Knyga apie rytinių slavų kalbų susidarymą
Full text
KNYGA
APIE
RYTINIU
SLAVU
LALBU
SUSIDARYMA
©.
M,
OuanHu,
O6pasosanne
ss ika
BocTounbIX c aBaH,
MocksaJlennu paa,
294p.
1962.
.
No s le
li e de F.
Filino! es
sla y,
ypaé
des inée
y iniy,
kalby
é apes de
l'his oi e
nuS ies i,
agiau
joje
beaucoup
où
lie iamos
e bal y
langues.
Sla y
p okalbés
susi o m-
a ion
ques ion
es
glaudZiai
susijes
a ec
bal y e
sla y
kalby
seniausiy
san ykiy
p oblema.
Dél
o
bal y-sla y
kalby
con ac s F.
Filinas alloue
plus de place
(p. 123130).
Tous Zien ,
que bal y
langues son
les plus
p oches
sla y
langues. F.
Filinas
indique que
ce
p oximumo
(Si uo ZodZiu
il, oi ,
appelle
speci ines
bal y e
sla y kalby
bend ybes, i.
i. okies
bend ybes,
lesquelles
é imes aux
au es ide.
kalby
g upéms) de
l'appa i ion
e pobiidZio
ques ion es
iskel a
diame alem-
en
p èsSingziy
hypo hèse.
Tokie
g andeli
opiniiy
ski umai,
son
en endimen ,
es dél le que
que
pa lo y a kol
kas enco e
possède
d'objec i
c i i ius
kalbyus
kinini8kume
deg é de
dé e mine .
Todél,
aiSkinan
ling ogene i-
nius
appo sus,
peu bi i e
subjec i is-
me. Ypaé
pab éz ina
a F. Filino
men is, que
el c i é ius
objec i
nésama deél
d iejy
p èsZaséiy:
p emiè e,
compa amie-
ji eiSkiniai,
comme
kalbinés
sys ème
élémen s,
da né a bien
iS i i;
deux a,
meZinoma
eiSkiniy
elia y ine
ch onologija.
F. Filinas
ka ego i8kai
nusis a es
de an
bal y-sla y
p okalbés
concep ion,
qui, son a is,
n'a pas de
solide
ondemen
scien i ique.
Enseignan , à
son a is, es
le ai que
Sios
concep ions
Salininkai ne
peu en
econs ui e
bal y-sla y
p okalbés;
i inéjim
p a iquée ils
iSsi e cia
a ec sla y e
indoeu opiec-
iy
p okalbémis.
F. Filinas es
d oi , en
disan que
bal y-sla y
p okalbés
hypo hezeés
Salininky
héo iques
iS edZiojima-
ms son
biding
endcinguma-
s, pa enkan
e aiSkinan
ai s,
ap io isme
e
an iis o izm-
as. Tokio
an iis o is-
me e
nonskai isse-
men a ec
eiSkiniy
ch onologija
pa yzdzZiu il
indique V.
Geo gije o
ginama
eiginj, que
lie u iy
langue,
laquelle
buding
phone os e
mo phologie
konse a i -
um, p esque
capin i
ep éso e
aS y
neuz iksua a
bend aja
sla y
p okalbe.
Mine i
bal y-sla y
p okalbés
hipo ezés
Salininky
me odo
ikumai
ypaé aiSkiai
oi i8 ce que
ils neaip
peu en
su a i dél
p okalbés
exis isayimo
e scindime
du emps.
F ancuzy
sla is e A.
Vajans pense
que Taci e e
P oloméjus
emps les
bal es e
sla ais
enco e
pa léje une
langue, qui se
scellée
pi maisiais
miisy e os
amziais,
quand
bal us-sla us
uZpliido
ge many
gen ys (go ai
i hepidai). J.
Sa a e i ius
spéja, que
bal y-sla y
p okalbés
skilima
sukéles
i anény geniy
an plidis
(ski ai nuo VII
a. p . m. e.,
sa ma aiIIIV
a. p . m. e.). T.
Le -Spla ins-
kis
bal y-sla y
p okalbés
suskilima
nukelia j Zila
seno e,
maZdaug j
15001300 m.
p . m. e. V.
Geo gije as
a i me que
bal y-sla y
p okalbé
egzis a usi
iiks III. p .
m. e. e
suskilusi
déjà II iks .
p . m. e.
p adZioje. 1iy
pa binéje
li é a u e
en Li uanie
su jq déjà a
é é aSy a,
z . K.
