Kirtis, priegaidė ir jų poveikis vokalizmui Biržų tarmėje

bloB Bi awi B KA LB OUT YR. 078 K. LA Ul Sib MA dp Eh, eece U VO: Sikes Re MOKSLU AKADEMIJA KIRTIS, PRIEGAIDE FR JU POVEIKIS VOKALIZMUI BIRZU TARMEJE I. JASINSKAITE Bi zy a me Siuo a eju adinama a mé, ku ia a oja ie iniai gy en ojai Bi zy mies e i 5—10 km spinduliu aplinkui. Si a mé p iklauso aukS aiciams y ie iams pun ininkams. Bi zy a més okalizmo speci ikg nulemia kai ku ie p ocesai, glaudZiai susije su ki giu i p iegaide. P ieS apZ elgian Siuos p ocesus i jy ezul a us, eikia no s umpai palies i a més ki cio a i aukima i p iegaide. Pagal adicing nuomone manoma, kad Bi zai p iklauso isuo inio ki cio a i aukimo zonai. Ta iau iS ik yjy aip né a. Bi zy a méje ki is a i au- kiamas salygi’kai, a iau ne aip, kaip ai da o ki os a més sqlyginio ki io a i aukimo zonoje. Pap as ai, salyginiu ki cio a i aukimu adinamas eiskinys kai ki is a i aukiamas i8 i agalés i umposios galiinés j ilga Saknj (a p iesgaliinini skiemenj). Taciau Bi zy a méje iska nulemia ne Saknies, © galiinés kiekybé. Ta més ki io a i aukimo désnis oks: i8 umpos galiinés ki is a i aukiamas!, i8 ilgos galiinés ( i ap adés a i agalés) -— nea i au- kiamas, p z.: sak < Saka, nés* < nedsu, bal? <bal i, uaks < ankas, aiks< aikiis, be sakos <S8akés, aiké < aikai, sako < saka i, aikdm < aikam, ka di < ka ai. ‘Ta méje y a penkios p iegaidés: 1. T i ap adé (’)—gi dima an d ibalsiy ai, au, e i miS iyjy d iga siy a liepimy a méje pi mojo sando, p z.: kdims < kdimas, kduls < kaulas, éids < éidas, md7? < mil i, pi ms < pi mas, s im? < s im i, sim? < sém i, lings < langas. 2. T i agalé (~)—gi dima an d ibalsiy az, au, ei, ui i mis iyjy d i- ga siy a licpimy a méje an ojo sando, p z.: aiks < aikas, ldiiks < la ikas, k eip? <k eip i, po ks <puikis, balps < balnas, ki i-s <ki ys (ki is) u ik < anka guil < gul i ; an i ap adés Saknies, naujai i ja a i aukus 1 [8im j suda o j a dZiai ka ds, ands, iskds, kaxkas, ku ie ki éiuojami kaip ien- “skiemeniai j a dZiai kds, as. 2 P iebalsiy minks umas p ieS p ieSakinés eilés balsius neZymimas, nes uo a eju a méje jie isada minkS i (i8sky us J. 189 ki j, p z.: ke ik <kalné, bale < bal a, ung < lange, la h < laiba ( ai pa i - ina, kad isi p ieSki iniai ilgi skiemenys y a i agaliai). 3. T umpiné (*)—gi dima: an umpyjy balsiy ienskiemeniuose Zode- liuose, p z.: ma , bé , ik, su; an naujai ki giuo y umpyjy balsiy, ga usiy Ki i po jo a i aukimo, p z.: i < is a, gé < ge a, is < isi, sk < suki; kai ku iuose bisimojo laiko III asmens eiksmazodziuose, ku a mé u i su umpéjusius balsius i§ i ap adziy, o li e a i iné kalba— o mas su me a- onija, p z.: sakis < sakys (sak s), kas < kans (kgs), a ba ku a mé u i umpus balsius ie oj senyjy i agaliy, P z.: is ( és), skis (skés) (Sie um- pi balsiai gali bi i a si ade pagal analogija su pi muoju a eju a ba iesiog su umpéje i§ i agaliy); an j a dziy ands, ka