scieee Science in your language
[lt] (orig) [de] [fr] [it] [es] [pt]

Knyga apie rytinių slavų kalbų susidarymą

Read accessible full text
Machine-translated document

This is a machine-generated translation of the original document and may contain errors, omissions, or changes in meaning. Do not rely on this translation for quotations, citations, or authoritative references. Please consult and cite the original document.

Knyga apie rytinių slavų kalbų susidarymą

Author: S. Karaliūnas
Year: 1964
Source: https://journals.lki.lt/actalinguisticalithuanica/article/download/1912/2013
KNYGA
APIE
RYTINIU
SLAVU
LALBU
SUSIDARYMA
©.
M,
OuanHu,
O6pasosanne
ss ika
BocTounbIX c aBaH,
MocksaJlennu paa,
294p.
1962.
.
No s le
li e de F.
Filino! es
sla y,
ypaé
des inée
y iniy,
kalby
é apes de
l'his oi e
nuS ies i,
agiau
joje
beaucoup
où
lie iamos
e bal y
langues.
Sla y
p okalbés
susi o m-
a ion
ques ion
es
glaudZiai
susijes
a ec
bal y e
sla y
kalby
seniausiy
san ykiy
p oblema.
Dél
o
bal y-sla y
kalby
con ac s F.
Filinas alloue
plus de place
(p. 123130).
Tous Zien ,
que bal y
langues son
les plus
p oches
sla y
langues. F.
Filinas
indique que
ce
p oximumo
(Si uo ZodZiu
il, oi ,
appelle
speci ines
bal y e
sla y kalby
bend ybes, i.
i. okies
bend ybes,
lesquelles
é imes aux
au es ide.
kalby
g upéms) de
l'appa i ion
e pobiidZio
ques ion es
iskel a
diame alem-
en
p èsSingziy
hypo hèse.
Tokie
g andeli
opiniiy
ski umai,
son
en endimen ,
es dél le que
que
pa lo y a kol
kas enco e
possède
d'objec i
c i i ius
kalbyus
kinini8kume
deg é de
dé e mine .
Todél,
aiSkinan
ling ogene i-
nius
appo sus,
peu bi i e
subjec i is-
me. Ypaé
pab éz ina
a F. Filino
men is, que
el c i é ius
objec i
nésama deél
d iejy
p èsZaséiy:
p emiè e,
compa amie-
ji eiSkiniai,
comme
kalbinés
sys ème
élémen s,
da né a bien
iS i i;
deux a,
meZinoma
eiSkiniy
elia y ine
ch onologija.
F. Filinas
ka ego i8kai
nusis a es
de an
bal y-sla y
p okalbés
concep ion,
qui, son a is,
n'a pas de
solide
ondemen
scien i ique.
Enseignan , à
son a is, es
le ai que
Sios
concep ions
Salininkai ne
peu en
econs ui e
bal y-sla y
p okalbés;
i inéjim
p a iquée ils
iSsi e cia
a ec sla y e
indoeu opiec-
iy
p okalbémis.
F. Filinas es
d oi , en
disan que
bal y-sla y
p okalbés
hypo hezeés
Salininky
héo iques
iS edZiojima-
ms son
biding
endcinguma-
s, pa enkan
e aiSkinan
ai s,
ap io isme
e
an iis o izm-
as. Tokio
an iis o is-
me e
nonskai isse-
men a ec
eiSkiniy
ch onologija
pa yzdzZiu il
indique V.
Geo gije o
ginama
eiginj, que
lie u iy
langue,
laquelle
buding
phone os e
mo phologie
konse a i -
um, p esque
capin i
ep éso e
aS y
neuz iksua a
bend aja
sla y
p okalbe.
Mine i
bal y-sla y
p okalbés
hipo ezés
Salininky
me odo
ikumai
ypaé aiSkiai
oi i8 ce que
ils neaip
peu en
su a i dél
p okalbés
exis isayimo
e scindime
du emps.
F ancuzy
sla is e A.
Vajans pense
que Taci e e
P oloméjus
emps les
bal es e
sla ais
enco e
pa léje une
langue, qui se
scellée
pi maisiais
miisy e os
amziais,
quand
bal us-sla us
uZpliido
ge many
gen ys (go ai
