bloB
Bi awi
B
KA
LB
OUT
YR.
078
K.
LA
Ul
dp Sib
MA
Eh, eece
U
VO:
Sikes
Re
MOKSLU
AKADEMIA
KIRTIS,
PRIEGAIDE
FR
JU
POVEIKIS
VOKALISMUI
BIRZU
INTERVEINE
I.
JASINSKAITE
Bi zy
a me
Siuo Fall
heiß
a mé,
du ch die
Ve wende
Einheimisc-
he
Bi zy in
S ad
i
5—10
km
s ahuli-
um he umku.
Si
a mé gehö
aukS aiciams
ös ie iims
pun ininkams.
Bi zy a més
okalizmo
speci ikg nulemia
manche P ozesse,
glaudZiai susije
ki giu p iegaide.
su
i
P ieS
apZ elgian
Siuos
P ozus
i
jy
E gebnisse,
b auch
wenn
ku zwies i-
en
a més
ki cio
a i aukima
i
p iegaide.
Nach
adicing
Ansich
gil es,
dass
Bi zai
gehö des
allgemeine-
ns ki cio
abzugenzon-
e.
Ta iau
iS
ik yjy
so né a.
Bi zy a méje
ki is
abgezogen
wi d salygikai,
a iau so, wie
es mach
ande e
ne
a més
sqlyginio ki io
abg aus im
zone.
Gewöhnlich,
salyginiu ki cio
abg i imu
genann
eiskinys kai
ki is
abge agena-
ms
i agalés
umposios
galiinés ilga
i8
i
j
Saknj
(a
p iesgaliinini
skiemenj).
Taciau
Bi zy
a méje
iska
nulemia
ne
Saknies,
©
galiinés kiekybé.
Ta més ki io
abg
wi hd awimo
désnis ok:
umpos
galiinés ki is
i8
abge ukiamas-
!, langenos
galiinés
i8
( i ap adés
a
i agalés)
-—
nich
zu ückgezog-
en,
beispielsweise: sak
<
Saka,
nés*
<
nedsu,
bal?
<bal i,
uaks
<
hand,
aiks<
kindikiis,
abe
sakos
<8akés,
aiké
<
Kinde ,
sag
<
saka i,
aikdm
<
aikam,
ka di
<
ka ai.
‘Ta méje
gib
ün os
p iegaidés:
1.
T i ap adé
()gi dima
an
d ibalsiy
ai, au,
e
i
miS iyjy
d iga siy
a liepimy
a méje
e s en
Sands,
beispiels-
weise:
<
kdims
kdimas,
<
kduls
kaulas,
<
éids
éidas, md7?
<
mil i,
be o
<
e s e ,
s im?
<
s im i,
sim?
<
sém i,
lings
<
langas.
2.
T i agalé
(~)gi dima
an
d ibalsiy
az, au, ei,
ui
i
mis iyjy
d iga siy
a licpimy
a méje
zwei e
Sand,
beispiels-
weise.:
aiks
<
kind,
ldiiks
<
la ikas,
k eip?
<k eip i,
po ks
<puikis,
balps
<
Walnas,
ki i-s
<ki ys
(ki is) u ik
anka guil
<
gul i an
i ap adés
<
;
Saknies,
neujai
i
ja
abgezogen
1
[8jim
bilde
j a dZiai
ka ds,
ands,
iskds,
kaxkas, die
ki éiuojami
als ein-
skiemeniai
j a dZiai
kds, das.
2
P iebalsiy
Weich um
beiS
beiSakinés
eilés balsius
neZymimas,
denn in dem
Fall
a méje sie
imme
minkS i
ki j,
beispielswe-
ise. :
(i8sky us
J.
189
ke
ik
<kalné,
bale
<
bal a, ung
lange,
<
la h laiba
<
(dies
bes ä ig ,
dass alle
beiSki iniai
langen
Skiemenyn
sind
i agalen).
3.
