The folk image of a human preserved in the dialectal plant names. An overview of the issues.

76 BENDRIN KALBA | 97 ILONA KULAK Jagielono uni e si e as K ako e ORCID id: h ps: o cid.o g/0000-0002-4229-6087 Mokslo s i ys: dialek ologija, e noling is ika, socioling is ika. DOI: h ps://doi.o g/10.35321/bkalba.2024.97.04 Žmogaus į aizdis Išsaugo as dialek iniuose augalų pa adinimuose. Pag indiniai žodžiai: dialek ologija, e noling is ika, ling is inis pasaulė aizdis, žmogaus į aizdis, augalų pa adinimai, Podhale egiono dialek as. Abs akcija S aipsnio ikslas - p is a y i liaudies žmogaus į aizdį, pag įs ą augalų pa adinimais, ku iuos naudoja go alai iš šiau ės aka ų Podhale egiono. Ma e ialas bu o su ink as pe ne o malius in e iu su de ynių kaimų gy en ojais, a lik us 2016-2017 me ais. Pi moje eks o dalyje išsamiai ap ašy as naudojamas me odinis me odas. Be o, pa eikiamos mokslinių y imų p oblemos, a si andančios dėl su ink os medžiagos speci iškumo. An oje s aipsnio dalyje ap a iami kaimo isuomenės b uožai, ku ie ne iesiogiai išsaugo i liaudies augalų pa adinimuose, p z., an opocen izmas, a is ok a izmas, bina inis ealybės požiū is, pojūčių su okimas apie pasaulį, ins umen inis acionalumas, p isi išimas p ie ka alikys ės, magiškos ikėjimai. 1. Įžanga Kaip i ina Rysza d Toka ski (1993: 335), žodynas y a indi ido in elek ualios i emocinės pozicijos į neling is inę ealybę, apimančią objek us i žmogaus eiklą ma e ialiame pasaulyje, a spindys. Todėl analizuojan leksiką galima sužino i apie a i inkamą kul ū inę bend uomenę i jos pasaulio su okimo i ka ego iza imo būdus. Ši p ielaida y a šio s aipsnio pag indas. 1 S aipsnyje pa eikiami au o ės knygoje (Kulak 2022) iškel i klausimai ne lenkų kalbančiai akademinei bend uomenei. Ilona KulaK. "Žmogaus liaudies aizdas" (angl. The Folk Image o a Human P ese ed) - 77 s aipsnis, ku is y a e noling is ikos (dėl y imo ikslo i me odikos) i dialek ologijos (dėl in he Dialec al Plan names. an o e iew o he Issues medžiagos ipo i jos su inkimo būdo) ibose. Šio s aipsnio ikslas - ekons uo i liaudies žmogaus į aizdį, ne iesiogiai išsaugo ą augalų pa adinimuose, su ink uose iš kelių šiau ės aka ų Podale kaimų. Te minas "liaudies žmogaus į aizdis" a ojamas apibūdin i b uožų, elgesio i e ybių inkinį3 ( okius kaip konk e umas, p ak inė ( adicinė) kul ū a). Šios sa ybės bu o su o muo os pe kelias ka as i y a išsaugo os kalboje. Šis me odas neapsi iboja su ink ų a dų analize, siekian a ku i kaimo gy en ojų į aizdį (adminis a y inėje p asme), no s jie aki aizdžiai y a s a biausi pi miau minė o kul ū inio ipo a s o ai. Reikė ų pab ėž i, kad dauguma mies uose gy enančių lenkų y a als iečių kilmės i jie aip pa daly auja liaudies kul ū oje. Be icali y and eligiosi y) ha a e ypical o he simple man, he bea e o olk o, didėjan i isuomenės globalizacija už emdo ski umą a p mies o i kaimo bend uomenių kalbos i kul ū os. Ty imas bu o a lik as de yniuose kaimuose, ku iuose gy eno Rabka egiono go alai4. Ap a iami kaimai p iklauso ims komunoms: Raba Wyżna (apiman i Bielanka, Raba Wyżna, Rokiciny, Sieniawa i Skawa), Rabka-Zd ój (apiman i Chabówka, Ponice i Rdzawka) i Spy kowice (apiman i ieną kaimą, Spy kowice). Jie įsikū ę pie aka ių Mažosios Lenkijos dalyje, Nowy Ta g ajono šiau ėje. Aukščiau minė ų kaimų gy en ojai bend auja į ai iais Podale egiono dialek ais. Tiek y esnės, iek jaunesnės ka os kalboje galima pas ebė i kele ą onologinių nesude inamumų. Tai gali bū i siejama su s anda inės lenkų kalbos į aka dialek ams. E noling is inių y imų ikslas - nus a y i i apib ėž i am ik os bend uomenės apa ybės b uožus. No in ai pasiek i, naudojama ling is inio pasaulio aizdo koncepcija (Ba miński, Chlebda 2008: 1112). Daugiau įž algos į pasaulio ling is inį aizdą galima as i, pa yzdžiui, Adam Głaz (2022) a Anna Pajdzińska (2019) da buose. 3 Žmogaus į aizdžio sudedamosios dalys nus a omos analizuojan pa adinimo p ocesą. Ši są oka bus išsamiau ap a iama oliau. 4 XIX a. idu yje lenkų poe as i geog a as Vinsen as Polas (1851 - 122) paminėjo adinamąsias "Go als om Rabka" (lenkų kalba "Gó ale od Rabki" a ba "Rabczanie"), pa adin as Rabos upės a du. Jie y a populiacija, gy enan i žemu inėje Podale dalyje. ( egiono šiau ės y uose). 