Bend inė kalba S anda inė kalba /
2025, N . 98, p. 1-11
Tu inio nuo oda
ISSN 2351-7204 (elek oninis in e ne e)
Au o ių eisės © 2025 Maciej Rak. Išleido Lie u os kalbos ins i u as. Šis s aipsnis y a a i os p ieigos
s aipsnis, pla inamas pagal "C ea i e Commons A ibu ion License" sąlygas, leidžiančias ne ibo ą
naudojimą, pla inimą i ep odukciją be ku ioje e pėje, jei nu odomas o iginalus au o ius i šal inis. //
Išleido Lie u ių kalbos ins i u as. Šis s aipsnis y a a i os p ieigos, pla inamas pagal C ea i e Commons
p isky imo licencijos sąlygas, leidžiančias ne ibo ai naudo i, pla in i i a ku i u inį be kokioje laikmenoje,
nu odan au o ių i šal inį.
Gau as: 2025-02-25. P iim a: 2025-05-23 1 Lenkijos dialek ologija
i besikeičiančios kalbinės padė ies kaimuose iššūkiai […]
Anks esni y imai i naujas dialek ų ap ašymas naujose
ie o ėse
Sąlygos (p oblemos apž alga)
1
Lenkų dialek ologija i besikeičiančios kalbinės si uacijos kaimuose iššūkiai
anks esni y imai i nauji a mių ap ašymas naujomis sąlygomis (p oblemos
ap ašymas)
MACIEJ RAK
Lenkijos s udijų akul e as, Jagiellonijos uni e si e as
El. paš as: [el. paš as apsaugo as]
ORCID ID: h ps://o cid.o g/0000-0003-0042-1406 Ty imų s i ys: lenkų dialek ologija, dialek inė
leksikog a ija, dialek inė azeologija, lenkų ling is ikos is o ija.
(h ps: www.doi.o g 10.35321bkalba.o g 2025.98.03)
------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
Ano acija
Dinaminiai Lenkijos kaimų kalbinės padė ies pokyčiai eikalauja ki okio požiū io į dialek ų aidmenį kalbiniais y imais.
Iki šiol dialek ologija a skleidė du eiksnius: kaimo pobūdį i geog a inę di e enciaciją, ačiau ji išliko nep iklausoma
nuo socioling is ikos. Šiandien dialek ologija su elkia dėmesį į dialek ų ka ų, si uacijų i lyčių į ai o ę, . y. į g iež ai
socioling is inius eiksnius. Dialek ologija naujose lenkų kaimo ling is inėse sąlygomis išsi ys ė į socioling is inės
subdisciplinos, naudojančios socioling is inius me odus.
Rak iniai žodžiai: dialek ologija, socioling is ika, lenkų dialek ai, dialek ai naujoje socialinėje si uacijoje.
ANOTACIJA
Dinamiški kalbinės si uacijos pokyčiai Lenkijos kaimuose eikalauja ki okio požiū io į a mių ie ą ling is iniuose
y imuose. Iki šiol dialek ologija išsky ė du eiksnius: kaimiškumą i geog a inę di e enciaciją, ačiau ji liko
nep iklausoma nuo socioling is ikos. Šiandien dialek ologija daugiausia dėmesio ski ia a mių ka ų, si uacinei i
lyčių į ai o ei, . y. g iež ai socioling is iniams eiksniams. Dialek ologija naujomis Lenkijos kaimo kalbinėmis
sąlygomis apo socioling is ikos subdisciplina i naudoja socioling is inius me odus. ESMINIAI ŽODŽIAI:
dialek ologija, socioling is ika, lenkų kalbos a mės, a mės naujoje socialinėje si uacijoje.
Šio s aipsnio ikslas - ap a i lenkų dialek ologinių y imų is o iją i p is a y i galimą naują
požiū į į Lenkijos kaimo kalbinę si uaciją. Pasi odo, dėl į ai ių p iežasčių senų me odų i y imų
negalima ęs i p ak ikoje.
1
Šią emą jau apž elgiau d iejuose s aipsniuose (Rak 2021, 2023).
2
A siž elgdamas į ai, kad šiuolaikinė lenkų dialek ologija y a am ik oje eg esijoje, aš čia
pa eikiu daugiausia eo ines pas abas.
Lenkijos dialek ologijos is o ijos apž alga
Ty imai
Mokslinės dialek ologijos p adžia Lenkijoje pažymė a Lucjan Malinowski knygos "Bei äge zu
sla ischen Dialek ologie" išleidimu. I. Uebe die Oppelnsche Munda in Obe schlesien (1873). Žinoma,
bu o ap a iami i anks esni dialek ai, ačiau uo me u paskelb i da bai pap as ai bu o
agmen a iniai. L. Malinowski, ku is bu o Jagiellono uni e si e o p o eso ius i Meno i mokslų
akademijos ling is inės komisijos sek e o ius, me u bu o įku a pi moji mokslinė mokykla Lenkijos
e i o ijose, ku ios a s o ai p adėjo e in i one inius y imus, naudojan modi ikuo ą
no aciją, a spindinčią žodžių iš a imą. Žinoma, ai bu o supap as in as žymėjimas, oli g ažu nuo
mūsų šiandien naudojamos sla ų abėcėlės. Malinowski mokiniai bu o Jan Bys oń, S anisław
Dob zycki, Wojciech G zego zewicz, Władysław Kosiński, Szymon Ma usiak, Roman Zawiliński i
Kazimie z Ni sch. S a biausi pasiekimai bu o Ni sch, ku is plačiai laikomas lenkų dialek ologijos
ė u. Likę Malinowski mokiniai iš ik ųjų apsi ibojo ieno kaimo, nedidelio egiono a ieno dialek o
b uožo apibūdinimu. Lenkijos dialek ologijos į aizdį isiškai pakei ė Jano Ka łowiczo Lenkijos
dialek ų žodynas (1900-1911) i K. Ni sch pa uoš os sin ezės (1915 [1957]).
