bloB
Bi awi
B
KA
LB
OUT
YR.
078
K.
LA
Ul
Sib
MA
dp
Eh,
eece
U
VO:
Sikes
Re
MOKSLU
AKADEMIJA
KIRTIS,
PRIEGAIDE
FR
JU
POVEIKIS
VOKALIZMUI
BIRZU
TARMEJE
I.
JASINSKAITE
Bi zy
a me
Siuo
a eju
adinama
a mé,
ku ia
a oja
ie iniai
gy en ojai
Bi zy
mies e
i
5—10
km
spinduliu
aplinkui.
Si
a mé
p iklauso
aukS aiciams
y ie iams
pun ininkams.
Bi zy
a més okalizmo
speci ikg
nulemia
kai
ku ie
p ocesai,
glaudZiai
susije
su
ki giu
i
p iegaide.
P ieS
apZ elgian
Siuos
p ocesus
i
jy
ezul a us,
eikia
no s
umpai
palies i
a més
ki cio
a i aukima
i
p iegaide.
Pagal
adicing
nuomone
manoma,
kad
Bi zai
p iklauso
isuo inio
ki cio
a i aukimo
zonai.
Ta iau
iS
ik yjy
aip
né a.
Bi zy
a méje
ki is
a i au-
kiamas
salygi’kai,
a iau
ne
aip,
kaip
ai
da o
ki os
a més
sqlyginio
ki io
a i aukimo
zonoje.
Pap as ai,
salyginiu
ki cio
a i aukimu
adinamas
eiskinys
kai
ki is
a i aukiamas
i8
i agalés
i
umposios
galiinés
j
ilga
Saknj
(a
p iesgaliinini
skiemenj).
Taciau
Bi zy
a méje
iska
nulemia
ne
Saknies,
©
galiinés
kiekybé.
Ta més
ki io
a i aukimo
désnis
oks:
i8
umpos
galiinés
ki is
a i aukiamas!,
i8
ilgos
galiinés
( i ap adés
a
i agalés)
-—
nea i au-
kiamas,
p z.:
sak
<
Saka,
nés*
<
nedsu,
bal?
<bal i,
uaks
<
ankas,
aiks<
aikiis,
be
sakos
<S8akés,
aiké
<
aikai,
sako
<
saka i,
aikdm
<
aikam,
ka di
<
ka ai.
‘Ta méje
y a
penkios
p iegaidés:
1.
T i ap adé
(’)—gi dima
an
d ibalsiy
ai,
au,
e
i
miS iyjy
d iga siy
a liepimy
a méje
pi mojo
sando,
p z.:
kdims
<
kdimas,
kduls
<
kaulas,
éids
<
éidas,
md7?
<
mil i,
pi ms
<
pi mas,
s im?
<
s im i,
sim?
<
sém i,
lings
<
langas.
2.
T i agalé
(~)—gi dima
an
d ibalsiy
az,
au,
ei,
ui
i
mis iyjy
d i-
ga siy
a licpimy
a méje
an ojo
sando,
p z.:
aiks
<
aikas,
ldiiks
<
la ikas,
k eip?
<k eip i,
po ks
<puikis,
balps
<
balnas,
ki i-s
<ki ys
(ki is)
u ik
<
anka
guil
<
gul i
;
an
i ap adés
Saknies,
naujai
i
ja
a i aukus
1
[8im j
suda o
j a dZiai
ka ds,
ands,
iskds,
kaxkas,
ku ie
ki éiuojami
kaip
ien-
“skiemeniai
j a dZiai
kds,
as.
2
P iebalsiy
minks umas
p ieS
p ieSakinés
eilés
balsius
neZymimas,
nes
uo
a eju
a méje
jie
isada
minkS i
(i8sky us
J.
189
ki j,
p z.:
ke
ik
<kalné,
bale
<
bal a,
ung
<
lange,
la h
<
laiba
( ai
pa i -
ina,
kad
isi
p ieSki iniai
ilgi
skiemenys
y a
i agaliai).