78 BENDRIN KALBA | 97 egioną isų pi ma lemia ka os eiksnys. Senesnė ka a naudoja dialek ą, o jaunesnė ka a naudoja kodą, būdingą mies o kul ū inei aplinkai. Ne o malūs in e iu su daugiau nei 100 kaimo gy en ojų, ku ie sugebėjo p isimin i a dus i susie i juos su a i inkamais objek ais. Šie pa adinimai susiję su daugiau nei 260 augalų ūšių. Duomenys apima žolinių augalų (p z., In he pe iod be ween 2016 and 2017, 647 plan names we e collec ed pik žolės, žolės, žolės) i medinių augalų (p z., medžių, k ūmų) pa adinimus, iek laukinius, iek auginamus. Ypač s a bu pažymė i, kad į mokslinių y imų medžiagą bu o į auk i ik ie a dai, ku ių mo y acija bu o žinoma in o ma o iams. Visiškas šiau ės aka ų Podhale egiono dialek inių augalų leksikų inkinys neabejo inai bū ų e ingas i eikšmingas indėlis į ling is ikos s i į; Tačiau am eikės da daug me ų y imų. Galima pag įs ai da y i p ielaidą, kad kolekcijoje g eičiausiai bū ų ben 2000 iene ų, kaip nu ody a Halina Pelcowa žodynas (2017), ku is apima iek mo y uo us, iek nemo y uo us iene us (iš dialek o naudo ojo požiū io, žinoma). Toks medžiagos kiekis ge okai sulė in ų da bo ikslo, . y. pa ody i, kad žymenų pa adinimas gali bū i žinių apie bend uomenės sa ybes, pasiekimą. Reikė ų p idė i, kad dėl pasi ink o da bo ikslo in o ma o iams nebu o paklaus a apie jų sup a imą apie duo us a dus i nebu o suku os kogni y inės apib ėž ys pagal me odiką, naudojamą S e eo ipų i liaudies simbolių žodynas (SSSL 1996 […] 2022). S aipsnyje daugiausia dėmesio ski iama žmogaus į aizdžiui, a spindinčiam augalų pa adinimuose, o ne pačių augalų aizdams. Išsamus a ski ų augalų aizdų ap ašymas eikalau ų a ski o y imo. Kalbinė medžiaga neapsi ibojo ik di e encialine žodyną. Bu o pažymė os iek bend os dialek o iš aiškos, iek daugeliui lenkų kalbų eislių būdinga leksika, ku i aip pa eikia kaimo gy en ojų kalboje i a spindi jų pa i į (Pelcowa 2017: Ką 14; Kąś 2011: 13). Tačiau šių d iejų augalų žodynų g upių de inys pa odė, kad mokslinių y imų medžiagoje pasi odė i onimai, kilę iš į ai ių ling is inių šal inių: dialek o iduje suku i daik ai, pasiskolin os kalbos, kalkos, pa adinimai, pa eldė i iš p o o-sla iškojo laiko a pio i p o o-indoeu opie iškų šaknų (Waniakowa 2012: 139 […] 187). Kaip ge ai žinoma, nominacijos p ocesas Ilona KulaK. Dauguma šių pa adinimų a si ado p ieš šim mečius a ne ūks an mečius, ka ais ki ose kalbinėse ie o ėse, emian is uo me u in he Dialec al Plan names. an o e iew o he Issues su ok omis augalų sa ybėmis. Šiuolaikiniai kaimo gy en ojai iš naujo a anda i onimų mo y aciją pagal y aujančius įsi ikinimus i am ik us gam os dėsnius (Waniakowa 2012: 115 […] 116). supe s i ions o hei communi y, as well as hei gene al knowledge and 2. Me odiniai klausimai Tam ik os ie o ės gy en ojų naudojamų augalų pa adinimų e imologija kelia kele ą me odologinių klausimų. Lenkijos e noling is ai su inka, kad dialek inių augalų pa adinimų analizė gali padė i a ku i kaimo bend uomenės pasaulėžiū ą. D.Waniyakowa (2006: 493) eigia, kad pag indinis ling is o užduo is u ė ų bū i Halina Pelcowa (2002: 140) and Halina Ku ek (2004a: 129), among o he s. Ne e heless, i is common knowledge ha a conside able numbe o di- alec plan names did no o igina e in u al se ings. Thus, olk bo anical names do no always e lec he wo ld iew o a pa icula communi y. Ja- a ski i ie inius pa adinimus, a si adusius am ik oje kaimo ie o ėje, i uos, ku ie bu o p iim i a išsaugo i nuo senosios lenkų kalbos laikų. Minė as y ėjas i ina, kad lenkų dialek ologinėje li e a ū oje apie liaudies i onimus klaidingai da oma p ielaida, kad šie pa adinimai kilę iš lenkų dialek o. Au o ių nuomone, dialek inės leksemos, susijusios su augalais, pap as ai ilius uoja kaimo gy en ojų kū ybinį kalbinį da bą. Tačiau šis aiškinimas isiškai nea i inka ealybės (Waniakowa 2006: 503). Au en iškų dialek inių augalų pa adinimų a sky imas nuo ki ų iene ų (p z., pasiskolin ų žodžių a kalkų), kaip pasiūlė Jadwiga Waniakowa, eikalau ų išsamių i k uopš ų e imologinių y imų, ku ių ezul a ai i šy ų ieno mokslo y imo apim