scieee Science in your language
[lt] (orig) [de] [fr] [it] [es] [pt]

Kirtis, priegaidė ir jų poveikis vokalizmui Biržų tarmėje

Read accessible full text
Machine-translated document

This is a machine-generated translation of the original document and may contain errors, omissions, or changes in meaning. Do not rely on this translation for quotations, citations, or authoritative references. Please consult and cite the original document.

Kirtis, priegaidė ir jų poveikis vokalizmui Biržų tarmėje

Author: I. Jašinskaitė
Year: 1957
Source: https://journals.lki.lt/actalinguisticalithuanica/article/download/2014/2113
bloB
Bi awi
B
KA
LB
OUT
YR.
078
K.
LA
Ul
dp Sib
MA
Eh, eece
U
VO:
Sikes
Re
MOKSLU
AKADEMIA
KIRTIS,
PRIEGAIDE
FR
JU
POVEIKIS
VOKALISMUI
BIRZU
INTERVEINE
I.
JASINSKAITE
Bi zy
a me
Siuo Fall
heiß
a mé,
du ch die
Ve wende
Einheimisc-
he
Bi zy in
S ad
i
5—10
km
s ahuli-
um he umku.
Si
a mé gehö
aukS aiciams
ös ie iims
pun ininkams.
Bi zy a més
okalizmo
speci ikg nulemia
manche P ozesse,
glaudZiai susije
ki giu p iegaide.
su
i
P ieS
apZ elgian
Siuos
P ozus
i
jy
E gebnisse,
b auch
wenn
ku zwies i-
en
a més
ki cio
a i aukima
i
p iegaide.
Nach
adicing
Ansich
gil es,
dass
Bi zai
gehö des
allgemeine-
ns ki cio
abzugenzon-
e.
Ta iau
iS
ik yjy
so né a.
Bi zy a méje
ki is
abgezogen
wi d salygikai,
a iau so, wie
es mach
ande e
ne
a més
sqlyginio ki io
abg aus im
zone.
Gewöhnlich,
salyginiu ki cio
abg i imu
genann
eiskinys kai
ki is
abge agena-
ms
i agalés
umposios
galiinés ilga
i8
i
j
Saknj
(a
p iesgaliinini
skiemenj).
Taciau
Bi zy
a méje
iska
nulemia
ne
Saknies,
©
galiinés kiekybé.
Ta més ki io
abg
wi hd awimo
désnis ok:
umpos
galiinés ki is
i8
abge ukiamas-
!, langenos
galiinés
i8
( i ap adés
a
i agalés)
-—
nich
zu ückgezog-
en,
beispielsweise: sak
<
Saka,
nés*
<
nedsu,
bal?
<bal i,
uaks
<
hand,
aiks<
kindikiis,
abe
sakos
<8akés,
aiké
<
Kinde ,
sag
<
saka i,
aikdm
<
aikam,
ka di
<
ka ai.
‘Ta méje
gib
ün os
p iegaidés:
1.
T i ap adé
()gi dima
an
d ibalsiy
ai, au,
e
i
miS iyjy
d iga siy
a liepimy
a méje
e s en
Sands,
beispiels-
weise:
<
kdims
kdimas,
<
kduls
kaulas,
<
éids
éidas, md7?
<
mil i,
be o
<
e s e ,
s im?
<
s im i,
sim?
<
sém i,
lings
<
langas.
2.
T i agalé
(~)gi dima
an
d ibalsiy
az, au, ei,
ui
i
mis iyjy
d iga siy
a licpimy
a méje
zwei e
Sand,
beispiels-
weise.:
aiks
<
kind,
ldiiks
<
la ikas,
k eip?
<k eip i,
po ks
<puikis,
balps
<
Walnas,
ki i-s
<ki ys
(ki is) u ik
anka guil
<
gul i an
i ap adés
<
;
Saknies,
neujai
i
ja
abgezogen
1
[8jim
bilde
j a dZiai
ka ds,
ands,
iskds,
kaxkas, die
ki éiuojami
als ein-
skiemeniai
j a dZiai
kds, das.
