bloB
Bi awi
B
KA
LB
OUT
YR.
078
K.
LA
Ul
d Sibp
MA
Eh, eece
U
VO:
Sikes
Re
MOKSLU
ACADEMIA
KIRTIS,
PRIEGAIDE
FR
JU
POVEIKIS
VOCALISMUI
BIRZU
DINMEJA
I.
JASINSKAITE
Bi zy
a me
Siuo caso
se llama
a mé, po
la que
consumen
los
habi an es
locales
Bi zy en
ciudad
i
5—10
km
adiuliu
al ededo .
Si
a mé
pe enece
aukS aiciams
eos ie iims
pun ininkams.
Bi zy a més
ocalizmo
speci ikg nulemia
algunos p ocesos,
glaudZiai susije
ki giu p iegaide.
su
i
P ieS
apZ elgian
Siuos
p ocesos
i
jy
esul ados,
hay que
aunque
b e emen e
oca
a més
ki cio
a i aukima
i
p iegaide.
Según
adicing
opinión se
c ee que
Bi zai
pe enece a
la zona de
abs acción
uni e sal
ki cio.
Ta iau
iS
ik yjy
así né a.
Bi zy a méje
ki is
A ayukiamos
salygikai,
a iau así,
como es o
hace o as
ne
a més
sqlyginio ki io
A ayuimo
zona.
No malmen e,
salyginiu ki cio
a i aukimu
llamado
eiskinys kai
ki is
a i ac iamos
i agalés
umposios
galiinés ilga
i8
i
j
Saknj
(a
p iesgaliinini
skiemenj).
Taciau
Bi zy
a méje
iska
nulemia
ne
Saknies,
©
galiinés
cuánybé.
Ta més ki io
a i aukimo
désnis al:
umpos
galiinés ki is
i8
a i aukiamas!,
lla os galiinés
i8
( i ap adés
a
i agalés)
-—
no se e ae,
ej.: sak
<
Saka,
nés*
<
nedsu,
bal?
<bal i,
uaks
<
manos,
aiks<
chaikiis,
pe o
sakos
<8akés,
aiké
<
niños,
dice
<
saka i,
aikdm
<
aikam,
ka di
<
ka ai.
‘Ta méje
hay cinco
p iegaidés:
1.
T i ap adé
()gi dima
an
d ibalsiy
ai, au,
e
i
miS iyjy
d iga siy
a liepimy
a méje
p ime os
sando,
ej.: kdims
kdimas,
<
kduls
kaulas,
<
éids
éidas,
<
md7?
<
mil i,
an es
<
p ime o,
s im?
<
s im i,
sim?
<
sém i,
lings
<
en as.
2.
T i agalé
(~)gi dima
an
d ibalsiy
az, au, ei,
ui
i
mis iyjy
d iga siy
a licpimy
a méje
del
segundo
sando,
ej.: aiks
niño,
<
ldiiks
la ikas,
<
k eip?
<k eip i,
po ks
<puikis,
balps
<
balnas,
ki i-s
<ki ys
(ki is) u ik
anka guil
<
gul i en
i ap adés
<
;
Saknies,
nue as
i
ja
apa ados
1
[8jim
o ma
j a dZiai
ka ds,
ands,
iskds,
kaxkas, que
ki éiuojami
como un-
skiemeniai
j a dZiai
kds, ese.
2
P iebalsiy
minks umas
p ieS
p ieSakinés
eilés balsius
neZymimas,
po que en
ese caso
a méje
ellos
siemp e
minkS i
ki j, ej. :
(i8sky us
J.
189
ke
ik
<kalné,
bale
<
bal a, ung
lange,
<
la h laiba
<
(es o
con i ma que
odos los
p ieSki iniai
la gos
skiemenys
son
i agalos).
3.