Ta puka io laiko a piu (kaip i Malinowski laikais i pe pi muosius du XX a. dešim mečius)
pag indinis dialek ologinių y imų cen as Lenkijoje bu o K ako as, iksliau - Jagiellono
uni e si e as i Lenkijos menų i mokslų akademija. Va šu oje a puka io laiko a piu bu o
įku a dialek ologinė mokykla, o ien uo a į sinch oninius sociologinius (s a is inius) y imus,
ku ios k yp į nus a ė s aipsnis "Mowa mieszkańców wsi S a oź eby" (Do oszewski 1934),
ku į, be ki a ko, Milka I ić (1975: 82) laikė no a o išku socioling is ikos da bu. Šiandien šią mokyklą
a s o auja Halina Ka aš.
Po An ojo pasaulinio ka o, iš ienos pusės, bu o ęsiami y imai, o ien uo i į ling is inę
geog a iją ( ą laiką bu o suku i du isi dialek ai a lasas: Mały a las gwa polskich [Mažas lenkų
dialek ų a lasas] edaguo as Kazimie z Ni sch i Mieczysław Ka aś (MAGP); i Ka ol Dejna (AGP)
"A las gwa polskich" [Polijos dialek ų a lasas]; i , ki a e us, bu o sus ip in as leksikog a ijos
da bas. Taigi nė a a si ik inumas, kad XX amžius lenkų ling is ikos s i yje adinamas žodynų
amžiumi. Tuo me u p adėjo bū i skelbiami "Słownik gwa polskich" (Polijos dialek ų žodynas) PAN
(Polijos su umpinimas: SGP PAN), "Słownik gwa Os ódzkiego", "Wa mii i Mazu " (Os óda,
Wa mia i Masu ia dialek ų žodynas) (SGGOWM) i "Słownik gwa śląskich" (Šilezijos dialek ų
žodynas) (SGGOWM). Iš didesnių leksikog a inių p ojek ų bu o baig as Be na d Sych a (SychSGK)
"Słownik gwa kaszubskich na le kul u y ludowej" (Kašubijos dialek ų žodynas p ieš liaudies
kul ū os oną). XXI a. iki šiol bu o pažymė a žodynų, ku iuose e noling is inis požiū is y a
pap as as, p z., Słownik gwa y o awskiej [O a a dialek o žodynas] (KąśSGO) i Ilus owany leksy
gwa kony i kul u y podhalańskiej [Ilus uo as Podhale egiono dialek o i kul ū os leksikas]
(KąśILG) Józe Kąś; Ilus owany słownik gwa y i kul u y spiskiej [Spišės egiono dialek o i
kul ū os ilius uo as žodynas] J. Giś i Maciej Rak (KąśRakILG), Słownik gwa Lubelszczyzny
[Lublino egiono dialek ų žodynas] Halina Pelcowa (PelSGL) i Słownik gwa y i kul u y Kujaw
[Kuja ia egiono dialek ų i kul ū os žodynas] edaguo a Zo ia Sawaniewska-Mochowa (SKK).
3
Ve a pažymė i, kad lenkų dialek ologija nepasiliko palyginus su ki omis ling is ikos šakomis.
S uk ū alizmo pasiekimai bu o naudojami apibūdin i onologinę dialek ų sis emą (p z.,
Ka aś 1965; Laskowski 1965; Dejna 1973; Reichan 1980). Vis plačiau, kai dialek ai is labiau
išsisky ė, bu o a siž elgiama į socioling is inius eiksnius (p z., Dunaj 1986; Ku ek 1990; Kąś
1994). Galiausiai y ėjai k eipėsi į e noling is iką (p z., KąśSGO; KąśILG; KąśRakILG; PelSGL),
ku i Lenkijos sąlygomis y a kogni y inė.
K. Ni sch eigimu, pag indinis dialek ologijos ikslas, . y. kalbos geog a inės di e enciacijos
ap ašymas, šiandien […] dėl dinamiškų socialinių, ekonominių i demog a inių pokyčių, į ykusių
Lenkijos kaime po II pasaulinio ka o […], bu o pakeis as ki ais konk ečiais ikslais: 1) išnyks ančių
dialek ų apsauga i jų a gai inimas; 2) kaimuose naudojamos kalbos isų lygių pokyčių k ypčių
y imas; 3) kiek ieno iš dialek o kilusio elemen o ap ašymas, a siž elgian į jo pasi eiškimus
isuose galimuose eks uose. Anks esni p ak iniai K. Niccho nus a y i i siek i ikslai - pilno i
išsamio bend ojo dialek o žodynų i ikslio lenkų dialek ų a laso engimas - p a ado sa o mas ą.