3.
T umpiné
(*)—gi dima:
an
umpyjy
balsiy
ienskiemeniuose
Zode-
liuose,
p z.:
ma ,
bé ,
ik,
su;
an
naujai
ki giuo y
umpyjy
balsiy,
ga usiy
Ki i
po
jo
a i aukimo,
p z.:
i
<
is a,
gé
<
ge a,
is
<
isi,
sk
<
suki;
kai
ku iuose
bisimojo
laiko
III
asmens
eiksmazodziuose,
ku
a mé
u i
su umpéjusius
balsius
i§
i ap adziy,
o
li e a i iné
kalba— o mas
su
me a-
onija,
p z.:
sakis
<
sakys
(sak s),
kas
<
kans
(kgs),
a ba
ku
a mé
u i
umpus
balsius
ie oj
senyjy
i agaliy,
P z.:
is
( és),
skis
(skés)
(Sie
um-
pi
balsiai
gali
bi i
a si ade
pagal
analogija
su
pi muoju
a eju
a ba
iesiog
su umpéje
i§
i agaliy);
an
j a dziy
ands,
ka ds,
iskas,
kaskds,
i8
ku iy
galiiniy
ki is
a méje
nea i aukiamas
pagal
analogija
su
ienskiemeniais
i a dziais
ds,
kas.
4.
Vidu iné
(*)—gi dima:
an
pailgéjusiy
po
ki giu
1,
U,
PVz.:
Si s
<
8-
as,
ig
< i8a,
ieds
<
iidas,
7
<
u i;
an
ilgyjy
balsiy
i
d ibalsiy
ie,
uo,
naujai
ga usiy
ki j
po
jo
a i aukimo,
p z.:
sans
<
sinus,
#mén
<
zmona,
dien
<
diena,
juod
<juoda;
an
ki éiuo y
ilgyjy
balsiy
i
d ibalsiy
ie,
uo,
pVz.:
i s
< y as,
pik?
<
pyk i,
Sons
<
86nas,
Jéns
<
Jonas,
piens
<
p enas,
Siens
<
8i€nas,
duon
<
duiona,
juoks
<
judkas.
5.
Ki s iné
(*)—gi dima
an
su umpéjusiy
zodzio
gale
i agaliy
é,
0,
4,
au,
ei
i
ie,
uo,
p z.:
ka es
<ka és,
sakos
<
Sakos,
ge s
<
ge ai,
sako
<
saka i,
sake
<
sakei,
ane
<
anié,
ka o
<ka u6
(e—é
su
e
a spal iu,
o—o
su
a
a spal iu,
e—¢
su
a
a spal iu),
Galima
pas ebé i,
kad
li e a i inés
kalbos
balsiai
i
d ibalsiai
Zodzio
gale
a liepia
ienus
a més
ga sus,
0
Zodzio
p adzioje
bei
idu yje—ki us.
Vadinasi,
a més
Zodzio
galo
désniai
y a
ki okie
negu
negaliininiy
skiemeny.
Ta més
ZodzZiy
galiines
eikia
s ip us
umpéjimas,
apimas
i
ki dciuo us,
i
neki iuo us
skiemenis.
Cia
jis
Susipina
su
ki u
a mei
nemaziau
bidingu
eiSkiniu—neki éiuo y
skiemeny
umpéjimu.
Ypa
su umpéja
a méje
ne-
Ki Giuo os
galiinés,
nes
jose
yks a
Sie
abu
p ocesai.
D ibalsines
galiines
eikia
da
i
e ias
eikenys—d ibalsiy
sandy
asimiliacija,
ku i
paspa ina
jy
su umpéjimg.
Visi
Sie
ys
p ocesai,
ykdami
glaudziai
susije
a pusa y,
da é
a méje
daba ines
zodziy
galiines.
Apz elgsime
a més
ZodZiy
galiiniy
okalizma,
kad
iS yské y
Siy
p ocesy
eiga
i
pada iniai.
