėta, sudaro ir tarmės žodynas, ir įvairioms lenkų kalbos atmainoms bendra leksika. Taigi fitonimų motyvų analizė leidžia suprasti ne tik pačią kaimo bendruomenę, bet ir žmogaus prigimtį apskritai. Vis dėlto rekonstruoto žmogaus vaizdinio negalima tapatinti su nacionaliniu ar viršnacionaliniu jo vaizdiniu. Taip yra todėl, kad paieška dėsningumų, leidžiančių atskleisti augalų pavadinimuose užfiksuotą vaizdinį, remiasi tarmių paaiškinimais. Todėl straipsnyje vartojamas terminas liaudiškasis vaizdinys, kuris, reikia pažymėti, siejamas su Liublino etnolingvistiniais stereotipų tyrimais.

ILONA KULAK. The Folk Image of a Human Preserved in the Dialectal Plant Names. An Overview of the Issues

91

REFERENCES

Bartmiński Jerzy 1989: Językowe sposoby porządkowania świata. Uwagi na marginesie biłgorajskich relacji o kosmosie. – Etnolingwistyka. Problemy Języka i Kultury 2, 49–58.

Bartmiński Jerzy, Chlebda Wojciech 2008: Jak badać językowo-kulturowy obraz świata Słowian i ich sąsiadów? – Etnolingwistyka. Problemy Języka i Kultury 20, 11–27.

Brzozowska Małgorzata 2000: Derywaty onomazjologiczne (asocjacyjne) w językowym obrazie świata. – Język a Kultura 13: Językowy obraz świata i kultura, eds. A. Dąbrowska, J. Anusiewicz, Wrocław: Wydawnictwo Uniwersytetu Wrocławskiego, 143–152.

Głaz Adam 2022: Routledge Studies in Linguistics: Linguistic Worldview(s): Approaches and Applications, New York: Routledge.

Kąś Józef 2011: Słownik gwary orawskiej 1, Kraków: Wydawnictwo Academica.

Kempf Zdzisław 1985: Wyrazy „gorsze” dotyczące zwierząt. – Język Polski 65(2–3), 125–144.

Kulak Ilona 2022: Ludowy obraz człowieka utrwalony w nazwach roślin. na przykładzie leksyki górali rab czańskich, Kraków: Wydawnictwo Uniwersytetu Jagiellońskiego.

Kurek Halina 2003: Przemiany leksyki gwarowej na Podkarpaciu, Kraków: Towarzystwo Autorów i Wydawców Prac Naukowych Universitas.

Kurek Halina 2004a: Językowo-kulturowy obraz wsi podkarpackiej wpisany w nazwy roślin. – Studia Linguistica: Danutae Wesołowska oblata, eds. H. Kurek, J. Labocha, Kraków: Towarzystwo Autorów i Wydawców Prac Naukowych Universitas, 129–156.

Kurek Halina 2004b: Językowy obraz świata wiejskiego obszaru językowo-kulturowego. – W kręgu wiernej mowy, eds. M. Wojtak, M. Rzeszutko, Lublin: Wydawnictwo Uniwersytetu Marii Curie-Skłodowskiej, 147–162.

Niebrzegowska-Bartmińska Stanisława 2010: Sakronimy w polskim ludowym obrazie ziół. – W świecie nazw: Księga jubileuszowa dedykowana Profesorowi Czesławowi Kosylowi, ed. H. Pelcowa, Lublin: Wydawnictwo Uniwersytetu Marii Curie-Skłodowskiej, 277–289.

Niebrzegowska-Bartmińska Stanisława 2013: Projekt badawczy (ETNO)EUROJOS a program etnolingwistyki kognitywnej. – Etnolingwistyka. Problemy Języka i Kultury 25, 267–281.

Pajdzińska Anna 2019: Linguistic worldview and grammatical categories. – Etnolingwistyka. Problemy Języka i Kultury 30, 41–54. DOI: 10.17951/et.2018.30.41.

92

BENDRINĖ KALBA | 97

Pelcowa Halina 2017: Słownik gwar Lubelszczyzny 5: Świat roślin, Lublin: Wydawnictwo Uniwersytetu Marii Curie-Skłodowskiej.

Pelcowa Halina 2002: Językowy obraz roślin w gwarach Lubelszczyzny. – Język polski: Współczesność, historia 3, eds. W. Książek-Bryłowa, H. Duda, Lublin: Wydawnictwo Uniwersytetu Marii Curie-Skłodowskiej, 127–144.