2
P iebalsiy
Weich um
beiS
beiSakinés
eilés balsius
neZymimas,
denn in dem
Fall
a méje sie
imme
minkS i
ki j,
beispielswe-
ise. :
(i8sky us
J.
189
ke
ik
<kalné,
bale
<
bal a, ung
lange,
<
la h laiba
<
(dies
bes ä ig ,
dass alle
beiSki iniai
langen
Skiemenyn
sind
i agalen).
3.
T umpiné
(*)gi dima: an
umpyjy balsiy
ienskiemeniuose
Zodeliuse-
n, z. B.:
ma , bé ,
ik, su; an
de neuen
ki giuo y
umpyjy
balsiy,
ga usiy
Ki i
po
jo
abzugens,
beispielswei-
se: i is a,
<
gé gu e,
imme alle,
<
<
sk
<
suki;
einigen
bisimojo
Zei
III pe sonen
geschmazodziung-
en, wo a mé ha
su umpéjusius
balsius
i ap adziy,
li e a u i iné
Sp ache o men
i§
me a onija,
o
beispielsweise.:
sakis sakys
su
<
(sak s),
was kans
<
(kgs), ode
wo a mé
ha ku us
balsius
s a in
senyjy
i agaliy,
P z.: is
( és),
skis
(skés)
(Sie umbalsiai
können bi i
pi
en s eade nach
Analogie e s em
Fall ode ein ach
su umpéje
i agaliy); an
j a dziy ands,
su
ka ds, alles,
kaskds, ku iy
galiiniy ki is
a méje
nich a aukiam-
i§
as nach analogija
ienskiemeniais
i a dziais ds,
was.
i8
su
4.
Vidu iné
(*)gi dima:
an
pailgéjusiy
po
ki giu
1,
U,
PVz. :
Si s
<
8-
as, ig
< i8a,
ieds
<
iidas,
7
<
ha ; an
ilgyjy
balsiy
d ibalsiy
i
ie, uo,
neujai
ga usiy
ki j
po
jo
abzugens,
beispielswei-
se: sans
<
sinus, #mén
zmona, dien
<
dien, juod
<
<schwa -
z; an
ki éiuo y
ilgyjy
balsiy
i
d ibalsiy
ie, uo,
pVz. : i s
< y as,
pik?
<
wü i,
Sons
<
86nas,
Jéns
<
Jonas,
piens
<
p enas,
Siens
8 <i€nas,
duon
< duiona,
juoks
< judkas.
5.
Ki s iné
(*)gi dima an
su umpéjusiy
zodzio gale
i agaliy
é,
0,
4,
au,
ei
i
ie, uo,
beispiels-
weise:
ka es
<ka és,
sakos
<
Sakos,
ge s gu ,
<
sag
saka i,
<
sake
sakei, ane
<
anié,
ka o
<
<ka u6
(eé
su
e
a spal iu,
oo
su
a
e lal iu, e¢
su a
a spal iu),
Magima
beme ké i,
dass
li e a u
a spi inés
Sp achen
s immei
d ibalsiai
i
Zodzio gale
a liepia einus
a més ge us,
Zodzio
p adzioje
sowie
0
mi u yjeki u-
s.
Vadinasi,
a més
Zodzio galo
désniai is
andokie
negu
negaliininiy
skiemeny.
Ta més
ZodzZiy
galiine wi k
s a kus
umpéjimas,
umimas
ki dciuo us,
i
neki iuo us
i
skiemenis.
Cia e
Susipina einem
su
a mei nemaziau
bidingu
eiSkiniuneki éiuo y
skiemeny
umpéjimu.
Ypa
su umpéja
a méje
neKi Giuo -
os galiinés,
denn in
jenen
passie
Sie beide
P ozai.
