scieee Science in your language
[lt] (orig) [de] [fr] [it] [es] [pt]

Kirtis, priegaidė ir jų poveikis vokalizmui Biržų tarmėje

Read accessible full text
Machine-translated document

This is a machine-generated translation of the original document and may contain errors, omissions, or changes in meaning. Do not rely on this translation for quotations, citations, or authoritative references. Please consult and cite the original document.

Kirtis, priegaidė ir jų poveikis vokalizmui Biržų tarmėje

Author: I. Jašinskaitė
Year: 1957
Source: https://journals.lki.lt/actalinguisticalithuanica/article/download/2014/2113
bloB
Bi awi
B
KA
LB
OUT
YR.
078
K.
LA
Ul
d Sibp
MA
Eh, eece
U
VO:
Sikes
Re
MOKSLU
ACADEMIA
KIRTIS,
PRIEGAIDE
FR
JU
POVEIKIS
VOCALISMUI
BIRZU
DINMEJA
I.
JASINSKAITE
Bi zy
a me
Siuo caso
se llama
a mé, po
la que
consumen
los
habi an es
locales
Bi zy en
ciudad
i
5—10
km
adiuliu
al ededo .
Si
a mé
pe enece
aukS aiciams
eos ie iims
pun ininkams.
Bi zy a més
ocalizmo
speci ikg nulemia
algunos p ocesos,
glaudZiai susije
ki giu p iegaide.
su
i
P ieS
apZ elgian
Siuos
p ocesos
i
jy
esul ados,
hay que
aunque
b e emen e
oca
a més
ki cio
a i aukima
i
p iegaide.
Según
adicing
opinión se
c ee que
Bi zai
pe enece a
la zona de
abs acción
uni e sal
ki cio.
Ta iau
iS
ik yjy
así né a.
Bi zy a méje
ki is
A ayukiamos
salygikai,
a iau así,
como es o
hace o as
ne
a més
sqlyginio ki io
A ayuimo
zona.
No malmen e,
salyginiu ki cio
a i aukimu
llamado
eiskinys kai
ki is
a i ac iamos
i agalés
umposios
galiinés ilga
i8
i
j
Saknj
(a
p iesgaliinini
skiemenj).
Taciau
Bi zy
a méje
iska
nulemia
ne
Saknies,
©
galiinés
cuánybé.
Ta més ki io
a i aukimo
désnis al:
umpos
galiinés ki is
i8
a i aukiamas!,
lla os galiinés
i8
( i ap adés
a
i agalés)
-—
no se e ae,
ej.: sak
<
Saka,
nés*
<
nedsu,
bal?
<bal i,
uaks
<
manos,
aiks<
chaikiis,
pe o
sakos
<8akés,
aiké
<
niños,
dice
<
saka i,
aikdm
<
aikam,
ka di
<
ka ai.
‘Ta méje
hay cinco
p iegaidés:
1.
T i ap adé
()gi dima
an
d ibalsiy
ai, au,
e
i
miS iyjy
d iga siy
a liepimy
a méje
p ime os
sando,
ej.: kdims
kdimas,
<
kduls
kaulas,
<
éids
éidas,
<
md7?
<
mil i,
an es
<
p ime o,
s im?
<
s im i,
sim?
<
sém i,
lings
<
en as.
2.
T i agalé
(~)gi dima
an
d ibalsiy
az, au, ei,
ui
i
mis iyjy
d iga siy
a licpimy
a méje
del
segundo
sando,
ej.: aiks
niño,
<
ldiiks
la ikas,
<
k eip?
<k eip i,
po ks
<puikis,
balps
<
balnas,
ki i-s
<ki ys
(ki is) u ik
anka guil
<
gul i en
i ap adés
<
;
Saknies,
nue as
i
ja
apa ados
1
[8jim
o ma
j a dZiai
ka ds,
ands,
iskds,
kaxkas, que
ki éiuojami
como un-
skiemeniai
j a dZiai
kds, ese.
2
P iebalsiy
minks umas
p ieS
p ieSakinés
eilés balsius
neZymimas,
po que en
ese caso
a méje
ellos
siemp e
minkS i
ki j, ej. :
(i8sky us
J.
189
ke
ik
<kalné,
bale
<
bal a, ung
lange,
<
la h laiba
<
(es o
con i ma que
odos los
p ieSki iniai
la gos
skiemenys
son
i agalos).
