Polish Dialectology and the Challenges of the Changing Linguistic Situation in Villages – Earlier Research and a New Description of Dialects in New Conditions (Outline of the Problem)

Bend inė kalba S anda inė kalba / 2025, N . 98, p. 1-11 Tu inio nuo oda ISSN 2351-7204 (elek oninis in e ne e) Au o ių eisės © 2025 Maciej Rak. Išleido Lie u os kalbos ins i u as. Šis s aipsnis y a a i os p ieigos s aipsnis, pla inamas pagal "C ea i e Commons A ibu ion License" sąlygas, leidžiančias ne ibo ą naudojimą, pla inimą i ep odukciją be ku ioje e pėje, jei nu odomas o iginalus au o ius i šal inis. // Išleido Lie u ių kalbos ins i u as. Šis s aipsnis y a a i os p ieigos, pla inamas pagal C ea i e Commons p isky imo licencijos sąlygas, leidžiančias ne ibo ai naudo i, pla in i i a ku i u inį be kokioje laikmenoje, nu odan au o ių i šal inį. Gau as: 2025-02-25. P iim a: 2025-05-23 1 Lenkijos dialek ologija i besikeičiančios kalbinės padė ies kaimuose iššūkiai […] Anks esni y imai i naujas dialek ų ap ašymas naujose ie o ėse Sąlygos (p oblemos apž alga) 1 Lenkų dialek ologija i besikeičiančios kalbinės si uacijos kaimuose iššūkiai anks esni y imai i nauji a mių ap ašymas naujomis sąlygomis (p oblemos ap ašymas) MACIEJ RAK Lenkijos s udijų akul e as, Jagiellonijos uni e si e as El. paš as: [el. paš as apsaugo as] ORCID ID: h ps://o cid.o g/0000-0003-0042-1406 Ty imų s i ys: lenkų dialek ologija, dialek inė leksikog a ija, dialek inė azeologija, lenkų ling is ikos is o ija. (h ps: www.doi.o g 10.35321bkalba.o g 2025.98.03) ------------------------------------------------------------------------------------------------------------------ Ano acija Dinaminiai Lenkijos kaimų kalbinės padė ies pokyčiai eikalauja ki okio požiū io į dialek ų aidmenį kalbiniais y imais. Iki šiol dialek ologija a skleidė du eiksnius: kaimo pobūdį i geog a inę di e enciaciją, ačiau ji išliko nep iklausoma nuo socioling is ikos. Šiandien dialek ologija su elkia dėmesį į dialek ų ka ų, si uacijų i lyčių į ai o ę, . y. į g iež ai socioling is inius eiksnius. Dialek ologija naujose lenkų kaimo ling is inėse sąlygomis išsi ys ė į socioling is inės subdisciplinos, naudojančios socioling is inius me odus. Rak iniai žodžiai: dialek ologija, socioling is ika, lenkų dialek ai, dialek ai naujoje socialinėje si uacijoje. ANOTACIJA Dinamiški kalbinės si uacijos pokyčiai Lenkijos kaimuose eikalauja ki okio požiū io į a mių ie ą ling is iniuose y imuose. Iki šiol dialek ologija išsky ė du eiksnius: kaimiškumą i geog a inę di e enciaciją, ačiau ji liko nep iklausoma nuo socioling is ikos. Šiandien dialek ologija daugiausia dėmesio ski ia a mių ka ų, si uacinei i lyčių į ai o ei, . y. g iež ai socioling is iniams eiksniams. Dialek ologija naujomis Lenkijos kaimo kalbinėmis sąlygomis apo socioling is ikos subdisciplina i naudoja socioling is inius me odus. ESMINIAI ŽODŽIAI: dialek ologija, socioling is ika, lenkų kalbos a mės, a mės naujoje socialinėje si uacijoje. Šio s aipsnio ikslas - ap a i lenkų dialek ologinių y imų is o iją i p is a y i galimą naują požiū į į Lenkijos kaimo kalbinę si uaciją. Pasi odo, dėl į ai ių p iežasčių senų me odų i y imų negalima ęs i p ak ikoje. 1 Šią emą jau apž elgiau d iejuose s aipsniuose (Rak 2021, 2023). 