scieee Open visual document viewer

Knyga apie rytinių slavų kalbų susidarymą

S. Karaliūnas

Full text

KNYGA APIE RYTINIU SLAVU LALBU SUSIDARYMA ©. M, OuanHu, O6pasosanne ss ika BocTounbIX c aBaH, MocksaJlennu paa, 294p. 1962. . No s le li e de F. Filino! es sla y, ypaé des inée y iniy, kalby é apes de l'his oi e nuS ies i, agiau joje beaucoup où lie iamos e bal y langues. Sla y p okalbés susi o m- a ion ques ion es glaudZiai susijes a ec bal y e sla y kalby seniausiy san ykiy p oblema. Dél o bal y-sla y kalby con ac s F. Filinas alloue plus de place (p. 123130). Tous Zien , que bal y langues son les plus p oches sla y langues. F. Filinas indique que ce p oximumo (Si uo ZodZiu il, oi , appelle speci ines bal y e sla y kalby bend ybes, i. i. okies bend ybes, lesquelles é imes aux au es ide. kalby g upéms) de l'appa i ion e pobiidZio ques ion es iskel a diame alem- en p èsSingziy hypo hèse. Tokie g andeli opiniiy ski umai, son en endimen , es dél le que que pa lo y a kol kas enco e possède d'objec i c i i ius kalbyus kinini8kume deg é de dé e mine . Todél, aiSkinan ling ogene i- nius appo sus, peu bi i e subjec i is- me. Ypaé pab éz ina a F. Filino men is, que el c i é ius objec i nésama deél d iejy p èsZaséiy: p emiè e, compa amie- ji eiSkiniai, comme kalbinés sys ème élémen s, da né a bien iS i i; deux a, meZinoma eiSkiniy elia y ine ch onologija. F. Filinas ka ego i8kai nusis a es de an bal y-sla y p okalbés concep ion, qui, son a is, n'a pas de solide ondemen scien i ique. Enseignan , à son a is, es le ai que Sios concep ions Salininkai ne peu en econs ui e bal y-sla y p okalbés; i inéjim p a iquée ils iSsi e cia a ec sla y e indoeu opiec- iy p okalbémis. F. Filinas es d oi , en disan que bal y-sla y p okalbés hypo hezeés Salininky héo iques iS edZiojima- ms son biding endcinguma- s, pa enkan e aiSkinan ai s, ap io isme e an iis o izm- as. Tokio an iis o is- me e nonskai isse- men a ec eiSkiniy ch onologija pa yzdzZiu il indique V. Geo gije o ginama eiginj, que lie u iy langue, laquelle buding phone os e mo phologie konse a i - um, p esque capin i ep éso e aS y neuz iksua a bend aja sla y p okalbe. Mine i bal y-sla y p okalbés hipo ezés Salininky me odo ikumai ypaé aiSkiai oi i8 ce que ils neaip peu en su a i dél p okalbés exis isayimo e scindime du emps. F ancuzy sla is e A. Vajans pense que Taci e e P oloméjus emps les bal es e sla ais enco e pa léje une langue, qui se scellée pi maisiais miisy e os amziais, quand bal us-sla us uZpliido ge many gen ys (go ai i hepidai). J. Sa a e i ius spéja, que bal y-sla y p okalbés skilima sukéles i anény geniy an plidis (ski ai nuo VII a. p . m. e., sa ma aiIIIV a. p . m. e.). T. Le -Spla ins- kis bal y-sla y p okalbés suskilima nukelia j Zila seno e, maZdaug j 15001300 m. p . m. e. V. Geo gije as a i me que bal y-sla y p okalbé egzis a usi iiks III. p . m. e. e suskilusi déjà II iks . p . m. e. p adZioje. 1iy pa binéje li é a u e en Li uanie su jq déjà a é é aSy a, z . K. Ko sakas, Lyginamoji kalbo y a i a ybinés lie u iy ilologijos uZda iniai,,,L- ie u iy kalbo y os klausimai, . 6, Vilnius, p. 520. 240 F. Filinas nep i a - ia e p èsSing- am poZi iui, p incipal- emen ginamam A. Zeno, que bal y sla y i langues ide. i§ linguis ique i8sisky usios indépendamme- n d'une au e que plus é oi du con ac en e i jy né nebu e, Pa ies F. Filino poZi i is j les plus anciens i bal y sla y appo s- us né a nou eau. L'au eu pense que enco e a. linguinien communumo émues susi o may- usi g upé dialek y, auxquels pa léjusieji u éje assez glaudy longueikj i kon ak a. GiminiSki dialec i, nebidami isole du ki y ide. dialek y, p a u éje pa iculie - sis i naujada ais u éje beaucoup bend y paki imy. S idéi oje. dialek y g upéje bu e p o obal y i p o osla y kalby p o é iai. IS idéi us. linguis iqu- e, i8sisky usi- os p o obal y e p o osla y langues, ku iy sys èmes, ne iidamos apa ingo- s, pasilikusios panaSios ligi miisy dieny. 