į. Ne jei bū ų įmanoma a ski i lenkų dialek oje išsi ysčiusią žodyną iš isos bo anikos leksikos, naudojamos am ik os ie o ės, pa yzdžiui, dešim ies kaimų a egiono gy en ojų disku se, gaunamas leksikos ko pusas g eičiausiai bū ų nepakankamas, kad bū ų galima a as i egulia umus, leidžiančius ekons uo i pa adinimo subjek ą - kaimo bend uomenę. Išsamesnis au en iškų dialek ų pa adinimų inkinys iš isos lenkų kalbos zonos a ba iš ieno iš 80 BENDRIN KALBA | 97 mak o egionai gali bū i pag indas pasaulio a bend uomenės į aizdžio ekons ukcijai. Tačiau, kaip jau minė a, a odo, kad šį užduo į įgy endin i labai sunku. Be o, neaišku, a išgau a kalbų medžiaga bū ų pakankamai į ai iapusiška, kad bū ų galima a ku i pilną i nepakeis ą image o he illage s. Ty ėjas, no in is pa eik i kaimo bend uomenės aizdą, pag įs ą liaudies i onimais, am ik u mas u p i alo a siž elg i į isą pasi ink os ie o ės gy en ojų naudojamą augalų žodyną. Šiuo a eju e noling is inės me odikos naudojimas y a naudingas, nes jis leidžia analizuo i su ink ą medžiagą iš sinch oninio požiū io, nepanaudojan nag inėjamų pa adinimų e oliucijos. Į ašy as žodynas laikomas ieningu iene u, ku is analizuojamas siekian pada y i iš adas apie am ik os kalbinės i kul ū inės bend uomenės pasaulio koncep ualiza imą. A liekan šią analizę, a siž elgiama į kiek ieno a do liaudies e imologiją, o ne į mokslinę e imologiją. Žmogaus į aizdžio ekons ukcija, pag įs a pasi ink ame egione su ink ais i onimais, įmanoma da an p ielaidą, kad liaudies bo anikos leksikos analizė ekons uo oje į aizdžioje nea me ia elemen ų, būdingų lenkų, sla ų a ne Eu opos bend uomenei. Aki aizdu, kad kaimo o he uni e sali y o olk cul u e and he same men ali y o he whole u al communi y (SSSL 1996, ol 1, no. 1: 19). Fu he mo e, i should be empha- sised ha he plan names ha a e going ou o use p o ide aluable in o ma- ion on he ea lie s a e o Polish dialec s (Wie zbicka 2002: 52). mik o bend uomenių na iai y a plačios isuomenės dalis. Kalban apie žodyną, ai eiškia "į ai ių kul ū ų i ski ingų is o inių laiko a pių būdingų požiū ių spek ą" (5) (Ba miński 1989: 49). Nepaisan o, bū ų klaidinga lygin i kaimo gy en ojų į aizdį su bend osios bend uomenės į aizdžiu iš mūsų kul ū inio apsk i imo. No in a ku i šį pasku inį aizdą, bū ų bū ina a lik i lyginamąją analizę. Tik "ski ingų komunikacinių bend uomenių pasaulio ling is inių aizdų y imas leidžia mums pasiek i panašumus i ski umus pasaulio koncep ualizacijoje" (Nieb zegowska-Ba mińska 2013: 270). Šie panašumai a spindi ai, kaip su okama i e inama ienos mak o bend uomenės ealybė. 5 Sa ų e imų (š ai čia i ki ose ie ose). Ilona KulaK. Žmogaus liaudies aizdas išsaugo as 81 A sakymas į klausimą, kokią ealybės koncep ualizaciją į i ina augalų pa adinimai, p iklauso nuo p iim os in he Dialec al Plan names. an o e iew o he Issues mokslinių y imų koncepcijos. E imologai labiau s engiasi a ku i žmogaus į aizdį apsk i ai. E noling is inių p iemonių, ski ų iš i i pasi ink oje ie o ėje su ink us i onimus, naudojimas, a i kščiai, u ė ų paleng in i am ik os kul ū inės bend uomenės aizdo ekons ukciją. Todėl, pa yzdžiui, Rabkos kalnų gy en ojų kalboje a ojami e minai gali bū i naudojami kaimo gy en ojų aizdui ilius uo i. Tačiau, a siž elgian į pi miau minė as aplinkybes, galima p ipažin i, kad i onimai išlaiko liaudies žmogaus į aizdį. Te minas " olkas" iš iesų siejamas su adicine kaimo kul ū a, ačiau jo kono acijos siekia ne ik šį kon eks ą. Šis žodis apima i seną, i naują, . y. ai, ką sukū ė p aei ies i daba inės ka os (p iešingai nei būd a dis kaimo, ku is u i siau esnę eikšmę). Tokios p ielaidos p iėmimas y a susijęs su speci inė medžiagos ūšimi, ku i y a i onimai, ku ių dauguma nė a kilę iš lenkų dialek ų i , s a biausia, nė a kilę iš lenkų dialek ų. Didelį šiuolaikinių kaimo gy en ojų naudojamą augalų žodyną suda o p iešsla iški leksikos elemen ai, suku i p ieš šim mečius i keičian ysis. 3. AUKŠTAI augalų pa adinimų ski s ymas Kaip analizės pag indas Ty imuose, ku iais siekiama a ku i liaudies žmogaus į aizdį pagal augalų pa adinimus, s a bus klausimas aip pa susijęs su leksikinių iene ų suski s ymo būdu. Šis