D ibalsine galiine
wi k noch
e ias
eikenysd ibalsiy
i
sandy asimiliació,
die paspa ina
su umpéjimg.
jy
Alle
Sie d ei
P ozesse,
du chgehe-
nd glaudziai
susije
a pusa y,
da é
a méje
gegenwä -
ige zodziy
galiine.
Apz elgsime
a més
ZodZiy
galiiniy
Vokalizma,
dass
iS yské y
Siy
P ozesse
eiga
i
Folge ungen.
1.
T ump die
Galinine
S immen
a,
e,
i,
u
a méje
wa
neki éiu i
ig
seno ode
dél ki éio
abg aukung-
s e .
Tokioje
Posi ionie-
ung sie
nuk i o
ode
iSk i o,
beispiels-
weise: sdk
<8aka,
aiks
<
Kind, (su)
ka?
<
ka ,
kd7S
<ka és,
Ri?
<
ki , wn
S
<
an is,
a be
<
di bu,
aiks
<
aikis.
Siy balsiy iSk i imas
ganz
beg ei amassu u-
mpés i sie schon
nebegali, odél
isk in a, eikiami
galiniy
umpéjineki ciuo-
y skiemeny
umpéjimo.
Ki éiuo oje
padé yje sie, u
bi , nebi y isk i e,
wie zeig j a dziai
mo
i
ands, ka as,
iskds, hashas.
190
2.
Ilgieji
balsiai
q,
e,
7,
y»
4,
%
ki giuo oje
galiinéje
iSlaiko
seine kieky-
be
(kokybe
ne
alle
i8laiko), z.
ness
neSa is
<
(neSqs),
ani ana i
<
(ana),
mani
<
mane i
(mane),
gaidis
<
gaidjs,
waiki
<
waiki.
Wie gesehen,
Sioje
padé yje
galiniy
umpéjimas
unk ionie
nich .
jy
Neki ciuo oje
galiineje
Sie s imiai
su umpéja
bis pusilgiy,
beispielswei-
se.: di bu.s
di bans
<
(we bas),
aiku.
<
aikan
(kaika),
dii.s
aSens
<
( aSes),
ha i.
<
ka en
(ka e),
gui.
<a ys,
dhi.
<Akj,
snus
<
s in s,
sodu.
<
sddy.
3.
Ilguju
balsiy
é,
o
abliepimai
a mé
nich
abhänguso
on ki éio
anwesenhe-
a
i
abwesenhe-
i , beispielsweise: ka e
<ka é
(ka é),
bi7be
<
bulbé
(bul é),
sakos
<
Sakos,
géldos
<
géldos.
Skiliasi
absoliu inés
i
neabsoliu inés
galiinés
a liepimai, in
ko
ande en
ilguosie en
Balsie en
nepas ebé a.
Absoliu inéje
gal inéje
Ik
é,
o
a liepia
a méje
e,
@,
pVZ. : upe
(upé),
gesme
(mégies),
pa la
( a lé),
a a
( ako),
s@ a
(seine).
Ma y , Siuo
Fall
absoliu iné
galiiné
su umpéjo
noch dann,
kai s a in
Ik
é,
0
wa
@,
a.
Sie
2,
@
su umpéjo
a méje bis
e,
a
und, s a end
a>é, P ozess zu,
é,
sie schon nich
0
galéjo
pasikeis i.
Neabsoliu ingje
galiinéje
a méje duo-
Ik
é,
o
da
¢
(po
/
),
0,
beispiels-
weise. : gesmes
<giesmés,
gizsmes
<giésmés,
a lis
<
a lés,
wa les
<
ailés,
Sakos
<
akés,
sgkos
<
Sikos.
Neabsoluu i-
ne galiiné
e méje
su umpéjo
éliau, kai
@,
@
schon
wa
paki e é,
j
o.
