bloB
Bi awi
B
KA
LB
OUT
YR.
078
K.
LA
Ul
dp Sib
MA
Eh, eece
U
VO:
Sikes
Re
MOKSLU
AKADEMIA
KIRTIS,
PRIEGAIDE
FR
JU
POVEIKIS
VOCALISMUI
BIRZU
INTERME
I.
JASINSKAITE
Bi zy
a me
Siuo caso
denomina-
o a mé,
con cui
usano
esiden i
locali
Bi zy
nella ci à
i
5—10
km
aggiuliu
in o no.
Si
a mé
appa iene
aukS aiciams
oy ie iim
pun ininkams.
Bi zy a més
ocalizmo
speci ikg nulemia
alcuni p ocessi,
glaudZiai susije
ki giu p iegaide.
su
i
P ie
apSZ elgian
Siuos
p ocessi
i
jy
isul a i,
bisogna
anche
b e emen e
occa e
a més
ki cio
a i aukima
i
p iegaide.
Secondo
adicing
opinione
si i iene
che
Bi zai
appa iene
alla zona di
i i o
uni e sale
ki cio.
Ta iau
iS
ik yjy
così
né a.
Bi zy a méje
ki is
a aukiamo
salygikai,
a iau così,
come ques o
a al e
ne
a més
sqlyginio ki io
a azione in
zona.
No malmen e,
salyginiu ki cio
a azioneimu
chiama o
eiskinys kai
ki is
a auiamo
i agalés
umposios
galiinés ilga
i8
i
j
Saknj
(a
p iesgaliinini
skiemenj).
Taciau
Bi zy
a méje
iska
nulemia
ne
Saknies,
©
galiinés
quan ybé.
Ta més ki io
a i azioneimo
désnis oks:
umpos
galiinés ki is
i8
a i auiamas!,
långos galiinés
i8
( i ap adés
a
i agalés)
-—
non
a agliabil-
e, p z.: sak
<
Saka,
nés*
<
nedsu,
bal?
<bal i,
uaks
<
mani,
aiks<
baikiis,
ma sakos
<8akés,
aiké
<
дети, dice
saka i,
<
aikdm
aikam,
<
ka di
ka ai.
<
‘Ta méje
sono
cinqueos
p iegaidés:
1.
T i ap adé
()gi dima
an
d ibalsiy
ai, au,
e
i
miS iyjy
d iga siy
a liepimy
a méje
p imo
sando,
ecc.:
kdims
<
kdimas,
kduls
<
kaulas,
éids
<
éidas,
md7?
<
mil i,
p ima
<
p imo,
s im?
<
s im i,
sim?
<
sém i,
lings
<
langas.
2.
T i agalé
(~)gi dima
an
d ibalsiy
az, au, ei,
ui
i
mis iyjy
d iga siy
a licpimy
a méje
del
secondo
sando,
ecc.:
aiks
<
bambino,
ldiiks
<
la ikas,
k eip?
<k eip i,
po ks
<puikis,
balps
<
balnas,
ki i-s
<ki ys
(ki is) u ik
anka guil
<
gul i an
i ap adés
<
;
Saknies,
nuo ejai
i
ja
allon ana i
1
[8jim
cos i uisc-
ono
j a dZiai
ka ds,
ands,
iskds,
kaxkas, che
ki éiuojami
come un-
skiemeniai
j a dZiai
kds, as.
2
P iebalsiy
minks umas
p ieS
p ieSakinés
eilés balsius
neZymimas,
pe ché in
quel caso
a méje
essi semp e
minkS i
ki j, p z. :
(i8sky us
J.
189
ke
ik
<kalné,
bale
<
bal a, ung
lange,
<
la h laiba
<
(ques o
con e ma
che u i i
p ieSki iniai
lung
skiemenni
sono
i agalli).
3.
