scieee Science in your language
[lt] (orig) [de] [fr] [it] [es] [pt]

Kirtis, priegaidė ir jų poveikis vokalizmui Biržų tarmėje

Read accessible full text
Machine-translated document

This is a machine-generated translation of the original document and may contain errors, omissions, or changes in meaning. Do not rely on this translation for quotations, citations, or authoritative references. Please consult and cite the original document.

Kirtis, priegaidė ir jų poveikis vokalizmui Biržų tarmėje

Author: I. Jašinskaitė
Year: 1957
Source: https://journals.lki.lt/actalinguisticalithuanica/article/download/2014/2113
bloB
Bi awi
B
KA
LB
OUT
YR.
078
K.
LA
Ul
dp Sib
MA
Eh, eece
U
VO:
Sikes
Re
MOKSLU
AKADEMIA
KIRTIS,
PRIEGAIDE
FR
JU
POVEIKIS
VOCALISMUI
BIRZU
INTERME
I.
JASINSKAITE
Bi zy
a me
Siuo caso
denomina-
o a mé,
con cui
usano
esiden i
locali
Bi zy
nella ci à
i
5—10
km
aggiuliu
in o no.
Si
a mé
appa iene
aukS aiciams
oy ie iim
pun ininkams.
Bi zy a més
ocalizmo
speci ikg nulemia
alcuni p ocessi,
glaudZiai susije
ki giu p iegaide.
su
i
P ie
apSZ elgian
Siuos
p ocessi
i
jy
isul a i,
bisogna
anche
b e emen e
occa e
a més
ki cio
a i aukima
i
p iegaide.
Secondo
adicing
opinione
si i iene
che
Bi zai
appa iene
alla zona di
i i o
uni e sale
ki cio.
Ta iau
iS
ik yjy
così
né a.
Bi zy a méje
ki is
a aukiamo
salygikai,
a iau così,
come ques o
a al e
ne
a més
sqlyginio ki io
a azione in
zona.
No malmen e,
salyginiu ki cio
a azioneimu
chiama o
eiskinys kai
ki is
a auiamo
i agalés
umposios
galiinés ilga
i8
i
j
Saknj
(a
p iesgaliinini
skiemenj).
Taciau
Bi zy
a méje
iska
nulemia
ne
Saknies,
©
galiinés
quan ybé.
Ta més ki io
a i azioneimo
désnis oks:
umpos
galiinés ki is
i8
a i auiamas!,
långos galiinés
i8
( i ap adés
a
i agalés)
-—
non
a agliabil-
e, p z.: sak
<
Saka,
nés*
<
nedsu,
bal?
<bal i,
uaks
<
mani,
aiks<
baikiis,
ma sakos
<8akés,
aiké
<
дети, dice
saka i,
<
aikdm
aikam,
<
ka di
ka ai.
<
‘Ta méje
sono
cinqueos
p iegaidés:
1.
T i ap adé
()gi dima
an
d ibalsiy
ai, au,
e
i
miS iyjy
d iga siy
a liepimy
a méje
p imo
sando,
ecc.:
kdims
<
kdimas,
kduls
<
kaulas,
éids
<
éidas,
md7?
<
mil i,
p ima
<
p imo,
s im?
<
s im i,
sim?
<
sém i,
lings
<
langas.
2.
T i agalé
(~)gi dima
an
d ibalsiy
az, au, ei,
ui
i
mis iyjy
d iga siy
a licpimy
a méje
del
secondo
sando,
ecc.:
aiks
<
bambino,
ldiiks
<
la ikas,
k eip?
<k eip i,
po ks
<puikis,
balps
<
balnas,
ki i-s
<ki ys
(ki is) u ik
anka guil
<
gul i an
i ap adés
<
;
Saknies,
nuo ejai
i
ja
allon ana i
1
[8jim
cos i uisc-
ono
j a dZiai
ka ds,
ands,
iskds,
kaxkas, che
ki éiuojami
come un-
skiemeniai
j a dZiai
kds, as.
2
P iebalsiy
minks umas
p ieS
p ieSakinés
eilés balsius
neZymimas,
pe ché in
quel caso
a méje
essi semp e
minkS i
ki j, p z. :
(i8sky us
J.