T umpéjan
galiinei, Sie
lé,
su umpéjo
o
odé)
i
papla ejo,
gabodami
umpus
e,
§£,
o.
4,
Gal ininie
Zweibalsie ai,
au,
su ienbalséja,
e
wenn sie al en
i agalen
i8
(beide
ki io
a
su
ki éiu),
beispiels-
weise:
<
aiké
Kinde ,
<
ldukés
laukais,
<
sods
s6dai,
ma o
<
ma a i,
sunos
<siina is,
digo
<
algau;
ma ei,
<
dlge
algei,
<
ka e
ka ei.
<
T i ap adigkai
ki giuo i, Sie
d ibalsiai
nich pakin a,
beispielsweise.:
andi< andi, indi
endi, du au,
sdu séu
<
<
<
(d ibalsio
ei
beispiZiy
Siuo Fall
nich
inde ).
Biidami seno
iS
i ap adziai,
abe ki io
be
Sie
zweibäl ig
scheinen
sich zu
eduzie en,
wie das
einzige
Beispiel zeig
Se a
<Si ai
( ns.
naud. ).
Hadinasi,
a méje
galiininige ai,
au, duoda
j ai ius
e
a liepimus:
manchmal
iSlieka solche
pa , manchmal
edukuojasi,
manchmal
su ienbalséja.
0
Wie gesehen,
am meis en
pasiduoda
umpéjimui
i agaliai ai,
au, eijie soga
su ienbalséja.
Tai nulemia
one iné-a ikuliaciné
ju
S uk u i a. D ibalsiai
ai, au, eipla aus
engu o-Sound
Ve bindungen
i
ampa
besonde s
unangenehmis,
wenn ki iu
we den
i agaliskai.
Dann de
e s e
sandas,
de
Siuo Fall
a iamas
schwpniau,
edukuojasi
assimiliuoja-
i
si an uoju,
dass ba y
su
pa ogiau
i& a i.
Galiniy
ku zéjimas
q
P ozess noch
pass e .
Gal bii , Siek
sowohl
assimiliuoja-
si an asis.
i
Abiem
sandams
su ienodéjus
i
susiliejus gal
(0
bi , an ajam
a k i us),
d iejy ga sy
e schien
i8
eine , de
p adziy
u éjo bi i
ilgas, éliau
su umpeéjo.
i8
o
Tokio bidu
i agaliai ai,
au, galéjo
su ienbalsé i.
e
T i ap adZiai
ai, au, ha ganz
ki a p igim i
e
e s e sandas
angebams
yskiai, odél
nelinkes
ju
silpne i,
zweasis
ne odo polinkio
eduk ioni
assimiliaciji,
denn, biidamas
siau s,
na ii aliai
o
pa uosia
sekan io
p iebalsio
a ima
i
bu nos
uzda yma.
a
Dél
Siu p iezaséiy
i ap adzZiai
galiininiai ai, au,
ei, biidami
ki giuo i, isum
nepakin a, wie
gesehen
aukS iau duo y
pa yzdziy,
neki ciuo i sie
nich e u i
s immen
spudzio au
i§
e s em sando,
e lie a seinen
a spa uma
o
i
Siek so iel
edukuojasi.
19]
Also,
galiininiy
d ibalsiy ai,
au,
a liepimai
e
a méje is
sandy
asimilia ions
galiniy
umpéjimo
i
E gebnisa .
5.
D ibalsiai ie,
sowohl
o
ki ciuo e als
auch
unki ciuo e
galinéje
su ienbalséja
bis umpy
balsiy
e,
9,
beispiels-
weise. :
<
ané anié,
nak eS
<nak iés,
si e di ie,
<
ano
<anu6,
dain§s
<dainuds,
Si o
<Si uo.
Es is auch
d ibalsiy
sandy
assimiliacij-
os galiiniy
umpéjimo
Aba inys.
i
6.