Taigi lenkų dialek ologija p a ado impulsą, o apie ai y ėjai žino ben jau nuo
sep yniasdešim ojo dešim mečio, apie ai liudija u inga li e a ū a, a skleidžian i kaimo
gy en ojų naudojamo kodo kin amumą i he e ogenumą. No iai a neno iai, socioling is ika čia
is labiau a eina į p iekį, i dėl o dialek ologija iš ik ųjų eikia kaip jos subdisciplina.
A siž elgian į anks esnės pas aipos pas abas, galima užduo i klausimą, ku is aip pa y a šio
s aipsnio pa adinimo dalis: kaip galė ų a ody i nauji dialek ologinių y imų me odai? P ieš
a sakymą eikė ų pa eik i du paaiškinimus: pi masis susijęs su lenkų kaimo kalbine si uacija i
dialek ologų požiū iu į pokyčius; an asis nag inėja ki ų disciplinų, ku ios aip pa nag inėja
pla esnį olklo o klausimą, mokslinių y imų pa i į.
Šiuolaikinė lenkų kaimas, palygin i su XX a. p adžios mies u (kaip ge ai žinoma, K. Ni sch'o y imų i
dialek ologijos apib ėžimo pag indas bu o o laiko a pio kaimo kalbos s ebėjimai), ski iasi šiais
a ž ilgiais: 1. Ekonomikos ipas y a ki oks. Didžioji dalis kaimo gy en ojų užsidi ba ne iš žemės
auginimo, o ai eiškia, kad jie, be ki a ko, keliauja į didesnius mies us a mies us, užsiima
ag o u izmu, di ba ne žemės ūkio s i yse, uždi ba pinigus užsienyje a gy ena iš pensijų. Be o,
ūkininka imas y a ki oks: p ieš šim me į naudojamus į ankius i mašinas šiandien galima as i ik
muziejuose, odėl ikonog a ija aidina okį esminį aidmenį XXI amžiuje suku ose dialek ų
žodynuose, nes leksika is labiau ski iasi nuo ealybės. Kaimai bu o elek i ikuo i, kanalizacijos i
andens iekimo sis emos y a be eik įp as os, o p ieiga p ie žiniasklaidos i in e ne o y a be eik
okia pa i isoje Lenkijoje. Tokiu būdu išnyks a sienos a p kaimo i mies o - ai y a, ai, kas bu o
ienas iš pag indų, palaikančių adicinį dialek ologijos sup a imą.
2. Kaimo socialinė klasė nebeegzis uoja. Ge iausia, mes galime kalbė i apie šiuolaikinius kaimo
gy en ojus kaip apie als iečių palikuonis. Be o, kaimuose gy ena žmonės, ku ie pe sikėlė iš mies ų
(jų skaičius i amžius p iklauso nuo į ai ių eiksnių, ypač nuo ie o ės gam os sa ybių i a s umo
nuo mies o aglome acijų). Taip u ė ų bū i paaiškinamas lė as, be nuoseklus u banizacijos g eičio
sumažėjimas Lenkijoje. Dėl o sma kiai išnyko iskas, ką dialek ologai, e nologai i olklo is ai
apibūdinda o, įskai an dialek us, ypa ingą akciono ma y inę sis emą, am ik ą liaudies
eligingumą, ag ocen iškumą, liaudies pap očius i žodinį olklo ą. Kaimo gy en ojams neįmanoma
[…] dėl liaudies kul ū os i dialek o išsaugojimo […] a sisaky i ci ilizacijos i š ie imo pasiekimų i
4
sa ano iškai pasme k i sa e gy en i kaimo muziejuje. 3. Lenkijos dialek ai išsiski ia isais
lygmenimis (p z., mazu acijos p a adimas (p z., czekać ie oj dialek inio cekać, szkoda dial. skoda,
żaba dial. zaba, jeżdżę dial. jezdze); senų ilgų okalų (p. y. p ak […] dial. p ok o p ouk, śnieg […] dial.
śniyg o śnig, koń […] dial. kóń o kłyń) i nosies okalų ealizacijos su ikimas (p. y. wąs […] dial. wons
o wos, idę […] dial. ide o idem o idym, eka ęka […] dial. ynka o ynka); ipinio dialek inio žodynų
p a adimas (p z., dialek iniai sužadė u ių pa adinimai: namowiny, nomowiny, nomówiny, ajynie,
ynkowiny, umówiny, z ynkowiny pakeičiami ienu nacionaliniu žodžiu za ęczyny); dialek inių žodžių
o ma imų pakei imas nacionaliniais (p z., biały […] dial. białas y, cze wony […] dial. cze wonas y;
zemyczek […] dial. zemyszek). Jie ge iausiai išsaugo i Silezijoje i Mažosios Lenkijos pie inėje
dalyje (Podhale, O a a, Spiš), ačiau ne i čia y a aiškių bend osios kalbų lenkų kalbos su ikimų,
ku ie bu o ap ašy i be eik isdešim me ų. Mes gi dime apie dialek ų išnykimą ben jau 150 me ų, o
dialek ologai is da u i ką da y i šioje s i yje, išsky us da bą su anksčiau su ink omis
medžiagomis. Dialek ai, kaip i be ku i gy a kalba, ys osi, i šį p ocesą negalima sus abdy i.