189
ke
ik
<kalné,
bale
<
bal a, ung
lange,
<
la h laiba
<
(ques o
con e ma
che u i i
p ieSki iniai
lung
skiemenni
sono
i agalli).
3.
T umpiné
(*)gi dima: an
umpyjy balsiy
ienskiemeniuose
Zodeli, eg.:
ma , bé ,
ik, su;
sulla
nuo a
ki giuo y
umpyjy
balsiy,
ga usiy
Ki i
po
jo
i a ame-
n o, ecc.: i
is a, gé
<
buona,
anco a
<
u i,
<
sk
<
suki; in
alcuni
bisimojo
empo
III pe sona
azionimazodziose,
do e a mé ha
su umpéjusius
balsius
i ap adziy,
li e a u i iné
lingua o mas
i§
me a onija, p z.:
o
sakis sakys
su
<
(sak s)
kas kans
<
(kgs), o
do e a mé
ha b eus
balsius
in ecej
senyy
i agaliy,
P z.: is
( és),
skis
(skés)
(Sie umbalsiai
possono bi i
pi
appa eade
secondo analogia
p imio caso o
semplicemen e
su umpéje
i agaliy); an
su
j a dziy ands,
ka ds, u o,
kaskds, ku iy
galiiniy ki is
a méje non
i§
i aukiamo
secondo
analogija
ienskiemeniais
i a dziais ds,
kas.
i8
su
4.
Vidéu in
(*)gi dima:
an
pailgéjusiy
po
ki giu
1,
U,
PVz. :
Si s
<
8-
as, ig
< i8a,
ieds
<
iidas,
7
<
ha; an
ilgyjy
balsiy
d ibalsiy
i
ie, uo,
naujai
ga usiy
ki j
po
jo
allon aname-
n o, eg: sans
sinus, #mén
<
zmona,
gio no
<
gio no, juod
<
<blauda;
an
ki éiuo y
ilgyjy
balsiy
i
d ibalsiy
ie, uo,
pVz. : i s
< y as,
pik?
<
u i,
Sons
<
86nas,
Jéns
<
Jonas,
piens
<
p enas,
Siens
8i€nas,
duon
< duiona,
juoks
< judkas.
5.
Ki s iné
(*)gi dima an
su umpéjusiy
zodzio gale
i agaliy
é,
0,
4,
au,
ei
i
ie, uo,
ecc.:
ka es
<ka és,
sakos
<
Sakos,
ge s
<
bene, dice
saka i,
<
sake
sakei, ane
<
anié,
ka o
<
<ka u6
(eé
su
e
a spal iu,
oo
su
a
e lecal iu,
e¢ su a
e lecal iu),
Si Po ima
no é che
li e a u a
e leci inés
linguis i oii
d ibalsia
i
Zodzio gale
a liepia unous
a més
ga sus, Zodzio
p adzioje bei
idu yjeki us.
0
Vadinasi,
a més
Zodzio galo
désniai è
di e seok-
ie negu
incapacini-
niy
skiemeny.
Ta més
ZZodziy
galiine
unziona
o eus
umpéjimas,
apimas
i
ki dciuo us,
i
neki iuo us
skiemenis.
Cia egli
Susipina al o a mei
su
nemaziau bidingu
eiSkiniuneki éiuo y
skiemeny
umpéjimu.
Ypa
su umpéja
a méje
neKi Giuo -
os galiinés,
pe ché i i si
Sie
en ambi
p ocessi.
D ibalsine galiine
agisce anco a
e ias
eikenysd ibalsiy
i
sandy
asimiliazione, che
paspa ina
su umpéjimg.
jy
Tu i
Sie es
p ocessi,
s olgendo
s udziai
susije
a pusa y,
da é
a méje
a uali
zodziy
galiine.
Apz elgsime
a més
ZodZiy
galiiniy
ocalizma
che
iS yské y
Siy
p ocessi
eiga i
i
ipa iniai.
1.
T ump i
galininia
oci
a,
e,
i,
u
a méje e a
neki éiu i
seno o dél
ig
ki éio
a azione.
Tokioje
posizione-
zione lo o
nuk i o o
iSk i o,
ecc.: sdk
<8aka,
aiks
<
bambino,
(su) ka?
<
ka ,
kd7S
<ka és,
Ri?
<
ki , wn
S
<
an is,
di b
<
di bu,
aiks
<
aikis.