Dals ibis
ui
Zodzio gale
sel enas,
i ap adzio
soga
jo
ne as a,
T i agaliskai
ki giuo , e
edujojasi bis
o , dem
gesehen
sandy
asimiliacija,
P zZ. :
apsukoli
apsukui
(aplink).
Neki giuo oje
galiinéje ui,
schein ,
<
nuk in a, wie
joks ande es
Zweibalsis,
beispielsweis-
e.: sin s inui,
s a/ s alui.
<
<
En scheidzi-
an ein ns.
ig
naud,
galiinés,
kann man
denken,
dass
ia nuk i o
-u, de
a mése
daznai
bina
Sio
lus ige
galiinéje.
Tadiau
Sekundiges
ui
He un e -
allen in
de
Ma me,
<
beispielsw-
<
eise: u g®
u guj u guje, il
<
Vilniuj
<
Vilniuje,
leidzia
spé i,
dass ns.
i
naud.
nuk i o
wi.
7.
Galininie
miS ieji
doppa siai,
no male weise,
sind an ige,
odél sie meh
a méje
nebe umpéja.
I8
seno
galininis
manchm-
al bina
d iga sis
a
ada e
nume a
an ajj
sanda,
beispiels-
weise. :
da
<
da ,
na u a
<dabai, Wie
gesehen,
zodzio galo
désniai am
meis en
unk ionie
umpuosius
balsius sie
soga
iSk in a.
—
Ilgieji
balsiai
Zodzio gale
su umpéja,
abe
e schieden-
odai: einenus
meh
unk ionie
neki iuo y
skiemeny
umpéjimas
(a,
€:
bb
>
4
@;
0
ande e
galiiniy
umpéjimas
(é, 0).
D ibalsiai auch
umpéja
gleichodai:
d ibalsiams ai,
au; mach
j akos
p iegaidé, ie,
su ienbalséja
in jedem
ei
galincje.
0
uo
Kad wie
i
j ai uoja
zodzio galo
paki imai
a méje, sie
imme was
désningi.
Negaliinischen
skiemenyse
li e a u i in-
és Sp achen
S immen,
d ibalsiai
mi8 ieji
doppa siai
a liepia kiek
i
andokius
a més Ge us.
Juos
panag inéjus,
paaiskeja,
dass
Gia auch
sind sa i
one isc-
he
désniai.
Wie zodzio
i
gale, cia
wi k
neki ciuo y
skiemeny
umpéjimo
désnis, de
manchen
balsius
wi k soga
s ä ke als
en sp echa-
mus
galininius
balsius.
G e a
o
unk ioni-
e
umpyju ki -
Ciuo y
skiemeny
pailgéjimo
désnis,
nach ku j
pailgéja
umpi
ki giuo i
balsiai.
Sis désnis zodzio
gale können nich
a bei en, weil
galininie
ku zieji_balsiai
islike nu
ienskiemeniuose
Zodelien in neu
i
galiine
en s andenen
Skiemenyse,
©
jy
Sis désnis
neliecia.
Negalinischen
skiemenyse
e olg
d ibalsiy
i
(bei
miS iyjy
d iga siy)
sandy
assimilia io-
n,
i
pazjs ama
zodzio gale
Visy
Siu désniy
koo dinie -
es Handeln
da é
gegenwä ing
Bi zy
a més
nich inin-
iy balsiy,
d ibalsiy
miS iyjy
i
d iga siy
sis ema.
Ja
apzia elgsi-
me:
1.
Ungalininis-
che Ku zie
S immen
a,
e
po
ki éiu
pailgéja,
schein ,
bis
langgu,
0
i,
uiki
pusilgiy,
beispiels-
weise: caks
< akas,
was?
<kas i,
é s
<
é as,
més?
<
més i,
1ak lékia,
<
s s
<‘i as,
ikps
< ik as,
mi. F7
<mis i,
di .je
<
dixjai
(zwei).