i hepidai). J.
Sa a e i ius
spéja, que
bal y-sla y
p okalbés
skilima
sukéles
i anény geniy
an plidis
(ski ai nuo VII
a. p . m. e.,
sa ma aiIIIV
a. p . m. e.). T.
Le -Spla ins-
kis
bal y-sla y
p okalbés
suskilima
nukelia j Zila
seno e,
maZdaug j
15001300 m.
p . m. e. V.
Geo gije as
a i me que
bal y-sla y
p okalbé
egzis a usi
iiks III. p .
m. e. e
suskilusi
déjà II iks .
p . m. e.
p adZioje. 1iy
pa binéje
li é a u e
en Li uanie
su jq déjà a
é é aSy a,
z . K.
Ko sakas,
Lyginamoji
kalbo y a i
a ybinés
lie u iy
ilologijos
uZda iniai,,,L-
ie u iy
kalbo y os
klausimai, . 6,
Vilnius, p. 520.
240
F. Filinas
nep i a -
ia e
p èsSing-
am
poZi iui,
p incipal-
emen ginamam
A.
Zeno, que
bal y
sla y
i
langues
ide.
i§
linguis ique
i8sisky usios
indépendamme-
n d'une au e
que plus é oi
du con ac
en e
i
jy
né
nebu e,
Pa ies
F.
Filino
poZi i is
j
les plus
anciens
i
bal y
sla y
appo s-
us né a nou eau.
L'au eu
pense
que
enco e
a.
linguinien
communumo
émues
susi o may-
usi g upé
dialek y,
auxquels
pa léjusieji
u éje
assez
glaudy
longueikj
i
kon ak a.
GiminiSki
dialec i,
nebidami
isole du
ki y ide.
dialek y,
p a u éje
pa iculie -
sis
i
naujada ais
u éje
beaucoup
bend y
paki imy.
S
idéi oje.
dialek y
g upéje
bu e
p o obal y
i
p o osla y
kalby
p o é iai.
IS idéi us.
linguis iqu-
e,
i8sisky usi-
os
p o obal y
e
p o osla y
langues,
ku iy
sys èmes,
ne iidamos
apa ingo-
s,
pasilikusios
panaSios
ligi miisy
dieny.
18
o
F.
Filin ai
ig ada que
bal y sla y
kalby
i
con ac
a ec
maZomi
in e up i-
ons
exis is a -
es pe
ou e y
kalby
his oi e,
ca , au cas
de p ieSing,
ses
bi héjusios
pe dek i e
son
communion
linguis ique
( esp.
bal osla s-
kyjy
ino acijy).
Tokia
senyjy
bal y i
sla y
kalbiniy
san ykiy
koncepcija,
miisy
monnu, es
simple e
comp éhen-
sible;
su isamm-
en
paaiskina
izoglosiy,
ke anéiy
bal y sla y
kalby
a eala,
ji
appa aadi-
ma.
Ginéy inas
F. Filino
l'a i ma i-
i
on que
bal y e
sla y kalby
a imumas
( esp.
bal osla iSkosios
ino acije) indique
glaudy kon ak a
en e senyjy
bal y e sla y
pasku iniaisiais
senosios e os e
pi maisiais miisy
e os amziais, ca
esq op
beaucoup
aki aizdiis
phone ikos,
mo ologijos
leksikos kalby
naujada ai.
i
y
Il semble que ceux
nou eada a bi y
i8like jusqu miisy
dieny dans le cas,
si e y sandii os
emps con ac
en e bal y sla y
kalby bi y
isiskai nu ikes,
i
pa ce
bal osla iSk
inno a ions, au
moins selon son
appa i ion
impulsion, es ,
anks , u
beaucoup
epoesniychy les
i
e e s, Teiginio
su glaudzZius
bal y e sla y
kalby kon ak us
e y sandi oje
F.
Filinui
nécessi éike
pou que, lui
pasi emdan , il
galé y
mus a y i
sla y
p o é yng.
Kad
P ipe és
upés
bassins
i8
ik yju
galéjo bi i
bal y
slagen iy
i
ak i iy
y
kon ak y
qua ie ,
p èsS
p asidedan
sla y
expansijai
i
Siau e
i
Siau és
y us,
indique là
ou ada
bal y sla y
oponomija.
i
Comme
posi i e
b uoZq il
au
indique
au o iaus
c i icizma.
Taéiau
pa ois il
ou ne au
néga i .
S ai,
pa eikes
e nonimo
slo éue
kilmés
hypo he-
ses,
l'au eu
ne ou e
né
d'une
iable
i
eje a
ou e,
alo spu
lui
suje ko
o
nesiime