T umpiné
(*)gi dima: an
umpyjy balsiy
ienskiemeniuose
Zodeli, eg.:
ma , bé ,
ik, su;
sulla
nuo a
ki giuo y
umpyjy
balsiy,
ga usiy
Ki i
po
jo
i a ame-
n o, ecc.: i
is a, gé
<
buona,
anco a
<
u i,
<
sk
<
suki; in
alcuni
bisimojo
empo
III pe sona
azionimazodziose,
do e a mé ha
su umpéjusius
balsius
i ap adziy,
li e a u i iné
lingua o mas
i§
me a onija, p z.:
o
sakis sakys
su
<
(sak s)
kas kans
<
(kgs), o
do e a mé
ha b eus
balsius
in ecej
senyy
i agaliy,
P z.: is
( és),
skis
(skés)
(Sie umbalsiai
possono bi i
pi
appa eade
secondo analogia
p imio caso o
semplicemen e
su umpéje
i agaliy); an
su
j a dziy ands,
ka ds, u o,
kaskds, ku iy
galiiniy ki is
a méje non
i§
i aukiamo
secondo
analogija
ienskiemeniais
i a dziais ds,
kas.
i8
su
4.
Vidéu in
(*)gi dima:
an
pailgéjusiy
po
ki giu
1,
U,
PVz. :
Si s
<
8-
as, ig
< i8a,
ieds
<
iidas,
7
<
ha; an
ilgyjy
balsiy
d ibalsiy
i
ie, uo,
naujai
ga usiy
ki j
po
jo
allon aname-
n o, eg: sans
sinus, #mén
<
zmona,
gio no
<
gio no, juod
<
<blauda;
an
ki éiuo y
ilgyjy
balsiy
i
d ibalsiy
ie, uo,
pVz. : i s
< y as,
pik?
<
u i,
Sons
<
86nas,
Jéns
<
Jonas,
piens
<
p enas,
Siens
8i€nas,
duon
< duiona,
juoks
< judkas.
5.
Ki s iné
(*)gi dima an
su umpéjusiy
zodzio gale
i agaliy
é,
0,
4,
au,
ei
i
ie, uo,
ecc.:
ka es
<ka és,
sakos
<
Sakos,
ge s
<
bene, dice
saka i,
<
sake
sakei, ane
<
anié,
ka o
<
<ka u6
(eé
su
e
a spal iu,
oo
su
a
e lecal iu,
e¢ su a
e lecal iu),
Si Po ima
no é che
li e a u a
e leci inés
linguis i oii
d ibalsia
i
Zodzio gale
a liepia unous
a més
ga sus, Zodzio
p adzioje bei
idu yjeki us.
0
Vadinasi,
a més
Zodzio galo
désniai è
di e seok-
ie negu
incapacini-
niy
skiemeny.
Ta més
ZZodziy
galiine
unziona
o eus
umpéjimas,
apimas
i
ki dciuo us,
i
neki iuo us
skiemenis.
Cia egli
Susipina al o a mei
su
nemaziau bidingu
eiSkiniuneki éiuo y
skiemeny
umpéjimu.
Ypa
su umpéja
a méje
neKi Giuo -
os galiinés,
pe ché i i si
Sie
en ambi
p ocessi.
D ibalsine galiine
agisce anco a
e ias
eikenysd ibalsiy
i
sandy
asimiliazione, che
paspa ina
su umpéjimg.
jy
Tu i
Sie es
p ocessi,
s olgendo
s udziai
susije
a pusa y,
da é
a méje
a uali
zodziy
galiine.
Apz elgsime
a més
ZodZiy
galiiniy
ocalizma
che
iS yské y
Siy
p ocessi
eiga i
i
ipa iniai.
1.
T ump i
galininia
oci
a,
e,
i,
u
a méje e a
neki éiu i
seno o dél
ig
ki éio
a azione.
Tokioje
posizione-
zione lo o
nuk i o o
iSk i o,
ecc.: sdk
<8aka,
aiks
<
bambino,
(su) ka?
<
ka ,
kd7S
<ka és,
Ri?
<
ki , wn
S
<
an is,
di b
<
di bu,
aiks
<
aikis.
Siy balsiy iSk i imas
u a
comp endomassu -
umpés i lo o già
nebegali, odél
isk in a, eikiami
galiniy
umpéjineki ciuo-
y skiemeny
umpéjimo.
Ki éiuo oje
padé yje lo o, u
bi , nebi y isk i e,
come indica
mo
i
j a dziai ands,
ka as, iskds,
hashas.
190
2.
