KNYGA
APIE
RYTINIU
SLAVU
LABBU
SUSIDARYMA
©.
M,
OuanHu,
O6pasosanne
ss ika
BocTounbIX c aBaH,
MocksaJlennu paa,
294p.
1962.
.
No s o
li o de F.
Filino! é
sla y,
ypaé
des inada
y iniy,
kalby
e apas da
his ó ia
nuS ies i,
agiau
joje
mui o
onde
lie iamos
e bal y
idiomas.
Sla y
p okalbés
susi o m-
ação
ques ão é
glaudZiai
elacion-
es com
bal y e
sla y
kalby
seniausiy
san ykiy
p oblema.
Dél
o
bal y-sla y
kalby
con ac os F.
Filinas
assigna mais
luga (p.
123130). A
Todos
Zinoma, que
bal y línguas
são mais
p óximas
sla y
línguas. F.
Filinas indica
que aquele
p oximumo
(Si uo ZodZiu
ele, is o,
chama
speci ines
bal y e sla y
kalby
bend ybes, i.
i. okias
bend ybes,
cuja
es animas
ou osom
ide. kalby
g upéms)
su gimen o e
pobiidZio
ques ão é
iskel a
diame alme-
n e
p ieSingziy
hypo h. Tokie
digeli opiniiy
di e umai,
seu
en endimen -
o, é dél o que
que alo y a
a é que ainda
possui de
c i é io
obje i ous
kalby
pa ini8kumo
g au de
de e mina .
Todél,
aiSkinan
lingu ogene -
inius
elacionus,
pode bi i e
subjec i is-
mo. Ypaé
pab éz ina
a F. Filino
min is, que
al c i é io
de
obje i oos
nesama deél
d iejy
p ieZaséiy:
p imei a,
compa amie-
ji eiSkiniai,
como
kalbinés
sis ema
elemen ais,
da né a bem
iS i i;
segunda,
meZinoma
eiSkiniy
ela y ine
ch onologija.
F. Filinas
ka ego i8kai
nusis a es
an e
bal y-sla y
p okalbés
concepção,
que, em sua
opinião, não
possui olo
undamen o
cien í ico.
Ensinando,
seu pa ece ,
es á o a o
de que Sios
concepções
Salininkai não
podem
econs ui
bal y-sla y
p okalbés;
i inéjimo
p a ickoje
eles
iSsi e cia
com sla y e
indoeu opiec-
iy
p okalbémis.
F. Filinas
es á ce o,
dizendo que
bal y-sla y
p okalbés
hipo ezeés
Salininky
eó icos
iS edZiojima-
ms são
bidingas
endencingu-
mas,
pa enkan e
aiSkinan
ac s,
ap io ismo e
an iis o izm-
as. Tokio
an iis o is-
mo e
nescui amen-
o com
eiSkiniy
ch onologija
pa yzdzZiu
ele indica V.
Geo gije o
ginama
eiginj, que
lie u iy ala,
à qual buding
oné ica e
mo ologia
conse a i -
um, quase
podin i
a s o i
aS y
neuz iksuo a
bend aja
sla y
p okalbe.
Mine i
bal y-sla y
p okalbés
hipo ezés
Salininky
mé odo
ikumai
ypaé aiSkiai
is o i8 o, que
eles nemaig
não podem
conco d i dél
p okalbés
exis is ayi-
mo e
esclikimo
empo.
F ancuzy
sla is a A.
Vajanas
ac edi a que
Taci o e
P olomeu
empos
b ancos e
esla os ainda
kalbéje uma
língua, que
se di idiu
p imei as
miisy e os
amziais,
quando
bal us-sla us
uZpliido
ge many
gen ys (go ai
i hepidai). J.
Sa a e i ius
spéja, que
bal y-sla y
p okalbés
skilima
sukéles
i anény geniy
an plidis
(ski ai nuo VII
a. p . m. e.,
sa ma aiIIIV
a. p . m. e.). T.
Le -Spla ins-
kis
bal y-sla y
p okalbés
suskilima
nukelia j Zila
seno e,
maZdaug j
15001300 m.
p . m. e. V.
Geo gije as
a i ma que
bal y-sla y
p okalbé
egzis a usi
iiks III. p .
m. e. e
esckilusi já II
iks . p . m.
e. p adZioje.
1iy na
li e a u a
kalbinéje
sob e jq já
oi aSy a,
z . K.