Siy balsiy iSk i imas
u a
comp endomassu -
umpés i lo o già
nebegali, odél
isk in a, eikiami
galiniy
umpéjineki ciuo-
y skiemeny
umpéjimo.
Ki éiuo oje
padé yje lo o, u
bi , nebi y isk i e,
come indica
mo
i
j a dziai ands,
ka as, iskds,
hashas.
190
2.
Ilgieji
balsiai
q,
e,
7,
y»
4,
%
ki giuo oje
galiineje
iSlaiko i
p op i
quan i y-
be
(comeybe
ne
u i
i8laiko),
eg: ness
neSa is
<
(neSqs),
ani ana i
<
(ana),
mani
<
mane i
(mane),
gaidis
<
gaidjs,
aiki
<
aiki.
Come ede e,
Sioje
padé yje
galiniy
umpéjimas
non unziona.
Neki ciuo o in
jy
galiine
Sie ocei
su umpéja
ino pusilgiy,
p z.: di bu.s
di bans
<
(di bas),
aiku.
<
aikan
(paika),
dii.s
aSens
<
( aSes),
ha i.
<
ka en
(ka e),
gui.
<a ys,
dhi.
<Akj,
snus
<
s in s,
sodu.
<
sddy.
3.
Ilguju
balsiy
é,
o
deliepime
a mé non
dipenduso
da ki éio
p esenza
assenza,
a
eg.: ka e
<ka é
(ka é),
bi7be
<
bulbé
(bul é),
sakos
<
Sakos,
géldos
<
géldos.
Sepa iasi
absoliu inés
i
neabsoliu inés
galiinés
a liepimai,
ko
negli al i
ilguosi osi non
nepas ebé a.
Absoliu inéje
gal inéje
a liepia
Ik
é,
o
a méje
e,
@,
pVZ. : upe
(upé),
gesme
(mégies),
pa la
( a lé),
a a
( ako),
s@ a
(p o o).
Ma y , Siuo
caso
absoliu iné
galiiné
su o éjo
anco a
allo a, kai
in ece
Ik
é,
0
è s a o
@,
a.
Sie
2,
@
su umpéjo
a méje
ino
e,
a
e, a enen a>é,
p ocesso, essi
é,
già non
0
po e és o
cambia e.
Neabsoliu ingje
galiineje
a méje duo-
Ik
é,
o
da
¢
(po
/
),
0,
ecc. :
gesmes
<giesmés,
gizsmes
<giésmés,
a lis
<
a lés,
a les
<
ailés,
Sakos
<
akés,
sgkos
<
Sikos.
Neabsoluu i-
ne galiiné
e méje
su umpéjo
éliau, kai
@,
@
già e a
paki e é,
o.
j
T umpéjan
galiinei, Sie
lé,
su umpéjo
o
odé)
i
papla ejo,
daodami
umpus
e,
§£,
o.
4,
Gal ininie
biballie ai, au,
su ienbalséja,
se essi ecchio
e
i agalli
i8
(senza
ki io
a
su
ki éiu),
ecc.:
aiké
<
aikai,
ldukés
<
laukais,
sods
<
s6dai,
ma o
ma a i,
<
sunos
<siina is,
digo
<
algau;
ma ei,
<
dlge
algei,
<
ka e
ka ei.
<
T i ap adigkai
ki gia i, Sie
d ibalsiai non
pakin a, ecc.:
andi< andi, indi
endi, du au,
sdu séu
<
<
<
(d ibalsio
ei
esempioZiy
Siuo caso
non
o a).
Biidami ecchio
iS
i ap adziai,
ma ki io
be
Sie biliboli
semb ano
idu sisi,
come
mos a il
unico
esempio
Se a
<Si ai
( ns.
naud. ).
Vadinasi,
a méje
galiininie ai, au,
duoda j ai ius
a liepimus:
e
qualche iSlieka
simili pa ,
qualche
edukuojasi,
qualche
su ienbalséja.
0
Come ede e,
più siiduoda
umpéjimui
i agaliai ai,
au, eijie anche
su ienbalséja.
Tai nulemia
one iné-a ikuliaciné
ju
s u u ai a.
D ibalsiai ai, au,
eipla aus s u o
suono junginiai
i
ampa
pa icola me-
n e
imba azzis,
quando
ki iuojami i agaliskai.