ai8kin i.
Miisu es ime,
l'au eu
sembleuseme-
n e oné en
a i man qu'
,,slo éne
kildinimas
i§
Slo a ou
quelque
i8
au e
panaSaus
du nom de
lieu es
ap io in-
is e
nej odo-
mas (p.
56).
Slo éne
da yba
iS
Slo a
(plg.
polaby
Zlowe,
ok.
Schlawe,
kaSuby
Slow-no)
sla u
de i a i-
on
poZi i iu
es ou
possible,
plg.
poliane:
pole,
go ozan-
e: go od,
seliane:
selo?.
Tokj
da ybinj
ipa a les
plus p oches
i
sla y kalby
giminai és
bal y
langues.
—
Bal y
kalby
analogies
peu
Siek an
paai8kin i
miné o
sla iskojo
i
e nonimo
o igme.
Li uiy
kalboje
apesaga
-énas
assez
la gemen
u ilisé pa
la
popula ion
locale d'o igine
Zymé i,
exemple,
Zmo-
2
Plg.
K.
Biga,
Rink iniai
aS ai, III,
Vilnius,
1961.
p.
714.
16.
langues
Lie u iu
mo ologiné
sanda a sa
i
aida
241
Lie .
b6gnas
(p.
122)
bognd,
bagna,
bagma Il es ai que
,,Moo ,
Sump *
es aussi
un
sla ism,
plg.
sl.
*bagno.
Lie .
*ao nas
(p.
145)
g ei iausiai
co ek ii os
e eida
plu ô
(j)6 a as,
(j)6 a as (j)6 a as (j)6 a as (j)6 a as (j)6 a as (j)6 a as (j)6 a as (j)6 a as (j)6 a as (j)6 a as (j)6 a as (j)6 a as (j)6 a as (j)6 a as (j)6 a as (j)6 a as (j)
(p.
il pleu .
ja a as,
ja o as),,Pla an-
e,
Schwa zpappel,
qui es un
ge manisme
(plg.
s.
ok.
auks .
aho n),
a éjes
pe
sla us
(plg.
bal a .
ja o
i
lenk.
jawo
,,Aho n*)®.
Lie .
ka s as,
ke s as,
ka s as,-
,Sa g
(p.
172)
pe sla y
langbas
(plg.
us.
ko s a, ke s a,
bal a .
ko s a)
a éjo
i8
ug y- iny
kalby
(plg.
es .
ki s
i
suom.
a e s
,,Kas en).
Lie .
kd pa,
kd pé,
kd pis,
ca pas,,C-
yp inus
ca pio
(p.
116)
g ei-
C es
Sla izmai
(plg.
lenk.
ka p
,,Ka p en).
Lie .
midds
(p.
93)
,,, Me
Honigwein
laiky inas
ge manisme
(plg.
go .
*midus,
s.
ok.
aukS .
lo s)
g e a
bal iSkojo
bois.
Apa ai
pasiksliai
uZ asy y
i
suki éiuo y
lie u iy
langues
Zodziy:
uksan is,
jdésim ys
(p.
38),
miésa'®
(p.
93),
musos
(p.
102),
spidu
(p.
105),
a ikas,
kdii i
(p.
107),
poisnis
(p.
113),
kumélé
(p.
114).
Ragy ina
ki éiuo ina:
i
aks an is,
ois
désim ys
ou
isdeSim ,
mésa
(acc.
sg.
mésq),
mi sos
(gen.
pl.
musi) ou
miisas,
misai,
misai,
spiduju,
dukas,
kdu i,
Zi nis,
kumélé.
Dans
ce ains
cas
au é y
mode nin i
di y
lie u iy
langues
pa yzdziy
aSyba,
sakysim,
ie oj
aszwa, (p.
¥
93)
aSy ina
aS d,
Sud.
Aussi,
pa ais,
a ons pas
d oi és
p iisy
langues
zu ies a da
suckis
(Elbingo
Zodynélis,
560)
li e
2akis
(p.
133).
Pa lamasse
F.
Filino
a ail
duoda
ai8ky
sla y
p okalbés
des iga i-
on, aidos,
scission
a ski y
i
sla y
( y iniy)
kalby
appa i ion
du image.
Aussi il
nuS ie ia
p ieSis o inius
sla y kalby
san ykius dans
d'au es
langues
su
(p.ex.,
bal y)
uni és.
F.
Le li e de
Filino,
pa aSy a
populia iai,
es
accessible
ne
seulemen
au
spécialis e lec eu .
À p opos
panasy
magasinala,
dans lequel bi y
populia emen
nuS ie iami
bal y kalby
his o iques
e apai, lie u iy
kalbos kilmé
aida, ses
appo s à
d'au es
langues,
e é y
i
selon o i
lie u iy
kalbo y os
su
employés.
i
S.
Ka inii
*
Pig.
E.
F aenkel,
Li auisches
e ymologisches
Wa e buch,
Heidelbe g-Gé in-
gen,
p.
195.
© 2 . K.
Big
a,
Rink iniai
a8 ai, II,
Vilnius,
1959,
p.
710.
16*