T umpiné
(*)gi dima: an
umpyjy balsiy
ienskiemeniuose
Zodeliuse-
n, z. B.:
ma , bé ,
ik, su; an
de neuen
ki giuo y
umpyjy
balsiy,
ga usiy
Ki i
po
jo
abzugens,
beispielswei-
se: i is a,
<
gé gu e,
imme alle,
<
<
sk
<
suki;
einigen
bisimojo
Zei
III pe sonen
geschmazodziung-
en, wo a mé ha
su umpéjusius
balsius
i ap adziy,
li e a u i iné
Sp ache o men
i§
me a onija,
o
beispielsweise.:
sakis sakys
su
<
(sak s),
was kans
<
(kgs), ode
wo a mé
ha ku us
balsius
s a in
senyjy
i agaliy,
P z.: is
( és),
skis
(skés)
(Sie umbalsiai
können bi i
pi
en s eade nach
Analogie e s em
Fall ode ein ach
su umpéje
i agaliy); an
j a dziy ands,
su
ka ds, alles,
kaskds, ku iy
galiiniy ki is
a méje
nich a aukiam-
i§
as nach analogija
ienskiemeniais
i a dziais ds,
was.
i8
su
4.
Vidu iné
(*)gi dima:
an
pailgéjusiy
po
ki giu
1,
U,
PVz. :
Si s
<
8-
as, ig
< i8a,
ieds
<
iidas,
7
<
ha ; an
ilgyjy
balsiy
d ibalsiy
i
ie, uo,
neujai
ga usiy
ki j
po
jo
abzugens,
beispielswei-
se: sans
<
sinus, #mén
zmona, dien
<
dien, juod
<
<schwa -
z; an
ki éiuo y
ilgyjy
balsiy
i
d ibalsiy
ie, uo,
pVz. : i s
< y as,
pik?
<
wü i,
Sons
<
86nas,
Jéns
<
Jonas,
piens
<
p enas,
Siens
8 <i€nas,
duon
< duiona,
juoks
< judkas.
5.
Ki s iné
(*)gi dima an
su umpéjusiy
zodzio gale
i agaliy
é,
0,
4,
au,
ei
i
ie, uo,
beispiels-
weise:
ka es
<ka és,
sakos
<
Sakos,
ge s gu ,
<
sag
saka i,
<
sake
sakei, ane
<
anié,
ka o
<
<ka u6
(eé
su
e
a spal iu,
oo
su
a
e lal iu, e¢
su a
a spal iu),
Magima
beme ké i,
dass
li e a u
a spi inés
Sp achen
s immei
d ibalsiai
i
Zodzio gale
a liepia einus
a més ge us,
Zodzio
p adzioje
sowie
0
mi u yjeki u-
s.
Vadinasi,
a més
Zodzio galo
désniai is
andokie
negu
negaliininiy
skiemeny.
Ta més
ZodzZiy
galiine wi k
s a kus
umpéjimas,
umimas
ki dciuo us,
i
neki iuo us
i
skiemenis.
Cia e
Susipina einem
su
a mei nemaziau
bidingu
eiSkiniuneki éiuo y
skiemeny
umpéjimu.
Ypa
su umpéja
a méje
neKi Giuo -
os galiinés,
denn in
jenen
passie
Sie beide
P ozai.
D ibalsine galiine
wi k noch
e ias
eikenysd ibalsiy
i
sandy asimiliació,
die paspa ina
su umpéjimg.
jy
Alle
Sie d ei
P ozesse,
du chgehe-
nd glaudziai
susije
a pusa y,
da é
a méje
gegenwä -
ige zodziy
galiine.
Apz elgsime
a més
ZodZiy
galiiniy
Vokalizma,
dass
iS yské y
Siy
P ozesse
eiga
i
Folge ungen.
1.
T ump die
Galinine
S immen
a,
e,
i,
u
a méje
wa
neki éiu i
ig
seno ode
dél ki éio
abg aukung-
s e .
Tokioje
Posi ionie-
ung sie
nuk i o
ode
iSk i o,
beispiels-
weise: sdk
<8aka,
aiks
<
Kind, (su)
ka?
<
ka ,
kd7S
<ka és,
Ri?
<
ki , wn
S
<
an is,
a be
<
di bu,
aiks
<
aikis.
Siy balsiy iSk i imas
ganz
beg ei amassu u-
mpés i sie schon
nebegali, odél
isk in a, eikiami
galiniy
umpéjineki ciuo-
y skiemeny
umpéjimo.
Ki éiuo oje
padé yje sie, u
bi , nebi y isk i e,
wie zeig j a dziai
mo
i
ands, ka as,
iskds, hashas.
190
2.