Allo a il
p imo
sandas,
che
Siuo caso
a iamo
debpniau,
edukuojasi
assimiliuoja-
i
si an uoju,
che ba y
su
pa ogiau
i& a i.
Galiniy
sho éjimo
q
p ocesso
anco a
pascelina.
Gal bii , Siek
an o
assimiliuoja-
si an asis.
i
Abiem
sandams
su ienodéjus
i
susiliejus gal
(0
bi , an ajam
a k i us),
d iejy ga sy
appa ado uno,
i8
che p adziy
u éjo bi i
ilgas, éliau
su umpeéjo.
i8
o
Tokio bidu
i agaliai ai,
au, galéjo
su ienbalsé i.
e
T i ap adZiai
ai, au, ha u a
al a p igim i il
e
p imo sandas
p esumo
yskiai, odél
nelinkes
ju
silpne i, il
secondo
ne odo polinkio
edukciji
asimiliaciji,
nes, biidamas
a iu s,
na ii aliai
o
pa uosia
sekan io
p iebalsio
a ima
i
bu nos
uzda yma.
a
Dél
Siu p iezaséiy
i ap adzZiai
galiininiai ai, au,
ei, biidami
ki gia a i, isa
nepakin a, come
ede e
aukS iau duo y
pa yzdziy,
neki ciuo i essi
none u i oce
spudzio sul
p imo sando,
i§
pe danda la
p op ia
a spa uma
o
i
Siek an o
edukuojasi.
19]
Quindi,
galiininiy
d ibalsiy ai,
au,
a liepimai
e
a méje è
sandy
asimiliazione
galiniy
umpéjimo
i
isul a o.
5.
D ibalsiai ie,
sia ki ciui oje
o
che non
ki ciui oje
galinéje
su ienbalséja
ino umpy
balsiy
e,
9,
ecc. : ané
anié,
<
nak eS
<nak iés,
si e di ie,
<
ano
<anu6,
dain§s
<dainuds,
Si o
<Si uo.
Ques o è
anche
d ibalsiy
sandy
asimiliazioni
galiiniy
umpéjimo
i
ipa inis.
6.
D ibalsis
ui
Zodzio gale
a as,
i ap adzio
anche
jo
ne as a,
T i agaliskai
ki giuo , egli
idukuojasi
ino o , nel
quale ede e
sandy
asimiliazione,
P zZ. :
apsukoli
apsukui
(aplink).
Neki giuo oje
galiinéje ui,
semb a,
<
nuk in a,
come joks
al o d iballis,
ecc.: sin s inui,
s a/ s alui.
<
<
Sp endzian
ien ns.
ig
naud,
galiinés, si
può
suppo e
che
¢ia
nuk i o
-u, che
a mése
daznai
bina
Sio più
alle
galeiné.
Tadiau
cadu a
ui
seconda io
in a mé,
ecc.: u g®
u guj
<
u guje,
<
il
<
Vilniuj
<
Vilniuje,
leidzia
spé i, che
ns.
i
naud.
nuk i o
wi.
7.
Galininie
miS ieji
doppa sie,
no malmen e,
sono an ini,
odél lo o più
a méje
nebe umpéja.
I8
seno
galininis
qualche
bina
d iga sis
a
ada egli
nume a
an ajj
sanda,
p z. :
da
<
da ,
na u a
<dabai, Come
is o, zodzio
galo désniai
più unziona
umpuosius
balsius jie
anche
iSk in a.
—
Ilgieji
balsiai
Zodzio gale
su umpéja,
ma
desiguodai:
unous più
unziona
neki iuo y
skiemeny
umpéjimas
(a,
€:
bb
>
4
@;
0
al i galiiniy
umpéjimas
(é, 0).
D ibalsiai è
anche
umpéja
incomoda:
d ibalsiams ai,
au; a j akos
p iegaidé, ie,
su ienbalséja
in ogni
ei
galincje.
0
uo
Kad come
i
j ai uoja
zodzio galo
paki imai
a méje, lo o
semp e
désningi.
Negaliininiuose
skiemenyse
li e a u i in-
és lingua oia,
d ibalsiai
mi8 ieji
d iga siai
a liepia
quan o
i
al okius
a més suus.
Juos
panag inéjus,
paaiskeja,
che
Gia anche
sono sa i
one ini
désniai.