1.
T umpieji
galininiai
balsiai
a,
e,
i,
u
a méje
bu o
neki éiuo i
ig
seno
a ba
dél
ki éio
a i aukimo.
Tokioje
pozicijoje
jie
nuk i o
a ba
iSk i o,
p z.:
sdk
<8aka,
aiks
<
aikas,
(su)
ka?
<
ka ,
kd7S
<ka és,
Ri?
<
ki ,
wn
S
<
an is,
di b
<
di bu,
aiks
<
aikis.
Siy
balsiy
iSk i imas
isai
sup an-
amas—su umpés i
jie
jau
nebegali,
odél
isk in a,
eikiami
galiniy
umpéji-
mo
i
neki ciuo y
skiemeny
umpéjimo.
Ki éiuo oje
padé yje
jie,
u
bi ,
nebi y
isk i e,
kaip
odo
j a dziai
ands,
ka as,
iskds,
hashas.
190
2.
Ilgieji
balsiai
q,
e,
7,
y»
4,
%
ki giuo oje
galiinéje
iSlaiko
sa o
kieky-
be
(kokybe
ne
isi
i8laiko),
p z.:
ness
<
neSa is
(neSqs),
ani
<
ana i
(ana),
mani
<
mane i
(mane),
gaidis
<
gaidjs,
aiki
<
aiki.
Kaip
ma y i,
Sioje
pa-
dé yje
galiniy
umpéjimas
jy
ne eikia.
Neki ciuo oje
galiinéje
Sie
balsiai
su umpéja
iki
pusilgiy,
p z.:
di bu.s
<
di bans
(di bas),
aiku.
<
aikan
( ai-
ka),
dii.s
<
aSens
( aSes),
ha i.
<
ka en
(ka e),
gui.
<a ys,
dhi.
<Akj,
snus
<
s in s,
sodu.
<
sddy.
3.
Ilguju
balsiy
é,
o
a liepimai
a méje
nep iklauso
nuo
ki éio
bu imo
a
nebu imo,
p z.:
ka e
<ka é
(ka é),
bi7be
<
bulbé
(bul é),
sakos
<
Sakos,
géldos
<
géldos.
Ski iasi
absoliu inés
i
neabsoliu inés
galiinés
a liepimai,
ko
ki uose
ilguosiuose
balsiuose
nepas ebé a.
Absoliu inéje
gal inéje
Ik
é,
o
a lie-
pia
a méje
e,
@,
pV zZ.:
upe
(upé),
gesme
(giesmé),
pa la
( a lé),
a a
( ako),
s@ a
(sa o).
Ma y ,
Siuo
a eju
absoliu iné
galiiné
su umpéjo
da
ada,
kai
ie oj
Ik
é,
0
bu o
@,
a.
Sie
2,
@
su umpéjo
a méje
iki
e,
a
i ,
yks an
é,
a>é,
0
p ocesui,
jie
jau
nebegaléjo
pasikeis i.
Neabsoliu ingje
galiinéje
Ik
é,
o
a méje
duo-
da
¢
(po
/
),
0,
p z.:
gesmes
<giesmés,
gizsmes
<giésmés,
a lis
<
a lés,
a les
<
ailés,
Sakos
<
’akés,
sgkos
<
Sikos.
Neabsoliu ine
galiiné
a méje
su umpéjo
éliau,
kai
@,
@
jau
bu o
paki e
j
é, o.
T umpéjan
galiinei,
Sie
lé,
o
su umpéjo
i
odé)
papla ejo,
duodami
umpus
e,
§£,
o.
4,
Gal ininiai
d ibalsiai
ai,
au,
e
su ienbalséja,
jei jie
i8
seno
i aga-
liai
(be
ki io
a
su
ki éiu),
p z.:
aiké
<
aikai,
ldukés
<
laukais,
sods
<
s6-
dai,
ma o
<
ma a i,
sunos
<siina is,
digo
<
algau;
ma e
<
ma ei,
dlge
<
al-
gei,
ka e
<
ka ei.