T umpiné
(*)gi dima: an
umpyjy balsiy
ienskiemeniuose
Zodelios,
ej.: ma ,
bé , ik,
su; en la
nue a
ki giuo y
umpyjy
balsiy,
ga usiy
Ki i
po
jo
e ac ion,
ej.: i is a,
gé buena,
<
aún odos,
<
<
sk
<
suki; en
algunos
bisimojo
iempo
III indi iduo
accionesmazodzio-
s, donde a mé
iene
su umpéjusius
balsius
i ap adziy,
li e a u ai iné
i§
lingua o mas
o
me a onija, ej.:
sakis sakys
su
<
(sak s),
kas kans
<
(kgs), o
donde
a mé
iene
co us
balsius en
luga
senyjy
i agaliy,
P z.: is
( és),
skis
(skés)
(Sie umbalsiai
puede bi i
pi
apa ece según
analogía
p ime io caso o
simplemen e
su umpéje
i agaliy); an
su
j a dziy ands,
ka ds, odo,
kaskds, ku iy
galiiniy ki is
a méje
i§
noa aukiamos
según analogija
ienskiemeniais
i a dziais ds,
kas.
i8
su
4.
Vidéu in
(*)gi dima:
an
pailgéjusiy
po
ki giu
1,
U,
PVz. :
Si s
<
8-
as, ig
< i8a,
ieds
<
iidas,
7
<
iene; an
ilgyjy
balsiy
d ibalsiy
i
ie, uo,
nue asj-
ai ga usiy
ki j
po
jo
e i o, ej.:
sans sinus,
#mén
<
zmona, día
día, juod
<
<
<negoda;
an
ki éiuo y
ilgyjy
balsiy
i
d ibalsiy
ie, uo,
pVz. : i s
< y as,
pik?
<
en u ec-
e , Sons
<
86nas,
Jéns
<
Jonas,
piens
<
p enas,
Siens
8i€nas,
duon
< duiona,
juoks
< judkas.
5.
Ki s iné
(*)gi dima an
su umpéjusiy
zodzio gale
i agaliy
é,
0,
4,
au,
ei
i
ie, uo, ej.:
ka es
<ka és,
sakos
<
Sakos,
ge s bien,
<
dice
saka i,
<
sake
sakei, ane
<
anié,
ka o
<
<ka u6
(eé
su
e
a spal iu,
oo
su
a
e leal iu,
e¢ su a
e leal iu),
Podima
no a é i que
li e a u a
e lei inés
lengua
ocías
d iblasia
i
Zodzio gale
a liepia unos
a més sonus,
Zodzio
p adzioje así
idu yjeki us.
0
Vadinasi,
a més
Zodzio galo
désniai es
o ookie
negu
incapacini-
niy
skiemeny.
Ta més
ZZodziy
galiines ac úa
ue eus
umpéjimas,
apimas
ki dciuo us,
i
neki iuo us
i
skiemenis.
Cia él
Susipina o o a mei
su
nemaziau bidingu
eiSkiniuneki éiuo y
skiemeny
umpéjimu.
Ypa
su umpéja
a méje
neKi Giuo -
os galiinés,
po que en
ellas ocu e
Sie
ambos
p ocesos.
D ibalsines
galiines unciona
aún e ias
eikenysd ibalsiy
i
sandy asimiliación,
que paspa ina
su umpéjimg.
jy
Todos
Sie es
p ocesos,
lle ando a
cabo
es eudza-
men e
susije
a pusa y,
da é
a méje
ac uales
zodziy galiines.
Apz elgsime
a més
ZodZiy
galiiniy
ocalizma,
que
iS yské y
Siy
p ocesos
eiga las
i
de i ías.
1.
T ump los
galininos
o os
a,
e,
i,
u
a méje ue
neki éia se
seno o dél
ig
ki éio
e acción.
Tokioje
posiciónci-
ón ellos
nuk i o o
iSk i o,
ej.: sdk
<8aka,
aiks
<
niño, (su)
ka?
<
ka ,
kd7S
<ka és,
Ri?
<
o he ,
wn
S
<
an is,
di b
<
di bu,
aiks
<
aikis.
Siy balsiy iSk i imas
oda
comp endomassu -
umpés i ellos ya
nebegali, odél
isk in a, eikiami
galiniy
umpéjineki ciuo-
y skiemeny
umpéjimo.
Ki éiuo oje
padé yje ellos, u
bi , nebi y isk i e,
como indica
mo
i
j a dziai ands,
ka as, iskds,
hashas.
190
2.