Come zodzio
i
gale, cia
agisce
neki ciuo y
skiemeny
umpéjimo
désnis, che
alcuni
balsius
agisce
anche più
o emen e
negu
co ispond-
amu
galininius
balsius.
G e a
o
unziona
umpyju
ki -
Ciuo y
skiemeny
pailgéjimo
désnis,
secondo
ku j
pailgéja
umpi
ki gio a i
oiai.
Sis désnis zodzio
gale non possono
unziona e,
pe ché galininie
umpieji_balsiai
islike solo
ienskiemeniuose
Zodeliose in
i
skiemenyse
nuo amen e
po ineia
appa siese,
©
jy
Sis désnis
neliecia.
Negalininiuose
skiemenyse
a i d ibalsiy
i
(bei
miS iyjy
d iga siy)
sandy
assimiliazio-
ne,
i
pazjs ama
zodzio gale
Visy
Siu désniy
coo dina o
unzionamen-
o da é
a ualeing
Bi zy
a més
incapaci-
niniy
balsiy,
d ibalsiy
i
miS iyjy
d iga siy
sis ema.
Ja
¢
apzia elgsimo:
1.
Nonalininie
b e ie oci
a,
e
po
ki éiu
pailgéja,
semb a,
ino a
lungo,
0
i,
uiki
pusilgiy,
ecc.: caks
< akas,
cosa?
<kas i,
é s
<
é as,
més?
<
més i,
1ak lékia,
<
s s
<‘i as,
ikps
< ic as,
mi. F7
<mis i,
di .je
<
dixjai
(due).
Noni éiuo o in
posizione
Sie balsiai
bina
umpi,
p z.:
sakik
sakyk,
<
pame e
pame é
<
(pame é),
sudé?
<
sudé i,
ik é
<
da e o.
*
Kad
8i
o ma
ne
-akamieno,
come bi y si
può
pendea e,
indica
kic as
galininis
ki giuo oie
posizione
g,
192
2.
Nonaliininie_
lunghie oie
é,
0,
4d
@
i
>
us
&
islaiko sua
lunghezza,
P z.: k?
<
ég i,
12k?
<
lek i, iols
dnzuolas
<
(azzola),
Skis?
<
ske is i
(skes i),
[757
<li is i
(s i), i s
< y as,
ski ST
<
sk ins i
(skys i),
ba bi i.
<
Bidami
neki diu i,
Sie ociai
su umpéja
ino
umpy-
é,
o
Siuo caso
quan o
papla éja
jgyja
i
e,
4
a spal j.
é
po
/
Siuo caso
duoda
e
(papla éjusj
¢).
P z. :
eki-ms
<
ékimas,
leki-ms
<
lékimas,
mon
i
<Zmonig,
kusn is<
kansn s
(kasnis),
isims
<
esimas,
ind?
<jnes i,
ice
<
mo ai,
skuzdam
skusdama,
<
uki?
< ikj i,
asims
<
aymas,
dlgi
< algy i.
3,
Nonaliininie
bilibollie a , au,
ei, bidami
i ap adziai,
iSlaiko suo
quan i ybe
quybe
i
(i8sky us
ei
po
1),
ecc.:
kdims
<
kéimas,
ddik s
<
daik as,
sduj
<
sduja,
Iduk?
<
aspe i,
éids
<
éidas,
Idis
<
léis i.
T i agaliskai
ki -
-¢iuo y
8iy d ibalsiy
p imo
sandas è
quan o
ido o
assimiliua o
secondoo,
i
eg:
2#is <
gais i,
empo
<
empo,
d diigs
<
d a igas,
ddiig
<
da ig,
k eip
<
k eip i,
xi?
<ei i.
Cia è la
s essa
a
sandy
assimiliazio-
ne,
osse é a
Zodzio gale.
Ques o
anco a
ol a j odo,
che
i agaliy
d ibalsiy
one inés
peculia yb-
és
cos i uisce
aunkesnes
saligas
s olg i
juose sandy
assimiliazio-
ne,
piu os o
i ap ad-
ziuose.
Negaliininiuose
i agaliuose
skiemenyse
dyibalsiy sandy
assimiliazione
a iene
sa a ankigkai,
ne emiama
galiiniy
umpéjimo
come zodzio
gale, odél suoi
isul a i
debpnesni ino
su ienbalséjimo
ia nep iei a.