2 A siž elgdamas į ai, kad šiuolaikinė lenkų dialek ologija y a am ik oje eg esijoje, aš čia pa eikiu daugiausia eo ines pas abas. Lenkijos dialek ologijos is o ijos apž alga Ty imai Mokslinės dialek ologijos p adžia Lenkijoje pažymė a Lucjan Malinowski knygos "Bei äge zu sla ischen Dialek ologie" išleidimu. I. Uebe die Oppelnsche Munda in Obe schlesien (1873). Žinoma, bu o ap a iami i anks esni dialek ai, ačiau uo me u paskelb i da bai pap as ai bu o agmen a iniai. L. Malinowski, ku is bu o Jagiellono uni e si e o p o eso ius i Meno i mokslų akademijos ling is inės komisijos sek e o ius, me u bu o įku a pi moji mokslinė mokykla Lenkijos e i o ijose, ku ios a s o ai p adėjo e in i one inius y imus, naudojan modi ikuo ą no aciją, a spindinčią žodžių iš a imą. Žinoma, ai bu o supap as in as žymėjimas, oli g ažu nuo mūsų šiandien naudojamos sla ų abėcėlės. Malinowski mokiniai bu o Jan Bys oń, S anisław Dob zycki, Wojciech G zego zewicz, Władysław Kosiński, Szymon Ma usiak, Roman Zawiliński i Kazimie z Ni sch. S a biausi pasiekimai bu o Ni sch, ku is plačiai laikomas lenkų dialek ologijos ė u. Likę Malinowski mokiniai iš ik ųjų apsi ibojo ieno kaimo, nedidelio egiono a ieno dialek o b uožo apibūdinimu. Lenkijos dialek ologijos į aizdį isiškai pakei ė Jano Ka łowiczo Lenkijos dialek ų žodynas (1900-1911) i K. Ni sch pa uoš os sin ezės (1915 [1957]). Ta puka io laiko a piu (kaip i Malinowski laikais i pe pi muosius du XX a. dešim mečius) pag indinis dialek ologinių y imų cen as Lenkijoje bu o K ako as, iksliau - Jagiellono uni e si e as i Lenkijos menų i mokslų akademija. Va šu oje a puka io laiko a piu bu o įku a dialek ologinė mokykla, o ien uo a į sinch oninius sociologinius (s a is inius) y imus, ku ios k yp į nus a ė s aipsnis "Mowa mieszkańców wsi S a oź eby" (Do oszewski 1934), ku į, be ki a ko, Milka I ić (1975: 82) laikė no a o išku socioling is ikos da bu. Šiandien šią mokyklą a s o auja Halina Ka aš. Po An ojo pasaulinio ka o, iš ienos pusės, bu o ęsiami y imai, o ien uo i į ling is inę geog a iją ( ą laiką bu o suku i du isi dialek ai a lasas: Mały a las gwa polskich [Mažas lenkų dialek ų a lasas] edaguo as Kazimie z Ni sch i Mieczysław Ka aś (MAGP); i Ka ol Dejna (AGP) "A las gwa polskich" [Polijos dialek ų a lasas]; i , ki a e us, bu o sus ip in as leksikog a ijos da bas. Taigi nė a a si ik inumas, kad XX amžius lenkų ling is ikos s i yje adinamas žodynų amžiumi. Tuo me u p adėjo bū i skelbiami "Słownik gwa polskich" (Polijos dialek ų žodynas) PAN (Polijos su umpinimas: SGP PAN), "Słownik gwa Os ódzkiego", "Wa mii i Mazu " (Os óda, Wa mia i Masu ia dialek ų žodynas) (SGGOWM) i "Słownik gwa śląskich" (Šilezijos dialek ų žodynas) (SGGOWM). Iš didesnių leksikog a inių p ojek ų bu o baig as Be na d Sych a (SychSGK) "Słownik gwa kaszubskich na le kul u y ludowej" (Kašubijos dialek ų žodynas p ieš liaudies kul ū os oną). XXI a. iki šiol bu o pažymė a žodynų, ku iuose e noling is inis požiū is y a pap as as, p z., Słownik gwa y o awskiej [O a a dialek o žodynas] (KąśSGO) i Ilus owany leksy gwa kony i kul u y podhalańskiej [Ilus uo as Podhale egiono dialek o i kul ū os leksikas] (KąśILG) Józe Kąś; Ilus owany słownik gwa y i kul u y spiskiej [Spišės egiono dialek o i kul ū os ilius uo as žodynas] J. Giś i Maciej Rak (KąśRakILG), Słownik gwa Lubelszczyzny [Lublino egiono dialek ų žodynas] Halina Pelcowa (PelSGL) i Słownik gwa y i kul u y Kujaw [Kuja ia egiono dialek ų i kul ū os žodynas] edaguo a Zo ia Sawaniewska-Mochowa (SKK). 3 Ve a pažymė i, kad lenkų dialek ologija nepasiliko palyginus su ki omis ling is ikos šakomis. S uk ū alizmo pasiekimai bu o naudojami apibūdin i onologinę dialek ų sis emą (p z., Ka aś 1965; Laskowski 1965; Dejna 1973; Reichan 1980). Vis plačiau, kai dialek ai is labiau išsisky ė, bu o a siž elgiama į socioling is inius eiksnius (p z., Dunaj 1986; Ku ek 1990; Kąś 1994). Galiausiai y ėjai k eipėsi į e noling is iką (p z., KąśSGO; KąśILG; KąśRakILG; PelSGL), ku i Lenkijos sąlygomis y a kogni y inė. K. Ni sch eigimu, pag indinis dialek ologijos ikslas, . y. kalbos geog a inės di e enciacijos ap ašymas, šiandien […] dėl dinamiškų socialinių, ekonominių i demog a