3.
T umpiné
(*)gi dima: an
umpyjy balsiy
ienskiemeniuose
Zodelios,
ej.: ma ,
bé , ik,
su; en la
nue a
ki giuo y
umpyjy
balsiy,
ga usiy
Ki i
po
jo
e ac ion,
ej.: i is a,
gé buena,
<
aún odos,
<
<
sk
<
suki; en
algunos
bisimojo
iempo
III indi iduo
accionesmazodzio-
s, donde a mé
iene
su umpéjusius
balsius
i ap adziy,
li e a u ai iné
i§
lingua o mas
o
me a onija, ej.:
sakis sakys
su
<
(sak s),
kas kans
<
(kgs), o
donde
a mé
iene
co us
balsius en
luga
senyjy
i agaliy,
P z.: is
( és),
skis
(skés)
(Sie umbalsiai
puede bi i
pi
apa ece según
analogía
p ime io caso o
simplemen e
su umpéje
i agaliy); an
su
j a dziy ands,
ka ds, odo,
kaskds, ku iy
galiiniy ki is
a méje
i§
noa aukiamos
según analogija
ienskiemeniais
i a dziais ds,
kas.
i8
su
4.
Vidéu in
(*)gi dima:
an
pailgéjusiy
po
ki giu
1,
U,
PVz. :
Si s
<
8-
as, ig
< i8a,
ieds
<
iidas,
7
<
iene; an
ilgyjy
balsiy
d ibalsiy
i
ie, uo,
nue asj-
ai ga usiy
ki j
po
jo
e i o, ej.:
sans sinus,
#mén
<
zmona, día
día, juod
<
<
<negoda;
an
ki éiuo y
ilgyjy
balsiy
i
d ibalsiy
ie, uo,
pVz. : i s
< y as,
pik?
<
en u ec-
e , Sons
<
86nas,
Jéns
<
Jonas,
piens
<
p enas,
Siens
8i€nas,
duon
< duiona,
juoks
< judkas.
5.
Ki s iné
(*)gi dima an
su umpéjusiy
zodzio gale
i agaliy
é,
0,
4,
au,
ei
i
ie, uo, ej.:
ka es
<ka és,
sakos
<
Sakos,
ge s bien,
<
dice
saka i,
<
sake
sakei, ane
<
anié,
ka o
<
<ka u6
(eé
su
e
a spal iu,
oo
su
a
e leal iu,
e¢ su a
e leal iu),
Podima
no a é i que
li e a u a
e lei inés
lengua
ocías
d iblasia
i
Zodzio gale
a liepia unos
a més sonus,
Zodzio
p adzioje así
idu yjeki us.
0
Vadinasi,
a més
Zodzio galo
désniai es
o ookie
negu
incapacini-
niy
skiemeny.
Ta més
ZZodziy
galiines ac úa
ue eus
umpéjimas,
apimas
ki dciuo us,
i
neki iuo us
i
skiemenis.
Cia él
Susipina o o a mei
su
nemaziau bidingu
eiSkiniuneki éiuo y
skiemeny
umpéjimu.
Ypa
su umpéja
a méje
neKi Giuo -
os galiinés,
po que en
ellas ocu e
Sie
ambos
p ocesos.
D ibalsines
galiines unciona
aún e ias
eikenysd ibalsiy
i
sandy asimiliación,
que paspa ina
su umpéjimg.
jy
Todos
Sie es
p ocesos,
lle ando a
cabo
es eudza-
men e
susije
a pusa y,
da é
a méje
ac uales
zodziy galiines.
Apz elgsime
a més
ZodZiy
galiiniy
ocalizma,
que
iS yské y
Siy
p ocesos
eiga las
i
de i ías.
1.
T ump los
galininos
o os
a,
e,
i,
u
a méje ue
neki éia se
seno o dél
ig
ki éio
e acción.
Tokioje
posiciónci-
ón ellos
nuk i o o
iSk i o,
ej.: sdk
<8aka,
aiks
<
niño, (su)
ka?
<
ka ,
kd7S
<ka és,
Ri?
<
o he ,
wn
S
<
an is,
di b
<
di bu,
aiks
<
aikis.