Piątek Zdzisława 1988: Aspekty antropocentryzmu, Kraków: Uniwersytet Jagielloński.

Pol Wincenty 1851: Rzut oka na północne stoki Karpat i przyległe im krainy, Kraków: Zakład Litograficzny Czasu.

Serafin Ewa 2002: Ludowe opowiadanie ajtiologiczne. – Genologia literatury ludowej: Studia folklorystyczne, eds. A. Mianecki, V. Wróblewska, Toruń: Wydawnictwo Uniwersytetu Mikołaja Kopernika, 119–127.

SSSL 1996–2022: Słownik stereotypów i symboli ludowych 1: Kosmos (no. 1–4), 2: Rośliny (no. 1–7), ed. J. Bartmiński, Lublin: Wydawnictwo Uniwersytetu Marii Curie-Skłodowskiej.

Tokarski Ryszard 1993: Słownictwo jako interpretacja świata. – Encyklopedia kultury polskiej XX wieku 2: Współczesny język polski, ed. J. Bartmiński, Wrocław: Wiedza o Kulturze, 335–362.

Tokarski Ryszard 2012: O kilku zadaniach współczesnej semantyki leksykalnej. – Słowa, style, metody, eds. H. Pelcowa, M. Wojtak, Lublin: Wydawnictwo Uniwersytetu Marii Curie-Skłodowskiej, 247–259.

Waniakowa Jadwiga 2006: Antroponimia w polskich gwarowych nazwach roślin. – Munuscula linguistica: In honorem Alexandrae Cieślikowa oblate, eds. K. Rymut, K. Skowronek, B. Czopek-Kopciuch, M. Malec, Kraków: Wydawnictwo Instytutu Języka Polskiego Polskiej Akademii Nauk, 493–505.

Waniakowa Jadwiga 2012: Polskie gwarowe nazwy dziko rosnących roślin zielnych na tle słowiańskim: Zagadnienia ogólne, Kraków: Wydawnictwo Uniwersytetu Jagiellońskiego.

Wierzbicka Agnieszka 2002: Metody zbierania słownictwa dotyczącego roślinności na terenie Kujaw. – Acta Universitatis Lodziensis. Folia Linguistica 42, 49–59.

Zowczak Magdalena 2013: Biblia ludowa: Interpretacje wątków biblijnych w kulturze ludowej, Toruń: Wydawnictwo Naukowe Uniwersytetu Mikołaja Kopernika.

Gauta 2024-09-03 Priimta 2024-10-16

ILONA KULAK. The Folk Image of a Human Preserved in the Dialectal Plant Names. An Overview of the Issues

93

ILONA KULAK

THE FOLK IMAGE OF A HUMAN PRESERVED IN THE DIALECTAL PLANT NAMES. AN OVERVIEW OF THE ISSUES

Summary

The objective of this article is to present the folk image of a human perpetuated in dialectal plant names. The subject of the analysis comprises 647 informal names of plants used by the Gorals, an ethnic group residing in the Rabka region. Accordingly, the research was conducted in nine villages situated in the southwestern region of Lesser Poland, within the northern Nowy Targ district, which is located in the northwest of the Podhale region. The material was collected between 2016 and 2017 through unofficial interviews with villagers.

The first section of the paper is dedicated to methodological considerations. The author’s primary focus is on the research challenges that emerge from the distinctive nature of the collected material. Consideration leads to the conclusion that it is possible to reconstruct a folk image of a human, rather than an image of a rural community, on the basis of phytonyms collected in villages. This assumption is primarily attributable to the fact that the gathered lexis encompasses both the vocabulary typical of the studied group and words common to disparate varieties of Polish, i.e. phytonyms derived from various sources. The members of the contemporary community rediscover the meanings of these units by referring to local customs, beliefs, general knowledge and certain laws of nature.

The author emphasises that the plant names do not inherently perpetuate an image of a human per se. The source of knowledge about the categorisation of the world and the values is the naming mechanism itself. In order to uncover the principles governing naming processes, it is necessary to search for regularities. Therefore, the researcher groups the collected names into dozens of experiential and cultural categories.

The second section of the article presents the findings of the analysis conducted on folk plant names, offering insights into the characteristics of the simple man. The most significant of these are: anthropocentrism, aristocratism, binary perception of reality, sensory perception of the world, instrumental rationality, concreteness, pragmatism, attachment to Catholicism and magical beliefs. The plant-related vocabulary studied also suggests that representatives of folk culture are direct, simple, have a ribald sense of humour and tend to stereotype. To a lesser extent, folk aetiology, lack of awareness of temporal distance, sociomorphism or miraculous sensibility are indirectly perpetuated in the phytonyms. The

94

BENDRINĖ KALBA | 97

collected plant lexis furthermore implies, albeit in a fragmentary way, such important components of the folk worldview as ethnocentrism, the primary importance of family or work and the strong bond with nature.