suski s ymas, žinoma, a liekamas siekian a as i seman inės-kul ū inės mo y acijos lygio egulia umą. Nes už ling is inių nominacijų eiksmų s o i am ik os bend uomenės pasaulio a kymo a "pjaus ymo" p ocesai, kaip ašo Rysza d Toka ski (2012: 249). Kaip būdą suski s y i didžiąją dalį leksikono ( . y. pa adinimus, pag įs us objek ų sa ybėmis i naudingumu), bu o p iim os pa i inės ka ego ijos (pol. ka ego ie doświadczeniowe). Małgo za a B zozowska juos apib ėžia kaip "ka ego ijas, ku ios pasi odo am ik os kul ū os koncep ualinėje sis emoje i y a nus a omos jų nešėjų pa i imi" (asocia y iniai) iš es iniai, ku ie o muojami "pagal b uožus, ku iuos pa i ia i ku ie laikomi s a biais kogni y iniame eiksme" (B zozowska (B zozowska 2000: 144–145). They can be used o analyse onomasiological 2000: 144). Ski ingai nuo seman inių iš es inių, onomasiologinės iš es inės 82 BENDRIN KALBA | 97 a s o auja pa adinimo mechanizmą, pag įs ą b uožų, ku ie nebū inai y a yškūs, be y a su okimo dominuojan ys pa adinimo me u, naudojimu. Dėl o bazės eikšmė nė a į auk a į iš es inės žodžio eikšmę i aip odo b uožą, ku į kalbė ojai sieja su iš es inės žodžio eikšme (B zozowska 2000: 143). bu en e s in o he socially s abilised associa i e ela ionship el by he speake s Šie o ma imai pap as ai laikomi seman iškai ne egulia iais i neka ego izuo ais, ačiau Małgo za a B zozowska analizė g ybų, d ugelių i mėnesių pa adinimų ai paneigė. Ne i šiais a ejais y a gana leng a a ski i iš es inius ipus (ž . B zozowska 2000: 143, 149). Medžiagoje aip pa pa eikiami pa adinimai, ku ių onomasiologinis pag indas y a pag įs as liaudies magijos įsi ikinimais, eliginiais įsi ikinimais i kul ū inėmis asociacijomis, pag įs omis ik omis augalų sa ybėmis. Tokie i onimai bu o p iski iami kul ū inėms ka ego ijoms6. Su ink i augalų pa adinimai bu o p iski i dešim ims pa i inių i kul ū inių ka ego ijų7, okių kaip o ma, spal a, skonis, ais inės sa ybės a magija. Kai ku iose iš jų bu o a ski os subka ego ijos, kad bū ų galima į es i papildomus idinius ski umus (p z., gėlių spal a, aisių i sėklų spal a, lapų spal a). Tai bu o dik uojama speci iniu būdu i su ink ų iene ų skaičiumi. Ka ego ijos bu o suski s y os į ke u ias pag indines g upes: (1) žymenį iden i ikuojančias sa ybes, (2) augalų a si adimo laiką i ie ą, (3) augalų naudingumą i nenaudingumą i (4) kul ū ines nuo odas i asociacijas8. Kaip ma y i, pi mosios ys g upės apėmė pa i ines ka ego ijas, o pasku inė g upė - kul ū ines ka ego ijas. Sp endžian is eiksnys, p iski ian ka ego iją šioms ke u ioms g upėms, bu o a dų mo y acija. Pa yzdžiui, okios ka ego ijos kaip spal a, o ma a ju ikliai y a į auk os į pi mąją g upę (ju ikliai, iden i ikuojan ys e e en ą), nes jose y a pa adinimų, ku iuos kalbos naudo ojas sukū ė iš ibo o, siau o požiū io, su elkdamas dėmesį ik į nominuo o objek o b uožus (ž . i onimus, mo y uo us iš aizda, skoniu, k apu). An oji g upė (augalų a si adimo laikas i ie a) bu o su o muo a augalų pa adinimams, susijusiems su žydėjimo, sėkimo, k apo sek ecijos i ie os laiku. 7 Panašus ski umas pa eikiamas S anisława Nieb zegowska-Ba mińska (2010) s aipsnyje. Ty ėjas ašė apie augalų pa adinimų pa i ines i kul ū ines mo y acijas. 8 Siūloma ipologija a i inka ki ų mokslininkų naudojamus padalinius (p z., Pelcowa 2002). Ilona KulaK. Žmogaus liaudies a aizdas išsaugojo 83 į ykio a kilmės. Jų sukū imo me u nomina o ius u ėjo pla ų požiū į, apiman į iek e e en ą, iek aplinkinį pasaulį. T ečioji in he Dialec al Plan names. an o e iew o he Issues g upė apėmė pa adinimus, odančius ūšies naudingumą (p z., jos ais ines sa ybes) i nenaudingumą (p z., nuodingas, aps aiginančias i di ginančias sa ybes). Todėl ši kolekcija sujungia i onimus, ku ių s uk ū a palaiko eigiamą a neigiamą po eikį žmogaus gy enimui i jo aplinkai. Pasku inę g upę suda o a dai, susiję su magija, eligija, įsi ikinimais, aip pa iene ais, su o muo ais asociacija. Fi onimų suski s ymas suda ė analizės pag indą, ku i p asidėjo nuo pa adinimų, pag įs ų iš aizda i sa ybėmis, iki augalų a si adimo ie os i laiko bei naudojimo būdo, iki i onimų, susijusių su adicinės bend uomenės kul ū a9. Taigi