Ilgieji
balsiai
q,
e,
7,
y»
4,
%
ki giuo oje
galiineje
iSlaiko i
p op i
quan i y-
be
(comeybe
ne
u i
i8laiko),
eg: ness
neSa is
<
(neSqs),
ani ana i
<
(ana),
mani
<
mane i
(mane),
gaidis
<
gaidjs,
aiki
<
aiki.
Come ede e,
Sioje
padé yje
galiniy
umpéjimas
non unziona.
Neki ciuo o in
jy
galiine
Sie ocei
su umpéja
ino pusilgiy,
p z.: di bu.s
di bans
<
(di bas),
aiku.
<
aikan
(paika),
dii.s
aSens
<
( aSes),
ha i.
<
ka en
(ka e),
gui.
<a ys,
dhi.
<Akj,
snus
<
s in s,
sodu.
<
sddy.
3.
Ilguju
balsiy
é,
o
deliepime
a mé non
dipenduso
da ki éio
p esenza
assenza,
a
eg.: ka e
<ka é
(ka é),
bi7be
<
bulbé
(bul é),
sakos
<
Sakos,
géldos
<
géldos.
Sepa iasi
absoliu inés
i
neabsoliu inés
galiinés
a liepimai,
ko
negli al i
ilguosi osi non
nepas ebé a.
Absoliu inéje
gal inéje
a liepia
Ik
é,
o
a méje
e,
@,
pVZ. : upe
(upé),
gesme
(mégies),
pa la
( a lé),
a a
( ako),
s@ a
(p o o).
Ma y , Siuo
caso
absoliu iné
galiiné
su o éjo
anco a
allo a, kai
in ece
Ik
é,
0
è s a o
@,
a.
Sie
2,
@
su umpéjo
a méje
ino
e,
a
e, a enen a>é,
p ocesso, essi
é,
già non
0
po e és o
cambia e.
Neabsoliu ingje
galiineje
a méje duo-
Ik
é,
o
da
¢
(po
/
),
0,
ecc. :
gesmes
<giesmés,
gizsmes
<giésmés,
a lis
<
a lés,
a les
<
ailés,
Sakos
<
akés,
sgkos
<
Sikos.
Neabsoluu i-
ne galiiné
e méje
su umpéjo
éliau, kai
@,
@
già e a
paki e é,
o.
j
T umpéjan
galiinei, Sie
lé,
su umpéjo
o
odé)
i
papla ejo,
daodami
umpus
e,
§£,
o.
4,
Gal ininie
biballie ai, au,
su ienbalséja,
se essi ecchio
e
i agalli
i8
(senza
ki io
a
su
ki éiu),
ecc.:
aiké
<
aikai,
ldukés
<
laukais,
sods
<
s6dai,
ma o
ma a i,
<
sunos
<siina is,
digo
<
algau;
ma ei,
<
dlge
algei,
<
ka e
ka ei.
<
T i ap adigkai
ki gia i, Sie
d ibalsiai non
pakin a, ecc.:
andi< andi, indi
endi, du au,
sdu séu
<
<
<
(d ibalsio
ei
esempioZiy
Siuo caso
non
o a).
Biidami ecchio
iS
i ap adziai,
ma ki io
be
Sie biliboli
semb ano
idu sisi,
come
mos a il
unico
esempio
Se a
<Si ai
( ns.
naud. ).
Vadinasi,
a méje
galiininie ai, au,
duoda j ai ius
a liepimus:
e
qualche iSlieka
simili pa ,
qualche
edukuojasi,
qualche
su ienbalséja.
0
Come ede e,
più siiduoda
umpéjimui
i agaliai ai,
au, eijie anche
su ienbalséja.
Tai nulemia
one iné-a ikuliaciné
ju
s u u ai a.
D ibalsiai ai, au,
eipla aus s u o
suono junginiai
i
ampa
pa icola me-
n e
imba azzis,
quando
ki iuojami i agaliskai.
Allo a il
p imo
sandas,
che
Siuo caso
a iamo
debpniau,
edukuojasi
assimiliuoja-
i
si an uoju,
che ba y
su
pa ogiau
i& a i.
Galiniy
sho éjimo
q
p ocesso
anco a
pascelina.