4. Pi miau minė i ys punk ai galioja i oms Lenkijos dalims, ku ios bu o šalies ibose iki 1945 m.,
i oms, ku ios bu o aneksuo os pagal Jal os i Po sdamo susi a imus.
Folklo o klausimas apibūdinamas iš į ai ių pe spek y ų, įskai an sociologinę, e nog a inę,
demog a inę, an opologinę ( izinę an opologiją), ekonominę, eisinę (žemės ūkio eisę),
poli inę i s a is inę (ag a inę s a is iką). Jei išnag inėsime mokslinius leidinius, p iklausančius
šioms disciplinoms, pas ebėsime kažką, kas juos žymiai ski ia nuo dialek ologinių da bų. Jie
o ien uo i į daba į, o ai aip pa aki aizdu mokslinių y imų s i ies apim yje. P aėjus
aš uoniasdešimčiai me ų po An ojo pasaulinio ka o pabaigos i Lenkijos sienų pasikei imo,
dialek ologai is da daug didesnį dėmesį ski ia Mažosios Lenkijos, Silezijos, Didžiosios Lenkijos
i Mazo ijos dialek ams. Ki a e us, pos okiečių aka ų i šiau ės s i ys ( . y. Žemu inė
Silezija, Lubuskija, Vaka ų Pome ijos oi odys ė, aka inė šiau inė Pome ijos oi odys ės
dalis i šiau inė Va mijos-Masu ijos oi odys ės dalis) bu o pa adin os naujais miš iais
dialek ais, ku iuose, kaip manoma, yks a in eg acijos p ocesas. Tačiau isai aip nė a.
Figu os. Lenkijos dialek ų diapazonas Lenkijos sienose
5
Dialek ologinį Lenkijos žemėlapį, kaip mes jį žinome, sukū ė po ka o di bęs K. Ni sch. Iš anks o
p ieš ka ą iš Lenkijos į e i o ijas, į ku ias po 1945 m. be eik koo dinuo ai pe sikėlė lenkų
gy en ojai iš Ry ų pasienio i ki ų šalies dalių, aip pa Lemkos i uk ainiečiai, iš em i pe
"Vis ulos" akciją, nesugebėjo pa ek i izoglosai. Todėl MGP nusp endė šiuos egionus
išb auk i.
Ki os disciplinos, ku ios aip pa nag inėja olklo o klausimą, s udijų s i į su o ma o ki aip. Tačiau
p adėkime nuo a puka io laiko a pio. Tuo me u K ako e bu o pagamin i du a lasai: Mieczysław
Małecki's, Kazimie z Ni sch's A las językowy polskiego Podka pacie [Language A las o he Polish
Podka pacie] (AJPP) i Kazimie z Moszyński's A las kul u y ludowej w Polsce [A las o Folk Cul u e
in Poland] (AKLP). Pi masis apėmė pla esnį Podka pačio egioną (įskai an duomenis iš Lemko egiono).
AKLP, sa o uož u, apėmė isą a puka io Lenkijos als ybės e i o iją, įskai an Uk ainos i
Bal a usijos gy en ojų gy enamas e i o ijas. Abu a lasai bu o suku i ienu me u. Po ka o bu o
išleis i MAGP i "Polski a las e nog a iczny" (Polijos e nog a inis a las), ku iuos išleido Józe Gajek
(PAE). Tačiau a p šių da bų y a aki aizdus nesude inamumas. MGP apima ik 7 punk us po okiečių
e i o ijų kaip pa yzdį, " ep ezen uojančius Lenkijos cen us Uk ainos, Bal a usijos i Lie u os
ie o ėse, ku ių gy en ojai po ka o pe sikėlė į a gau as aka ines e i o ijas". "Polski a las
e nog a iczny" [Polijos e nog a inis a lasas] sa o uož u "apima isą Lenkijos als ybės
e i o iją, aigi i po An ojo pasaulinio ka o sug įžusias žemes". Šią si uaciją bandė į eik i d iejų
omų "Mały a las językowy wojewódz wa go zowskiego" ("Mažasis kalbos a las").
Go zow oi odys ės a lasas] (MAJWG). Tačiau paaiškėjo, kad K. Nicko suku ų me odų, ski ų
apibūdin i medžiagą, ku i y a daug sudė ingesnė už adiciškai sup an amus dialek us,
aikymas nea nešė ikė inų ezul a ų. Vie oj izoglosų žemėlapiuose eiškiniai bu o išdės y i
a ski ų aškų pa idalu. Nepaisan šių nepa ogumų, MAJWG su eikia mums šiek iek įž algos į
ik ąją kalbų si uaciją Lubuskijos egione, apie ku ią daug daugiau sužinojome ėliau iš jau
ci uo os Anna Zielińska's Mowa pog anicza. S udium o językach i ożsamościach w egionie
lubuskim [G anžinės kalbos. Kalbų i apa ybės y imas Lubuskijoje
Regionas] (2013).