galima saky i, kad analizė yko iš "mik oskopinio požiū io" (pol. mik ospoj zenie), . y. nuo pa i šu iniško, konk e aus, objek y aus, leng iausiai su ok o, iki nema e ialių e ybių i san ykių, ku ie a si anda a p e e en o i žmogaus. Be o, išgau i inkiniai ilius uoja is a ski us požiū ius: su okimo (g upės: b uožai, iden i ikuojan ys nuo odą, augalų laiką i ie ą), unkcinį (g upė: augalų naudingumas i nenaudingumas) i kul ū inį (g upė: kul ū iniai nuo odos i asociacijos). Kaip i seman inių laukų a eju, negalėjo bū i iš eng a ski ingų pa i inių i kul ū inių ka ego ijų ibų skysčio p oblemos. Didžiausi sunkumai a si ado su daugialypių a dų, ku ių s uk ū a išlaiko daugiau nei ieną in o macijos dalį. Pa yzdžiui, aps a s yki e pa adinimo bo ówka cza na10 [juodosios uogos]11 […]Vaccinium my illus[…]12 a ejį. Pa adinimas su eikia in o macijos apie aisių juodą spal ą (cza ny)13 i augalo a si adimą miške (bó → bo ówka). Ki a e us, pa adinimas "koniczyna biała [bal as iušis] T i olium epens" eiškia bal ą gėles (biała) i p ak inį gy ūnų, daugiausia a klių, naudojimą (koń → koniczyna). Bu o bū ina į auk i okį phy 9 Išsami analizė pa eikiama ki ame au o iaus s aipsnyje. Bibliog a inė in o macija bus pa eik a po o, kai bus gau a s aipsnio apž alga. 10 O iginalūs augalų pa adinimai bu o pa ašy i pagal s anda inę lenkų o og a iją, nea siž elgian į dialek o b uožus, kad bū ų leng iau sup as i s aipsnį. 11 A li e al English ansla ion o he o iginal name is gi en in squa e b acke s. In he e en kad pa adinimą sunku iš e s i, pa eikiamas umpas liaudies e imologinis užuominų. Au o ius išsamiai pa eikia mo y acijas ki ame y ime (Kulak 2022). 12 Augalų ūšies lo yniškas pa adinimas pa eikiamas ienoje ci a ose. 13 Pa adinimo e imologija pa eikiama a p skliaus ų. 84 BENDRINĖ KALBA | 97 Onimai į ai iose ka ego ijose. Pa adinimas aip pa bu o p iski iamas ski ingoms ka ego ijoms, kai jo mo y ai bu o ski ingi, kaip i ino in o ma o iai. Pa yzdžiui, pa adinimas k akowiak [kažkas panašaus į K ako o gy en oją] "Pela gonium zonale" bu o pa eisinamas gėlių spal a, pa yzdžiui, K ako o liaudies kos iume, be aip pa jo kilme K ako o ajone. 4. Žmogaus pa eikslų elemen ai The analysis o collec ed phy onyms, which aimed o disco e egula i ies in he naming o plan s, enabled he isola ion o a dozen ai s, beha iou s o alues ha collec i ely o m he olk image o a human. The mos no- able elemen s, i.e. he mos s ongly es ablished in bo anical lexis, a e An opocen izmas, an opomo izmas, a is ok a izmas, juodai bal os ealybės e inimas, jausminis pasaulio su okimas, ins umen inis acionalumo ipas, konk e umas, p ak iškumas, p isi išimas p ie ka alikų eligijos i ikėjimas magija. An opocen inė pe spek y a a siskleidžia i onimuose, daugiausia pe nuo odas į žmogų a žmogaus kūną, p z., panienka [me gai ė] […]Phlox panicula a[…], sie o ka [maža našlė] […]Bellis pe ennis[…], mod e oczka [in ensy us mėlynas, mažos akys] […]Myoso is palus is a ba Myoso is syl a ica[…], język eściowej. […]Sanse ie ia i as[…] Humancen inį požiū į aip pa a spindi pa adinimai, ku ie nu odo į ligas a ligas, aip pa į uos, ku ie a spindi žmogaus egzis encinius po eikius, iek pag indinius (p z., mais ą), iek aukš esnės eilės, okius kaip no as ge o ės, s eika os, meilės i saugumo jausmo. C . anginka [maža angina] […]Pela gonium g a eolens[…], bieguniec [[…] biegunka, anglų idu ia imas] […]Ailan hus al issima[…], olejnik [[…] olej, anglų aliejus] […]Ricinus communis[…], kiełbaśnik [[…] basa kieł, anglų deš a] […]O iganum majo ana[…], miłosne ziele [meilės žolė] […]Le is icum o icinale[…], d zewko szczęścia [laim ies medis] […]C assula o a a[…], […]g zmo nik [[…]English hunde ] […]Alchemilla pas o alis) […]. An opocen izmą aip pa pa i ina i onimai, odan ys augalų kenkimą a ne inkamumą, p z., pa zenica [s h, ku is degina] […]U ica dioica[…], ujaki [s h, ku is nuodija] […]Digi alis pu pu ea[…] a ba Digi alis g andi lo a[…]. Speci inė an opocen izmo o ma y a an opomo izmas, ku is gali bū i apib ėžiamas kaip " endencija apibūdin i gam ą i paaiškin i izinius eiškinius naudojan žmogaus sa ybių i elgesio modelį" (Pią ek 1988: 12). Analizė pa