T i ap adigkai
ki giuo i,
Sie
d ibalsiai
nepakin a,
p z.:
andi<
andi,
indi
<
endi,
du
<
au,
sdu
<
séu
(d ibalsio
ei
pa yzdZiy
Siuo
a eju
ne as a).
Biidami
iS
seno
i ap adziai,
be
be
ki io
Sie
d ibalsiai,
a odo,
edukuojasi,
kaip
odo
ienin elis
pa yzdys
Se a
<Si ai
( ns.
naud.).
Vadinasi,
a méje
galiininiai
ai,
au,
e
duoda
j ai ius
a liepimus:
ka ais
iSlieka
okie
pa ,
ka ais
edukuojasi,
0
ka ais
su ienbalséja.
Kaip
ma y i,
labiausiai
pasi-
duoda
umpéjimui
i agaliai
ai,
au,
ei—jie
ne
su ienbalséja.
Tai
nulemia
ju
one iné-a ikuliaciné
s uk i a.
D ibalsiai
ai,
au,
ei—pla aus
i
siau o
ga so
junginiai
— ampa
ypa
nepa ogiis,
kai
ki iuojami
i agaliskai.
Tada
pi masis
sandas,
ku is
Siuo
a eju
a iamas
silpniau,
edukuojasi
i
asimiliuo-
jasi
su
an uoju,
kad
ba y
pa ogiau
i& a i.
Galiniy
umpéjimas
q
p ocesa
da
paspa ina.
Gal
bii ,
Siek
iek
asimiliuojasi
i
an asis.
Abiem
sandams
su ienodéjus
i
susiliejus
(0
gal
bi ,
an ajam
a k i us),
i8
d iejy
ga sy
a si-
ado
ienas,
ku is
i8
p adziy
u éjo
bi i
ilgas,
o
éliau
su umpeéjo.
Tokiu
bidu
i agaliai
ai,
au,
e
galéjo
su ienbalsé i.
T i ap adZiai
ai,
au,
e
u i
isai
ki a
p igim i—
ju
pi masis
sandas
a iamas
yskiai,
odél
nelinkes
silpne-
i,
o
an asis
ne odo
polinkio
edukcijai
i
asimiliacijai,
nes,
biidamas
siau as,
na ii aliai
pa uosia
sekan io
p iebalsio
a ima
a
bu nos
uzda yma.
Dél
Siu
p iezaséiy
i ap adzZiai
galiininiai
ai,
au,
ei,
biidami
ki giuo i,
isa
nepakin a,
kaip
ma y i
i§
aukS iau
duo y
pa yzdziy,
o
neki ciuo i
jie
nebe u i
balso
spudzio
an
pi mojo
sando,
p a anda
sa o
a spa uma
i
Siek
iek
edukuojasi.
19]
Taigi,
galiininiy
d ibalsiy
ai,
au,
e
a liepimai
a méje
y a
sandy
asimiliacijos
i
galiniy
umpéjimo
ezul a as.
5.
D ibalsiai
ie,
o
iek
ki ciuo oje,
iek
neki ciuo oje
galinéje
su ienbal-
séja
iki
umpy
balsiy
e,
9,
p z.:
ané
<
anié,
nak eS
<nak iés,
si e
<
di ie,
ano
<anu6,
dain§s
<dainuds,
Si o
<Si uo.
Tai
aip
pa
d ibalsiy
sandy
asi-
miliacijos
i
galiiniy
umpéjimo
pada inys.
6.
D ibalsis
ui
Zodzio
gale
e as,
i ap adzio
jo
ne
ne as a,
T i aga-
liskai
ki giuo as,
jis
edukuojasi
iki
o ,
ku iame
ma y i
sandy
asimiliacija,
P zZ.:
apsukoli
<
apsukui
(aplink).