A siž elgian į pi miau ap ašy ą požiū į, e nog a ai ( aip pa sociologai, demog a ai i
s a is ikai) apibūdina isą Lenkiją jos daba inėse sienose, o dialek ologai su elkia dėmesį į
Mažosios Lenkijos, Mazo ijos, Didžiosios Lenkijos i Silezijos dialek us, odydami pokyčius,
yks ančius šiuose egionuose. Ki a e us, pos ge manų e i o ijos nag inėjamos iš
socioling is inės i komunikacinės pe spek y os.
Kas galė ų bū i naujas lenkų dialek ologinis y imas
Kaimas a odo kaip?
Pi miausia, eikia p iim i naują dialek ologijos požiū į, ku is nebė a e inamas kaip ling is inės
geog a ijos y imas, be pap asčiausiai kaip kaimo kalbos y imas, ypač ų žmonių, ku ie gy eno
am ik oje ie oje pe daugelį ka ų, kalba. Tačiau pasku inis eikala imas nė a sine qua non
sąlyga, nes galime pas ebė i, kad kaimo aplinkoje naujokai ka ais p iima dialek ą i ie inį
gy enimo būdą. Taigi paaiškėja, kad nebe eikia ieško i seniausių in o ma o ių, nes p ak iškai jų
pasakojimai y a a ba liekanas o, kas neg įž amai išnyko (a ba ge iausiu a eju išnyks a) į
is o iją, a ba jie dažnai y a pasakojimai, išgi s i iš ė ų a senelių, pagal p incipą: žmonės
anksčiau aip sakyda o, be šiandien jie daugiau aip nesako. Šis kalbos ipas daugiausia
a skleidžia pasy ią žodyną.

6
An a, nes:
1) Mes i oliau gauname in o maciją apie lenkų dialek us daugiausia iš da bų, ku ių
medžiaga bu o gau a iš XIX a. pabaigoje gimusių žmonių; 2) Lenkijos žemėlapyje is da
y a ie o ių, ku ios dialek ologiniu požiū iu y a p as ai iš i os;
3) po kelių dešim mečių eikia paka o i y imus, kad bū ų galima nu ody i pokyčių mas ą i
k yp į;
4) Akus inis dialek ų ap ašymas y a pe spek y us. Ve a iš naujo a lik i išsamius
apibūdinamuosius y imus isoje šalyje. Žinoma, ai nė a leng as da bas. P ak iškai ai bū ų labai
didelės, ep ezen a y ios į ašų duomenų bazės engimas, ku i, po inkamo apdo ojimo, suda y ų
lenkų dialek ų ko pusą, ku į jau p ieš ienuolika me ų pos ula o Halina Ka aś. Tokiu būdu mes
gau ume pa ikimą in o maciją apie ai, kaip žmonės iš ik ųjų kalba lenkų kaimuose, nes y imas iš
ik ųjų susijęs su kalbama lenkų kalba.
A siž elgian į ypa ingą ling is inės padė ies sudė ingumą e i o ijose, ku ios po 1945 m. bu o
į auk os į Lenkiją, e a aiky i ling is inių i komunikacinių bend uomenių apibūdinimo me odą,
ku į Anna Zielińska (2013) p ak ikuoda o Lubuskijos egione.
T ečia, dideli dialek ologiniai p ojek ai, ku ie nebus įgy endin i, gali bū i pakeis i ki ais, iek
nacionaliniais, iek egioniniais, konk ečiais p ojek ais. Pi masis, pa yzdžiui, apima ( is da p as ai
p ipažin ą) egionalizmo emą. Šiam požiū iui pažangus y imas, ku is aip pa susijęs su
dialek ologija (kaip ge ai žinoma, kai ku ie egionalizmai kilę iš dialek ų), bū ų egionalizmų a lasas.
Kalban apie dialek ologinius egioninius p ojek us, mes jau u ime kele ą žodynų su naujausiu
dialek ų leksikos požiū iu, p z., Mažosios Lenkijos (SGM), Silezijos (SGGOŚ), Lublino (PelSGL),
Podhale (KąśILG), O a os (KąśSILG), Spizės (KąśRakILG), Kuja os (SKKGi) i Didžiosios Lenkijos
egioninių žodynų se ijos. Kaip ma y i, kai ku iems egionams, pa yzdžiui, Podlačijai i Su alkiui,
is da eikia a lik i olesnius y imus. Kalban apie išsamius y imus, neabejo inai eikia daug
di b i žodynų i dialek ų sin aksės s i yje.
Ke i a, an ąjį dialek o gy enimą galima pama y i plačiai sup an amuose kul ū iniuose eks uose,
įskai an li e a ū ą, ilmus i "disco polo" dainas. In e esą pi mosioms eks ų ūšims sukėlė
S anisław Dubisz knyga "S ylizacja gwa owa w polskiej p ozie zydzies olecia powojennego"
(1986). Monika K esa (p z., 2019) ap a ia dialek ų s ilizaciją ilme, o "disco polo" dainų eks us iš
ling is inės i kul ū inės pe spek y os apibūdino Bogusław Skow onek i Na alia Zbo owska (2021).