Ilgieji
balsiai
q,
e,
7,
y»
4,
%
ki giuo oje
galiinéje
iSlaiko
seine kieky-
be
(kokybe
ne
alle
i8laiko), z.
ness
neSa is
<
(neSqs),
ani ana i
<
(ana),
mani
<
mane i
(mane),
gaidis
<
gaidjs,
waiki
<
waiki.
Wie gesehen,
Sioje
padé yje
galiniy
umpéjimas
unk ionie
nich .
jy
Neki ciuo oje
galiineje
Sie s imiai
su umpéja
bis pusilgiy,
beispielswei-
se.: di bu.s
di bans
<
(we bas),
aiku.
<
aikan
(kaika),
dii.s
aSens
<
( aSes),
ha i.
<
ka en
(ka e),
gui.
<a ys,
dhi.
<Akj,
snus
<
s in s,
sodu.
<
sddy.
3.
Ilguju
balsiy
é,
o
abliepimai
a mé
nich
abhänguso
on ki éio
anwesenhe-
a
i
abwesenhe-
i , beispielsweise: ka e
<ka é
(ka é),
bi7be
<
bulbé
(bul é),
sakos
<
Sakos,
géldos
<
géldos.
Skiliasi
absoliu inés
i
neabsoliu inés
galiinés
a liepimai, in
ko
ande en
ilguosie en
Balsie en
nepas ebé a.
Absoliu inéje
gal inéje
Ik
é,
o
a liepia
a méje
e,
@,
pVZ. : upe
(upé),
gesme
(mégies),
pa la
( a lé),
a a
( ako),
s@ a
(seine).
Ma y , Siuo
Fall
absoliu iné
galiiné
su umpéjo
noch dann,
kai s a in
Ik
é,
0
wa
@,
a.
Sie
2,
@
su umpéjo
a méje bis
e,
a
und, s a end
a>é, P ozess zu,
é,
sie schon nich
0
galéjo
pasikeis i.
Neabsoliu ingje
galiinéje
a méje duo-
Ik
é,
o
da
¢
(po
/
),
0,
beispiels-
weise. : gesmes
<giesmés,
gizsmes
<giésmés,
a lis
<
a lés,
wa les
<
ailés,
Sakos
<
akés,
sgkos
<
Sikos.
Neabsoluu i-
ne galiiné
e méje
su umpéjo
éliau, kai
@,
@
schon
wa
paki e é,
j
o.
T umpéjan
galiinei, Sie
lé,
su umpéjo
o
odé)
i
papla ejo,
gabodami
umpus
e,
§£,
o.
4,
Gal ininie
Zweibalsie ai,
au,
su ienbalséja,
e
wenn sie al en
i agalen
i8
(beide
ki io
a
su
ki éiu),
beispiels-
weise:
<
aiké
Kinde ,
<
ldukés
laukais,
<
sods
s6dai,
ma o
<
ma a i,
sunos
<siina is,
digo
<
algau;
ma ei,
<
dlge
algei,
<
ka e
ka ei.
<
T i ap adigkai
ki giuo i, Sie
d ibalsiai
nich pakin a,
beispielsweise.:
andi< andi, indi
endi, du au,
sdu séu
<
<
<
(d ibalsio
ei
beispiZiy
Siuo Fall
nich
inde ).
Biidami seno
iS
i ap adziai,
abe ki io
be
Sie
zweibäl ig
scheinen
sich zu
eduzie en,
wie das
einzige
Beispiel zeig
Se a
<Si ai
( ns.
naud. ).
Hadinasi,
a méje
galiininige ai,
au, duoda
j ai ius
e
a liepimus:
manchmal
iSlieka solche
pa , manchmal
edukuojasi,
manchmal
su ienbalséja.
0
Wie gesehen,
am meis en
pasiduoda
umpéjimui
i agaliai ai,
au, eijie soga
su ienbalséja.
Tai nulemia
one iné-a ikuliaciné
ju
S uk u i a. D ibalsiai
ai, au, eipla aus
engu o-Sound
Ve bindungen
i
ampa
besonde s
unangenehmis,
wenn ki iu
we den
i agaliskai.
Dann de
e s e
sandas,
de
Siuo Fall
a iamas
schwpniau,
edukuojasi
assimiliuoja-
i
si an uoju,
dass ba y
su
pa ogiau
i& a i.
Galiniy
ku zéjimas
q
P ozess noch
pass e .