ds, iskas, kaskds, i8 ku iy galiiniy ki is a méje nea i aukiamas pagal analogija su ienskiemeniais i a dziais ds, kas. 4. Vidu iné (*)—gi dima: an pailgéjusiy po ki giu 1, U, PVz.: Si s < 8- as, ig < i8a, ieds < iidas, 7 < u i; an ilgyjy balsiy i d ibalsiy ie, uo, naujai ga usiy ki j po jo a i aukimo, p z.: sans < sinus, #mén < zmona, dien < diena, juod <juoda; an ki éiuo y ilgyjy balsiy i d ibalsiy ie, uo, pVz.: i s < y as, pik? < pyk i, Sons < 86nas, Jéns < Jonas, piens < p enas, Siens < 8i€nas, duon < duiona, juoks < judkas. 5. Ki s iné (*)—gi dima an su umpéjusiy zodzio gale i agaliy é, 0, 4, au, ei i ie, uo, p z.: ka es <ka és, sakos < Sakos, ge s < ge ai, sako < saka i, sake < sakei, ane < anié, ka o <ka u6 (e—é su e a spal iu, o—o su a a spal iu, e—¢ su a a spal iu), Galima pas ebé i, kad li e a i inés kalbos balsiai i d ibalsiai Zodzio gale a liepia ienus a més ga sus, 0 Zodzio p adzioje bei idu yje—ki us. Vadinasi, a més Zodzio galo désniai y a ki okie negu negaliininiy skiemeny. Ta més ZodzZiy galiines eikia s ip us umpéjimas, apimas i ki dciuo us, i neki iuo us skiemenis. Cia jis Susipina su ki u a mei nemaziau bidingu eiSkiniu—neki éiuo y skiemeny umpéjimu. Ypa su umpéja a méje ne- Ki Giuo os galiinés, nes jose yks a Sie abu p ocesai. D ibalsines galiines eikia da i e ias eikenys—d ibalsiy sandy asimiliacija, ku i paspa ina jy su umpéjimg. Visi Sie ys p ocesai, ykdami glaudziai susije a pusa y, da é a méje daba ines zodziy galiines. Apz elgsime a més ZodZiy galiiniy okalizma, kad iS yské y Siy p ocesy eiga i pada iniai. 1. T umpieji galininiai balsiai a, e, i, u a méje bu o neki éiuo i ig seno a ba dél ki éio a i aukimo. Tokioje pozicijoje jie nuk i o a ba iSk i o, p z.: sdk <8aka, aiks < aikas, (su) ka? < ka , kd7S <ka és, Ri? < ki , wn S < an is, di b < di bu, aiks < aikis. Siy balsiy iSk i imas isai sup an- amas—su umpés i jie jau nebegali, odél isk in a, eikiami galiniy umpéji- mo i neki ciuo y skiemeny umpéjimo. Ki éiuo oje padé yje jie, u bi , nebi y isk i e, kaip odo j a dziai ands, ka as, iskds, hashas. 190 2. Ilgieji balsiai q, e, 7, y» 4, % ki giuo oje galiinéje iSlaiko sa o kieky- be (kokybe ne isi i8laiko), p z.: ness < neSa is (neSqs), ani < ana i (ana), mani < mane i (mane), gaidis < gaidjs, aiki < aiki. Kaip ma y i, Sioje pa- dé yje galiniy umpéjimas jy ne eikia. Neki ciuo oje galiinéje Sie balsiai su umpéja iki pusilgiy, p z.: di bu.s < di bans (di bas), aiku. < aikan ( ai- ka), dii.s < aSens ( aSes), ha i. < ka en (ka e), gui. <a ys, dhi. <Akj, snus < s in s, sodu. < sddy. 3. Ilguju balsiy é, o a liepimai a méje nep iklauso nuo ki éio bu imo a nebu imo, p z.: ka e <ka é (ka é), bi7be < bulbé (bul é), sakos < Sakos, géldos < géldos. Ski iasi absoliu inés i neabsoliu inés galiinés a liepimai, ko ki uose ilguosiuose balsiuose nepas ebé a. Absoliu inéje gal inéje Ik é, o a lie- pia a méje e, @, pV zZ.: upe (upé), gesme (giesmé), pa la ( a lé), a a ( ako), s@ a (sa o). Ma y , Siuo a eju absoliu iné galiiné su umpéjo da ada, kai ie oj Ik é, 0 bu o @, a. Sie 2, @ su umpéjo a méje iki e, a i , yks an é, a>é, 0 p ocesui, jie jau nebegaléjo pasikeis i. Neabsoliu ingje galiinéje Ik é, o a méje duo- da ¢ (po / ), 0, p z.: gesmes <giesmés, gizsmes <giésmés, a lis < a lés, a les < ailés, Sakos < ’akés, sgkos < Sikos. Neabsoliu ine galiiné a méje su umpéjo éliau, kai @, @ jau bu o paki e j é, o. T umpéjan galiinei, Sie lé, o su umpéjo i odé) papla ejo, duodami umpus e, §£, o. 4, Gal ininiai d ibalsiai ai, au, e su ienbalséja, jei jie i8 seno i aga- liai (be ki io a su ki éiu), p z.: aiké < aikai, ldukés < laukais, sods < s6- dai, ma o < ma a i, sunos <siina is, digo < algau; ma e < ma ei, dlge < al- gei, ka e < ka ei. T i ap adigkai ki giuo i, Sie d ibalsiai nepakin a, p z.: andi< andi, indi < endi, du < au, sdu < séu (d ibalsio ei pa yzdZiy Siuo a eju ne as a). Biidami iS seno i ap adziai, be be ki io Sie d ibalsiai, a odo, edukuojasi, kaip odo ienin elis pa yzdys Se a <Si ai ( ns. naud.). Vadinasi, a méje galiininiai ai, au, e duoda j ai ius a liepimus: ka ais iSlieka okie pa , ka ais edukuojasi, 0 ka ais su ienbalséja. Kaip ma y i, labiausiai pasi- duoda umpéjimui i agaliai ai, au, ei—jie ne su ienbalséja. Tai nulemia ju one iné-a ikuliaciné s uk i a. D ibalsiai ai, au, ei—pla aus i siau o ga so junginiai — ampa ypa nepa ogiis, kai ki iuojami i agaliskai. Tada pi masis sandas, ku is Siuo a eju a iamas silpniau, edukuojasi i asimiliuo- jasi su an uoju, kad ba y pa ogiau i& a i. Galiniy umpéjimas q p ocesa da paspa ina. Gal bii , Siek iek asimiliuojasi i an asis. Abiem sandams su ienodéjus i susiliejus (0 gal bi , an ajam a k i us), i8 d iejy ga sy a si- ado ienas, ku is i8 p adziy u éjo bi i ilgas, o éliau su umpeéjo. Tokiu bidu i agaliai ai, au, e galéjo su ienbalsé i. T i ap adZiai ai, au, e u i isai ki a p igim i— ju pi masis sandas a iamas yskiai, odél nelinkes silpne- i, o an asis ne odo polinkio edukcijai i asimiliacijai, nes, biidamas siau as, na ii aliai pa uosia sekan io p iebalsio a ima a bu nos uzda yma. Dél Siu p iezaséiy i ap adzZiai galiininiai ai, au, ei, biidami ki giuo i, isa nepakin a, kaip ma y i i§ aukS iau duo y pa yzdziy, o neki ciuo i jie nebe u i balso spudzio an pi mojo sando, p a anda sa o a spa uma i Siek iek edukuojasi. 19] Taigi, galiininiy d ibalsiy ai, au, e a liepimai a méje y a sandy asimiliacijos i galiniy umpéjimo ezul a as. 5. D ibalsiai ie, o iek ki ciuo oje, iek neki ciuo oje galinéje su ienbal- séja iki umpy balsiy e, 9, p z.: ané < anié, nak eS <nak iés, si e < di ie, ano <anu6, dain§s <dainuds, Si o <Si uo. Tai aip pa d ibalsiy sandy asi- miliacijos i galiiniy umpéjimo pada inys. 6. D ibalsis ui Zodzio gale e as, i ap adzio jo ne ne as a, T i aga- liskai ki giuo as, jis edukuojasi iki o , ku iame ma y i sandy