Siy balsiy iSk i imas
oda
comp endomassu -
umpés i ellos ya
nebegali, odél
isk in a, eikiami
galiniy
umpéjineki ciuo-
y skiemeny
umpéjimo.
Ki éiuo oje
padé yje ellos, u
bi , nebi y isk i e,
como indica
mo
i
j a dziai ands,
ka as, iskds,
hashas.
190
2.
Ilgieji
balsiai
q,
e,
7,
y»
4,
%
ki giuo oje
galiinéje
iSlaiko sus
can idades-
be
(cóybe
ne
odos
i8laiko),
ej.: ness
neSa is
<
(neSqs),
ani ana i
<
(ana),
mani
<
mane i
(mane),
gaidis
<
gaidjs,
aiki
<
aiki.
Como is o,
Sioje
padé yje
galiniy
umpéjimas
no unciona.
Neki ciuo o
jy
en galiiné
Sie ociai
su umpéja
has a
pusilgiy,
например.:
di bu.s
di bans
<
( bas),
aiku.
<
aikan
(chaika),
dii.s
aSens
<
( aSes),
ha i.
<
ka en
(ka e),
gui.
<a ys,
dhi.
<Akj,
snus
<
s in s,
sodu.
<
sddy.
3.
Ilguju
balsiy
é,
o
deliepimas
a méie no
dependuso
de ki éio
p esencia
ausencia,
a
ej.: ka e
<ka é
(ka é),
bi7be
<
bulbé
(bul é),
sakos
<
Sakos,
géldos
<
géldos.
Sepa iasi
absoliu inés
i
neabsoliu inés
galiinés
a liepimas, en
ko
o as
ilguosiues
balsias
nepas ebé a.
Absoliu inéje
gal inéje
Ik
é,
o
a liepia
a méje
e,
@,
pVZ. : upe
(upé),
gesme
(mégies),
pa la
( a lé),
a a
( ako),
s@ a
(suyo).
Ma y , Siuo
caso
absoliu iné
galiiné
su umpéjo
ya
en onces,
cuando en
luga
Ik
é,
0
ue
@,
a.
Sie
2,
@
su umpéjo
a méje
has a
e,
a
y, desa ollan
a>é, p oceso,
é,
ellos ya no
0
podéjo
cambiis i.
Neabsoliu ingje
galiinéje
a méje duo-
Ik
é,
o
da
¢
(po
/
),
0,
ejemplo. :
gesmes
<giesmés,
gizsmes
<giésmés,
a lis
<
a lés,
a les
<
ailés,
Sakos
<
akés,
sgkos
<
Sikos.
Neabsoluu i-
ne galiiné
a méie
su umpéjo
éliau, kai
@,
@
ya ue
paki e é,
o.
j
T umpéjan
galiinei, Sie
lé,
su umpéjo
o
odé)
i
papla ejo,
danodami
umpus
e,
§£,
o.
4,
Gal ininos
diibalsia ai, au,
su ienbalséja,
si ellos an iguo
e
i agals
i8
(sin ki io
a
su
ki éiu),
ej.: aiké
niños,
<
ldukés
laukais,
<
sods
s6dai,
<
ma o
ma a i,
sunos
<
<siina is,
digo
<
algau;
ma ei,
<
dlge
algei,
<
ka e
ka ei.
<
T i ap adigkai
ki giuo i, Sie
d ibalsiai
nopakin a, ej.:
andi< andi, indi
endi, du au,
sdu séu
<
<
<
(d ibalsio
ei
ejemZiy
Siuo caso
no
encuen a).
Biidami an iguo
iS
i ap adziai,
pe o ki io
be
Sie bilibólicos
pa ecen
educi se,
como
mues a el
único
ejemplo
Se a
< Si ai
( ns.
naud. ).
Vadinasi,
a méje
galiininas ai,
au, duoda
j ai ius
e
a liepimus:
algunas iSlieka
mismos pa ,
algunas
edukuojasi,
algunas
su ienbalséja.
0
Como is o,
más pasiduoda
umpéjimui
i agaliai ai,
au, eijie
incluso
su ienbalséja.
Tai nulemia
one iné-a ikuliaciné
ju
es uc u ai a.
D ibalsiai ai, au,
eipla aus es eu o
sonido junginiai
i
ampa
pa icula me-
n e
incon eniis,
cuando
ki iuándose i agaliskai.
