KNYGA
APIE
RYTINIU
SLAVU
LABBU
SUSIDARYMA
©.
M,
OuanHu,
O6pasosanne
ss ika
BocTounbIX c aBaH,
MocksaJlennu paa,
294p.
1962.
.
No s F.
Filins
Buch! is
sla y,
ypaé
o gese-
hen
y iniy,
kalby
his o ie-
ns
e apamen
nuS ies i,
agiau
joje iel
ku
lie iamos
und bal y
Sp ache-
n. Sla y
p okalbés
sich o m-
ungs e
F age is
glaudZiai
e bund-
enes mi
bal y und
sla y
kalby
seniausiy
Beziehiy
p oblem.
Dél
o
bal y-sla y
kalby
kon ak am F.
Filinas weis
meh Pla z
(p. 123130).
Allen Zinoma,
dass bal y
Sp achen
sind
nächs s en
sla y
Sp achen. F.
Filinas weis
da au , dass
des Näheums
(Si uo ZodZiu
e , gesehen,
nenn
speci ines
bal y und
sla y kalby
bend ybes, .
i. okien
bend ybes,
welche
emimos
ande n ide.
kalby
g upéms)
e scheinungs
und pobiidZio
F age is
iskel a
diame al
beiSingy
hypo ziy.
Tokie dideli
opiniiy
un e schied-
umai, sein
Ve s ändnisi-
m, is dél das,
dass
sp acho y a
sol kas noch
keinen
objek i en
k i ius
kalbyus
e wini8kums
g adem zu
bes immen.
Todél,
aiSkinan
ling ogene i-
schen
Beziehungen,
kann bi i und
subjek i is-
mus. Ypaé
pab éz ina
a F. Filino
min is, dass
solches
objek i es
K i e ius
nesama deél
d iejy
beiZaséiy:
e s e,
e gleichami-
eji eiSkiniai,
wie kalbinés
Sys ems
Elemen e,
da né a gu
iS i i;
zwe a,
meZinoma
eiSkiniy
ela y ine
ch onologija.
F. Filinas
ka ego i8kai
nusis a es
bei
bal y-sla y
p okalbés
koncep ion,
die, seine
Meinung
nach, keine
es e
wissenscha -
liche
G undlage
ha . Leh end,
sein Ansich ,
is das
Fak um, dass
Sios
Konzep ionen
Salininkai
nich
ekons uie-
en
bal y-sla y
p okalbés;
y inéjim
p ak ikoje
sie iSsi e cia
mi sla y und
indoeu opiec-
iy
p okalbémis.
F. Filinas is
ech , indem
e sag , dass
bal y-sla y
p okalbés
hypo hzeés
Salininky
heo e isch-
en
iS edZiojim-
um sind
bidingas
endencingu-
mas,
pa enkan
und aiSkinan
ak us,
ap io ism
und
an iis o izm-
as. Tokio
an iis o ism-
us und
nesiskai ματ-
ος mi
eiSkiniy
ch onologija
pa yzdzZiu
e weis V.
Geo gije os
ginama
eiginj, dass
lie u iy
sp ich , de
welche
budig
Phone iks
und
Mo phologies
konse a i -
um, as
magin i
a s o i
aS y
neuz iksuo a
bend aja
sla y
p okalbe.
Mine i
bal y-sla y
p okalbés
hipo ezés
Salininky
me odo
ikumai
ypaé aiSkiai
gesehen i8
dem, dass sie
niegaip
können
su a i dél
p okalbés
egzis ayimo
und
geskilmimo
Zei .
F ancuzy
sla is A.
Vajans
glaub , dass
Taci os und
P oloméjusz-
ei lich Bal en
und Sla en
noch
sp achéje
eine Sp ache,
die sich
gespal en
e s eiligen
miisy e os
amziais, wenn
bal us-sla us
uZpliido
ge many
gen ys (go ai
i hepidai). J.
Sa a e i ius
spéja, dass
bal y-sla y
p okalbés
skilima
sukéles
i anény geniy
an plidis
(ski ai nuo VII
a. p . m. e.,
sa ma aiIIIV
a. p . m. e.). T.
Le -Spla ins-
kis
bal y-sla y
p okalbés
suskilima
nukelia j Zila
seno e,
maZdaug j
15001300 m. b.
m. e. V.
Geo gije as
behaup e ,
dass
bal y-sla y
p okalbé
exis is a usi
iiks III. p .
m. e. und
geskilusi
schon II iks .
p . m. e.
p adZioje. 1iy
li abinéje
Li e a u in
übe jq
schon wa
aSy a, z . K.