Ko sakas,
Lyginamoji
kalbo y a i
a ybinés
lie u iy
ilologijos
uZda iniai,,,L-
ie u iy
kalbo y os
klausimai, . 6,
Vilnius, p. 520.
240
F. Filinas
nep i a -
ia e
pe oSin-
gam
poZi iui,
p incipal-
men e ginamam
A.
Zeno, que
bal y
sla y
i
idiomas
ide.
i§
linguino
comumidade
i8sisky usios
independen e-
men e de uma
ou a que
cludesse de
i
con a o en e
jy
né
nebu e,
Pa ies
F.
Filino
poZi i is
j
mais
an igos
i
bal y
sla y
elacionus
né a no o.
O au o
acha que
ainda ai.
linguino
comunumo
émuos
susi o may-
usi g upé
dialek y,
pelos quais
kalbéjusieji
u éje
bas an e
glaudy
pe manen -
i
eikj
kon ak a.
GiminiSki
diale ai,
nãoidami
isola -se do
ki y ide.
dialek y,
p a u éje
especiaisis
naujada ais
i
u éje
mui o
bend y
paki imy.
Si a ide.
dialek y
g upéje
bu e
p o obal y
i
p o osla y
kalby
p o é iai.
ISi us ide.
linguís ico
comumi o,
i8sisky usi-
os
p o obal y
e
p o osla y
idiomas,
ku iy
sis emas,
nãobiidam-
os
apa ingo-
s,
pasilikusios
panaSios
liga miisy dieny.
18
o
F.
Filinas az
ig ada, que
bal y sla y
kalby
i
con a o
com
maZomis
pausas
exis is a -
es pe oda
y kalby
his o ia,
po que,
p iSing
caso, suas
bi héjusios
pe de ek i
e seu
linguínco
comum
( esp.
bal osla is-
kyj
inno a ion-
y). Tokia
senyjy
bal y i
sla y
kalbiniy
san ykiy
koncepcija,
miisy
achoumu, é
simples e
comp eens-
í el;
su icien e-
men e
paaiskina
izoglosiy,
ke anéiy
bal y sla y
kalby
a eala,
apa eadim-
a.
ji
Ginéy inas
F. Filino
alegação de
que bal y e
sla y kalby
i
a imumas
( esp.
bal osla iSkosios
ino ações)
indicam glaudy
kon ak a en e
senyjy bal y e
sla y
pasku iniaisiais
senosios e os e
pi maisiais miisy
e os amziais,
po que esq po
mui o aki aizdiis
one ikos,
mo ologijos
leksikos kalby
naujada ai.
i
y
Pa ece que
aqueles
ino ada ai bi y
i8like a é miisy
dieny nesse caso,
jeigu e y
sandii os empo
con a o en e
bal y sla y kalby
i
bi y isiskai
nu ikes, po que
bal osla iSk
inno a ion, pelo
menos de aco do
seu su gimen o
impulso, é, anks ,
is o mui o
epoesniychy
i
consequa ías,
Teiginio sob e
glaudzZius bal y e
sla y kalby
kon ak us e y
sandi oje
F.
Filinui p ecisike
pa a que, nele
apa eemdando,
ele galé y
mus a y i
sla y
p o é yng.
Kad
P ipe és
upés
basinas
i8
ik yju
galéjo bi i
bal y
slagen iy
i
ak y iy
y
kon ak y
ajonas,
p iS
p asidedan
sla y
ekspansijai
i
Siau e
i
Siau és
y us,
indica lá
encon ada
bal y sla y
oponomija.
i
Como
posi i a
b uoZq é
p eciso
indica
au o iaus
c i icizma.
Taéiau às
ezes ele se
ans o ma
em negação.
S ai,
pa eikes
e nonimo
slo éue
kilmés
hipo ese-
s,
au o ius
ne enda
né
uma
con iá el
i
ejei a
oda,
aquilo
en pu
mesmo
o
sujeico
nesiima
ai8kin i.
Miisu
conside a que
o au o
apa en emen-
e e a em
a i ma que
,,slo éne
kildinimas
i§
Slo a ou
de algum
i8
ou o
panaSaus
nome de
luga é
ap io in-
is e
nej odo-
mas (p.
56).
Slo éne
da yba
iS
Eslo ena
(plg.
polaby
Zlowe,
ok.