Neki éiuo oje
Posi ion in
Sie balsiai
bina
umpi,
beispiels-
weise.:
sakik
<
sakyk,
pame e
<
pame é
(pame é),
sudé?
<
sudé i,
ik é
<
wi klich.
*
Kad o m
8i
ne
-akamieno,
wie bi y
kann
gemünz
we den,
zeig
kic as
galininis
ki giuo oje
g,
192
2.
Nich aliinini-
ge_langgie
S imse
é,
0,
4d
@
i
>
us
&
posi ion in
islaiko
seine
länge, P z.:
k?
<
ék i,
12k?
<
lek i, iols
dnzuolas
<
(blau),
Skis?
<
ske is i
(skes i),
[757
<li is i
(s i), i s
< y as,
ski ST
<
sk ins i
(skys i),
ba bi i.
<
Bidami
nich i diu i,
Sie s imiai
su umpéja
bis umpy-
é,
o
Siuo Fall
wie iel
papla éja
jgyja
i
e,
4
a spal j.
é
po
/
Siuo Fall
duoda
e
(papla éjusj
¢).
P z. :
eki-ms
<
ékimas,
leki-ms
<
lékimas,
mon
i
<Zmonig,
kusn is<
kansn s
(kasnis),
isims
<
esimas,
ind?
<jnes i,
ice
<
mo ai,
skuzdam
skusdama,
<
uki?
< ikj i,
asims
<
aymas,
dlgi
< algy i.
3,
Ungaliininige
Zweibalsie a ,
au, ei, bidami
i ap adziai,
iSlaiko seinem
Quan ybe
kokybe
i
(i8sky us
ei
po
1),
beispiels-
weise:
<
kdims
kéimas,
<
ddik s
daik as,
<
sduj
sduja, Iduk?
<
wa en,
éids
<
éidas,
Idis
<
léis i.
T i agaliskai
ki -
-¢iuo y
8iy d ibalsiy
e s e
Sandas is
e was
eduzie
assimiliuo
zweiho,
i
beispielswe-
ise:
2#is <
gais i,
zei zei ,
<
d diigs
d a igas,
<
ddiig
da ig,
<
k eip
k eip i,
<
xi?
<ei i.
Cia is
selbs
a
sandy
assimilia io-
n,
beme ké a
Zodzio gale.
Das noch
ka a
j odo, dass
i agaliy
d ibalsiy
one inés
besonde yb-
és bilde
aunkesne
saligas yk i
juose sandy
assimiliaie -
ung, als
i ap ad-
ziuchen.
Negaliinischen
i agaliuchen
skiemenyse
dyibalsiy sandy
assimiliació
e olg
sa a ankigkai,
ne emiama
galiiniy
umpéjimo wie
zodzio gale,
odél ih e
E gebnisse
schwpnesni bis
su ienbalséjimo
ia nep iei a.
Neki iuo oje
Posi ionie ung
d ibalsiai ai, au,
su umpéja so
iel gleich, wie
i agalie, nu
Cia
ei
nepab éziamas
zwei es
Sandas, p VZ. :
aike, kids,
laimé?
<
<laimé i,
ldukims
<
wa ima-
s, d dug?
<d augai,
eideli.s
<
eidélys
(bildel),
lnidi-ms
<
e laubnis.
4,
Ungaliininie
Zweibalsie
ie, uo,
bidami
ki éiu i,
i8laiko
seinen
Quan ybe
kokybe,
i
beispielsw-
eise.: eins
ein, iins
<
<
Si€nas,
puods
<
puiodas,
laoks
<
judkas.
Neki iuo ame
skiemenyje sie
su umpéja
bis umpy
@,
9,
PVZ. :
sendu
<
Siendu i,
eni
< iend,
od?
<
uodai,
hole
<kuolai,
jodudj
<
juoduoja,
obolis
<
obuolys.