asimiliacija, P zZ.: apsukoli < apsukui (aplink). Neki giuo oje galiinéje ui, a odo, nuk in a, kaip joks ki as d ibalsis, p z.: sin < s inui, s a/ < s alui. Sp endzian ien ig ns. naud, galiinés, galima pamany i, kad ¢ia nuk i o -u, ku is a mése daznai bina Sio linksnio galiinéje. Tadiau an inio ui nuk i imas a méje, p z.: u g® < u guj < u guje, il < Vilniuj < Vilniuje, leidzia spé i, kad i ns. naud. nuk i o wi. 7. Galininiai miS ieji d iga siai, pap as ai, y a an iniai, odél jie daugiau a méje nebe umpéja. I8 seno galininis ka ais bina d iga sis a — ada jis nume a an ajj sanda, p z.: da < da , daba <dabai, Kaip ma y i, zodzio galo désniai labiausiai eikia umpuosius balsius — jie ne iSk in a. Ilgieji balsiai Zodzio gale su umpéja, be ne ienodai: ienus daugiau eikia neki iuo y skiemeny umpéjimas (a, €: bb > 4 @; 0 ki us— galiiniy umpéjimas (é, 0). D ibalsiai aip pa umpéja ne ienodai: d ibal- siams ai, au; ei da o j akos p iegaidé, 0 ie, uo su ienbalséja kiek ienoje ga- lincje. Kad i kaip j ai uoja zodzio galo paki imai a méje, jie isuome désningi. Negaliininiuose skiemenyse li e a i inés kalbos balsiai, d ibalsiai i mi8- ieji d iga siai a liepia kiek ki okius a més ga sus. Juos panag inéjus, paais- keja, kad Gia i gi y a sa i one iniai désniai. Kaip i zodzio gale, cia eikia neki ciuo y skiemeny umpéjimo désnis, ku is kai ku iuos balsius eikia ne s ip iau negu a i inkamus galininius balsius. G e a o eikia umpyju ki - Ciuo y skiemeny pailgéjimo désnis, pagal ku j pailgéja umpi ki giuo i bal- siai. Sis désnis zodzio gale negali eik i, nes galininiai umpieji_balsiai islike ik ienskiemeniuose Zodeliuose i naujai galiinéje a si adusiuose skie- menyse, © jy Sis désnis neliecia. Negalininiuose skiemenyse yks a i d ibal- siy (bei miS iyjy d iga siy) sandy asimiliacija, pazjs ama i zodzio gale Visy Siu désniy koo dinuo as eikimas da é daba ing Bi zy a més negaliini- niy balsiy, d ibalsiy i miS iyjy d iga siy sis ema. Ja ¢ia apz elgsime: 1. Negalininiai umpieji balsiai a, e po ki éiu pailgéja, a odo, iki ilgu, 0 i, u—iki pusilgiy, p z.: caks < akas, kas? <kas i, é s < é as, més? < més i, 1ak < lékia, s s <‘i as, ikps < ik as, mi.F7 <mis i, di .je < dixjai (du). Neki éiuo oje pozicijoje Sie balsiai bina umpi, p z.: sakik < sakyk, pame e < pame é (pame é), sudé? < sudé i, ik é < ik ai. * Kad 8i o ma ne -a- kamieno, kaip bi y galima pamany i, odo kic as galininis g, 192 2. Negaliininiai_ ilgieji balsiai é, 0, 4d @ i > us & ki giuo oje pozicijoje islaiko sa o ilguma, P z.: k? < ék i, 12k? < lek i, iols < dnzuolas (azuolas), Skis? < ske is i (skes i), [757 <li is i (s i), i s < y as, ski ST < sk ins i (skys i), ba < bi i. Bidami neki diuo i, Sie balsiai su umpéja iki umpy- é, o Siuo a eju kiek papla éja i jgyja e, 4 a spal j. é po / Siuo a eju duoda e (papla éjusj ¢). P z.: eki-ms < ékimas, leki-ms < lékimas, mon i <Zmonig, kusn is< kansn s (kasnis), isims < esimas, ind? <jnes i, ice < y ai, skuz- dam < skusdama, uki? < ikj i, asims < a’ymas, dlgi < algy i. 3, Negaliininiai d ibalsiai a , au, ei, bidami i ap adziai, iSlaiko sa o kiekybe i kokybe (i8sky us ei po 1), p z.: kdims < kéimas, ddik s < daik as, sduj < sduja, Iduk? < lauk i, éids < éidas, Idis < léis i. T i agaliskai ki - -¢iuo y 8iy d ibalsiy pi masis sandas y a kiek edukuo as i asimiliuo as an ojo, p z.: 2#is < gais i, laiks < laikas, d diigs < d a igas, ddiig < da ig, k eip < k eip i, xi? <ei i. Cia y a a pa i sandy asimiliacija, pas ebé a Zo- dzio gale. Tai da ka a j odo, kad i agaliy d ibalsiy one inés ypa ybés suda o palankesnes salygas yk i juose sandy asimiliacijai, negu i ap a- dziuose. Negaliininiuose i agaliuose skiemenyse dyibalsiy sandy asimiliacija yks a sa a ankigkai, ne emiama galiiniy umpéjimo kaip zodzio gale, odél jos ezul a ai silpnesni— iki su ienbalséjimo ¢ia nep iei a. Neki iuo oje po- zicijoje d ibalsiai ai, au, ei su umpéja iek pa , kiek i agaliai, ik Cia nepab éziamas an asis sandas, p VZ.: aike < aikai, laimé? <laimé i, ldukims < laukimas, d dug? <d augai, eideli.s < eidélys ( eidelis), lnidi-ms < leidimas. 4, Negaliininiai d ibalsiai ie, uo, bidami ki éiuo i, i8laiko sa o kiekybe i kokybe, p z.: iens < ienas, iins < Si€nas, puods < puiodas, juoks < judkas. Neki iuo ame skiemenyje jie su umpéja iki umpy @, 9, PVZ.: sendu < Siendu i, eni < iend, od? < uodai, hole <kuolai, jodudj < juoduoja, obolis < obuolys. Tas su ienbalséjimas— aip pa sandy asimiliacijos ezul a as. Kaip ma- y i, a asimiliacija cia oliau pazengusi, ne iki su ienbalséjimo, uo a pu kai d i- balsiai ai, au, ei neki iuo ame skiemenyje ik edukuojasi. Taip y a g eiciausiai odél, kad d ibalsiy ie, uo sandai, biidami a imesnés p igim ies i suda y- dami glaudesnj junginj, leng iau asimiliuojasi i odél g ei iau ienbalséja. 5. T i ap adzio d ibalsio ui negaliininiame skiemenyje ne as a. T i a- galis biidamas, jis edukuojasi iki ou, p z.: poliks < puikis (iSdidus), moiils < muilas. Neki giuo ame skiemenyje ui aip pa duoda oi, p z.: mo ile < muilai. 6. Mi8 ieji d iga siai am, em, an, en Bi zy a méje, kaip i ki ose pun- ininky a mése, paki o j wm, im, un, in, p z.: sdm i.s < sém ys, sim? < sém i, luniks < laiikas, dink? <deiig i. Sio paki imo p iezas is galéjo bi i sandy asi- miliacija. Nepa ogu bu o a i placius balsius i uoj po jy nosinius p iebal- sius i agaliuose d iga siuose, ku balso spiidis enka an ajam sandui, 0 pi masis a iamas silpnai. Taigi, pi miausia juose a, ¢ galéjo susiau é i iki u, i, kad p ia é y p ie nosiniy m, n, o éeliau analogijos biidu Sis eiskinys galéjo i8plis i i ki uose mig iuosiuose d iga siuose — bi en , i ap adziuose : 193 i neki iuo uose am, em, an, en. Ki ose kalbose i gi Zinoma &i asimiliacija, ku i ienu a ki u bidu p i eda p ie Siy d iga siy ienokio a ki okio paki- imo (p z.. la iy, usy k.). T i agaliuose i neki ¢iuo