Ilgieji
balsiai
q,
e,
7,
y»
4,
%
ki giuo oje
galiinéje
iSlaiko sus
can idades-
be
(cóybe
ne
odos
i8laiko),
ej.: ness
neSa is
<
(neSqs),
ani ana i
<
(ana),
mani
<
mane i
(mane),
gaidis
<
gaidjs,
aiki
<
aiki.
Como is o,
Sioje
padé yje
galiniy
umpéjimas
no unciona.
Neki ciuo o
jy
en galiiné
Sie ociai
su umpéja
has a
pusilgiy,
например.:
di bu.s
di bans
<
( bas),
aiku.
<
aikan
(chaika),
dii.s
aSens
<
( aSes),
ha i.
<
ka en
(ka e),
gui.
<a ys,
dhi.
<Akj,
snus
<
s in s,
sodu.
<
sddy.
3.
Ilguju
balsiy
é,
o
deliepimas
a méie no
dependuso
de ki éio
p esencia
ausencia,
a
ej.: ka e
<ka é
(ka é),
bi7be
<
bulbé
(bul é),
sakos
<
Sakos,
géldos
<
géldos.
Sepa iasi
absoliu inés
i
neabsoliu inés
galiinés
a liepimas, en
ko
o as
ilguosiues
balsias
nepas ebé a.
Absoliu inéje
gal inéje
Ik
é,
o
a liepia
a méje
e,
@,
pVZ. : upe
(upé),
gesme
(mégies),
pa la
( a lé),
a a
( ako),
s@ a
(suyo).
Ma y , Siuo
caso
absoliu iné
galiiné
su umpéjo
ya
en onces,
cuando en
luga
Ik
é,
0
ue
@,
a.
Sie
2,
@
su umpéjo
a méje
has a
e,
a
y, desa ollan
a>é, p oceso,
é,
ellos ya no
0
podéjo
cambiis i.
Neabsoliu ingje
galiinéje
a méje duo-
Ik
é,
o
da
¢
(po
/
),
0,
ejemplo. :
gesmes
<giesmés,
gizsmes
<giésmés,
a lis
<
a lés,
a les
<
ailés,
Sakos
<
akés,
sgkos
<
Sikos.
Neabsoluu i-
ne galiiné
a méie
su umpéjo
éliau, kai
@,
@
ya ue
paki e é,
o.
j
T umpéjan
galiinei, Sie
lé,
su umpéjo
o
odé)
i
papla ejo,
danodami
umpus
e,
§£,
o.
4,
Gal ininos
diibalsia ai, au,
su ienbalséja,
si ellos an iguo
e
i agals
i8
(sin ki io
a
su
ki éiu),
ej.: aiké
niños,
<
ldukés
laukais,
<
sods
s6dai,
<
ma o
ma a i,
sunos
<
<siina is,
digo
<
algau;
ma ei,
<
dlge
algei,
<
ka e
ka ei.
<
T i ap adigkai
ki giuo i, Sie
d ibalsiai
nopakin a, ej.:
andi< andi, indi
endi, du au,
sdu séu
<
<
<
(d ibalsio
ei
ejemZiy
Siuo caso
no
encuen a).
Biidami an iguo
iS
i ap adziai,
pe o ki io
be
Sie bilibólicos
pa ecen
educi se,
como
mues a el
único
ejemplo
Se a
< Si ai
( ns.
naud. ).
Vadinasi,
a méje
galiininas ai,
au, duoda
j ai ius
e
a liepimus:
algunas iSlieka
mismos pa ,
algunas
edukuojasi,
algunas
su ienbalséja.
0
Como is o,
más pasiduoda
umpéjimui
i agaliai ai,
au, eijie
incluso
su ienbalséja.
Tai nulemia
one iné-a ikuliaciné
ju
es uc u ai a.
D ibalsiai ai, au,
eipla aus es eu o
sonido junginiai
i
ampa
pa icula me-
n e
incon eniis,
cuando
ki iuándose i agaliskai.
En onces
el p ime
sandas,
que
Siuo caso
a iamos
lapniau,
edukuojasi
asimiliuojasi
i
an uoju,
que ba y
su
pa ogiau
i& a i.
Galiniy
sho éjimas
q
p oceso aún
paspei a.