Neki iuo oje
posizionezione
d iballiai ai, au,
su umpéja
an o lo
s esso, quan o
i agalie,
ei
solo Cia
nepab éziamas
seconda
sandas, p VZ. :
aike, bambini,
laimé?
<
<laimé i,
ldukims
<
a imas,
d dug?
<d augai,
eideli.s
<
eidélys
( igello),
lnidi-ms
<
au o izzazione.
4,
Nonaliininie
bilibollie ie,
uo, bidami
ki éiu i,
i8laiko il
p op io
quan i ybe
qualybe,
p z.: iens
i
uno, iins
<
<
Si€nas,
puods
<
puiodas,
gioks
<
judkas.
Neki iuo ame
skiemenyje
lo o
su umpéja
ino umpy
@,
9,
PVZ. :
sendu
<
Siendu i,
eni
< iend,
od?
<
uodai,
hole
<kuolai,
jodudj
<
juoduoja,
obolis
<
obuolys.
Tas
su ienbalséjimas aim
pa y isul a o
dell'assimiliazione.
Come is o,
assimiliazione cia
ul e io men e
a
pazengusi, anche
ino a
su ienbalséjimo,
quel a empo
kai d ibalsiai ai,
au,
neki iuo ame
skiemenyje solo
idukuojasi.
ei
Così è
g eiciausiai
odél, che
d ibalsiy ie,
sandai,
biidami
a imesnés
uo
na u aim i
o mando
glaudesnj
junginj, più
i
acilmen e
assimiliuoja-
si odél
g ei iau
ienbalséja.
i
5.
T i ap adzio
d ibalsio non
ui
nelinis ico
skiemenyje
ne as a.
T i agalis
biidamas, egli
iduzioneasi
ino ou, p z.:
poliks puikis
<
(iSdidus),
moiils
<
muilas.
Neki giuo ame
skiemenyje
ui
anche daoda oi,
p z.: mo ile
muilai.
<
6.
Mi8 ieji
doppa si-
ai am, em,
an, Bi zy
a méje,
en
come in
al e
pun inin-
i
ky
a mése,
paki o
wm, im,
un, in,
j
esempio.:
sdm i.s
sém ys,
sim?
<
<
sém i,
luniks
<
laiikas,
dink?
<igdei i.
Sio
paki imo
p iezas is
galéjo bi i
sandy
assimiliazi-
one.
Nepa ogu
e a a i
placius
balsius
uoj
i
po
jy
nosini
p iebalsius
i agali nei
doppa si, do e
oce spiidis
enka
second ajam
sandui, p imo
p esumo
silpnai.
0
Quindi,
sop a u-
o in esse
a,
¢
galéjo
susiau é i
ino
u,
i,
che
p ia é y
a nosiniy
m,
n,
o
éeliau
analogijos
biidu
Sis eiskinys
galéjo i8plis i
al eose
mig iuosiose
i
doppa siuse
bi en ,
i ap adziuse
—
:
193

i
neki iuo uose
am, em, an, en.
In al e
lingue
anche
Zinoma
&i
assimiliazio-
ne, che una
al a bido
a
po a alla
Siy
d iga siy
unookio
a
al ookio
pe i imo
(p.g..
la iy,
usy k.).
T i agali
i
neki ¢iuo ie
mis iuosie
doppa sies a ,
e , al, anche
osse a a
p imo sando
el
edukcija
asimiliacija, eg.:
a ds a das,
a d3
i
<
< a dai,
e ki
< eik i,
ge kla
<
ge klé,
kalb
<
pa la,
mandi?
< aldy i,
pelys
<
pelnas,
kelmz
<
kelmai.
Cia
_pi masis
sandas
quan o
susiau éja
i
pe de il suo
colo e.
Balsiai
i,
y
già nebegali
siau é i, odél
i8lea sal i
mi& iuosi nei
doppa si,
anche
ne u édami_
o o spidzio.
i
P z. :
si i s
<
sim as,
Sim 3
<
Sim ai,
gul?
<gul i,
di icin-
<
ms
di icol à.
7.
P iegaidés
spiidis
a méje
pailgina
a
d ibalsio
a
mi8 iojo
d iga sio
sanda, su
cui egli
c in a.