Gal bii , Siek
sowohl
assimiliuoja-
si an asis.
i
Abiem
sandams
su ienodéjus
i
susiliejus gal
(0
bi , an ajam
a k i us),
d iejy ga sy
e schien
i8
eine , de
p adziy
u éjo bi i
ilgas, éliau
su umpeéjo.
i8
o
Tokio bidu
i agaliai ai,
au, galéjo
su ienbalsé i.
e
T i ap adZiai
ai, au, ha ganz
ki a p igim i
e
e s e sandas
angebams
yskiai, odél
nelinkes
ju
silpne i,
zweasis
ne odo polinkio
eduk ioni
assimiliaciji,
denn, biidamas
siau s,
na ii aliai
o
pa uosia
sekan io
p iebalsio
a ima
i
bu nos
uzda yma.
a
Dél
Siu p iezaséiy
i ap adzZiai
galiininiai ai, au,
ei, biidami
ki giuo i, isum
nepakin a, wie
gesehen
aukS iau duo y
pa yzdziy,
neki ciuo i sie
nich e u i
s immen
spudzio au
i§
e s em sando,
e lie a seinen
a spa uma
o
i
Siek so iel
edukuojasi.
19]
Also,
galiininiy
d ibalsiy ai,
au,
a liepimai
e
a méje is
sandy
asimilia ions
galiniy
umpéjimo
i
E gebnisa .
5.
D ibalsiai ie,
sowohl
o
ki ciuo e als
auch
unki ciuo e
galinéje
su ienbalséja
bis umpy
balsiy
e,
9,
beispiels-
weise. :
<
ané anié,
nak eS
<nak iés,
si e di ie,
<
ano
<anu6,
dain§s
<dainuds,
Si o
<Si uo.
Es is auch
d ibalsiy
sandy
assimiliacij-
os galiiniy
umpéjimo
Aba inys.
i
6.
Dals ibis
ui
Zodzio gale
sel enas,
i ap adzio
soga
jo
ne as a,
T i agaliskai
ki giuo , e
edujojasi bis
o , dem
gesehen
sandy
asimiliacija,
P zZ. :
apsukoli
apsukui
(aplink).
Neki giuo oje
galiinéje ui,
schein ,
<
nuk in a, wie
joks ande es
Zweibalsis,
beispielsweis-
e.: sin s inui,
s a/ s alui.
<
<
En scheidzi-
an ein ns.
ig
naud,
galiinés,
kann man
denken,
dass
ia nuk i o
-u, de
a mése
daznai
bina
Sio
lus ige
galiinéje.
Tadiau
Sekundiges
ui
He un e -
allen in
de
Ma me,
<
beispielsw-
<
eise: u g®
u guj u guje, il
<
Vilniuj
<
Vilniuje,
leidzia
spé i,
dass ns.
i
naud.
nuk i o
wi.
7.
Galininie
miS ieji
doppa siai,
no male weise,
sind an ige,
odél sie meh
a méje
nebe umpéja.
I8
seno
galininis
manchm-
al bina
d iga sis
a
ada e
nume a
an ajj
sanda,
beispiels-
weise. :
da
<
da ,
na u a
<dabai, Wie
gesehen,
zodzio galo
désniai am
meis en
unk ionie
umpuosius
balsius sie
soga
iSk in a.
—
Ilgieji
balsiai
Zodzio gale
su umpéja,
abe
e schieden-
odai: einenus
meh
unk ionie
neki iuo y
skiemeny
umpéjimas
(a,
€:
bb
>
4
@;
0
ande e
galiiniy
umpéjimas
(é, 0).
D ibalsiai auch
umpéja
gleichodai:
d ibalsiams ai,
au; mach
j akos
p iegaidé, ie,
su ienbalséja
in jedem
ei
galincje.
0
uo
Kad wie
i
j ai uoja
zodzio galo
paki imai
a méje, sie
imme was
désningi.
Negaliinischen
skiemenyse
li e a u i in-
és Sp achen
S immen,
d ibalsiai
mi8 ieji
doppa siai
a liepia kiek
i
andokius
a més Ge us.
Juos
panag inéjus,
paaiskeja,
dass
Gia auch
sind sa i
one isc-
he
désniai.
Wie zodzio
i
gale, cia
wi k
neki ciuo y
skiemeny
umpéjimo
désnis, de
manchen
balsius
wi k soga
s ä ke als
en sp echa-
mus
galininius
balsius.
