Knyga apie rytinių slavų kalbų susidarymą

KNYGA APIE RYTINIU SLAVU KALBU SUSIDARYMA ©. M, OuanHu, O6pasosanne ss ika BocTounbIX c aBaH, Mocksa—Jlennu paa, 1962. 294p. . No s F. Filino knyga! y a ski a sla y, ypaé y iniy, kalby is o ijos e apams nuS ies i, agiau joje daug ku lie iamos i bal y kalbos. Sla y p okalbés susi o ma imo klausimas y a glaudZiai susijes su bal y i sla y kalby seniausiy san ykiy p oblema. Dél o bal y-sla y kalby kon- ak ams F. Filinas ski ia daugiau ie os (p. 123—130). Visiems Zinoma, kad bal y kalbos y a a imiausios sla y kalboms. F. Filinas nu odo, kad o a imumo (Si uo ZodZiu jis, ma y i, adina spe- ci ines bal y i sla y kalby bend ybes, . y. okias bend ybes, ku ios s e- imos ki oms ide. kalby g upéms) a si adimo i pobiidZio klausimu y a iskel a diame aliai p ieSingy hipo eziy. Tokie dideli nuomoniy ski u- mai, jo sup a imu, y a dél o, kad kalbo y a kol kas da ne u i objek y- aus k i e ijaus kalby gimini8kumo laipsniui nus a y i. Todél, aiSki- nan ling ogene inius san ykius, gali bi i i subjek y izmo. Ypaé pab éz- ina a F. Filino min is, kad okio objek y aus k i e ijaus nesama deél d iejy p ieZaséiy: pi ma, lyginamieji eiSkiniai, kaip kalbinés sis emos elemen ai, da né a ge ai iS i i; an a, meZinoma eiSkiniy elia y ine ch onologija. F. Filinas ka ego i8kai nusis a es p ie’ bal y-sla y p okalbés kon- cepcija, ku i, jo nuomone, ne u i i o mokslinio pag indo. Pamokan is, jo manymu, y a as ak as, kad Sios koncepcijos Salininkai negali e- kons uo i bal y-sla y p okalbés; y inéjimo p ak ikoje jie iSsi e cia su sla y i indoeu opieciy p okalbémis. F. Filinas y a eisus, sakydamas, kad bal y-sla y p okalbés hipo ezeés Salininky eo iniams iS edZiojimams y a bidingas endencingumas, pa- enkan i aiSkinan ak us, ap io izmas i an iis o izmas. Tokio an i- is o izmo i nesiskai ymo su eiSkiniy ch onologija pa yzdzZiu jis nu odo V. Geo gije o ginama eiginj, kad lie u iy kalba, ku iai budingas one- ikos i mo ologijos konse a y umas, be eik galin i a s o i aS y neuz- iksuo a bend aja sla y p okalbe. Mine i bal y-sla y p okalbés hipo ezés Salininky me odo ikumai ypaé aiSkiai ma y i i8 o, kad jie niekaip negali su a i dél p okalbés egzis ayimo i suskilimo laiko. P ancuzy sla is as A. Vajanas mano, kad Taci o i P oloméjaus laikais bal ai i sla ai da kalbéje iena kalba, ku i suskilusi pi maisiais miisy e os am- ziais, kai bal us-sla us uZpliido ge many gen ys (go ai i hepidai). J. Sa- a e i ius spéja, kad bal y-sla y p okalbés skilima sukéles i anény gen- iy an plidis (ski ai — nuo VII a. p . m. e., sa ma ai— II—IV a. p . m. e.). T. Le -Spla inskis bal y-sla y p okalbés suskilima nukelia j Zila seno e, maZdaug j 1500—1300 m. p . m. e. V. Geo gije as i ina, kad bal y-sla y p okalbé egzis a usi III iiks . p . m. e. i suskilusi jau II iks . p . m. e. p adZioje. 1 Lie u iy kalbinéje li e a i oje apie jq jau bu o aSy a, z . K. Ko sakas, Lyginamoji kalbo y a i a ybinés lie u iy ilologijos uZda iniai, ,,Lie u iy kalbo y os klausimai“, . 6, Vilnius, p. 5—20. 240 F. Filinas nep i a ia i p ieSingam poZi iui, daugiausia ginamam A. Zeno, kad bal y i sla y kalbos i§ ide. kalbinio bend umo i8sisky usios nep iklausomai nuo iena an os i kad glaudesnio kon ak o a p jy né nebu e, Pa ies F. Filino poZi i is j seniausius bal y i sla y san ykius né a naujas. Au o ius mano, kad da ide. kalbinio bend umo émuose susi- o mayusi g upé dialek y, ku iais kalbéjusieji u éje gana glaudy i ilgalaikj kon ak a. GiminiSki dialek ai, nebidami izoliuo i nuo ki y ide. dialek y, p a u éje ypa ingais naujada ais i u éje daug bend y paki- imy. Si oje ide. dialek y g upéje bu e p o obal y i p o osla y kalby p o é iai. ISi us ide. kalbiniam bend umui, i8sisky usios p o obal y i p o osla y kalbos, ku iy sis emos, nebiidamos apa ingos, pasilikusios panaSios ligi miisy dieny. 