inių pokyčių, į ykusių Lenkijos kaime po II pasaulinio ka o […], bu o pakeis as ki ais konk ečiais ikslais: 1) išnyks ančių dialek ų apsauga i jų a gai inimas; 2) kaimuose naudojamos kalbos isų lygių pokyčių k ypčių y imas; 3) kiek ieno iš dialek o kilusio elemen o ap ašymas, a siž elgian į jo pasi eiškimus isuose galimuose eks uose. Anks esni p ak iniai K. Niccho nus a y i i siek i ikslai - pilno i išsamio bend ojo dialek o žodynų i ikslio lenkų dialek ų a laso engimas - p a ado sa o mas ą. Taigi lenkų dialek ologija p a ado impulsą, o apie ai y ėjai žino ben jau nuo sep yniasdešim ojo dešim mečio, apie ai liudija u inga li e a ū a, a skleidžian i kaimo gy en ojų naudojamo kodo kin amumą i he e ogenumą. No iai a neno iai, socioling is ika čia is labiau a eina į p iekį, i dėl o dialek ologija iš ik ųjų eikia kaip jos subdisciplina. A siž elgian į anks esnės pas aipos pas abas, galima užduo i klausimą, ku is aip pa y a šio s aipsnio pa adinimo dalis: kaip galė ų a ody i nauji dialek ologinių y imų me odai? P ieš a sakymą eikė ų pa eik i du paaiškinimus: pi masis susijęs su lenkų kaimo kalbine si uacija i dialek ologų požiū iu į pokyčius; an asis nag inėja ki ų disciplinų, ku ios aip pa nag inėja pla esnį olklo o klausimą, mokslinių y imų pa i į. Šiuolaikinė lenkų kaimas, palygin i su XX a. p adžios mies u (kaip ge ai žinoma, K. Ni sch'o y imų i dialek ologijos apib ėžimo pag indas bu o o laiko a pio kaimo kalbos s ebėjimai), ski iasi šiais a ž ilgiais: 1. Ekonomikos ipas y a ki oks. Didžioji dalis kaimo gy en ojų užsidi ba ne iš žemės auginimo, o ai eiškia, kad jie, be ki a ko, keliauja į didesnius mies us a mies us, užsiima ag o u izmu, di ba ne žemės ūkio s i yse, uždi ba pinigus užsienyje a gy ena iš pensijų. Be o, ūkininka imas y a ki oks: p ieš šim me į naudojamus į ankius i mašinas šiandien galima as i ik muziejuose, odėl ikonog a ija aidina okį esminį aidmenį XXI amžiuje suku ose dialek ų žodynuose, nes leksika is labiau ski iasi nuo ealybės. Kaimai bu o elek i ikuo i, kanalizacijos i andens iekimo sis emos y a be eik įp as os, o p ieiga p ie žiniasklaidos i in e ne o y a be eik okia pa i isoje Lenkijoje. Tokiu būdu išnyks a sienos a p kaimo i mies o - ai y a, ai, kas bu o ienas iš pag indų, palaikančių adicinį dialek ologijos sup a imą. 2. Kaimo socialinė klasė nebeegzis uoja. Ge iausia, mes galime kalbė i apie šiuolaikinius kaimo gy en ojus kaip apie als iečių palikuonis. Be o, kaimuose gy ena žmonės, ku ie pe sikėlė iš mies ų (jų skaičius i amžius p iklauso nuo į ai ių eiksnių, ypač nuo ie o ės gam os sa ybių i a s umo nuo mies o aglome acijų). Taip u ė ų bū i paaiškinamas lė as, be nuoseklus u banizacijos g eičio sumažėjimas Lenkijoje. Dėl o sma kiai išnyko iskas, ką dialek ologai, e nologai i olklo is ai apibūdinda o, įskai an dialek us, ypa ingą akciono ma y inę sis emą, am ik ą liaudies eligingumą, ag ocen iškumą, liaudies pap očius i žodinį olklo ą. Kaimo gy en ojams neįmanoma […] dėl liaudies kul ū os i dialek o išsaugojimo […] a sisaky i ci ilizacijos i š ie imo pasiekimų i 4 sa ano iškai pasme k i sa e gy en i kaimo muziejuje. 3. Lenkijos dialek ai išsiski ia isais lygmenimis (p z., mazu acijos p a adimas (p z., czekać ie oj dialek inio cekać, szkoda dial. skoda, żaba dial. zaba, jeżdżę dial. jezdze); senų ilgų okalų (p. y. p ak […] dial. p ok o p ouk, śnieg […] dial. śniyg o śnig, koń […] dial. kóń o kłyń) i nosies okalų ealizacijos su ikimas (p. y. wąs […] dial. wons o wos, idę […] dial. ide o idem o idym, eka ęka […] dial. ynka o ynka); ipinio dialek inio žodynų p a adimas (p z., dialek iniai sužadė u ių pa adinimai: namowiny, nomowiny, nomówiny, ajynie, ynkowiny, umówiny, z ynkowiny pakeičiami ienu nacionaliniu