Gal bii , Siek
an o
asimiliuojasi
an asis.
i
Abiem
sandams
su ienodéjus
i
susiliejus al
(0
bi , an ajam
esiduos),
d iejy ga sy
su gido uno,
i8
que p adziy
u éjo bi i
ilgas, éliau
su umpeéjo.
i8
o
bidu
i agaliai ai,
au, galéjo
su ienbalsé i.
e
T i ap adZiai
ai, au, iene
oda o a
e
p igim i
p ime sandas
supuamas
yskiai, odél
ju
nelinkes
silpne i,
segundoas
ne odo polinkio
edukciji
asimiliaciji,
po que,
biidamas
o
es eu as,
na ii aliai
pa uosia
sekan io
i
p iebalsio
a ima
bu nos
uzda yma.
a
Dél
Siu p iezaséiy
i ap adzZiai
galiininiai ai, au,
ei, biidami
ki giuo i, isa
impakin a, como
is o aukS iau
duo y
pa yzdziy,
neki ciuo i ellos
yae u i oz
spudzio sob e el
p ime os sando,
i§
pie deanda su
a spa uma
o
i
Siek an o
edukuojasi.
19]
Así,
galiininiy
d ibalsiy ai,
au,
a liepimai
e
a méje es
sandy
asimiliación
galiniy
umpéjimo
i
esul adoa .
5.
D ibalsiai ie,
an o
o
ki ciujo en
que no
ki ciujo
galinéje
su ienbalséja
has a umpy
balsiy
e,
9,
ejemplo. :
ané anié,
<
nak eS
<nak iés,
si e di ie,
<
ano
<anu6,
dain§s
<dainuds,
Si o
<Si uo.
Es o
ambién
d ibalsiy
sandy
asimiliación
galiiniy
umpéjimo
i
pada inis.
6.
D ibalsis
ui
Zodzio gale
a o,
i ap adzio
ni ne as a,
jo
T i agaliskai
ki giuo , él
edúcojase
has a o , en el
que is o
sandy
asimiliación,
P zZ. :
apsukoli
apsukui
(aplink).
Neki giuo oje
galiinéje ui,
pa ece,
nuk in a,
<
como joks
o o d iblalis,
ej.: sin s inui,
s a/ s alui.
<
<
Sp endzian
ien ns.
ig
naud,
galiinés,
se puede
asumi
que
¢ia
nuk i o
-u, quien
a mése
daznai
bina
Sio más
di e ido
galiinéje.
Tadiau
caída del
ui
segundo en
a mé, ej.:
u g®
u guj
<
u guje,
<
il
<
Vilniuj
<
Vilniuje,
leidzia
spé i, que
ns.
i
naud.
nuk i o
wi.
7.
Galininas
miS ieji
d iga sías,
no malmen e,
son an iniai,
odél ellos más
a méje
nebe umpéja.
I8
seno
galininis a
eces
bina
d iga sis
a
ada él
nume a
an ajj
sanda,
p z. :
da
<
da ,
na u aleza
<dabai, Como
puede e se,
zodzio galo
désniai más
ac úa
umpuosius
balsius ellos
incluso
iSk in a.
—
Ilgieji
balsiai
Zodzio gale
su umpéja,
pe o
desiguodai:
unous más
unciona
neki iuo y
skiemeny
umpéjimas
(a,
€:
bb
>
4
@;
0
o os galiiniy
umpéjimas
(é, 0).
D ibalsiai
ambién
umpéja
desiguodai:
d ibalsiams ai,
au; hace
j akos
p iegaidé, ie,
su ienbalséja
ei
en cada
galincje.
0
uo
Kad como
i
j ai uoja
zodzio galo
paki imai
a méje, ellos
siemp e
desningi.
Negaliininiuose
skiemenyse
li e a u ai in-
és palab as
del idioma,
d ibalsiai
mi8 ieji
d iga siai
a liepia
i
cuan o
o ookius
a més sonus.
Juos
panag inéjus,
paaiskeja,
que
Gia
ambién
son sa i
one iniai
désniai.
Como zodzio
i
gale, cia
ac úa
neki ciuo y
skiemeny
umpéjimo
désnis, que
algunos
balsius
ac úa
incluso más
ue e negu
co espond-
iamus
galininius
balsius.