18 o F. Filinas da o ig ada, kad bal y i sla y kalby kon ak as su maZomis pe aukomis egzis a es pe isa y kalby is o ija, nes, p ieSingu a eju, jos bi h u éjusios ne ek i i sa o kalbi- nio bend umo ( esp. bal osla iskyjy ino acijy). Tokia senyjy bal y i sla y kalbiniy san ykiy koncepcija, miisy manymu, y a pap as a i su- p an ama; ji pakankamai paaiskina izoglosiy, ke anéiy bal y i sla y kalby a eala, a si adima. Ginéy inas F. Filino eiginys, kad bal y i sla y kalby a imumas ( esp. bal osla iSkosios ino acijos) odo glaudy kon ak a a p senyjy bal y i sla y pasku iniaisiais senosios e os i pi maisiais miisy e os am- ziais, nes esq pe daug aki aizdiis one ikos, mo ologijos i leksikos y kalby naujada ai. A odo, kad ie naujada ai bi y i8like iki miisy dieny i uo a eju, jeigu e y sandii os me u kon ak as a p bal y i sla y kalby bi y isiskai nu ikes, nes bal osla iSkosios ino acijos, ben pagal sa o a si adimo impulsa, y a, ma y i, daug anks esniy epochy pada iniai, Teiginio apie glaudzZius bal y i sla y kalby kon ak us e y sandi oje F. Filinui p i eike am, kad, juo pasi emdamas, jis galé y mus a y i sla y p o é yng. Kad P ipe és upés baseinas i8 ik yju galéjo bi i bal y i sla- y gen iy ak y iy kon ak y ajonas, p ieS p asidedan sla y ekspansijai i Siau e i Siau és y us, odo en andama bal y i sla y oponomija. Kaip eigiama b uoZq eikia nu ody i au o iaus k i icizma. Taéiau ka ais jis i s a neigimu. S ai, pa eikes e nonimo slo éue kilmés hipo e- zes, au o ius ne anda né ienos pa ikimos i a me a isas, uo a pu pa s o dalyko nesiima ai8kin i. Miisu nuomone, au o ius eikiausiai klys a, i indamas, kad ,,slo éne kildinimas i§ Slo a a ba i8 kokio ki o pana- Saus ie os pa adinimo y a ap io inis i nej odomas“ (p. 56). Slo éne da yba iS Slo a (plg. polaby Zlowe, ok. Schlawe, kaSuby Slow-no) sla- u de i acijos poZi i iu y a isai galima, plg. poliane: pole, go ozane: go od, seliane: selo?. Tokj da ybinj ipa u i i a imiausios sla y kalby giminai és — bal y kalbos. Bal y kalby analogijos gali Siek iek paai8- kin i i miné o sla iskojo e nonimo kilme. Lie u iy kalboje p iesaga -énas gana pla iai a ojama ie os gy en ojy kilmei Zymé i, p z., Zmo- 2 Plg. K. Biga, Rink iniai aS ai, III, Vilnius, 1961. p. 714. 16. Lie u iu kalbos mo ologiné sanda a i jos aida 241 Lie . b6gnas (p. 122) bognd, bagna, bagma ,,Moo , Sump * aip pa y a sla izmas, plg. sl. *bagno. Lie . *ao nas (p. 145) g ei iausiai ko ek ii os klaida ie oj (j)6 a as, (j)6 a as (s. lie . ja a as, ja o as) ,,Pla ane, Schwa zpappel“, ku is y a ge manizmas (plg. s. ok. auks . aho n), a éjes pe sla us (plg. bal a . ja o i lenk. jawo ,,Aho n*)®. Lie . ka s as, ke s as, ka s as ,,Sa g“ (p. 172) pe sla y kalbas (plg. us. ko s a, ke s a, bal a . ko s a) a éjo i8 ug y- iny kalby (plg. es . ki s i suom. ki s u ,,Kas en“). Lie . kd pa, kd pé, kd pis, ka pas ,,Cyp inus ca pio“ (p. 116) g ei- Ciausiai y a sla izmai (plg. lenk. ka p ,,Ka p en“). Lie . midds (p. 93) ,,Me , Honigwein“ laiky inas ge manizmu (plg. go . *midus, s. ok. aukS . me u) g e a bal iSkojo medis. Pasi aiko ne iksliai uZ asy y i suki éiuo y lie u iy kalbos Zodziy: uksan is, jdésim ys (p. 38), miésa'® (p. 93), musos (p. 102), spidu (p. 105), a ikas, kdii i (p. 107), zi nis (p. 113), kumélé (p. 114). Ragy- ina i ki éiuo ina: aks an is, ys désim ys a ba isdeSim , mésa (acc. sg. mésq), mi sos (gen. pl. musi) a ba miisas, misai, misai, spiduju, dukas, kdu i, Zi nis, kumélé. Tam ik ais a ejais eiké y mode nin i pa eik y lie u iy kalbos pa yzdziy aSyba, sakysim, ie oj aszwa, ¥ (p. 93) aSy ina aS d, Sud. Taip pa , odos, ne u ime eisés p iisy kalbos zu ies a da suckis (Elbingo Zodynélis, 560) skai y i 2akis (p. 133). Kalbamasis F. Filino da bas duoda ai8ky sla y p okalbés susida y- mo, aidos, skilimo i a ski y sla y ( y iniy) kalby a si adimo aizda. Taip pa jis nuS ie ia p ieSis o inius sla y kalby san ykius su ki ais kalbiniais (p z., bal y) iene ais. F. Filino knyga, pa aSy a populia iai, y a p ieinama ne ien specialis ui skai y ojui. Apie panasy eikala, ku- iame bi y populia iai nuS ie iami bal y kalby is o ijos e apai, lie u iy kalbos kilmé i aida, jos san ykiai su ki omis kalbomis, e é y pagal- o i i lie u iy kalbo y os da buo ojams. S. Ka aliiinas * Pig. E. F aenkel, Li auisches e ymologisches Wa e buch, Heidelbe g-Gé in- gen, p. 195. © 2 . K. Big a, Rink iniai a8 ai, II, Vilnius, 1959, p. 710. 16*