Gal bii , Siek
an o
assimiliuoja-
si an asis.
i
Abiem
sandams
su ienodéjus
i
susiliejus gal
(0
bi , an ajam
a k i us),
d iejy ga sy
appa ado uno,
i8
che p adziy
u éjo bi i
ilgas, éliau
su umpeéjo.
i8
o
Tokio bidu
i agaliai ai,
au, galéjo
su ienbalsé i.
e
T i ap adZiai
ai, au, ha u a
al a p igim i il
e
p imo sandas
p esumo
yskiai, odél
nelinkes
ju
silpne i, il
secondo
ne odo polinkio
edukciji
asimiliaciji,
nes, biidamas
a iu s,
na ii aliai
o
pa uosia
sekan io
p iebalsio
a ima
i
bu nos
uzda yma.
a
Dél
Siu p iezaséiy
i ap adzZiai
galiininiai ai, au,
ei, biidami
ki gia a i, isa
nepakin a, come
ede e
aukS iau duo y
pa yzdziy,
neki ciuo i essi
none u i oce
spudzio sul
p imo sando,
i§
pe danda la
p op ia
a spa uma
o
i
Siek an o
edukuojasi.
19]
Quindi,
galiininiy
d ibalsiy ai,
au,
a liepimai
e
a méje è
sandy
asimiliazione
galiniy
umpéjimo
i
isul a o.
5.
D ibalsiai ie,
sia ki ciui oje
o
che non
ki ciui oje
galinéje
su ienbalséja
ino umpy
balsiy
e,
9,
ecc. : ané
anié,
<
nak eS
<nak iés,
si e di ie,
<
ano
<anu6,
dain§s
<dainuds,
Si o
<Si uo.
Ques o è
anche
d ibalsiy
sandy
asimiliazioni
galiiniy
umpéjimo
i
ipa inis.
6.
D ibalsis
ui
Zodzio gale
a as,
i ap adzio
anche
jo
ne as a,
T i agaliskai
ki giuo , egli
idukuojasi
ino o , nel
quale ede e
sandy
asimiliazione,
P zZ. :
apsukoli
apsukui
(aplink).
Neki giuo oje
galiinéje ui,
semb a,
<
nuk in a,
come joks
al o d iballis,
ecc.: sin s inui,
s a/ s alui.
<
<
Sp endzian
ien ns.
ig
naud,
galiinés, si
può
suppo e
che
¢ia
nuk i o
-u, che
a mése
daznai
bina
Sio più
alle
galeiné.
Tadiau
cadu a
ui
seconda io
in a mé,
ecc.: u g®
u guj
<
u guje,
<
il
<
Vilniuj
<
Vilniuje,
leidzia
spé i, che
ns.
i
naud.
nuk i o
wi.
7.
Galininie
miS ieji
doppa sie,
no malmen e,
sono an ini,
odél lo o più
a méje
nebe umpéja.
I8
seno
galininis
qualche
bina
d iga sis
a
ada egli
nume a
an ajj
sanda,
p z. :
da
<
da ,
na u a
<dabai, Come
is o, zodzio
galo désniai
più unziona
umpuosius
balsius jie
anche
iSk in a.
—
Ilgieji
balsiai
Zodzio gale
su umpéja,
ma
desiguodai:
unous più
unziona
neki iuo y
skiemeny
umpéjimas
(a,
€:
bb
>
4
@;
0
al i galiiniy
umpéjimas
(é, 0).
D ibalsiai è
anche
umpéja
incomoda:
d ibalsiams ai,
au; a j akos
p iegaidé, ie,
su ienbalséja
in ogni
ei
galincje.
0
uo
Kad come
i
j ai uoja
zodzio galo
paki imai
a méje, lo o
semp e
désningi.
Negaliininiuose
skiemenyse
li e a u i in-
és lingua oia,
d ibalsiai
mi8 ieji
d iga siai
a liepia
quan o
i
al okius
a més suus.
Juos
panag inéjus,
paaiskeja,
che
Gia anche
sono sa i
one ini
désniai.
Come zodzio
i
gale, cia
agisce
neki ciuo y
skiemeny
umpéjimo
désnis, che
alcuni
balsius
agisce
anche più
o emen e
negu
co ispond-
amu
galininius
balsius.