Schlawe,
kaSuby
Slow-no)
sla u
de i aç-
ão
poZi i iu
é oda
possí el,
plg.
poliane:
pole,
go ozan-
e: go od,
seliane:
selo?.
Tokj
da ybinj
ipa em
p óximasas
i
sla y kalby
giminai és
bal y
línguas.
—
Bal y
kalby
analogias
pode
Siek an o
paai8kin i
miné o
esla isko-
i
jo
e nonimo
o igme.
Li uiy
kalboje
apessaga
-énas
bas an e
amplamen-
e u ilizado
po
mo ado
local de o igem
Zymé i,
exemplo,
Zmo-
2
Plg.
K.
Biga,
Rink iniai
aS ai, III,
Vilnius,
1961.
p.
714.
16.
da língua
Lie u iu
mo ologiné
sanda a sua
i
aida
241
Lie .
b6gnas
(p.
122)
bognd,
bagna,
bagma
,,Moo ,
Sump *
ambém é
sla izma,
plg.
sl.
*bagno.
Lie .
*ao nas
(p.
145)
g ei iausiai
co ek ii os
e oida ao
in és
(j)6 a as,
(j)6 a as
(p.
cho e.
ja a as,
ja o as),Pla an-
e,
Schwa zpappel,
que é um
ge manismo
(plg.
s.
ok.
auks .
aho n),
a éjes
pe
sla us
(plg.
bal a .
ja o
i
lenk.
jawo
,,Aho n*)®.
Lie .
ka s as,
ke s as,
ka s as,-
,Sa g
(p.
172)
pe sla y
kalbas
(plg.
us.
ko s a, ke s a,
bal a .
ko s a)
a éjo
i8
ug y- iny
kalby
(plg.
es .
ki s
i
suom.
c uz
,,Kas en).
Lie .
kd pa,
kd pé,
kd pis,
ca pas,,C-
yp inus
ca pio
(p.
116)
g ei-
C é
Sla izmai
(plg.
lenk.
ca p
,,Ka p en).
Lie .
midds
(p.
93)
,,, Me
Honigwein
laiky inas
ge manizmu
(plg.
go .
*midus,
s.
ok.
aukS .
du an e)
g e a
bal iSkojo
madei a.
Apa eceu
nãoiksliai
uZ asy y
i
suki éiuo y
lie u iy
idiomas
Zodziy:
uksan is,
jdésim ys
(p.
38),
miésa'®
(p.
93),
musos
(p.
102),
spidu
(p.
105),
a ikas,
kdii i
(p.
107),
pênis
(p.
113),
kumélé
(p.
114).
Ragy ina
ki éiuo ina:
i
aks an is,
ês
désim ys
ou
isdeSim ,
mésa
(acc.
sg.
mésq),
mi sos
(gen.
pl.
musi) ou
miisas,
misai,
misai,
spiduju,
dukas,
kdu i,
Zi nis,
kumélé.
Tam
ce as
ocasiões
p ecisé y
mode nin i
di oy
lie u iy
idiomas
pa yzdziy
aSyba,
sakysim,
вместо
aszwa, (p.
¥
93)
aSy ina
aS d,
Sud.
Também,
pa ece, não
emos
di ei oés
p iisy
linguagem
zu ies a da
suckis
(Elbingo
Zodynélis,
560)
le
2akis
(p.
133).
Falamasis
F.
Filino
abalho
daoda
ai8ky
sla y
p okalbés
dos igam-
en o,
aidos,
di isimo
i
a ski y
sla y
( y iniy)
kalby
apa ecime-
n o imagem.
Também ele
nuS ie ia
àSis o inius
sla y kalby
san ykius
nou os
kalbiniais
su
(p.j.,
bal y)
unidades.
F.
Filino li o,
pa aSy a
populia iai,
es á
acessí el
só a
ne
especialis a
lei o .
Sob e panasy
loja, no qual
bi y
populia men e
nuS ie iami
bal y kalby
e apai da
his ó ia,
lie u iy kalbos
kilmé aida,
suas elações
em ou as
línguas,
e é y
pensa o i
i
lie u iy
kalbo y os
uncioná ios.
su
i
S.
Ka aliiinas
*
Pig.
E.
F aenkel,
Li auisches
e ymologisches
Wa e buch,
Heidelbe g-Gé in-
gen,
p.
195.
© 2 . K.
Big
a,
Rink iniai
a8 ai, II,
Vilnius,
1959,
p.
710.
16*