G e a
o
unciona
umpyju
ki -
Ciuo y
skiemeny
pailgéjimo
désnis,
según
ku j
pailgéja
umpi
ki giuo i
balsiai.
Sis désnis zodzio
gale no puede
ope a , po que
galininas
sho ieji_balsiai
islike sólo
ienskiemeniuose
Zodelias en
i
skiemenyes de
nue a galiiné
apa ecidos,
©
jy
Sis désnis
neliecia.
Negalininiuose
skiemenyse
ocu e
d ibalsiy
i
(bei
miS iyjy
d iga siy)
sandy
asimiliación,
pazjs ama
i
zodzio gale
Visy
Siu désniy
coo dinado
uncionamie-
n o da é
ac ualing
Bi zy
a més
incapazi-
niniy
balsiy,
d ibalsiy
i
miS iyjy
d iga siy
sis ema.
Ja
apzia elgsi-
mos:
1.
Noalininas
co íos
oces
a,
e
po
ki éiu
pailgéja,
pa ece,
has a lgu,
0
i,
uiki
pusilgiy,
ej.: caks
< akas,
qué?
<kas i,
é s
<
é as,
més?
<
més i,
1ak lékia,
<
s s
<‘i as,
ikps
< ic as,
mi. F7
<mis i,
di .je
<
dixjai
(dos).
Neki éiuo o
en posición
Sie balsiai
bina
umpi,
p z.:
sakik
sakyk,
<
pame e
pame é
<
(pame é),
sudé?
<
sudé i,
ik é
<
ealmen e.
*
Kad
8i
o ma
ne
-akamieno,
como bi y
se puede
pen ea ,
indica
kic as
galininis
ki giuo oje
posición
g,
192
2.
Noaliininas_
la gas
oces
é,
0,
4d
@
i
>
us
&
islaiko su
longi ud,
P z.: k?
<
ék i,
12k?
<
lek i, iols
dnzuolas
<
(azul),
Skis?
<
ske is i
(skes i),
[757
<li is i
(s i), i s
< y as,
ski ST
<
sk ins i
(skys i),
ba bi i.
<
Bidami
neki diu i,
Sie ociai
su umpéja
has a
umpy-
é,
o
Siuo caso
cuán
papla éja
jgyja
i
e,
4
a spal j.
é
po
/
Siuo caso
duoda
e
(papla éjusj
¢).
P z. :
eki-ms
<
ékimas,
leki-ms
<
lékimas,
mon
i
<Zmonig,
kusn is<
kansn s
(kasnis),
isims
<
esimas,
ind?
<jnes i,
ice
<
mo ai,
skuzdam
skusdama,
<
uki?
< ikj i,
asims
<
aymas,
dlgi
< algy i.
3,
Noaliininas
díbales a , au,
ei, bidami
i ap adziai,
iSlaiko su
can idadybe
quybe
i
(i8sky us
ei
po
1),
ej.: kdims
kéimas,
<
ddik s
daik as,
<
sduj
sduja,
<
Iduk?
<
espe a -
i, éids
<
éidas,
Idis
<
léis i.
T i agaliskai
ki -
-¢iuo y
8iy d ibalsiy
el p ime
andado es
algo
educido
asimiliuado
segundoo,
i
ej.:
2#is <
gais i,
iempo
<
iempo,
d diigs
<
d a igas,
ddiig
<
da ig,
k eip
<
k eip i,
xi?
<ei i.
Cia es la
misma
a
sandy
asimiliacia,
obse é a
Zodzio gale.
Es o aún
ka a
j odo, que
i agaliy
d ibalsiy
one inés
peculia yb-
és
cons i uye
a o ankes-
nes salygas
yk i juose
sandy
asimiliació,
que
i ap ad-
ziuose.
Negaliininiuose
i agaliuose
skiemenyse
dyibalsiy sandy
asimiliación
ocu e
sa a ankigkai,
ne emiama
galiiniy
umpéjimo
como zodzio
gale, odél sus
esul ados
lapnesni has a
su ienbalséjimo
ia nep iei a.
Neki iuo oje
posiciónción
d iblasiai ai, au,
su umpéja
an o mismo,
cuan o
i agales,
ei
sólo Cia
nepab éziamas
segunda
sandas, p VZ. :
aike, niños
laimé?