odė, kad šis ypa ingas pasaulis - Ilona KulaK. Žmogaus liaudies aizdas išsaugojo 91 kū inį, aip pa p aei ies su o muo ą ealybės su okimą. Subjek o pa i iamas a ski umo jausmas, ku is in he Dialec al Plan names. an o e iew o he Issues g indžiamas "sa o" i "užsienio" opozicija, y a ypač aki aizdus augalų pa adinimuose, ku ie y a mo y uo i kilme, p z., ame ykanka [Ame ikos] "Solanum ube osum", węgie ka [Veng ijos] "P unus domes ica", szwabka [Š abijos] "Solanum ube osum". Tokie e minai kaip język eściowej [ eismo mo inos kalba] […]Sanse ie ia i ascia a[…], wdówka [ ydo a] […]galbū Scabiosa lucida a ba Scabiosa canescens[…], sie o ka [e e nė me gai ė] […]Bellis pe ennis[…] odo socialinius yšius a ba jų nebu imą. Da bas y a a s o aujamas leksikiniais elemen ais, ku ie p imena gy ūnus a objek us, susijusius su žemės ūkio aplinka, p z., gęsiówka [< gęś, anglų žąsė] […]Echinochloa c usgalli[…], wole oczy [ox[…]s eyes] […]As e alpinus[…], kosy [scy hes] […]I is sibi ica[…], widłak [[…] widły, anglų anglų lep a] […]Sc ophula ia nodosa[…], ala y [ hale s] […]Luna ia annua[…]. pi ch o ks] ‘Lycopodium anno inum; Lycopodium cla a um’, mio ła [b oom] ‘Ape a spica- en i’. A weal h o in o ma ion abou a bygone e a can be gleaned om he e ymology o plan names which e e o old- ime ood, diseases, he mone a y sys em and he bal medicine, c . ędownik [< ąd, 5. Iš ados Aki aizdu, kad iš a dy i žmogaus į aizdžio elemen ai apima uos, ku ie y a būdingi Lenkijos kaimo bend uomenėms, aip pa uni e salias sa ybes, ku ias galima p iski i isoms bend uomenėms sla ų i ne Eu opos kul ū inėje aplinkoje. Nė a įmanoma aiškiai suski s y i iš analizės gau as sa ybes į d i a ski as ka ego ijas - kaimo i ne kaimo. Taip y a odėl, kad kalbinė medžiaga apima, kaip jau minė a, dialek inį žodyną i aip pa leksiką, būdingą ski ingoms lenkų kalboms. Todėl įž alga į i onimų mo y acijas su eikia sup a imą ne ik apie pačią kaimo bend uomenę, be i apie žmogaus p igim į apsk i ai. Nepaisan o, ekons uo as žmogaus į aizdis negali bū i iden i ikuojamas su jo nacionaliniu a i šnacionaliniu į aizdžiu. Taip y a odėl, kad dialek iniai paaiškinimai suda o pag indą egulia umo paieškai, ku i leidžia mums a as i augalų pa adinimuose už iksuo ą aizdą. Todėl s aipsnyje naudojamas e minas "liaudies į aizdis", ku is, eikia pažymė i, susijęs su Lublino e noling is iniais s e eo ipų y imais. 92 BENDRIN KALBA | 97 REFERENCES Ba miński Je zy 1989: Językowe sposoby po ządkowania świa a. Uwagi na ma ginesie biłgo ajskich elacji o kosmosie. E noling is ika. P oblema Języka i Kul u y 2, 4958. Ba miński Je zy, Chlebda Wojciech 2008: Jak badać językowo- -kul u owy ob az świa a Słowian i ich sąsiasów? E noling is ika. P oblemy Języka i Kul u y 20, 1127. B zozowska Małgo za a 2000: De ywa y onomazjologiczne (asocjacyjne) w językowym ob azie świa a. Język a Kul u a 13: Językowy ob az świa a i kul u a, eds. A. Dąb owska, J. Anusiewicz, W ocław: Wydawnic wo Uniwe sy e u W ocławskiego, 143 […] 152. Głaz Adam 2022: Rou ledge y imai ling is ikos s i yje: ling is inis pasaulė aizdis: "App oaches and Applica ions", Niujo kas: "Rou ledge". Kąś Józe 2011: Słownik gwa y o awskiej 1, K aków: Wydawnic wo Academica. Kemp Zdzisław 1985: Wy azy go sze do yczące zwie zą . Język Polski 65(23), 125144. Kulak Ilona 2022: Ludowy ob az człowieka u walony w nazwach oślin. na p zykładzie leksyki gó ali abczańskich, K aków: Wydawnic wo Uniwe sy e u Jagiello. Ku ek Halina 2003: P zemiany leksyki gwa owej na Podka paciu, K aków: Towa zys wo Au o ów i Wydawców P ac Naukowych Uni e si as. Ku ek Halina 2004a: Językowo-kul u owy ob az wsi podka packiej wpisany w nazwy oślin. […] S udia Linguis ica: Danu ae Wesołowska obla a, ed. H. Ku ek, J. Labocha, K ako as: Towa zys wo Au o ów i Wydawców P ac Naukowych Uni e si as, 129[…]156. Ku ek Halina 2004b: Językowy ob az świa a wiejskiego obsza u językowo- -kul u owego. W k ęgu wie nej mowy, eds. M. Woj ak, M. Rzeszu ko, Lublinas: Wydawnic wo Uniwe sy e u Ma ii Cu ie-Skłodowskiej, 147[…]162. Nieb zegowska-Ba mińska S anisława 2010: Sak onimy w polskim ludowym ob azie ziół. […] W świecie nazw: Księga jubileuszowa