žodžiu za ęczyny); dialek inių žodžių o ma imų pakei imas nacionaliniais (p z., biały […] dial. białas y, cze wony […] dial. cze wonas y; zemyczek […] dial. zemyszek). Jie ge iausiai išsaugo i Silezijoje i Mažosios Lenkijos pie inėje dalyje (Podhale, O a a, Spiš), ačiau ne i čia y a aiškių bend osios kalbų lenkų kalbos su ikimų, ku ie bu o ap ašy i be eik isdešim me ų. Mes gi dime apie dialek ų išnykimą ben jau 150 me ų, o dialek ologai is da u i ką da y i šioje s i yje, išsky us da bą su anksčiau su ink omis medžiagomis. Dialek ai, kaip i be ku i gy a kalba, ys osi, i šį p ocesą negalima sus abdy i. 4. Pi miau minė i ys punk ai galioja i oms Lenkijos dalims, ku ios bu o šalies ibose iki 1945 m., i oms, ku ios bu o aneksuo os pagal Jal os i Po sdamo susi a imus. Folklo o klausimas apibūdinamas iš į ai ių pe spek y ų, įskai an sociologinę, e nog a inę, demog a inę, an opologinę ( izinę an opologiją), ekonominę, eisinę (žemės ūkio eisę), poli inę i s a is inę (ag a inę s a is iką). Jei išnag inėsime mokslinius leidinius, p iklausančius šioms disciplinoms, pas ebėsime kažką, kas juos žymiai ski ia nuo dialek ologinių da bų. Jie o ien uo i į daba į, o ai aip pa aki aizdu mokslinių y imų s i ies apim yje. P aėjus aš uoniasdešimčiai me ų po An ojo pasaulinio ka o pabaigos i Lenkijos sienų pasikei imo, dialek ologai is da daug didesnį dėmesį ski ia Mažosios Lenkijos, Silezijos, Didžiosios Lenkijos i Mazo ijos dialek ams. Ki a e us, pos okiečių aka ų i šiau ės s i ys ( . y. Žemu inė Silezija, Lubuskija, Vaka ų Pome ijos oi odys ė, aka inė šiau inė Pome ijos oi odys ės dalis i šiau inė Va mijos-Masu ijos oi odys ės dalis) bu o pa adin os naujais miš iais dialek ais, ku iuose, kaip manoma, yks a in eg acijos p ocesas. Tačiau isai aip nė a. Figu os. Lenkijos dialek ų diapazonas Lenkijos sienose 5 Dialek ologinį Lenkijos žemėlapį, kaip mes jį žinome, sukū ė po ka o di bęs K. Ni sch. Iš anks o p ieš ka ą iš Lenkijos į e i o ijas, į ku ias po 1945 m. be eik koo dinuo ai pe sikėlė lenkų gy en ojai iš Ry ų pasienio i ki ų šalies dalių, aip pa Lemkos i uk ainiečiai, iš em i pe "Vis ulos" akciją, nesugebėjo pa ek i izoglosai. Todėl MGP nusp endė šiuos egionus išb auk i. Ki os disciplinos, ku ios aip pa nag inėja olklo o klausimą, s udijų s i į su o ma o ki aip. Tačiau p adėkime nuo a puka io laiko a pio. Tuo me u K ako e bu o pagamin i du a lasai: Mieczysław Małecki's, Kazimie z Ni sch's A las językowy polskiego Podka pacie [Language A las o he Polish Podka pacie] (AJPP) i Kazimie z Moszyński's A las kul u y ludowej w Polsce [A las o Folk Cul u e in Poland] (AKLP). Pi masis apėmė pla esnį Podka pačio egioną (įskai an duomenis iš Lemko egiono). AKLP, sa o uož u, apėmė isą a puka io Lenkijos als ybės e i o iją, įskai an Uk ainos i Bal a usijos gy en ojų gy enamas e i o ijas. Abu a lasai bu o suku i ienu me u. Po ka o bu o išleis i MAGP i "Polski a las e nog a iczny" (Polijos e nog a inis a las), ku iuos išleido Józe Gajek (PAE). Tačiau a p šių da bų y a aki aizdus nesude inamumas. MGP apima ik 7 punk us po okiečių e i o ijų kaip pa yzdį, " ep ezen uojančius Lenkijos cen us Uk ainos, Bal a usijos i Lie u os ie o ėse, ku ių gy en ojai po ka o pe sikėlė į a gau as aka ines e i o ijas". "Polski a las e nog a iczny" [Polijos e nog a inis a lasas] sa o uož u "apima isą Lenkijos als ybės e i o iją, aigi i po An ojo pasaulinio ka o sug įžusias žemes". Šią si uaciją bandė į eik i d iejų omų "Mały a las językowy wojewódz wa go zowskiego" ("Mažasis kalbos a las"). Go zow oi odys ės a lasas] (MAJWG). Tačiau paaiškėjo, kad K. Nicko suku ų me odų, ski ų apibūdin i medžiagą, ku i y a daug sudė ingesnė už adiciškai sup an amus dialek us, aikymas nea nešė ikė inų ezul a