<
<laimé i,
ldukims
<
espe ai-
mas, d dug?
<d augai,
eideli.s
<
eidélys
( idelo),
lnidi-ms
<
au o ización.
4,
Noaliininie
bíbalsia ie,
uo, bidami
ki éiuo i,
i8laiko su
can idady-
be qualybe,
ej.: iens
uno, iins
i
<
<
Si€nas,
puods
<
puiodas,
ioks
<
judkas.
Neki iuo ame
skiemenyje
ellos
su umpéja
has a umpy
@,
9,
PVZ. :
sendu
<
Siendu i,
eni
< iend,
od?
<
uodai,
hole
<kuolai,
jodudj
<
juoduoja,
obolis
<
obuolys.
Tas
su ienbalséjimas am-
bién pa y esul ado
asimiliación.
Como is o,
asimiliación cia
siguió pazengusi,
a
incluso has a
su ienbalséjimo,
aquello en epu
cuando d ibalsiai
ai, au,
neki iuo ame
skiemenyje sólo
edukuojasi.
ei
Así es
g eiciausiai
odél, que
d ibalsiy ie,
sandai,
biidami
a imesnés
uo
na u aleza
de o mando
glaudesnj
junginj, más
i
ácil
asimiliuojasi
odél
g ei iau
ienbalséja.
i
5.
T i ap adzio
d ibalsio no
ui
es á en el
in alidina io
skiemenyje.
T i agalis
biidamas, él
edújose
has a ou, ej.:
poliks puikis
<
(iSdidus),
moiils
<
muilas.
Neki giuo ame
skiemenyje
ui
ambién duoda
oi, p z.: mo ile
muilai.
<
6.
Mi8 ieji
d iga siai
am, em,
an, Bi zy
a méje,
en
como en
o as
pun inin-
i
ky
a mése,
paki o
wm, im,
un, in,
j
ejemplo.:
sdm i.s
sém ys,
sim?
<
<
sém i,
luniks
<
laiikas,
dink?
<deiig i.
Sio
paki imo
p iezas is
galéjo bi i
sandy
asimiliació-
n.
Nepa ogu
ue a i
placius
balsius
uoj
i
po
jy
nosinius
p iebalsius
i agalios
d iga sios,
donde o o
spiidis enka
segundojam
sandu, el
p ime o
supuado
silpnai.
0
Así,
p incipal-
men e en ellas
a,
¢
galéjo
susiau é i
has a
u,
i,
que
p ia é y
a nosiniy
m,
n,
o
éeliau
analogías
biidu
Sis eiskinys
galéjo i8plis i en
o as
mig iuosiues
i
doba siues
bi en ,
i ap adziues
—
:
193
i
neki iuo uose
am, em, an, en.
En o os
idiomas
ambién
Zinoma
&i
asimiliación,
que una
o a bido
a
lle a a
Siy
d iga siy
unookio
a
o ookio
cambioi-
mo
(p.j..
la iy,
usy k.).
T i agalias
i
neki ¢iuo osas
mis iuosias
doba sias a ,
e , al, ambién
obse ada
p ime os
el
sando
edukcija
asimiliacia, ej.:
a ds a das,
a d3
i
<
< a dai,
e ki
< eik i,
ge kla
<
ge klé,
kalb
<
kalba,
mandi?
< aldy i,
pelys
<
pelnas,
kelmz
<
kelmai.
Cia
_pi masis
sandas
cuan o
susiau éja
i
pie de su
colo .
Balsiai
i,
y
ya yaebali
es eu é i,
odél i8lieka
sanos
mi& iuosios
doblea sios, ni
ne u édami_
o o spidzio.
i
P z. :
si i s
<
sim as,
Sim 3
<
Sim ai,
gul?
<gul i,
di icul in-
<
ms
di icul imas.
7.
P iegaidés
spiidis
a méje
pailgina
a
d ibalsio
a
mi8 iojo
d iga sio
sanda,
sob e el
cual él
c in a.
Qué
pailgina,
be
co espon-
diamy
p ie aisy
es di ícil
de e mina-
, pe o
pa ece que
balinis
sandas
pailgéja
has a
semilgio o
Siek an o
pailgcja
p iebalsis.