Neki giuo oje
galiinéje
ui,
a odo,
nuk in a,
kaip
joks
ki as
d ibalsis,
p z.:
sin
<
s inui,
s a/
<
s alui.
Sp endzian
ien
ig
ns.
naud,
galiinés,
galima
pamany i,
kad
¢ia
nuk i o
-u,
ku is
a mése
daznai
bina
Sio
linksnio
galiinéje.
Tadiau
an inio
ui
nuk i imas
a méje,
p z.:
u g®
<
u guj
<
u guje,
il
<
Vilniuj
<
Vilniuje,
leidzia
spé i,
kad
i
ns.
naud.
nuk i o
wi.
7.
Galininiai
miS ieji
d iga siai,
pap as ai,
y a
an iniai,
odél
jie
daugiau
a méje
nebe umpéja.
I8
seno
galininis
ka ais
bina
d iga sis
a
— ada
jis
nume a
an ajj
sanda,
p z.:
da
<
da ,
daba
<dabai,
Kaip
ma y i,
zodzio
galo
désniai
labiausiai
eikia
umpuosius
balsius
—
jie
ne
iSk in a.
Ilgieji
balsiai
Zodzio
gale
su umpéja,
be
ne ienodai:
ienus
daugiau
eikia
neki iuo y
skiemeny
umpéjimas
(a,
€:
bb
>
4
@;
0
ki us—
galiiniy
umpéjimas
(é, 0).
D ibalsiai
aip
pa
umpéja
ne ienodai:
d ibal-
siams
ai,
au;
ei
da o
j akos
p iegaidé,
0
ie,
uo
su ienbalséja
kiek ienoje
ga-
lincje.
Kad
i
kaip
j ai uoja
zodzio
galo
paki imai
a méje,
jie
isuome
désningi.
Negaliininiuose
skiemenyse
li e a i inés
kalbos
balsiai,
d ibalsiai
i
mi8-
ieji
d iga siai
a liepia
kiek
ki okius
a més
ga sus.
Juos
panag inéjus,
paais-
keja,
kad
Gia
i gi
y a
sa i
one iniai
désniai.
Kaip
i
zodzio
gale,
cia
eikia
neki ciuo y
skiemeny
umpéjimo
désnis,
ku is
kai
ku iuos
balsius
eikia
ne
s ip iau
negu
a i inkamus
galininius
balsius.
G e a
o
eikia
umpyju
ki -
Ciuo y
skiemeny
pailgéjimo
désnis,
pagal
ku j
pailgéja
umpi
ki giuo i
bal-
siai.
Sis
désnis
zodzio
gale
negali
eik i,
nes
galininiai
umpieji_balsiai
islike
ik
ienskiemeniuose
Zodeliuose
i
naujai
galiinéje
a si adusiuose
skie-
menyse,
©
jy
Sis
désnis
neliecia.
Negalininiuose
skiemenyse
yks a
i
d ibal-
siy
(bei
miS iyjy
d iga siy)
sandy
asimiliacija,
pazjs ama
i
zodzio
gale
Visy
Siu
désniy
koo dinuo as
eikimas
da é
daba ing
Bi zy
a més
negaliini-
niy
balsiy,
d ibalsiy
i
miS iyjy
d iga siy
sis ema.
Ja
¢ia
apz elgsime:
1.
Negalininiai
umpieji
balsiai
a,
e
po
ki éiu
pailgéja,
a odo,
iki
ilgu,
0
i,
u—iki
pusilgiy,
p z.:
caks
< akas,
kas?
<kas i,
é s
<
é as,
més?
<
més i,
1ak
<
lékia,
s s
<‘i as,
ikps
< ik as,
mi.F7
<mis i,
di .je
<
dixjai
(du).
Neki éiuo oje
pozicijoje
Sie
balsiai
bina
umpi,
p z.:
sakik
<
sakyk,
pame e
<
pame é
(pame é),
sudé?
<
sudé i,
ik é
<
ik ai.