ų. Vie oj izoglosų žemėlapiuose eiškiniai bu o išdės y i a ski ų aškų pa idalu. Nepaisan šių nepa ogumų, MAJWG su eikia mums šiek iek įž algos į ik ąją kalbų si uaciją Lubuskijos egione, apie ku ią daug daugiau sužinojome ėliau iš jau ci uo os Anna Zielińska's Mowa pog anicza. S udium o językach i ożsamościach w egionie lubuskim [G anžinės kalbos. Kalbų i apa ybės y imas Lubuskijoje Regionas] (2013). A siž elgian į pi miau ap ašy ą požiū į, e nog a ai ( aip pa sociologai, demog a ai i s a is ikai) apibūdina isą Lenkiją jos daba inėse sienose, o dialek ologai su elkia dėmesį į Mažosios Lenkijos, Mazo ijos, Didžiosios Lenkijos i Silezijos dialek us, odydami pokyčius, yks ančius šiuose egionuose. Ki a e us, pos ge manų e i o ijos nag inėjamos iš socioling is inės i komunikacinės pe spek y os. Kas galė ų bū i naujas lenkų dialek ologinis y imas Kaimas a odo kaip? Pi miausia, eikia p iim i naują dialek ologijos požiū į, ku is nebė a e inamas kaip ling is inės geog a ijos y imas, be pap asčiausiai kaip kaimo kalbos y imas, ypač ų žmonių, ku ie gy eno am ik oje ie oje pe daugelį ka ų, kalba. Tačiau pasku inis eikala imas nė a sine qua non sąlyga, nes galime pas ebė i, kad kaimo aplinkoje naujokai ka ais p iima dialek ą i ie inį gy enimo būdą. Taigi paaiškėja, kad nebe eikia ieško i seniausių in o ma o ių, nes p ak iškai jų pasakojimai y a a ba liekanas o, kas neg įž amai išnyko (a ba ge iausiu a eju išnyks a) į is o iją, a ba jie dažnai y a pasakojimai, išgi s i iš ė ų a senelių, pagal p incipą: žmonės anksčiau aip sakyda o, be šiandien jie daugiau aip nesako. Šis kalbos ipas daugiausia a skleidžia pasy ią žodyną. 6 An a, nes: 1) Mes i oliau gauname in o maciją apie lenkų dialek us daugiausia iš da bų, ku ių medžiaga bu o gau a iš XIX a. pabaigoje gimusių žmonių; 2) Lenkijos žemėlapyje is da y a ie o ių, ku ios dialek ologiniu požiū iu y a p as ai iš i os; 3) po kelių dešim mečių eikia paka o i y imus, kad bū ų galima nu ody i pokyčių mas ą i k yp į; 4) Akus inis dialek ų ap ašymas y a pe spek y us. Ve a iš naujo a lik i išsamius apibūdinamuosius y imus isoje šalyje. Žinoma, ai nė a leng as da bas. P ak iškai ai bū ų labai didelės, ep ezen a y ios į ašų duomenų bazės engimas, ku i, po inkamo apdo ojimo, suda y ų lenkų dialek ų ko pusą, ku į jau p ieš ienuolika me ų pos ula o Halina Ka aś. Tokiu būdu mes gau ume pa ikimą in o maciją apie ai, kaip žmonės iš ik ųjų kalba lenkų kaimuose, nes y imas iš ik ųjų susijęs su kalbama lenkų kalba. A siž elgian į ypa ingą ling is inės padė ies sudė ingumą e i o ijose, ku ios po 1945 m. bu o į auk os į Lenkiją, e a aiky i ling is inių i komunikacinių bend uomenių apibūdinimo me odą, ku į Anna Zielińska (2013) p ak ikuoda o Lubuskijos egione. T ečia, dideli dialek ologiniai p ojek ai, ku ie nebus įgy endin i, gali bū i pakeis i ki ais, iek nacionaliniais, iek egioniniais, konk ečiais p ojek ais. Pi masis, pa yzdžiui, apima ( is da p as ai p ipažin ą) egionalizmo emą. Šiam požiū iui pažangus y imas, ku is aip pa susijęs su dialek ologija (kaip ge ai žinoma, kai ku ie egionalizmai kilę iš dialek ų), bū ų egionalizmų a lasas. Kalban apie dialek ologinius egioninius p ojek us, mes jau u ime kele ą žodynų su naujausiu dialek ų leksikos požiū iu, p z., Mažosios Lenkijos (SGM), Silezijos (SGGOŚ), Lublino (PelSGL), Podhale (KąśILG), O a os (KąśSILG), Spizės (KąśRakILG), Kuja os (SKKGi) i Didžiosios Lenkijos egioninių žodynų se ijos. Kaip ma y i, kai ku iems egionams, pa yzdžiui, Podlačijai i Su alkiui, is da eikia a lik i olesnius y imus. Kalban apie išsamius y imus, neabejo inai eikia daug di b i žodynų i dialek ų sin aksės s i yje. Ke i a, an ąjį dialek o gy enimą galima pama y i plačiai sup an amuose kul ū