18 o F. Filin ai ig ada que bal y sla y kalby i con ac a ec maZomi in e up i- ons exis is a - es pe ou e y kalby his oi e, ca , au cas de p ieSing, ses bi héjusios pe dek i e son communion linguis ique ( esp. bal osla s- kyjy ino acijy). Tokia senyjy bal y i sla y kalbiniy san ykiy koncepcija, miisy monnu, es simple e comp éhen- sible; su isamm- en paaiskina izoglosiy, ke anéiy bal y sla y kalby a eala, ji appa aadi- ma. Ginéy inas F. Filino l'a i ma i- i on que bal y e sla y kalby a imumas ( esp. bal osla iSkosios ino acije) indique glaudy kon ak a en e senyjy bal y e sla y pasku iniaisiais senosios e os e pi maisiais miisy e os amziais, ca esq op beaucoup aki aizdiis phone ikos, mo ologijos leksikos kalby naujada ai. i y Il semble que ceux nou eada a bi y i8like jusqu miisy dieny dans le cas, si e y sandii os emps con ac en e bal y sla y kalby bi y isiskai nu ikes, i pa ce bal osla iSk inno a ions, au moins selon son appa i ion impulsion, es , anks , u beaucoup epoesniychy les i e e s, Teiginio su glaudzZius bal y e sla y kalby kon ak us e y sandi oje F. Filinui nécessi éike pou que, lui pasi emdan , il galé y mus a y i sla y p o é yng. Kad P ipe és upés bassins i8 ik yju galéjo bi i bal y slagen iy i ak i iy y kon ak y qua ie , p èsS p asidedan sla y expansijai i Siau e i Siau és y us, indique là ou ada bal y sla y oponomija. i Comme posi i e b uoZq il au indique au o iaus c i icizma. Taéiau pa ois il ou ne au néga i . S ai, pa eikes e nonimo slo éue kilmés hypo he- ses, l'au eu ne ou e né d'une iable i eje a ou e, alo spu lui suje ko o nesiime ai8kin i. Miisu es ime, l'au eu sembleuseme- n e oné en a i man qu' ,,slo éne kildinimas i§ Slo a ou quelque i8 au e panaSaus du nom de lieu es ap io in- is e nej odo- mas (p. 56). Slo éne da yba iS Slo a (plg. polaby Zlowe, ok. Schlawe, kaSuby Slow-no) sla u de i a i- on poZi i iu es ou possible, plg. poliane: pole, go ozan- e: go od, seliane: selo?. Tokj da ybinj ipa a les plus p oches i sla y kalby giminai és bal y langues. — Bal y kalby analogies peu Siek an paai8kin i miné o sla iskojo i e nonimo o igme. Li uiy kalboje apesaga -énas assez la gemen u ilisé pa la popula ion locale d'o igine Zymé i, exemple, Zmo- 2 Plg. K. Biga, Rink iniai aS ai, III, Vilnius, 1961. p. 714. 16. langues Lie u iu mo ologiné sanda a sa i aida 241 Lie . b6gnas (p. 122) bognd, bagna, bagma Il es ai que ,,Moo , Sump * es aussi un sla ism, plg. sl. *bagno. Lie . *ao nas (p. 145) g ei iausiai co ek ii os e eida plu ô (j)6 a as, (j)6 a as (j)6 a as (j)6 a as (j)6 a as (j)6 a as (j)6 a as (j)6 a as (j)6 a as (j)6 a as (j)6 a as (j)6 a as (j)6 a as (j)6 a as (j)6 a as (j)6 a as (j)6 a as (j) (p. il pleu . ja a as, ja o as),,Pla an- e, Schwa zpappel, qui es un ge manisme (plg. s. ok. auks . aho n), a éjes pe sla us (plg. bal a . ja o i lenk. jawo ,,Aho n*)®. Lie . ka s as, ke s as, ka s as,- ,Sa g (p. 172) pe sla y langbas (plg. us. ko s a, ke s a, bal a . ko s a) a éjo i8 ug y- iny kalby (plg. es . ki s i suom. a e s ,,Kas en). Lie . kd pa, kd pé, kd pis, ca pas,,C- yp inus ca pio (p. 116) g ei- C es Sla izmai (plg. lenk. ka p ,,Ka p en). Lie . midds (p. 93) ,,, Me Honigwein laiky inas ge manisme (plg. go . *midus, s. ok. aukS . lo s) g e a bal iSkojo bois. Apa ai pasiksliai uZ asy y i suki éiuo y lie u iy langues Zodziy: uksan is, jdésim ys (p. 38), miésa'® (p. 93), musos (p. 102), spidu (p. 105), a ikas, kdii i (p. 107), poisnis (p. 113), kumélé (p. 114). Ragy ina ki éiuo ina: i aks an is, ois désim ys ou isdeSim , mésa (acc. sg. mésq), mi sos (gen. pl. musi) ou miisas, misai, misai, spiduju, dukas, kdu i, Zi nis, kumélé. Dans ce ains cas au é y mode nin i di y lie u iy langues pa yzdziy aSyba, sakysim, ie oj aszwa, (p. ¥ 93) aSy ina aS d, Sud. Aussi, pa ais, a ons pas d oi és p iisy langues zu ies a da suckis (Elbingo Zodynélis, 560) li e 2akis (p. 133). Pa lamasse F. Filino a ail duoda ai8ky sla y p okalbés des iga i- on, aidos, scission a ski y i sla y ( y iniy) kalby appa i ion du image. Aussi il nuS ie ia p ieSis o inius sla y kalby san ykius dans d'au es langues su (p.ex., bal y) uni és. F. Le li e de Filino, pa aSy a populia iai, es accessible ne seulemen au spécialis e lec eu . À p opos panasy magasinala, dans lequel bi y populia emen nuS ie iami bal y kalby his o iques e apai, lie u iy kalbos kilmé aida, ses appo s à d'au es langues, e é y i selon o i lie u iy kalbo y os su employés. i S. Ka inii * Pig. E. F aenkel, Li auisches e ymologisches Wa e buch, Heidelbe g-Gé in- gen, p. 195. © 2 . K. Big a, Rink iniai a8 ai, II, Vilnius, 1959, p. 710. 16*