G e a
o
unziona
umpyju
ki -
Ciuo y
skiemeny
pailgéjimo
désnis,
secondo
ku j
pailgéja
umpi
ki gio a i
oiai.
Sis désnis zodzio
gale non possono
unziona e,
pe ché galininie
umpieji_balsiai
islike solo
ienskiemeniuose
Zodeliose in
i
skiemenyse
nuo amen e
po ineia
appa siese,
©
jy
Sis désnis
neliecia.
Negalininiuose
skiemenyse
a i d ibalsiy
i
(bei
miS iyjy
d iga siy)
sandy
assimiliazio-
ne,
i
pazjs ama
zodzio gale
Visy
Siu désniy
coo dina o
unzionamen-
o da é
a ualeing
Bi zy
a més
incapaci-
niniy
balsiy,
d ibalsiy
i
miS iyjy
d iga siy
sis ema.
Ja
¢
apzia elgsimo:
1.
Nonalininie
b e ie oci
a,
e
po
ki éiu
pailgéja,
semb a,
ino a
lungo,
0
i,
uiki
pusilgiy,
ecc.: caks
< akas,
cosa?
<kas i,
é s
<
é as,
més?
<
més i,
1ak lékia,
<
s s
<‘i as,
ikps
< ic as,
mi. F7
<mis i,
di .je
<
dixjai
(due).
Noni éiuo o in
posizione
Sie balsiai
bina
umpi,
p z.:
sakik
sakyk,
<
pame e
pame é
<
(pame é),
sudé?
<
sudé i,
ik é
<
da e o.
*
Kad
8i
o ma
ne
-akamieno,
come bi y si
può
pendea e,
indica
kic as
galininis
ki giuo oie
posizione
g,
192
2.
Nonaliininie_
lunghie oie
é,
0,
4d
@
i
>
us
&
islaiko sua
lunghezza,
P z.: k?
<
ég i,
12k?
<
lek i, iols
dnzuolas
<
(azzola),
Skis?
<
ske is i
(skes i),
[757
<li is i
(s i), i s
< y as,
ski ST
<
sk ins i
(skys i),
ba bi i.
<
Bidami
neki diu i,
Sie ociai
su umpéja
ino
umpy-
é,
o
Siuo caso
quan o
papla éja
jgyja
i
e,
4
a spal j.
é
po
/
Siuo caso
duoda
e
(papla éjusj
¢).
P z. :
eki-ms
<
ékimas,
leki-ms
<
lékimas,
mon
i
<Zmonig,
kusn is<
kansn s
(kasnis),
isims
<
esimas,
ind?
<jnes i,
ice
<
mo ai,
skuzdam
skusdama,
<
uki?
< ikj i,
asims
<
aymas,
dlgi
< algy i.
3,
Nonaliininie
bilibollie a , au,
ei, bidami
i ap adziai,
iSlaiko suo
quan i ybe
quybe
i
(i8sky us
ei
po
1),
ecc.:
kdims
<
kéimas,
ddik s
<
daik as,
sduj
<
sduja,
Iduk?
<
aspe i,
éids
<
éidas,
Idis
<
léis i.
T i agaliskai
ki -
-¢iuo y
8iy d ibalsiy
p imo
sandas è
quan o
ido o
assimiliua o
secondoo,
i
eg:
2#is <
gais i,
empo
<
empo,
d diigs
<
d a igas,
ddiig
<
da ig,
k eip
<
k eip i,
xi?
<ei i.
Cia è la
s essa
a
sandy
assimiliazio-
ne,
osse é a
Zodzio gale.
Ques o
anco a
ol a j odo,
che
i agaliy
d ibalsiy
one inés
peculia yb-
és
cos i uisce
aunkesnes
saligas
s olg i
juose sandy
assimiliazio-
ne,
piu os o
i ap ad-
ziuose.
Negaliininiuose
i agaliuose
skiemenyse
dyibalsiy sandy
assimiliazione
a iene
sa a ankigkai,
ne emiama
galiiniy
umpéjimo
come zodzio
gale, odél suoi
isul a i
debpnesni ino
su ienbalséjimo
ia nep iei a.
Neki iuo oje
posizionezione
d iballiai ai, au,
su umpéja
an o lo
s esso, quan o
i agalie,
ei
solo Cia
nepab éziamas
seconda
sandas, p VZ. :
aike, bambini,
laimé?