Ne i iš pi mo ž ilgsnio šios dainos odo daug lygiag ečių su adiciniu žodiniu olklo u, ypač meilės
dainomis (pa alelinių iesioginių i aizdinių aizdų kū imas, naudojan uos pačius ek izi us i
panašias me a o as). Dialek ai aip pa pasi odo in e ne e, ku is y a y imo objek as.
Penk as, a ski a ema y a dialek inis li e a ū inis kū inys, ku į daugiausia p ak ikuoja au o ių iš
Podhale, O a a i Spisz. Ž elgdamas į šią li e a ū ą iš leksikos s a is ikos pe spek y os, galima
a ski i dialek inį li e a ū inį s ilių, ski ingą nuo Je zy Ba miński (1990) ap ašy ų kalbinių i
meninių s ilių. Meninis s ilius y a kilęs iš bend osios kalbos, o li e a ū inis s ilius - iš abiejų, ačiau
jis eikia su didesniu žodynų skaičiumi.
Šeš ąja, dialek ologija u ė ų eaguo i į socialinius lūkesčius, ku ie, be ki a ko, pasi eiškia
e i alizuojan dialek us egioninių liaudies šokių i dainų g upių eiklai bei į ai ių ipų spek akliams.
Kalban apie dialek ologams keliamus socialinius lūkesčius, bū ina pasinaudo i galimybėmis, ku ias
su eikė Lenkijos a i ika imas 2011 m. UNESCO Kon encijai dėl nema e ialaus kul ū os pa eldo
7
apsaugos. Tokiam pa eldui, žinoma, p iklauso i dialek as.
Sep in a, dialek ologijos s ip inimas me odiniu i ma e ialiniais a ž ilgiais gali bū i pasiek as
emian is šios disciplinos is o inėmis šaknimis. A chy uose is da y a ank aščių da bų, ku ie
gali pakeis i mūsų požiū į į Lenkijos mokslo is o iją. S a bias pas abas apie dialek ologinių y imų
me odiką aip pa galima as i, pa yzdžiui, K. Ni sch laiškuose.
Aš un a, mes galime pakeis i isuomenės požiū į į dialek ologiją, populia inan jos pasiekimus
in e ne e. Tai, pa yzdžiui, ap a nauja po alas "Dialek y i gwa y polskie". Kompendium
in e ne owe [Polijos dialek ai. In e ne inis kompendiumas] edaguoja H. Ka aś.
2
Tokių popula izacijos eiklos po eikį pa i ina Ščecino uni e si e o Humani a inių mokslų
akul e o (ne ilologų) s uden ų g upės a lik o su okimo dialek ologijos y imo ezul a ai. Gau i
a sakymai a skleidžia i pa i ina, kad esponden ai, ku ie nė a ilologai, isiškai ki aip ma o
Lenkijos dialek ologinį žemėlapį. Tokiu būdu pa eik as pasiūlymas gali sukel i, pa yzdžiui, naują
lenkų dialek ų a lasą, ku iame aip pa bū ų a siž elgiama į naujus, anksčiau nežinomus
pa adinimus. Žinoma, ai nė a leng as da bas. Galų gale, mūsų sp endimai y a įsišakniję didelėje
dialek ologinių y imų adicijoje, ku ią umpai ap ašiau šio s aipsnio pi moje dalyje.
Galu inės pas abos
Be abejo, dialek ologiniai y imai u ė ų apim i isą Lenkijos e i o iją. Tačiau, kadangi
pos okiečių e i o ijos i os, ku ios iki 1945 m. p iklausė Lenkijos Respublikai, u i ski ingą
ling is inę si uaciją, kaimo kalbos ap ašymas u i ai a siž elg i. Kalban apie aka ines i
šiau ines žemes, a odo, ge iausias y a A. Zielińska pasiūly as i įgy endin as me odas, . y.
paž elg i į bend a imo bend uomenes, ku ios ęsiasi sa o kilmės ie o ių dialek us i adicijas,
a ba - jei jos nepakei ė gy enamosios ie os (kalbu apie Lenkijos gy en ojus, gy enančius
Vokie ijos als ybės y inėse p o incijose, ku ios bu o į auk os į Lenkiją) - ęs i p ieška inius
kalbinius i kul ū inius yšius.