dedykowana P o eso owi Czesławowi Kosylowi, ed. H. Pelcowa, Lublinas: wo Uniwe sy e u Ma ii Cu ie-Skłodowskiej, 277–289. WydawnicNieb zegowska-Ba mińska S anisława 2013: P ojek badawczy (ETNO)EUROJOS a p og am e nolingwis yki kogni ywnej. E noling is ika. P oblemy Języka i Kul u y 25, 267281. Pajdzińska Anna 2019: Kalbinis pasaulė aizdis i g ama inės ka ego ijos. E noling is ika. P oblemy Języka i Kul u y 30, 4154. DOI: 10.17951/ e .2018.30.41. Ilona KulaK. Žmogaus liaudies aizdas išsaugo as 93 Pelcowa Halina 2017: Słownik gwa Lubelszczyzny 5: Świa oślin, Lublin: Wydawnic wo in he Dialec al Plan names. an o e iew o he Issues Uniwe sy e u Ma ii Cu ie-Skłodowskiej. Pelcowa Halina 2002: Językowy ob az oślin w gwa ach Lubelszczyzny. Język polski: Współczesność, his o ia 3, eds. W. Książek-B yłowa, H. Duda, Lublinas: Wydawnic wo Uniwe sy e u Ma ii Cu ie-Skłodowskiej, 127[…]144. Pią ek Zdzisława 1988: Aspek y an opocen yzmu, K ako as: Uniwe sy e Jagielloński. Wincen y Pol 1851: Rzu oka na północne s oki Ka pa i p zyległe im k ainy, K aków: Zakład Li og a iczny Czasu. Se a in Ewa 2002: Ludowe opowiadanie aj iologiczne. […] Genologia li e a u y ludowej: S udia olklo ys yczne, ed. A. Mianecki, V. W óblewska, To uń: Wydawnic wo Uniwe sy e u Mikołaja Kope nika, 119[…]127. SSSL 1996[…]2022: Słownik s e eo ypów i symboli ludowych 1: Kosmos (n . 1[…]4), 2: Rośliny (n . 1[…]7), ed. J. Ba miński, Lublinas: Wydawnic wo Uniwe sy e u Ma ii Cu ie-Skłodowskiej. Toka ski Rysza d 1993: Słownic wo jako in e p e acja świa a. […] Encyklopedia kul u y polskiej XX wieku 2: Współczesny język polski, ed. J. Ba miński, W ocław: Wiedza o Kul u ze, 335[…]362. Toka ski Rysza d 2012: O kilku zadaniach współczesnej seman yki leksykalnej. Słowa, s yle, me ody, eds. H. Pelcowa, M. Woj ak, Lublinas: Wydawnic wo Uniwe sy e u Ma ii Cu ie-Skłodowskiej, 247 […] 259. Waniakowa Jadwiga 2006: An oponimia w polskich gwa owych nazwach oślin. […] Munuscula linguis ica: In hono em Alexand ae Cieślikowa obla e, ed. K. Rymu , K. Skow onek, B. Czopek-Kopciuch, M. Malec, K ako as: Wydawnic wo Ins y u u Języka Polskiego Polskiej Akademii Nauk, 493 […] 505. Waniakowa Jadwiga 2012: Polskie gwa owe nazwy dziko osnących oślin zielnych na le słowiańskim: Zagadnienia ogólne, K aków: Wydawnic wo Uniwe sy e u Jagiellońskiego. Wie zbicka Agnieszka 2002: Me ody zbie ania słownic wa do yczącego oślinności na e enie Kujaw. Ac a Uni e si a is Lodziensis. Folia Linguis ica 42, 49-59. Zowczak Magdalena 2013: Biblia ludowa: In e p e acje wą ków biblijnych w kul u ze ludowej, To uń: Wydawnic wo Naukowe Uniwe sy e u Mikołaja Kope nika. Gau a 2024-09-03 P iim a 2024-10-16 94 BENDRIN KALBA | 97 ILONA KULAK Žmogaus liaudies į aizdis išsaugo as Dialek iniuose augalų pa adinimuose. Klausimų apž alga Apibend inimas Šio s aipsnio ikslas - p is a y i liaudies aizdą apie žmogų, į i in ą dialek iniuose augalų pa adinimuose. Analizės objek as y a 647 ne o malūs augalų pa adinimai, ku iuos naudoja Go alai, e ninė g upė, gy enan i Rabkos egione. Todėl y imas bu o a lik as de yniuose kaimuose, esančiuose pie aka ių Mažosios Lenkijos egione, šiau iniame Nowy Ta g ajone, ku is y a šiau ės aka uose nuo Podhale egiono. Ši medžiaga bu o su ink a 2016-2017 m. pe neo icialius in e iu su kaimo gy en ojais. Pi masis s aipsnio sky ius ski as me odologiniams s a s ymams. Au o ius daugiausia dėmesio ski ia mokslinių y imų iššūkiams, a si andan iems dėl su ink os medžiagos išski inio pobūdžio. Aps a s ymas eda p ie iš ados, kad galima ekons uo i liaudies žmogaus aizdą, o ne kaimo bend uomenės aizdą, emian is kaimuose su ink ais i onimais. Ši p ielaida isų pi ma susijusi su uo, kad su ink a leksika apima iek y inė ai g upei būdingą žodyną, iek žodžius, būdingus ski ingoms lenkų kalbos ūšims, . y. iš į ai ių šal inių gau us i onimus. Šiuolaikinės bend uomenės na iai iš naujo a anda šių iene ų eikšmes, emdamiesi ie iniais pap očiais, ikėjimais, bend omis žiniomis i am ik ais gam os dėsniais. Au o ius pab ėžia, kad augalų pa adinimai sa aime nepaka oja žmogaus į aizdžio. Žinios apie pasaulio ka ego iza imą i e ybes šal inis y a pa s pa adinimo