Das
su ienbalséjimas aub
also sandy
assimiliacijos
E gebnis.
Wie gesehen,
Assimilia ion cia
wei e
a
pazengusi, soga
bis
su ienbalséjimo,
dem Zwischen
kai dwibalsiai ai,
au,
neki iuo ame
skiemenyje nu
edukuojasi.
ei
So is
g eiciausiai
odél, dass
d ibalsiy ie,
sandai,
biidami
nächesnés
uo
na u im ies
bildendem
glaudesnj
junginj,
i
leich e
assimiliuoja-
si odél
g ei iau
einbalséja.
i
5.
T i ap adzio
d ibalsio nich
ui
in einem
Skiemenyje
ne as a.
T i agalis
biidamas, e
eduzie sich
bis ou,
beispielsweis-
e.: poliks puikis
<
(iSdidus),
moiils
<
muilas.
Neki giuo ame
skiemenyje
ui
auch duoda oi,
beispielsweise-
.: mo ile muilai.
<
6.
Mi8 ieji
doppa si-
ai am, em,
an, Bi zy
a méje,
en
wie
andese
pun inin-
i
ky
a mése,
paki o
wm, im,
un, in,
j
beispiels-
weise.:
sdm i.s
sém ys,
sim?
<
<
sém i,
luniks
<
laiikas,
dink?
<deiig i.
Sio
paki imo
p iezas is
galéjo bi i
sandy
assimilia i-
on.
Nepa ogu
wa en
a i
placius
balsius
uoj
i
po
jy
nosinius
p iebalsius
i agalien
doppa sien,
wo s emme
spiidis enka
zwe ajam
sandu, e s e
angebams
silpnai.
0
Dahe , o
allem in
ihnen
a,
¢
galéjo
susiau é i
bis
u,
i,
dass
p ia é y
zu nosiniy
m,
n,
o
éeliau
analogijas
biidu
Sis eiskinys
galéjo i8plis i
ande en
mig iuosiese
i
doppa siese
bi en ,
i ap adziuch-
—
en
:
193

i
neki iuo uose
am, em, an, en.
In
ande en
Sp achen auch
Zinoma
&i
assimiliacij-
a, die
einande
a
bido üh
zu
Siy
d iga siy
einokio
a
andokio
e ände-
ings
(p z..
la iy,
usy k.).
T i agalien
i
neki ¢iuo en
mis iuosien
doppa sien a ,
e , al, auch
beme k e
e s en Sando
el
eduk ion
assimiliacija,
beispielsweise:
a ds a das,
a d3
i
<
< a dai,
weki
< eik i,
ge kla
<
ge klé,
kalb
<
sp ich ,
maldi?
< aldy i,
pelys
<
pelnas,
kelmz
<
kelmai.
Cia
_ i mas
sandas wie
iel
susiau éja
i
e lo
seinen
a ben.
Balsiai
i,
y
schon nich
meh egali
siau é i, odél
i8lieka gesund
mi& iuosiigen
doppa siunge-
n, soga
ne u édami_
balso spidzio.
i
P z. :
si i s
<
sim as,
Sim 3
<
Sim ai,
gul?
<gul i,
schwe i-
<
nms
schwe imas.
7.
P iegaidés
spiidis
a méje
pailgina
a
d ibalsio
a
mi8 iojo
d iga sio
sanda, au
den e
k in e.
Wie
pailgina,
be
en sp ech-
amy
p ie aisy
schwe zu
bes imme-
n, abe
schein ,
dass
balsinis
sand
pailgéja
bis halbilgio
ode
Siek so
pailgcja
p iebalsis.
Weil
Sis
pailgéjimas
bis ende
nei& i as,
e a8 e
nezymimas.