iniuose eks uose, įskai an li e a ū ą, ilmus i "disco polo" dainas. In e esą pi mosioms eks ų ūšims sukėlė S anisław Dubisz knyga "S ylizacja gwa owa w polskiej p ozie zydzies olecia powojennego" (1986). Monika K esa (p z., 2019) ap a ia dialek ų s ilizaciją ilme, o "disco polo" dainų eks us iš ling is inės i kul ū inės pe spek y os apibūdino Bogusław Skow onek i Na alia Zbo owska (2021). Ne i iš pi mo ž ilgsnio šios dainos odo daug lygiag ečių su adiciniu žodiniu olklo u, ypač meilės dainomis (pa alelinių iesioginių i aizdinių aizdų kū imas, naudojan uos pačius ek izi us i panašias me a o as). Dialek ai aip pa pasi odo in e ne e, ku is y a y imo objek as. Penk as, a ski a ema y a dialek inis li e a ū inis kū inys, ku į daugiausia p ak ikuoja au o ių iš Podhale, O a a i Spisz. Ž elgdamas į šią li e a ū ą iš leksikos s a is ikos pe spek y os, galima a ski i dialek inį li e a ū inį s ilių, ski ingą nuo Je zy Ba miński (1990) ap ašy ų kalbinių i meninių s ilių. Meninis s ilius y a kilęs iš bend osios kalbos, o li e a ū inis s ilius - iš abiejų, ačiau jis eikia su didesniu žodynų skaičiumi. Šeš ąja, dialek ologija u ė ų eaguo i į socialinius lūkesčius, ku ie, be ki a ko, pasi eiškia e i alizuojan dialek us egioninių liaudies šokių i dainų g upių eiklai bei į ai ių ipų spek akliams. Kalban apie dialek ologams keliamus socialinius lūkesčius, bū ina pasinaudo i galimybėmis, ku ias su eikė Lenkijos a i ika imas 2011 m. UNESCO Kon encijai dėl nema e ialaus kul ū os pa eldo 7 apsaugos. Tokiam pa eldui, žinoma, p iklauso i dialek as. Sep in a, dialek ologijos s ip inimas me odiniu i ma e ialiniais a ž ilgiais gali bū i pasiek as emian is šios disciplinos is o inėmis šaknimis. A chy uose is da y a ank aščių da bų, ku ie gali pakeis i mūsų požiū į į Lenkijos mokslo is o iją. S a bias pas abas apie dialek ologinių y imų me odiką aip pa galima as i, pa yzdžiui, K. Ni sch laiškuose. Aš un a, mes galime pakeis i isuomenės požiū į į dialek ologiją, populia inan jos pasiekimus in e ne e. Tai, pa yzdžiui, ap a nauja po alas "Dialek y i gwa y polskie". Kompendium in e ne owe [Polijos dialek ai. In e ne inis kompendiumas] edaguoja H. Ka aś. 2 Tokių popula izacijos eiklos po eikį pa i ina Ščecino uni e si e o Humani a inių mokslų akul e o (ne ilologų) s uden ų g upės a lik o su okimo dialek ologijos y imo ezul a ai. Gau i a sakymai a skleidžia i pa i ina, kad esponden ai, ku ie nė a ilologai, isiškai ki aip ma o Lenkijos dialek ologinį žemėlapį. Tokiu būdu pa eik as pasiūlymas gali sukel i, pa yzdžiui, naują lenkų dialek ų a lasą, ku iame aip pa bū ų a siž elgiama į naujus, anksčiau nežinomus pa adinimus. Žinoma, ai nė a leng as da bas. Galų gale, mūsų sp endimai y a įsišakniję didelėje dialek ologinių y imų adicijoje, ku ią umpai ap ašiau šio s aipsnio pi moje dalyje. Galu inės pas abos Be abejo, dialek ologiniai y imai u ė ų apim i isą Lenkijos e i o iją. Tačiau, kadangi pos okiečių e i o ijos i os, ku ios iki 1945 m. p iklausė Lenkijos Respublikai, u i ski ingą ling is inę si uaciją, kaimo kalbos ap ašymas u i ai a siž elg i. Kalban apie aka ines i šiau ines žemes, a odo, ge iausias y a A. Zielińska pasiūly as i įgy endin as me odas, . y. paž elg i į bend a imo bend uomenes, ku ios ęsiasi sa o kilmės ie o ių dialek us i adicijas, a ba - jei jos nepakei ė gy enamosios ie os (kalbu apie Lenkijos gy en ojus, gy enančius Vokie ijos als ybės y inėse p o incijose, ku ios bu o į auk os į Lenkiją) - ęs i p ieška inius kalbinius i kul ū inius yšius. Kalban apie e i o ijas, ku ios bu o Lenkijos Respublikos sienose iki 1945 m., a odo pag įs a a lik i apibūdinamuosius y imus. Pasi odo (ž . pas abas sky iuje "Ling is inė padė is Lenkijos kaimuose"), kad dialek ų dezin