En onces
el p ime
sandas,
que
Siuo caso
a iamos
lapniau,
edukuojasi
asimiliuojasi
i
an uoju,
que ba y
su
pa ogiau
i& a i.
Galiniy
sho éjimas
q
p oceso aún
paspei a.
Gal bii , Siek
an o
asimiliuojasi
an asis.
i
Abiem
sandams
su ienodéjus
i
susiliejus al
(0
bi , an ajam
esiduos),
d iejy ga sy
su gido uno,
i8
que p adziy
u éjo bi i
ilgas, éliau
su umpeéjo.
i8
o
bidu
i agaliai ai,
au, galéjo
su ienbalsé i.
e
T i ap adZiai
ai, au, iene
oda o a
e
p igim i
p ime sandas
supuamas
yskiai, odél
ju
nelinkes
silpne i,
segundoas
ne odo polinkio
edukciji
asimiliaciji,
po que,
biidamas
o
es eu as,
na ii aliai
pa uosia
sekan io
i
p iebalsio
a ima
bu nos
uzda yma.
a
Dél
Siu p iezaséiy
i ap adzZiai
galiininiai ai, au,
ei, biidami
ki giuo i, isa
impakin a, como
is o aukS iau
duo y
pa yzdziy,
neki ciuo i ellos
yae u i oz
spudzio sob e el
p ime os sando,
i§
pie deanda su
a spa uma
o
i
Siek an o
edukuojasi.
19]
Así,
galiininiy
d ibalsiy ai,
au,
a liepimai
e
a méje es
sandy
asimiliación
galiniy
umpéjimo
i
esul adoa .
5.
D ibalsiai ie,
an o
o
ki ciujo en
que no
ki ciujo
galinéje
su ienbalséja
has a umpy
balsiy
e,
9,
ejemplo. :
ané anié,
<
nak eS
<nak iés,
si e di ie,
<
ano
<anu6,
dain§s
<dainuds,
Si o
<Si uo.
Es o
ambién
d ibalsiy
sandy
asimiliación
galiiniy
umpéjimo
i
pada inis.
6.
D ibalsis
ui
Zodzio gale
a o,
i ap adzio
ni ne as a,
jo
T i agaliskai
ki giuo , él
edúcojase
has a o , en el
que is o
sandy
asimiliación,
P zZ. :
apsukoli
apsukui
(aplink).
Neki giuo oje
galiinéje ui,
pa ece,
nuk in a,
<
como joks
o o d iblalis,
ej.: sin s inui,
s a/ s alui.
<
<
Sp endzian
ien ns.
ig
naud,
galiinés,
se puede
asumi
que
¢ia
nuk i o
-u, quien
a mése
daznai
bina
Sio más
di e ido
galiinéje.
Tadiau
caída del
ui
segundo en
a mé, ej.:
u g®
u guj
<
u guje,
<
il
<
Vilniuj
<
Vilniuje,
leidzia
spé i, que
ns.
i
naud.
nuk i o
wi.
7.
Galininas
miS ieji
d iga sías,
no malmen e,
son an iniai,
odél ellos más
a méje
nebe umpéja.
I8
seno
galininis a
eces
bina
d iga sis
a
ada él
nume a
an ajj
sanda,
p z. :
da
<
da ,
na u aleza
<dabai, Como
puede e se,
zodzio galo
désniai más
ac úa
umpuosius
balsius ellos
incluso
iSk in a.
—
Ilgieji
balsiai
Zodzio gale
su umpéja,
pe o
desiguodai:
unous más
unciona
neki iuo y
skiemeny
umpéjimas
(a,
€:
bb
>
4
@;
0
o os galiiniy
umpéjimas
(é, 0).
D ibalsiai
ambién
umpéja
desiguodai:
d ibalsiams ai,
au; hace
j akos
p iegaidé, ie,
su ienbalséja
ei
en cada
galincje.
0
uo
Kad como
i
j ai uoja
zodzio galo
paki imai
a méje, ellos
siemp e
desningi.
Negaliininiuose
skiemenyse
li e a u ai in-
és palab as
del idioma,
d ibalsiai
mi8 ieji
d iga siai
a liepia
i
cuan o
o ookius
a més sonus.
Juos
panag inéjus,
paaiskeja,
que
Gia
ambién
son sa i
one iniai
désniai.