Ko sakas,
Lyginamoji
kalbo y a i
adybinés
lie u iy
ilologijos
uZda iniai,,,L-
ie u iy
kalbo y os
F agen, . 6,
Vilnius, p. 520.
240
F. Filinas
nep i a -
ia und
beiSing-
am
poZi iui,
haup sä-
chlich ginamam
A.
Zeno,
dass
bal y
i
sla y
Sp achen
i§
ide.
sp achlichen
gemeinscha s
i8sisky usios
unabhängig on
einande dass
enges e
kon ak s
i
zwischen
jy
né
nebu e,
Pa ies
F.
Filino
poZi i is
j
els en
bal y
i
sla y
Beziehung-
enus né a
neue .
Au o ius
glaub ,
dass
noch ide.
sp achnis
gemeinsumo
émuose
susi o may-
usi g upé
dialek y,
denen
kalbéjusieji
u éje ganz
glaudy
daue ikj
kon ak a.
i
GiminiSki
dialek ai,
nebidami
isolie en
on ki y ide.
dialek y,
p a u éje
besonde en
neuenada a-
i
is u éje
iel bend y
paki imy.
S in ide.
dialek y
g upéje
bu e
p o obal y
i
p o osla y
kalby
p o é iai.
IS idei us.
sp achisc-
hem
gemeinsch-
a ,
i8sisky usi-
os
p o obal y
und
p o osla y
Sp achen,
ku iy
Sys eme,
nebiidamas
apa ingo-
s,
pasilikusios
panaSios ligi miisy dieny.
18
o
F.
Filinas
mach
ig ada,
dass bal y
i
sla y kalby
kon ak es
mi maZomi
un e b ec-
hungen
egzis a es
pe ganze
y kalby
his o ie,
denn,
beiSingem
Fall, ih
bi héjusios
e lo ek i
und seine
sp achlich-
en
gemeinsch-
a ( esp.
bal osla is-
kyjy
ino acijy).
Tokia
senyjy
bal y i
sla y
kalbiniy
odnosiy
koncepcija,
miisy
meinmu, is
ein ach und
e s ändli-
ch; genug
paaiskina
izoglosiy,
ke anéiy
bal y sla y
kalby
a eala,
e scheadi-
ma.
ji
Ginéy inas
F. Filino
Sa zung,
dass bal y
und sla y
i
kalby
a imum
( esp.
bal osla iSkosios
inno a ionen)
zeigen glaudy
kon ak a
zwischen senyjy
bal y und sla y
zule z iaisiais
senosios e os und
e s eisiais miisy
e os amziais,
denn esq zu iel
aki aizdiis
phone ikos,
mo ologies
leksikos kalby
naujada ai.
i
y
Es schein , dass
die neuenada e
bi y i8like bis
miisy dieny dem
Fall, wenn e y
sandii os
wäh end kon ak
zwischen bal y
sla y kalby bi y
i
isiskai nu ikes,
weil bal osla iSk
inno a i e,
zumindes nach
seine
En s ehung
impulse, is , üh,
gesehen iel
epoesniychy
i
e de ie, Teiginio
übe glaudzZius
bal y und sla y
kalby kon ak us
e y sandi oje
F.
Filinui p i eike
da ü , dass,
ihm
pasi emdandis,
e galé y
mus a y i
sla y
p o é yng.
Kad
P ipe és
upés basins
ik yju
i8
galéjo bi i
bal y
slagen iy
ak i iy
i
kon ak y
y
ajon, beiS
p asidedan
sla y
ekspansijai
i
Siau e
i
Siau és
y us, zeig
do
inde ama
bal y sla y
oponomija.
i
Wie posi i e
b uoZq
muss
angegeben
au o iaus
k i izm.
Taéiau
manchmal
e wandel
e Negim.
S ai,
pa eikes
e nonimo
slo éue
kilmés
hypo hz-
es,
au o ius
ne anda
né
eine
e au-
i
en
e we a
alle, das
mei u
selbs sa-
o
chen
nich
nimm ai8kin i.
Miisu nach
Ansich , de
Au o
scheinba
i , bei de
Behaup ung,
dass
,,slo éne
kildigung
i§
Slo a
ode
i8
i gendei-
nes
ande es
PanaSaus
O snam-
ens is
ap io in-
is und
nej odo-
mas (p.
56).
Slo éne
da yba
iS
Slo a
(plg.
polaby
Zlowe,
ok.