Ko sakas,
Lyginamoji
kalbo y a i
a ybinés
lie u iy
ilologijos
uZda iniai,,,L-
ie u iy
kalbo y os
klausimai, . 6,
Vilnius, p. 520.
240
F. Filinas
nep i a -
ia e
p èsSing-
am
poZi iui,
p incipal-
emen ginamam
A.
Zeno, que
bal y
sla y
i
langues
ide.
i§
linguis ique
i8sisky usios
indépendamme-
n d'une au e
que plus é oi
du con ac
en e
i
jy
né
nebu e,
Pa ies
F.
Filino
poZi i is
j
les plus
anciens
i
bal y
sla y
appo s-
us né a nou eau.
L'au eu
pense
que
enco e
a.
linguinien
communumo
émues
susi o may-
usi g upé
dialek y,
auxquels
pa léjusieji
u éje
assez
glaudy
longueikj
i
kon ak a.
GiminiSki
dialec i,
nebidami
isole du
ki y ide.
dialek y,
p a u éje
pa iculie -
sis
i
naujada ais
u éje
beaucoup
bend y
paki imy.
S
idéi oje.
dialek y
g upéje
bu e
p o obal y
i
p o osla y
kalby
p o é iai.
IS idéi us.
linguis iqu-
e,
i8sisky usi-
os
p o obal y
e
p o osla y
langues,
ku iy
sys èmes,
ne iidamos
apa ingo-
s,
pasilikusios
panaSios
ligi miisy
dieny.
18
o
F.
Filin ai
ig ada que
bal y sla y
kalby
i
con ac
a ec
maZomi
in e up i-
ons
exis is a -
es pe
ou e y
kalby
his oi e,
ca , au cas
de p ieSing,
ses
bi héjusios
pe dek i e
son
communion
linguis ique
( esp.
bal osla s-
kyjy
ino acijy).
Tokia
senyjy
bal y i
sla y
kalbiniy
san ykiy
koncepcija,
miisy
monnu, es
simple e
comp éhen-
sible;
su isamm-
en
paaiskina
izoglosiy,
ke anéiy
bal y sla y
kalby
a eala,
ji
appa aadi-
ma.
Ginéy inas
F. Filino
l'a i ma i-
i
on que
bal y e
sla y kalby
a imumas
( esp.
bal osla iSkosios
ino acije) indique
glaudy kon ak a
en e senyjy
bal y e sla y
pasku iniaisiais
senosios e os e
pi maisiais miisy
e os amziais, ca
esq op
beaucoup
aki aizdiis
phone ikos,
mo ologijos
leksikos kalby
naujada ai.
i
y
Il semble que ceux
nou eada a bi y
i8like jusqu miisy
dieny dans le cas,
si e y sandii os
emps con ac
en e bal y sla y
kalby bi y
isiskai nu ikes,
i
pa ce
bal osla iSk
inno a ions, au
moins selon son
appa i ion
impulsion, es ,
anks , u
beaucoup
epoesniychy les
i
e e s, Teiginio
su glaudzZius
bal y e sla y
kalby kon ak us
e y sandi oje
F.
Filinui
nécessi éike
pou que, lui
pasi emdan , il
galé y
mus a y i
sla y
p o é yng.
Kad
P ipe és
upés
bassins
i8
ik yju
galéjo bi i
bal y
slagen iy
i
ak i iy
y
kon ak y
qua ie ,
p èsS
p asidedan
sla y
expansijai
i
Siau e
i
Siau és
y us,
indique là
ou ada
bal y sla y
oponomija.
i
Comme
posi i e
b uoZq il
au
indique
au o iaus
c i icizma.
Taéiau
pa ois il
ou ne au
néga i .
S ai,
pa eikes
e nonimo
slo éue
kilmés
hypo he-
ses,
l'au eu
ne ou e
né
d'une
iable
i
eje a
ou e,
alo spu
lui
suje ko
o
nesiime
ai8kin i.
Miisu es ime,
l'au eu
sembleuseme-
n e oné en
a i man qu'
,,slo éne
kildinimas
i§
Slo a ou
quelque
i8
au e
panaSaus
du nom de
lieu es
ap io in-
is e
nej odo-
mas (p.
56).
Slo éne
da yba
iS
Slo a
(plg.
polaby
Zlowe,
ok.
Schlawe,
kaSuby
Slow-no)
sla u
de i a i-
on
poZi i iu
es ou
possible,
plg.
poliane:
pole,
go ozan-
e: go od,
seliane:
selo?.