<
<laimé i,
ldukims
<
a imas,
d dug?
<d augai,
eideli.s
<
eidélys
( igello),
lnidi-ms
<
au o izzazione.
4,
Nonaliininie
bilibollie ie,
uo, bidami
ki éiu i,
i8laiko il
p op io
quan i ybe
qualybe,
p z.: iens
i
uno, iins
<
<
Si€nas,
puods
<
puiodas,
gioks
<
judkas.
Neki iuo ame
skiemenyje
lo o
su umpéja
ino umpy
@,
9,
PVZ. :
sendu
<
Siendu i,
eni
< iend,
od?
<
uodai,
hole
<kuolai,
jodudj
<
juoduoja,
obolis
<
obuolys.
Tas
su ienbalséjimas aim
pa y isul a o
dell'assimiliazione.
Come is o,
assimiliazione cia
ul e io men e
a
pazengusi, anche
ino a
su ienbalséjimo,
quel a empo
kai d ibalsiai ai,
au,
neki iuo ame
skiemenyje solo
idukuojasi.
ei
Così è
g eiciausiai
odél, che
d ibalsiy ie,
sandai,
biidami
a imesnés
uo
na u aim i
o mando
glaudesnj
junginj, più
i
acilmen e
assimiliuoja-
si odél
g ei iau
ienbalséja.
i
5.
T i ap adzio
d ibalsio non
ui
nelinis ico
skiemenyje
ne as a.
T i agalis
biidamas, egli
iduzioneasi
ino ou, p z.:
poliks puikis
<
(iSdidus),
moiils
<
muilas.
Neki giuo ame
skiemenyje
ui
anche daoda oi,
p z.: mo ile
muilai.
<
6.
Mi8 ieji
doppa si-
ai am, em,
an, Bi zy
a méje,
en
come in
al e
pun inin-
i
ky
a mése,
paki o
wm, im,
un, in,
j
esempio.:
sdm i.s
sém ys,
sim?
<
<
sém i,
luniks
<
laiikas,
dink?
<igdei i.
Sio
paki imo
p iezas is
galéjo bi i
sandy
assimiliazi-
one.
Nepa ogu
e a a i
placius
balsius
uoj
i
po
jy
nosini
p iebalsius
i agali nei
doppa si, do e
oce spiidis
enka
second ajam
sandui, p imo
p esumo
silpnai.
0
Quindi,
sop a u-
o in esse
a,
¢
galéjo
susiau é i
ino
u,
i,
che
p ia é y
a nosiniy
m,
n,
o
éeliau
analogijos
biidu
Sis eiskinys
galéjo i8plis i
al eose
mig iuosiose
i
doppa siuse
bi en ,
i ap adziuse
—
:
193
i
neki iuo uose
am, em, an, en.
In al e
lingue
anche
Zinoma
&i
assimiliazio-
ne, che una
al a bido
a
po a alla
Siy
d iga siy
unookio
a
al ookio
pe i imo
(p.g..
la iy,
usy k.).
T i agali
i
neki ¢iuo ie
mis iuosie
doppa sies a ,
e , al, anche
osse a a
p imo sando
el
edukcija
asimiliacija, eg.:
a ds a das,
a d3
i
<
< a dai,
e ki
< eik i,
ge kla
<
ge klé,
kalb
<
pa la,
mandi?
< aldy i,
pelys
<
pelnas,
kelmz
<
kelmai.
Cia
_pi masis
sandas
quan o
susiau éja
i
pe de il suo
colo e.
Balsiai
i,
y
già nebegali
siau é i, odél
i8lea sal i
mi& iuosi nei
doppa si,
anche
ne u édami_
o o spidzio.
i
P z. :
si i s
<
sim as,
Sim 3
<
Sim ai,
gul?
<gul i,
di icin-
<
ms
di icol à.
7.
P iegaidés
spiidis
a méje
pailgina
a
d ibalsio
a
mi8 iojo
d iga sio
sanda, su
cui egli
c in a.
Quan o
pailgina,
be
co ispon-
damy
p ie aisy è
di icile
s abili e,
ma semb a
che ballino
sandas
pailgéja
ino a
semilgio o
Siek an o
pailgcja
p iebalsis.