Como zodzio
i
gale, cia
ac úa
neki ciuo y
skiemeny
umpéjimo
désnis, que
algunos
balsius
ac úa
incluso más
ue e negu
co espond-
iamus
galininius
balsius.
G e a
o
unciona
umpyju
ki -
Ciuo y
skiemeny
pailgéjimo
désnis,
según
ku j
pailgéja
umpi
ki giuo i
balsiai.
Sis désnis zodzio
gale no puede
ope a , po que
galininas
sho ieji_balsiai
islike sólo
ienskiemeniuose
Zodelias en
i
skiemenyes de
nue a galiiné
apa ecidos,
©
jy
Sis désnis
neliecia.
Negalininiuose
skiemenyse
ocu e
d ibalsiy
i
(bei
miS iyjy
d iga siy)
sandy
asimiliación,
pazjs ama
i
zodzio gale
Visy
Siu désniy
coo dinado
uncionamie-
n o da é
ac ualing
Bi zy
a més
incapazi-
niniy
balsiy,
d ibalsiy
i
miS iyjy
d iga siy
sis ema.
Ja
apzia elgsi-
mos:
1.
Noalininas
co íos
oces
a,
e
po
ki éiu
pailgéja,
pa ece,
has a lgu,
0
i,
uiki
pusilgiy,
ej.: caks
< akas,
qué?
<kas i,
é s
<
é as,
més?
<
més i,
1ak lékia,
<
s s
<‘i as,
ikps
< ic as,
mi. F7
<mis i,
di .je
<
dixjai
(dos).
Neki éiuo o
en posición
Sie balsiai
bina
umpi,
p z.:
sakik
sakyk,
<
pame e
pame é
<
(pame é),
sudé?
<
sudé i,
ik é
<
ealmen e.
*
Kad
8i
o ma
ne
-akamieno,
como bi y
se puede
pen ea ,
indica
kic as
galininis
ki giuo oje
posición
g,
192
2.
Noaliininas_
la gas
oces
é,
0,
4d
@
i
>
us
&
islaiko su
longi ud,
P z.: k?
<
ék i,
12k?
<
lek i, iols
dnzuolas
<
(azul),
Skis?
<
ske is i
(skes i),
[757
<li is i
(s i), i s
< y as,
ski ST
<
sk ins i
(skys i),
ba bi i.
<
Bidami
neki diu i,
Sie ociai
su umpéja
has a
umpy-
é,
o
Siuo caso
cuán
papla éja
jgyja
i
e,
4
a spal j.
é
po
/
Siuo caso
duoda
e
(papla éjusj
¢).
P z. :
eki-ms
<
ékimas,
leki-ms
<
lékimas,
mon
i
<Zmonig,
kusn is<
kansn s
(kasnis),
isims
<
esimas,
ind?
<jnes i,
ice
<
mo ai,
skuzdam
skusdama,
<
uki?
< ikj i,
asims
<
aymas,
dlgi
< algy i.
3,
Noaliininas
díbales a , au,
ei, bidami
i ap adziai,
iSlaiko su
can idadybe
quybe
i
(i8sky us
ei
po
1),
ej.: kdims
kéimas,
<
ddik s
daik as,
<
sduj
sduja,
<
Iduk?
<
espe a -
i, éids
<
éidas,
Idis
<
léis i.
T i agaliskai
ki -
-¢iuo y
8iy d ibalsiy
el p ime
andado es
algo
educido
asimiliuado
segundoo,
i
ej.:
2#is <
gais i,
iempo
<
iempo,
d diigs
<
d a igas,
ddiig
<
da ig,
k eip
<
k eip i,
xi?
<ei i.
Cia es la
misma
a
sandy
asimiliacia,
obse é a
Zodzio gale.
Es o aún
ka a
j odo, que
i agaliy
d ibalsiy
one inés
peculia yb-
és
cons i uye
a o ankes-
nes salygas
yk i juose
sandy
asimiliació,
que
i ap ad-
ziuose.
Negaliininiuose
i agaliuose
skiemenyse
dyibalsiy sandy
asimiliación
ocu e
sa a ankigkai,
ne emiama
galiiniy
umpéjimo
como zodzio
gale, odél sus
esul ados
lapnesni has a
su ienbalséjimo
ia nep iei a.