Kalban apie e i o ijas, ku ios bu o Lenkijos Respublikos sienose iki 1945 m., a odo pag įs a a lik i
apibūdinamuosius y imus. Pasi odo (ž . pas abas sky iuje "Ling is inė padė is Lenkijos kaimuose"),
kad dialek ų dezin eg acija jau aip pažengusi, kad ie oj senesnių dialek ų b uožų pėdsakų paieškos,
. y. e ospek y ių y imų, ge iau pap asčiausiai pažymė i i apibūdin i daba inius dialek o b uožus,
sup an amus kaip kaimo kalbą. Kadangi dialek ologija y a susijusi su olklo u, nauji y imai aip pa
u ė ų bū i ski i į ašy i naujas dialek o meninio s iliaus ealizacijas. Dėl šios p iežas ies mokslinių
y imų spek as apims, pa yzdžiui, aka ėlių i disko polo kū inius. Ne gi pa i šu iniškas adicinio
žodinio olklo o eks ų (p z., Ba miński 1974) i disko polo dainų eks ų palyginimas a skleidžia daug
panašumų pagal emą (daugiausia meilė), simbolizmą, pa alelizmą i žodyną (p z., umpų a dinių o mų
bu imas: me (moje), we (d i), swe (swoje), mego (mojego), wego (d i) i . .). Kadangi Lenkijoje
kalbamos kalbos ap ašymo adicija p asidėjo 1970-aisiais me ais (ž . p z., "Dunaj 2019"), suku us
me odus galima sėkmingai aiky i kaimo ie o ėse į ašy oms medžiagoms. Šiame s aipsnyje pa eik i
pos ula ai, ypač apibūdinamas Lenkijos kaimų kalbos ap ašymas, leis ų mums pe ženg i dialek ologinių
y imų akla ie ę.
2
h p://www.dialek ologia.uw.edu.pl/index.php.
8
BIBLIOGRAPHY
AGP: A las gwa polskich [A las o Polish Dialec s], . I–IV, Dejna Ka ol, Wa szawa:
Wydawnic wo Uniwe sy e u Łódzkiego, 1995.
AJPP: A las językowy polskiego Podka pacia [Language A las o he Polish Podka pacie], . I–
II, M. Malecki, K. Ni sch, K aków: Polska Akademia Umieję ności, 1934.
AKLP: A las kul u y ludowej w Polsce [A las o Folk Cul u e in Poland], K. Moszyński, . 1:
1934; . 2: 1935; . 3: 1936, K aków: Polska Akademia Umieję ności.
Ba miński Je zy 1974: „Jaś koniki poił” (Uwagi o s ylu e o yku ludowego) ["Jaś
wa e ed he ho ses" (Rema ks on he S yle o Folk E o icism)]. – Teks y. Teo ia
li e a u y, k y yka, in e p e acja 2(14), 11–24.
Ba miński Je zy 1990: Folklo – język – poe yka [Folklo e – Language – Poe ics],
W ocław–Wa szawa–K aków: Zakład Na odowy im. Ossolińskich.
Dejna Ka ol 1973: Dialek y polskie [Polish Dialec s], W ocław–Wa szawa–K aków–
Gdańsk: Zakład Na odowy im. Ossolińskich.
Do oszewski Wi old 1934: Mowa mieszkańców wsi S a oź eby. Opis i ezy eo e yczne
[Speech o he Inhabi an s o he Village o S a oź eby]. – P ace Filologiczne 16, 249–
278.
Dubisz S anisław 1986: S ylizacja gwa owa w polskiej p ozie zydzies olecia powojennego
(nu ludowy w la ach 1945–1975) [Dialec S yliza ion in he Polish No els o he
Thi y Yea s a e he Wa ], W ocław–Wa szawa–K aków–Gdańsk–Łódź: Zakład
Na odowy im. Ossolińskich.
Dunaj Bogusław 1986: Dialek ologia a socjolingwis yka [Dialec ology and
Sociolinguis ics]. – Ac a Uni e si a is Lodziensis. Folia Linguis ica 12, 15–23.
Dunaj Bogusław 2019: Badania polszczyzny k akowskiej – p zeszłość i e aźniejszość
[The Pas and he P esen o Resea ch in o C acow Polish]. – LingVa ia 14(1), 35–47,
DOI: h ps://doi.o g/10.12797/LV.14.2019.27.02.
I ić Milka 1975: Kie unki w lingwis yce [Di ec ions in Linguis ics], W ocław–Wa szawa–
K aków–Gdańsk: Zakład Na odowy im. Ossolińskich.
Ka aś Mieczysław 1965: Polskie dialek y O awy 1. Fone yka i onologia [Polish Dialec s
o O a a 1. Phone ics and Phonology], K aków: Uniwe sy e Jagielloński.
Ka łowicz Jan 1900–1911: Słownik gwa polskich [Dic iona y o Polish Dialec s] I–VI,
K aków: Nakładem Akademii Umieję ności.
Kąś Joze 1994: In e e encja leksykalna słownic wa gwa owego i ogólnopolskiego (na
p zykładzie gwa o awskich) [Lexical In e e ence o Dialec al and Gene al Polish
Vocabula y (Based on he Example o O a a Dialec s)], K aków: Nakładem
Uniwe sy e u Jagiellońskiego.
KąśILG: Ilus owany leksykon gwa y i kul u y podhalańskiej [Illus a ed Lexicon o he Dialec
and Cul u e o he Podhale Region], J. Kąś 2015–2019, . I: A–B, Bukowina
Ta zańska – Nowy Sącz, 2015; . II: C–Do, Bukowina Ta zańska – Nowy Sącz,
2015; . III: D–G , Bukowina Ta zańska 2016; . IV: Gu–Kol, K aków, 2017; . V:
Koł–Mad, Nowy Sącz, 2017; . VI: Ma –Nie, Nowy Sącz, 2018; . VII: Ni –Pap,
Nowy Sącz, 2018; . VIII: Pa –Pou, Nowy Sącz, 2018; . IX: Pow–Sce, Nowy Sącz,
2019; . X: Sch–Ś ó, Nowy Sącz, 2019; . XI: Ś y–Wych, Nowy Sącz, 2019; . XII:
Wyci–Ż, Nowy Sącz, 2019.