eg acija jau aip pažengusi, kad ie oj senesnių dialek ų b uožų pėdsakų paieškos, . y. e ospek y ių y imų, ge iau pap asčiausiai pažymė i i apibūdin i daba inius dialek o b uožus, sup an amus kaip kaimo kalbą. Kadangi dialek ologija y a susijusi su olklo u, nauji y imai aip pa u ė ų bū i ski i į ašy i naujas dialek o meninio s iliaus ealizacijas. Dėl šios p iežas ies mokslinių y imų spek as apims, pa yzdžiui, aka ėlių i disko polo kū inius. Ne gi pa i šu iniškas adicinio žodinio olklo o eks ų (p z., Ba miński 1974) i disko polo dainų eks ų palyginimas a skleidžia daug panašumų pagal emą (daugiausia meilė), simbolizmą, pa alelizmą i žodyną (p z., umpų a dinių o mų bu imas: me (moje), we (d i), swe (swoje), mego (mojego), wego (d i) i . .). Kadangi Lenkijoje kalbamos kalbos ap ašymo adicija p asidėjo 1970-aisiais me ais (ž . p z., "Dunaj 2019"), suku us me odus galima sėkmingai aiky i kaimo ie o ėse į ašy oms medžiagoms. Šiame s aipsnyje pa eik i pos ula ai, ypač apibūdinamas Lenkijos kaimų kalbos ap ašymas, leis ų mums pe ženg i dialek ologinių y imų akla ie ę. 2 h p://www.dialek ologia.uw.edu.pl/index.php. 8 BIBLIOGRAPHY AGP: A las gwa polskich [A las o Polish Dialec s], . I–IV, Dejna Ka ol, Wa szawa: Wydawnic wo Uniwe sy e u Łódzkiego, 1995. AJPP: A las językowy polskiego Podka pacia [Language A las o he Polish Podka pacie], . I– II, M. Malecki, K. Ni sch, K aków: Polska Akademia Umieję ności, 1934. AKLP: A las kul u y ludowej w Polsce [A las o Folk Cul u e in Poland], K. Moszyński, . 1: 1934; . 2: 1935; . 3: 1936, K aków: Polska Akademia Umieję ności. Ba miński Je zy 1974: „Jaś koniki poił” (Uwagi o s ylu e o yku ludowego) ["Jaś wa e ed he ho ses" (Rema ks on he S yle o Folk E o icism)]. – Teks y. Teo ia li e a u y, k y yka, in e p e acja 2(14), 11–24. Ba miński Je zy 1990: Folklo – język – poe yka [Folklo e – Language – Poe ics], W ocław–Wa szawa–K aków: Zakład Na odowy im. Ossolińskich. Dejna Ka ol 1973: Dialek y polskie [Polish Dialec s], W ocław–Wa szawa–K aków– Gdańsk: Zakład Na odowy im. Ossolińskich. Do oszewski Wi old 1934: Mowa mieszkańców wsi S a oź eby. Opis i ezy eo e yczne [Speech o he Inhabi an s o he Village o S a oź eby]. – P ace Filologiczne 16, 249– 278. Dubisz S anisław 1986: S ylizacja gwa owa w polskiej p ozie zydzies olecia powojennego (nu ludowy w la ach 1945–1975) [Dialec S yliza ion in he Polish No els o he Thi y Yea s a e he Wa ], W ocław–Wa szawa–K aków–Gdańsk–Łódź: Zakład Na odowy im. Ossolińskich. Dunaj Bogusław 1986: Dialek ologia a socjolingwis yka [Dialec ology and Sociolinguis ics]. – Ac a Uni e si a is Lodziensis. Folia Linguis ica 12, 15–23. Dunaj Bogusław 2019: Badania polszczyzny k akowskiej – p zeszłość i e aźniejszość [The Pas and he P esen o Resea ch in o C acow Polish]. – LingVa ia 14(1), 35–47, DOI: h ps://doi.o g/10.12797/LV.14.2019.27.02. I ić Milka 1975: Kie unki w lingwis yce [Di ec ions in Linguis ics], W ocław–Wa szawa– K aków–Gdańsk: Zakład Na odowy im. Ossolińskich. Ka aś Mieczysław 1965: Polskie dialek y O awy 1. Fone yka i onologia [Polish Dialec s o O a a 1. Phone ics and Phonology], K aków: Uniwe sy e Jagielloński. Ka łowicz Jan 1900–1911: Słownik gwa polskich [Dic iona y o Polish Dialec s] I–VI, K aków: Nakładem Akademii Umieję ności. Kąś Joze 1994: In e e encja leksykalna słownic wa gwa owego i ogólnopolskiego (na p zykładzie gwa o awskich) [Lexical In e e ence o Dialec al and Gene al Polish Vocabula y (Based on he Example o O a a Dialec s)], K aków: Nakładem Uniwe sy e u Jagiellońskiego. KąśILG: Ilus owany leksykon gwa y i kul u y podhalańskiej [Illus a ed Lexicon o he Dialec and Cul u e o he Podhale Region], J. Kąś 2015–2019, . I: A–B, Bukowina Ta zańska – Nowy Sącz, 2015; . II: C–Do, Bukowina Ta zańska – Nowy Sącz, 2015; . III: D–G , Bukowina Ta zańska 2016; . IV: Gu–Kol, K aków, 2017; . V: Koł–Mad, Nowy Sącz, 2017; . VI: Ma –Nie, Nowy Sącz, 2018; . VII: Ni –Pap, Nowy Sącz, 2018; . VIII: Pa –Pou, Nowy Sącz, 2018; . IX: Pow–Sce, Nowy Sącz, 2019; . X: Sch–Ś ó, Nowy Sącz, 2019; . XI: Ś y–Wych, Nowy Sącz, 2019; . XII: Wyci–Ż, Nowy Sącz, 2019. 