Neki iuo oje
posiciónción
d iblasiai ai, au,
su umpéja
an o mismo,
cuan o
i agales,
ei
sólo Cia
nepab éziamas
segunda
sandas, p VZ. :
aike, niños
laimé?
<
<laimé i,
ldukims
<
espe ai-
mas, d dug?
<d augai,
eideli.s
<
eidélys
( idelo),
lnidi-ms
<
au o ización.
4,
Noaliininie
bíbalsia ie,
uo, bidami
ki éiuo i,
i8laiko su
can idady-
be qualybe,
ej.: iens
uno, iins
i
<
<
Si€nas,
puods
<
puiodas,
ioks
<
judkas.
Neki iuo ame
skiemenyje
ellos
su umpéja
has a umpy
@,
9,
PVZ. :
sendu
<
Siendu i,
eni
< iend,
od?
<
uodai,
hole
<kuolai,
jodudj
<
juoduoja,
obolis
<
obuolys.
Tas
su ienbalséjimas am-
bién pa y esul ado
asimiliación.
Como is o,
asimiliación cia
siguió pazengusi,
a
incluso has a
su ienbalséjimo,
aquello en epu
cuando d ibalsiai
ai, au,
neki iuo ame
skiemenyje sólo
edukuojasi.
ei
Así es
g eiciausiai
odél, que
d ibalsiy ie,
sandai,
biidami
a imesnés
uo
na u aleza
de o mando
glaudesnj
junginj, más
i
ácil
asimiliuojasi
odél
g ei iau
ienbalséja.
i
5.
T i ap adzio
d ibalsio no
ui
es á en el
in alidina io
skiemenyje.
T i agalis
biidamas, él
edújose
has a ou, ej.:
poliks puikis
<
(iSdidus),
moiils
<
muilas.
Neki giuo ame
skiemenyje
ui
ambién duoda
oi, p z.: mo ile
muilai.
<
6.
Mi8 ieji
d iga siai
am, em,
an, Bi zy
a méje,
en
como en
o as
pun inin-
i
ky
a mése,
paki o
wm, im,
un, in,
j
ejemplo.:
sdm i.s
sém ys,
sim?
<
<
sém i,
luniks
<
laiikas,
dink?
<deiig i.
Sio
paki imo
p iezas is
galéjo bi i
sandy
asimiliació-
n.
Nepa ogu
ue a i
placius
balsius
uoj
i
po
jy
nosinius
p iebalsius
i agalios
d iga sios,
donde o o
spiidis enka
segundojam
sandu, el
p ime o
supuado
silpnai.
0
Así,
p incipal-
men e en ellas
a,
¢
galéjo
susiau é i
has a
u,
i,
que
p ia é y
a nosiniy
m,
n,
o
éeliau
analogías
biidu
Sis eiskinys
galéjo i8plis i en
o as
mig iuosiues
i
doba siues
bi en ,
i ap adziues
—
:
193

i
neki iuo uose
am, em, an, en.
En o os
idiomas
ambién
Zinoma
&i
asimiliación,
que una
o a bido
a
lle a a
Siy
d iga siy
unookio
a
o ookio
cambioi-
mo
(p.j..
la iy,
usy k.).
T i agalias
i
neki ¢iuo osas
mis iuosias
doba sias a ,
e , al, ambién
obse ada
p ime os
el
sando
edukcija
asimiliacia, ej.:
a ds a das,
a d3
i
<
< a dai,
e ki
< eik i,
ge kla
<
ge klé,
kalb
<
kalba,
mandi?
< aldy i,
pelys
<
pelnas,
kelmz
<
kelmai.
Cia
_pi masis
sandas
cuan o
susiau éja
i
pie de su
colo .
Balsiai
i,
y
ya yaebali
es eu é i,
odél i8lieka
sanos
mi& iuosios
doblea sios, ni
ne u édami_
o o spidzio.
i
P z. :
si i s
<
sim as,
Sim 3
<
Sim ai,
gul?
<gul i,
di icul in-
<
ms
di icul imas.
7.
P iegaidés
spiidis
a méje
pailgina
a
d ibalsio
a
mi8 iojo
d iga sio
sanda,
sob e el
cual él
c in a.