9
KąśRakILG: Ilus owany słownik gwa y i kul u y spiskiej [Illus a ed Dic iona y o he Dialec
and Cul u e o he Spisz Region], J. Kąś, M. Rak, . I: A–J, K aków: Księga nia
Akademicka, 2024.
KąśSGO: Słownik gwa y o awskiej [Dic iona y o he O a a Dialec ], J. Kąś, K aków:
Księga nia Akademicka, 2003.
K esa Monika 2019: Filmowa s ylizacja gwa owa na p zykładzie lwowskiego bałaku w
polskich ilmach abula nych (1936−2012) [Cinema ic Dialec S yliza ion on he
Example o L i Balak in Polish Fea u e Films (1936–2012)], Wa szawa: Nakładem
Wydziału Polonis yki Uniwe sy e u Wa szawskiego, Ins y u Języka Polskiego
Uniwe sy e u Wa szawskiego.
Ku ek Halina 1990: Me odologia socjolingwis ycznego badania one yki języka mówionego
ś odowisk wiejskich (na p zykładzie kilku wsi Beskidu Niskiego) [Me hodology o
Sociolinguis ic Resea ch on he Phone ics o Spoken Language in Ru al
En i onmen s (Based on he Example o Se e al Villages in he Low Beskids)],
K aków: Nakładem Uniwe sy e u Jagiellońskiego.
Laskowski Roman 1965: Sys em onologiczny gwa y wsi Moszna w powiecie
k apkowickim [The Phonological Sys em o he Dialec o he Village o Moszna in
he K apkowice Dis ic ]. – Zeszy y Naukowe UJ. P ace Językoznawcze, 191–210.
MAGP: Mały a las gwa polskich [Small A las o Polish Dialec s] 1–13, K. Ni sch, M. Ka aś,
W ocław–K aków: Polska Akademia Nauk, 1957–1970.
MAJWG: Mały a las językowy wojewódz wa go zowskiego [Li le Language A las o he
Go zow Voi odeship], . 1: ed. Z. Zagó ski, A. Sie adzki, E. G zelakowa, Poznań,
1992; . 2: ed. Z. Zagó ski, Poznań: Uniwe sy e im. Adama Mickiewicza w
Poznaniu, 1996.
Malinowski Lucian 1873: Bei äge zu sla ischen dialec ologie I. Uebe die Oppelnsche
Munda in Obe schlesien [Con ibu ions o Sla ic Dialec ology I. On he Opole
Dialec in Uppe Silesia], Leipzig: D uck on Bä & He mann.
Ni sch Kazimie z 1915 [1957]: Dialek y języka polskiego z 3 mapami [Polish Dialec s wi h
3 Maps], W ocław–K aków: Zakład Na odowy im. Ossolińskich [ i s edi ion in:
Encyklopedia Polska Akademii Umieję ności 3: Język polski i jego his o ia z
uwzględnieniem innych języków na ziemiach polskich [Polish Encyclopedia o he
Academy o A s and Sciences 3: The Polish Language and I s His o y, Including
O he Languages in Poland] 2, K aków, 1915: nakładem Akademii Umieję ności,
238–343].
PAE: Polski a las e nog a iczny [Polish E hnog aphic A las] I–VI, ed. J. Gajek, W ocław:
Polskie Towa zys wo Ludoznawcze, 1964–1981.
PelSGL: Pelcowa Halina, Słownik gwa Lubelszczyzny [Dic iona y o he Dialec s o he
Lublin Region] I: Rolnic wo – Na zędzia olnicze. P ace polowe. Zbió i ob óbka zbóż,
2012; II: Rolnic wo – T anspo wiejski. Rośliny okopowe i paszowe. Gleby i odzaje pól.
Up awa lnu i konopi. Zbió siana, 2014; III: Świa zwie zą , 2015; IV: Sad i og ód
wa zywny. Budownic wo i p zes zeń podwó za, 2016; V: Świa oślin, 2017; VI:
Poka my, 2019; VII: Odzież i obuwie, p zędzenie lnu i kanie płó na, 2020; VIII:
Człowiek i odzina, higiena i cho oby, meble, sp zę y i p ace domowe, 2020; IX:
P zes zeń wsi. Uksz ał owanie powie zchni. Życie społeczne i zawodowe, 2021; X:
Ob zędowość i obyczajowość ludowa, Lublin, 2022; XI: Me eo ologia i as onomia, czas,
kolo y, Lublin, 2022; XII: Czynności – mia y – uczucia – cechy i właściwości – inne.
Teks y gwa owe. Indeks haseł, Lublin: Wydawnic wo Uniwe sy e u Ma ii Cu ie-
Skłodowskiej, 2023.