*
Kad
8i
o ma
ne
-a-
kamieno,
kaip
bi y
galima
pamany i,
odo
kic as
galininis
g,
192
2.
Negaliininiai_
ilgieji
balsiai
é,
0,
4d
@
i
>
us
&
ki giuo oje
pozicijoje
islaiko
sa o
ilguma,
P z.:
k?
<
ék i,
12k?
<
lek i,
iols
<
dnzuolas
(azuolas),
Skis?
<
ske is i
(skes i),
[757
<li is i
(s i),
i s
< y as,
ski ST
<
sk ins i
(skys i),
ba
<
bi i.
Bidami
neki diuo i,
Sie
balsiai
su umpéja
iki
umpy-
é,
o
Siuo
a eju
kiek
papla éja
i
jgyja
e,
4
a spal j.
é
po
/
Siuo
a eju
duoda
e
(papla éjusj
¢).
P z.:
eki-ms
<
ékimas,
leki-ms
<
lékimas,
mon
i
<Zmonig,
kusn
is<
kansn s
(kasnis),
isims
<
esimas,
ind?
<jnes i,
ice
<
y ai,
skuz-
dam
<
skusdama,
uki?
< ikj i,
asims
<
a’ymas,
dlgi
< algy i.
3,
Negaliininiai
d ibalsiai
a ,
au,
ei,
bidami
i ap adziai,
iSlaiko
sa o
kiekybe
i
kokybe
(i8sky us
ei
po
1),
p z.:
kdims
<
kéimas,
ddik s
<
daik as,
sduj
<
sduja,
Iduk?
<
lauk i,
éids
<
éidas,
Idis
<
léis i.
T i agaliskai
ki -
-¢iuo y
8iy
d ibalsiy
pi masis
sandas
y a
kiek
edukuo as
i
asimiliuo as
an ojo,
p z.:
2#is <
gais i,
laiks
<
laikas,
d diigs
<
d a igas,
ddiig
<
da ig,
k eip
<
k eip i,
xi?
<ei i.
Cia
y a
a
pa i
sandy
asimiliacija,
pas ebé a
Zo-
dzio
gale.
Tai
da
ka a
j odo,
kad
i agaliy
d ibalsiy
one inés
ypa ybés
suda o
palankesnes
salygas
yk i
juose
sandy
asimiliacijai,
negu
i ap a-
dziuose.
Negaliininiuose
i agaliuose
skiemenyse
dyibalsiy
sandy
asimiliacija
yks a
sa a ankigkai,
ne emiama
galiiniy
umpéjimo
kaip
zodzio
gale,
odél
jos
ezul a ai
silpnesni—
iki
su ienbalséjimo
¢ia
nep iei a.
Neki iuo oje
po-
zicijoje
d ibalsiai
ai,
au,
ei
su umpéja
iek
pa ,
kiek
i agaliai,
ik Cia
nepab éziamas
an asis
sandas,
p VZ.:
aike
<
aikai,
laimé?
<laimé i,
ldukims
<
laukimas,
d dug?
<d augai,
eideli.s
<
eidélys
( eidelis),
lnidi-ms
<
leidimas.
4,
Negaliininiai
d ibalsiai
ie,
uo,
bidami
ki éiuo i,
i8laiko
sa o
kiekybe
i
kokybe,
p z.:
iens
<
ienas,
iins
<
Si€nas,
puods
<
puiodas,
juoks
<
judkas.
Neki iuo ame
skiemenyje
jie
su umpéja
iki
umpy
@,
9,
PVZ.:
sendu
<
Siendu i,
eni
< iend,
od?
<
uodai,
hole
<kuolai,
jodudj
<
juoduoja,
obolis
<
obuolys.
Tas
su ienbalséjimas— aip
pa
sandy
asimiliacijos
ezul a as.
Kaip
ma-
y i,
a
asimiliacija
cia
oliau
pazengusi,
ne
iki
su ienbalséjimo,
uo
a pu
kai
d i-
balsiai
ai,
au,
ei
neki iuo ame
skiemenyje
ik
edukuojasi.