Qué
pailgina,
be
co espon-
diamy
p ie aisy
es di ícil
de e mina-
, pe o
pa ece que
balinis
sandas
pailgéja
has a
semilgio o
Siek an o
pailgcja
p iebalsis.
Dado
Sis
pailgéjimas
has a in
nei& i as,
él a8 e
nezimimas.
Todél
aoma,
ej.: kdims
kaimas,
<
la ks
< iempo,
pilus
<
lleno,
sil s
Bil as,
Como
puede,
p incipales
p ocesos,
nuléme
Bi zy
a més
ocalizmo
pobidj, es
Sie: galiniy
a)
umpéjimas,
neki éiuo y
b)
skiemeny
umpéjimas,
umpy
c)
ki éiuo y
skiemeny
pailgéjimas,
d ibalsiy
d)
mis iyjy
i
d iga siy
sandy
asimiliacia.
Todos
Sie
p ocesos
a pusa y
gludZiai
susije,
susipyne,
que
algunas
eces
di ícil
i&ski i,
donde
acabeasi
i
uno
empieza o o.
Sie
p ocesos
desiguod-
ai ocu e
Zodzio gale
incapacinamie-
i
n os
skiemenyse.
Po que jyai iis a més
sonsai iene desiguodas
one ines-a iculiacines
peculia idades ski ing
padé j
i
Zodyje, es en
uno sonos
más ue e
ocu e un
p oceso, en
o oski as.
0
Bi Zy
a més
yokalizmo
sis ema
en su
base es
Siu p ocesos
esul ado,
YAAPEHHE,
HHTOHALLWA
HW
HX
BO3JEMCTBHE
HA
BOKAJIH3M
>
B) KAMCKO OHP
TOBOPA
M. Tl.
ALWMHC-
KAUTE
Pes nme
Bupxalicxuii
opop
npunaqiexu
oi ac a
BOCTOUHO-ayKuITa
li e
Ko o
AMaNeKTA,
B
KOTOpPO
Auq oH H
am, an, em,
uaMeHHIHCh
um, un, im, in.
en
B
op S o op
yno peGase cn
MmecTHBIMH
*HTEIAIMH
opoja
Bupxaii
4
oKpec -
HocTeli
paquHycom
5—
10
Km.
B
osope
jelic aye
3aKon
nepememeHHa
yyapeHa
43
KpaTKo o
OKoHYa-
HHA
Ha
npexbiAymmi
cao .
Us
yon o o
oxonyanua
(HecMOTpaA
Ha
HMHTOHALHIO)
yAapen e
He
nepemeujae es.
Tos
copopypolic Bens!
a h
HHTOHALHii
:
HXOJLIMAAHC
(),
Bocxonaman
(~),
Kpa kas cpequaa
(’),
cpenuan-npepbipuc as
(*)
M
().
194
OcHoBBIMH
MpoleccaMH,
CBsBAHHbIMH
C
yapeHHeM
H
HTOHHaUHel
WH
Ompe-
JIIMBLIMMH
XapakTep
BOKAJIH3Ma
OupxaiicKo o
TOBOpa, AB.
IAIOTCHA:
1)
yKopagupan-
ue
oKOHYAHHii,
2)
yKopauHBane
Hey
sapseMbIxX
CJIOPOB,
3)
yauMHeHHe
KpaTKHX
y/lapaeMbIx
CJIOPOB,
4)
accHMHJIAWHA
CaH/OB
mu ou os.
Bce
3TH
npoueccb
Me y
coGoii
CBs3aHbI
TAK, ITO
wHo wa
TpyAHO
onpeseuTb,
ie
KoHYaeTCH
OHH
Mpouecc
H
HauHHaeTcs
Apy oil.
Ouu
pas IH4HO
MpOHCXOsAT
B
Hayane,
B
CepesHe
H
B
KOHUE
CJIOBA.
Y
pa3Hbix
3BYKOB
Ppa3 IH4HbIe
cpo e HYeCKH-APTHKYJA-
LHOHbIe CBONCTBA pasHble
H
MOSHUMH
B
clope,
mosTOMy
OHH
TMpowecc
CHIbHee
MPOHCXOAMT
B
OMHX,
mpy oliB
Apy ux
3KByax.
Cuc ema
BoKaJIMaMa
OxalupicKo o
TOBOpa
ABJIACTCA
PeSYJIbTATOM
BCCX
3THX
M3MeHeHHi.