G e a
o
unk ioni-
e
umpyju ki -
Ciuo y
skiemeny
pailgéjimo
désnis,
nach ku j
pailgéja
umpi
ki giuo i
balsiai.
Sis désnis zodzio
gale können nich
a bei en, weil
galininie
ku zieji_balsiai
islike nu
ienskiemeniuose
Zodelien in neu
i
galiine
en s andenen
Skiemenyse,
©
jy
Sis désnis
neliecia.
Negalinischen
skiemenyse
e olg
d ibalsiy
i
(bei
miS iyjy
d iga siy)
sandy
assimilia io-
n,
i
pazjs ama
zodzio gale
Visy
Siu désniy
koo dinie -
es Handeln
da é
gegenwä ing
Bi zy
a més
nich inin-
iy balsiy,
d ibalsiy
miS iyjy
i
d iga siy
sis ema.
Ja
apzia elgsi-
me:
1.
Ungalininis-
che Ku zie
S immen
a,
e
po
ki éiu
pailgéja,
schein ,
bis
langgu,
0
i,
uiki
pusilgiy,
beispiels-
weise: caks
< akas,
was?
<kas i,
é s
<
é as,
més?
<
més i,
1ak lékia,
<
s s
<‘i as,
ikps
< ik as,
mi. F7
<mis i,
di .je
<
dixjai
(zwei).
Neki éiuo oje
Posi ion in
Sie balsiai
bina
umpi,
beispiels-
weise.:
sakik
<
sakyk,
pame e
<
pame é
(pame é),
sudé?
<
sudé i,
ik é
<
wi klich.
*
Kad o m
8i
ne
-akamieno,
wie bi y
kann
gemünz
we den,
zeig
kic as
galininis
ki giuo oje
g,
192
2.
Nich aliinini-
ge_langgie
S imse
é,
0,
4d
@
i
>
us
&
posi ion in
islaiko
seine
länge, P z.:
k?
<
ék i,
12k?
<
lek i, iols
dnzuolas
<
(blau),
Skis?
<
ske is i
(skes i),
[757
<li is i
(s i), i s
< y as,
ski ST
<
sk ins i
(skys i),
ba bi i.
<
Bidami
nich i diu i,
Sie s imiai
su umpéja
bis umpy-
é,
o
Siuo Fall
wie iel
papla éja
jgyja
i
e,
4
a spal j.
é
po
/
Siuo Fall
duoda
e
(papla éjusj
¢).
P z. :
eki-ms
<
ékimas,
leki-ms
<
lékimas,
mon
i
<Zmonig,
kusn is<
kansn s
(kasnis),
isims
<
esimas,
ind?
<jnes i,
ice
<
mo ai,
skuzdam
skusdama,
<
uki?
< ikj i,
asims
<
aymas,
dlgi
< algy i.
3,
Ungaliininige
Zweibalsie a ,
au, ei, bidami
i ap adziai,
iSlaiko seinem
Quan ybe
kokybe
i
(i8sky us
ei
po
1),
beispiels-
weise:
<
kdims
kéimas,
<
ddik s
daik as,
<
sduj
sduja, Iduk?
<
wa en,
éids
<
éidas,
Idis
<
léis i.
T i agaliskai
ki -
-¢iuo y
8iy d ibalsiy
e s e
Sandas is
e was
eduzie
assimiliuo
zweiho,
i
beispielswe-
ise:
2#is <
gais i,
zei zei ,
<
d diigs
d a igas,
<
ddiig
da ig,
<
k eip
k eip i,
<
xi?
<ei i.
Cia is
selbs
a
sandy
assimilia io-
n,
beme ké a
Zodzio gale.
Das noch
ka a
j odo, dass
i agaliy
d ibalsiy
one inés
besonde yb-
és bilde
aunkesne
saligas yk i
juose sandy
assimiliaie -
ung, als
i ap ad-
ziuchen.
Negaliinischen
i agaliuchen
skiemenyse
dyibalsiy sandy
assimiliació
e olg
sa a ankigkai,
ne emiama
galiiniy
umpéjimo wie
zodzio gale,
odél ih e
E gebnisse
schwpnesni bis
su ienbalséjimo
ia nep iei a.