9 KąśRakILG: Ilus owany słownik gwa y i kul u y spiskiej [Illus a ed Dic iona y o he Dialec and Cul u e o he Spisz Region], J. Kąś, M. Rak, . I: A–J, K aków: Księga nia Akademicka, 2024. KąśSGO: Słownik gwa y o awskiej [Dic iona y o he O a a Dialec ], J. Kąś, K aków: Księga nia Akademicka, 2003. K esa Monika 2019: Filmowa s ylizacja gwa owa na p zykładzie lwowskiego bałaku w polskich ilmach abula nych (1936−2012) [Cinema ic Dialec S yliza ion on he Example o L i Balak in Polish Fea u e Films (1936–2012)], Wa szawa: Nakładem Wydziału Polonis yki Uniwe sy e u Wa szawskiego, Ins y u Języka Polskiego Uniwe sy e u Wa szawskiego. Ku ek Halina 1990: Me odologia socjolingwis ycznego badania one yki języka mówionego ś odowisk wiejskich (na p zykładzie kilku wsi Beskidu Niskiego) [Me hodology o Sociolinguis ic Resea ch on he Phone ics o Spoken Language in Ru al En i onmen s (Based on he Example o Se e al Villages in he Low Beskids)], K aków: Nakładem Uniwe sy e u Jagiellońskiego. Laskowski Roman 1965: Sys em onologiczny gwa y wsi Moszna w powiecie k apkowickim [The Phonological Sys em o he Dialec o he Village o Moszna in he K apkowice Dis ic ]. – Zeszy y Naukowe UJ. P ace Językoznawcze, 191–210. MAGP: Mały a las gwa polskich [Small A las o Polish Dialec s] 1–13, K. Ni sch, M. Ka aś, W ocław–K aków: Polska Akademia Nauk, 1957–1970. MAJWG: Mały a las językowy wojewódz wa go zowskiego [Li le Language A las o he Go zow Voi odeship], . 1: ed. Z. Zagó ski, A. Sie adzki, E. G zelakowa, Poznań, 1992; . 2: ed. Z. Zagó ski, Poznań: Uniwe sy e im. Adama Mickiewicza w Poznaniu, 1996. Malinowski Lucian 1873: Bei äge zu sla ischen dialec ologie I. Uebe die Oppelnsche Munda in Obe schlesien [Con ibu ions o Sla ic Dialec ology I. On he Opole Dialec in Uppe Silesia], Leipzig: D uck on Bä & He mann. Ni sch Kazimie z 1915 [1957]: Dialek y języka polskiego z 3 mapami [Polish Dialec s wi h 3 Maps], W ocław–K aków: Zakład Na odowy im. Ossolińskich [ i s edi ion in: Encyklopedia Polska Akademii Umieję ności 3: Język polski i jego his o ia z uwzględnieniem innych języków na ziemiach polskich [Polish Encyclopedia o he Academy o A s and Sciences 3: The Polish Language and I s His o y, Including O he Languages in Poland] 2, K aków, 1915: nakładem Akademii Umieję ności, 238–343]. PAE: Polski a las e nog a iczny [Polish E hnog aphic A las] I–VI, ed. J. Gajek, W ocław: Polskie Towa zys wo Ludoznawcze, 1964–1981. PelSGL: Pelcowa Halina, Słownik gwa Lubelszczyzny [Dic iona y o he Dialec s o he Lublin Region] I: Rolnic wo – Na zędzia olnicze. P ace polowe. Zbió i ob óbka zbóż, 2012; II: Rolnic wo – T anspo wiejski. Rośliny okopowe i paszowe. Gleby i odzaje pól. Up awa lnu i konopi. Zbió siana, 2014; III: Świa zwie zą , 2015; IV: Sad i og ód wa zywny. Budownic wo i p zes zeń podwó za, 2016; V: Świa oślin, 2017; VI: Poka my, 2019; VII: Odzież i obuwie, p zędzenie lnu i kanie płó na, 2020; VIII: Człowiek i odzina, higiena i cho oby, meble, sp zę y i p ace domowe, 2020; IX: P zes zeń wsi. Uksz ał owanie powie zchni. Życie społeczne i zawodowe, 2021; X: Ob zędowość i obyczajowość ludowa, Lublin, 2022; XI: Me eo ologia i as onomia, czas, kolo y, Lublin, 2022; XII: Czynności – mia y – uczucia – cechy i właściwości – inne. Teks y gwa owe. Indeks haseł, Lublin: Wydawnic wo Uniwe sy e u Ma ii Cu ie- Skłodowskiej, 2023.