Tokj
da ybinj
ipa a les
plus p oches
i
sla y kalby
giminai és
bal y
langues.
—
Bal y
kalby
analogies
peu
Siek an
paai8kin i
miné o
sla iskojo
i
e nonimo
o igme.
Li uiy
kalboje
apesaga
-énas
assez
la gemen
u ilisé pa
la
popula ion
locale d'o igine
Zymé i,
exemple,
Zmo-
2
Plg.
K.
Biga,
Rink iniai
aS ai, III,
Vilnius,
1961.
p.
714.
16.
langues
Lie u iu
mo ologiné
sanda a sa
i
aida
241
Lie .
b6gnas
(p.
122)
bognd,
bagna,
bagma Il es ai que
,,Moo ,
Sump *
es aussi
un
sla ism,
plg.
sl.
*bagno.
Lie .
*ao nas
(p.
145)
g ei iausiai
co ek ii os
e eida
plu ô
(j)6 a as,
(j)6 a as (j)6 a as (j)6 a as (j)6 a as (j)6 a as (j)6 a as (j)6 a as (j)6 a as (j)6 a as (j)6 a as (j)6 a as (j)6 a as (j)6 a as (j)6 a as (j)6 a as (j)6 a as (j)
(p.
il pleu .
ja a as,
ja o as),,Pla an-
e,
Schwa zpappel,
qui es un
ge manisme
(plg.
s.
ok.
auks .
aho n),
a éjes
pe
sla us
(plg.
bal a .
ja o
i
lenk.
jawo
,,Aho n*)®.
Lie .
ka s as,
ke s as,
ka s as,-
,Sa g
(p.
172)
pe sla y
langbas
(plg.
us.
ko s a, ke s a,
bal a .
ko s a)
a éjo
i8
ug y- iny
kalby
(plg.
es .
ki s
i
suom.
a e s
,,Kas en).
Lie .
kd pa,
kd pé,
kd pis,
ca pas,,C-
yp inus
ca pio
(p.
116)
g ei-
C es
Sla izmai
(plg.
lenk.
ka p
,,Ka p en).
Lie .
midds
(p.
93)
,,, Me
Honigwein
laiky inas
ge manisme
(plg.
go .
*midus,
s.
ok.
aukS .
lo s)
g e a
bal iSkojo
bois.
Apa ai
pasiksliai
uZ asy y
i
suki éiuo y
lie u iy
langues
Zodziy:
uksan is,
jdésim ys
(p.
38),
miésa'®
(p.
93),
musos
(p.
102),
spidu
(p.
105),
a ikas,
kdii i
(p.
107),
poisnis
(p.
113),
kumélé
(p.
114).
Ragy ina
ki éiuo ina:
i
aks an is,
ois
désim ys
ou
isdeSim ,
mésa
(acc.
sg.
mésq),
mi sos
(gen.
pl.
musi) ou
miisas,
misai,
misai,
spiduju,
dukas,
kdu i,
Zi nis,
kumélé.
Dans
ce ains
cas
au é y
mode nin i
di y
lie u iy
langues
pa yzdziy
aSyba,
sakysim,
ie oj
aszwa, (p.
¥
93)
aSy ina
aS d,
Sud.
Aussi,
pa ais,
a ons pas
d oi és
p iisy
langues
zu ies a da
suckis
(Elbingo
Zodynélis,
560)
li e
2akis
(p.
133).
Pa lamasse
F.
Filino
a ail
duoda
ai8ky
sla y
p okalbés
des iga i-
on, aidos,
scission
a ski y
i
sla y
( y iniy)
kalby
appa i ion
du image.
Aussi il
nuS ie ia
p ieSis o inius
sla y kalby
san ykius dans
d'au es
langues
su
(p.ex.,
bal y)
uni és.
F.
Le li e de
Filino,
pa aSy a
populia iai,
es
accessible
ne
seulemen
au
spécialis e lec eu .
À p opos
panasy
magasinala,
dans lequel bi y
populia emen
nuS ie iami
bal y kalby
his o iques
e apai, lie u iy
kalbos kilmé
aida, ses
appo s à
d'au es
langues,
e é y
i
selon o i
lie u iy
kalbo y os
su
employés.
i
S.
Ka inii
*
Pig.
E.
F aenkel,
Li auisches
e ymologisches
Wa e buch,
Heidelbe g-Gé in-
gen,
p.
195.
© 2 . K.
Big
a,
Rink iniai
a8 ai, II,
Vilnius,
1959,
p.
710.
16*