KEYWORDS: dialectology, ethnolinguistics, linguistic worldview, image of a human, names of plants, dialect of Podhale region.

ILONA KULAK

Chair of Cultural Linguistics and Sociolinguistics

Faculty of Polish Studies, Jagiellonian University

Gołębia Street 16, Cracow, 31-007, Poland

[email protected]

ILONA KULAK

TARMINIUOSE AUGALŲ PAVADINIMUOSE IŠSAUGOTAS LIAUDIES ŽMOGAUS VAIZDINYS. PROBLEMŲ APŽVALGA

Santrauka

Šio straipsnio tikslas – pristatyti liaudišką žmogaus įvaizdį, įamžintą tarminiais augalų pavadinimais. Analizės objektas yra 647 neoficialūs augalų pavadinimai, kuriuos vartojo Rabkos regione gyvenanti goralų etninė grupė. Atitinkamai tyrimas buvo atliktas devyniuose kaimuose pietvakarių Mažosios Lenkijos regione, šiauriniame Naujojo Targo rajone, kuris yra Podhalės regiono šiaurės vakaruose. Medžiaga buvo renkama 2016–2017 metais per neoficialius pokalbius su kaimo gyventojais.

Pirmoji straipsnio dalis skirta metodologiniams svarstymams. Autorės dėmesys sutelktas į tyrimo iššūkius, kylančius dėl išskirtinio surinktos medžiagos pobūdžio. Analizė leidžia daryti išvadą, kad remiantis kaimuose surinktais fitonimais galima atkurti liaudišką žmogaus, o ne kaimo bendruomenės įvaizdį. Ši prielaida visų pirma sietina su tuo, kad surinkta leksika apima ir tiriamai grupei būdingą žodyną, ir įvairioms lenkų kalbos tarmėms bendrus žodžius, t. y. fitonimus iš įvairių šaltinių. Šiuolaikinės bendruomenės nariai iš naujo atranda šių vienetų reikšmes remdamiesi vietos papročiais, tikėjimais, bendromis žiniomis ir tam tikrais gamtos dėsniais.

Pabrėžiama, kad augalų pavadinimai savaime neįamžina žmogaus įvaizdžio. Žinių apie pasaulio ir vertybių skirstymą į kategorijas šaltinis yra pats įvardijimo mechanizmas. Norint atskleisti įvardijimo procesus valdančius principus, būtina ieškoti dėsningumų. Todėl surinkti pavadinimai yra sugrupuoti į dešimtis patirties ir kultūrinių kategorijų.

ILONA KULAK. The Folk Image of a Human Preserved in the Dialectal Plant Names. An Overview of the Issues

95

Antroje straipsnio dalyje pateikiami liaudiškų augalų pavadinimų analizės rezultatai, įžvalgos apie paprasto žmogaus savybes. Reikšmingiausios iš jų: antropocentrizmas, aristokratizmas, binarinis tikrovės suvokimas, juslinis pasaulio suvokimas, praktinis racionalumas, konkretumas, pragmatiškumas, prisirišimas prie katalikybės ir magiški įsitikinimai. Ištirtas augalų žodynas taip pat rodo, kad liaudies kultūros atstovai yra tiesūs, paprasti, turi niūrų humoro jausmą ir linkę į stereotipus. Fitonimais netiesiogiai įamžinta liaudiška etiologija, laiko distancijos suvokimo stoka, socialinis morfizmas ar tikėjimas stebuklais. Be to, surinkta augalų leksika, nors ir fragmentiškai, suponuoja tokius svarbius liaudies pasaulėžiūros komponentus kaip etnocentrizmas, pirminė šeimos ar darbo svarba ir stiprus ryšys su gamta.

ESMINIAI ŽODŽIAI: dialektologija, etnolingvistika, kalbinė pasaulėžiūra, žmogaus vaizdinys, augalų pavadinimai, Podhalės regiono dialektas.

ILONA KULAK

Chair of Cultural Linguistics and Sociolinguistics

Faculty of Polish Studies, Jagiellonian University

Gołębia Street 16, Cracow, 31-007, Poland

[email protected]

96

BENDRINĖ KALBA | 97