Dado
Sis
pailgéjimas
has a in
nei& i as,
él a8 e
nezimimas.
Todél
aoma,
ej.: kdims
kaimas,
<
la ks
< iempo,
pilus
<
lleno,
sil s
Bil as,
Como
puede,
p incipales
p ocesos,
nuléme
Bi zy
a més
ocalizmo
pobidj, es
Sie: galiniy
a)
umpéjimas,
neki éiuo y
b)
skiemeny
umpéjimas,
umpy
c)
ki éiuo y
skiemeny
pailgéjimas,
d ibalsiy
d)
mis iyjy
i
d iga siy
sandy
asimiliacia.
Todos
Sie
p ocesos
a pusa y
gludZiai
susije,
susipyne,
que
algunas
eces
di ícil
i&ski i,
donde
acabeasi
i
uno
empieza o o.
Sie
p ocesos
desiguod-
ai ocu e
Zodzio gale
incapacinamie-
i
n os
skiemenyse.
Po que jyai iis a més
sonsai iene desiguodas
one ines-a iculiacines
peculia idades ski ing
padé j
i
Zodyje, es en
uno sonos
más ue e
ocu e un
p oceso, en
o oski as.
0
Bi Zy
a més
yokalizmo
sis ema
en su
base es
Siu p ocesos
esul ado,
YAAPEHHE,
HHTOHALLWA
HW
HX
BO3JEMCTBHE
HA
BOKAJIH3M
>
B) KAMCKO OHP
TOBOPA
M. Tl.
ALWMHC-
KAUTE
Pes nme
Bupxalicxuii
opop
npunaqiexu
oi ac a
BOCTOUHO-ayKuITa
li e
Ko o
AMaNeKTA,
B
KOTOpPO
Auq oH H
am, an, em,
uaMeHHIHCh
um, un, im, in.
en
B
op S o op
yno peGase cn
MmecTHBIMH
*HTEIAIMH
opoja
Bupxaii
4
oKpec -
HocTeli
paquHycom
5—
10
Km.
B
osope
jelic aye
3aKon
nepememeHHa
yyapeHa
43
KpaTKo o
OKoHYa-
HHA
Ha
npexbiAymmi
cao .
Us
yon o o
oxonyanua
(HecMOTpaA
Ha
HMHTOHALHIO)
yAapen e
He
nepemeujae es.
Tos
copopypolic Bens!
a h
HHTOHALHii
:
HXOJLIMAAHC
(),
Bocxonaman
(~),
Kpa kas cpequaa
(’),
cpenuan-npepbipuc as
(*)
M
().
194
OcHoBBIMH
MpoleccaMH,
CBsBAHHbIMH
C
yapeHHeM
H
HTOHHaUHel
WH
Ompe-
JIIMBLIMMH
XapakTep
BOKAJIH3Ma
OupxaiicKo o
TOBOpa, AB.
IAIOTCHA:
1)
yKopagupan-
ue
oKOHYAHHii,
2)
yKopauHBane
Hey
sapseMbIxX
CJIOPOB,
3)
yauMHeHHe
KpaTKHX
y/lapaeMbIx
CJIOPOB,
4)
accHMHJIAWHA
CaH/OB
mu ou os.
Bce
3TH
npoueccb
Me y
coGoii
CBs3aHbI
TAK, ITO
wHo wa
TpyAHO
onpeseuTb,
ie
KoHYaeTCH
OHH
Mpouecc
H
HauHHaeTcs
Apy oil.
Ouu
pas IH4HO
MpOHCXOsAT
B
Hayane,
B
CepesHe
H
B
KOHUE
CJIOBA.
Y
pa3Hbix
3BYKOB
Ppa3 IH4HbIe
cpo e HYeCKH-APTHKYJA-
LHOHbIe CBONCTBA pasHble
H
MOSHUMH
B
clope,
mosTOMy
OHH
TMpowecc
CHIbHee
MPOHCXOAMT
B
OMHX,
mpy oliB
Apy ux
3KByax.
Cuc ema
BoKaJIMaMa
OxalupicKo o
TOBOpa
ABJIACTCA
PeSYJIbTATOM
BCCX
3THX
M3MeHeHHi.