Neki iuo oje
Posi ionie ung
d ibalsiai ai, au,
su umpéja so
iel gleich, wie
i agalie, nu
Cia
ei
nepab éziamas
zwei es
Sandas, p VZ. :
aike, kids,
laimé?
<
<laimé i,
ldukims
<
wa ima-
s, d dug?
<d augai,
eideli.s
<
eidélys
(bildel),
lnidi-ms
<
e laubnis.
4,
Ungaliininie
Zweibalsie
ie, uo,
bidami
ki éiu i,
i8laiko
seinen
Quan ybe
kokybe,
i
beispielsw-
eise.: eins
ein, iins
<
<
Si€nas,
puods
<
puiodas,
laoks
<
judkas.
Neki iuo ame
skiemenyje sie
su umpéja
bis umpy
@,
9,
PVZ. :
sendu
<
Siendu i,
eni
< iend,
od?
<
uodai,
hole
<kuolai,
jodudj
<
juoduoja,
obolis
<
obuolys.
Das
su ienbalséjimas aub
also sandy
assimiliacijos
E gebnis.
Wie gesehen,
Assimilia ion cia
wei e
a
pazengusi, soga
bis
su ienbalséjimo,
dem Zwischen
kai dwibalsiai ai,
au,
neki iuo ame
skiemenyje nu
edukuojasi.
ei
So is
g eiciausiai
odél, dass
d ibalsiy ie,
sandai,
biidami
nächesnés
uo
na u im ies
bildendem
glaudesnj
junginj,
i
leich e
assimiliuoja-
si odél
g ei iau
einbalséja.
i
5.
T i ap adzio
d ibalsio nich
ui
in einem
Skiemenyje
ne as a.
T i agalis
biidamas, e
eduzie sich
bis ou,
beispielsweis-
e.: poliks puikis
<
(iSdidus),
moiils
<
muilas.
Neki giuo ame
skiemenyje
ui
auch duoda oi,
beispielsweise-
.: mo ile muilai.
<
6.
Mi8 ieji
doppa si-
ai am, em,
an, Bi zy
a méje,
en
wie
andese
pun inin-
i
ky
a mése,
paki o
wm, im,
un, in,
j
beispiels-
weise.:
sdm i.s
sém ys,
sim?
<
<
sém i,
luniks
<
laiikas,
dink?
<deiig i.
Sio
paki imo
p iezas is
galéjo bi i
sandy
assimilia i-
on.
Nepa ogu
wa en
a i
placius
balsius
uoj
i
po
jy
nosinius
p iebalsius
i agalien
doppa sien,
wo s emme
spiidis enka
zwe ajam
sandu, e s e
angebams
silpnai.
0
Dahe , o
allem in
ihnen
a,
¢
galéjo
susiau é i
bis
u,
i,
dass
p ia é y
zu nosiniy
m,
n,
o
éeliau
analogijas
biidu
Sis eiskinys
galéjo i8plis i
ande en
mig iuosiese
i
doppa siese
bi en ,
i ap adziuch-
—
en
:
193
i
neki iuo uose
am, em, an, en.
In
ande en
Sp achen auch
Zinoma
&i
assimiliacij-
a, die
einande
a
bido üh
zu
Siy
d iga siy
einokio
a
andokio
e ände-
ings
(p z..
la iy,
usy k.).
T i agalien
i
neki ¢iuo en
mis iuosien
doppa sien a ,
e , al, auch
beme k e
e s en Sando
el
eduk ion
assimiliacija,
beispielsweise:
a ds a das,
a d3
i
<
< a dai,
weki
< eik i,
ge kla
<
ge klé,
kalb
<
sp ich ,
maldi?
< aldy i,
pelys
<
pelnas,
kelmz
<
kelmai.
Cia
_ i mas
sandas wie
iel
susiau éja
i
e lo
seinen
a ben.
Balsiai
i,
y
schon nich
meh egali
siau é i, odél
i8lieka gesund
mi& iuosiigen
doppa siunge-
n, soga
ne u édami_
balso spidzio.
i
P z. :
si i s
<
sim as,
Sim 3
<
Sim ai,
gul?
<gul i,
schwe i-
<
nms
schwe imas.
7.
P iegaidés
spiidis
a méje
pailgina
a
d ibalsio
a
mi8 iojo
d iga sio
sanda, au
den e
k in e.