Todél
aoma,
beispiels-
weise:
<
kdims
kaimas, la ks
<zei ,
pilus
<
olln,
sil s
Bil as, Wie
gesehen,
Haup p oz-
esse,
nuléme
Bi zy
a més
okalizmo
pobidj,
is
Sie: galiniy
a)
umpéjimas,
neki éiuo y
b)
skiemeny
umpéjimas,
umpy
c)
ki éiuo y
skiemeny
pailgéjimas,
d ibalsiy
d)
mis iyjy
i
d iga siy
sandy
asimiliacija.
Alle
Sie
P ozessai
a pusa y
gludZiai
susije,
susipyne,
jog
manchmal
schwie ig
i&ski i,
wo ende
eine
änge
i
ande es.
Sie
P ozai
nich odai
e olg
Zodzio gale
nich inlichen
i
skiemenyse.
Weil jyai iis a més
klänge ha he e odas
phe e ines-a ikuliacine
eigenscha en ski ing
padé j
i
Zodyje, es in
einem Lau en
s ä ke
e olg ein
P ozess, in
ande enki as.
0
Bi Zy
a més
yokalizmo
sis ema
seinem
G unds -
ück is
Siu P ozesse
E gebnis,
YAAPEHHE,
HHTOHALLWA
HW
HX
BO3JEMCTBHE
HA
BOKAJIH3M
>
BHPKAMCKO O
TOBOPA
M. Tl.
ALWMHC-
KAUTE
Pes nme
Bupxalicxuii
opop
npunaqiexu
oi ac a
BOCTOUHO-ayKuITa
li e
Ko o
AMaNeKTA,
B
KOTOpPO
Auq oH H
am, an, em,
uaMeHHIHCh
um, un, im, in.
en
B
op S o op
yno peGase cn
MmecTHBIMH
*HTEIAIMH
opoja
Bupxaii
4
oKpec -
HocTeli
paquHycom
5—
10
Km.
B
osope
jelic aye
3aKon
nepememeHHa
yyapeHa
43
KpaTKo o
OKoHYa-
HHA
Ha
npexbiAymmi
cao .
Us
yon o o
oxonyanua
(HecMOTpaA
Ha
HMHTOHALHIO)
yAapen e
He
nepemeujae es.
Tosopy
cpolic Bens!
a h
HHTOHALHii
:
HXOJLIMAAHC
(),
Bocxonaman
(~),
Kpa kas cpequaa
(’),
cpenuan-npepbipuc as
(*)
M
().
194
OcHoBBIMH
MpoleccaMH,
CBsBAHHbIMH
C
yapeHHeM
H
HTOHHaUHel
WH
Ompe-
JIIMBLIMMH
XapakTep
BOKAJIH3Ma
OupxaiicKo o
TOBOpa, AB.
IAIOTCHA:
1)
yKopagupan-
ue
oKOHYAHHii,
2)
yKopauHBane
Hey
sapseMbIxX
CJIOPOB,
3)
yauMHeHHe
KpaTKHX
y/lapaeMbIx
CJIOPOB,
4)
accHMHJIAWHA
CaH/OB
mu ou os.
Bce
3TH
npoueccb
Me y
coGoii
CBs3aHbI
TAK, ITO
wHo wa
TpyAHO
onpeseuTb,
ie
KoHYaeTCH
OHH
Mpouecc
H
HauHHaeTcs
Apy oil.
Ouu
pas IH4HO
MpOHCXOsAT
B
Hayane,
B
CepesHe
H
B
KOHUE
CJIOBA.
Y
pa3Hbix
3BYKOB
Ppa3 IH4HbIe
cpo e HYeCKH-APTHKYJA-
LHOHbIe CBONCTBA pasHble
H
MOSHUMH
B
clope,
mosTOMy
OHH
TMpowecc
CHIbHee
MPOHCXOAMT
B
OMHHX,
mpy oliB
Apy ux
3KByax.
Cuc ema
BoKaJIMaMa
OxalupicKo o
TOBOpa
ABJIACTCA
PeSYJIbTATOM
BCCX
3THX
M3MeHeHHi.