Schlawe,
kaSuby
Slow-no)
sla u
de i a i-
onen
poZi i iu
is ganz
möglich,
plg.
poliane:
pole,
go ozan-
e: go od,
seliane:
selo?.
Tokj
da ybinj
ipa ha
nächs es
i
sla y kalby
giminai és
bal y
Sp achen.
—
Bal y
kalby
analogien
kann
Siek so iel
paai8kin i
miné o
sla iskojo
i
e nonimo
u sp ung-
me.
Lie u iy
kalboje
beiesaga
-énas
ziemlich
b ei
e wende-
e
Lokalbewo-
hne y he me
Zymé i,
beispiels-
weise, Zmo-
2
Plg.
K.
Biga,
Rink iniai
aS ai, III,
Vilnius,
1961.
p.
714.
16.
li auischen
sp ach
mo ologiné
sanda a ih
i
aida
241
Lie .
b6gnas
(p.
122)
bognd,
bagna,
bagma
,,Moo ,
Sump *
is auch
ein
Sla izmas,
plg.
sl.
*bagno.
Lie .
*ao nas
(p.
145)
g ei iausiai
ko ek ii os
ehlida
s a in
(j)6 a as,
(j)6 a as
(p.
eg.
ja a as,
ja o as),,Pla an-
e,
Schwa zpappel,
de ein
Ge manismus is
(plg.
s.
ok.
auks .
aho n),
a éjes
pe
sla us
(plg.
bal a .
ja o
i
lenk.
jawo
,,Aho n*)®.
Lie .
ka s as,
ke s as,
ka s as,-
,Sa g
(p.
172)
pe sla y
albas
(plg.
us.
ko s a, ke s a,
bal a .
ko s a)
a éjo
i8
ug y- iny
kalby
(plg.
es .
ki s
i
suom.
k es u
,,Kas en).
Lie .
kd pa,
kd pé,
kd pis,
ka pas,,C-
yp inus
ca pio
(p.
116)
g ei-
C is
Sla izmai
(plg.
lenk.
Ka p
,,Ka p en).
Lie .
midds
(p.
93)
,,, Me
Honigwein
laiky inas
ge manizmu
(plg.
go .
*midus,
s.
ok.
aukS .
wäh end)
g e a
bal iSkojo
medis.
Pass eiko
uniksliai
uZ asy y
i
suki éiuo y
lie u iy
Sp achen
Zodziy:
uksan is,
jdésim ys
(p.
38),
miésa'®
(p.
93),
musos
(p.
102),
spidu
(p.
105),
a ikas,
kdii i
(p.
107),
Bi nis
(p.
113),
kumélé
(p.
114).
Ragy ina
ki éiuo ina:
i
aks an is,
d ei
désim ys
ode
isdeSim ,
mésa
(acc.
sg.
mésq),
mi sos
(gen.
pl.
musi)
ode
miisas,
misai,
misai,
spiduju,
dukas,
kdu i,
Zi nis,
kumélé.
Tam e lei
Fällen
eiké y
mode nin i
gesag y
lie u iy
Sp ache
beispizydiy
aSyba,
sakysim,
s a j
aszwa, (p.
¥
93)
aSy ina
aS d,
Sud.
So auch,
odos,
habenime
ech sés
p iisy
Sp ache
zu ies a da
suckis
(Elbingo
Zodynélis,
560)
lesen
2akis
(p.
133).
Sp echamasis
F.
Filino
a bei a
duoda
ai8ky
sla y
p okalbés
e samm-
lungs,
aidos,
splimo
i
a ski y
sla y
( y iniy)
kalby
e scheinu-
ngsbild.
Auch e
nuS ie ia
beiSis o inius
sla y kalby
Beziehungenus
ande en
Sp achien
su
(p.g.,
bal y)
Einhei en.
F.
Filin's Buch,
pa aSy a
populia iai,
is
zugänglich
nu einem
ne
Fachlese .
Übe panasy
eikala, in dem
bi y
populia lich
nuS ie iami
bal y kalby
his o ijos
e apai, lie u iy
kalbos kilmé
aida, ih e
Beziehungen in
ande en
Sp achen,
e é y
nach o i
i
lie u iy
kalbo y os
Mi a bei e n.
su
i
S.
Ka aliiinas
*
Pig.
E.
F aenkel,
Li auisches
e ymologisches
Wa e buch,
Heidelbe g-Gé in-
gen,
p.
195.
© 2 . K.
Big
a,
Rink iniai
a8 ai, II,
Vilnius,
1959,
p.
710.
16*