Poiché
Sis
pailgéjimo
ino a ine
nei& i as,
egli a8 e
nezimimas.
Todél
aoma,
ecc.:
kdims
<
kaimas,
la ks
< empo,
pilus
<
pieno,
sil s
Bil as,
Come
ede e,
p incipali
p ocessi,
nuléme
Bi zy
a més
ocalizmo
pobidj, è
Sie: galiniy
a)
umpéjimas,
neki éiuo y
b)
skiemeny
umpéjimas,
umpy
c)
ki éiuo y
skiemeny
pailgéjimas,
d ibalsiy
d)
mis iyjy
i
d iga siy
sandy
asimiliacija.
Tu i
Sie
p ocessi
a pusa y
gludZiai
susije,
susipyne,
che
qualche
di icile
i&ski-
i, do e
inisce uno
inizia
i
l'al o.
Sie
p ocessi
nonodai
a iene
Zodzio gale
nonininiuose
i
skiemenyse.
Poiché jyai iis a més
susai ha i egoda
one ine-a iculiacine
peculia i à ski ing
padé j
i
Zodyje, è in
uno suoni più
o e a iene
uno p ocesso,
negli
al iki os.
0
Bi Zy
a més
yokalizmo
sis ema
alla sua
base è
Siu p ocessi
isul a o,
YAAPEHHE,
HHTOHALLWA
HW
HX
BO3JEMCTBHE
HA
BOKAJIH3M
>
B)KAMCKO OHP
TOBOPA
M. Tl.
ALWMHC-
KAUTE
Pes nme
Bupxalicxuii
opop
npunaqiexu
oi ac a
BOCTOUHO-ayKuITa
li e
Ko o
AMaNeKTA,
B
KOTOpPO
Auq oH H
am, an, em,
uaMeHHIHCh
um, un, im, in.
en
B
op S o op
yno peGase cn
MmecTHBIMH
*HTEIAIMH
opoja
Bupxaii
4
oKpec -
HocTeli
paquHycom
5—
10
Km.
B
osope
jelic aye
3aKon
nepememeHHa
yyapeHa
43
KpaTKo o
OKoHYa-
HHA
Ha
npexbiAymmi
cao .
Us
yon o o
oxonyanua
(HecMOTpaA
Ha
HMHTOHALHIO)
yAapen e
He
nepemeujae es.
Tosopy
cpolic Bens!
a h
HHTOHALHii
:
HXOJLIMAAHC
(),
Bocxonaman
(~),
Kpa kas cpequaa
(’),
cpenuan-npepbipuc as
(*)
M
().
194
OcHoBBIMH
MpoleccaMH,
CBsBAHHbIMH
C
yapeHHeM
H
HTOHHaUHel
WH
Ompe-
JIIMBLIMMH
XapakTep
BOKAJIH3Ma
OupxaiicKo o
TOBOpa, AB.
IAIOTCHA:
1)
yKopagupan-
ue
oKOHYAHHii,
2)
yKopauHBane
Hey
sapseMbIxX
CJIOPOB,
3)
yauMHeHHe
KpaTKHX
y/lapaeMbIx
CJIOPOB,
4)
accHMHJIAWHA
CaH/OB
mu ou os.
Bce
3TH
npoueccb
Me y
coGoii
CBs3aHbI
TAK, ITO
wHo wa
TpyAHO
onpeseuTb,
ie
KoHYaeTCH
OHH
Mpouecc
H
HauHHaeTcs
Apy oil.
Ouu
pas IH4HO
MpOHCXOsAT
B
Hayane,
B
CepesHe
H
B
KOHUE
CJIOBA.
Y
pa3Hbix
3BYKOB
Ppa3 IH4HbIe
cpo e HYeCKH-APTHKYJA-
LHOHbIe CBONCTBA pasHble
H
MOSHUMH
B
clope,
mosTOMy
OHH
TMpowecc
CHIbHee
MPOHCXOAMT
B
OMHX,
mpy oliB
Apy ux
3KByax.
Cuc ema
BoKaJIMaMa
OxalupicKo o
TOBOpa
ABJIACTCA
PeSYJIbTATOM
BCCX
3THX
M3MeHeHHi.