Quan o
pailgina,
be
co ispon-
damy
p ie aisy è
di icile
s abili e,
ma semb a
che ballino
sandas
pailgéja
ino a
semilgio o
Siek an o
pailgcja
p iebalsis.
Poiché
Sis
pailgéjimo
ino a ine
nei& i as,
egli a8 e
nezimimas.
Todél
aoma,
ecc.:
kdims
<
kaimas,
la ks
< empo,
pilus
<
pieno,
sil s
Bil as,
Come
ede e,
p incipali
p ocessi,
nuléme
Bi zy
a més
ocalizmo
pobidj, è
Sie: galiniy
a)
umpéjimas,
neki éiuo y
b)
skiemeny
umpéjimas,
umpy
c)
ki éiuo y
skiemeny
pailgéjimas,
d ibalsiy
d)
mis iyjy
i
d iga siy
sandy
asimiliacija.
Tu i
Sie
p ocessi
a pusa y
gludZiai
susije,
susipyne,
che
qualche
di icile
i&ski-
i, do e
inisce uno
inizia
i
l'al o.
Sie
p ocessi
nonodai
a iene
Zodzio gale
nonininiuose
i
skiemenyse.
Poiché jyai iis a més
susai ha i egoda
one ine-a iculiacine
peculia i à ski ing
padé j
i
Zodyje, è in
uno suoni più
o e a iene
uno p ocesso,
negli
al iki os.
0
Bi Zy
a més
yokalizmo
sis ema
alla sua
base è
Siu p ocessi
isul a o,
YAAPEHHE,
HHTOHALLWA
HW
HX
BO3JEMCTBHE
HA
BOKAJIH3M
>
B)KAMCKO OHP
TOBOPA
M. Tl.
ALWMHC-
KAUTE
Pes nme
Bupxalicxuii
opop
npunaqiexu
oi ac a
BOCTOUHO-ayKuITa
li e
Ko o
AMaNeKTA,
B
KOTOpPO
Auq oH H
am, an, em,
uaMeHHIHCh
um, un, im, in.
en
B
op S o op
yno peGase cn
MmecTHBIMH
*HTEIAIMH
opoja
Bupxaii
4
oKpec -
HocTeli
paquHycom
5—
10
Km.
B
osope
jelic aye
3aKon
nepememeHHa
yyapeHa
43
KpaTKo o
OKoHYa-
HHA
Ha
npexbiAymmi
cao .
Us
yon o o
oxonyanua
(HecMOTpaA
Ha
HMHTOHALHIO)
yAapen e
He
nepemeujae es.
Tosopy
cpolic Bens!
a h
HHTOHALHii
:
HXOJLIMAAHC
(),
Bocxonaman
(~),
Kpa kas cpequaa
(’),
cpenuan-npepbipuc as
(*)
M
().
194
OcHoBBIMH
MpoleccaMH,
CBsBAHHbIMH
C
yapeHHeM
H
HTOHHaUHel
WH
Ompe-
JIIMBLIMMH
XapakTep
BOKAJIH3Ma
OupxaiicKo o
TOBOpa, AB.
IAIOTCHA:
1)
yKopagupan-
ue
oKOHYAHHii,
2)
yKopauHBane
Hey
sapseMbIxX
CJIOPOB,
3)
yauMHeHHe
KpaTKHX
y/lapaeMbIx
CJIOPOB,
4)
accHMHJIAWHA
CaH/OB
mu ou os.
Bce
3TH
npoueccb
Me y
coGoii
CBs3aHbI
TAK, ITO
wHo wa
TpyAHO
onpeseuTb,
ie
KoHYaeTCH
OHH
Mpouecc
H
HauHHaeTcs
Apy oil.
Ouu
pas IH4HO
MpOHCXOsAT
B
Hayane,
B
CepesHe
H
B
KOHUE
CJIOBA.
Y
pa3Hbix
3BYKOB
Ppa3 IH4HbIe
cpo e HYeCKH-APTHKYJA-
LHOHbIe CBONCTBA pasHble
H
MOSHUMH
B
clope,
mosTOMy
OHH
TMpowecc
CHIbHee
MPOHCXOAMT
B
OMHX,
mpy oliB
Apy ux
3KByax.
Cuc ema
BoKaJIMaMa
OxalupicKo o
TOBOpa
ABJIACTCA
PeSYJIbTATOM
BCCX
3THX
M3MeHeHHi.