uose mis iuosiuose d i- ga siuose a , e , al, el aip pa pas ebima pi mojo sando edukcija i asimi- liacija, p z.: a ds < a das, a d3 < a dai, e ki < eik i, ge kla < ge klé, kalb < kalba, aldi? < aldy i, pelys < pelnas, kelmz < kelmai. Cia _pi masis sandas kiek susiau éja i ne enka sa o spal os. Balsiai i, y jau nebegali siau- é i, odél i8lieka s eiki mi& iuosiuose d iga siuose, ne i ne u édami_ balso spidzio. P z.: si i s < sim as, Sim 3 < Sim ai, gul? <gul i, sunkinms < sun- kimas. 7. P iegaidés spiidis a méje pailgina a d ibalsio a mi8 iojo d iga sio sanda, an ku io jis k in a. Kiek pailgina, be a i inkamy p ie aisy sunku nu- s a y i, be a odo, kad balsinis sandas pailgéja iki pusilgio a ba Siek iek pail- gcja p iebalsis. Kadangi Sis pailgéjimas iki galo nei& i as, jis a8 e nezymimas. Todél a’oma, p z.: kdims < kaimas, la ks <laikas, pilus < pilnas, sil s —Bil as, Kaip ma y i, pag indiniai p ocesai, nuléme Bi zy a més okalizmo po- bidj, y a Sie: a) galiniy umpéjimas, b) neki éiuo y skiemeny umpéjimas, c) umpy ki éiuo y skiemeny pailgéjimas, d) d ibalsiy i mis iyjy d iga siy sandy asimiliacija. Visi Sie p ocesai a pusa y glaudZiai susije, susipyne, jog ka ais sunku i&ski i, ku baigiasi ienas i p asideda ki as. Sie p ocesai ne- ienodai yks a Zodzio gale i negaliininiuose skiemenyse. Kadangi jyai iis a més ga sai u i ne ienodas one ines-a ikuliacines ypa ybes i ski ing padé j Zodyje, ai ienuose ga suose s ip iau yks a ienas p ocesas, 0 ki uo- se—ki as. Bi Zy a més yokalizmo sis ema sa o pag indu y a Siu p ocesy ezul a as, YAAPEHHE, HHTOHALLWA HW HX BO3JEMCTBHE HA BOKAJIH3M > BHP)KAMCKO O TOBOPA M. Tl. ALWMHCKAUTE Pes nme Bupxalicxuii opop npunaqiexu oi ac a BOCTOUHO-ayKuITa li e Ko o AMaNeKTA, B KOTOpPO Auq oH H am, an, em, en uaMeHHIHCh B um, un, im, in. S o opop yno peGase cn MmecTHBIMH *HTEIAIMH opoja Bupxaii 4 oKpec - HocTeli paquHycom 5— 10 Km. B osope jelic aye 3aKon nepememeHHa yyapeHa 43 KpaTKo o OKoHYa- HHA Ha npexbiAymmi cao . Us yon o o oxonyanua (HecMOTpaA Ha HMHTOHALHIO) yAapen e He nepemeujae es. Tosopy cpolic Bens! a h HHTOHALHii : HHCXOJLIMAA (), Bocxonaman (~), Kpa kas (’), cpequaa (*) M cpenuan-npepbipuc as (). 194 OcHoBHBIMH MpoleccaMH, CBsBAHHbIMH C yapeHHeM H HHTOHaUHel WH Ompe- JIeIMBLIMMH «XapakTep BOKaJIH3Ma OupxaiicKo o’ TOBOpa, AB.IAIOTCHA: 1) yKo- pagupanue oKOHYAHHii, 2) yKopauHBane Hey sapseMbIxX CJIOPOB, 3) yauMHeHHe KpaTKHX y/lapaeMbIx CJIOPOB, 4) accHMHJIAWHA CaH/OB mu ou os. Bce 3TH npoueccb Me y coGoii CBs3aHbI TAK, ITO wHo wa TpyAHO onpeseuTb, ie KoHYaeTCH OHH Mpouecc H HauHHaeTcs Apy oil. Ouu pas IH4HO MpOHCXOsAT B Hayane, B CepesHe H B KOHUE CJIOBA. Y pa3Hbix 3BYKOB Ppa3 IH4HbIe cpo e H- YeCKH-APTHKYJALHOHHbIe CBONCTBA H pasHble MOSHUMH B clope, mosTOMy OHH TMpowecc CHIbHee MPOHCXOAMT B OMHHX, mpy oli—B Apy ux 3ByKax. Cuc ema BoKaJIMaMa OupxalicKo o TOBOpa ABJIACTCA PeSYJIbTATOM BCCX 3THX M3MeHeHHi.