mechanizmas. No in a skleis i pa adinimo p ocesus eglamen uojančius p incipus, bū ina ieško i egulia umo. Todėl y ėjas su ink us a dus suski s o į dešim is pa i inių i kul ū inių ka ego ijų. An ame s aipsnio sky iuje pa eikiamos liaudies augalų pa adinimų analizės iš ados, ku ios su eikia įž algų apie pap as o žmogaus sa ybes. S a biausi iš jų y a: an opocen izmas, a is ok a izmas, bina inis ealybės su okimas, pojūčių su okimas apie pasaulį, ins umen inis acionalumas, konk e umas, p agma izmas, p isi išimas p ie ka alikys ės i magiškų įsi ikinimų. Jie y a iesioginiai, pap as i, u i plan - ela ed ocabula y s udied also sugges s ha ep esen a i es o olk cul u e pik a ališką humo o jausmą i linkę į s e eo ipus. Mažesniu mas u liaudies e iologija, laiko a s umo su okimo ūkumas, socio-mo izmas a s ebuklingas jau umas y a ne iesiogiai į i in i i onimuose. Žinu ė Ilona KulaK. Be o, iš 95 su ink ų augalų leksikų galima sup as i, no s i agmen iniu būdu, okias s a bias liaudies pasaulė aizdžio sudedamąsias dalis, kaip in he Dialec al Plan names. an o e iew o he Issues e nocen izmas, pag indinė šeimos a da bo s a ba i s ip us yšys su gam a. RAKSTELI: dialek ologija, e noling is ika, ling is inis pasaulė aizdis, žmogaus į aizdis, augalų pa adinimai, Podhale egiono dialek as. ILONA KULAK Chai o Cul u al Linguis ics and Sociolinguis ics Facul y o Polish S udies, Jagiellonian Uni e si y Gołębia S ee 16, C acow, 31-007, Poland [email p o ec ed] ILONA KULAK TARMINIUOSE AUGAL PAVADINIMUOSE IŠSAUGOTAS LIAUDIES ŽMOGAUS VAIZDINYS. PROBLEM APŽVALGA San auka Šio s aipsnio ikslas p is a y i liaudišką žmogaus į aizdį, įamžin ą a miniais augalų pa adinimais. Analizės objek as y a 647 neo icialūs augalų pa adinimai, ku iuos a ojo Rabkos egione gy enan i go alų e ninė g upė. A i inkamai y imas bu o a lik as de yniuose kaimuose pie aka ių Mažosios Lenkijos egione, šiau iniame Naujojo Ta go ajone, ku is y a Podhalės egiono šiau ės aka uose. Medžiaga bu o enkama 20162017 me ais pe neo icialius pokalbius su kaimo gy en ojais. Pi moji s aipsnio dalis me odologiniams ski a s a s ymams. Au o ės dėmesys su elk as į y imo iššūkius, kylančius dėl išski inio su ink os medžiagos pobūdžio. Analizė leidžia da y i iš adą, kad emian is kaimuose su ink ais i onimais galima a ku i liaudišką žmogaus, o ne kaimo bend uomenės į aizdį. Ši p ielaida isų pi ma sie ina su uo, kad su ink a leksika apima i i iamai g upei būdingą žodyną, i į ai ioms lenkų kalbos a mėms bend us žodžius, . y. i onimus iš šal inių į ai ių. Šiuolaikinės bend uomenės na iai iš naujo a anda šių iene ų eikšmes emdamiesi ie os pap očiais, ikėjimais, bend omis žiniomis i am ik ais gam os dėsniais. Pab ėžiama, kad augalų pa adinimai sa aime neįamžina žmogaus į aizdžio. Žinių apie pasaulio i e ybių ski s ymą į ka ego ijas šal inis y a pa s į a dijimo mechanizmas. No in a skleis i į a dijimo p ocesus aldančius p incipus, bū ina ieško i dėsningumų. Todėl su ink i pa adinimai y a sug upuo i į dešim is pa i ies i kul ū inių ka ego ijų. 96 BENDRIN KALBA | 97 An oje dalyje pa eikiami liaudiškų augalų pa adinimų analizės ecen izmas, zul a ai, įž algos apie pap as o žmogaus sa ybes. Reikšmingiausios iš jų: an opo- a is ok a izmas, bina inis ik o ės su okimas, juslinis pasaulio su okimas, p ak inis acionalumas, konk e umas, p agma iškumas, p isi išimas p ie ka alikybės i magiški įsi ikinimai. Iš i as augalų žodynas aip pa odo, kad liaudies kul ū os a s o ai y a iesūs, pap as i, u i niū ų humo o jausmą i linkę į s e eo ipus. Fi onimais ne iesiogiai įamžin a liaudiška e iologija, laiko dis ancijos su okimo s oka, socialinis mo izmas a ikėjimas s ebuklais. Be o, su ink a augalų leksika, no s i agmen iškai, suponuoja okius s a bius liaudies pasaulėžiū os komponen us kaip e nocen izmas, pi minė šeimos a da bo s a ba i s ip us yšys su gam a. ESMINIAI ŽODŽIAI: dialek ologija, e noling is ika, kalbinė pasaulėžiū a, žmogaus aizdinys, augalų pa adinimai, Podhalės egiono dialek os. ILONA KULAK Chai o Cul u al Linguis ics and Sociolinguis ics Facul y o Polish S udies, Jagiellonian Uni e si y Gołębia S ee 16, C acow, 31-007, Poland [email p o ec ed]