Taip
y a
g eiciausiai
odél,
kad
d ibalsiy
ie,
uo
sandai,
biidami
a imesnés
p igim ies
i
suda y-
dami
glaudesnj
junginj,
leng iau
asimiliuojasi
i
odél
g ei iau
ienbalséja.
5.
T i ap adzio
d ibalsio
ui
negaliininiame
skiemenyje
ne as a.
T i a-
galis
biidamas,
jis
edukuojasi
iki
ou,
p z.:
poliks
<
puikis
(iSdidus),
moiils
<
muilas.
Neki giuo ame
skiemenyje
ui
aip
pa
duoda
oi,
p z.:
mo ile
<
muilai.
6.
Mi8 ieji
d iga siai
am,
em,
an,
en
Bi zy
a méje,
kaip
i
ki ose
pun-
ininky
a mése,
paki o
j
wm,
im,
un,
in,
p z.:
sdm i.s
<
sém ys,
sim?
<
sém i,
luniks
<
laiikas,
dink?
<deiig i.
Sio
paki imo
p iezas is
galéjo
bi i
sandy
asi-
miliacija.
Nepa ogu
bu o
a i
placius
balsius
i
uoj
po
jy
nosinius
p iebal-
sius
i agaliuose
d iga siuose,
ku
balso
spiidis
enka
an ajam
sandui,
0
pi masis
a iamas
silpnai.
Taigi,
pi miausia
juose
a,
¢
galéjo
susiau é i
iki
u,
i,
kad
p ia é y
p ie
nosiniy
m,
n,
o
éeliau
analogijos
biidu
Sis
eiskinys
galéjo
i8plis i
i
ki uose
mig iuosiuose
d iga siuose
—
bi en ,
i ap adziuose
:
193

i
neki iuo uose
am,
em,
an,
en.
Ki ose
kalbose
i gi
Zinoma
&i
asimiliacija,
ku i
ienu
a
ki u
bidu
p i eda
p ie
Siy
d iga siy
ienokio
a
ki okio
paki-
imo
(p z..
la iy,
usy
k.).
T i agaliuose
i
neki ¢iuo uose
mis iuosiuose
d i-
ga siuose
a ,
e , al,
el
aip
pa
pas ebima
pi mojo
sando
edukcija
i
asimi-
liacija,
p z.:
a ds
<
a das,
a d3
< a dai,
e ki
< eik i,
ge kla
<
ge klé,
kalb
<
kalba,
aldi?
< aldy i,
pelys
<
pelnas,
kelmz
<
kelmai.
Cia
_pi masis
sandas
kiek
susiau éja
i
ne enka
sa o
spal os.
Balsiai
i,
y
jau
nebegali
siau-
é i,
odél
i8lieka
s eiki
mi& iuosiuose
d iga siuose,
ne
i
ne u édami_
balso
spidzio.
P z.:
si i s
<
sim as,
Sim 3
<
Sim ai,
gul?
<gul i,
sunkinms
<
sun-
kimas.
7.
P iegaidés
spiidis
a méje
pailgina
a
d ibalsio
a
mi8 iojo
d iga sio
sanda,
an
ku io
jis
k in a.
Kiek
pailgina,
be
a i inkamy
p ie aisy
sunku
nu-
s a y i,
be
a odo,
kad
balsinis
sandas
pailgéja
iki
pusilgio
a ba
Siek
iek
pail-
gcja
p iebalsis.
Kadangi
Sis
pailgéjimas
iki
galo
nei& i as,
jis
a8 e
nezymimas.
Todél
a’oma,
p z.:
kdims
<
kaimas,
la ks
<laikas,
pilus
<
pilnas,
sil s
—Bil as,
Kaip
ma y i,
pag indiniai
p ocesai,
nuléme
Bi zy
a més
okalizmo
po-
bidj,
y a
Sie:
a)
galiniy
umpéjimas,
b)
neki éiuo y
skiemeny
umpéjimas,
c)
umpy
ki éiuo y
skiemeny
pailgéjimas,
d)
d ibalsiy
i
mis iyjy
d iga siy
sandy
asimiliacija.