Wie
pailgina,
be
en sp ech-
amy
p ie aisy
schwe zu
bes imme-
n, abe
schein ,
dass
balsinis
sand
pailgéja
bis halbilgio
ode
Siek so
pailgcja
p iebalsis.
Weil
Sis
pailgéjimas
bis ende
nei& i as,
e a8 e
nezymimas.
Todél
aoma,
beispiels-
weise:
<
kdims
kaimas, la ks
<zei ,
pilus
<
olln,
sil s
Bil as, Wie
gesehen,
Haup p oz-
esse,
nuléme
Bi zy
a més
okalizmo
pobidj,
is
Sie: galiniy
a)
umpéjimas,
neki éiuo y
b)
skiemeny
umpéjimas,
umpy
c)
ki éiuo y
skiemeny
pailgéjimas,
d ibalsiy
d)
mis iyjy
i
d iga siy
sandy
asimiliacija.
Alle
Sie
P ozessai
a pusa y
gludZiai
susije,
susipyne,
jog
manchmal
schwie ig
i&ski i,
wo ende
eine
änge
i
ande es.
Sie
P ozai
nich odai
e olg
Zodzio gale
nich inlichen
i
skiemenyse.
Weil jyai iis a més
klänge ha he e odas
phe e ines-a ikuliacine
eigenscha en ski ing
padé j
i
Zodyje, es in
einem Lau en
s ä ke
e olg ein
P ozess, in
ande enki as.
0
Bi Zy
a més
yokalizmo
sis ema
seinem
G unds -
ück is
Siu P ozesse
E gebnis,
YAAPEHHE,
HHTOHALLWA
HW
HX
BO3JEMCTBHE
HA
BOKAJIH3M
>
BHPKAMCKO O
TOBOPA
M. Tl.
ALWMHC-
KAUTE
Pes nme
Bupxalicxuii
opop
npunaqiexu
oi ac a
BOCTOUHO-ayKuITa
li e
Ko o
AMaNeKTA,
B
KOTOpPO
Auq oH H
am, an, em,
uaMeHHIHCh
um, un, im, in.
en
B
op S o op
yno peGase cn
MmecTHBIMH
*HTEIAIMH
opoja
Bupxaii
4
oKpec -
HocTeli
paquHycom
5—
10
Km.
B
osope
jelic aye
3aKon
nepememeHHa
yyapeHa
43
KpaTKo o
OKoHYa-
HHA
Ha
npexbiAymmi
cao .
Us
yon o o
oxonyanua
(HecMOTpaA
Ha
HMHTOHALHIO)
yAapen e
He
nepemeujae es.
Tosopy
cpolic Bens!
a h
HHTOHALHii
:
HXOJLIMAAHC
(),
Bocxonaman
(~),
Kpa kas cpequaa
(’),
cpenuan-npepbipuc as
(*)
M
().
194
OcHoBBIMH
MpoleccaMH,
CBsBAHHbIMH
C
yapeHHeM
H
HTOHHaUHel
WH
Ompe-
JIIMBLIMMH
XapakTep
BOKAJIH3Ma
OupxaiicKo o
TOBOpa, AB.
IAIOTCHA:
1)
yKopagupan-
ue
oKOHYAHHii,
2)
yKopauHBane
Hey
sapseMbIxX
CJIOPOB,
3)
yauMHeHHe
KpaTKHX
y/lapaeMbIx
CJIOPOB,
4)
accHMHJIAWHA
CaH/OB
mu ou os.
Bce
3TH
npoueccb
Me y
coGoii
CBs3aHbI
TAK, ITO
wHo wa
TpyAHO
onpeseuTb,
ie
KoHYaeTCH
OHH
Mpouecc
H
HauHHaeTcs
Apy oil.
Ouu
pas IH4HO
MpOHCXOsAT
B
Hayane,
B
CepesHe
H
B
KOHUE
CJIOBA.
Y
pa3Hbix
3BYKOB
Ppa3 IH4HbIe
cpo e HYeCKH-APTHKYJA-
LHOHbIe CBONCTBA pasHble
H
MOSHUMH
B
clope,
mosTOMy
OHH
TMpowecc
CHIbHee
MPOHCXOAMT
B
OMHHX,
mpy oliB
Apy ux
3KByax.
Cuc ema
BoKaJIMaMa
OxalupicKo o
TOBOpa
ABJIACTCA
PeSYJIbTATOM
BCCX
3THX
M3MeHeHHi.