Visi
Sie
p ocesai
a pusa y
glaudZiai
susije,
susipyne,
jog
ka ais
sunku
i&ski i,
ku
baigiasi
ienas
i
p asideda
ki as.
Sie
p ocesai
ne-
ienodai
yks a
Zodzio
gale
i
negaliininiuose
skiemenyse.
Kadangi
jyai iis
a més
ga sai
u i
ne ienodas
one ines-a ikuliacines
ypa ybes
i
ski ing
padé j
Zodyje,
ai
ienuose
ga suose
s ip iau
yks a ienas
p ocesas,
0
ki uo-
se—ki as.
Bi Zy
a més
yokalizmo
sis ema
sa o
pag indu
y a
Siu
p ocesy
ezul a as,
YAAPEHHE,
HHTOHALLWA
HW
HX
BO3JEMCTBHE
HA
BOKAJIH3M
>
BHP)KAMCKO O
TOBOPA
M.
Tl.
ALWMHCKAUTE
Pes nme
Bupxalicxuii
opop
npunaqiexu
oi
ac a
BOCTOUHO-ayKuITa
li e
Ko o
AMaNeKTA,
B
KOTOpPO
Auq oH H
am,
an,
em,
en
uaMeHHIHCh
B
um,
un,
im,
in.
S o
opop
yno peGase cn
MmecTHBIMH
*HTEIAIMH
opoja
Bupxaii
4
oKpec -
HocTeli
paquHycom
5—
10
Km.
B
osope
jelic aye
3aKon
nepememeHHa
yyapeHa
43
KpaTKo o
OKoHYa-
HHA
Ha
npexbiAymmi
cao .
Us
yon o o
oxonyanua
(HecMOTpaA
Ha
HMHTOHALHIO)
yAapen e
He
nepemeujae es.
Tosopy
cpolic Bens!
a h
HHTOHALHii
:
HHCXOJLIMAA
(),
Bocxonaman
(~),
Kpa kas
(’),
cpequaa
(*)
M
cpenuan-npepbipuc as
().
194
OcHoBHBIMH
MpoleccaMH,
CBsBAHHbIMH
C
yapeHHeM
H
HHTOHaUHel
WH
Ompe-
JIeIMBLIMMH
«XapakTep
BOKaJIH3Ma
OupxaiicKo o’
TOBOpa,
AB.IAIOTCHA:
1)
yKo-
pagupanue
oKOHYAHHii,
2)
yKopauHBane
Hey
sapseMbIxX
CJIOPOB,
3)
yauMHeHHe
KpaTKHX
y/lapaeMbIx
CJIOPOB,
4)
accHMHJIAWHA
CaH/OB
mu ou os.
Bce
3TH
npoueccb
Me y
coGoii
CBs3aHbI
TAK,
ITO
wHo wa
TpyAHO
onpeseuTb,
ie
KoHYaeTCH
OHH
Mpouecc
H
HauHHaeTcs
Apy oil.
Ouu
pas IH4HO
MpOHCXOsAT
B
Hayane,
B
CepesHe
H
B
KOHUE
CJIOBA.
Y
pa3Hbix
3BYKOB
Ppa3 IH4HbIe
cpo e H-
YeCKH-APTHKYJALHOHHbIe
CBONCTBA
H
pasHble
MOSHUMH
B
clope,
mosTOMy
OHH
TMpowecc
CHIbHee
MPOHCXOAMT
B
OMHHX,
mpy oli—B
Apy ux
3ByKax.
Cuc ema
BoKaJIMaMa
OupxalicKo o
TOBOpa
ABJIACTCA
PeSYJIbTATOM
BCCX
3THX
M3MeHeHHi.